Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį pripažino jos įgaliojimus.

B. Vėsaitė Lazdijų savivaldybės taryboje pakeis partijos kolegą Justą Pankauską. Jis tarybos nario mandato atsisakė dėl nesuderinamų pareigų.

Dėl asmeninių priežasčių dirbti taryboje atsisakė ir Joalita Lynikienė. Ji Socialdemokratų partijos kandidatų į Lazdijų savivaldybės tarybą sąraše buvusi aukščiau už B. Vėsaitę.

2019 metais per savivaldos rinkimus socialdemokratai šioje savivaldybėje iškovojo du mandatus.

B. Vėsaitė nuo 2000 iki 2016 metų buvo Seimo narė, 2012–2013 metais ėjo ūkio ministrės pareigas.

Buvusi ūkio ministrė, ankstesnės kadencijos Seimo LSDP frakcijos narė kaunietė Birutė Vėsaitė neslėpė, kad dabartinė situacija jai nėra lengva.

„Jokių konkrečių darbo pasiūlymų neturiu. Kai tiek metų buvau aktyvioje veikloje, tokia atsiradusi tuštuma kartais tikrai labai žeidžia. Prašiau partijos pagalbos. Bet, deja, tikrai nebuvo pagalbos ir paramos. Ir jokių pasiūlymų“, - sakė politikė.

Jokių konkrečių darbo pasiūlymų neturiu. Kai tiek metų buvau aktyvioje veikloje, tokia atsiradusi tuštuma kartais tikrai labai žeidžia.

Nusivylimas, kalbant apie ateitį, girdėti ir ankstesnėje kadencijoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovavusios Kristinos Miškinienės balse: „Partijos vadovybės žodžių, kad man padės, būta. Bet kol kas tai - tik žodžiai. Kai kurie buvę kolegos iš dabartinės Seimo frakcijos kartais paskambina. Žinote, situacija tikrai daugiau nei graudi. Mano sūnus sako: jeigu su savo patirtimi nesi niekam reikalinga, tai apie ką kalbame?“.

Darbo kol kas neturi ir buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos narys Eduardas Šablinskas. Jis irgi apgailestavo, kad buvo pamirštas po rinkimų dalijantis postus.

Nesėdės rankas sudėjusi

Kadenciją baigiantis Seimas dar posėdžiauja ir sprendžia valstybės reikalus, bet dvylika į naująjį Seimą nepatekusių parlamentarų iš Kauno pradeda naujo darbo paieškas. Ar jie varstys darbo biržos duris? O gal belsis pas miesto valdžią? Dar yra šansų, kad pagalbos ranką išties šiltus postus užimantys partijos kolegos.

"Tikrai nesėdėsiu rankas sudėjusi, bet konkrečių veiksmų dar nesu numačiusi. Aišku, būtų gerai panaudoti tą šešiolikos metų parlamentinę patirtį. Dirbau delegacijos vadove Europos Taryboje, ir tarptautinės patirties turiu", – tikino ilgametė Seimo narė kaunietė Birutė Vėsaitė.

Būdama Seimo nare savo pareiškimais ji buvo sukėlusi ne vieną pajuokos audrą. Skandalas vainikavo ir gana trumpą jos ūkio ministrės karjerą.

B.Vėsaitė neslepia – rinkimų rezultatai nuliūdino, tačiau bando guostis. "Pagaliau dar ne gyvenimo pabaiga", – įsitikinusi politikė.

"Gyvenu Kaune, į Kauną ir grįžtu. Aš nepritapau Vilniuje", – pridūrė ji.

Ar gali būti, kad kelias pakryps į miesto ar rajono savivaldybę? "Nežinau. Be abejo, mes ruošimės savivaldos rinkimams. Aš noriu, kad socialdemokratai būtų matomi savivaldybės taryboje. Dėl savęs dar nežinau", – suabejojo ilgametė Seimo narė, juolab kad ir rinkimai į savivaldybių tarybas vyks tik 2019-aisiais.

Kritika partijai

Paklausta, kodėl vis dėlto nesulaukė rinkėjų palaikymo, B.Vėsaitė įžvelgė daug priežasčių. Ji pati kandidatavo Šilainių vienmandatėje apygardoje ir po pirmojo rinkimų turo liko penkta.

