Jie buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo ketverių metų ir keturių mėnesių iki šešerių metų ir trijų mėnesių, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Vienas kaltinamasis buvo išteisintas.

Dresdeno žemės teismas nusprendė, kad penki 24–29 metų amžiaus vyrai yra atsakingi už 2019 metų lapkričio 25 dieną įvykdytą įsilaužimą į Rytų Vokietijos miesto karališkuosiuose rūmuose esantį „Žaliąjį skliautą“ ir 21 juvelyrinio dirbinio su daugiau nei 4 300 deimantų, kurių bendra draudimo vertė siekia mažiausiai 113,8 mln. eurų, vagystę.

Jie buvo nuteisti už itin sunkų padegimą kartu su pavojingu kūno sužalojimu, vagystę panaudojant ginklą, turto sugadinimą ir tyčinį padegimą.

Prieš pat įsilaužimą vyrai sukėlė gaisrą, kad atjungtų elektros tiekimą gatvių apšvietimui prie muziejaus, taip pat padegė automobilį netoliese esančiame garaže ir pabėgo į Berlyną. Po kelių mėnesių jie buvo sugauti per reidus sostinėje.

Sausio mėnesį gynyba, prokuratūra ir teismas sudarė susitarimą dėl kaltės pripažinimo po to, kai buvo grąžinta didžioji dalis pavogtų brangenybių.

Su susitarimu dėl kaltės pripažinimo sutiko keturi kaltinamieji, kurie vėliau per savo advokatus prisipažino dalyvavę nusikaltime. Penktasis kaltinamasis taip pat prisipažino, tačiau tik dėl daiktų, pavyzdžiui, kirvių, kuriais buvo padarytos skylės muziejaus vitrinoje, įsigijimo, pranešė DPA.

„Žaliasis skliautas“ yra vienas seniausių pasaulio muziejų, kuris buvo įsteigtas 1723 metais. Jame saugomi juvelyriniai dirbiniai iš Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II kolekcijos.

„Jeigu jie norėtų pasielgti teisingai, jie turėtų, privalėtų, sustabdyti pardavimą dabar, kol jis dar neįvyko. Antra – jie turėtų pasistengti nustatyti teisėtus šių daiktų paveldėtojus“, – teigė  „S. Wiesenthal center“ atstovas Rabbi Abraham Cooper.

„Christie,s“ aukciono organizatoriai teisinasi, kad Heidi Horten ištekėjo už austrų magnato Helmuto Horteno tik 1966-aisiais. Ir dauguma jos kolekcijos eksponatų buvo nupirkti po 1970-ųjų. Žydai sako, kad pinigus, kuriais buvo sumokėta už šias brangenybes, H. Hortenas uždirbo pigiai supirkęs Austrijos žydų verslus, pavyzdžiui, parduotuves.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jie nebuvo konfiskuoti. Jis juos nusipirko, bet tikrai gerai uždirbo. Jis pasinaudojo blogomis aplinkybėmis – spaudimu jų savininkams žydams“, – sakė istorikas Peteris Hoeresas.

Jis pasinaudojo blogomis aplinkybėmis – spaudimu jų savininkams žydams.

 

„Pono H. Horteno verslo veikla gerai žinoma Antrojo pasaulinio karo metais ir yra gerai dokumentuota. Siūlydama šią kolekciją, „Christie,s nuodugniai į tai atsižvelgė. Mes ėmėmės šios kolekcijos suprasdami, kad 100 proc. galutinių pardavimo pajamų bus skirta filantropiniams tikslams“, – kalbėjo „Christie's“ Ženevos juvelyrikos skyriaus vadovas Maxas Fawcettas.

Heidi vyras karo pradžioje tapo nacių partijos nariu, bet vėliau nemažai padėjo žydams ir galiausiai 1944-aisiais buvo išmestas iš partijos. Bet, pradėjęs supirkinėti parduotuves, jis sugebėjo tapti vienu turtingiausiu Europos verslininkų. Jis paliko milijardinę prekybos imperiją savo žmonai, kuri buvo trisdešimt dvejais metais už jį jaunesnė.

„Ji aistringai mėgo papuošalus, pirko brangenybes, kad galėtų jas nešioti. Ir tuos kelis kartus, kai ji buvo užfiksuota viešumoje, buvo matoma dėvinti įspūdingus papuošalus, kurie leido mums pažvelgti, kokia tai gali būti kolekcija, prieš pamatant ją visą praeitais metais Austrijoje“, –  kalbėjo M. Fawcettas.

Heidi Horten mirė pernai, sulaukusi 81-erių.  Prieš tai Vienoje ji įkūrė įspūdingą privatų meno muziejų, paremtą jos pačios meno kūrinių kolekcija. Joje yra apie 500 pačių garsiausių pasaulio menininkų darbų.

Primityvi vagystės schema

31 objektas iš gausaus vagių grobio buvo konfiskuotas praėjusį penktadienį Berlyne. Kol vyksta tyrimas, išsamesnės informacijos apie tai, kur šiuo metu yra papuošalai ir kokia jų būklė, nepateikiama, tačiau naujiena apie galimą istorinės vagystės atomazgą Vokietijoje sukėlė daugiaprasmę reakciją.

Ankstyvą 2019 m. lapkričio 25 d. rytą Dresdene įvykdyta vagystė vadinama viena įspūdingiausių meno kūrinių vagysčių pasaulyje. Viena nusikaltėlių grupė 5 val. padegė transformatorių ir tokiu būdu išjungė muziejaus signalizaciją. Kita nusikaltėlių grupė įsilaužė į tvirtove turėjusį būti muziejų, kuriame saugomi neįkainojami ne vien Vokietijai, bet ir visos Europos istorijai svarbūs objektai.

