,,Visada ieškojau tokios bendruomenės, kurioje galėčiau gerai praleisti laiką. Manau, jog tam radau puikią vietą“, – atviravo Neringa, į renginį atvykusi su sūnumi Sauliumi.

Renginio idėja pradėta gvildenti dar 2017 metų vasarą, tačiau po kelių susitikimų viskas nutrūko. Po metų tylos renginio organizatoriui Danieliui Narauskui ši mintis neiškrito iš galvos, tik, pasak jo, nebuvo didelės motyvacijos vėl burti žmones.

,,2018 metais nuvykau į Kernavę pas tokį, pavadinkime, šamaną. Po jo meditacijos ir būgnų prasigrojimo prasitariau, jog taip pat kurį laiką groju būgnais ir kad šis laikotarpis man nėra lengvas“, – pasakojo jis.

Judviejų pokalbis buvo paskata nemesti šios idėjos ir vėl pradėti veiklą.

Šamanas patarė man nieko nelaukti ir kviesti žmones groti, nes per būgnus įvyksta išsivalymas. 

,,Šamanas patarė man nieko nelaukti ir kviesti žmones groti, nes per būgnus įvyksta išsivalymas. Taip ir padariau“, – pažymėjo Danielius.

Anot organizatoriaus viskas vyko gana paprastai – Facebook‘e sukurtu renginiu pradėjo domėtis žmonės, o to pasekmė – vos keli laisvi savaitgaliai vasaros laikotarpiu.

,,Būgnų vakaruose dalyvauju jau ilgą laiką. Prieš tai niekada nebuvau grojęs, bet Danieliaus dėka išmokau ir pamėgau šiuos instrumentus“, – teigė kaunietis Rokas.

R. Šakarnytės nuotr.  

O ir renginio vieta nebuvo parinkta atsitiktinai.

,,Man norėjosi atviros vietos, kad žmonės, iš anksčiau nepasidomėję apie šį renginį, galėtų ateiti ir prisijungti. O Soboro laiptukai tam nuostabi vieta“, – kalbėjo atlikėjas.

Pasak senjoro Vytauto, būgnų vakarai jam leido prisiminti jaunystės laikus.

,,Išėjau į Laisvės alėją ir pamačiau kažką naujo. Vėliau prisiminiau, kad ir pats kadaise grojau būgnais. Ir nors tada nepasirinkau muzikos kelio, dabar galiu daryti, ką noriu“, – juokavo jis.

Būgnų vakaras neapribojamas programos ar laiko rėmais. Viskas vyksta laisva forma.

,,Mes susirenkame ir iš karto pradedame groti, o tai ir patinka žmonėms. Čia nėra jokių taisyklių, išskyrus vieną – reikia pataikyti į ritmą, o ir grojame tol, kol smagu“, – dalinosi muzikantas.

Renginys atviras visiems, todėl čia grojant būgnais galima sutikti ir mažiausius.

,,Mano antrokas sūnus išreiškė norą groti būgnais. Pamaniau, jog čia bus jo proga išbandyti savo jėgas“, – pasakojo mama Ernesta.

Danielius tikino, kad svarbiausia susikurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas – mokantis ar nemokantis groti – galėtų prisijungti ir jaustis lygiavertis.

,,Tai nėra konkursas, kuriame turime varžytis. Siekiu, kad tokiuose vakaruose žmonės atrastų meilę muzikai ir ritmui“, – aiškino organizatorius.

Renginys žmonėms suteikia daugiau nei tik gerą laiką – muzika veikia kaip terapija, padedanti išgyventi sunkius laikotarpius.

,,Nesumeluosiu sakydamas, kad bent dešimt žmonių man yra į akis sakę, kad būgnų vakarai jiems yra kaip terapija, kuri padėjo pereiti įvairius sunkumus ar net depresiją“, – sakė D. Narauskas.

Būgnų vakarai skirti pažadinti meilę muzikai, ritmui, išlaisvinti improvizaciją ir kūrybinę laisvę. Faktas, jog vienoje vietoje gali ir lavinti grojimo įgūdžius, ir linksmai praleisti laiką, vilioja žmones burtis metai iš metų.

,,Visada ieškojau tokios bendruomenės, kurioje galėčiau gerai praleisti laiką. Manau, jog tam radau puikią vietą“, – atvirauja Neringa, į renginį atvykusi su sūnumi Sauliumi.

Renginio idėja pradėta gvildenti dar 2017 metų vasarą, tačiau po kelių susitikimų viskas nutrūko. Po metų tylos renginio organizatoriui Danieliui Narauskui ši mintis neiškrito iš galvos, tik, pasak jo, nebuvo didelės motyvacijos vėl burti žmones.

,,2018 metais nuvykau į Kernavę pas tokį, pavadinkime, šamaną. Po jo meditacijos ir būgnų prasigrojimo prasitariau, jog taip pat kurį laiką groju būgnais ir kad šis laikotarpis man nėra lengvas“, – pasakojo jis.

Judviejų pokalbis buvo paskata nemesti šios idėjos ir vėl pradėti veiklą.

Šamanas patarė man nieko nelaukti ir kviesti žmones groti, nes per būgnus įvyksta išsivalymas. 

,,Šamanas patarė man nieko nelaukti ir kviesti žmones groti, nes per būgnus įvyksta išsivalymas. Taip ir padariau“, – pažymi Danielius.

Anot organizatoriaus viskas vyko gana paprastai – Facebook‘e sukurtu renginiu pradėjo domėtis žmonės, o to pasekmė – vos keli laisvi savaitgaliai vasaros laikotarpiu.

,,Būgnų vakaruose dalyvauju jau ilgą laiką. Prieš tai niekada nebuvau grojęs, bet Danieliaus dėka išmokau ir pamėgau šiuos instrumentus“, – teigė kaunietis Rokas.

R. Šakarnytės nuotr.  

O ir renginio vieta nebuvo parinkta atsitiktinai.

,,Man norėjosi atviros vietos, kad žmonės, iš anksčiau nepasidomėję apie šį renginį, galėtų ateiti ir prisijungti. O Soboro laiptukai tam nuostabi vieta“, – kalbėjo atlikėjas.

Pasak senjoro Vytauto, būgnų vakarai jam leido prisiminti jaunystės laikus.

,,Išėjau į Laisvės alėją ir pamačiau kažką naujo. Vėliau prisiminiau, kad ir pats kadaise grojau būgnais. Ir nors tada nepasirinkau muzikos kelio, dabar galiu daryti, ką noriu“, – juokavo jis.

