Apie tai pranešė „The Straits Times“.

Vyras, vardu Chen, internete pamatė vaizdo įrašą, kuriame žmogus įsideda lemputę į burną ir negali jos ištraukti.

Kinas nepatikėjo, kad gali taip nutikti, todėl nutarė pats išbandyti šį triuką. Bandymas baigėsi taip, kaip ir internete matytam žmogui – smalsuoliui iškilo lygiai tokia pat problema. Stiklinė lemputė įstrigo Chen burnoje.

Dėl šios priežasties kinas negalėjo nei kalbėti, nei ryti.

Ugniagesiai, į kuriuos kreipėsi nelaimėlis, pabūgo patys ištraukti lemputę, nes ji galėjo sudužti ir sužaloti vyrą.

Kiną nuvežė į ligoninę. Gydytojas, pasiėmęs prietaisą, išplečiantį burną,  ištraukė lemputę iš nelaimėlio burnos.

Specialistas tvirtino, kad pašalinis daiktas paciento burnoje išbuvo daugiau nei dvi valandas. Ateityje smalsuolis tikriausiai nebenorės eksperimentuoti.

Kaip patikrinti?

Prie savo burnos kvapo dažniausiai esame pripratę, todėl ne visada jaučiame koks jis – įprastas ar blogas.

Žinoma, ne visuomet tai pasakys ir aplinkiniai. Bet jeigu išdrįs – gali būti itin nemaloni situacija. Todėl geriausiai savo burnos kvapą pasitikrinti savarankiškai.

„Burnos kvapą galima pasitikrinti įkvėpus ir iškvėpus orą į suspaustą kumštį. Jį pauosčius, paaiškės, ar kvapas blogas. Dar galima palaižyti riešą ir palaukus 15 sek., pauostyti. Išsivalius tarpdančius bekvapiu dantų siūlu, jį taip pat galima pauostyti ir suprasti, ar kvapas tinkamas“, – pataria vaistininkė Ramunė Uosienė.

Higienos taisyklės

Net 90 proc. blogo burnos kvapo atvejų, pasak R.Uosienės, sukelia netinkama burnos higiena. Nors dantų valymas turėtų būti įprasta kasdienės rutinos dalis, dar ne visi juos valo, kaip reikėtų, – du kartus per dieną, naudodami papildomas priemones.

Neteisinga dantų priežiūra ilgainiui sukelia ir rimtesnių problemų.

„Blogą burnos kvapą dažniausiai sukelia bakterijos nuo tarpdančiuose užsilikusio maisto. Nepašalintas jis ilgainiui gali pažeisti dantis ir dantenas. Tuomet maisto ten gali kauptis dar daugiau. Todėl svarbu dantimis pasirūpinti ir vakare“, – akcentuoja vaistininkė.

Blogą burnos kvapą dažniausiai sukelia bakterijos nuo tarpdančiuose užsilikusio maisto.

Priemonės nuo kvapo

Be įprasto dantų valymo šepetėliu, rekomenduojama valyti tarpdančius ir liežuvį. Šepetėliai gerai nepasiekia tarpdančių, o ant liežuvio likusios bakterijos toliau teršia burną ir sukelia nemalonų kvapą.

Tarpdančius rekomenduojama valyti dantų siūlu ar specialiu šepetėliu. Jų dydį geriausiai parinkti padės vaistininkas arba odontologas.

„Nemalonus kvapas gali sklisti ir nuo dantenų. Jeigu jos jautresnės, linkusios į uždegimus ar sergate paradontoze, joms prižiūrėti rekomenduojami sparčiai populiarėjantys burnos irigatoriai. Į juos galima įpilti vandens ar dantų skalavimo skysčio ir purkštuku, nukreipiant  srovę, švelniai išvalyti tarpdančius, nepažeidžiant dantenų“, – pasakoja ekspertė.

Dėl burnos sausumo

Norint greitai pašalinti blogą burnos kvapą, R.Uosienė pataria nesirinkti tokių paplitusių liaudiškų metodų, kaip skalavimas soda: „Ji kaip tik gali sukelti didesnį burnos kvapo disbalansą. Kad efektas būtų greitas, galima pakramtyti mėtų ar petražolių. Rekomenduojamas burnos skalavimo skystis – jis suteiks momentinį efektą.“

Tačiau ilgalaikes, tokias kaip sausos burnos, problemas patariama spręsti pasitelkus specialias priemones.

„Nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl burnos išsausėjimo – geriant per mažai skysčių, nesigamina pakankamai seilių. Sausa burna gali būti ir po nakties, ar žmonių, kurie dieną daug kalba. Tokiu atveju gali padėti specialūs purškikliai ir dantų pastos, skirtos burnos drėgmei atkurti ir taip panaikinti blogą burnos kvapą“, – akcentuoja specialistė.

Ir ligos požymis

Jei, pasitikrinus dantis pas odontologą, reguliariai atliekant burnos higieną ir rūpinantis ja, kvapas nedingsta, specialistė rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nemalonus burnos kvapas gali būti ir ligos simptomas.

