Partija „Piliečių iniciatyva“ nėra atstovaujama parlamente ir laikoma nuosaikiai opozicine. Kandidatu kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose ji iškėlė karo priešininką Borisą Nadeždiną. Tačiau Rinkimų komisija užkirto kelią jam dalyvauti rinkimuose dėl esą duomenų neatitikimo už jį pasirašiusių asmenų pasuose ir Vidaus reikalų ministerijos pažymoje.

Opozicijos demonstracijos Rusijoje jau daug metų draudžiamos įvairiomis dingstimis. Dažniausias argumentas yra esą vis dar koronaviruso keliamas pavojus. Tiesa, dideliems Kremliaus renginiams tai negalioja.

47 metų opozicijos politikas A. Navalnas mirė penktadienį kalėjime Sibiro šiaurėje. Jo žmona Julija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jį nužudžius.

Institucijos uždraudė gedulo mitingus žinomiausiam Kremliaus kritikui pagerbti. Per kelias dienas tokiuose renginiuose buvo sulaikyta daugiau kaip 400 žmonių. Daugeliui jų skirtas areštas arba piniginės baudos.

B. Nemcovas 2015 m. buvo nušautas netoli Kremliaus. Dėl šios žmogžudystės buvo nuteisti keli čečėnai, tačiau, pasak pilietinių teisių aktyvistų, atsakingi asmenys iki šiol nėra patraukti atsakomybėn.

B. Nemcovas, atviras Rusijos lyderio Vladimiro Putino kritikas, buvo nušautas einantis per tiltą netoli Kremliaus Maskvoje.

Nors 2017 metais teismas dėl jo nužudymo nuteisė penkis asmenis, Strasbūre įsikūręs EŽTT pareiškė, kad Rusijos tyrimas buvo neveiksmingas.

Antradienį priimtame sprendime septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tyrėjai „gavo svarių įrodymų, leidžiančių manyti, jog prie šių įvykių galėjo prisidėti tam tikri Čečėnijos respublikos vidaus saugumo pajėgų pareigūnai“.

Tačiau ji teigė, kad šios tyrimo kryptys niekada nebuvo ištirtos ar atskleistos teisme, nes ši policijos tyrimo dalis buvo atskirta nuo oficialaus tyrimo.

Daugelis asmenų, galėjusių suteikti bylai itin svarbios informacijos, nebuvo apklausti, jiems nebuvo užduoti svarbiausi klausimai.

„Daugelis asmenų, galėjusių suteikti bylai itin svarbios informacijos, nebuvo apklausti, jiems nebuvo užduoti svarbiausi klausimai“, – sakoma EŽTT sprendime.

„Tyrimo metu nepavyko itin kruopščiai ištirti politinio pasikėsinimo nužudyti motyvų arba pateikti kito patikimo nužudymo motyvų paaiškinimo“, – sakoma jame.

EŽTT priklauso visos Europos teisių gynimo institucijai – Europos Tarybai, iš kurios Rusija buvo pašalinta po to, kai praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Skundą dėl B. Nemcovo nužudymo jo dukra pateikė 2015 metų rugpjūtį, o tai reiškia, kad Teismas vis dar buvo kompetentingas nagrinėti bylą.

B. Nemcovo šeima jau seniai įtaria R. Kadyrovą prisidėjus prie nužudymo, o Jungtinės Valstijos Čečėnijos vadovui dėl šios žmogžudystės ir kitų įtariamų žmogaus teisių pažeidimų taiko sankcijas.

Svarbus V. Putino, kurio vadinamieji Kadyrovo būriai atliko svarbų vaidmenį Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, sąjungininkas R. Kadyrovas neigė bet kokį savo dalyvavimą.

Birželį EŽTT taip pat pasmerkė Rusiją už tai, kad ji tinkamai netyrė opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo 2020 metais, kuris, anot Vakarų, buvo pasikėsinimas nužudyti.

Kaip ir B. Nemcovo byloje, Teismas pareiškė, kad oficialaus tyrimo metu nebuvo ištirtas galimas politinis pasikėsinimo nužudyti motyvas ar valstybės agentų dalyvavimas.