Būgnų vakaras neapribojamas programos ar laiko rėmais. Viskas vyksta laisva forma.

,,Mes susirenkame ir iš karto pradedame groti, o tai ir patinka žmonėms. Čia nėra jokių taisyklių, išskyrus vieną – reikia pataikyti į ritmą, o ir grojame tol, kol smagu“, – dalinosi muzikantas.

Renginys atviras visiems, todėl čia grojant būgnais galima sutikti ir mažiausius.

,,Mano antrokas sūnus išreiškė norą groti būgnais. Pamaniau, jog čia bus jo proga išbandyti savo jėgas“, – pasakojo mama Ernesta.

Danielius tikino, kad svarbiausia susikurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas – mokantis ar nemokantis groti – galėtų prisijungti ir jaustis lygiavertis.

,,Tai nėra konkursas, kuriame turime varžytis. Siekiu, kad tokiuose vakaruose žmonės atrastų meilę muzikai ir ritmui“, – aiškino organizatorius.

Renginys žmonėms suteikia daugiau nei tik gerą laiką – muzika veikia kaip terapija, padedanti išgyventi sunkius laikotarpius.

,,Nesumeluosiu sakydamas, kad bent dešimt žmonių man yra į akis sakę, kad būgnų vakarai jiems yra kaip terapija, kuri padėjo pereiti įvairius sunkumus ar net depresiją“, – sakė D. Narauskas.

Būgnų vakarai skirti pažadinti meilę muzikai, ritmui, išlaisvinti improvizaciją ir kūrybinę laisvę. Faktas, jog vienoje vietoje gali ir lavinti grojimo įgūdžius, ir linksmai praleisti laiką, vilioja žmones burtis metai iš metų.

Kol kas neketina liautis

Vladas šypsosi, kad šį rudenį jam sukaks 75-eri, o jis vis dar groja ir neketina liautis.

„Turiu prisipažinti, kad būgnais groju jau 55 metus. Pradėjau groti pas Arvydą Paltiną 1968 m. Prekybos uosto kultūros rūmuose, kur buvo rengiami šokiai su bigbendu. Paskui mane paėmė į kariuomenę. Tarnavau čia pat Klaipėdoje, po tarnybos grojau Statybos treste džiazo ansamblyje „Žėrutis“, kuriam vadovavo Teodoras Kareckas“, – pasakojimą pradėjo V. Laumenis.

Kaip pats juokauja, su ilgomis pertraukomis po 17 metų jam galiausiai pavyko baigti mušamųjų instrumentų specialybę Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete, prieš tai baigė S. Šimkaus muzikos mokyklą, kur mokėsi groti trimitu.

Vis dėlto trimitas pernelyg neprigijo, nors juo grojo kariuomenėje Karininkų namuose, kur dabar yra Klaipėdos koncertų salė.

Metai Vidurinėje Azijoje

Po kariuomenės buvo užsiplieskęs studijuoti karinio orkestro dirigento specialybę Maskvoje, tik neįstojo ir šiandien už tai dėkoja likimui.

„Ačiū Dievui, kad taip nutiko, kur dabar būčiau? Kur nors Rusijoje, o juk esu lietuvis, čia gimęs, man tai labai svarbu. Gimiau Šilutėje, bet nuo 1953 m. esu klaipėdietis, tiesa, penkerius metus gyvenau ir mokiausi Uzbekistane. Paskui po vidurinės grįžau į Lietuvą“, – kalbėjo V. Laumenis.

Šeima Vidurinėje Azijoje atsidūrė neatsitiktinai. Vladas pasakojo, jog tuomet buvo neramūs laikai, jo tėvui teko susidurti ir su vadinamaisiais stribais, ir su partizanais.

Būgno niekas nepavogė ir nepradūrė, tiesa, buvo ant stogo kartą užkėlę.

Galiausiai kartą vienas partizanas jam patarė geriau išvykti kur toliau ir išsivežti šeimą, kad nenutiktų kokios nors tragedijos.

Vlado tėvas įspėjimą suprato ir su žmona bei dviem sūnumis, dar moksleiviais, pasitraukė gilyn į Sovietų Sąjungą.

Taip jie atsidūrė netoli Taškento pramoniniame Almalyko mieste.

Tuos penkerius metus Uzbekistane Vladas atsimena ne itin džiugiai.

Ten mokslo lygis buvo labai žemas, aplinka – slogi, mokytojų, taip pat ir mokinių tarpe buvo nemažai atvykusiųjų iš komunistinės Korėjos.

Almalyke buvo vario rūdos perdirbimo gamyklos, pačią rūdą išgaudavo netoliese, kai sprogdindavo uolienas, žemė drebėdavo net mieste.

„Vos tik baigiau vidurinę, ten buvo 10 klasių, nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Tamsi ten buvo liaudis, net nesinori prisiminti. Mane į Lietuvą labai traukė, kaip magnetas. Klaipėdoje gyveno „babūnė“, pas ją ir apsistojau kuriam laikui. O brolis liko Rusijoje, vedė rusę, ten ir mirė, ten palaidotas. Tėvas irgi atgulė ne Lietuvoje, tragiškai žuvo Čečėnijoje prieš 45 metus, Čečėnijoje ir palaidotas“, – artimuosius prisiminė Vladas.

Kaimynystė: V. Laumenis savo namuose daugiabutyje turi visą komplektą mušamųjų instrumentų, kuriais kartais groja, tačiau kaimynai dėl to ant jo nepyksta. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Meška ant ausies

Vladas pajuokavo, kad meška ant ausies neužlipo, dar lig šiol turįs klausą ir gali groti būgnais, esą jei negalėtų, nekviestų koncertuoti.

Klaipėdietis tikina pripratęs prie tokio krūvio, atrodo, jog taip ir turi būti.

Šiuo metu jis groja keturiuose ansambliuose.

Veiviržėnuose Regimantas Šilinskas įkūrė grupę „Razbaininkų šaika“, Vladas groja su jais.

Dar koncertuoja su klaipėdiečių kaimo kapela, Gargžduose yra kantri grupė ir ansamblis „Klasiokai“, kur V. Laumenis taip pat muša būgnus.