Saugumo kamerų nufilmuotame įraše matyti du vyrai, kurių vienas kirviu daužo muziejaus stendą, kuriame laikyti trys papuošalų su deimantais rinkiniai. Viskas truko vos kelias minutes. Atlikę savo darbą, įtariamieji nusikaltimo vietoje papurškė gesinimo putų – taip norėta sunaikinti pėdsakus – ir pabėgo automobiliu „Audi A6“. Vėliau automobilis rastas kitame Dresdeno gale.

Nors buvo ginkluoti, muziejaus apsaugininkai, užuot žaibiškai sureagavę, tiesiog paspaudė pavojaus mygtuką.

Tuoj po vagystės muziejaus vadovai sakė, kad apsaugos sistema buvusi patikrinta prieš ketverius metus ir įvertinta puikiai. Jie stebėjosi, kad stiklas, už kurių buvo brangenybės, sudaužytas akimirksniu, nors tiekėjai garantavo, kad atlaikys ketvirčio valandos ataką kirviu.

Vagystė sukrėtė ne tik muziejininkus. Bylos ėmėsi kelios dešimtys pareigūnų, o už informaciją, kuri padėtų atskleisti pavogtų brangenybių buvimo vietą, buvo žadamas 0,5 mln. eurų atlygis.

Atgauta tik dalis grobio

Grobis vertingas ne tik dėl brangiųjų akmenų – 4 300 deimantų ir briliantų, iš viso kainuojančių apie 113 mln. eurų, bet ir dėl savo istorinės reikšmės. Pavogtos brangenybės priklausė XVIII a. Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Augusto II kolekcijai.

Atgauta: tarp susigrąžintų brangenybių – Lenkijos baltojo erelio ordino žvaigždė. / J. Karpinskio / Green Vault (Gruenes Gewoelbe) / AFP nuotr.

Vienu vertingiausių eksponatų laikomas epoletas su istoriniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu. Jį, nušlifuotą XVII a. pradžioje, Augustas II įsigijo dar 1728 m. Buvo pavogtas ir kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų inkrustuota rankena; lankas, puoštas 662 briliantais, skrybėlės papuošalai. Vagys išnešė ir Augusto II įsteigto pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybinio apdovanojimo Baltojo erelio ordino kleinodą, deimantais inkrustuotas batų sagtis, sagas, Saksonijos karalienės Amalijos Augustės briliantų vėrinį ir kt.

Kaip skelbia Vokietijos žiniasklaida, tarp atgautų vertybių – garsusis kepurės papuošalas ir Lenkijos Baltojo erelio ordino krūtinės žvaigždė. Tačiau kol kas nesusigrąžintas nei garsusis epoletas, nei karalienės didžioji krūtinės juosta.

Ir džiaugsmas, ir nerimas

Dresdeno valstybinių meno rinkinių komplekso vadovai neslėpė jaučiamo palengvėjimo. Jo generalinė direktorė Marion Ackermann sakė niekada nenustojusi vilties, kad pagrobtos vertybės atsiras, nors 2019-aisiais, be muziejininkų, optimistų nebuvo tiek daug.

Žinomas meno rinkos detektyvas Willis Korte’as šį įsilaužimą visada laikė juvelyrinių dirbinių, o ne meno vertybių apiplėšimu. „Maniau, kad jie išardys brangakmenius ir parduos atskirai, o ne meno kūrinį kaip visumą“, – komentuodamas naujieną jis pakartojo dar prieš trejus metus išsakytus žodžius.

Anuomet jis manė, kad tuoj po vagystės brangenybės galėjo atsidurti kriminaliniame pogrindyje kur nors Pietų Amerikoje, Azijoje ar Rytų Europoje.

Vertindamas naują istorijos vingį W. Korte’as konstatavo: pavogti vis dar lengviau nei realizuoti. Tuoj po vagystės jis pasakojo manantis, kad nusikaltėliai dar prieš nusikaltimą pasirūpino grobio pardavimu, todėl jo nepavyks susigrąžinti arba bus rastas tik po daugelio metų.

Nusikaltėliai tikriausiai netrukus grįš į šišos barą, šantažuos, vogs, plėš, prekiaus. Vienintelis privalumas yra tas, kad grįžo dalis Dresdeno blizgučių.

„Šiuo atveju klydau, – džiaugiasi W. Korte’as. – Esu nustebęs, kad tie daiktai vis dar rasti Berlyne. Būčiau pagalvojęs, kad jie jau seniai paliko Vokietiją.“

W. Korte’o manymu, susigrąžintos brangenybės turėtų būti geros būklės. „Tai daugiausia taurieji metalai ir akmenys, todėl juos laikant nereikia labai paisyti temperatūros režimo“, –  sakė jis.

Policijos atstovas spaudai Thomas Geithneris tyrimo sėkmę vertino gana santūriai. „Šiek tiek palyginsiu su futbolu: ten taip pat gali džiaugtis tik tada, kai vaizdo asistentas patvirtina, kad viskas buvo tikra ir pagal taisykles. Panašiai yra ir dabar“, – sakė atstovas, kviesdamas palaukti ekspertizės, patvirtinančios eksponatų autentiškumą, išvadų.

Sandoris su klanu

Atgauti istorinius daiktus pavyko prokuratūrai sudarius susitarimą su įtariamų vagių advokatais. Policijai ir Dresdeno prokuratūrai atlikus tyrimą, 2021 m. rugsėjį kaltinimai pareikšti garsiajam Remmo klanui iš Berlyno priklausantiems šešiems jaunuoliams.

Apie 1 tūkst. arabų kilmės narių vienijantis klanas daugiausia verčiasi plėšimais, reketu, narkotikų prekyba, pinigų plovimu. Maždaug trylikos didelių šeimų nariai išsibarstę po visą Vokietiją. Vien 2017 m. prokurorai siejo klano narius su daugiau kaip 1 tūkst. nusikaltimų, daugiausia įsilaužimų ir vagysčių, kurių metu padaryta žala viršijo 28 mln. eurų. Pernai klanui suduotas skaudus smūgis, kai vienu metu apie 500 pareigūnų Berlyne ir Brandenburge atliko kratas 20 pastatų ir suėmė daugybę įtariamųjų įvairiais nusikaltimais.