"Apskritai mūsų partijos komunikacija prasta. Ir mano turbūt prasta buvo. Galbūt per daug kišausi, stengdamasi išaiškinti korupcines schemas energetikoje. Tik tapusi ūkio ministre iš karto paprašiau, kad padarytų auditą ir pateiktų man visus dokumentus, nes kaip tik Ūkio ministerijoje buvo energetikos dalis. Iš karto buvau pašalinta iš ministerijos. Tai ir buvo mano kapo duobės pradžia", – įžvelgė pašnekovė.

Priminsime, kad ūkio ministrės postą ji prarado po kelionės privačiu verslininkų lėktuvu.

"O paskui prasidėjo patyčios, ir buvo bandoma įrodyti, kad aš esu ne viso proto, atsilikusi. Jaučiausi bjauriai, bet, žinote, politikas yra ar bent jau turi būti stiprus žmogus ir nusiteikti ne tik pergalėms, bet ir pralaimėjimams", – pridūrė B.Vėsaitė, kurios pasisakymai Seime ar televizijos laidose sukeldavo tikrą audrą socialiniuose tinkluose ir internete.

"Ką gero nuveikiau Kaunui? Aš manau, kad tikrai padariau vieną gerą darbą Kaunui, apie kurį niekas per daug nekalba. Kai buvau ūkio ministrė, kauniečiai tada 2013 m. mokėjo didžiausią kainą už šildymą iš didžiųjų miestų. Mano pirmas darbas buvo skirti savivaldybei lėšų, kadangi atsilaisvino ES paramos lėšos, dviem katilinėms – "Šilko" ir "Inkaro". Šiandieną už tai, kad kūrenamės biokuru ir kainos už šildymą yra nukritusios trečdaliu, aš galiu medalį sau prisikabinti. Bet apie tai niekas nekalba, nes verslui buvau konkurentė", – pareiškė kadenciją baigianti Seimo narė.

B.Vėsaitė įsitikinusi, kad socialdemokratų pralaimėjimą šiuose rinkimuose lėmė tai, kad partija atsisakė socialdemokratinių vertybių.

"Vyriausybė dirbo valstybei, padarė nemažai gerų reformų, bet žmonių tai nepasiekė. Gal reikėjo skirti mažiau krašto apsaugai ir padidinti pensijas prieš rinkimus, gal tada būtume laimėję?" – savo įžvalgas liejo B.Vėsaitė.

Nori dirbti Kaune

"Didelio streso dar nepajaučiau", – pareiškė Socialdemokratų partijos Kauno skyriui vadovaujanti Orinta Leiputė. Priešingai nei prieš ketverius metus, šįkart jai nepakako rinkėjų palaikymo naujos kadencijos Seimo nario mandatui gauti. Kalniečių vienmandatėje apygardoje kandidatavusi O.Leiputė nepateko į antrąjį rinkimų turą. Daugiamandatėje apygardoje partijos sąraše po reitingavimo politikė iš 20 vietos nukrito į 24-ąją.

(Nuotraukoje – O. Leiputė)

"Seimo posėdžiai dar vyks iki lapkričio 10 d. Reikia tvarkingai viską sudėlioti ir užbaigti", – tikino kadenciją baigiančio Seimo narė.

O.Leiputė sakė jokių konkrečių ateities planų dar neturinti. "Pirmiausia reikia pailsėti, nes rinkimų laikotarpis buvo labai intensyvus, be išeiginių. O paskui žiūrėsiu. Norėčiau dirbti Kaune. Turiu išsilavinimą ir patirties, manau, kad ką nors susirasiu. Gal švietimo sistemoje, gal socialiniuose reikaluose, gal valstybės tarnyboje", – svarstė politikė.

Apie tai, ar bus permainų jos vadovaujamame partijos Kauno skyriuje, O.Leiputė nedaugžodžiavo. "Rinkimų rezultatus jau aptarėme. Nors iš Kauno neturime nė vieno savo atstovo naujos kadencijos Seime, bet vilties neprarandame. Skyriuje nuolat posėdžiaujame. Artėja ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kuris greičiausiai vyks 2017-ųjų pradžioje", – O.Leiputė neatskleidė, ar ketina dar kartą siekti skyriaus lyderio pozicijos.