„Galiu groti bet ką – ir džiazą, ir džiazroką, ir valsus. Kai iš Kauno atvažiuodavo šokti Jūratė ir Česlovas Norvaišos, „Žėručio“ ansamblis jiems akompanuodavo“, – prisiminė V. Laumenis.

Grojant pas A. Paltiną ansamblyje „Kopų balsai“, jį pastebėjo „Nerijos“ vadovas Romualdas Bieliauskas ir pakvietė ateiti pas jį.

„Galėčiau pakartoti“

„Nerijoje“ V. Laumenis grojo devynerius metus – nuo 1974-ųjų. Per tą laiką buvo dešimtys koncertų, išleistos penkios plokštelės.

Šiandien iš šios linksmos, anuomet labai garsios kompanijos belikę trys gyvi – V. Laumenis, Stanislovas Rezgevičius ir Antanas Čapas.

„Kaip mes tada gyvenome? Visko buvo, bet, kaip sakoma, iš savo urvo nenešk purvo. Nes tai yra negražu. Bet man tuos metus malonu prisiminti. Nesiskundžiu, gerą gyvenimą nugyvenau, galėčiau pakartoti“, – šypsojosi būgnininkas.

Dar Vladui yra tekę groti Klaipėdos duonos kombinato profsąjungos estradiniame ansamblyje šmaikščiu pavadinimu „Baton family“.

„Yra tekę groti ir vestuvėse ne vienerius metus su Gintu Žukausku bei Petru Mikučiu. Būdavo visokių nuotykių, bet būgno niekas nepavogė ir nepradūrė, tiesa, buvo ant stogo kartą užkėlę. Pamenu, sykį pasipiktino, kodėl grojame paleidę įrašą, pakviečiau, kad ateitų arčiau ir įdėmiau paklausytų. Suprato, kad klydo, atsiprašė, mūsų grojimas buvo toks švarus. Visuomet stengdavomės groti taip, kad patiems būtų malonu“, – pasakojo Vladas.

V. Laumeniui teko paragauti ir pedagogo duonos.

Jis E. Balsio menų gimnazijoje mokytoju dirbo iki pat pensijos – 21 metus.

Kaimynai yra geri

Vladas gyvena daugiabutyje, namuose – puikus suderintų mušamųjų komplektas, jais kartais groja pats, kartais pamoko kokį nors mokinį.

Natūralu, kad muzikantų kaimynystėje nelabai pageidaujama, ypač mušamųjų, tačiau Vladas tikina, jog iš kaimynų niekuomet jokių pretenzijų nėra girdėjęs.

„Mano kaimynai labai geri. Beje, mūsų laiptinėje, vienintelėje visame name, taip esame susigyvenę – net gimtadienius švenčiame kartu tai pas vieną, tai pas kitą. Ir taip jau daug metų“, – tvirtino klaipėdietis.

Karjera: legendinėje „Nerijoje“ V. Laumenis būgnais grojo lygiai devynerius metus – nuo 1974-ųjų, per tą laiką buvo šimtai koncertų, išleistos penkios plokštelės. V. Laumenio asmeninio archyvo nuotr.

Apie Dievo dovaną

Vladui labai imponuoja vienos populiariausių britų roko grupės „Def Leppard“ būgnininkas Rickas Allenas.

Jis per avariją neteko kairės rankos, tačiau sugebėjo išgelbėti savo muzikinę karjerą ir netgi, pasak paties muzikanto, iš naujo atrado aistrą būgnams.

„Groti viena ranka būgnais įmanoma. Taip, kaip jis groja, mes matome. Tai yra Dievo dovana, bet pasiekiama sunkiu atkakliu darbu“, – įsitikinęs V. Laumenis.

Kai grojant lūždavo lazdelės, Vladas visada turėdavo atsargoje kitas. Tokius momentus būtina numatyti.

Būgnininkui, kaip ir bet kuriam kitam muzikantui, fizinės jėgos ir energijos reikia nemažai.

Vladas teigia, kad daug juda, sportuoja, vaikštinėja molu.

„Reikia palaikyti formą, nors visi Ten būsime, bet neskubėkime. Nemėgstu pasiduoti – jei kviečia groti, neatsisakau. Mano politika yra groti taip, kad žmonės liktų patenkinti“, – šypsojosi Vladas.

Renginio metu veiks atlikėjos Jurgos Šeduikytės širdies istorijų dirbtuvės, su renginio dalyviais bus kuriama improvizuota daina visoms Lietuvos širdims, kurios atlikimą vainikuos 200 mušamųjų instrumentų pasirodymas.

Žinoma atlikėja, dainų ir knygų autorė J.Šeduikytė tvirtino, kad šiuolaikinis žmogus dažnai negirdi ne tik savo jausmų, bet ir širdies.

"Per savo vedamas kūrybines dirbtuves įsitikinau, kad labiausiai širdį pažadina jausmui ir sveikatai brangus vaikystės ar jaunystės prisiminimas. Vadinu tai širdies istorija ir kviečiu pasidalyti labiausiai palietusiu širdį prisiminimu mano "Facebook" paskyroje. Tai gali būti trumpas pasakojimas, kaip medyje radote lizdelį su paukščiukais, kaip įsimylėjote ar kada suskaudo širdį dėl neteisybės. Istorijas renginio metu versime metaforomis ir jungsime į čia pat gyvai gimstantį būgnų ritmais paskanintą bendros dainos tekstą", – kalbėjo J.Šeduikytė.

Renginio metu atlikėja bendraus su susirinkusiais ir kartu ieškos tiksliausių žodžių jų istorijai nusakyti, vėliau visus juos, skambant būgnų ritmui, čia pat sudainuos.

Atlikėjai talkins perkusijos studijos "Afrikos būgnai" įkūrėjas, atlikėjas Gediminas Mačiulskis su 200 mušamųjų instrumentų, kuriais kvies išmokti groti ir kiekvieną norintįjį.

"Tikriausiai niekas nesiginčys, jog muzika teigiamai veikia mūsų savijautą, tinkamai pasirinkti ritmai padeda nurimti, o juk vienas pagrindinių sveikatos patarimų, kuriuos girdime šiandien, yra būtent šis: nurimk. Išbandyti būgnus, jais groti bei mušti juos širdies ritmu galės visi norintieji", – teigė G.Mačiulskis.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, vien pernai nuo kraujotakos sistemos ligų šalis neteko daugiau nei 23 tūkst. žmonių.