Tyrėjai greitai rado sąsajų tarp Dresdeno vagystės ir šio klano. Įsilaužimo metu naudotas vienas specialios paskirties instrumentas, kurį kiek anksčiau klano atstovai buvo pavogę Bavarijoje. Be to, būtent Remmo nusikaltėliai 2017 m. iš muziejaus Berlyne pavogė 100 kg auksinę monetą „Big Maple Leaf“, kuri vėliau buvo išlydyta.

Sandorio dėl Dresdeno brangenybių detalių pareigūnai neatskleidžia, apsiribojama tik oficialiu pranešimu apie surengtas gynybos ir prokuratūros derybas dėl galimo kaltės pripažinimo ir likusio grobio grąžinimo. Anot Saksonijos žemės ministro pirmininko Michaelio Kretschmerio, brangenybės buvo susigrąžintos ir dėl didelio visuomenės spaudimo.

Metų pradžioje prieš teismą stoję jaunuoliai kaltinami grupine vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis, padegimu ir padegimu ypač sunkinančiomis aplinkybėmis. Vienas iš kaltinamųjų teisme jau prisipažino, kad dalyvavo rengiant nusikaltimą, bet teigia jame nedalyvavęs.

Naujas Dresdeno apygardos teismo posėdis vyks 2023 m. sausio 10 d. Jame tikimasi išgirsti kaltinamųjų pareiškimų.

Teisingumas pralaimėjo?

Džiugūs pranešimai apie atgautą grobio dalį nustelbia diskusijas, kylančias dėl vagystės aplinkybių. Saksonijos opozicija reikalauja išsiaiškinti visas klaidas, kurios palengvino įsilaužimą, ir nubausti dėl jų atsakingus asmenis.

Priekaištų Dresdeno muziejui jau anksčiau turėjo ir amerikietis policijos patarėjas Larry Lawtonas, kadaise buvęs garsiausias brangakmenių vagis visoje Šiaurės Amerikoje.

„Jie akivaizdžiai žinojo, kad tai nėra neperšaunamas stiklas. Tokios vitrinos, žinoma, nėra pagamintos iš įprasto stiklo, reikia atitinkamo įrankio, šiuo atveju kirvio, ir jėgos. Spėčiau, kad vagys arba patys gerai ištyrinėjo muziejų, arba turėjo gal net ne vieną pagalbininką. Gal būta ir abiejų atvejų“, – yra sakęs ekspertas.

„Grotos, kurias galima perpjauti, langai, kuriuos įmanoma atidaryti, vaizdo įrašymo aparatūra be specialaus apšvietimo ir apsaugos darbuotojai, kurie, net būdami ginkluoti, ne iš karto sureaguoja, – kritikos negailėjo ir W. Korte’as. Jo teigimu, net eilinė juvelyrikos parduotuvė saugoma geriau. Didžiuosiuose miestuose dirbiniai net iš vitrinų nakčiai išimami, nuleidžiamos geležinės žaliuzės.

Nežinia: kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad epoletas su Dresdeno baltuoju deimantu kaip ir likusios neatgautos brangenybės gali būti išardytos ir parduotos. / J. Karpinskio / Green Vault (Gruenes Gewoelbe) / AFP nuotr.

Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusijos dėl tokio sandorio teisėtumo, taip pat dėl policijos ir prokuratūros veiklos. Nuogąstaujama, kad Remmo klanas vedžiojo konstitucinę valstybę už nosies. Saugumo ekspertų bendruomenės nuomonė išsiskiria. Vieni viliasi, kad tyrėjams pavyko sulaužyti Remmo klano garbės kodeksą ir supriešinti atskirus jos narius, kiti mano, kad valstybė leidosi į sandorį su klanu.

„Daryti nusikaltimą apsimoka, – mano „Die Welt“ žurnalistas Peteris Huthas. – Teisinė valstybė pralaimėjo.“

Prokurorų ir nusikaltėlių advokatų susitarimai nėra nieko neįprasto – „pagrindiniai liudytojai“, kurie savo parodymais padeda išaiškinti sunkius nusikaltimus, gali tikėtis, kad jiems skirta bausmė bus gerokai sumažinta. „Tačiau šiuo atveju niekas nebus išspręsta. Dar daugiau: nusikaltėliai tikriausiai netrukus grįš į šišos barą arba važinės po Noikelną nuomojamais prabangiais automobiliais be vairuotojo pažymėjimo, šantažuos, vogs, plėš, prekiaus. Vienintelis privalumas yra tas, kad grįžo dalis Dresdeno blizgučių", – negaili kritikos žurnalistas.

Jo teigimu, šis sandoris puikiai atitinka Remmo interesus: dalis grobio, kurio neįmanoma parduoti, atpirks nusikaltimą beveik be pasekmių. P. Huthas mano, kad kol kas nesugrąžinta dalis pavogtų brangenybių buvo arba bus išardyta ir parduota.

Istorinės minutės

2019-ųjų rudenį iš vieno garsiausio Europoje muziejaus, Dresdeno rezidencinės pilies, "Žaliojo skliauto" galerijos, pagrobta brangenybių už 113,8 mln. eurų, padaryta žalos dar už 1 mln. eurų, tačiau nematerialiniai nuostoliai sunkiai įkainojami. Saksonijos vidaus reikalų ministras Rolandas Wölleris vagystę pavadino išpuoliu prieš saksų kultūrinę tapatybę.

Tąkart vagys pagrobė ne tik 4 300 deimantų ir briliantų: jais buvo inkrustuoti istoriniai artefaktai, tarp kurių – ir XVIII a. Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II brangenybės. Vienas vertingiausių eksponatų – epoletas su legendiniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu.