Pastaruosius kelerius metus, kai skyriui vadovauja O.Leiputė, jos bendražygiai ne kartą pateko į skandalingas istorijas, kai kurių narystė partijoje buvo sustabdyta, o pati lyderė sulaukė kritikos dėl to, kad negeba suburti savo partijos narių ir sustiprinti partijos padalinio pozicijų.

Dairosi šilto posto?

Į naujos kadencijos Seimą nepatekęs socialdemokratas Antanas Nesteckis, išgirdęs, kad domimės jo planais pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, lyg ir bandė išsisukti negalintis kalbėti, bet galiausiai sutiko skirti kelias minutes.

"Rezultatus lėmė bendra politinė situacija. Buvo bandoma stabilizuoti ekonominę situaciją, grąžinti tas skolas, kurios buvo paliktos. Viskas buvo sprendžiama atsakingai", – abstrakčiai svarstė A.Nesteckis.

Apie kito darbo paieškas jis buvo itin nekalbus, tik tikino kol kas neturįs nieko konkretaus.

"Kauno dienos" žiniomis, kadenciją baigiantis Seimo narys dairosi į valstybės valdomą įmonę "Kauno regiono keliai", tačiau pats politikas apie tai nekalba.

"Nežinau. Dar nežinau, ar iš viso ten yra laisva vieta", – nuo atsakymo išsisuko A.Nesteckis.

(Nuotraukoje – A. Nesteckis)

Dienraštis gegužę rašė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai krėtė I.Kanto gatvėje Kaune įsikūrusios įmonės "Kauno regiono keliai" patalpas ir sulaikė direktorių Vidmantą Lisauską ir jo pavaduotoją Edmundą Kaučiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po įmonės vadovo sulaikymo į šias pareigas buvo siūlomas kitas pretendentas, tačiau ši kandidatūra netiko. Neoficialiomis žiniomis, dabar A.Nesteckis yra vienas iš dviejų galimų kandidatų užimti direktoriaus pareigas šioje valstybės įmonėje.

Tiesa, jis pats užsiminė ir apie galimybę įsidarbinti savivaldybėje. "Ir savivaldybė yra ta vieta, kur aš galėčiau dirbti. Žinau situaciją, išmanau biudžeto formavimą", – aiškino A.Nesteckis, ne vieną kadenciją dirbęs Kauno rajono taryboje, o prieš 2012 m. Seimo rinkimus ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Jaučiasi gerai

Darbo partija šiuose rinkimuose neįveikė reikiamo 5 proc. barjero, tad be darbo lieka ir šiai partijai atstovaujantis Seimo vicepirmininkas kaunietis Vydas Gedvilas, parlamente praleidęs tris kadencijas.

"Kažką tikrai veiksiu", – nusijuokė politikas, paklaustas apie artimiausius planus. Pirmiausia jis sakė norįs pailsėti, o į darbus ketina kibti nebent po Naujųjų metų.

"Jau turiu porą pasiūlymų ir jaučiuosi gerai", – neslėpė V.Gedvilas, tačiau nenorėjo atskleisti, su kuo susiję šie pasiūlymai. Politikas užsiminė, kad darbas gali būti arba Kaune, arba Vilniuje, o tai esą priklausys nuo jo paties pasirinkimo.

V.Gedvilas sakė, kad vienas pasiūlymas – iš verslo, o kitas – iš valstybinio sektoriaus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis Donatas Jankauskas nešventė pergalės antrajame rinkimų ture Garliavos vienmandatėje apygardoje Kauno rajone, o ir partijos sąraše iš 40 vietos nukrito į 41-ąją.

"Ne pasaulio pabaiga. Nekėliau tikslo sulaukti pensijos Seime", – šyptelėjo parlamentaras. Jis neslėpė, kad po nesėkmingų rinkimų užplūdo dvejopi jausmai – daug rinkėjų jį palaikė, bet to nepakako, o apie ateities planus kalbėti esą dar anksti.

"Esu sprendimų kryžkelėje. Laukia naujas etapas. Ir laukiu pasiūlymų, ir pats ieškau", – prisipažino D.Jankauskas.

