Pritrūko vieno balso, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos būtų svarstomos: už jų perdavimą komitetas balsavo 29 Seimo nariai, prieš –  trys, o susilaikė 27 parlamentarai. Kitu balsavimu Seimas pataisas jas pateikusiam parlamentarui grąžino tobulinti.

B. Bradauskas siūlė nuo kitų metų sausio PVM tarifą viešbučiams sumažinti dar keturiais punktais – nuo dabar galiojančių 9 proc. iki 5 proc. bei pratęsti lengvatos galiojimą iki 2023 metų, o 9 proc. tarifą pradėti taikyti turizmo paslaugoms.  

Tokias pataisas inicijavęs parlamentaras sakė, kad jų priėmimas turėtų  teigiamą įtaką turizmo sektoriaus plėtrai, kadangi veiks kaip turizmo ir su juo susijusi viešbučių verslo atsigavimą po ekonominės krizės spartinanti priemonė. 

Liberalas Simonas Gentvilas palygino Lietuvos ir Latvijos turizmo paslaugų apmokestinimą ir teigė, kad Lietuva pagal mokesčių dydį pralaimi 21:0. 

Tuo tarpu konservatorius Mykolas Majauskas suabejojo, ar siūlomos pataisos dėl PVM lengvatų turizmo paslaugoms neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Jis be kita ko prognozavo, kad pataisos „biudžetui brangiai kainuotų“.    

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius teigė, kad mažinti PVM dabar yra netinkamas metas.

„Einame ne tuo keliu, nes dabar ne tas momentas, kad mokesčių mažinimas tokiu laikotarpiu išgelbės (turizmo – BNS) sektorių, reikia ieškoti geresnių ir efektyvesnių būdų“, – teigė parlamentaras.

Dabar įstatymas numato, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas tik už teikiamas apgyvendinimo paslaugas. Jis numatytas iki 2022 metų pabaigos.

Turizmo paslaugoms taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.  

Visgi Seimo nario gaunamas atlyginimas karantino laikotarpiu nepasikeitė. LRT radijo žurnalistų kalbintas B. Bradauskas teigia, kad į Seime organizuojamus posėdžius karantino laikotarpiu nevyksta dėl to, kad priklauso rizikos grupei, o nuotoliniu būdu prisijungti teigia neturįs galimybės.

„Kol karantinas nesibaigęs, prisilaikau daktarų rekomendacijų, kuo mažiau kontaktuoti, tai tą ir darau. Nuotoliniu būdu aš negaliu dirbti, aš net Vilniuje nebūnu, išvažiuoju į sodybą prie ežero ir čia esu“, – LRT radijui aiškino B. Bradauskas.

Ekonomikos komiteto narys neslepia posėdžiuose nedalyvaujantis ir teigia savo balsą palikęs komiteto pirmininkui.

„Savo balsą palikau pirmininkui, pasakiau, kad aš palaikau tai, kas yra progresyvu. O energetikos klausimai, kurie mūsų jau aptarti, ataskaitos, Seimo kontrolė, tai čia, kaip sakant, man naujienų jokių nėra, aš galiu klausyti, galiu neklausyti“, – teigė Seimo narys, kartu pridurdamas, kad nesilankymas plenariniuose posėdžiuose netrukdo leisti parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Pasak jo, Seimo nariams skirtas lėšas jis išleidžia tik transportui, kuris, jo teigimu, yra būtinas norint vykdyti parlamentinę veiklą.

Aplinkos apsaugos departamento laikinasis vadovas Vaidas Gricius tokį įsakymą pasirašė remdamasis patikrinimo išvada, kad medžiotojų klubas 2014–2016 metais daugiau nei šešis mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Klubas nesumokėjęs beveik 77 tūkst eurų. 

Įsakymas, kuriuo naikinamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Antanava“, įsigalioja vasario 28 dieną.

B. Bradauskas komentuodamas situaciją BNS teigė, kad 2014–2015 metais mokesčius už gamtos išteklių naudojimą buvo pavesta mokėti vienam klubo nariui, kuris pavedimą perdavė savo darbuotojui.