Vagių planas buvo tarsi iš įtempto siužeto filmo apie auditorijai simpatiškus plėšikus. Apskaičiuota kiekviena sekundė, kiekvienas dalyvių judesys, kiekvienas muziejaus centimetras. Tokią pagal ganėtinai primityvią schemą suregztą operaciją gali sužlugdyti žmogiškoji klaida ar nenumatytas incidentas. Deja, sėkmė Dresdene lydėjo vagis.

2019-ųjų lapkričio 25-osios rytas. Prieš pat 5 val. elektros skydinėje kyla gaisras ir rūmų prieigos paskęsta tamsoje. Niekieno nepastebėti šeši nusikaltėliai įsibrauna į pastatą per išvakarėse nupjautus ir vėl į vietą grąžintus vieno lango grotų virbus. Atsidūrę ekspozicijos salėje, jie išdaužia vitrinos stiklą ir, pasičiupę 21 eksponatą, pėdsakams paslėpti papurškę gesinimo putų, sprunka iš pastato.

Viena įžūliausių Vokietijos istorijoje vagysčių truko tik aštuonias minutes, nors vien vitrinos, už kurios eksponuotos brangenybės, gamintojai žadėjo, kad stiklas atlaikys 15 minučių daužymą kirviu.

Kriminalistų prakeiksmas

Dresdeno aukštesniajame apygardos teisme, kur prasidėjo procesas, laikomasi aukščiausio saugumo lygio. Pirmiausia dėl to, kad teisiamųjų,  21–24 metų vyrų, ta pati legendinė pavardė – Remmo.

Teisiamieji priklauso Berlyne įsikūrusio libaniečių kilmės Remmo klanui. Ši giminė – kasdienis ypatingo masto plėšimais užsiimančio Berlyno valstybinės kriminalinės policijos biuro 44-ojo skyriaus viršininko Carsteno Pfohlo galvos skausmas. „Kai kalbate apie Remmo, pirmiausia turite suprasti, koks didelis yra klanas“, – Vokietijos žiniasklaida cituoja C.Pfohlą. Esą pakanka žvilgtelėti į šeimos patriarcho Issos Remmo namus: jis turi keturiolika brolių ir seserų, o šie iš viso turi mažiausiai 78 vaikus.

Vokietijos kriminalistai skaičiuoja trylika atskirų šeimų, kurių narių skaičius siekia beveik 1 000. Nors nusikaltėliai – tikrai ne visi giminaičiai, Valstybinės kriminalinės policijos biuras suskaičiuoja daugiau nei 1 000 nusikaltimų, kurių įtariamieji priklauso Remmo klanui. Tad nieko keista, kad, Vokietijos bankuose ir muziejuose suveikus signalizacijai, tyrėjai pirmiausiai žvelgia į Berlyną ir pagalvoja apie Remmo klaną.

Remmo šeimos nusikaltimų sąrašas – įspūdingas ir, perfrazavus pareigūnus, keliantis jų prestižą nusikaltėlių pasaulyje. 2017-aisiais, kai dar nebuvo įvykdyta vagystė Dresdene, prokuratūra skaičiavo, kad klano narių nusikaltimų padaryta žala viršija 28 mln. eurų.

2018 m. vasarą policijos pareigūnai Berlyne ir Brandenburge atliko kratas su Remmo susijusiuose 77 nekilnojamojo turto objektuose. Buvo konfiskuoti Remmo šeimos nariams priklausantys hipotekos liudijimai ir žemė už daugiau nei 9,3 mln. eurų, įskaitant 600 ha kolektyvinių sodų teritorijos.

Prieš metus valstybinės kriminalinės policijos ir specialiosios paskirties pareigūnai atliko kratas daugiau nei 20 pastatų Berlyne ir Brandenburge. Reido metu konfiskuota 300 tūkst. eurų vertės turto, suimti keli klano nariai, tarp jų – ir teisinėmis priemonėmis su deportavimu į Libaną kovojęs nusikaltėlis.

Kriminalistai toliau aiškinasi dar 40 asmenų vaidmenį nusikaltime. Tarp jų – ir keturi apsaugos darbuotojai, stebėję vagystę savo monitorių ekranuose, tačiau, esą veikdami pagal tarnybines instrukcijas, nesijudinę iš vietos.

Smulkmenomis nesusigundo

Klano galvos Issos Remmo brolis Touficas pateko į kalėjimą už tai, kad 2014 m. su bendrininkais įsilaužė į taupomąją kasą Berlyne ir iš 330 seifų pavogė 9,1 mln. eurų. Pinigai nerasti iki šiol.

Su prieš teismą Dresdene stojusiais pusbroliais Ahmedu ir Wissamu siejama ir iki šiol įžūliausia laikyta vagystė – auksinės monetos iš Berlyno Bode's muziejaus pagrobimas 2017-aisiais. Tąkart jiems talkino ir Ahmedo brolis Wayci. Į muziejų vagys pateko naktį pro neuždarytą langą. Apie 100 kg svėrusią "Didžiojo klevo lapo" auksinę monetą jie išmetė pro langą, vėliau nusigabeno iki paslėpto automobilio.

Už šį nusikaltimą, cituojant nuosprendį, pareikalavusį „įžūlumo, drąsos ir noro rizikuoti“, pusbroliai buvo nuteisti 4,5 metų kalėjimo. Wayci buvo išteisintas pritrūkus įrodymų. Jiems talkinęs apsaugos darbuotojas Denisas W. buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams. Tačiau 2017-aisiais 3,75 mln. eurų vertinta moneta, deja, taip ir nebuvo rasta: manoma, kad ją nusikaltėliai tiesiog išlydė. Iš nusikaltėlių priteista 3,4 mln. eurų.

Vagystės Dresdene metu Berlyno apygardos teisme vyko procesas dėl auksinės monetos vagystės. Nuosprendžio Wissamas laukė laisvėje ir, atrodo, pasinaudojo teismo pertrauka, kad įvykdytų kitą nusikaltimą.