(Nuotraukoje – D. Jankauskas)

Rinkėjų neįtikino

Artėjant rinkimams interneto erdves užplūdo ne tik pačių politikų rinkimų agitacija ir saldūs pažadai. Internautai smaginosi iš kandidatų klaidų ar nerišlių kalbų ir net kūrė raginimus padėti kai kuriems Seimo nariams išeiti į pensiją. Nežinia, ar tokia šmaikšti nemokama reklama, ar rimtesnės politikų ir jų partijų klaidos turėjo lemiamos įtakos, kad kai kuriems nenusišypsojo sėkmė toliau vadovauti valstybei.

Tarp jų – nacionaline vertybe tituluojama liberalė poetė Dalia Teišerskytė, Seime dirbusi nuo 2000-ųjų.

Darbo teks ieškotis ir partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovui Rimui Antanui Ručiui, Seime su pertrauka praleidusiam beveik dvi kadencijas.

Sprendimas spjauti į bendražygius ir partiją nepasiteisino buvusiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams ir ilgamečiams parlamentarams Arimantui Dumčiui bei Vidai Marijai Čigriejienei. Jie buvo išsikėlę savo kandidatūras patys, tačiau taip rinkėjų nesuviliojo. Nuo 2008-ųjų Seimo nario mandatą turėjęs Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas lapkritį taps eiliniu Lietuvos senjoru.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše kandidatavę ilgamečiai Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Vincė Vaidevutė Margevičienė dar prieš rinkimus nepuoselėjo didelių vilčių toliau krimsti skalsią parlamentaro duoną. Rinkėjų valia jie jos ir nebeužsitarnavo.

Socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo Darbo kodekse numatyti, kad parduotuvėms būtų uždrausta dirbti per šešias svarbiausias metų šventes – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmą Kalėdų ir pirmą Velykų dieną. Šį siūlymą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o dėl jo balsuos visas Seimas.

Parlamentarės piktinasi, kad valstybinių švenčių dienomis prekybos centrų darbuotojai negali švęsti, dalyvauti renginiuose ar praleisti laiką kartu su šeimomis.

„Draudimas galiotų visoms mažmeninės prekybos įmonėms – ir batų parduotuvėms, ir dideliems prekybos centrams, nesvarbu, koks būtų parduotuvės dydis“, – BNS teigė B.Vėsaitė.

Pasak parlamentarių, 2015 metų trečiąjį ketvirtį „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfos“ tinkluose dirbo apie 32 tūkst. žmonių, o visose mažmeninės prekybos įmonėse - 115,6 tūkst.

Seimas panašias pataisas jau yra svarstęs pernai, tačiau per paskutinį balsavimą prieš Kalėdas persigalvojo ir atmetė socialdemokrato Broniaus Paužos parengtą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą.

„Ąžuolyno bėgimas“ pagal Birutę Vėsaitę. Negražu slėptis po medžiu priešais finišą ir visiems atbėgus, kartu finišuot. Gaila, neturėjau su kuo nufotkint. Juokinga. Gerbiami kolegos politikai, jei jau kur dalyvaujate, tai būkit pavyzdžiu, būkit nuoširdūs, kartu išgyvenkit idėjos, nuotaikos prasmę su kitais dalyviais", – pakomentavo S. Kairys.

Portalo kauno.diena.lt fotografas vienoje bėgimo atkarpoje užfiksavo B. Vėsaitę, tačiau tuo metu ji ėjo. Politikė pradėjo bėgti tik pamačiusi į save atsuktą objektyvą ir paraginta fotografo. 

B. Vėsaitė pripažino pasirinkusi trumpesnį nuotolį, bet dėl to visai nesigėdijanti. „Bėgau 2,5 kilometro, tiek, kiek norėjau ir galėjau. Tegul Kauno vicemeras nekalba nesąmonių. Oras prastas“, – portalui delfi.lt aiškino politikė.

Šiandien Kaune surengtame „Ąžuolyno bėgime“ dalyviai galėjo rinktis 5, 10 ar 15 km trasą. Visi bėgikai, įveikę šias distancijas, gavo po medinį atminimo medalį. Medalį atsiėmė ir B. Vėsaitė.