„Buvo pavesta mokėti mokesčius vienam iš klubo narių, jis visą laiką tikino, kad sumokėjo. Jis pasakydavo sumą, mes jam atiduodavom. Kai iškilo klausimas, mes paklausėm klubo nario, kaip čia yra, jis, pasirodo, buvo pavedęs mokėti kitam žmogui, savo darbuotojui. Dabar mes tikrinsim, be abejo, tas atseit sumokėjo, bet įvedė ne tą kodą, ir pasimetė tas mokestis. Kadangi tas žmogus išvykęs į komandiruotę, grįš kitą savaitę, mes užsiimsim paieškom to mokesčio“, – pasakojo B. Bradauskas.

Anot B. Bradausko, sužinoję apie nesumokėtą mokestį klubo nariai už jį atsiskaitė pernai, tačiau konkrečios sumos sakė neprisimenantis, tik kad delspinigiai siekė apie tūkstantį eurų.

„Tas mokestis buvo nesumokėtas 2014–2015 metais, bet mes už tuos metus pernai sumokėjom mokestį nelaukdami ir nesiknisdami, sumokėtas mokestis ar ne, pernai gegužės mėnesį atsiskaitėme, ir delspinigius priskaičiuotus, žodžiu, mes absoliučiai viską sumokėjom“, – aiškino parlamentaras.

Seimo narys teigė situaciją pavedęs aiškintis teisininkui, tačiau dar nežinantis, ar skųs Aplinkos departamento vadovo įsakymą dėl medžioklės leidimo panaikinimo.

Apie B. Bradausko klubui panaikintą medžioklės leidimą feisbuke penktadienį paskelbęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas tvirtina, kad klubas nesumokėjo 77 tūkst. 358 eurų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius.

„Tai lūžio taškas Lietuvos medžioklės istorijoje. Lietuvoje nuolat daugėja medžiotojų, tačiau būrelių uždarumas ir pažeidimų dengimas žeidė ne vieną ūkininką, miško savininką ir naują medžiotoją, kuris negalėjo jungtis į būrelius savo miške ar apylinkėse. Bronius Bradauskas buvo šios epochos simbolis. Įstatymai kol kas lieka tie patys, ginantys uždarumą. Tačiau dangstymasis jau nebetoleruojamas. Ačiū principingiems Aplinkos apsaugos departamento specialistams“, – savo pasisakyme teigia parlamentaras.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS teigė, kad mokestis B. Bradausko vadovaujamam būreliui buvo paskaičiuotas didesniu tarifu, ir sprendimas apskųstas teismui.

B. Bradauskas dešimttūkstantinę sumą aiškino nesusipratimu, teigdamas, kad klubas nedeklaravo medžioklės plotų, kurie „paskirti ir nesikeičia dešimt metų“.

„Idiotizmas deklaruot tuos plotus, nurodyti, kiek miškų turim, kiek laukų turim, nors tie duomenys senų seniausiai ir Aplinkos ministerijoj, ir mokesčių inspekcijoj, tai už tai, kad mes nedeklaravom, mums paskaičiavo dešimteriopu tarifu, bet mes tai esam užginčiję, padavę į teismą“, – sakė B. Bradauskas.

„Esu daug metų dirbęs Seime, turiu patirties, bet „prieš“ balsuoti vien kad „prieš“, „durnai“ balsuoti „prieš“ tikrai nesirengiu“, –  sako B. Bradauskas, Seime pakeitęs europarlamentaru tapusį Juozą Oleką.

Interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai jis kritiškai įvertino Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną, juokaudamas pasiūlė iškelti net kelias ministerijas į savo gimtuosius Siesikus Ukmergės rajone, iš kur yra kilę net keturi ministrai.

– Sugrįžtate į Seimą po daugiau nei 2,5 metų pertraukos. Kaip atrodo Seimas, jo įvaizdis žiūrint iš šono, ar pasiilgote šių rūmų?

– Aišku, kad svarsčiau eiti ar neiti į Seimą. Vienas iš motyvų buvo tai, kai mano „draugai“ pradėjo net žmonai rašinėti, kad neleiskite jo į Seimą, ko jis ten eina. Tada pagalvojau: o ko jūs bijote, kad aš ateisiu į Seimą? Todėl specialiai einu, kad pasidžiaugtų tie, kurie taip labai draugiškai to nenorėjo.