„Tai gali būti kepenų ar virškinimo trakto sutrikimo požymis. Nemalonus kvapas būdingas sinusito, tonzilito, padidėjusio rūgštingumo ar net onkologinių ligų atvejais. Dažnai jis būna specifinis, tačiau nustatyti jo priežastį tokiais atvejais geriausiai padės gydytojas“, – pataria R.Uosienė.

LSMU Kauno ligoninės atstovų teigimu, šios gydymo įstaigos padaliniuose vaikams pagalbą teikia ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai, vaikams atliekamos įvairios otorinolaringologinės operacijos (adenoidų, tonzilių).

Gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė pasakoja, kad pernai mažųjų pacientų skaičius buvo sumažėjęs, o šiemet jis pradėjo augti.

„Mažuosius pacientus tėveliai dažnai atveda dėl ausų uždegimų, sutrikusio kvėpavimo per nosį, ilgai besitęsiančių slogų. Neretai pasitaikanti problema – išvešėję adenoidai. Ši liga paprastai užklumpa darželinukus. Adenoidų problemas gali išduoti įvairūs simptomai, – tėveliai pradeda pastebėti, jog jų vaikas dienos metu nuolat kvėpuoja išsižiojęs, miegodamas knarkia, negali išsipūsti nosies, dažnai kartojasi ausų uždegimai arba mažylis prasčiau girdi, vis perklausia „ką sakei?“, – aiškina gydytoja.

Ji pabrėžia, kad negydant išvešėjusių adenoidų, pasekmės gali būti ilgalaikės.

„Ignoruojant šią problemą, vaikas gali kentėti nuo nuolatinių ausų uždegimų – otitų, blogėja jo miego kokybė, didėja nuovargis. Dėl kvėpavimo išsižiojus formuojasi netaisyklingas sąkandis ar net „adenoidinis veidas“, kurio požymiai – siaura ir pailga veido forma, atsikišę priekiniai dantys, aukštas gomurio lankas, žema liežuvio padėtis, siauras viršutinis žandikaulis, trumpa viršutinė lūpa“, – teigia specialistė.

Konsultuodami mažąjį pacientą, LSMU Kauno ligoninės gydytojai pirmiausia įvertina, ar tikrai problema glūdi adenoiduose. Jei jie stipriai išvešėję, gali prireikti operacijos, kuri atliekama taikant pilną narkozę, o mažasis pacientas dar tą pačią dieną gali keliauti namo.

„Po operacijos vaikai pradeda mažiau sirgti. Jeigu suserga, greičiau pasveiksta. Vieni, pašalinus adenoidus, pradeda iš karto kvėpuoti užsičiaupę, kitiems vaikams prireikia laiko atsikratyti įpročio kvėpuoti per burną“, – sako gydytoja otorinolaringologė B. Zykienė.

Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja Otilija Kutanovaitė pabrėžia, kad tiek ligoniai, tiek pirminės sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai, odontologai, burnos higienistai) yra atsakingi už vėlyvą ar ankstyvą burnos vėžio diagnostiką.

„Viena vertus, ligoniai dažnai nevertina pakitimų burnoje kaip vėžio, nes, pavyzdžiui, niekada nėra girdėję apie tokį susirgimą arba tiesiog labai bijo, neigia, kad kažkas ne taip, nors ir įtaria, kad tai rimtas susirgimas. Taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kada ligonis nesikreipia į gydytoją dėl socialinių veiksnių – gyvena atokioje vietovėje iš kur nuvykti į polikliniką gan komplikuota, ar tuo metu piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat retas kuris lankosi pas odontologą ar higienistą kas pusmetį, kaip rekomenduojama burnos ertmės higienai palaikyti. Jei laikytumėmės tokių rekomendacijų, suteiktume progą specialistui įvertinti ne tik dantis, bet ir burnos ertmės gleivinę, galbūt, atrasti priešvėžinius pakitimus“, – kalbėjo O. Kutanovaitė.

Apie ligą gali įspėti nedidelis skausmingas gleivinės sukietėjimas ar opelė, kuri laikui bėgant ne užgyja, bet vis didėja. Kitas svarbus burnos vėžio simptomas – padidėję pažandžių ar kaklo limfmazgiai. Į šiuos limfmazgius, esančius arčiausiai šalia burnos, pirmiausia ir plinta burnos vėžys. Apie piktybinį naviką taip pat gali įspėti skausmingumas ar jausmas, kad kažkas stringa gerklėje, kramtymo ar rijimo sutrikimai, sunkumai judinant žandikaulį ar liežuvį, liežuvio ar kitų burnos sričių aptirpimas, žandikaulio tinimas, dėl kurio dantų protezai nebesilaiko arba pasidarė nebepatogūs.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad pastebėję neįprastus simptomus dažnai klientai nerimauja ir delsia kreiptis į specialistus. „Pirmiausia daugelis užsuka pasikonsultuoti į vaistinę, tikisi, kad tai nieko rimto ir problemą pavyks išspręsti patiems. Visuomet pasiteiraujame, kiek laiko klientai jaučia šiuos simptomus, jeigu jie užsimena, kad jie tęsiasi jau kurį laiką, stengiamės padrąsinti klientus, nuraminti ir pasiūlyti kreiptis į specialistus. Džiaugiamės, kad taip kartais pavyksta prisidėti prie ankstyvesnės ligų diagnostikos“, – sako farmacininkė.