Praėjus dviem dienoms po vagystės iš "Žaliojo skliauto", iki tol jau keletą kartų teistas Wissamas stojo prieš Erlangeno apygardos teismą. Jam inkriminuotas įsilaužimas į bendrovės „Lukas Hydraulics“ parduotuvę. Šios vagystės grobiu naudotasi įsilaužiant į seifus ir pinigų automatus.

Tarp kitų Remmo šeimos kriminalinių istorijų – ir pernai rugsėjį Berlyno apygardos teisme 7,5 metų kalėjimo nuteisto Muhamedo Remmo nusikaltimas. Kartu su penkiais bendrais jis apiplėšė inkasatorių, iš kurio pagrobė apie 1 mln. eurų. Vienas jo brolių šiandien stoja prieš teismą Dresdene.

Saksonijos policijos nuotr.

Dar daugiau įtariamųjų

Dresdeno tyrėjus pas Remmo šeimą atvedė, be kita ko, ir automobilis, kuriuo spruko vagys, – mėlynas „Audi“, mėgstamiausios šio klano markės. Anot pareigūnų, jei, darant nusikaltimą, naudojamas šios markės autombilis, tikimybė, kad kalbama apie Remmo šeimą, išauga.

Istorinę vagystę tyrė kelios dešimtys tyrėjų, iš įkalčių ir liudininkų parodymų tarsi iš dėlionės detalių atkūrę nusikaltimo paveikslą.

Rasto automobilio kėbulo numeris tyrėjus atvedė į Magdeburgą, kur jis ir buvo pirktas. Vėliau Berlyne, užklijavus specialią plėvelę, buvo pakeista automobilio kėbulo spava. Jame ir muziejuje kriminalistai rado keturių teisiamų Remmo vyrų DNR pėdsakų.

Prokurorai įsitikinę, kad asmenys, tiesiogiai susiję su vagyste, yra išaiškinti. Šešetui inkriminuojama grupinė vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, padegimas ir padegimas su ypač sunkiais padariniais: automobilį, kuriuo spruko, vagys padegė požeminėje gyvenamojo namo stovėjimo aikštelėje, taip sukeldami didelio gaisro riziką su galimomis gyventojų žūtimis. Už tai jiems gresia laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Tačiau teisiamuosius ginantys keturiolika advokatų mano, kad klausimų, į kuriuos neatsakyta, dar gausu. Gynėjai teigia, kad nė vienas iš šešių teisiamųjų nebuvo matomas prokuratūros paskelbtame stebėjimo vaizdo kamerų įraše, kuriame matyti keturi po rūmus šmirinėjantys žmonės.

Ne visus atsakymus žino ir prokuratūra. Kriminalistai toliau aiškinasi dar 40 asmenų vaidmenį nusikaltime. Tarp jų – ir keturi apsaugos darbuotojai, stebėję vagystę savo monitorių ekranuose, tačiau, esą veikdami pagal tarnybines instrukcijas, nesijudinę iš vietos. Užuot bandę sustabdyti vagis, jie tik nuspaudė aliarmo mygtuką.

Pradingo amžiams?

Bene svarbiausias šio proceso klausimas – kur yra grobis. Tuoj po vagystės teisėtvarkos pareigūnus konsultuojantys brangenybių rinkos ekspertai dalijosi nuogąstavimais, kad istoriniai eksponatai gali būti sudarkyti. Esą tokių nusikaltimų užsakovų nedomina galimybė mėgautis šimtmečius skaičiuojančių artefaktų spindesiu. Juos masina tik jų sudedamosios dalys: brangakmeniai, deimantai – juos, kaip atskirus elementus, lengviausia realizuoti.

Vokietijos žiniasklaida cituoja Saksonijos kultūros ministrę Barbarą Klepsch, viltingai sakančią, esą kol kas nerasta įrodymų, kad artefaktai būtų parduoti ar sunaikinti. Guodžia garsūs precedentai, kai panašaus lygio nusikaltimų grobis atgautas praėjus ne vienam dešimtmečiui.

Vis dar siūlomas ir įspūdingas 0,5 mln. eurų atlygis už informaciją, kuri galėtų padėti rasti grobį. Milijoną eurų yra pažadėję privatūs meno mylėtojai. Viltis siejama ir su teisiamaisiais: į pagalbą susigrąžinant brangenybes būtų atsižvelgta skiriant bausmę.

Konfiskuotos brangenybės, kurių vertė siekia 13,5 mlrd. rupijų (157 mln. eurų), buvo laikomos vienos logistikos įmonės sandėlyje Honkonge, atvežtos ten iš Dubajaus 2018 metais, vėlai trečiadienį pranešė Indijos teisėsaugos direktoratas, tiriantis finansinius nusikaltimus.

Papuošalai ir brangakmeniai priklausė Niravui Modi (Niravui Modžiui), kurio parduoti papuošalai anksčiau puošė Bolivudo ir Holivudo žvaigždes, ir jo dėdėi Mehului Choksi (Mehului Čoksiui), kuris taip pat pabėgo iš Indijos ir gyvena Antigvos saloje Karibų jūros rytinėje dalyje.

N. Modi šiuo metu laikomas suimtas Londone be teisės būti paleistam už užstatą. Jungtinės Karalystės pareigūnai jį suėmė pernai, praėjus daugiau nei metams po to, kai Indijos tarnybos paskelbė įtarimus, jog N. Modi dalyvavo bankų apgaudinėjimo schemoje, padariusioje 1,8 mlrd. JAV dolerių (1,58 mlrd. eurų) žalą. 2018 metų pradžioje jis paliko šalį ir pradėjo gyventi Londone.

Indijos tarnybos siekia, kad įtariamasis būtų išduotas, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pasak jų, N. Modi valdomos įmonės apgavo valstybinį Pandžabo nacionalinį banką, naudodamos suklastotus finansinius dokumentus, kad gautų paskolų brangakmeniams pirkti ir importuoti.

