30 metų Ch. Manning paraišką federalinei rinkimų komisijai pateikė ketvirtadienį, savo adresu nurodydama butą Nort Betesdoje.

Ji Senato rinkimuose dalyvaus kaip demokratė ir pirminiuose partijos rinkimuose tikriausiai mes iššūkį dvi kadencijas Senate dirbančiam Benui Cardinui (Benui Kardinui), kuris yra laikomas absoliučiu favoritu.

Ch. Manning, kuri 2010 metais per areštą dar buvo Bradley Manningas (Bradlis Maningas), 2013 metais buvo nuteista už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus dėl šimtų tūkstančių slaptų JAV diplomatinių pranešimų ir kitų dokumentų nutekinimo svetainei „WikiLeaks“. Už tai vieni ją vadina išdavike, kiti – narsuole.

B.Manningas, buvęs armijos žvalgybos analitikas, buvo nuteistas kalėti 35 metus, bet gegužę tuometinis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) bausmę sutrumpino iki septynerių metų. Bausmė buvo skaičiuojama nuo Ch. Manning arešto 2010 metais ir galiausiai ji buvo paleista.

Būdamas kalėjime B.Manningas pakeitė lytį ir tapo Ch. Manning.

Apie Ch. Manning ketinimus dalyvauti rinkimuose pirmoji pranešė konservatyvi žiniasklaidos organizacija „Red Maryland“.

Ch. Manning nebūtų pirmas translytis kandidatas, bandantis įveikti JAV Kongreso narį.

Translytei Kristin Beck (Kristin Bek), buvusiam karinio jūrų laivyno „ruoniui“, 2016 metais nepavyko Merilando Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose nugalėti Atstovų Rūmų nario Steny Hoyerio (Stenio Hojerio).

K. Beck, kuri tuomet gavo 12 proc. balsų, sakė, jog nepritaria tam, ką padarė Ch. Manning, ir mano, kad dabar ji tik rodo „viešųjų ryšių triuką“.

Ch. Manning yra sakiusi, kad norėjo atskleisti JAV kariškių nesiskaitymą su karo poveikiu civiliams ir kad jos paskelbta informacija neturėjo pakenkti Jungtinėms Valstijoms.

B. Obamos sprendimą sutrumpinti Ch. Manning bausmę griežtai kritikavo kai kurie Kongreso nariai ir kitos figūros.

Gegužės mėnesį išėjusi iš Fort Levenverto kalėjimo Kanzase Ch. Manning, kuri yra iš Oklahomos, planavo persikraustyti į Merilandą, kur gyvena jos teta.

Nuteista JAV valstybės paslapčių viešintoja Chelsea Manning (Čelsi Maning) antradienį buvo pripažinta kalta pažeidusi kalėjimo taisykles, todėl jai bus trims savaitėms suvaržytos teisės Kanzaso kariniame kalėjime, kuriame ši translytė karė atlieka 35 metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė jos advokatas.

Ch.Manning kaltinama turėjusi žurnalą „Vanity Fair“ su translytės buvusios atletės Caitlyn Jenner (Keitlin Džener) nuotrauka ant viršelio, tūbelę dantų pastos, kurios galiojimas buvo pasibaigęs, taip pat kitais pažeidimais.

Jos advokatas Chase'as Strangio (Čeisas Stranchijas), Amerikos pilietinių teisių sąjungos narys, savo pranešime spaudai nurodė, kad Ch.Manning buvo pripažinta kalta dėl visų tų pažeidimų po keturias valandas trukusio drausmės tarybos posėdžio, per kurį karė neturėjo jokio teisinio gynėjo.

Ch.Manning buvo skirta 21 dienų drausminė nuobauda, įskaitant teisės lankyti sporto salę, biblioteką ir pasivaikščiojimų apribojimus. Griežčiausia bausmė, kuri galėjo būti jai skirta, – įkalinimas vienutėje neribotam laikui.

Ch.Strangio sakė, kad visuomenės palaikymas padėjo apsaugoti Ch.Manning nuo uždarymo vienutėje. Antradienį JAV armijai buvo įteikta 100 tūkst. žmonių pasirašyta peticija, kurią inicijavo skaitmeninės laisvės organizacija „Fight for the Future“ ir kiti judėjimai.

