„Krūvis padidėjo visiems. Neaiškumų skaičius lygiai taip pat išaugo. Buhalteriai sekė diskusijas socialiniuose tinkluose, bendrai ieškojo sprendimų, nes valstybinės institucijos, atsakingos už naujų teisės aktų įgyvendinimą, nesugebėdavo operatyviai pateikti atsakymų į užduotus klausimus. Tik vėliau institucijų svetainėse pasirodė paaiškinimai. Viskas vėlavo, buhalteriai turėjo turėti atsakymus, kai jų neturėjo atsakingi už išaiškinimus, pakeitimus įgyvendinančių institucijų darbuotojai“, – Eltai teigė D. Čibirienė.

Anot jos, buvo sudėtinga teisingai dokumentuoti prastovas, taip pat susidurta su problemomis dėl nuomos subsidijų gavimo.

„Viskas priklausydavo nuo užimtumo institucijos darbuotojo: kas vienam tinka, kitam netikdavo. Verslas pažeidinėjo teisėkūros principus, sudarinėjo dokumentus atgaline data, kad tik gautų subsidijas ir įtiktų Užimtumo tarnybai. Iki šiol verslas kamuojasi su nuomos subsidijų gavimu. Neužtenka resursų reikalaujamam dokumentavimui, nes INVEGA kuria papildomus reikalavimus, kurių nėra ministro įsakyme“, – sakė D. Čibirienė.

Asociacijos prezidentės teigimu, už didesnį darbo krūvį mažai buhalterių sulaukdavo priedų prie algos.

Krūvis padidėjo visiems. Retas kuris šiemet turėjo atostogas, o jei jas turėjo, tai jų buvo ženkliai mažiau nei įprasta.

„Pirmas karantino etapas visiems asocijuojasi su nuolatiniu stresu, neapibrėžtumais ir įtampa dėl galimybės kažką praleisti, dėl ko verslas patirs nuostolius – negaus labai reikalingos subsidijos. Sudaromų papildomų ataskaitų dėl COVID-19 kiekis negeneravo papildomų pajamų įmonei, todėl reta įmonė mokėjo papildomai buhalteriui už padidintas darbų apimtis“, – pripažino ji.

Pasak D. Čibirienės, darbuotojai yra pavargę ir nepailsėję po vasaros.

„Buhalteriai yra ta profesija, kuri neišvengia viršvalandžių, ir yra susitaikę, kad kiekvienas stipresnis teisės akto pokytis reiškia dar viena atimtą savaitgalį iš šeimos ar darbą iki išnaktų. Turintys vaikų turėjo dirbti ir kartu prižiūrėti juos bei užtikrinti jų dalyvavimą pamokose. Kai kam dėl šių dalykų nuotolinis darbas buvo neįmanomas. Krūvis padidėjo visiems. Retas kuris šiemet turėjo atostogas, o jei jas turėjo, tai jų buvo ženkliai mažiau nei įprasta“, – nuogąstavo D. Čibirienė.

Buhalteriai kol kas rudens laukia su nerimu ir prognozuoja, kad darbų gali tik dar padaugėti.

„Buhalteriai mato, kad verslo nuotaikos pesimistinės: dalis smulkių verslų, kurie dar kažkaip iki karantino sukosi, dabar tiesiog užsidaro, o gal kažkur į pogrindį nuėjo, nebemato prasmės turėti buhalterį ar dirbti. Darbuotojai renkasi bedarbio statusą, nes gaus daugiau išmokų nei būdami prastovose. Bandantys grįžti į veiklą verslai neįsibėgėja, o klientai nori mažesnių paslaugų kainų, nors savikaina yra padidėjusi dėl įvairiausių apsaugos reikalavimų ir sumažėjusios apyvartos. Viena yra aišku, kad buhalteriui darbo tikrai nebus mažiau. Bus dar daugiau darbų: bus didesnis poreikis dėl skolų valdymo ir yra nuogąstavimų, kad rinkimų metų pasipils dar daugybė teisės aktų, kuriuos kažkaip reikės įgyvendinti“, – prognozavo asociacijos prezidentė.

