Remiantis teismui pateiktu Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Vido Kilinsko, vadovaujančio 52-ejų R. P. atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl grasinimo nužudyti bei svetimo turto vagystės, prašymu jį suimti, tą vasario 13-ąją įtariamasis atėjo į buvusios savo sutuoktinės namus Pagiriuose (Garliavos apylinkų seniūnija), iš kurių esą buvo išvarytas prieš pusmetį, kai jos tuo metu nebuvo, atsirakindamas duris turėtais raktais. O, kai namo šeimininkė grįžo ir liepė jam išeiti, pagrasindama, kad kvies policiją, atsisakė tai padaryti. Buvusiai sutuoktinei užsirakinus viename iš kambarių, į jį R. P. pateko išdaužęs durų stiklą.

Anot buvusios sutuoktinės, prirėmęs miegamajame jai peilį prie pilvo, neblaivus R. P. pareiškė, kad ją nužudys. Bet ji spėjo sugriebti peilį už ašmenų, ką byloja žaizda jos dešinėje rankoje. Tada pasipylė buvusio sutuoktinio smūgiai kumščiais jai į galvą. Galiausiai jai ištrūkus ir bandant pabėgti, R. P. ją pavijo prie terasos durų ir vėl grasino: „Tu pro tas duris neišeisi, nes man nėra ko daugiau prarasti!“

Įtarimas nužudyti buvusią sutuoktinę R. P. pareikštas, esant pagrindui manyti, kad šis grasinimas galėjo būti įvykdytas. Nors pats įtariamasis neprisipažįsta puolęs buvusią sutuoktinę su peiliu – esą ji pati susižalojo, skambindama į policiją, nes turėjo tikslą, kaip įmanoma, jam daugiau pakenkti.

Asociatyvi VSAT, Š. Mažeikos/BNS nuotr.

R. P. teigė ir, kad nebuvo tą vakarą neblaivus – buvo išgėręs tik butelį alaus. O atėjo Šv. Valentino dienos išvakarėse pas buvusią sutuoktinę, nes čia – ir jo namai. Be to, R. P. tikino, kad būtų kitą dieną grąžinęs buvusiai sutuoktinei ir jos BMW, ir abu mobiliuosius telefonus, kuriuos prisipažino, jog paėmė, kad ji daugiau neskambintų į policiją. O su BMW, kurio rakteliai esą buvo automobilio viduje, išvažiavo, taip pat, vengdamas tą vakarą turėti problemų su buvusiais kolegomis.

Turėjo R. P. pasiaiškinimą ir, kodėl pasiėmė iš žmonos piniginės 100 eurų, – esą pats buvo šiuos jai davęs.

Be to, R. P. prašė teismo jo nesuimti, nes jis turi kitą gyvenamąją vietą ir prižiūri mamą.

Tačiau prokuroro prašymą suimti R. P. trims mėnesiams nagrinėjusi teisėja Audronė Levinskienė jį tenkino pilnai, suimdama R. P. iki gegužės 14 dienos. Tiesa, suimtasis dar gali šį teisėjos sprendimą apskųsti.

Kreiptasi į teismą dėl suėmimo

Ikiteisminiam tyrimui, kuris pradėtas po šio įvykio 52-ejų R. P. atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti arba žmogaus terorizavimo bei vagystės, vadovaujantis prokuroras Vidas Kilinskas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl jo suėmimo maksimaliam trijų mėnesių terminui.

Nors minėti nusikaltimai, kuriais įtariamas R. P., pagal už juos gresiančią maksimalią bausmę – laisvės atėmimas iki dvejų bei trejų metų, priskiriami nesunkiems, nuspręsta prašyti jam skirti minėtą griežčiausią kardomąją priemonę, atsižvelgiant į tai, kelintą kartą jau smurtauta prieš sutuoktinę bei kitus šeimos narius ir, kad įtariamojo veiksmai – vis agresyvesni.

Kaip jau rašyta, remiantis Policijos departamento suvestinėmis, vasario 13-ąją apie 20.50 val. R. P. savo namuose Pagirių kaime (Garliavos apylinkių seniūnija) galimai neblaivus konflikto metu grasino dvejais metais jaunesnei moteriai, ją sumušė bei pagrobė nukentėjusiosios 2009-ųjų metų laidos automobilį „BMW X6“, du mobiliuosius telefonus ir 100 eurų. Padaryta apie 17 tūkst. eurų žala. Po keturių valandų – 00.50 val. pagrobtas BMW rastas Ariogaloje (Raseinių r.). O įtariamasis jo bei kito nukentėjusiosios turto vagystėmis buvo sulaikytas viename Ariogalos bute, pirminiais duomenimis, – pas artimuosius. Ir uždarytas į policijos areštinę.