Naujausias drausmės tarybos sprendimas gali tapti nepalankia aplinkybe bet kokiuose būsimuose svarstymuose dėl Ch.Manning paleidimo pirma laiko arba malonės suteikimo, taip pat gali įstrigti sprendimas dėl nuteistosios kalinimo sąlygų sušvelninimą, pažymėjo Ch.Strangio.

Buvęs žvalgybos analitikas Bradley Manningas (Bredlis Maningas) 2013 metais buvo nuteistas už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus, kai nutekino tinklalapiui „WikiLeaks“ daugiau negu 700 tūkst. įslaptintų dokumentų, kai dirbo Irake.

Lytį pakeitęs buvęs armijos eilinis dabar kalinamas Fort Levenvorto kariniame kalėjime dėl karinių pranešimų, diplomatinių depešų ir vaizdo įrašų iš karo veiksmų zonos nutekinimo vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui 2010 metais.

JAV karys Bradley Manningas (Bradlis Maningas), nuteistas už slaptų dokumentų nutekinimą interneto svetainei „WikiLeaks“, nuo šiol teisiškai bus vadinamas Chelsea Manning (Čelsi Maning), trečiadienį nusprendė teisėjas.

B.Manningas atlieka 35 metų kalėjimo bausmę Fort Levenverte Kanzase ir paprašė pakeisti vardą po to, kai per karo lauko teismą buvo atskleistas jo emocinis sutrikimas dėl lytinės tapatybės.

Levenverto apygardos teisėjas Davidas Kingas (Deividas Kingas) patenkino prašymą leisti B.Manningui „teisiškai pasikeisti vardą iš „Bradley Edwardas Manningas“ (Bradlis Edvardas Maningas) į „Chelsea Elizabeth Manning“ (Čelsi Elizabet Maning)“, sakoma jo šalininkų paskelbtame pareiškime.

Tame pačiame pareiškime B.Manningas giria šį sprendimą: „Verta paminėti, kad ir paštu, ir asmeniškai, manęs dažnai klausdavo: „Kodėl keičiatės savo vardą?“ Atsakymas negalėtų būti paprastesnis: todėl, kad tai daug geriau, puikiau ir garbingiau atspindi tai, kas esu ir visuomet buvau, – moterį vardu Chelsea“, – sakė B.Manningas.

Jis prašė pareigūnų medicininio gydymo, įskaitant hormonų terapiją, dėl lyties tapatybės sutrikimo. Tačiau kariškiai tvirtina, kad tokio gydymo neužtikrina.

B.Manningas 2013 metų rugpjūtį buvo nuteistas už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus, susijusius su 700 tūkst. slaptų dokumentų, tarp jų – diplomatinio susirašinėjimo pranešimų ir karinės žvalgybos bylų, perdavimu paslaptis viešinančiai „WikiLeaks“. Tai buvo didžiausio masto nutekinimas per JAV istoriją.

Praėjusią savaitę vienas JAV armijos generolas nesuteikė malonės B.Manningui ir paliko galioti 35 metų kalėjimo bausmę.

JAV armijos eilinis Bradley Manningas (Bredlis Maningas), kuriam už slaptų dokumentų paviešinimą skirta 35 metų laisvės atėmimo bausmė, ketvirtadienį pareiškė laikąs save moterimi, kurios vardas Chelsea (Čelsi).

„Pereidamas į kitą savo gyvenimo etapą noriu, kad visi žinotų, kas esu iš tiesų“, – sakoma 25-mečio pareiškime, kuris buvo perskaitytas NBC televizijos laidoje „Today“, dalyvaujant jo advokatui Davidui Coombsui (Deividui Kumbsui).

„Esu Chelsea Manning, aš moteris“, – nurodoma jame.

„Atsižvelgdamas į tai, kaip jaučiuosi nuo pat vaikystės, noriu kuo greičiau pradėti hormonų terapiją, – sakoma pareiškime. – Taip pat prašau nuo šios dienos į mane kreiptis naujuoju vardu ir vartoti moteriškos giminės įvardžius“.

Trečiadienį karo teismas skyrė B.Manningui 35 metų laisvės atėmimo bausmę už didžiulio kiekio slaptos karinės ir diplomatinės informacijos nutekinimą tinklalapiui „WikiLeaks“ – didžiausią Amerikos istorijoje oficialių paslapčių atskleidimą.