"Jau ne pirmus metus per Žolinę pajūryje primename apie širdies sveikatą ir darome tai netradiciniais būdais. Įvairios iniciatyvos siekia ugdyti teisingus žmonių įpročius ir padėti jiems pasirūpinti savo širdimi naudojant vaistažoles", – mintimis dalijosi renginio organizatorė Edita Česnavičienė.

Teatro aikštėje užvirė tikras būgnų šou. Pagroti panoro ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Klausydamiesi J.Švirino nurodymų būgnininkai sukūrė ritmingą ir energingą pasirodymą.

Kol vieni grojo, kiti išmaniaisiais telefonais filmavo ir fotografavo savo artimuosius.

Tam, kad nesušaltų žiūrovai, vedėjas juos stengėsi įtraukti į bendrą veiksmą.

„Kol kas gaunasi labai gerai. Pabandome dabar taip, aš pagroju, jūs atkartojate. Kas turite būgnus, tas su būgnais, o kas neturite, tas gali įsitraukti įvairiais būdais – plojimais, palaikymu“, – ragino vedėjas.

Kai kurie būgnais grojo pirmą kartą, todėl džiaugėsi pasitaikiusia galimybe.

Ateinančią savaitę Teatro aikštėje vyks ir daugiau kalėdinių renginių, į kuriuos visi kviečiami atvykti.

Norą muzikuoti jis pajuto dar pirmoje klasėje muzikos mokyklos laukęs visus metus ("Tėvai galvojo, kad bus per sunku, kadangi dar nemokėjau rašyti), tad galimybė lankyti Panevėžio rajono Naujamiesčio muzikos mokyklą būsimajam būgnininkui buvo didelė šventė. "Vaikystėje, kai atvažiuodavau pas močiutes į kaimą, smagiausias užsiėmimas būdavo, radus ant tvoros sukabintus tuščius aliumininius pieno bidonus, mušti juos delnais. Kaimynai, išgirdę mane grojant, juokdavosi: jau anūkas atvažiavo", – prisiminęs šypsosi muzikantas, šiandien savo patirtimi besidalijantis su būgnų mokyklos "Gyvenu ritmu" auklėtiniais.

– Ar iš karto pasirinkote groti būgnais?

– Man siūlė pūsti saksofoną arba fleitą, tačiau buvau užsispyręs ir norėjau skambinti pianinu. Reikėjo groti daug, o aš buvau gabus tinginys – niekada neskambindavau namuose, tik per pamokas, tačiau mokytoja mane skatindavo dalyvauti konkursuose. Juose man sekdavosi. Septynerius metus praleidęs mokydamasis skambinti pianinu, supratau, kad šis instrumentas – ne mano. Todėl aštuntoje klasėje, pabaigęs muzikos mokyklą, dar vienus metus lietuvių liaudies ansamblyje grojau skrabalais (šis instrumentas mane lydėjo nuo tada, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą), dažnai vykdavome koncertuoti į įvairias šalis. Suskaičiavau, kad esame aplankę net 21: Lenkiją, Austriją, Turkiją, Portugaliją, Graikiją, Serbiją, Makedoniją ir kt. O dešimtoje klasėje nusprendžiau, kad metu muziką ir būsiu architektas, tačiau šis noras stiprus buvo neilgai. Visiškai atsitiktinai vieną dieną per televizijos programą pamačiau skelbimą, kad Panevėžyje atsidaro nauja muzikos mokykla, kurioje bus būgnų klasė. Sudomino, nusprendžiau pabandyti ir būgnais groti pradėjau 11 klasėje.

– Ar, prieš pradėdamas groti būgnais, turėjote stereotipų, koks tai turėtų būti instrumentas?

– Apie būgnus nežinojau nieko, negalėjau įvardyti nė vieno būgnininko, todėl neturėjau jokių stereotipų.

– Koks buvo pirmas įspūdis atsisėdus prie būgnų?

– Prisimenu vieną dalyką iš pirmos pamokos – mokytojas man liepė atsisėsti ir groti, o aš juk nieko nemokėjau, pradėjau mušti polkos ritmą, ir jam patiko. Praėjus mėnesiui, pirmąjį būgnų mokytoją pakeitė Alfredas Čekanauskas. Jis motyvavo, įkvėpė siekti daugiau. A.Čekanauskas buvo pedagogiškas, mokė skaityti būgnų natas, dalijosi įvairialype asmenine patirtimi, kadangi pats būgnais išmoko groti savarankiškai. Jis mane paskatino savo gyvenimą susieti su muzika ir padėjo pasiruošti stojamiesiems į Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją. Nelabai tikėjau, kad, pasimokęs groti būgnais vos dvejus metus, galėčiau įstoti į universitetą, tačiau mokytojas neleido abejoti.

– Kokia buvo šio profesionalaus kelio pradžia? Su kokiais iššūkiais teko susidurti?

– Studijose buvo daugiau laisvės. Arvydo Joffės specialybės paskaitos buvo labai dinamiškos, suteikė galimybę į būgnus pažiūrėti iš daugybės skirtingų rakursų. Dėstytojas pateikdavo daug teorinės medžiagos, supažindindavo su įvairiais muzikiniais stiliais grojančiais pasaulinio lygio būgnininkais, atnešdavo daugybę knygų ir iš visos šios informacijos reikėdavo atsirinkti tai, kas yra mano. Nebuvo lengva ir paprasta, tačiau leido pamatyti, koks techniškai ir muzikaliai įvairus gali būti būgnininko kelias.

Dalis mano kursiokų buvo vyresni muzikantai, neturėję universitetinio išsilavinimo ir nusprendę studijuoti. Bendravimas, muzikavimas su jais buvo paskata tobulėti. Taip pat grodavau universiteto ansambliuose. Manau, kad daugiausia ir išmokau grodamas ansambliuose ir jam‘indamas po paskaitų su vyresniais muzikantais.

Studijuojant buvo ir toks laikas, kai tik linksminausi ir praleidinėjau paskaitas. Todėl trečiame kurse, likus dviem savaitėms iki specialybės dalyko atsiskaitymo, kuriame reikėjo sugroti tris keturis muzikinius kūrinius, suvokiau, kad esu visiškai nepasiruošęs. Tas dvi savaites po 12 valandų per dieną grojau ir ruošiausi. Taip patempiau rankas. Tačiau atsiskaitymą išlaikiau ir po to du mėnesius buvau priverstas "atostogauti", nes mušti būgnų nebegalėjau. Buvau tamsioje duobėje, tačiau ši negatyvi patirtis paskatino gilintis į taisyklingą rankų techniką. Todėl per tuos du priverstinio poilsio mėnesius domėjausi, aiškinausi, kaip groti būgnais nežalojant savęs, ir suformavau tvirtus rankų technikos pagrindus.