Jau griebtasi ir peilio?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, minėti įvykiai Šv. Valentino dienos išvakarėse R. P. namuose pakaunėje buvo jau mažiausiai penktas incidentas, kuomet jis smurtiniais veiksmais aiškinosi santykius su buvusia sutuoktine.

2015-aisiais už smurtą prieš ją bei judviejų sūnų R. P. net buvo nuteistas. Tačiau po to jo atžvilgiu buvo pradėti dar trys ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo nužudyti sutuoktinę. Du iš jų buvo nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties. O ikiteisminis tyrimas dėl paskutiniuoju iki šiol buvusio praėjusių metų gruodžio konflikto su buvusia sutuoktine, per kurį, pirminiais duomenis, R. P. bandė ją smaugti, dar nebaigtas. Tačiau šiųmetės Šv. Valentino dienos išvakarėse, pirminiais duomenimis, R. P. jau puolė buvusią sutuoktinę su peiliu, bet jai pavyko šį atimti, susižalojant ranką. Tačiau tada R. P. paleido darbą kumščius.

Asociatyvi VSAT, interneto nuotr.

Nukentėjusioji, iš kurios buvo atimti abu telefonai, pranešė apie naują buvusio sutuoktinio išpuolį Bendrajam pagalbos centrui pati, nubėgusi pagalbos pas kaimynę.

Naują ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pradėjusiems buvusiems kolegoms R. P. teisinosi, kad buvusi sutuoktinė esą pati jį provokuoja. Esą jų skyrybos, po kurių jis pernai, norėdamas apsaugoti šeimos turtą nuo antstolių, viską perrašė buvusios sutuoktinės vardu, buvo fiktyvios. Jie ir toliau gyveno kartu po vienu stogu. Tačiau buvusi sutuoktinė įsijautė į naują savo vaidmenį ir sugalvojo juo atsikratyti.

Įkliuvo ir neblaivus prie vairo

Anksčiau Kauno policijoje dirbęs R. P. – jau du kartus teistas, kas gali būti susiję su jo minimais antstoliais. Už jau minėtus 2014-ųjų rugpjūčio bei 2015-ųjų vasario išpuolius prieš sutuoktinę, kurią smaugė, bei sūnų, kurį ne tik išplūdo necenzūriškai, bet ir prieš kurį smurtavo, abiem atvejais buvęs neblaivus R. P. 2015-ųjų balandį Kauno apylinkės teismo buvo nubaustas vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, nors, pavyzdžiui, prieš sutuoktinę smurtauta trečią valandą nakties. Be to, šio nuosprendžio neskundęs R. P. buvo įpareigotas per keturis mėnesius išdirbti 80 nemokamų valandų įstaigose, kuriose rūpinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis. Ir dalyvauti šešis mėnesius elgesį keičiančiose programose.

2021-ųjų spalį tas pats Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė R. P. ir bausmę už tai, kad tų pačių metų spalio 3-iosios vidurdienį jis buvo nutvertas Garliavoje neblaivus vairuojantis automobilį „Volkswagen Multivan“. Tada jam nustatytas vidutinis – 2,23 prom. girtumas. Ir R. P. prisipažino per visą naktį vartojęs alų, vyną ir degtinę. Tada jam buvo skirta 1700 eurų bauda, dvejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas minėtas „Vokswagen Multivan“. Neskundė R. P. ir šio teismo sprendimo.

Iškalbingas šleifas

Belieka priminti, kad yra pagrindo įtarti, jog ir per įvykius, sugulusius į naujausią ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, R. P. galėjo neblaivus nukeliauti pagrobtu buvusios sutuoktinės BMW į Ariogalą. Tačiau toks įtarimas jam nepareikštas, nes po sulaikymo R. P. atsisakė tikrintis blaivumą. O vien jo buvusios sutuoktinės parodymų, kad jis ir vėl smurtavo prieš ją neblaivus, nepakanka.

Šiame kontekste belieka priminti 2003-iųjų gruodį, kai R. P. dar buvo Kauno vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės policininku, plačiai nuskambėjusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtą ikiteisminį tyrimą, kaip tada teigta šios tarnybos išplatintame pranešime, dėl vagysčių, kuriomis įtariami du Kauno policininkai.