Pastaruoju metu į kritikų akiratį už savo originalius pasisakymus nuolat patenka kelios politikės – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė bei Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Šį vakarą LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta" B. Vėsaitė, paklausta, ar jai partijos kolegos arba sutuoktinis niekuomet nesiūlė patylėti, atsakė: „Lakštingala negali nečiulbėti". Vis dėlto Seimo narė prisipažino, kad po viešo paskelbimo, jog į savo namus priims pabėgėlius, arba pareiškimo, kad neišnešiotų naujagimių motinos yra alkoholikės, narkomanės ir rūkalės, sulaukė patyčių net iš savo artimųjų.

Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas pareiškė, kad netgi pasakiusios kažką neteisingo, politikos moterys nusipelno kritikos, bet jokiu būdu – ne patyčių. „Kodėl, jeigu nusišneka vyras politikas, kažkas parašo vieną sakinį apie tai, bet jeigu nusišneka politikė moteris – jai tenka atlaikyti krūvą įžeidinėjimų?" – lyčių problemą įžvelgė Mindaugas.

Tačiau etiketo žinovas Giedrius Drukteinis atkirto, kad patyčios yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, jos verčia tobulėti ir neleidžia atsipalaiduoti.

Laidoje dalyvavusi interneto sensacija vadinama Monika Šalčiūtė neseniai buvo viešai išpliekta dėl to, jog internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rauda ne savu balsu bei prisipažino serganti depresija. Žinomi žmonės, tokie kaip Skaiva Kraujalė ar Vaidas Baumila, puolė tyčiotis iš merginos, esą ji tetrokšta dėmesio ir jeigu iš tiesų sirgtų depresiją, tokių vaizdo įrašų viešai neskelbtų. Pscigologė Jurgita Smiltė Jasiulionė atkirto, kad depresija kaip tik gali pasireikšti tiesmuku dėmesio siekimu ir nesvarbu, kaip liūdesį ar dėmesio troškimą išreiškia žmogus, jam vis tiek reikia padėti, o ne juoktis ar tyčiotis.

Komentuodama išgirstas istorijas, laidoje dalyvavusi psichologė teigė, kad patyčios ir suaugusiųjų pasaulyje daro nenuginčijamą įtaką vaikams bei paaugliams. Tai viena iš priežasčių kodėl jaunimas darosi agresyvus, negerbia vyresniųjų.

"Tikrai, Algirdai, laikas tau grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną", – toks vienos politikės pareiškimas socialiniame tinkle "Facebook" sukėlė erzelį Lietuvos politinėje padangėje. Anot partijos, kuriai minėta politikė priklauso, vedlio, "niekas negali paaiškinti tokio elgesio..."

Aiškinti elgesį gali nebent psichologai, nors ir jie kartais gali būti bejėgiai. Bet – ne apie tai. Prieš kurį laiką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalies vyriausybė bus priversta stabdyti kai kurias, kaip jis pareiškė, programas. Priežastis daugiau negu aiški – naftos kainos sumažėjimas ir dėl to, švelniai tariant, sušlubavusi Rusijos ekonomika. Sutapimas tai ar ne? Praėjusią savaitę kai kas paskelbė, kad palieka neparlamentinį Socialistinį liaudies frontą ir ketina savarankiškai rudenį Seimo rinkimuose kandidatuoti vienmandatėje apygardoje Naujojoje Vilnioje. Gal ir sutapimas. Gal ir ne.

Kai kurie žmonės nepaliauja stebinti. Tai jie – socialdemokratai, tai jie komunistai, tai vėl socialdemokratai. Gal dar reikėtų pabandyti įstoti į kokią patriotinę sąjungą?

Realybėje tokie veikėjai tėra provokatoriai, neturintys žalio suvokimo, kokioms idėjoms jie atstovauja. Jie tik žino, ką reikia garsiai paloti, kad kiltų šaršalas, o tada jau jų darbas baigtas.

Grįžtant prie anksčiau minėtos Seimo narės – norėtųsi, kad politikai, ypač dirbantys Seime, savo "Facebook" paskyrose verčiau deklaruotų, ką nuveikė dėl Lietuvos gyventojų: kaip jie, pavyzdžiui, prisidėjo mažinant skurdą Lietuvoje, ypač provincijoje; kaip rūpinosi socialinės atskirties bei periferijos ir centro atskirties mažinimu ir t.t.