Braižo įtarimų žemėlapį

"Bijau, kad akmenys yra išardomi ir parduodami atskirai", – šie žodžiai pastarosiomis dienomis skambėjo iš skirtingų ekspertų lūpų. Kitaip nei po šoko neatsigavę Vokietijos meno istorikai, muziejininkai bei oficialūs asmenys, nepriklausomi ekspertai ir meno detektyvai tuoj po vagystės prabilo, kad tokio pobūdžio plėšimai būna ne tik kruopščiai suplanuoti, bet ir inicijuojami sentimentų neturinčių asmenų. Užsakovams reikia ne istorinės vertybės, bet brangakmenių, kurie, suardžius gaminius, parduodami atskirai.

Anot meno rinkos detektyvo Willio Korte's, tikimybė, kad pavogtieji juvelyrikos šedevrai pasirodys meno rinkoje ir muziejuje, yra itin menka. "Deimantai visada buvo laikomi mokėjimo priemonėmis", – komentavo ekspertas iš Vokietijos, nuogąstaudamas, kad brangenybės iš Dresdeno gali būti atsidūrusios kriminaliniame pogrindyje kur nors Pietų Amerikoje, Azijoje ar Rytų Europoje. Pastarojo regiono nusikalstamos gaujos, anot W.Korte's, buvo ne vieno panašaus grobimo iniciatoriai.

Eksperto teigimu pastaruoju metu Europoje labai padaugėjo meno dirbinių vagysčių. "Tai susiję su nepaprastai didelėmis meno kūrinių kainomis, – aiškina jis, – ir santykinai paprasta tokių vagysčių įvykdymo technologija. Didžiausias iššūkis tokių plėšimų organizatoriams – ne įveikti muziejų ar saugyklų apsaugą, bet realizuoti grobį.

Tarsi apiplėšti Vatikaną

Rengdami vagystę Dresdene, plėšikai jau turėjo užsakovą. Tuo neabejoja ir amerikietis Larry Lawtonas, kadaise buvęs garsiausias brangakmenių vagis visoje Šiaurės Amerikoje, šiandien jis dirba policijos patarėju.

L.Lawtonas, užaugęs prastos reputacijos Niujorko Bronkso rajone, nusikalstamo pasaulio prieangyje atsidūrė būdamas vos 12-os. Nors vėliau dirbo pakrančių apsaugos tarnyboje, ilgainiui sugrįžo prie kriminalinių reikalų. Sulaukęs 28-erių jis pirmą kartą pavogė brangakmenių: vagystę buvo užsakęs savininkas, tokiu būdu norėjęs pasipelnyti iš draudimo.

Kai įpusėjusį ketvirtą dešimtį jį sučiupo policija, L.Lawtonas jau buvo apiplėšęs nuo 20 iki 25 JAV rytinės pakrantės juvelyrų ir pagrobęs 15 mln. dolerių vertės papuošalų. Vienuolika metų atsėdėjęs kalėjime, nuo 2007-ųjų jis ne tik sugrįžo į laisvę, bet ir atsidūrė kitoje barikadų pusėje: dirba policijos konsultantu, užsiima jaunimo prevencija, nuolat dalija interviu kaip nusikaltimų ekspertas ir konsultuoja brangakmenių draudimu bei prekyba užsiimančias bendroves.

Po neregėto masto vagystės Dresdene į jį kreipėsi ir Vokietijos žurnalistai, prašydami pasidalyti savo samprotavimais apie šią vagystę. "Buvau šokiruotas! Tarsi būtų apiplėštas Vatikanas – pavogti papuošalai yra neįkainojami. Tai gali būti didžiausias plėšimas istorijoje", – buvęs stambių vagysčių vykdytojas šiandien kalba it būtų užkietėjęs kokios paveldo mėgėjų draugijos narys.

Užsako pirkėjas

L.Lawtonui šypseną kelia valdžios delsimas įvardyti tikrąją nuostolių sumą. "Įvertinti akmenis ir brangiuosius metalus – tai gana paprasta. Kur kas sunkiau išreikšti eurais istorinę vertę. Vėl pasitelkčiau Vatikano pavyzdį: jei gaisras sunaikintų Siksto koplyčią, kiek ji būtų verta? Kelių milijardų? O kaip dėl dešimčių tūkstančių lankytojų kasdien, kurie moka pinigus, kad galėtų pasigrožėti šiuo unikaliu statiniu? Tikriausiai tai yra priežastis, kodėl Dresdene pavogti papuošalai nebuvo apdrausti – net didžiausi pasaulio draudikai bijo tokios rizikos", – sako buvęs brangakmenių vagis.

Svarbiausias brangakmenių vagis kamuojantis klausimas: kaip atsikratyti grobio?

Jo manymu, turėtų būti kalbama apie šimtus milijonų eurų vien materialinės vertės: net Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė "Lloyd's of London" negalėtų kompensuotų Dresdeno brangakmenių praradimo.

Iš muziejaus Dresdene nugvelbtos anaiptol ne visos vertybės. Kodėl? "Svarbiausias brangakmenių vagis kamuojantis klausimas: kaip atsikratyti grobio? Brangakmenių vagystės planuojamos nuo kito galo – nuo užsakovo, – aiškina ekspertas iš JAV. – Paprastai tai yra prekeivis vogtais daiktais. Su juo deramasi, ką vogti ir kaip už tai bus atsilyginta. Užsakovas taip pakeičia pavogtus brangakmenius, kad nebeįmanoma jų atpažinti, ir parduoda. Pažvelkite į Dresdene pavogtas brangenybes: tai yra daugybė atskirai inkrustuotų deimantų – tokius akmenis lengva atskirti."

Net jei išardyti brangakmeniai nė iš tolo nesiekia tikrosios dirbinių vertės, nusikaltimo organizatoriai jau turi pelno. "Net ir vieno karato deimantai turi savo vertę", – sako ekspertas iš Vokietijos W.Korte ir pastebi, kad vagystę įvykdyti buvo labai paprasta.