Antradienį priimtame sprendime EŽTT nurodė Rusijai sumokėti B. Nemcovo dukrai 20 000 eurų.

Kiti buvo nužudyti, vos išvengė mirties arba buvo ištremti. Žemiau apžvelgiami geriausiai žinomi prezidento Vladimiro Putino kritikai ir jų likimas.

Mirę

2015 metais eidamas namo per vieną Maskvos tiltą netoli Kremliaus buvo nušautas buvęs ministro pirmininko pavaduotojas Borisas Nemcovas.

Už šio Kremliaus kritiko nužudymą buvo nuteisti penki čečėnai, tačiau žmogžudystės užsakovas taip ir nebuvo surastas. Tačiau B. Nemcovo sąjungininkai pirštu bedė į Kremlių ir Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą, kuris kaltinimus neigia.

Charizmatiškasis oratorius kritikavo 2014-asiais V. Putino įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją ir nuolat dalyvaudavo opozicijos protestuose. Tuo metu, kai mirė, jam buvo 55 metai.

Beveik dešimtmečiu anksčiau, 2006-aisiais, pasaulį sukrėtė žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymas prie jos namų Maskvoje. Didžiausio Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė aršiai kritikuodavo Kremliaus veiksmus Čečėnijoje.

Laikraščio redaktorius Dmitrijus Muratovas savo 2021-aisiais gautą Nobelio taikos premiją skyrė A. Politkovskajos ir kitų rusų žurnalistų, nužudytų dėl savo darbo, atminimui.

Įkalinti

Pagrindinis Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas savo kelionės į Sibirą metu 2020-aisiais buvo apnuodytas sovietmečiu sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Jis gydėsi Vokietijoje ir 2021-ųjų sausį grįžo į Rusiją, kur, vos nusileidęs Maskvos oro uoste, buvo suimtas.

46-erių vyras atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų turto pasisavinimu, tačiau jo šalininkai įkalinimą vadina bausme už A. Navalno Kremliui mestą iššūkį.

Iš kalėjimo jis pasmerkė V. Putino puolimą Ukrainoje, pavadindamas tai tragedija ir „nusikaltimu prieš mano šalį“.

Opozicijos politikas V. Kara-Murza buvo nuteistas kol kas griežčiausia bausme už Kremliui ir jo karui kritiškus komentarus.

41-erių vyras sulaukė 25 metų kalėjimo bausmės dėl kaltinimų išdavyste, Maskvos teigimu, melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu ir priklausymu „nepageidaujamai organizacijai“.

Jis turi rimtų sveikatos problemų, kurias, jo advokatų teigimu, sukėlė du 2015 ir 2017 metais įvykę bandymai nunuodyti.

Kitas žymus opozicijos veikėjas Ilja Jašinas 2022-ųjų gruodį buvo nuteistas kalėti pusdevintų metų dėl kaltinimų „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimu. Jo atžvilgiu pasinaudota teisės aktais, kriminalizuojančiais Maskvos naratyvo jos karo kontekste kritiką.

Už Kremliaus puolamiesiems veiksmams priešiškus komentarus praėjusių metų rugpjūtį buvo sulaikytas ir buvęs Urale esančio Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas.

Po to, kai jo areštas sukėlė protestus, 60-metis opozicionierius buvo paleistas ir dabar laukia teismo dėl kaltinimų Rusijos kariuomenės diskreditavimu.

Ištremti

Kai kurie garsiausi V. Putino kritikai jau daugelį metų gyvena užsienyje.

Tarp jų – buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis, dešimtmetį praleidęs kalėjime po to, kai metė iššūkį Rusijos vadovui jo valdymo pradžioje.

M. Chodorkovskis dabar gyvena Londone ir finansuoja Kremlių kritikuojančius žiniasklaidos projektus.

Po to, kai A. Navalno organizacijos buvo uždraustos kaip ekstremistinės, daugelis garsių jo sąjungininkų pabėgo iš Rusijos.

Tačiau praėjusių metų vasarį V. Putino priimtas sprendimas pasiųsti karius į Ukrainą, po kurio šalyje prasidėjo precedento neturintis susidorojimas su tam nepritariančiais, tapo paskutine vinimi į Rusijos opozicijos karstą.