Patikėkite, darbų Lietuvoje – sočiai, tik imk ir daryk. O jeigu ir dėl to jus kas nors kada nors kaltins, esą "nesupranta elgesio", tikrai jus supras jūsų rinkėjai.

Pirmadienį vyriausybė pasirašė naują sutartį su „Statoil“ kompanija dėl dujų tiekimo į SGD terminalą Klaipėdoje. Ministro pirmininko teigimu, naujos sąlygos leis ne tik sutaupyti milijonus eurų dujų vartotojams, tarp jų – ir buitiniams, bet ir padės Lietuvai tapti konkurencinga dujų tiekėja kitoms šalims. Premjeras taip pat įvertino ir keistais pareiškimais garsėjančią partijos kolegę Birutę Vėsaitę.

Pokalbis su ministru pirmininku A. Butkevičiumi – laidoje „Dėmesio centre“.

Šiandien pakeistos sutarties sąlygos su „Statoil“ dėl dujų tiekimo suskystintų gamtinių dujų terminalui. Kiek pigs dujos mažmeniniams vartotojams nuo antro pusmečio?

Atsakyti iš karto yra sudėtinga. Tikėjomės, kad pakoreguotą sutartį pasirašysime jau gruodžio pabaigoje, bet derybos užsitęsė iki sausio. Kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino šilumos kainas savivaldybėms neatsižvelgdama į dabar pakitusias sąlygas su „Statoil“.

Galiu pasakyti, kad jeigu iki šiol 1 MWh kainuoja 29,02 eurų, tai pagal dabar pasirašytą sutartį, planuojama, kad kaina svyruos tarp 16–21 euro už MWh. Tai reiškia – maždaug 25 proc. pigiau. O jeigu bandytume dujų tiekimo iš SGD dedamosios kainų sumažėjimą paversti konkrečia suma, tai būtų maždaug 25,5 mln. eurų. Jeigu kalbėti apie atskirus sektorius, tai šilumos vartotojai kasmet turėtų sutaupyti apie 8,5 mln. eurų, elektros gamyboje – 7,4 mln., pramonė – apie 5 mln., o buitiniai vartotojai – apie 1,5 mln. eurų. Manome, kad savivaldybėms, kurioms tiekiama šilumos energija, kaina turėtų sumažėti 2–3 proc.

Jeigu jau pradėjome kalbėti apie dujas, kokia situacija yra derybose su Jonavos „Achema“? Iki šiol padėtis buvo tokia, kad ši įmonė finansavo daugiau kaip pusę SGD terminalo veiklos ir „Achema“ tuo buvo nepatenkinta, nes kainos dedamoji jai atrodė ryškiai per didelė. Dar ir kaina šiek tiek sumažinta. O kaip dėl mokesčių už infrastruktūrą?

Praėjusių metų pabaigoje Seime buvo priimtas SGD terminalo įstatymo pataisos. Jeigu kalbame apie „Achemą“, tai pagal naują įstatymą jiems mokestis už naudojimąsi SGD terminalu sumažėja maždaug 7–8 mln. eurų. Žinoma, „Achema“ norėjo didesnės nuolaidos.

Kaip ši sutartis su „Statoil“ paveiks santykius su „Achema“? Tai turės įtakos jų mokamai kainai už dujas?

Galiu pasakyti, kad „Achema“ turi atskirą sutartį su „Statoil“. Jie yra įsipareigoję dalį dujų nupirkti dar šio ketvirčio pabaigoje. Žinoma, didieji pirkimai vyksta vasarą, nes tuomet dujų kaina mažesnė. Kiek žinau, susitarimas su „Statoil“ yra pasirašytas gana geromis sąlygomis.

Geresnėmis, negu valstybė išsiderėjo?

Matot, mes pasirašom ilgalaikį kontraktą. Dabar sutartis jau pratęsta iki 2024 m. Praktiškai iki tada yra išnuomotas ir laivas. Tai viena iš sąlygų, dėl kurių „Statoil“ sutiko derėtis. Žinoma, tai nėra ilgiausias terminas, tad natūralu, kad negali būti pati mažiausia kaina.