– Ar, baigus VDU MA, buvo paprasta pereiti į kitą gyvenimo etapą – nebe studijuoti, o užsiimti mėgstama veikla ir iš jos pragyventi? Ar buvo lengva atrasti savo kryptį?

– Pabaigus bakalaurą viskas taip susidėliojo, kad netrukus radau būgnų mokytojo darbą Alytaus muzikos mokykloje. Padirbęs keletą mėnesių sulaukiau pasiūlymo iš Kauno valstybinio muzikinio teatro. Dirbdamas šiuos du darbus taip pat mokiau mokinius individualiai. Netrukus atsirado dar viena veikla – ritmikos pamokos – Jurbarke. Tačiau individualiai mokomų mokinių skaičius po metų išaugo. Jų buvo tiek, kad galėjau atsisakyti visų trijų anksčiau turėtų darbų ir susitelkti ties mokymu.

– Groti būgnais mokote jau ketverius metus. Ar per šį laikotarpį keitėsi jūsų mokymo metodikos?

– Pirmus metus, kai tik pradėjau vesti individualias pamokas, neturėjau savo mokymo metodikos, bandžiau įvairius variantus. Antraisiais pastebėjau, kokie metodai pasiteisina, pradėjau matyti mokinių pasiekimų vaisius, atsirado didesnė motyvacija būti dar geresniu mokytoju. Treti ir ketvirti metai paskatino mane tobulėti, atrasti naujų dalykų, kadangi nėra vienos metodikos, kuri tiktų visiems mokiniams, nes jie labai skirtingi. Nėra universalaus grojimo eliksyro. Svarbiausia – leisti mokiniui groti ir neapkrauti daugybe techninių dalykų vienu metu. Laikui bėgant supratau, kad techninius dalykus reikia po truputį pritaikyti grojant, tada mokinys neišsigąsta informacijos kiekio, jam nereikia galvoti, kad pradžioje jis turi išmokti kažkokią vieną techniką ir tik tada, kai mokytojas pasakys, kad jis puikiai ją perprato, galės groti. Negaliu sustabarėti ir pats. Turiu tobulėti ieškodamas, atrasdamas vis kažką naujo. Noriu, kad pamokos būtų įdomios ne tik mano mokiniams, bet ir man pačiam, todėl negaliu visada daryti to paties.

– Būgnai lavina ne tik muzikalumą. Kokius gebėjimus šis instrumentas padeda ugdyti?

– Koordinaciją ir koncentraciją. Norint trijų minučių trukmės dainą pagroti nesustojant negalima praleisti nė vienos natos, todėl grojančiojo koncentracija turi būti stipri. Mūšant būgnais dirba visos keturios  galūnės ir galva, todėl reikia stebėti kiekvieną savo judesį, bet nebūti įsitempusiam. Man grojimas būgnais suteikia ir gyvenimiškų suvokimų, patirčių, nes juk ir gyvenime reikia būti susikoncentravusiam, tačiau neįsitempusiam. Kiekvienas einame skirtingu keliu, kuriam turime skirti visą save. Negerai būti išsiblaškiusiam ir norėti save realizuoti šimte skirtingų sričių, nes tada nė vienoje jų to padaryti nepavyks.

Būgnininkas turi ne tik groti ritmiškai ir viską daryti laiku ir vietoje, bet ir gyvenime laikytis šio principo – laiku ateiti į repeticijas, laiku išmokti savo grojimo partijas.

– Groti mokote ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kuo skiriasi jų mokymo metodikos?

– Suaugusieji turi daugiau kompleksų, bijo klysti, todėl reikia juos paskatinti atrasti savyje vaiką. Juk vaikai, kai jiems kažkas nepavyksta iš pirmo karto, bando toliau. Padarę klaidų, vaikai eina į priekį, o suaugusieji sustoja ir gręžiasi atgal. Skiriasi ir mokymo metodikos: jei mokinys siekia profesionalumo – daugiau gilinamės į techninius dalykus, o jei pamokose nori išeiti iš savo komforto zonos ir linksmai praleisti laiką – techninių dalykų kiek mažiau.

Mokyklos idėja (šiemet įkurta muzikos mokykla "Gyvenu ritmu" –  aut.past.) lydi mane seniai. Visada norėjau turėti kažką savo. Pirmasis žingsnis jau žengtas, o noriu, kad, laikui bėgant, būgnų mokykla išaugtų į privačią muzikos mokyklą. Šią mintį palaiko ir mano draugai muzikantai, kurie prisijungtų siekiant bendro tikslo.

Mokykloje vyksta grupiniai rankų technikos užsiėmimai. Individualiose pamokose tenka skirti nemažai laiko aiškinant mokiniams rankų techniką, o šie koncentruoti užėmimai suteikia galimybę greičiau perprasti skirtingas technikas ir pamokų metu daugiau laiko skirti grojimui. Kita svarbi mokyklos veiklos dalis – rengiami susitikimai su žinomais Lietuvos būgnininkais. Kas du mėnesius vyksta atviros pamokos, kurių metu mokiniai susipažįsta su šios srities profesionalais. Mokiniai žino dešimtis užsienio būgnininkų, tačiau, paklausus jų apie Lietuvos muzikantus, retas kuris gali pasakyti bent vieną pavardę. Noriu šią situaciją pakeisti ir supažindinti juos su žmonėmis, kurie savo gyvenimą paskyrė būgnams ir muzikai, noriu, kad jie matytų gyvus pavyzdžius, kurie juos motyvuotų, noriu, kad būtų draugais, kolegomis, o ne feisbuko pažįstamais ar, dar blogiau, konkurentais. Per šiuos ir ateinančius metus planuoju surengti penkias atviras pamokas – pirmoji vyks lapkričio 28-ąją. Jos metu mokiniai susitiks su dėstytoju A.Joffe, kuris yra mano muzikinio kelio pakeleivis, išmokęs ir vienos pagrindinių taisyklių: būgnininkas turi ne tik groti ritmiškai ir viską daryti laiku bei vietoje, bet ir gyvenime laikytis šio principo – laiku ateiti į repeticijas, laiku išmokti savo grojimo partijas. Jau anksčiau sakiau, kad būgnininkas turi būti susikoncentravęs, vadinasi, jokių papildomų judesių, jei ant scenos nekuriamas šou, nereikėtų daryti. Tai galioja ir gyvenime.