Maskvos puolimui prieš Ukrainą nepritariantys rusai dabar yra išsibarstę po visą pasaulį. Daugelis jų pabėgo į Europą ir Izraelį.

Svarbiu balsu prieš karą Ukrainoje socialiniuose tinkluose tapo televizijos laidų vedėjas ir pramogų pasaulio atstovas Maksimas Galkinas. Izraelyje gyvenantis Rusijos popmuzikos ikonos Alos Pugačiovos vyras reguliariai naudojasi „Instagram“, kad pasmerktų Rusijos kariuomenės puolimą.

„Užsienio agentai“

Nepaisant reto A. Pugačiovos, kuri laikoma neliečiama, įsikišimo, M. Galkinas buvo paskelbtas „užsienio agentu“.

Šį epitetą, turintį stalinistinių laikų atspalvį, valdžios institucijos naudoja siekdamos kritikams daryti spaudimą. V. Putinas neseniai sugriežtino 2012 metais priimtą drakonišką „užsienio agentų“ įstatymą.

Juo paženklinta daugelis žurnalistų ir pagrindinių Rusijos nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, todėl dirbti tapo daug sunkiau. Visos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos organizacijos Rusijoje buvo uždarytos arba sustabdė savo veiklą.

„Užsienio agentų“ etiketė buvo priklijuota ir kitiems populiariems veikėjams, pasisakiusiems prieš Maskvos puolimą Ukrainoje, pavyzdžiui, itin populiariems reperiams Oxxxymiron ir Noize MC bei ištremtam mokslinės fantastikos rašytojui Dmitrijui Gluchovskiui.

Atitinkamą sprendimą priėmė Slovakijos sostinės savivaldybė, tokį savo žingsnį argumentuodama Rusijos invazija į Ukrainą.

Slovakijos naujienų agentūros TASR teigimu, Bratislava po Vašingtono, Vilniaus, Kyjivo ir Prahos yra penktoji sostinė pasaulyje, vieną savo gatvių pavadinusi pagal B. Nemcovą. Vilniuje yra Boriso Nemcovo skveras.

2015 metais nužudytas Rusijos vicepremjeras ir prezidento Vladimiro Putino kritikas buvo laikomas dideliu Ukrainos draugu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas B. Nemcovas 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos upės tilto netoli Kremliaus.

„Prisimindami Nemcovą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, – sakoma A. Blinkeno pareiškime. – Liekame labai susirūpinę augančiu Rusijos vyriausybės nepakantumu visoms nepriklausomos raiškos formoms.“

Keli tūkstančiai rusų drauge su Vakarų diplomatais susirinko Maskvoje paminėti metinių ir padėti gėlių B. Nemcovo nužudymo vietoje.

2017 metų liepą buvęs saugumo pareigūnas iš Čečėnijos Zauras Dadajevas buvo nuteistas kalėti 20 metų kaip B. Nemcovo nužudymo vykdytojas. Dar keturi vyrai buvo pripažinti kaltais dėl savo vaidmens nužudyme.

Tačiau B. Nemcovo šeima ir bendražygiai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti. Daugelis pirštu rodo į Maskvos remiamą Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą ir patį Kremlių.

A. Blinkenas B. Nemcovą pavadino žmogumi, „paskyrusiu savo gyvenimą laisvos ir demokratinės Rusijos kūrimui“.

„Tie, kas garsiai gina savo laisves ir demokratiją Rusijoje, toliau tampa išpuolių ir nužudymų taikiniais, – sakė jis. – Rusijos žmonės nusipelno geresnės [padėties].“

B. Nemcovas buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. 2015 m. vasario 27 d. jis buvo nušautas ant tilto Maskvoje, netoli Kremliaus.

Šeštosios B. Nemcovo nužudymo metinės minimos netrukus po to, kai 2,5 metų įkalinimo bausmė buvo paskirta kitam opozicijos politikui Aleksejui Navalnui. Šis nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, nes jie yra politiškai motyvuoti.

„Šią dieną, šioje vietoje mes susirenkame kiekvienais metais, kad parodytume valdžiai, jog mes nepamiršome ir nepamiršime“, – žurnalistams sakė Michailas Kasjanovas, buvęs šalies premjeras.