„Dėl šio dalyko lieka iki galo tinkamai neišspręstos situacijos, kurios, ko gero, bus sprendžiamos ateityje teismuose ar darbo ginčuose, pavyzdžiui, nepilnas atsiskaitymas su darbuotoju dėl to, kad buhalteris sumokėjo per mažą darbo užmokestį, nes išskaičiavo papildomo (pensijos. - ELTA) kaupimo mokestį (1,8 proc. arba 3 proc.)“, - Eltai sakė D. Čibirienė.

Pasak jos, tokios situacijos gali kilti, kai darbuotojas išeina atostogų ir tuo metu „Sodros“ duomenų bazėje yra vieni duomenys apie jo pasirinkimą dėl papildomo kaupimo, o kai kitą mėnesį reikia skaičiuoti darbo užmokestį, - kiti.

LBAA prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai problemų gali kilti keičiant „Sodroje“ esančius duomenis atgaline tvarka. Pavyzdžiui, jei būtų išmokėtas darbo užmokestis kito mėnesio pirmomis dienomis arba einamojo mėnesio paskutinėmis dienomis pagal tuo metu esančius duomenis „Sodroje“, kurie iš „Sodros“ pusės bus pakeisti atgaline data, nes darbuotojas paskutinėmis mėnesio dienomis sustabdė arba nutraukė papildomo pensijų kaupimo sutartį.

Taip pat, pasak jos, kiltų neaiškumų, jei darbuotojas būtų atleistas iš darbo, ir paskutinis atsiskaitymas būtų paskaičiuotas pagal tuo metu esančius duomenis „Sodroje“, kurie gali būti pakeisti atgaline data - pagal Darbo kodeksą darbuotojas gali reikalauti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už pavėluotai atsiskaitytas dienas.

Norisi tikėti, kad ši mokesčių reforma bus pamoka visiems, kas išeina, kai keičiami mokestiniai teisės aktai paskubomis.

„Sodra“ aiškina, kad čia nieko baisaus - tegul buhalteriai skaičiuoja darbo užmokestį kelis kartus ir išmoka vėliau trūkstamas sumas. Jei atleidžiamas darbuotojas, „Sodra“ sako, kad darbuotojui per daug išskaičiuotų išmokų dėl papildomo kaupimo nereikės perskaičiuoti ir darbuotojui primokėti, nes papildomo kaupimo mokesčius, skirtus fondui, jie pridės darbuotojui prie papildomos pensijos.

Darbo kodeksas nenumato tokios teisės „Sodrai“, todėl gali būti, kad darbuotojai reikalaus iš įmonės atiduoti neišmokėtą darbo užmokesčio likutį. Išeis, kad įmonė turės du kartus sumokėti papildomo pensijos kaupimo įmokas: vieną kartą „Sodrai“, kuri nebeleis tikslinti atleidimo formos dėl pasikeitusio tarifo, ir darbuotojui, kuris bus teisus, nes vadovausis Darbo kodekso nuostatomis“, - Eltai pasakojo D. Čibirienė.

Pasak jos, VMI negali nurodyti, kokiu įstatymo pagrindu GPM 20 proc. tarifas turi būti taikomas 2019 m. darbo užmokesčio avansinėms išmokoms, atliktoms intervale nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 20 d., kai GPM įstatymo pakeitimas dėl šio dalyko įsigaliojo gruodžio 21 d.

„Faktiškai VMI pradėjo naują teisės aktų aiškinimo praktiką - aiškina, kad teisės aktas įsigalioja atgaline data, nors Teisėkūros pagrindų įstatymas to nenustato. VMI neturi įstatyminės teisės keisti GPM įstatymą ar Teisėkūros pagrindų įstatymą. Mokesčių administravimo įstatymas nesuteikia VMI teisės aiškinti įstatymo įsigaliojimo nuostatas kitaip, nei yra parašyta Teisėkūros pagrindų įstatyme, tačiau VMI aiškina.

Vėl bus ginčai dėl atvejų, jei darbuotojas 2018 m. gruodžio pradžioje išėjo atostogų, kurios baigiasi 2019 m. sausio mėnesį. Jei buhalteris pritaikys 20 proc. GPM dėl 2019 m. tenkančių atostoginių, jis bus neteisus, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo, bet jam taip liepia daryti VMI. Buhalteris turi sugebėti pats priimti teisingus sprendimus, nors aplinka jį klaidina“, - nuogąstavo D. Čibirienė.