Žmonės raginami namuose reguliariai apžiūrėti burną ir atkreipti dėmesį į neįprastus pokyčius, ypač jeigu pastebi, kad šie pakitimai neišnyksta jau kurį laiką. Prie ankstyvos diagnostikos prisidėti gali ir reguliarūs vizitai pas odontologą.

Su didesne burnos vėžio rizika susiduria rūkantys ir dažniau alkoholį vartojantys žmonės, todėl išvengti ligos gali padėti ir žalingų įpročių atsisakymas.

Pastebėjus neraminančius simptomus burnoje ar kaklo srityje svarbu nedelsti ir kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju, ankstyva diagnostika užtikrina efektyvesnį gydymą.

Infekcija plinta greitai

"Dantys – vienas iš svarbiausių žmogaus organų", – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Ričardas Kubilius.

Tai nestebina, nes neretai specialistai būtent savo sritį vadina viena svarbiausių, reikšmingiausių. Tačiau profesorius R.Kubilius pagrindžia savo teiginį labai svariais argumentais.

"Burna yra virškinimo trakto pradžia. Kaip sveikais dantimis sukramtysime maistą, taip jis bus suvirškintas, tiek bus įsisavinta maisto medžiagų. Kai visas šis procesas bus sklandus, bus gera ir savijauta, ir sveikata", – aiškina R.Kubilius.

Tačiau daugelio ji nėra gera. Tai įrodo skaičiai: Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje per metus gydoma daugiau nei 2 tūkst. ligonių. Daugumai jų taikomi chirurgijos metodai, kas trečias burnos, veido ir žandikaulių chirurgų pacientas čia patenka dėl apmaudžių priežasčių – negydytų dantų komplikacijų.

Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje per metus gydoma daugiau nei 2 tūkst. ligonių. Daugumai jų taikomi chirurgijos metodai.

"Infekcijos, apėmusios danties šaknies viršūnę, organizmas pats įveikti negali ir mikroorganizmai per danties šaknies kanalą patenka į periodontą. Tai reiškia, kad netaikant atitinkamų gydymo priemonių uždegimas aplink danties šaknies audinius neišnyks, žmogus savaime nepasveiks. Geriausiu atveju procesas gali stabilizuotis. Pas gydytoją odontologą infekcija atveda tada, kai peršalus, pervargus, dėl fizinės, emocinės įtampos ar dėl kitų priežasčių ji paūmėja. Tuomet pradeda skaudėti, tinsta aplink žandikaulius esantys minkštieji audiniai", – ligos vystymąsi aiškina profesorius R.Kubilius.

Infekcijai plintant supūliuoja aplink žandikaulius esantys minkštieji audiniai, pakenkiamas kaulas. Priklausomai nuo organizmo imuninės būklės, pūliniai gali išplisti į kaklą, nusileidžia į tarpuplautį, patenka į galvos smegenis.

"Neseniai turėjome pacientę, kuriai lėtinė odontogeninė infekcija komplikavosi smegenų abscesu. Tokiu atveju vien veido ir žandikaulių chirurgų nebepakanka. Prireikia ir gydytojų anesteziologų-reanimatologų, neurochirurgų, krūtinės chirurgų pagalbos", – R.Kubilius pabrėžia, kad laiku nepradėjus gydyti nesveiko danties, susiformavus pūlingam židiniui gali iškilti pavojus gyvybei, ir priduria, kad būtent nesveiki dantys yra pagrindinė uždegimų veido bei žandikaulių srityje priežastis.

Novatoriai šalies mastu

Navikinės ligos, traumos, įgimtos anomalijos ir deformacijos – tai kitos bėdos, kurios savaime taip pat neišnyksta ir dėl kurių reikia skubėti pas veido ir žandikaulių chirurgus.

Vienos skaudžiausių – piktybiniai burnos, veido ir žandikaulių navikai. Profesorius R.Kubilius rodo išopėjusių, veidą, kaklą deformavusių darinių nuotraukas.

Mūsų pacientai, besididžiuojantieji stipria valia ir tuo, kad nusiteikę kentėti, besigydantieji kopūsto lapais labai kenkia sau.

"Onkologinei ligai pažeidus žandikaulį, neretai tenka pašalinti jo dalį ar netgi jį visą. Žmogaus gyvenimas be žandikaulio įmanomas, tačiau būtų labai sunkus. Mes atkuriame anatominę žandikaulio struktūrą, jo funkciją, estetiką", – gydytojas, veido ir žandikaulių chirurgas Tomas Keizeris pristato metodą, kurį jau ne vieni metai taiko Klinikos specialistai.

Jie – novatoriai burnos, veido ir žandikaulių onkologijoje šalies mastu, nes ne tik pašalina piktybinį darinį, atkuria žandikaulį, bet ir taiko plastinės chirurgijos metodus – tai anksčiau darydavo šios srities specialistai.

Pašalinę nesveiką žandikaulį, chirurgai iš paciento kojos kartu su kraujagysle ima plonesnįjį kaulą – šeivikaulį, implantuoja jį žandikaulio vietoje, kraujagyslę prijungia prie kaklo arterijos.

"Tai užtikrina, kad perkeltas kaulas ir minkštieji audiniai išliktų gyvi", – pažymi gydytojas T.Keizeris.