„Esu tikras, kad tai, už ką kovojo Borisas – rusų laisvė, jų gerovė ir orus gyvenimas, – greitai išsipildys“, – pridėjo šis opozicijos atstovas.

Paprastai šia proga Maskvos centre rengiamos eitynės, tačiau dėl koronaviruso pandemijos masiniai susibūrimai draudžiami, todėl šiais metais opozicija rinkosi prie savadarbio memorialo B. Nemcovo žūties vietoje, kurį valdžia nuolat pašalina.

Skaičiuojama, kad renginyje iki vidurdienio lankėsi 3 700 žmonių.

Gėlių čia padėjo JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių ambasadoriai reziduojantys Maskvoje.

„Ambasadorius Sullivanas prisidėjo prie kolegų per Boriso Nemcovo – rusų politiko, atsidavusio kovai už geresnę savo šalies ir savo tėvynainių ateitį – 6-ąsias žiauraus nužudymo metines“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV ambasados atstovė Rebecca Ross (Rebeka Ros).

Ji pažymėjo, kad B. Nemcovas „išlieka pavyzdys daugeliui žmonių, siekiančių teisingumo, skaidrumo ir laisvės“.

B. Nemcovo atminimą taip pat pagerbė Europos Sąjungos pasiuntinys Rusijoje Markusas Edereris, ES ir kitų ambasadų vadovai bei atstovai, tviteryje pranešė ES atstovybė. Jie padėjo gėlių B. Nemcovo nužudymo vietoje.

„Nemcovas išlieka pavyzdys tiems, kam svarbios laisvė, žmogaus teisės, demokratija“, – sakoma ES atstovybės pareiškime.

B. Nemcovas, vienas įnirtingiausių V. Putino kritikų, dirbęs jo pirmtako Boriso Jelcino administracijoje, 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos upės tilto netoli Kremliaus.

2017 metų liepą buvęs saugumo pareigūnas iš Čečėnijos Zauras Dadajevas buvo nuteistas kalėti 20 metų kaip B. Nemcovo nužudymo vykdytojas. Dar keturi vyrai buvo pripažinti kaltais dėl savo vaidmens nužudyme.

Tačiau B. Nemcovo šeima ir bendražygiai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti. Daugelis pirštu rodo į Maskvos remiamą Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą ir patį Kremlių.

Pernai liepą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pateikė Rusijos vyriausybei klausimų, remdamasi skundu, 2015 metų vasarą pateiktu B. Nemcovo dukters Žanos, kad jos tėvo nužudymo byla nebuvo tinkamai ištirta.

Teismas pareikalavo Maskvos paaiškinti, ar tyrimas dėl B. Nemcovo nužudymo buvo tinkamai atliktas, kaip tai numato Europos žmogaus teisių konvencija, taip pat ar nukentėjusiajai Žanai Nemcovai buvo užtikrintos veiksmingos teisinės gynybos priemonės.

Be to, EŽTT paprašė perduoti jai visos B. Nemcovo nužudymo bylos tyrimo medžiagos kopijas.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, B. Nemcovas tapo pirmuoju Žemutinio Naugardo srities gubernatoriumi. Vėliau jis dirbo kuro ir energetikos ministru ir vicepremjeru, taip pat kelis kartus buvo išrinktas į parlamentą.

2008 metais B. Nemcovas kartu su kitais rusų opozicionieriais įkūrė judėjimą „Solidarumas“, o nuo 2012 metų jis buvo vienas iš opozicinės Rusijos respublikonų partijos–Liaudies laisvės partijos pirmininkų. Jis taip pat turėjo narystę rusų opozicijos įsteigtoje Koordinacinėje taryboje.

Nuo 2013 metų rugsėjo politikas ėjo deputato pareigas Jaroslavlio srities parlamente.

Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko praeitais metais sakė, kad tyrėjai tebenagrinėja įtariamo B. Nemcovo nužudymo užsakovo ir organizatoriaus Ruslano Muchudinovo, taip pat jo bendrininkų bylas.

R. Muchudinovo, neaukšto rango čečėnų saugumo pareigūno, tarptautinė paieška buvo paskelbta 2015 metais.

Apie renginį pranešė Laisvos Rusijos forumo atsakingasis sekretorius Ivanas Tiutrinas.