Grotos, kurias galima perpjauti, langai, kuriuos įmanoma atidaryti, vaizdo įrašymo aparatūra be specialaus apšvietimo ir apsaugos darbuotojai, kurie, net būdami ginkluoti, ne iškart sureaguoja, – anot W.Korte's, net eilinė juvelyrikos parduotuvė saugoma geriau. Didžiuosiuose miestuose dirbiniai net iš vitrinų nakčiai išimami, nuleidžiamos geležinės žaliuzės.

Tyrėjų paskelbtame saugumo kamerų nufilmuotame įraše matyti du vyrai. Įraše užfiksuota, kaip vienas iš jų kirviu daužo muziejaus stendą, kuriame laikyti trys papuošalų su deimantais rinkiniai. Viskas truko vos kelias minutes. Atlikę savo darbą, įtariamieji nusikaltimo vietoje papurškė gesinimo putų – taip norėta sunaikinti pėdsakus – ir pabėgo automobiliu "Audi A6". Automobilis vėliau rastas kitame miesto gale. Manoma, kad plėšikų buvo keturi.

Muziejaus direktorius Dirkas Syndramas laikraščiui "Sächsischen Zeitung" sakė, kad apsaugos sistema buvo patikrinta prieš ketverius metus ir įvertinta puikiai. "Tai buvo tarsi "Misija neįmanoma", – sukrėstas įstaigos vadovas plėšimą lygino tik su garsiuoju Holivudo nuotykių filmu. Juo labiau kad stiklas, už kurių buvo brangenybės, sudaužytas akimirksniu. "Apsaugos stiklo tiekėjas nesilaikė pažado", – anot D.Syndramo, buvo teigta, kad stiklas atlaikytų ketvirčio valandos ataką kirviu. Tačiau pirmadienio rytą siautėjusiems vagims pakako kelių sekundžių.

Kas ir pagal kokius kriterijus atrinko muziejaus apsaugininkus, įstaigos vadovai nekalba. Užuot žaibiškai sureagavę – juk buvo ginkluoti – nusikaltimo metu dirbę budėtojai tiesiog paspaudė pavojaus mygtuką.

Sakyčiau, kad tipiškas brangakmenių vagis yra aukštesnio nei vidutinio intelekto, nebijantis rizikuoti ir labai komunikabilus.

Jokios romantikos, tik pinigai

Negailestingai pasielgiama ne tik su brangakmeniais. 2017-ųjų kovą iš Bode muziejaus Berlyne buvo pavogta 100 kg svėrusi 53 cm skersmens aukso moneta "Big Maple Leaf". Dėl šios vagystės šiemet kaltinimai buvo pateikti žinomai nusikalstamo pasaulio grupuotei, tačiau moneta, kaip spėjama, amžiams prarasta: ji buvo išlydyta.

Ar tai reiškia, kad ir XVIII a. lobiu vadinami brangakmeniai iš Dresdeno prarasti amžiams? L.Lawtono verdiktas: taip, jei per pirmąsias tris paras grobis nėra surandamas. Ekscentriški milijardieriai, kurie vagia istorinius artefaktus, kad eksponuotų juos savo slaptose saugyklose, – taip būna tik Holivudo filmuose.

JAV policijos konsultanto teigimu, tokių vagysčių atveju grobį įmanoma susigrąžinti tik tuomet, jei draudimo kompanijos nesidėrėdamos pasiūlo išpirką. "Skaičiavimas paprastas: užuot sumokėjus 100 mln. draudimo išmokos, sumokama dešimt. Nesvarbu kam", – sako jis. Ar ši schema veiktų ir Dresdeno byloje, L.Lawtonas nesiėmė spręsti: "Tikriausiai Vokietijos valstybė privalėtų padidinti priemoką."

Dresdene dirbo patyrę profesionalai, įsitikinęs L.Lawtonas. "Pradedant nuo elektros paskirstymo dėžutės problemų – klasikinis būdas norint privilioti policiją į tam tikrą vietą, iki stiklo vitrinų sudaužymo. Jie akivaizdžiai žinojo, kad tai nėra neperšaunamas stiklas. Tokios vitrinos, žinoma, nėra pagamintos iš įprasto stiklo, reikia atitinkamo įrankio, šiuo atveju kirvio, ir jėgos. Spėčiau, kad vagys arba patys gerai ištyrinėjo muziejų, arba turėjo gal net ne vieną pagalbininką. O gal būta abiejų atvejų", – sakė ekspertas.

Įvykis Dresdene jam priminė tarptautiniu mastu veikiantį brangakmenių vagių tinklą "Rožinė pantera", kuri skaudžiai smogia ir pasislepia.

O dėl Holivudo kuriamo įvaizdžio, esą brangakmenių vagys griebiasi ne jėgos, bet klastos? "Jie yra nusikaltėliai, neturėtumėte to romantizuoti. Sakyčiau, kad tipiškas brangakmenių vagis yra aukštesnio nei vidutinio intelekto, nebijantis rizikuoti ir labai komunikabilus. Ne tik todėl, kad dažnai dirba komandoje, bet ir todėl, kad yra priklausomas nuo žmonių, iš kurių turi išgauti informacijos", – sako L.Lawrensas.

Jam antrina ir W.Korte. Per ilgus darbo metus jam netekę sutikti nė vieno ne tik brangakmenis mėgstančio, bet ir jų pridėtinę vertę žinančio gangsterio: romantiškieji deimantų vagys – tik kino filmuose.

Oficiali rinka neprieinama?

Kiek daugiau optimizmo rodo svarbiausiu deimantų prekybos tašku vadinamo Antverpeno deimantų centro atstovė Margaux Donckier. Jos teigimu, Antverpeno brangakmenių prekiautojai palaiko glaudžius ryšius ir akimirksniu sužino visas naujienas apie vogtus brangakmenius. Kai 2016-aisiais iš JAV televizijos žvaigždės Kim Kardashian buvo pavogtos 9 mln. eurų vertės brangenybės, žinia apie tai akimirksniu pasiekė Antverpeną ir čia vagims buvo užtrenktos durys.