Bausmę B.Manningas atliks kariniame kalėjime, prieš tai gėdingai išmestas iš kariuomenės. Didžiąją dalį laiko po arešto jis buvo laikomas Fort Livenverto karinėje bazėje Kanzase, kur turėtų atlikti ir likusią bausmės dalį.

Perskaičius pranešimą D.Coombsas televizijai NBS sakė, kad B.Manningas nenurodė, ar sieks lyties keitimo operacijos.

„Apie lyties keitimo operaciją nieko nežinau... Chelsea neparodė, kad toks būtų jos troškimas, bet, kalbant apie hormonų terapiją – taip, – sakė advokatas. – Tikiuosi, kad Fort Livenvertas pasielgs teisingai ir suteiks tokią galimybę“.

„Manau, kad svarbiausia, kad ji patogiai jaustųsi savo kailyje ir būtų tokiu žmogumi, kokiu ji niekada neturėjo galimybės būti“, – nurodė jis.

Nobelio premijų komitetui Osle Įteikta 100 tūkst. asmenų pasirašyta peticija, raginanti skirti šių metų Nobelio taikos premiją eiliniam Bradley Manningui, kuris JAV apkaltintas šnipinėjus.

Buvęs Amerikos žvalgybos analitikas perdavė valstybių paslaptis viešinančiam „Wikileaks“ daugybę slaptų dokumentų. Už tai jam gresia 90 metų nelaisvės bausmė. Eilinis B. Manningas tvirtina tenorėjęs paskatinti diskusiją apie Jungtinių Valstijų karinę ir diplomatinę veiklą Irake, Afganistane, kitose šalyse, tačiau tėvynėje pripažintas išdaviku.

Vis dėlto 100 tūkst. peticiją pasirašiusių žmonių mano, kad jo pastangos vertos Nobelio taikos premijos.

JAV karinė teisėja nutarė, kad griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, kokia gali būti skirta armijos eiliniui Bradley Manningui (Bredliui Meningui) už slaptos informacijos nutekinimą portalui "WikiLeaks", bus ne 136, o 90 metų, armija pranešė antradienį.

Praeitą savaitę B.Manningas buvo pripažintas kaltu pagal 20 iš 22 kaltinimų dėl šnipinėjimo ir įsakymų nevykdymo, už kuriuos 25-metų karys galėjo pasiųstas už grotų ilgiau nei šimtmečiui.

Teisiniai argumentai dėl bausmės skyrimo dabar yra nagrinėjami Fort Mido karinėje bazėje Merilande, netoli JAV sostinės.

Šiam procesui pirmininkaujanti teisėja pulkininkė Denise Lind (Denis Lind) antradienį nutarė, kad keturios kaltinimų grupės gali būti apjungtos skiriant bausmę, todėl potencialus didžiausias laisvės atėmimo terminas sutrumpėjo trečdaliu.

Numatoma, kad nuosprendis B.Manningo byloje bus svarstomas iki rugpjūčio 23 dienos.

Buvęs JAV armijos žvalgybos ekspertas, tyręs amerikiečio kario Bradley Manningo (Bredlio Maningo) įvykdyto įslaptintos informacijos paviešinimo tinklalapiui "WikiLeaks" pasekmes, trečiadienį pareiškė, kad nebuvo nužudytas nė vienas asmuo, minimas dokumentuose, susijusiuose su karu Afganistane.

Šis liudijimas sukėlė abejonių vyriausybės argumentais, prasidėjus karinio tribunolo posėdžiui, kuriame turėtų būti paskirta bausmė B.Manningui, pripažintam kaltu už šnipinėjimą, kai jis nutekino šimtus tūkstančių konfidencialių dokumentų vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui, vadovaujamam Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo).

Antradienį 25 metų B.Manningas buvo išteisintas pagal jam pateiktą sunkiausią kaltinimą - dėl sąmoningos "pagalbos priešui"; šis sprendimas buvo antausis kariniams prokurorams.

