-
Dėl Mažosios Lietuvos herbo – kreipimasis į prezidentą 24
G. Nausėda nepatvirtins?
„Dėl herbo kreipsiuosi į prezidentą, kad jo netvirtintų. Turiu tokią teisę. Herbas sukurtas be konkurso, su dideliais heraldikos taisyklių pažeidimais. Sutinku su klaipėdiečio dizainerio Kęstučio Mickevičiaus pastabomis dėl herbo ir galiu tik pridurti, jei toliau taip bus valdomas šitas kraštas, kyla minčių apie krašto atsiskyrimą. O ką daryti? Lietuva turi neužšąlantį uostą ir gražiausią kurortinę zoną, o mes ką už tai gavome? Šitą herbą?“ – piktinosi sostinėje gyvenantis žinomas klaipėdiškis dailininkas Vytautas Gocentas.
Raštą prezidentui ketina pasirašyti pats V. Gocentas, Klaipėdos vėliavos bendraautoris K. Mickevičius ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas, galbūt bus ir daugiau pasirašysiančiųjų.
Manau, kad prezidentas jau perskaitė viską ir spaudoje, ir atsiliepimus feisbuke, ir jis nepatvirtins to herbo.
„Kodėl kai kurios Europos valstybės turi liūtus savo herbuose (kurie ten negyvena) ir tai yra leidžiama, o briedžio, kuris gyvena šiame krašte, atvaizduoti mūsų herbe 10 metų buvo neleidžiama, nes kažkam pasirodė, kad tai yra nacių simbolis. Galiausiai jis pavaizduotas, bet ar herbo kūrėjas matė, kaip tas briedis atrodo realybėje? Kodėl jis pašiurpęs? Kodėl kanopos tokios didelės, kodėl styro falas? Tas briedis yra baisus, be to, kam ta laivų armada? Manau, kad prezidentas jau perskaitė viską ir spaudoje, ir atsiliepimus feisbuke, ir jis nepatvirtins to herbo“, – įsitikinęs V. Gocentas.
Kol prezidentas savo dekretu nepatvirtino naujojo Mažosios Lietuvos herbo, jis oficialiai yra negaliojantis ir galbūt dar yra galimybė ką nors jame keisti.
Neatitinka pradinės idėjos
Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė („Dėl herbo – abejonės“, 2024 03 16), kad dėl naujai sukurto Mažosios Lietuvos herbo K. Mickevičius turėjo pastabų, pradedant netinkama briedžio poza ir baigiant kanopomis.
Anot klaipėdiečio, galutinis herbo variantas pradinės idėjos neatitinka.
Maža to, sugalvota herbu „papuošti“ Mažosios Lietuvos vėliavą, o tai jau būtų vėliavos keitimas, nes herbo ant šios vėliavos niekada nebuvo.
Dailininkas Arvydas Každailis, Mažosios Lietuvos herbo autorius, bandė apginti savo darbą ir tvirtino, kad šiame herbe pavaizduota briedžio poza yra heraldiška.
A. Každailis pripažino, kad herbuose gyvūnai, tarp jų ir briedis, būna pavaizduoti ir įprastoje pozoje, tačiau šiuo atveju esą norėta kažko kito.
Beje, Heraldikos komisija nuo 2014-ųjų rudens priešinosi, kad Mažosios Lietuvos herbe apskritai atsirastų briedžio atvaizdas, o dabar esą, kai herbą sukūrė Heraldikos komisijos narys (A. Každailis – A. D.), visi netikėtai pritarė jo sukurtam briedžiui.
Darbo grupei tiko
Tvirtinant herbą, dalyvavo ne tik Heraldikos komisija, bet ir Etninės kultūros globos taryba bei Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupė.
Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės vadovės šilutiškės Vilmos Griškevičienės teigimu, A. Každailio sukurtas regiono herbas yra geras.
Dešimtmetį Heraldikos komisija priešinosi krašto bendruomenės pasirinkto herbo simbolikai – briedžiui, bet kai pagaliau sutiko, kad herbo skyde dominuotų briedis, primygtinai pageidavo, jog herbe būtų pavaizduotas ir švyturys, ir laivai.
Pernai, paminėjus Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, taip ir nespėta 2023-iaisiais, kurie Seimo buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, sukurti regiono herbo.
Kol kas jo istorija nesibaigia ir šiemet, nes prezidentas dar nepatvirtino jo savo dekretu.
-
Dėl briedžio prie parduotuvės – kritika žmonėms: dar stebisi, ko jis čia vaikšto! 18
Toks vaizdas, fiksuotas Mažeikiuose esančio „Ermitažo“ teritorijoje, netoli paštomato, sulaukė nemažos dalies internautų dėmesio, kai miško gyventojo nuotrauka atsidūrė feisbuko grupėje „Reidas Lietuvoje“. Tiesa, pasisakymai buvo kontraversiški. Vieni – šmaikštūs, kiti – kupini kritikos, adresuotos mus, žmonėms.
„Nori valgyti, miške šalta, parduotuvė – uždaryta. Ką daryti?“, „Atėjo siuntos pasiimti, matyt, pametė koduką nuo durelių – ieško“, „Atėjo apsipirkti“, „Senio po Kalėdų neranda“, – juokavo komentatoriai.
„Mieste gi nenušaus, miškus išpjauna – nebėra kur slėptis“, – prie socialiniame tinkle pasidalytos briedžio nuotraukos rašė Jonas. „Daugiau miškų iškirsti reikia ir užimti jų gyvenamas vietas. Dar stebisi, ko jie čia vaikšto“, – ironizavo ir kritikos negailėjo Saulius. „Vargšas gyvūnas“, – tarstelėjo Adomas,
„Jiems iš tikrųjų ta kelio druska patinka, jie ją laižo. Kartą mačiau vaizdo įrašą – mašiną sustojusią aplaižinėjo, tai suprato, kad druska juos traukia“, – pozityvių įžvalgų į diskusiją bandė įnešti Mantas. „Druskos trūkumas gyvūnams“, – jam antrino Darius.
Tačiau tarp komentavusių buvo ir manančių, kad nuotrauka – netikra, o sukurta kompiuterine nuotraukų redagavimo programa.
„Tampa įprasta, kad laukiniai gyvūnai vis pastebimi tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose. Tai nutinka dėl kelių priežasčių. Žvėrių migracijos laikas – tuomet dažniausiai pasitaiko, kad laukiniai gyvūnai užklysta į miestus ar kitas urbanizuotas teritorijas. Tuomet žmonių ir laukinių gyvūnų susitikimai tampa neišvengiami. Laukinius gyvūnus aptinkame mieste ir todėl, kad gyvūnai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, kai miestams plečiantis žmonės užima gyvūnams įprastas teritorijas.
Sutikus laukinį gyvūną miesto teritorijoje ar parke nereikėtų jo gąsdinti, švilpti ar kitaip bandyti nuvyti. Pabaidžius gyvūną gali nutikti nelaimingų atsitikimų. Laukiniui gyvūnui išbėgus į gatvę, jis gali patekti į auto įvykį. Todėl pilietiškiausia būtų informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrių apie laukinių gyvūnų pasirodymą mieste. Tuomet aplinkosaugininkai galės nuspręsti, ar gyvūnas pats galės sugrįžti į jam saugią teritoriją, ar reikės pagavus gyvūną išvežti jį už miesto ribų“, – anksčiau portalo kauno.diena.lt žurnalistams yra sakęs Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.