Dresdeno grobio pardavėjai Antverpene esą taip pat nesijaustų saugūs: čia dirbantys specialistai bendradarbiauja su policija, be to, kvartalą stebi 2000 kamerų.

M.Donckier neskubėjo daryti blogiausių išvadų: pagrobtieji deimantai yra vertingiausi kaip istorinė vertybė. Be to, dėl senosios apdirbimo technikos jie kaipmat atkreiptų dėmesį ir būtų identifikuoti.

Dingęs lobis

Per keletą dienų paaiškėjo, ką iš vieno seniausių pasaulyje muziejų Dresdene – karališkuosiuose rūmuose esančio "Žaliojo skliauto" – lapkričio 25-ąją pagrobė vagys.

Per didžiausią visų laikų meno kūrinių vagystę pagrobta dalis brangenybių kolekcijos, priklausiusios XVIII a. Saksonijos kurfiurstui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Augustui II. Vagys išnešė vienuolika eksponatų, pagrobė dar trijų dirbinių atskiras dalis.

Tarp pavogtų daiktų yra vienas vertingiausių eksponatų – epoletas (puošnus antpetis) su istoriniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu. Mažmeninės prekybos deimantais bendrovės "77Diamonds" ekspertų teigimu, šis deimantas gali būti vertas 9,1–10,9 mln. eurų. Šį deimantą, nušlifuotą XVII a. pradžioje, 1728 m. Augustas nupirko už didelę sumą.

Pavogtas ir kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų inkrustuota rankena bei lankas, puoštas 662 briliantais, skrybėlės papuošalai, Baltojo Erelio žvaigždės kleinodas, deimantais inkrustuotos batų sagtys, sagos, Saksonijos karalienės Amalie Augustės briliantų vėrinys ir kt.

„Panašu, kad pavogtos karaliaus Karlo IX laidotuvių regalijos buvo aptiktos Stokholmo rajone“, – sakoma išplatintame pareiškime.

Daugiau detalių bus atskleista, „kai įsitikinsime, kad tai tikrai yra pavogtos regalijos“, pridūrė policija.

Šiuo metu yra teisiamas vienas 22 metų Švedijos pilietis, galimai pavogęs 65 mln. kronų (6,3 mln. eurų) vertės brangenybių, įskaitant brangakmeniais puoštą karūną.

1611 metų regalijas, skirtas karališkųjų asmenų laidotuvėms, iš Strengneso katedros liepos 31 dieną pavogė du asmenys. Antras įtariamasis yra sulaikytas, bet jam dar nepateikti jokie kaltinimai.

Pavogtos brangenybės, kurios dedamos į karstą ar ant jo, simbolizuoja mirusio karališkojo asmens tapatybę ir socialinį rangą.

Kai kurios laidotuvių regalijos yra laikomos Strengneso, Upsalos ir Vesteroso katedrose, bet Švedijos karūnos brangenybės saugomos karališkųjų rūmų Stokholme požemiuose.

Trys plėšikų gaujos nariai buvo sučiupti sprunkantys iš nusikaltimo vietos, o dar dviejų tebeieškoma.

Penki kirviais ir pistoletais ginkluoti vyrai į penkių žvaigždučių viešbutį Vandomo aikštėje įsiveržė trečiadienį vakare.

Veidus po megztomis kaukėmis slėpę ir pirštines mūvėję plėšikai į viešbutį pateko pro darbuotojams skirtą galinį įėjimą.

Jie išdaužė pirmame aukšte esančių juvelyrinių dirbinių butikų vitrinų langus ir susišlavė brangenybių už kiek daugiau nei 4 mln. eurų.

Tačiau plėšikams pabandžius sprukti, reikalai pakrypo nenumatyta linkme ir trys iš jų buvo sučiupti, nes durys, pro kurias jie tikėjosi pabėgti, buvo užrakintos.

Areštuojant trijulę dalis brangenybių buvo išbarstyta; vėliau jas surinko pareigūnai. Likęs plėšikų grobis – papuošalai ir laikrodžiai – buvo rastas krepšyje, pamestame vieno iš dviejų vis dar laisvėje esančių plėšikų.

Trys sulaikyti plėšikai, maždaug 30 metų vyrai, yra iš Senos-Sen-Deni rajono į šiaurę nuo Paryžiaus. Jie „gerai žinomi policijai dėl ginkluoto apiplėšimo, smurtinio nusikaltimo ir vogtų prekių laikymo“, sakė tyrimui artimas šaltinis.

Įžūlus „Ritz“ apiplėšimas įvykdytas apie 18 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos laiku), kai Paryžiaus gatvėse buvo pilna iš darbo į namus grįžtančių žmonių.

Aplink Vandomo aikštę yra įsikūrę pasaulyje garsių prabangių juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių gamintojų butikų, čia taip pat yra Teisingumo ministerijos pastatas.

Už patruliavimą aikštėje atsakinga policininkų grupė labai greitai atvyko į apiplėšimo vietą.

Supratę, kad numatytas atsitraukimo kelias blokuotas, vagys išmetė savo grobį pro langą dviem lauke laukusiems bendrininkams. Vienas jų paspruko automobiliu, kuris vėliau buvo rastas paliktas į šiaurę nuo Paryžiaus.

Kitas plėšikų bendrininkas iš įvykio vietos nuvažiavo motociklu. Jis numetė krepšį su brangenybėmis ir partrenkė vieną praeivį, lėkdamas prieš eismą vienos krypties eismo gatve.

Viešbučio vadovai atsisakė komentuoti apiplėšimą.

Policijos atstovė Samanta Čapkovska naujienų agentūrai BNS sakė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo išdaužta sostinės centre Krantinės gatvėje esančio prekybos centro parduotuvės virtina ir pavogta brangenybių už minėtą sumą.

Policija pradėjo baudžiamąjį procesą.

Parduotuvėje „mc2“ įsikūrusi aukcionų namų ir meno galerijos „Makslas vestnieciba“ atstovybė.