Tačiau armijos eilinis, atsakingas už didžiausią įslaptintos informacijos nutekinimą per Jungtinių Valstijų istoriją, buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, kompiuterinio sukčiavimo ir kitų nusikaltimų, už kuriuos gresia iš viso iki 136 metų laisvės atėmimo.

Žadėdamas pademonstruoti B.Manningo "nusikalstamą elgesį prieš JAV pajėgas", vyriausiasis prokuroras majoras Ashdenas Feinas (Ašdenas Feinas) paragino į atsargą išėjusį brigados generolą Robertą Carrą (Robertą Karą), kontržvalgybos ekspertą, duoti parodymus.

R.Carras, kuris vadovavo Gynybos žvalgybos agentūros Informacijos peržiūrėjimo darbinei grupei, įkurtai po B.Manningo įvykdyto dokumentų nutekinimo, per karinio tribunolo posėdį Fort Mido karinėje bazėje netoli Vašingtono sakė, kad paviešinimas padarė daug žalos.

Paklaustas, ar mano, kad "WikiLeaks" paviešinta informacija galėjo būti panaudota JAV priešų, R.Carras atsakė: "Be abejo."

Tačiau spaudžiamas gynybos, R.Carras pripažino, kad nė vienas asmuo, įvardytas su Afganistano karu susijusiuose dokumentuose, kuriuos peržiūrėjo jo darbo grupė, nebuvo nužudytas.

"Dėl Afganistano dokumentų (paviešinimo), kiek žinau, buvo nužudytas tik vienas asmuo. Buvo nužudytas vienas afganas", - sakė R.Carras, pažymėjęs, kad Talibanas prisiėmė atsakomybę dėl to nužudymo ir siejo jį su "WikiLeaks" paviešinta informacija.

Tačiau jis pridūrė, kad peržiūrėjus dokumentus paaiškėjo, kad "tokio vardo ten nebuvo".

Amerikietis karys Bradley Manningas (Bredlis Maningas), nutekinęs JAV vyriausybės paslapčių tinklalapiui "WikiLeaks", antradienį buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, bent išteisintas dėl sunkiausio kaltinimo sąmoningai padėjus teroristų tinklui "al Qaeda".

Karinę uniformą vilkintis B.Manningas nerodė beveik jokių jausmų, klausydamasis jo likimą lemsiančios devynias minutes skaitytos nutarties, pagal kurią jam vis dar gali būti skirta iki 136 metų laisvės atėmimo už įslaptintos informacijos perdavimą "WikiLeaks" - vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui, vadovaujamam Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo).

Ši nutartis buvo paskelbta antradienį, praėjus įtemptam du mėnesius trukusiam karinio tribunolo procesui Fort Mido karinėje bazėje Merilande, netoli JAV sostinės. Bausmės skyrimo B.Manningui procesas, kuris gali užtrukti dar mėnesį, prasidės trečiadienį.

25 metų JAV armijos eilinis dirbo žvalgybos analitiku netoli Bagdado, kai buvo suimtas prieš daugiau nei trejus metus. Nuo to laiko jis visą laiką buvo laikomas arešte.

B.Manningas anksčiau šiais metais prisipažino, kad perdavė "WikiLeaks" daugiau nei 700 tūkst. dokumentų, todėl nebeliko abejonių, kad jis bus pripažintas kaltu. Galiausiai jis buvo paskelbtas kaltu pagal 20 iš 22 kaltinimų, kurie buvo jam iškelti.

Tačiau karinis tribunolas atmetė prieštaringiausiai vertintą kaltinimą - dėl "pagalbos priešui".

Vyriausybės teisininkas argumentavo, kad karys pademonstravo piktavališkus ketinimus, nutekindamas minėtus failus "WikiLeaks", kuris vėliau juos paviešino, sukeldamas didelių nepatogumų Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams.

Prokurorai sakė, kad tokie veiksmai buvo tiesiogiai naudingi "al Qaeda" ir jos lyderiui Osamai bin Ladenui, tačiau tribunolo pirmininkė teisėja pulkininkė Denise Lind (Denis Lind) nebuvo pakankamai įtikinta, jog buvo padaryta tokia žala.

"Dėl pirmojo kaltinimo teismas pripažįsta jus nekaltu", - D.Lind sakė B.Manningui.

Už sąmoningą pagalbą priešui galėjo būti skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.