Pasak LBAA prezidentės, viso šito nebūtų, jei teisės aktai būtų priimti be loginių klaidų, įvertinta, ar apskritai tokius teisės aktus įmanoma tinkamai įgyvendinti.

„Norisi tikėti, kad ši mokesčių reforma bus pamoka visiems, kas išeina, kai keičiami mokestiniai teisės aktai paskubomis, ir tai nebus pirmas laiptelis į tokią teisinę sistemą, kurioje teisės aktuose yra sutarta dėl vienų dalykų, tačiau praktikoje mokesčių administratorius savo nuožiūra reikalauja taikyti kitas tvarkas, kurių nėra jokiame galiojančiame teisės akte“, - Eltai sakė D. Čibirienė.

ELTA primena, kad nuo sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ buvo padidintas 1,289 karto.

Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Kaip nurodoma bendro Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ bei VMI projekto „Kiek“ informacijoje, GPM dalis siekia 20 proc. tam darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Tuo tarpu 27 proc. GPM taikoma tai darbo užmokesčio daliai, kuri viršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) nuo sausio 1 d. siekia 6,98 proc. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) sudaro 12,52 proc., tačiau jis netaikomas darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) sudaro 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims), tačiau netaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) bei 60 VDU (2021 m.).

Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą siekia po 0,16 proc. ir netaikomos darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė Eltai teigė, kad asociacija stengėsi suteikti profesinį saugumą nariams, buvo rengiama daug nemokamų mokymų apie 2019 m. pokyčius, tačiau dar ne visi buhalteriai iki galo supranta nuo kitų metų įsigaliosiančius pasikeitimus.

„Deja, bet pagal dabar užduodamus klausimus suprantame, kad yra daug buhalterių, kurie dar nėra iki galo supratę, kaip reikės skaičiuoti algas 2019 m., kaip reikės skaičiuoti atostoginius už 2019 m. sausį, jei jie būtų mokami 2018 m. gruodį.

Yra įmonių, kurios dėl tokio didelio neaiškumo tiesiog uždraudė mokėti sausio atostoginius gruodį, nurodant, kad visi teiktų po du atskirus prašymus: vieną už gruodį, o kitą už sausį. Nenustebčiau, jei šių įmonių sąrašuose būtų ir biudžetinės įstaigos“, - Eltai pasakojo D. Čibirienė.

Pasak jos, iki šiol yra išlikę daug komunikacijos klaidų, kurios palaiko sumaištį ir neaiškumus.

„Buhalteriai kamuojasi. Žiūri į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) puslapį, paskui į „Sodros“, paskui dar į skaičiuoklę ir sėdi sutrikę, nes visur teikiama skirtinga informacija. Prašėme SADM išsitaisyti klaidas. Gavome atsakymą, kad jie rodo (pačius skaičiavimo. - ELTA) principus, o tarifas ne toks, nes jie rodo vidutinį tarifą. Buhalteriai ir verslas skaičiuoja mokesčius ne pagal vidutinius tarifus, bet pagal įstatymuose nustatytus: algos ir mokesčiai yra skaičiuojami 1 euro cento tikslumu“, - teigė D. Čibirienė.

Kaip SADM patikino Eltą, www.kiek.lt atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklė yra skirta gyventojams apsiskaičiuoti savo pajamas, atsižvelgiant į mokesčių pakeitimus ir asmeninius pasirinkimus - kaupti nuo darbo užmokesčio asmeninei pensijai ar ne. Skaičiuoklės pateikiami skaičiavimai yra apvalinami, todėl, pasak ministerijos, skaičiuoklė - labiau orientacinio pobūdžio.

„Manytume, kad nereikėjo iš viso rodyti www.kiek.lt skaičiuoklės, nes ji skaičiuoja su klaidomis“, - mano LBAA prezidentė.

Pasak jos, mokesčių mokėtojai turės būti kantrūs ir, gavę atsakymą, nepamiršti periodiškai perklausti ir sutikrinti gautą informaciją su įstatymais.

„Buhalteriai dabar turi didesnį krūvį dėl to, kad yra metų pabaiga. Projektų skaitymui nėra laiko, nebus laiko ir perskaityti visus įstatymus.