Jo kolegė Dovilė Kučiauskienė patvirtina, kad kojai užtenka vieno blauzdikaulio. Pašalinus šeivikaulio dalį, net protezo nereikia. Krūvį išlaiko likęs kojos kaulas, žmogus gali vaikščioti be problemų.

"Labai svarbu, kad kojos kaulu galima atkurti ir žandikaulio  funkcijas, ir estetinį vaizdą", – pažymi veido bei žandikaulių chirurgė D.Kučiauskienė.

Lieka be dantų

Žinia, kad atkūrus žandikaulį, reikia atkurti ir dantis. Jie protezuojami ant implantų. Veido ir žandikaulių chirurgams atlikus sudėtingą darbą, prasideda didžiulės bėdos dėl labai paprastų ir žemiškų dalykų.

Odontologų protezuotojų paslaugos mūsų šalyje kompensuojamos tik vaikams ir senjorams, ir tai tik dalis sumos.

"Mūsų išoperuotas žmogus sako: dantims protezuoti pinigų neturiu. Susitarėme, kad šešiems mūsų pacientams, kuriems šiuo metodu atkūrėme žandikaulius, implantus padovanos odontologijos klinikos, bet ligoniai net už paprasčiausius protezus negali susimokėti", – apgailestauja gydytojas T.Keizeris.

Profesorius R.Kubilius inicijuoja, kad tokiems ligoniams būtų skiriama parama išimties tvarka, suteikus jiems specialų statusą, juolab kad sergančiųjų, kai piktybiniai navikai išsivysto burnos, veido ir žandikaulių srityje, daugėja.

Kodėl daugėja? Veido ir žandikaulių chirurgai vienu balsu sako, kad priežastys yra tos pačios, kaip ir visų onkologinių ligų. Tai nesveika gyvensena, alkoholio vartojimas ir ypač rūkymas.

"Vėžio atsiradimas ir vystymasis yra daugiaveiksnis procesas, trunkantis ilgą laiką, kurio metu atsiranda pokyčiai ląstelės genome, pažeisto organo vietoje, o nikotinas yra vienas iš labiausiai šią patologiją lemiančių veiksnių. Burnoje prasidėjęs onkologinis procesas plinta į aplinkinius audinius, pažeidžia liežuvį, kaulus, limfmazgius", – aiškina profesorius R.Kubilius.

Kaltas papilomos virusas

Neseniai atrasta, kad burnaryklės vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas. Tas pats, kuris kaltas dėl gimdos kaklelio vėžio, tik kitas fenotipas. Gydytoja D.Kučiauskienė patvirtina, kad ši priežastis yra nustatyta ir Kauno klinikose gydytiems ligoniams.

"Tokių ligonių daugėja, jie – jaunesni nei susirgusieji dėl rūkymo ar alkoholio vartojimo", – gydytoja paaiškina, kad virusas nustatomas tiriant audinius.

Profesorius R.Kubilius priduria, kad neagresyvus žmogaus papilomos virusas sukelia karpas, papilomas, o agresyvesnis priverčia ląsteles mutuoti ir išsivysto piktybinis navikas. Dėl to būtina tikrintis sveikatą profilaktiškai. Pas odontologus – taip pat. Profesorius nenuneigia net ir naivaus klausimo, ar gali nesveikas dantis sukelti vėžį?

Nesveikas dantis, kaip lėtinės infekcijos židinys, dėl ilgalaikio dirginimo gali turėti įtakos piktybiniams navikams išsivystyti.

"Tokia teorija egzistuoja. Nesveikas dantis, kaip lėtinės infekcijos židinys, dėl ilgalaikio dirginimo gali turėti įtakos piktybiniams navikams išsivystyti", – nuoširdžiai atsako R.Kubilius.

Kad ir kokia būtų onkologinės ligos priežastis, pradėjus gydymą pirmoje antroje jos stadijoje išgyvena 80 proc. ligonių, o trečioje – perpus mažiau.

Gydytojai išgyvenamumo rodiklius skaičiuoja penkmečiais, džiaugiasi, kai ligonis išgyvena penkerius metus. Visus ragina ateiti pas juos ne tuomet, kai liga pažengusi, kai nebegali išsižioti, o vos pajutus bet kokį negalavimą, atsiradus bet kokiam dariniui. Žaizdelei ar opelei per dvi savaites negyjant, būtina kreiptis pas gydytoją odontologą ar gydytoją burnos chirurgą.

"Mūsų pacientai, besididžiuojantieji stipria valia ir tuo, kad nusiteikę kentėti, besigydantieji kopūsto lapais labai kenkia sau", – pabrėžia T.Keizeris.

Tyrimus skiria specialistai

Medicinos pažanga ir šiuolaikinės diagnostikos technologijos leidžia anksti nustatyti ligą. Tam pasitarnauja kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, pozitronų emisijos metodai.

Į pastabą, kad veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos tenka ilgai laukti, profesorius R.Kubilius pataria registruotis pas bet kurį šios srities specialistą, nebūtinai pas profesorių ar docentą. Pastebėjęs patologiją, specialistas paskirs reikalingus tyrimus ir gydymą.