Kai buvau „laisvas“,  Seime lankiausi tik keletą kartų, nekvaršinau niekam galvos. Stengiausi atitrūkti nuo politinių procesų, netgi kažkuriuo momentu neskaičiau žinių apie visas politines peripetijas, nes buvau užsibrėžęs tikslą atitrūkti ir pailsėti, bet nori nenori iš čia žinutė, iš ten žinutė...

Kai praktikoje teko susidurti su kai kuriais įstatymais, supratau, kad Seime yra darbo, nes reikia daug ką taisyti.

Tada pagalvojau: o ko jūs bijote, kad aš ateisiu į Seimą? Todėl specialiai einu, kad pasidžiaugtų tie, kurie taip labai draugiškai to nenorėjo.

– Kokių, jūsų nuomone, Seimas padarė klaidų ir ką reikėtų taisyti?

– Komentuoti Seimo darbą nelabai norėčiau, nes žmonės stengėsi, dirbo, o kaip išėjo –  taip išėjo. Aišku, yra daug sprendimų, su kuriais tikrai nesutinku ir nesutikčiau, ir būčiau balsavęs prieš. Tai – aplinkosaugos, miškų valdymo sudarkymas, ministerijų kilnojimas. Tenka apgailestauti, kad neskaičiuojama, kiek tai kainuos, kiek reikės už tai pakloti mokesčių mokėtojams. Kažkokie nesuprantami man tie postūmiai, kodėl reikia vieną ar kitą ministeriją kelti kažkur. Mano vertinimu, tai filmuose nuskambėjęs „Vasiukų“ projektas.

Ukmergės rajone yra toks Siesikų miestelis ir iš ten mes esame kilę keturi ministrai. Tai dažnai juokauju, kad į Siesikus reikėtų perkelti 3-4  ministerijas, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Aplinkos. Priminsiu, kad Albertas Sinevičius buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės pramonės ir prekybos ministras, ekonomikos ministru buvo amžiną atilsį Julius Veselka, Reinoldijus Šarkinas – buvęs finansų ministras, o aš esu buvęs aplinkos apsaugos ministras.

Negalima daryti tokių daug kainuojančių permainų lengvabūdiškai, nes už to stovi žmonės, socialiniai reikalai. Šitam tikrai nepritarčiau, bet tai smulkmenos, palyginti su tuo, kas vyksta su miškais. Būčiau balsavęs prieš urėdijų reformą, pasisakau prieš miško prekybos taisyklių keitimą. Nenukirsto miško apmokestinimas tai irgi yra nesąmonė. Ką mes norime tuo mokesčiu pasakyti? Skatinti kirsti miškus? Ar reikia to? Pasižiūrėkime į Rusijos Irkutsko sritį, tas didysis potvynis atsirado todėl, kad plikai buvo iškirsti didžiuliai miškų plotai. Jie būtų akumuliavę drėgmę ir sulaikę bent kiek, gal tas potvynis ir būtų, bet nebūtų toks baisus. Tas pats yra ir Lietuvoje, niekas nesiskiria, masiškai kertant miškus gamtai daroma milžiniška žada. Miškus turime tausoti. Prisimenu tarybinius laikus, kai mūsų garsūs mokslininkai įrodinėjo Maskvai, kad Lietuvoje nėra brandžių miškų, kad negalima kirsti ir taip išsaugojome miškus. Garbė tiems mokslininkams. Negi Nepriklausomoje Lietuvoje skatinsime kirsti miškus? Per 10-5 metų iškirsime miškus, o paskui ką? Į dantis žiūrėsime kažkam, nes miškai neužauga taip gretai.

– Ar matote darbų, už kuriuos valdantieji tikrai nusipelnė pagyrų?

– Yra daug ir gerų darbų padaryta, ypač socialinėje srityje. Tai – pensijų, algų padidinimas. Geri darbai nesimato per daug, visada matosi blogesni ir problemiški darbai.

– Atėjęs į Seimą, kokius teiksite įstatymų projektus, jų pataisas?