O jeigu perki vasaros metu ir perki tik tam tikram laikotarpiui, ypač, kai rinkoje yra didžiulė pasiūla, manau, kad kaina tikrai gali būti labai gera. Aš, žinoma, negaliu kalbėti apie privačios įmonės kontrakto sumą, tai ne mano kompetencija. Mes tik džiaugiamės, kad toks susitarimas yra, ir tikrai geromis sąlygomis. Kitas mūsų atveju svarbus aspektas, kad mes jau pirksime ne 540 mln. kubinių metrų per metus, o 350. Yra ir kita sąlyga – jeigu dujų vartojimas iš terminalo augs ir poreikis didės, tai galėsime dujas pirkti ir iš kitų tiekėjų. Ir tai visai realu, nes ir Latvija jau yra susidomėjusi galimybe pirkti iš mūsų dujas.

Kitaip tariant, turint naują kainos formulę, SGD terminalas jau gali konkuruoti su „Gazprom“ tiekiant dujas, pavyzdžiui, Latvijai?

Dabar, kai mes turime didžiulę nuolaidą iš „Gazprom“, iš „Gazprom“ dujų gaminant elektrą ir šilumą, 1 MWh kainuoja maždaug 17 eurų. Iš terminalo, pagal ankstesnę sutartį, kainą už 1 MWh buvo 29 eurai. Dabar mes jau priartėjome prie „Gazprom“ kainų ir esame konkurencingi ir patrauklūs kitų šalių vartotojams.

Kelios kitos temos, premjere. Jūs pritariate šiuo metu kelioms pagrindinėms iškeltoms idėjoms kovoje su alkoholizmu – tai yra 0 promilių įstatymui ir priverstiniam alkoholizmo gydymui?

Privalomam gydymui tikrai pritariu. Ir kviečiu vietos bendruomenes būti aktyvesnes; seniūnus, kad dažniausiai lankytųsi tose šeimose ir fiksuotų situaciją. Nes taip paprastai tu žmogaus neišveši – šeima gali po kelių dienų persigalvoti ir nebenorėti, kad žmogus būtų gydomas. Todėl reikia pastovaus stebėjimo ir konkrečių duomenų. O dėl 0 promilių mano pozicija šiek tiek lankstesnė.

Manau, riba galėtų būti 0,2 promilės, kad po to nekiltų jokių problemų tiek dėl kokių nors matavimo įrangos  techninių gedimų, tiek dėl vartojamų vaistų ar kitų gėrimų, kurie turi savyje šiek tiek alkoholio.

Liberalai siūlo kompromisą, kad 0 promilių būtų tik tiems, kas bent kartą po įstatymo priėmimo sulaikomi viršiję leistiną normą. Po vieno tokio sulaikymo – nulis promilių visą likusį gyvenimą. Kaip jums toks pasiūlymas?

Pritarčiau.

Kitas klausimas, kuris gal labiau humoristinis, bet visuomenėje sulaukęs atgarsio – socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kuri jau kelis metus garsėja įdomiais pareiškimais. Ji savo socialiniame tinkle parašė žinutę, kuri adresuota Algirdui Paleckiui: „Tikrai, Algirdai, laikas tau grįžti ir sustiprinti kairįjį sparną.“ Turima omenyje Socialdemokratų partiją. Jūs pritartumėte tokių asmenų kaip A. Paleckis jungimuisi į jūsų partiją?

Tikrai niekada nepritarčiau ir tikrai to niekada nebus. Tik nesupratau, kodėl B. Vėsaitė taip galėjo pasielgti. Šiandien buvo partijos prezidiumo posėdis ir galiu drąsiai pasakyti, kad tokiai B. Vėsaitės pozicijai niekas iš partijos narių nepritaria. Tai buvo įvertinta kaip blogas žingsnis ir prieš artėjančius Seimo rinkimus. Daugelis, kurie ją pažįsta, kurie artimiau bendrauja, nesupranta tokio jos elgesio.

Jums pačiam nenusibodo tokie B. Vėsaitės pareiškimai?

Gal susilaikysiu nuo atsakymo.