– Be mokytojo veiklos, jūs dar grojate dviejose grupėse.

– Esu rokenrolo grupės "Rolling Box Band" įkūrėjas, tačiau dabar daugiausia jėgų skiriu krikščioniškojo roko grupei "Christ Team", su kuria įrašinėjame albumą. Kiekvieną sekmadienį su grupe grojame bažnyčiose arba lankome reabilitacijos centrus, įkalinimo įstaigas ir pan. Grojimas "Christ Team" yra sudėtingesnis iš dvasinės pusės, nes su grupės nariais ir grojame, ir šloviname. Su "Rolling Box Band" atliekame visiškai kitokią muziką, joje daugiau džiazo detalių, vietos improvizuoti. Dažniausiai grojame nedideliuose renginiuose, todėl reikia pajausti aplinką, grojant suvaldyti dinamiką, o tai reikalauja jautrumo, subtilumo. Šios dvi grupės labai skirtingos, tačiau veikla abiejose mane inspiruoja, papildo.

– Kas jums yra geras grojimas būgnais?

– Geras grojimas – grojimas, kuris yra jautrus aplinkai, koncentruotas, kai grodamas būgnais būni čia ir dabar, nemąstai apie pašalinius dalykus ir stengiesi padaryti viską, ką tuo metu gali padaryti geriausiai.

Kasparas – motyvuotas, siekiantis žinių ir užsispyręs muzikantas. Jis mėgaujasi kiekviena diena, grodamas ir klausydamasis geros muzikos bei po truputį įgyvendindamas begalę savo užsibrėžtų tikslų. „Savo muzika svajoju padaryti pasaulį geresnį“, – sakė jaunasis būgnų talentas, trokštantis studijuoti Amsterdamo muzikos akademijoje (Nyderlandai) ir su draugais šį penktadienį rengiantis paramos koncertą, kad ši svajonė išsipildytų.

Įkvėpė džiazas

– Kada pirmą kartą į rankas paėmei būgnų lazdeles?

– Būdamas 11-os, kai mokiausi penktoje klasėje. Tai įvyko Vilniuje, krikščionių protestantų bažnyčioje, kurią lankiau. Ten būgnais grojo Vygintas Vyšniauskas – jis ir buvo pirmasis žmogus, kuris mane instruktavo apie būgnus bei vėliau buvo mano mokytojas. Dar iki šiol atsimenu momentą, kai pirmą kartą atsisėdau prie būgnų komplekto, – tai man padarė didžiulį įspūdį.

– Koks buvo pirmas sąlytis su muzika?

– Gimiau muzikantų šeimoje, mano tėvai yra muzikantai: tėtis – operos dainininkas, koncertavęs daugumoje pasaulio valstybių, o mama – chorvedė bei kompozitorė, kuri turi daugybę nuopelnų Lietuvos muzikos pasaulyje. Galiu sakyti, jog esu muzikantas nuo gimimo, nes namuose visąlaik grodavo muzika, o aš visada surasdavau būdą, kaip jai pritarti. Būdamas penkerių pradėjau dainuoti bei groti pianinu.

– Kas tave įkvėpė žengti muzikos keliu?

– Manau, kad įkvėpimas muzikuoti man buvo gamtos dovana. Su muzika esu nuo mažens, o būdamas septynerių įstojau į nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pirmąją klasę. Ten mokiausi septynerius metus, tačiau vangiai grodavau bei turėjau mažai noro muzikuoti. Bet septintoje klasėje, kai taip nenorėdavau groti, kad net bėgdavau iš specialybės (mušamųjų) atsiskaitymų ir egzaminų, vienu momentu pajutau kažką, ko dabar negaliu paaiškinti. Atsimenu, jog tada pradėjau klausytis džiazo muzikos. Man tai atrodė taip įspūdinga bei įdomu, kad pamėgau muziką ir jau savo noru grodavau ne po vieną ir ne po dvi valandas per dieną. Nuo tada nesustoju...

Groja su orkestru

– Esi labai jaunas, bet jau nemažai pasiekei. Papasakok apie didžiausius ir įsimintiniausius projektus bei festivalius, kuriuose esi dalyvavęs.

– Jau 11-oje klasėje pradėjau groti su Klaipėdos džiazo orkestru (vad. Kęstutis Sova), taip pat grojau su žinomais muzikantais: Tevetu Sela (Izraelis), Hudsonu Knottu (Amerika), Francisco Angel Blanco „Latino“ (Ispanija), Lietuvos funko grupe „Gin’Gas“ ir Remigijumi Ruokiu, Eugenijumi Jonavičiumi, Sauliumi Šiaučiuliu, Donatu Bukausku, Leonardu Bėkša, Algiu Kiliu, Arnoldu Jankūnu, Eugenijumi Kanevičiumi ir daugeliu kitų. O dalyvauti tenka visur ir nuolat. Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje gana anksti pradėjau groti įvairiuose koncertuose, festivaliuose. Esu laimėjęs trečiąją bei antrąją vietas tarptautiniame būgnininkų konkurse „Tamsta Drum day“, antrąją vietą tarptautiniame konkurse „Jazz Fontanas“ Panevėžyje, pirmąją vietą respublikiniame Juozo Pakalnio pučiamųjų ir mušamųjų konkurse, geriausio būgnininko nominaciją jaunų grupių festivalyje Gargžduose, metų muzikanto nominaciją Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Teko dalyvauti „Vilnius Mama jazz“ festivalyje,“ „Kaunas jazz“ festivalyje, Klaipėdos pilies džiazo festivalyje, „Jazz park“ festivalyje Vilniuje, „Nida jazz“ festivalyje, Šiaulių džiazo festivalyje, Šiaulių bigbendų festivalyje, pirmajame tarptautiniame džiazo ansamblių konkurse Liepojoje, kur laimėjau pirmąją vietą, džiazo festivalyje „Petro-jazz” Sankt Peterburge ir kitur. Taip esu įrašytas į autobiografinių apybraižų žinyną „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“.

Jaučiasi įsipareigojęs

– Kokios tavo svajonės ir ateities planai?