– Mano įstatyminės iniciatyvos ateina iš gyvenimiškos patirties. Susidūręs su planavimo reikalais, žemės paskirties keitimu, naudojimo pobūdžio keitimu, supratau, kad yra pridaryta didelių klaidų. Manau, kad teiksiu Statybos įstatymo pataisas, teritorijų planavimą ir žemės įsigijimą reglamentuojančių teisės aktų pataisas, nes yra net anekdotiškai skambančių dalykų.

Pavyzdžiui, norint gauti leidimą nusipirkti žemės ūkio paskirties žemę, aš turiu pristatyti į rajono žemėtvarkos skyrių begalę dokumentų. Man sakoma, kad dabar juos tikrins Registrų centras. Tai paimkite iš Registrų centro duomenis, ten viskas yra suregistruota, kiek aš žemės turiu, kur aš ją turiu, ir nevaikykite žmogaus, duokit arba neduokit leidimo.

Turint mintyje užsieniečius, Seimas buvo priėmęs vadinamąjį „saugiklių“ įstatymą, tačiau susidaro įspūdis, kad tie „saugikliai“ įvesti Lietuvos žmonėms, jie sujaukė rinką, sujaukė viską, žmonės negalėjo brangiau parduoti žemės. Drįsčiau pasakyti, kad jie pritaikyti ne užsieniečiams, o saviems.

– Turint galvoje jūsų aistrą medžioti, politikai pusiau juokais sako, kad į Seimą atėjęs ponas Bradauskas vėl siūlys keisti Medžioklės įstatymą....

– Ne, Medžioklės įstatymo tikrai nesiūlysiu keisti. Nors medžioklė mano gyvenime liko, aš atsisakiau visų postų. Tiesa, mane išrinko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininku, bet pirmininko posto jau atsisakiau. Atsisakiau ir 

Aš esu daug metų dirbęs Seime, turiu patirties, bet „prieš“ balsuoti vien kad „prieš“, „durnai“ balsuoti „prieš“ tikrai nesirengiu.

Kaišiadorių rajono socialdemokratų partijos skyriaus pirmininko posto, bet irgi esu išrinktas šio skyriaus garbės pirmininku.

Socialdemokratams skilus į dvi partijas pasilikote su Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais. Kaip suprantu, Seime prisijungėte prie opozicinės šiuo metu Socialdemokratų partijos frakcijos?

Aš priklausau Lietuvos socialdemokratų partijai, jos pirmininkas šiandien yra  Paluckas, priklausysiu opozicinei šios partijos Seimo frakcijai. Aš esu daug metų dirbęs Seime, turiu patirties, bet „prieš“ balsuoti vien kad „prieš“, „durnai“ balsuoti „prieš“ tikrai nesirengiu. Todėl ten, kur bus normalūs siūlymai normalizuoti politinę padėtį ar panašiai, balsuosiu už tai, kad būtų palaikoma rimtis, kad būtų tvarka ir stabilumas bent koks valstybėje. Aišku, nuo mano vieno balso niekas nepriklausys, bet aš esu tokios pozicijos.

– Jūs buvęs aplinkos ministras, buvęs Seimo Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkas. Kokiame Seimo komitete norėtumėte dirbti?

– Galiu dirbti keliuose komitetuose, kur man nereikėtų sakyčiau, pereinamojo laikotarpio, tai visų pirma Finansų ir biudžeto, Aplinkos, Audito, Ekonomikos komitetai. Bet ateinu į Seimą paskutinis, ir kas liko, tuo ir turėsiu tenkintis. Kiek man teko kalbėtis su Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu Juliumi Sabatausku, mums priklauso pagal kvotą vieta Ekonomikos komitete, kur ir galėčiau dirbti.

– Ankstesnėse Seimo kadencijose jūs buvote Geros kaimynystės ryšių su Baltarusija parlamentinės grupės pirmininkas. Ar dabar atėjęs į Seimą, kaip ir anksčiau, stengsitės, kad pagerėtų Lietuvos santykiai su kaimynais, pavyzdžiui, su Rusija ir Baltarusija?