Laukia metai, kada turėsime daugiau darbo, ir dar daugiau laiko turėsime skirti mokymuisi. Gali būti, kad dėl to padidės buhalterinių paslaugų kainos“, - Eltai teigė LBAA prezidentė.

Vis dėlto buhalteriai palaiko idėją perkelti didžiąją dalį „Sodros“ mokesčių darbuotojui, nes darbuotojai turėtų žinoti, kokie mokesčiai yra mokami nuo darbo užmokesčio, tačiau dievagojasi, kad pasiruošti šiems pokyčiams buvo per mažai laiko.

„Tikėjome, kad darydama perkėlimą valdžia nenuskriaus kitų mokesčių mokėtojų, neišbalansuos mokestinės sistemos, o verslas galės ramiai pasiruošti šiems pokyčiams be jokios panikos ir darbo per šventes. Deja, yra kitaip. (...) Buhalteriai visą vasarą mokėsi pagal paskelbtus projektus ir pažadus. (...) Pasirodžius visam paketui, prasidėjo diskusijos, paaiškėjo grubios klaidos, ir vėl pasipylė projektai, kurie ištaisė tik kai kurias klaidas.

Rezultatas - aišku, kad dirbsime per šventes, daug kas pirmąsias 2019 m. algas paskaičiuos su klaidomis, bus mokesčių mokėtojų, kurie gaus mažiau, nors infliacija ir kainų kilimas kitąmet bus gana ženklus. Apmaudu, kad geros idėjos dėl neprofesionaliai atliktų namų darbų turi tokį negerą prieskonį. Buhalteriai, jei pridarys klaidų - jas ištaisys, bet įstatymuose klaidų taip lengvai neištaisysi“, - Eltai pasakojo D. Čibirienė.

ELTA primena, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės būti padidintas 1,289 karto.

Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Kaip nurodoma bendro Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos projekto „Kiek“ informacijoje, GPM dalis sieks 20 proc. tam darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.). Tuo tarpu 27 proc. GPM bus taikoma tai darbo užmokesčio daliai, kuri viršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) nuo sausio 1 d. sieks 6,98 proc.

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) sudarys 12,52 proc., tačiau jis nebus taikomas darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) sudarys 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims), tačiau nebus taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) bei 60 VDU (2021 m.).

Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą sieks po 0,16 proc. ir nebus taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).

Viršininkas: perveskite pinigus

Lietuviai jau yra nudegę nuo įvairiausių apgavikų, tačiau norinčiųjų pasipelnyti svetima sąskaita ne mažėja, o daugėja, todėl sukčių išmonė tik didėja.

Užsienyje gyvenantys nusikaltėliai nusprendė praturtėti apgaudami vieną uostamiesčio bendrovę.

Vienos įmonės padalinio, esančio Klaipėdoje, buhalterė viduryje darbo dienos gavo bendrovės generalinio direktoriaus pasirašytą elektroninį laišką.

Laiškas atrodė panašus į tikrą, nes buvo sukurtas taip, kad gavėjas matė tikrai egzistuojantį viršininko elektroninio pašto adresą.

Buhalterei buvo nurodyta kuo greičiau padaryti tarptautinį pervedimą į Jungtinę Karalystę. Tai esąs užmokestis už konsultacijos paslaugas. Įmonės vadovas prašė informuoti, ko reikia, kad pinigai butu pervesti nedelsiant.

Įtarimų pasėjo klaida varde

Laiško gavėja matė ne tik teisingai nurodytą viršininko vardą, pavardę, bet ir įmonės centrinės būstinės adresą.

Tačiau vienas dalykas privertė buhalterę suabejoti laiško tikrumu – lietuviškas moters vardas "Daiva" buvo parašytas angliška maniera – Diva. Panašu, kad siuntėjo kompiuteris jį ištaisė automatiškai.

Norėdami daugiau sužinoti apie apgavikus, įmonės darbuotojai neišsidavė supratę suktybę ir atsakė į laišką.

Paspaudus klavišą "Atsakyti", vietoje tikro bendrovės vadovo adreso iššoko nematytas adresas president@presidentsandceo.info. Tai tik patvirtino spėjimus, kad bendraujama su apgavikais.