– Tikrai turiu svajonių ir planų. Šiuo metu ruošiuosi studijuoti Amsterdame. Tačiau pragyvenimas ten labai brangus, ir planuoti būtinus išlikimui dalykus, tokius kaip gyvenamoji vieta, darbas, draudimas ir kt., yra labai sunku, nes viskam trūksta lėšų. Mano svajonė yra sėkmingai mokytis ir kuo daugiau pasisavinti informacijos bei patirties iš Amsterdamo konservatorijos. Taip pat norėčiau savo muziką plėsti po pasaulį, garsindamas gimtinę Lietuvą. Nuoširdžiai trokštu, jog muzikos ir apskritai kultūros lygis mūsų šalyje sparčiai augtų. Jaučiu, lyg viduje turiu svajonę – įsipareigojimą visa savo širdimi stipriai prie to prisidėti.

– Kaip sakė Einšteinas, tas, kuris nustoja mokytis, pradeda mirti. Papasakok apie Amsterdamo muzikos akademiją, kodėl į ją stojai ir ko tikiesi išmokti joje?

– Muzikos konservatorija Amsterdame – viena labiausiai žinomų konservatorijų pasaulyje. Kiekvienas, kuris pasirenka studijuoti Amsterdamo konservatorijoje, gauna universalią programą su daugybę galimybių tobulėti asmeniškai. Geriausių mokytojų patarimai bei skatinanti aplinka užtikrina, kad studentai taptų aukščiausio lygio muzikantais. Daugybė specialių projektų bei stiprus teorijos ir praktikos santykis studijų metu garantuoti. Aukšto lygio švietimo kokybė bei kultūrų įvairovė Amsterdame studentams duoda galimybę tapti ne tik geriausiais muzikantais ar mokytojais, bet ir plačių pažiūrų meno kūrėjais.

Paramos koncertas

– Maždaug apie 1 200 studentų iš Nyderlandų bei kitų pasaulio šalių dalyvauja Amsterdamo konservatorijos kursuose, kuriuos apima klasikinė muzika, džiazas, ankstyvoji muzika, opera, latino bei populiarioji muzika. Daugybė įvairių projektų studijuojant yra tiesiogiai susiję su praktika. Pavyzdžiui: studentai koncertuoja „Concertgebouw“, „Bimhuis“, „Muziekgebouw aan 't IJ“ , „Beurs van Berlage”,  ,,Melkweg” ar ,,Paradiso”.

Atmosfera – tarptautinė. Daug studentų iš užsienio atvyksta studijuoti Amsterdame tam tikrą laikotarpį, o daugelis studentų turi galimybę kelius mėnesius ar vienerius metus pasimokyti kitoje užsienio konservatorijoje. CvA (Amsterdamo konservatorija) bendradarbiauja su akademiniais kursais visame pasaulyje. Be to, kiekvienais metais yra kviečiama daug svečių mokytojų iš Nyderlandų ir užsienio įvairiems ,,workshopams”,  paskaitoms ar „masterclassams”.

Jau gana seniai sužinojęs apie šios konservatorijos galimybes bei susipažinęs su dėstytojais ir studentais, įstojau ten ir noriu visas pasinerti į šias nuostabias studijas ir pasiekti aukštų rezultatų.

Mokslas Amsterdamo akademijoje yra brangus malonumas. Tad nuoširdžiai kviečiu visus į mano paramos koncertą, kuriame gitara gros V.Jasaitis, bosine gitara – A.Balsys, klavišiniais – M.Šiaulys, mušamaisiais – aš, K.Petkus.

Koncertas vyks Klaipėdos klube „Raketa“ (Bangų g. 5A) rugpjūčio 10 d. 20 val. Bilieto kaina – auka studijoms Amsterdamo muzikos akademijoje.

Komentarai

„Kasparas yra visapusiškas, universalus būgnininkas. Jis lengvai ir sklandžiai gali  pagroti daug autentiškų muzikos stilių. Malonu groti su šiuo muzikantu tiek studijoje, tiek scenoje, kur savo profesionalumą, kūrybiškumą bei teigiamą emociją jis teikia kiekvienoje situacijoje. Labai rekomenduoju Kasparą kiekvienam rimtam atlikėjui ar grupei, ieškantiems tvirto bei virtuoziško būgnininko“ (T.Sela, kompozitorius ir saksofonininkas, Izraelis).

„Jaunas, veržlus universalus ir kūrybingas būgnininkas K.Petkus visada pasirenka tokį kompozicijos vystymo kelią, kuris stebuklingai įpučia melodijai atpažįstamo gaivumo ir tuo pačiu naujumo” (R.Ruokis, „Gin’Gas“ grupės lyderis).

„K.Petkus – talentingas, ambicingas ir motyvuotas muzikantas, sėkmingai ieškantis savo galutinio tikslo muzikos pasaulyje” (K.Sova, Klaipėdos džiazo orkestro vadovas).

Į Lietuvą pirmą kartą atvyks ir milžinišką perkusijos komplektą solo pasirodymui atsigabens legendinis būgnininkas Terry Bozzio. Jis surengs vienintelį koncertą klube „Vakaris“ Vilniuje. Bilietus į T. Bozzio koncertą platina „Tiketa“ kasos ir internete.

T. Bozzio gimė 1950 m. San Franciske ir jau nuo šešerių praktikavosi ant savadarbių būgnų. Būdamas trylikos, vaikinas pamatė koncertuojančius „The Beatles“ ir paprašė tėvo užrašyti jį į grojimo mušamaisiais pamokas. Galiausiai jis įgijo muzikinį išsilavinimą ir anksti pradėjo akompanuoti įvairaus žanro muzikos atlikėjams.

Pelnytai mušamųjų instrumentų virtuozu tituluojamas T. Bozzio tapo geriausiai žinomas dėl bendradarbiavimo su tokiais muzikos grandais, kaip Franku Zappa ir Jeffu Becku, be to, jis kritikų liaupsinamas dėl solinių projektų. Šiuo metu būgnininkas populiarina savo paskutinį leidinį “Terry Bozzio Composer Series” koncertiniame Europos ture “An Evening With Terry Bozzio”. Šis koncertas – tai mušamųjų artilerijos solo pasirodymas, sudarytas iš visos būgnininko karjeros kūrybos, įskaitant itin profesionalias improvizacijas. Ir nesvarbu, ar tai būtų atviros privačios būgnų pamokos, ar vieši seminarai, ar koncertinės erdvės: malonus laikas intymiame vakare su T. Bozzio prie jo monstriško, didžiausio pasaulyje būgnų komplekto salėse visoje Europoje yra garantuotas!