Anot jo, akcijoje planuoja dalyvauti rusų politikai ir visuomenės aktyvistai, Lietuvos Seimo, Europos Parlamento nariai.

Vienas iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų B. Nemcovas nušautas netoli Kremliaus 2015 metų vasario 27 dieną.

2017 metais dėl jo nužudymo teismas kaltu pripažino buvusį saugumo pareigūną iš Čečėnijos ir skyrė jam 20 metų kalėjimo. Dar keturi vyrai pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo. Tačiau B. Nemcovo šeima ir sąjungininkai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti.

Norėdama įamžinti B. Nemcovo atminimą Vilniaus miesto savivaldybė 2018 metais nedidelį skverą netoli Rusijos ambasados pavadino nužudyto politiko vardu.

Išplėštas iš mirties

Daugiau nei du dešimtmečius opozicijos veikloje dalyvaujantis žurnalistas V.Kara-Murza be kita ko pasižymėjo, kai kartu su Borisu Nemcovu parengė vadinamąjį Sergejaus Magnickio aktą. Šis 2012 m. JAV Kongreso priimtas dokumentas dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų draudžia atvykti į JAV tam tikriems Rusijos pareigūnams ir įšaldo jų turtą. Keletą metų gyvenęs JAV 2014 m. V.Kara-Murza grįžo į Rusiją, dalyvavo kuriant Michailo Chodorkovskio judėjimą "Atvira Rusija".

Pirmasis pasikėsinimas į V.Kara-Murzą įvykdytas 2015 m. Gegužės 26 d. politikas pabudo savo bute Maskvoje – jis gyveno vienas, tačiau pas JAV likusią žmona ir vaikus skraidydavo kas mėnesį. Tądien politikas nepusryčiavo, vienoje kavinėje susitiko su partijos "Parnas" atstovu. Ten V.Kara-Murza vienintelį kartą tądien pavalgė.

14 val. jis susitiko su savo pažįstamu iš "Atviros Rusijos" ir kartu nuvyko į agentūros "RIA Novosti" redakciją. Apie 15 val. buvo surengtas vaizdo pokalbis su užsienyje gyvenančiu M.Chodorkovskiu.

"Po kelių minučių staiga pasijutau blogai", – V.Kara-Murzą citavo "The Insider". Staigiai padažnėjo širdies plakimas, pasunkėjo kvėpavimas, išpylė prakaitas, jį supykino. Nuėjęs į tualetą iš jo į kabinetą vyras grįžo tik laikydamasis sienų. Visiškai sveikas nė 40-ies neturintis vyras vos per keliolika minučių pavirto ligoniu. Jo kūnas suglebo, jis negalėjo pajudinti galūnių, labai lėtai kalbėjo ir balansavo ties sąmonės praradimo riba.

Greitoji medicinos pagalba nuvežė V.Kara-Murzą į ligoninę, kur jam buvo nustatytas širdies nepakankamumas. Dar tą patį vakarą politikas buvo perkeltas į vieną geriausių kardiologijos klinikų Maskvoje, medikai jau ruošėsi operacijai, tačiau staigiai paaiškėjo, kad su V.Kara-Murzos širdimi viskas gerai. Operacija buvo atšaukta, o kitą rytą gydytojai artimiesiems pranešė, kad politikas sunkiai apsinuodijo. V.Kara-Murza buvo perkeltas į dar kitą ligoninę, kur jo būklė vėl pablogėjo. Pradėjo strigti plaučių, širdies, inkstų, kepenų, žarnyno veikla. V.Kara-Murzą ištiko koma.

Iš JAV skubiai atvykusi politiko žmona gegužės 29 d. iš gydytojų išgirdo verdiktą: kad vyras išgyvens, esanti vos 5 proc. tikimybė.

Anot "The Insider", vėlesni įvykiai stulbinamai priminė tai, kas po kelių metų Omske nutiko A.Navalnui: ligoninės, kur gulėjo V.Kara-Murza, vyriausiasis gydytojas aiškino, kad politikas esąs tokios būklės, kad jo negalima gabenti į užsienį.