Gydytojai pasakojo, kaip vienas pacientas tyrimą magnetinio rezonanso metodu pasirinko savo nuožiūra, už jį susimokėjo ir į konsultaciją atsinešė įrašytą laikmenoje. Deja, Kauno klinikų gydytojai negalėjo tyrimo įvertinti dėl techninių problemų, nesant specialios programos.

"Be to, kai tyrimą atlieka ir rezultatus vertina su veido ir žandikaulių onkologija nesusiję gydytojai, jo aprašymas niekinis, naudos nėra", – veido ir žandikaulių onkologijos specialistas T.Keizeris apgailestauja, kad tyrimą šiam pacientui reikėjo kartoti.

Lūžta ir namuose

Įgimtą smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologiją, išnirimą, sąnario uždegimą ir kitas ligas taip pat diagnozuoja būtent burnos, veido ir žandikaulių specialistai. Šių problemų jie randa maždaug kas dešimtam pacientui.

Profesorius R.Kubilius atkreipia dėmesį, kad smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkciją gali sukelti įvairios priežastys, netgi psichoemocinė būklė. Dėl to veido ir žandikaulių srityse, sąnariuose jaučiamas skausmas, traškėjimas, ūžesys ausyse, netgi gali svaigti galva.

Į klausimą, ar vis dar pasitaiko ligonių sulaužytais žandikauliais, profesorius atsako teigiamai ir priduria, kad nukentėjusieji artimoje aplinkoje dažniausiai tai neigia. Sako, kad nukrito nuo laiptų, ant galvos užkrito sunkus daiktas ir pan. Per metus dėl veido ir žandikaulių traumų Kauno klinikose gydyta daugiau nei 300 ligonių.

"Lūžusiam kaului gyjant smilkininio apatinio žandikaulio sąnarys gali suaugti su kaukolės pamato kaulais. Taip gali atsitikti ir dėl navikų", – dar vieną problemą įvardija profesorius R.Kubilius.

Tokiu atveju sąnarys ir žandikaulio šaka atkuriami endoprotezu. Jie pagaminti iš titano lydinio. Ligonių kasos pagal atskiras paraiškas kompensuoja individualiai pagamintus endoprotezus.

Gydytojai dar kartą primena: norint išvengti veido ir žandikaulių operacijų bei protezavimo, būtina saugoti sveikatą, laikytis elementarios higienos. Tai daug paprasčiau nei susirgus pasveikti.

Kodėl būtent kovo 20-oji?

Pripažįstama, kad:

Senjorai privalo turėti bent 20 natūralių dantų, kad būtų laikomi sveikais.

Vaikai turi turėti 20 pieninių dantų.

Sveiki suaugę žmonės turi turėti 32 dantis ir nė vieno dantų ėduonies.

Pastarąjį teiginį galima išreikšti skaičiais: 3; 2; 0 –  tai yra kovo 20 dienos skaitmeninė išraiška.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai primena, kad geri burnos priežiūros įgūdžiai, rizikos veiksnių vengimas, reguliari burnos sveikatos patikra nuo ankstyvos vaikystės gali užtikrinti optimalią burnos sveikatą vyresniame amžiuje. Specialistai pabrėžia, kad dantis būtina valyti du kartus per dieną ne trumpiau nei dvi minutes. Padėti savo vaikams išvalyti dantis iki jiems sueis bent jau 8-eri metai. Savo pavyzdžiu demonstruoti šeimoje dantų valymo svarbą.

Cukrus – ligų priežastis

Rekomenduojama vengti tabako, alkoholio ir nesveiko maisto. Daug cukrų turinčio maisto vartojimas padidina riziką susirgti ne tik dantų ėduonimi, bet ir nutukimu, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net vėžiu.

Burnos sveikata suteikia galimybę kalbėti, šypsotis, kvepėti, ragauti, kramtyti, nuryti, gyventi be skausmo, diskomforto ar ligų. Ir visai nesvarbu, kokio jūs amžiaus – 5-erių, 25-erių, 65-erių ar 85-erių metų – burnos sveikata yra gyvybiškai svarbi jūsų bendrai sveikatai ir gerai savijautai.

Žiūrint vien tik į liežuvį, nustatinėti ligų nereikėtų, bet jis gali išduoti apie daugybę vidaus organų susirgimų. Anot kinų medicinos gydytojo Vitalijaus Naumavičiaus, jei liežuvio šonuose pastebite dantų įspaudus, tai gali rodyti, kad patiriate psichologinį stresą.

„Tai reiškia, kad kraujas nukreipiamas ne į vidaus organus ar virškinimą, o į išorinį raumenyną. Tai, ką suvalgome, apdorojame tik dalinai. Organizmas negali nei iki galo suskaidyti iki vandens ir dujų, nei išmesti. Tokiu atveju žmogui nepatinka jo liežuvis“, – sako specialistas.

Sveikatos būklę gali išduoti liežuvis

V. Naumavičiaus teigimu, jeigu žmogus į specialistą kreipiasi dėl tokio, rodos, menkniekio, kaip kažkuo nepatikęs liežuvis, vadinasi, jo psichologinė ir fiziologinė būklė yra įtempta. Gydytojo teigimu, mūsų emocijos tiesiogiai veikia vidaus organų funkcijas: jas slopina arba suaktyvina. Prastą vidaus organų veiklą atspindi ir liežuvis, todėl būtina imtis priemonių, kad organizmo veikla būtų atstatyta, bet vien liežuvio išvaizdos nepakanka.