– Manau, kad man tikrai nepavyks pagerinti santykių nei su Rusija, nei su Baltarusija, bet aš rekomenduočiau pasižiūrėti į kitų valstybių elgesį, į kitų valstybių veiksmus, ypač Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kur vyriausybių ir valstybių vadovai stengiasi išgauti maksimumą ekonominės naudos savo valstybėms. Vadinasi, ir išgauti naudos savo piliečiams. Visada valstybės vadovai turi elgtis pragmatiškai, subalansuotai, kad tai būtų naudinga mūsų ekonomikai ir tuo pačiu mūsų žmonėms.

– Ar galima tikėtis, kad jums atėjus į Seimą bus linksmiau, turint mintyje jūsų retoriką, tai, kad žodžių neieškote kišenėje?

– Stengiuosi, taip sakant, gyvenimą atvaizduoti veidrodyje. Todėl man politikoje ir buvo sunkoka, nes aš nevynioju nieko į vatą, tai, ką matau, tą ir kalbu.

– Ačiū už pokalbį.

B. Bradausko grįžimą į LSDP frakciją Seime patvirtino ir partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Jis ateina pas mus į frakciją, mes esame jau kalbėję, kaip Bronius įsivaizduoja jau tą bendrą darbą, prisijungimą“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Dėl to, kad B. Bradauskas dirbs LSDP frakcijoje, o ne su nuo pastarosios atskilusiais „socialdarbiečiais“, teigė G. Paluckas, nėra nieko stebėtino.

„Man atrodo, kad jis pats irgi yra sakęs, kad jis nesiblaško, nelaksto“, – pridūrė LSDP lyderis.

Jam antrino ir pats B. Bradauskas. Jo teigimu, jis lieka ištikimas vienai LSDP, tačiau didelio priešiškumo su Socialdemokratų darbo partijos kolegomis nemato.

„Aš bendrauju su jais, man jie yra draugai. Tiek metų pažįstami, tai jokiu būdu aš jų neignoruoju, ir jie manęs neignoruoja (...), bet mano nusistatymas yra tvirtas – partija yra tam, kad būtų organizuota, ir jeigu dauguma priima, partijos nariai turi vykdyti. Tarybos sprendimo (į Seimą deleguoti B. Bradauską. – ELTA) aš tikrai negaliu ignoruoti“, – Eltai sakė B. Bradauskas.

Vis dėlto, teigė socialdemokratas, nors pats ir norėtų vėl dirbti su buvusiais bendražygiais drauge vienoje partijoje, nes taip, jo nuomone, partija galėtų pasiekti geresnių rezultatų, tačiau, teigė jis, vargu, ar tai yra įgyvendinama.

„Būtų gerai, bet nežinau, ar tai įmanoma. Dabar kai kurių mūsų partiečių nuostatos yra labai kategoriškos, teigiant, jog „socialdarbiečiai“ pasielgė nelabai korektiškai palikdami partiją. Yra įvairių nuomonių, bet politikoje nėra amžinų priešų ir amžinų draugų. Man tai būtų tikrai sveikintina, jeigu vėl sugrįžtume visi į bendrą krūvą ir į rinkimus eitume po viena vėliava“, – sakė B. Bradauskas, pridūręs, kad labai džiaugiasi LSDP rezultatais Europos Parlamento rinkimuose, bet tikriausiai, jo manymu, vieningi socialdemokratai būtų užėmę pirmą vietą.

ELTA primena, kad socialdemokratas Juozas Olekas gavo europarlamentaro mandatą. Jį rinkėjai į Seimą buvo išrinkę pagal LSDP kandidatų sąrašą, o pirmasis sąraše pakeisti J. Oleką yra B. Bradauskas. Priesaiką Seime socialdemokratas duos liepos pradžioje.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl B.Bradausko statinių ant Margio ežero kreipėsi dar 2018 metų sausį ir prašė prokurorų ginti viešąjį interesą ir per teismą panaikinti statybos užbaigimo akto dalį dėl Trakų rajone ant Margio ežero esančių statinių – elingo, pastogės ir pavėsinės.

Prokuratūra po dviejų mėnesių nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nors šį sprendimą panaikino Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra po mėnesio priėmė nutarimą, kuriuo pakartotinai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Su šiuo sprendimu nesutikusi VTPSI pernai rugpjūtį pateikė Generalinei prokuratūrai skundą, tačiau nutarimas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones paliktas galioti.