Visiškai sveikas nė 40-ies neturintis vyras vos per keliolika minučių pavirto ligoniu.

Nuodai nenustatyti

Kokios medžiagos galėjo apnuodyti V.Kara-Murzą? Apie "Novičiok" tuomet niekas negalvojo – iki pasikėsinimo į Skripalius dar buvo likę veik treji metai.

Jei politikas būtų išgėręs kokių nors vaistų (šią versiją piršo kai kurie Rusijos leidiniai), jų šalutinis poveikis būtų pasireiškęs jau po valandos. Su savimi V.Kara-Murza neturėjo jokių medikamentų. "Novičiok" atveju, kai šia medžiaga apnuodijama per odą, poveikis pasireiškia gerokai vėliau, praėjus 2–3 valandoms.

Giminaičių prašymu, V.Kara-Murzos biomedžiagos buvo išsiųstos tirti į užsienį. Nors nuo hospitalizavimo buvo praėjusios trys dienos, mėginiuose aptiktas gerokai per didelis vario, cinko, gyvsidabrio ir magnio kiekis.

V.Kara-Murza Maskvos ligoninėje praleido 1,5 mėnesio. Kai būklė stabilizavosi, medicininiu lėktuvu jis buvo išgabentas į JAV. Reabilitacija truko ilgus mėnesius, dar metus politikas galėjo vaikščioti tik remdamasis lazda.

Pažįstami angelai sargai

Remdamiesi bilingo ir registruojamų kelionių duomenimis, žurnalistai atsekė, kad, likus bent trims mėnesiams iki V.Kara-Murzos apsinuodijimo, kartu su juo it ištikimi palydovai ėmė keliauti FSB pareigūnai, kurių pavardės šmėžavo ir kitose mįslingų pasikėsinimų istorijose. Kartu su V.Kara-Murza jie buvo Tomske, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Kazanėje – pastarojoje lankytasi likus mažiau nei 48 valandoms iki politikas pajuto mirtinus simptomus.

Vienintelis vardas, jungiantis visas keturias keliones, – Aleksandras Samofalas. Jis šmėžavo ankstesniame "The Insider" ir "Bellingcat" tyrime kaip vienas iš FSB pareigūnų, sietinų su 2019 m. mįslingomis aplinkybėmis įvykusia politiko Nikitos Isajevo mirtimi.

Iš telefoninių pokalbių galima spręsti, kad A.Samofalas yra FSB 2-osios tarnybos, oficialiai užsiimančios kova su terorizmu, darbuotojas. Mažiausiai dviejose kelionėse, kurios sutapo su V.Kara-Murzos kelionėmis, A.Samofalą lydėjo Konstantinas Kudriavcevas (cheminio ginklo specialistas, kuris per demaskuojantį pokalbį su A.Navalnu pats papasakojo, kad "Novičok" buvo ištepti jo apatiniai).

Kaip ir kitais atvejais, nuodytojai rinkosi ne tuos pačius skrydžius kaip ir jų auka, bet ankstesnius reisus. Pvz., kai V.Kara-Murza dviem dienoms vyko į Kaliningradą, ten pat tik kitu lėktuvu keliavo ir bent trys FSB pareigūnai: A.Samofalas, K.Kudriavcevas bei Romanas Mezencevas. Pastarasis – minėtos FSB 2-osios tarnybos vyresnysis karininkas, sprendžiant iš jo pokalbių ir kelionių, kasdien bendravo ir dažnai keliavo su aukšto rango FSB bei ir vyriausybės pareigūnais. Pvz., R.Mezencevas buvo Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo Surkovo delegacijoje, kuri 2014 m. vasario 20 d. lankėsi Kijeve – tą dieną snaiperiai pradėjo šaudyti į "Euromaidano" dalyvius. "The Insider" ir "Bellingcat", įvertinę R.Mezencevo pokalbių partnerius ir laiką, mano, kad jis prižiūrėjo nuodytojus.

Kelionėje į Kazanę V.Kara-Murzos maršrutu vyko A.Samofalas ir Valerijus Sucharevas, vienas iš FSB 2-ojo tyrimų instituto aukšto rango operatyvininkų. A.Navalno apnuodijimo laikotarpiu, per geras dvi savaites V.Sucharevas daugiau nei 100 kartų skambino ir žinutėmis bendravo su nuodytojų komandos nariais.