„Jeigu remiamės tik vienu simptomu arba viena simptomine sistema, pavyzdžiui, vertiname liežuvį, nežiūrėdami pulso, neklausdami apie gyvenimo būdą, neapžiūrėdami žmogaus laikysenos, nekreipdami dėmesio, ar jis per kabinetą iki stalo ėjo tvirtu žingsniu, ar šliaužė, esame nekultūringi gydytojai, nekorektiški specialistai. Turime surinkti visą simptomų kompleksą, jį įvertinti, suderinti tarpusavyje ir tik tada skirti tam tikrą veikimą: gydymo, profilaktikos formas“, – akcentuoja V. Naumavičius.

Jis prideda, kad gydytojas visada privalo vertinti simptomus, bet svarbu tai, kad tie simptomai arba nusiskundimai yra subjektyvūs. Tai reiškia, kad žmogus tiesiog pasako, kaip jis jaučiasi. Pasak specialisto, tai tėra maža dalis informacijos, kuri nurodo, kokioje būklėje yra žmogaus organizmas. Liežuvio vaizdas – vienas iš informacijos apie žmogaus sveikatą šaltinių.

„Liežuvio apimtis ir vikrumas rodo raumeninio audinio pakankamumą. Labai svarbus niuansas – liežuvio spalva: ar jis yra šviesiai rausvas, tamsiai raudonas, ar jau net melsvas. Šviesus, blyškus liežuvis rodo kraujodaros nepakankamumą – anemiją“, – aiškina V. Naumavičius.

Padidėjęs seilių kiekis – persidirbimo požymis

Pasak gydytojo, kitas labai svarbus niuansas – liežuvio drėgnumas. Jei liežuvis yra sausas, galima daryti išvadą, kad organizmui nepakanka skysčių. Jei liežuvis yra labai drėgnas ar net varvantis, V. Naumavičiaus teigimu, tai yra labai negeras požymis, rodantis, kad organizmas nesugeba laikyti skysčių. Esą, jei toks simptomas atsiranda vyresnio amžiaus žmogui, būtina tikrinti, ar nėra išsekus inkstų ar hormoninė sistema. Jei su tuo susiduria jaunas žmogus, galima spręsti, kad jis persidirbo.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dar vienas akivaizdžiai matoma ir netgi dažnai aptariama liežuvio savybė – apnašos. V. Naumavičiaus teigimu, apnašos turėtų apimti du trečdalius liežuvio ploto ir būti baltos spalvos. Jei jos gelsvos, o negeriate nei kavos, nei stiprios arbatos, nuo kurios apnašos galėtų nusidažyti, reikėtų susirūpinti. Tai gali rodyti, kad organizme prasidėjo vidinis uždegiminis procesas. Dar rimtesnius sutrikimus, anot V. Naumavičiaus, rodo rusvos ar net juodos apnašos.

„Kartais galime matyti, kad apnašos apima didelį liežuvio paviršių ir jų sluoksnis yra storas. Tai rodo, kad nepakankama tulžies pūslės veikla. Gali būti, kad suvalgėte kažką nelabai gero ir jūsų virškinimas sustojo“, – pastebi gydytojas.

Su apnašomis kovoti reikėtų ne šepetėliu

Kartais liežuvių šonuose matomi dantų įspaudai gali rodyti du dalykus: prastą odontologo darbą arba psichologinį stresą. Pirmasis atvejis, V. Naumavičiaus teigimu, atsiranda tada, kai koreguojant žandikaulį, jis per daug suveržiamas. Antruoju atvejui požymiai išryškėja po maždaug pusmečio. Stresas slopina virškinamojo trakto veiklą ir liežuvis padidėja.

„Tai reiškia, kad kraujas nukreipiamas ne į vidaus organus ar virškinimą, o į išorinį raumenyną. Tai, ką suvalgome, apdorojame tik dalinai. Organizmas negali nei iki galo suskaidyti iki vandens ir dujų, nei išmesti. Tokiu atveju žmogui nepatinka jo liežuvis“, – sako specialistas.

Norintiems nuvalyti apnašas nuo liežuvio V. Naumavičius pataria kovoti ne šepetuku, o natūraliais būdais: išgerti jonažolės, kiečio arbatos arba panaudoti Lietuvoje nuo seno gaminamus vidurių lašus.

Jogos poza, padedanti išsigydyti peršalimą be vaistų

Žolininkė N. Degutienė sako, kad pratimai liežuviui padeda atsikratyti ir kai kurių ligų. Anot jos, kai rodome sau liežuvį, patempiame liežuvio raumenį ir labai suaktyviname kraujotaką. Tam netgi yra specialūs liežuvio pratimai. Žolininkės teigimu, juos darant, visų organų, kurie yra šalia liežuvio, visų galvos organų kraujotaka sustiprėja.