Netrukus atskriejo dar vienas laiškas, kuriame nurodyta, jog kaip galima greičiau reikia pervesti 9.895,15 euro per Barcklays banką.

Menamas vadovas prašė kaip galima greičiau pervesti pinigus ir informuoti jį elektroniniu laišku, kada tai bus padaryta.

Vos po kelių akimirkų atėjo dar vienas laiškas, kuriame reikalaujama pinigus siųsti kaip labai skubų pavedimą. Antrasis ir trečiasis laiškai atsiųsti iš ceo@ceosn.info adreso.

Visiškai nesunku buvo sužinoti, kad abiejų šių adresų IP – tas pats, adresas sukurtas vos prieš kelias dienas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš jo panašūs laiškai gali būti siunčiami dar bent šimtu skirtingų adresų.

Pasirodo, tai labai paplitęs nusikaltimas, vadinamas socialine inžinerija. Sukčius visame pasaulyje bando susekti Europolo bei Interpolo specialistai.

Buhalteriai susipranta per vėlai

Klaipėdos apskrityje panašių laiškų sulaukė jau daugybė buhalterių.

Daugelis iškart supranta, kad juos bandoma apgauti, tačiau būta ir nukentėjusiųjų.

Vienos įmonės finansininkė pervedė sukčiams 215 tūkst. eurų, tačiau spėta laiku sustabdyti pinigų judėjimą, tad sukčiai tąkart nepasipelnė.

Kitos įmonės finansininkė pervedė 150 tūkst. eurų. Pareigūnams pavyko sustabdyti pinigų pervedimo procesą, todėl apgavikai gavo tik kiek daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Dažniausiai įmonės vadovo vardu siunčiamuose laiškuose meluojama, kad pasikeitė įmonės partnerių banko sąskaitos ir būtina su jais kaip galima greičiau atsiskaityti.

Uostamiestyje šiuos nusikaltimus tiria ir nukentėjusiesiems bando padėti Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Pasak jų, iš nukentėjusiųjų sąskaitų pinigai keliauja per daugybės Europos ir kitų žemynų valstybių bankus.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos, sparčiai auga, o įmonių pasiruošimo eurui darbai aktyvėja. Tarp didžiausiems pokyčiams besirengiančių sektorių priskiriami buhalteriai tvirtina namų darbus jau atlikę – esą visos apskaitos programas platinančios įmonės jau yra parengusios tinkamas versijas.

„Tik patys didžiausi tinginiai gali viską palikti paskutinei minutei. Kai mes apklausėme savo narius, draugus, visi optimistiškai žiūri į sausio 1-ąją. Latvijoje buhalteriai dėl to neturėjo didelių problemų, manau, kad ir Lietuvoje taip bus“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.

„Swedbank“ ir TNS LT antrąkart apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas per pusmetį šoktelėjo nuo 30 iki 41 balo iš šimto galimų. Bankininkai perspėja, kad nors 9 iš 10 įmonių jau ėmėsi žingsnių, verslininkai iki šiol daugiau planuoja, nei imasi veiksmų.

„Vis dar dominuoja planavimas ir ketinimas daryti, negu daromi realūs veiksmai. Galima drąsiai išskirti, kad 20 proc. įmonių jau konkrečiai kažką daro – kažkas keičia apskaitos programas, kasos įrangą“, – sako „Swedbanko“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Gyventojai ir įmonės teigia per pusmetį apie eurą sužinoję daugiau, o tai lėmė ir didesnį palankumą: naująją valiutą teigiamai vertina 71 proc. įmonių ir 35 proc. gyventojų.

„Reiktų atkreipti dėmesį, kad tik 17 proc. pasakė, jog nebekaupia grynųjų pinigų, o laiko banko sąskaitose, o tik 10 proc. sakė, kad atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – nurodo „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Beveik pusė šalies įmonių ketina pakoreguoti buhalterinės apskaitos programas ar planuoja pritaikyti savo informacinių technologijų sistemas. Tačiau tik penktadalis apklaustųjų tą jau atlieka ir žada organizuoti mokymus darbuotojams.