Duomenų, kurie leistų atsekti, kaip judėjo šie asmenys nuo V.Kara-Murzos sugrįžimo iš Kazanės iki apsinuodijimo momento, nėra, tačiau bene labiausiai įtikinamai skamba dvi hipotezės. Nuodytojai, neradę tinkamo momento kelionių metu, nusprendė nuodų pakišti jau Maskvoje (V.Kara-Murza bute gyveno vienas, daugiabučio laiptinėje nebuvo vaizdo kameros). Antra versija – jie dar Kazanėje galėjo apnuodyti politiko apatinius, kuriuos jis apsivilko jau atvykęs į Maskvą.

Antrasis pasikėsinimas

Antrąjį kartą V.Kara-Murza apnuodytas 2017-ųjų pradžioje. 2015 m. gruodį grįžęs į Rusiją V.Kara-Murza vėl keliavo po šalį. Tomis pat kryptimis vyko ir jo angelai sargai.

Lemtingos dienos išvakarėse, 2016 m. sausio 31-ąją, V.Kara-Murza vienai dienai traukiniu nuvyko į Tverę, vėlų vakarą grįžo į Maskvą ir nakvojo vienas savo bute. Rytą jis lankėsi merijoje, "Aeroflot" biure, kavinėje susitiko su partijos "Jabloko" atstovu, grįžęs namo susikrovė lagaminą (kitą dieną turėjo skristi į JAV), nuvažiavo pas uošvius, o po vakarienės nuėjo miegoti.

Tą dieną V.Kara-Murza savuoju dantų šepetėliu valė dantis maždaug 3–4 valandos iki simptomų pasireiškimo.

Apie 4 ar 5 val. ryto politikas pabudo jausdamas tuos pačius simptomus kaip ir 2015 m. gegužę. Vos spėjo paskambinti žmonai į JAV, ši susisiekė su anksčiau politiką gydžiusiu mediku, kuris pasiūlė politiką atvežti į savo ligoninę. Uošviai iškvietė greitąją pagalbą. Kas nutiko toliau, pats V.Kara-Murza prisimena miglotai.

Šiuo atveju nuo išėjimo iš namų iki staigaus simptomų atsiradimo buvo praėjusios maždaug aštuonios valandos – per daug bet kurio mums žinomo nuodo veikimui. Vienas iš labiausiai tikėtinų scenarijų – nuodai buvo ant V.Kara-Murzos dantų šepetėlio. Apnuodyti asmeninės higienos priemones ir apatinius labai patogu, nes paprastai jais nesinaudoja kiti asmenys. Tą dieną V.Kara-Murza savuoju dantų šepetėliu valė dantis maždaug 3–4 valandos iki simptomų pasireiškimo.

Šį kartą ligoninės medikai jau suprato, kad susidūrė su nuodais ir nedelsdami pradėjo reanimuoti politiką, kuriam – kaip ir pirmuoju atveju – vienas po kito ėmė trikti svarbiausių organų veikla.

Mįslinga FSB tyla

Sutuoktinė pasirūpino, kad tuoj po hospitalizavimo būtų paimti politiko kraujo mėginiai, kuriuos po dviejų savaičių kartu su vyru grįžusi į JAV atidavė FTB agentams. Mėginiai turėjo būti išsiųsti į Kalifornijoje esančią Cheminio ginklo draudimo organizacijos akredituotą laboratoriją, tačiau kas buvo nustatyta juos ištyrus, taip ir neaišku: FTB pareigūnai liovėsi bendravę su V.Kara-Murza. Į klausimus apie tyrimų rezultatus FTB neatsakė net ir reikalaujant JAV senatoriams, kongresmenams ir žurnalistams.

V.Kara-Murza bandė sužino jam svarbią informaciją teisiniais keliais, tačiau FTB atsisakė atskleisti visus duomenis, iš dalies motyvuodamas nacionaliniu saugumu. Tarp išslaptintų duomenų nebuvo jokių nuorodų apie rastą konkretų toksiną, tik tyrėjų išvados, kad kalbama apie tyčinį apsinuodijimą. Beje, FTB tyrėjai turėjo ne tik po pastarojo apnuodijimo paimtus kraujo mėginius, bet ir jo biomedžiagų bei drabužių mėginius, paimtus po apsinuodijimo 2015 m.