„Yra tokia liūto poza. Jei susirgai ir skauda gerklę, iš karto pulk daryti liūto pozą. Joje pagrindinis elementas – akys žiūri į viršų, o liežuvis stengiasi pasiekti smakrą. Mes įtempiame kiek galime ir, jei kantriai kelis kartus padarome liūto pozą, gerklę nustoja skaudėti. Daug kartų įsitikinau ir kitiems sakiau“, – tikina N. Degutienė.

Liūto poza atliekama klūpint ant kelių, delnai išskėstais pirštais padedami iš šonų, galva pakeliama į priekis, akys žiūri kuo aukščiau į viršų ir kuo stipriau iškišamas liežuvis. Pasak pašnekovės, tokioje pozoje žmogus turi išbūti tol, kol suskaičiuos iki dešimties. Tuomet jis gali atsipalaiduoti, o po to pozą pakartoti dar kelis kartus.

„Atrodo, kad lengva, bet nėra lengva iškišti liežuvį ir dešimt sekundžių laikyti jį iškištą. Liežuvio raumuo labai galingas, todėl jis tiesiog traukia atgal. Pradedame jausti, kad ten kažkas vyksta. Iš tiesų vyksta ir įvyksta – gerklė nustoja skaudėti“, – teigia žolininkė.

Geriausia priemonė išvalyti liežuvį – aliejus

N. Degutienė pritaria V. Naumavičiui, sakydama, kad ir liaudies medikai nebando vien tik iš liežuvio nustatyti diagnozės, tačiau, kai liežuvis nešvarus, yra nemažai būdų, kaip jų išvalyti.

„Olandai turi mikrobų muziejų. Jame yra parašyta – pati nešvariausia kūno vieta – burnoje esantis liežuvis. Ant liežuvio smulkių dalelyčių ir tarpuose yra tiek mikrobų, virusų ir netgi parazitų. [...] Kartais tos apnašos atsiranda ir ne nuo ligos. Jos būna nuo to, kad pavargome, valgėme kažką netinkamo arba kurį laiką mūsų imunitetas buvo nusilpęs“, – aiškina žolininkė, ir priduria – apnašas svarbu valyti, kad jos nepakliūtų giliau.

Ji siūlo paprastą, nors ir kantrybės reikalaujantį būdą: 20 minučių aliejumi čiulpiamaisiais judesiais valyti burną. N. Degutienės teigimu, tam geriausiai tinka kokosų aliejus. Tokiu būdu, tvirtina pašnekovė, išvalysite ir dalį toksinų. Šiam valymui galima naudoti ir sezamų ar alyvuogių aliejų.

„Po to, kai jau išvalėme aliejumi, reikėtų praskalauti sodos tirpalu. Soda panaikina rūgštinę terpę, atsiranda šarminė terpė, kurioje taip stipriai nesiveisia mikrobai ir virusai. Dar galima praskalauti obuolių acto tirpalu, vandenilio peroksido tirpalu – viskuo, kas naikina mikrobus. Tai darome po to, kai išvalome su aliejumi. Galime apnašas valyti ir fiziškai – dantų šepetėliu arba specialiu apnašu valymo šepetėliu“, – pataria N. Degutienė.

Jei susiduriate su rimtesne problema – burnos grybeliu, žolininkė pataria burną skalauti vandeniniais eterinių aliejų tirpalais, kurie naikina grybelį. Tam tinka arbatmedžio, cinamono lapų, imbierinių citrinžolių, čiobrelių, paprastųjų eukaliptų, mėtinių eukaliptų, levandų, arbatmedžio manuka, mirų, pelargonijų, raudonėlių, ravensarų eteriniai aliejai. Iš šių aliejų reikėtų  išskirti arbatmedžio manuka eterinį aliejų, kuris, anot pašnekovės, yra 20 kartų veiksmingesnis už mums jau įprastą arbatmedžio aliejų. Gerai veikia ir ravensarų eterinis aliejus, o pasirinkusiems naudoti raudonėlių eterinį aliejų reikėtų būti atidiems. Jo reikia lašinti mažiau nei kitų – du arba tris lašus.

N. Degutienė pataria pasirinkto eterinio aliejaus du–septynis lašus įlašinti į trečdalį–pusę šaukštelio jūros druskos arba sodos, nes vandenyje eteriniais aliejai netirpsta. Sodą arba druską įpilkite į pusę stiklinės vandens. Šiuo tirpalu daug kartų skalaukite burną, bet jo negerkite.

Burnos sužalojimus taip pat galima gydyti natūraliai

Jei liežuvį ar burnos ertmę susižalojote valgydami karštą maistą ar gerdami karštą gėrimą, gali  padėti alijošius. Jį galima vartoti žalią. Tereikia atkąsti alijošiaus šakelę ir ją pakramtyti arba ant liežuvio išspausti sulčių. Panaudojus alijošių, labai greitai pasikeičia ląstelės.
Pagydyti sužeistą vietą gali ir šaltalankių aliejus ar eteriniai aliejai. Šį kartą reikėtų naudoti tuos, kurie pagreitina ląstelių regeneraciją. Žolininkė vardija, kad tai yra apelsinų, petitgreinų, kvapiųjų kanarių, vetiverijų, citrinžolių, arbatmedžio, rozmarinų ir nardų eteriniai aliejai.