Seimo narių siūlymas uždrausti didžiųjų parduotuvių darbą per svarbiausias valstybės šventes sukėlė audrą verslo bendruomenėje. Įteisinus įstatymų pataisas, parduotuvės neveiktų sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, Velykų pirmąją dieną, liepos 6-ąją ir Kalėdų pirmąją dieną. Dalis parlamentarų mano, kad tuo būtų užkirstas kelias darbuotojų išnaudojimui, o verslininkai prabilo apie būsimus nuostolius ir atleidimus.

Už

Birutė Vėsaitė, Seimo Ekonomikos komiteto narė:

– Per šventes prekybos centruose dirba kasininkės, sandėlininkai, apsaugos darbuotojai. Manome, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti laisvą dieną. Juo labiau ir visuomenė teigiamai vertina mūsų siūlymus, jie su atjauta žiūri į per Kalėdas ar Velykas dirbančius žmones. Yra tvirtinama, kad už darbą šventinėmis dienomis darbuotojams mokama dviguba alga. Tačiau siūlyčiau pasidomėti, ar tikrai tai yra tiesa. Kaip teko girdėti, jie dirba už minimalų atlygį, gal kažkiek ten dar prideda, bet tai – smulkmena. Taigi, nagrinėjome Mažmeninių prekybos įmonių draudžiamų veiksmų įstatymą, taip atsirado ši pataisa. Dar šito imtis paskatino didžiųjų prekybos centrų godumas. Juk skaitome spaudą ir matome, kas vyksta. Neseniai Maisto produktų eksportuotojų asociacijos vadovas pareiškė, kad prekių prekybinis antkainis yra 30–60 proc. Jie vėl kelia kainas, nes nori išlaikyti tuos pačius pelnus, nors gyventojų, tai yra vartotojų, Lietuvoje mažėja. Maža to, prekybininkai spaudžia perdirbėjus, šie – žemdirbius. Labiausiai gaila tų moterų, kurios dar laiko karves kaime. Per dvejus metus pieno supirkimo įkainiai sumažėjo perpus, tačiau pieno produktų kainos parduotuvėse tiek tikrai nenukrito. O prekybininkų pretenzijos, kad tuo atveju jie nesumokės milijonų eurų į valstybės biudžetą, manau, nepagrįstos, žmonės kiek valgė, tiek ir valgys. Jeigu bus didesnis pirkimas prieš šventes ir po jų, balansas išsilygins.

Prieš

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius:

– Daugumos Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narių nuomone, tas Seimo siūlymas uždrausti didiesiems prekybos centrams dirbti per šventes yra didelis nesusipratimas. Neabejotinai, tokios iniciatyvos neturi jokio pagrindimo, nėra jokių tyrimų, svarių argumentų tuo klausimu, tai buvo labiau emocinis dalykas. Maža to, tai yra nebeaktualus siūlymas. Ir jeigu šis sumanymas būtų įgyvendintas, jis sukeltų ne tik blogų pasekmių verslui, bet taip pat ir darbuotojams, kurie dirba prekybos įmonėse. Vien tik mūsų asociacijos bendrovėse visoje Lietuvoje yra įdarbinta daugiau nei 30 tūkst. žmonių. O įvertinus tai, kad įvairiose tinklų centruose dar veikia gyvūnams skirtų prekių parduotuvės, kirpyklos, kino teatrai, vaistinės, gėlių parduotuvės. Per šventes uždarius maisto parduotuves, be abejo, būtų uždarytos ir tos. Tai reiškia dar dešimtis tūkstančių darbo vietų. Ir tai dar ne viskas, nedirbdami per šventes, jie negautų dvigubo apmokėjimo už tą darbo dieną, valstybės biudžetas prarastų dešimtis milijonų eurų pajamų iš akcizo, iš pridėtinės vertės mokesčio, galiausiai iš gyventojų pajamų mokesčio. Todėl šis Seimo narių siūlymas yra labai keistas, populistinis ir, manome, galutinėje stadijoje parlamentarai turėtų nepritarti bei atmesti šią rekomendaciją dėl visų minėtų priežasčių. Jei bus pasiduota emocijoms ir sentimentams, pasekmės verslui būtų tragiškos dėl tokių, regis, net ir nekaltų, bet nepamatuotų ketinimų.