Įdomu tai, kad viename iš išslaptintų FTB dokumentų užsimenama, jog 2018 m. sausį su FTB direktoriumi Christopheriu Ray turėjo susitikti asmuo, kurio pavardė nebuvo paviešinta. Žinoma, kad 2018 m. sausio 21–27 dienomis JAV lankėsi trys pagrindiniai Rusijos saugumo pareigūnai – FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Igoris Korobovas. Faktas, kad susitikimas su mįslinguoju svečiu minimas V.Kara-Murzos byloje, leidžia manyti, kad FTB vadovas su juo kalbėjosi būtent apie apnuodytą politiką.

Abiem apsinuodijimo atvejais V.Kara-Murza kreipėsi į Rusijos tardymo komitetą, tačiau negavo jokio atsakymo – sprendimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, jis būtų galėjęs apskųsti.

"The Insider" ir "Bellingcat" bandymai gauti komentarus iš FSB pareigūnų, kurie persekiojo V.Kara-Murzą, taip pat buvo bevaisiai.

„Kalbant apie Nemcovo nužudymą, neseniai aptarinėjau jį su kolegomis. Turbūt reikia išplėtoti [bylą], nors apskritai viskas aišku – vykdytojai, kaip ir užsakovai, yra rasti“, – sakė V. Putinas per ketvirtadienį vykusį Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdį, kurio stenograma buvo paskelbta kitą dieną.

B. Nemcovas, vienas įnirtingiausių V. Putino kritikų, dirbęs jo pirmtako Boriso Jelcino administracijoje, 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos upės tilto netoli Kremliaus.

2017 metų liepą buvęs saugumo pareigūnas iš Čečėnijos Zauras Dadajevas buvo nuteistas kalėti 20 metų kaip B. Nemcovo nužudymo vykdytojas. Dar keturi vyrai buvo pripažinti kaltais dėl savo vaidmens nužudyme.

Tačiau B. Nemcovo šeima ir bendražygiai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti. Daugelis pirštu rodo į Maskvos remiamą Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą ir patį Kremlių.

Liepą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pateikė Rusijos vyriausybei klausimų, remdamasi skundu, 2015 metų vasarą pateiktu B. Nemcovo dukters Žanos, kad jos tėvo nužudymo byla nebuvo tinkamai ištirta.

Teismas pareikalavo Maskvos paaiškinti, ar tyrimas dėl B. Nemcovo nužudymo buvo tinkamai atliktas, kaip tai numato Europos žmogaus teisių konvencija. taip pat ar nukentėjusiajai Žanai Nemcovai buvo užtikrintos veiksmingos teisinės gynybos priemonės.

Be to, EŽTT paprašė perduoti jai visos B. Nemcovo nužudymo bylos tyrimo medžiagos kopijas.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, B. Nemcovas tapo pirmuoju Žemutinio Naugardo srities gubernatoriumi. Vėliau jis dirbo kuro ir energetikos ministru ir vicepremjeru, taip pat kelis kartus buvo išrinktas į parlamentą.

2008 metais B. Nemcovas kartu su kitais rusų opozicionieriais įkūrė judėjimą „Solidarumas“, o nuo 2012 metų jis buvo vienas iš opozicinės Rusijos respublikonų partijos–Liaudies laisvės partijos pirmininkų. Jis taip pat turėjo narystę rusų opozicijos įsteigtoje Koordinacinėje taryboje.

Nuo 2013 metų rugsėjo politikas ėjo deputato pareigas Jaroslavlio srities parlamente.

Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko neseniai pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, kad tyrėjai tebenagrinėja įtariamo B. Nemcovo nužudymo užsakovo ir organizatoriaus Ruslano Muchudinovo, taip pat jo bendrininkų bylas.

R. Muchudinovo, neaukšto rango čečėnų saugumo pareigūno, tarptautinė paieška buvo paskelbta 2015 metais.