Burnoje ar ant liežuvio atsiradus žaizdelėms, N. Degutienė pataria prisiminti pamiršta žolę – lipikus. Tai smulki, geltonai arba baltai žydinti žolė. Anot pašnekovės, tai – žolė, kuri išgydo visas šalia gerklės ir liežuvio atsiradusias blogybes: skydliaukės ligas, balso stygų uždegimus, gerklės ligas ir auglius, liežuvio vėžį.

„Jeigu yra galimybė, vasarą, rudenį ar pavasarį, naudojame žalią žolę. Jeigu ateina žiema, turime truputį prisidžiovinti. Pasidarome lipikų arbatėlę: dedame pusantro šaukštelio vienai stiklinei vandens. Lipikų arbatą naudojame šešis–aštuonis kartus per parą. Skalaujame, o dalį stiklinės beskalaudami išgeriame“, – aiškina žolininkė.

Ji pripažįsta, kad toks skalavimų skaičius yra didelis, bet tvirtina, kad, laikantis šio grafiko, jau po keturių ar penkių dienų jaučiamas pagerėjimas. Dar geresnių rezultatų pasiekiama, tęsiant skalavimus.

Kokios yra stomatito priežastys? Ir kaip jį tinkamai gydyti? Gal yra kokių būdų, kaip kovoti su šia liga namuose, nesikreipiant į gydytojus? Į šiuos klausimus atsako odontologė Audra Drukteinienė.

Stomatito priežastys

Yra įvairių stomatito rūšių, tai reiškia, kad ir priežastys skiriasi. Yra bakterinis, virusinis, grybelinis stomatitas. Jie gali pasireikšti persirgus gripu, plaučių ligomis, kitomis infekcinėmis ligomis. Liga užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant: per seiles, sekretą, odą.

Taip pat tai gali būti pašalinių burnos dirgiklių pasekmė. Stomatitą gali sukelti su dirbtiniais dantimis ar dantų protezais susijęs dirginimas, burnos ertmės higienos nesilaikymas. Taip pat bendras imuniteto deficitas, įvairios infekcinės ligos, grybelių sukeliamos ligos, kraujo ligos, medžiagų apykaitos, hormoninės sistemos sutrikimai. Žmogaus organizme yra apie 200 mikroorganizmų, kurių dauguma yra ligų nesukeliantieji. Jų galima įkvėpti su dulkėmis, užsikrėsti nesilaikant asmens higienos. Susilpnėjus organizmo imuninei sistemai, grybeliai suaktyvėja, pradeda gausiai daugintis ir tampa nuodingi. Stomatito atsiradimui labai daug įtakos turi ilgai trunkantis gydymas antibiotikais ar kitais hormoniniais preparatais.

Stomatito simptomai

Burnoje ši liga pasireiškia įvairiais gleivinės pažeidimais: skruostų, liežuvio, dantenų ir ryklės paraudimu, paburkimu ir nedidelėmis opelėmis - aftomis, kraujavimu, jautrumu, pūslelėmis, pūlinukais, balkšvomis opomis. Dažnai šiuos simptomus lydi skausmas, smarkiai teka seilės, blogas burnos kvapas, karščiavimas. Aišku, kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingi simptomai. Vieniems stomatitas praeina po kelių dienų, o kitiems kyla temperatūra, liga kamuoja ne vieną kartą.

Ligos gydymas

Svarbiausia būtų gydyti kompleksiškai. Sergant stomatitu, svarbi racionali mityba. Maistas turėtų būti visavertis, turėti pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų. Patariama valgyti minkštą, neaštrų, nekarštą maistą. Toks nedirgina burnos gleivinės, jį lengviau nuryti.

Sergant stomatitu reiktų skalauti burną priešuždegimiškai veikiančiais bei dezinfekuojančiais tirpalais. Taip pat patikrintas gydymo metodas suaugusiems yra burnos skalavimas įvairių augalų nuovirais ir ekstraktais: ąžuolų žievių, ajerų šaknų, ramunėlių, jonažolių. Augaluose yra mineralinių medžiagų, vitaminų, eterinių aliejų, kurie saugo nuo bakterijų, sutraukia ir stiprina gleivinę, gerina žaizdų gijimą.

Vis dėlto nepamirškite, kad reikia vartoti ir vaistinius medikamentus. Vaistinėje tikrai galima rasti įvairių tepalų, skalavimo skysčių, kurie pagelbėtų stomatito atžvilgiu. Pastebėjus, kad padidėję limfmazgiai ar kyla temperatūra, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją ar odontologą.

Kovai su blogu burnos kvapu yra sukurta nemažai priemonių, tačiau kaip teigia mokslininkai daugelis savo burnos kvapo nejaučia.

Visus kvapus registruoja apytiksliai 12 milijonų juslinių ląstelių nosies gleivinėje. Skirtingus kvapo molekulės komponentus atpažįsta skirtingos juslinės ląstelės, kurios į smegenis siunčia nervinių impulsų pliūpsnį, o smegenys sudaro kvapo aprašą. Jei juslinės ląstelės nuolat jaučia tam tikrą kvapą, pvz., blogą burnos kvapą, nerviniai impulsai susilpnėja.

Nauji kvapai sukuria daugiau nervinių impulsų nei įprasti. Todėl atpažįstame naujus kvapus, tačiau esame atsparūs nuolat juntamam kvapui.