Buhalteriai skundžiasi, kad darbo krūvis jiems padidėjo, o atlyginimai liko kaip buvę. Informacijos valstybei esą tenka teikti ir daugiau, ir dažniau, tuo metu elektroninės valdžios sistemos išnaudojamos neefektyviai.

Šiai, kaip ir kitiems buhalteriams, nuo sausio darbo krūvis skaičiuojant mokesčius, teikiant deklaracijas dėl darbo užmokesčio, draudimo įmokų nemenkai paaugo, atsižvelgiant į tai, kad jų pačių darbo užmokestis liko toks pat. Esą vien kiek laiko atima 1 proc. pajamų, kurias savanoriškai gyventojas kaupia privačiame pensijų fonde, kiekvieną mėnesį suvesti rankomis.

„Jeigu imti nuo 2014 sausio 1 dienos, mes jau „Sodrai“ teikiame nebe vieną deklaraciją, bet dvi: su žmonių sąrašais – kas pasirinko pensijų fondą, o kas nepasirinko.

Anksčiau teikdavome vieną kartą per ketvirtį, dabar kas mėnesį. Jau mokesčių inspekcija irgi taip nori gauti. Ir daug, daug susidaro visokių rūpesčių, kurių galėtų nebūti, jeigu jau yra taip, kad valstybė investavo daug į tą mūsų elektroninę valdžią. Tikėjomės, kad daugelis registrų leis automatiškai suskaičiuoti mokesčius – kiek žmogus turi vaikų. Galima taikyti lengvatą, jei jis kartu su žmona gyvena ir vaikus prižiūri, o jei jau kartu negyvena – jau negalima – tai kaip tu kas mėnesį tą skaičiuodamas gali žinoti?“ – pasakojo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.

Pramonininkai sutinka, kad netikslinga keičiant įstatymus, biurokratinę naštą užkrauti vien buhalteriams.

„Mes pirmiausia kreipsimės su pasiūlymais į Seimą, kad jis peržiūrėtų esamą reglamentavimą ir kiek galima labiau palengvintų darbą. Faktas yra tas, kad visa informacija yra valstybės elektroninėse duomenų bazėse ir nemanau, kad ją valstybė šiaip turi, o buhalteriai turėtų rankiotis iš kitų šaltinių“, – sakė Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pasak pramonininkų, už papildomą atsakomybę turi būti papildomai mokama, kaip tai daroma kitiems – pavyzdžiui, antstoliams.

Finansų ministerija siūlo atsisakyti nuo 2016 metų planuojamų griežtesnių reikalavimų buhalteriams.

Ministerija pranešė, kad siūlo panaikinti šiuo metu dar neįsigaliojusį reikalavimą vyriausiesiems buhalteriams nuo 2016 metų būti išlaikiusiems profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus. Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisų projektą Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienio posėdyje.

„Rinkos ekonomikos sąlygomis jos dalyvių paslaugų kokybę lemia rinkos poreikiai, o ne valstybės reguliavimas. Šiuo atveju yra akivaizdus valstybės kišimasis į verslo subjektų veiklą“, - pranešime spaudai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pagal 2012 metų balandį Seimo priimtas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nuo 2016 metų vyriausiasis buhalteris galės dirbti pagal savo profesiją tik išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus. Seimas tuomet vienbalsiai priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas ir patobulintas Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisas.

Finansų ministerija teigia, kad toks visuotinis vyriausiųjų buhalterijų licencijavimas yra "labai reta tarptautinė patirtis". Anot ministerijos, tokiam reguliavimui prieštarauja ir dauguma įmonių vadovų.

„Įmonės vadovas pats turi aiškią motyvaciją pasirinkti kvalifikuotą asmenį, nes pagal galiojančius teisės aktus būtent jis atsako už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą“, - teigė R.Šadžius.

Finansų ministerija savo ruožtu siūlo numatyti profesinės civilinės atsakomybės draudimą už žalą, padarytą, teikiant apskaitos paslaugas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisos Seime buvo priimtos Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo metu, tačiau, anot tuometinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Finansų ministerija su šiomis pataisomis yra nesusijusi. I.Šimonytės teigimu, įstatymo pataisas, numatančius tokį atestavimą, pateikė Seimo nariai, šiuo metu priklausantys valdančiajai daugumai.