“TERRY BOZZIO - An Evening of Solo Drum Music” – išties unikalus, ekspresyvus, dinamiškas, dvasingas, melodingas, orkestrinis, atmosferinis muzikinis spektaklis su didžiausiu pasaulyje mušamųjų komplektu. Jei dar nematėte Terry prie jo būgnų, vargiai įsivaizduojate, kaip meistriškai jis juos valdo. Bozzio yra mįslingas ir paslaptingas, emocionalus ir žavus muzikantas, kuriam tiesiog buvo lemta sėsti prie būgnų. Jis sugeba pats sau akompanuoti bosinėmis natomis ir tuo pat metu groti solo melodiją, naudodamas aukščiausio laipsnio koordinacijos įgūdžius. Tokiu būdu jis vien tik mušamaisiais išreiškia išbaigtą muzikos dermę. Derindamas džiazinį, klasikinį bei etninį būgnų ritmą, T. Bozzio pasakoja istorijas, kurios laikinai užhipnotizuoja publiką ir sužavi klausytojus eklektiška patirtimi dėl skambesio kontrasto, įvairovės, intymumo, jaudulio bei aistros.

Naujausias T. Bozzio “Composer Series” albumas Japonijoje pasirodė 2015 metų pabaigoje, o Europoje - tik 2017 metų pradžioje. 59 kompozicijos su atskira iliustracija kiekvienai jų patalpintos į 4 CD, leidinyje taip pat yra koncertinis DVD su interviu bei lankstinukas vinilo dydžio pakuotėje. Per kelis dešimtmečius Terry kūrė įvairiausių žanrų muziką, ir geriausius jos pavyzdžius galėsime pirmą kartą išgirsti gyvai Vilniuje, „Vakario“ klube spalio 31 d. Tik nereikia įsivaizduoti, kad tai tiesiog 2 val. trukmės pompastiškas kalimas mušamaisiais. Daugelyje kūrinių Bozzio groja ir solo partijas, ir akompanuoja pats sau, todėl girdime erdvinį skambesį, kuris tiesiog pakelia publiką ant kojų!

Terry Bozzio Drum Solo Performance - Pat's Changes: 

„Gali būti, kad netrukus pasirodysime nebe kaip „Pop Ladies“, o jau kaip „Rock Ladies“, – prasitarė atlikėja.

Tokias intriguojančias užuominas atlikėja atskleidė sekmadienio vakarą LNK ekstremalių išbandymų projekte „Aš galiu!“. Visą savaitę L. Norkevičienė kartu su TV ir radijo laidų vedėju Rolandu Mackevičiumi ruošė įspūdingą pasirodymą su būgnais, o filmavimo metu jų surengtas šou pakėlė ant kojų visus buvusius studijoje. Abu dalyviai pasirodymui pasirinko ir sau nebūdingą, roko dvasios įkvėptą stilių.

Gaudydama kvapą po pasirodymo Liepa užsiminė, kad nuo dabar ir „Pop Ladies“ galėtų tapti grupe „Rock Ladies“. „Reiks tik Natašką ir Kasią įtikinti, ir tada jau prie būgnų sėsim, va čia būsiu aš, čia Katažina, o čia Nataška“, – vos gaudydama kvapą po energingo pasirodymo šypsojosi Liepa, rankos mostu rodydama į stovinčius būgnus.

Visgi atlikėja neslėpė, kad toks užsiėmimas – geresnis už bet kokią kardio treniruotę. „Nuo pirštų galų iki blakstienų viską skauda, ir taip yra karšta... Šokiai, palyginus su šituo, yra tiesiog poilsis“, – kalbėjo atlikėja.

„Bet tai tikrai yra velniškai seksualu, ir tau labai tinka“, – atlikėjai komplimentų negailėjo ir laidos vedėja Inga Jankauskaitė. „Aš visiškai pakeičiau nuomonę apie Liepą“, – apstulbusi po tokio Liepos ir R. Mackevičiaus pasirodymo kalbėjo komisijos narė Beata Nicholson.

Iš pirmo žvilgsnio virtualius būgnus mušantis muzikantas primena pakvaišusį melomaną, pamėgdžiojantį savo mėgstamą gitaristą. Tačiau perkusininkas Viktoras Nordbergas mosuodamas lazdelėmis iš tikrųjų kuria garsus. „Aerodrums“ – tai virtualus muzikos instrumentas.

Prancūzas Yannas Morvanas – vienas iš šio instrumento išradėjų. Drauge su perkusininku V. Nordbergu jis demonstruoja, kaip visa tai veikia. Ant lazdelių ir ant būgnininko pėdų yra specialūs antgaliai. Dideliu greičiu filmuojanti kamera fiksuoja jų judėjimą ir šiuos duomenis siunčia į specialią kompiuterinę programą.

„Dėl labai greitai filmuojančios kameros fiksuojama labai tiksli judesių trajektorija. Kai įsivaizduoji, kad lazdele trenki į menamą būgną, judesys staiga stabteli. Kompiuteris šį momentą užfiksuoja“, – pasakoja vienas „Aerodrums“ išradėjų.

„Aerodrums“ įsikūrę Paro gatvėje Liverpulyje. Tai labai gyvas rajonas, kuriame daug muzikos klubų ir startuolių. Paro gatvėje įsikūrusi studija kadaise priklausė grupei „Genesis“. Daugybė muzikantų, tarp jų ir „Coldplay“, čia įrašinėjo savo albumus. Dabar šiame pastate įsikūrusi ir dviejų žmonių komanda „Aerodrums“.

„Nuo čia visai netoli iki „Baltic Triangle“, kuriame įsikūrę daug kūrybingų žmonių. Daug grafinio dizaino menininkų, muzikantų. Tai savotiškas Liverpulio atgimimo simbolis“, – sako Y. Morvanas.

Mintis sukurti virtualius būgnus jam kilo tada, kai dabartinis jo verslo partneris įstojo į koledžą ir paliko Liverpulį, o drauge išsivežė ir visus savo būgnus.

Jis gyveno Dubline, studentų nuomojamame bute, bet labai norėjo mušti būgnus. Taip prasidėjo grandininė reakcija. Pirmasis „Aerodrums“ instrumentas atsirado 2012 metais.

Plačiau apie būgnus – „Euromaxx“ reportaže.