„Einu, nusprendžiau“, – BNS antradienį sakė B. Bradauskas.

Jis patvirtino, jog prisijungs prie opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, nors kvietimų sulaukė ir iš kitų frakcijų.

„Aš po partijas nevaikštau, gimiau socialdemokratas ir mirsiu socialdemokratas, aš niekur neišėjau, esu Socialdemokratų partijos narys ir aišku, į socialdemokratų frakciją eisiu, jokio kito kelio nėra“, – kalbėjo B. Bradauskas.

Aš po partijas nevaikštau, gimiau socialdemokratas ir mirsiu socialdemokratas, aš niekur neišėjau, esu Socialdemokratų partijos narys ir aišku, į socialdemokratų frakciją eisiu, jokio kito kelio nėra.

Paaiškėjus Europos Parlamento rinkimų rezultatams B. Bradauskas pirmadienį BNS dar sakė svarstysiantis, ar grįžti į Seimą. Jis dirbo keturias kadencijas parlamente nuo 2000 iki 2016 metų.

Dėl Europos Parlamento rinkimų atsilaisvina dar trys vietos Seime: konservatorius Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę pakeis buvusi parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė bei partijos atsakingoji sekretorė Aistė Gedvilienė, o Žirmūnų apygardoje, kur laimėjo Aušra Maldeikienė, bus rengiami nauji rinkimai.

„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t.t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas - visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (...) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, - teigė B. Bradauskas.

B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs.

„Pažįstu visus buvusius Seimo narius - Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, - teisme sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Š. Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.

„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, - teigė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.

„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, - sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.

„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, - sakė buvęs Seimo narys.

B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.

„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (...) Man šis projektas pasirodė per brangus“, - teigė B. Bradauskas.

Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu, B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.

Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius - 15 tūkst. eurų, V. Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Dar vienas nušalinimas teismui

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje koncernui atstovaujantis advokatas Linas Belevičius pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Pirmadienį po pietų į teismą liudyti pakviestas LNK pardavimų vadovas Tomas Bartininkas.

LNK teismui atsiuntė raštą, prašydama surengti uždarą teismo posėdį, kad nebūtų paviešintos komercinės paslaptys: reklamos paslaugų kainodara, nuolaidos, sąskaitos ir t.t.

Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius ir koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas sakė, kad LNK prašyme yra besąlygiškas pagrindas priimti nutartį ir T. Bartininką apklausti neviešame posėdyje.

Teismui atmetus prašymą, L. Belevičius pareiškė nušalinimą teisėjams.

Po šio pareiškimo teisėjai padarė pertrauką byloje ir sprendžia, ar nusišalinti nuo nagrinėjimo.

Šios bylos advokatai jau anksčiau yra reiškę nušalinimus teisėjams ir prokurorui, tačiau jie nebuvo patenkinti tam neradus pagrindų.

LNK pardavimų vadovo apklausa

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaip liudytojas apklausiamas LNK pardavimų vadovas Tomas Bartininkas teigė, kad apie nuolaidą Darbo partijai žinantis tik iš žiniasklaidos.

„Tik iš spaudos žinau apie tokią nuolaidą“, – teismui teigė T. Bartininkas.

Į kai kuriuos klausimus jis sakė galėtų atsakyti raštu arba uždarame posėdyje. Uždaro posėdžio teismo prašė ir LNK, bet teismas netenkino šio prašymo.

Siekdamas išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, teismas į apklausą trečiadienį kviečia LNK generalinę direktorę Zitą Sarakienę. Posėdyje taip pat privalo dalyvauti ir T. Bartininkas.

Buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį prokuratūra kaltina davus bendros 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

T. Bartininkas patvirtino, kad nuolaida Darbo partijai buvo suteikta, nes, anot jo, visi klientai gauna nuolaidas. Jis taip pat teigė nesulaukęs vadovybės nurodymų suteikti nuolaidų „darbiečiams“.

Pasak liudytojo, su Darbo partija dirbo reklamos agentūra PHD, ji 2015 metų lapkritį dėl partijos reklamos transliavimo kreipėsi į LNK, reklamos kiekiai ir kainos derintos su agentūros atstovu.