Į šią tarnybą tada kreipėsi du asmenys, prie kurių Kovo 11-osios gatvės viešojo transporto stotelėje tada priėjo du policininkai ir paprašė pateikti dokumentus. Vienas iš minėtų asmenų, pareiškęs, kad dokumentų nesinešioja, buvo pareigūnų apieškotas. Ir teigė, kad policininkai pasisavino pas jį rastą sulenkiamą buitinį peilį. Antrasis pateikė pareigūnams jų reikalautą pasą, nespėjęs iš šio išimti ten buvusių 100 JAV dolerių. Panašu, kad policininkai tai traktavo kaip galimą kyšį, nes paso savininkas skundėsi STT, kad vėliau pareigūnų sugrąžintame pase vietoj minėtos dolerių sumos radęs 150 litų.

Anot STT pranešimo apie tada dėl policininkų veiksmų pradėtą ikiteisminį tyrimą, nukentėjusių teiginius patvirtino pas įtariamuosius rasti daiktiniai įrodymai. Tačiau, portalo kauno.diena.lt žiniomis, šis ikiteisminis tyrimas baigėsi R. P., kuriam tai buvo pirmoji akistata su Temide, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal, pirminiais duomenimis, kažkieno iš artimųjų laidavimą.

A. Hostetteris kalėjimo bausmę turėtų pradėti atlikti sausį. Buvęs policininkas iš Kalifornijos valstijos liepą buvo pripažintas kaltu pagal keturis kaltinamuosius punktus, įskaitant sąmokslą sutrikdyti Kongreso darbą ir neramumų kurstymą panaudojant mirtiną ar pavojingą ginklą. A. Hostetteris teisme iki galo laikėsi pozicijos, kad iš tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalė 2020 m. rinkimuose buvo pavogta masiškai klastojant balsus.

Dėk Kapitolijaus šturmo, JAV generalinės prokuratūros duomenimis, kaltinimai iki šiol pateikti daugiau kaip 1 230 žmonių. Šimtams jų skirtos kalėjimo bausmės.

Pats D. Trumpas rugpjūtį sulaukė JAV federalinės teisėsaugos kalinimų dėl miginimų pakeisti 2020 m. rinkimų baigtį ir taip išsilaikyti valdžioje. Panašus kaltinimas prieš respublikoną, kuris kitų metų lapkritį ketina dar kartą siekti prezidento posto, pateiktas ir pietinėje Džordžijos valstijoje.

Jis atmetė tarnyba piktnaudžiavusio buvusio policininko reikalavimą portalui „15min“ ištrinti informaciją apie jį. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„15min“ redakcijos vertinimu, tai istorinis teismo sprendimas, iš esmės stiprinantis Lietuvos žiniasklaidos laisvę, penktadienį skelbia portalas.

Buvęs pareigūnas „15min“ reikalavo nuasmeninti jo duomenis bei pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba – orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose ir dėl to vykę teismo procesai.

Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą“.

LAT konstatavo, kad informacijos apie nusikaltimą ir nuteistojo atvaizdo viešinimas „atitinka visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimą ir jį padariusį asmenį“. Aukščiausiasis Teismas byloje konstatavo, kad informacija apie nusikaltimą išlieka aktuali visuomenei ir gali kelti diskusijų net ir praėjus daugiau kaip 10 metų.

„Publikacijose pateikiama informacija ir toliau išlieka aktuali visuomenės nariams ir jie turi teisę tai žinoti, apie tai diskutuoti“, – rašoma nutartyje.

Portalo vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad ši teismo nutartis turės didelę įtaką visai Lietuvos žiniasklaidai.

„Naujienų portalai pastaraisiais metais gauna vis daugiau buvusių nusikaltėlių reikalavimų trinti archyvinius straipsnius, argumentuojant teise būti pamirštam. Šis teismo sprendimas suformavo kriterijus, kurie užkirs kelią nepagrįstam piktnaudžiavimui šia teise ir apgins visuomenės teisę būti informuotai“, – teigė V. Beniušis.

Tačiau teismai netenkino nė vieno Probacijos tarnybos prašymo ir A. Naudžiūno už grotų negrąžino.

Praeitą savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ketvirtąjį probacijos pareigūnų prašymą. Jis apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo, BNS informavo teismas.

„Nors nuteistojo A. N. elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį. A. N. vykdo kitus teismo paskirtus įpareigojimus – būna namuose nustatytu laiku, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neišvyksta už gyvenamosios vietos, miesto ribų, dengia civilinius ieškinius. Vienintelė priežastis dėl kurios Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą yra tai, kad po paskutinio teikimo išnagrinėjimo, nuteistasis vieną kartą nesilaikė įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų“, – rašoma Evelinos Petraitienės nutartyje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad k nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (21 balas iš 168).

Pasak teismo, šiemet, kovo 14 dieną, per naktinį patikrinimą, 1.25 val., vyras buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Jam buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas. Tai lengvas girtumo laipsnis.

A. Naudžiūnas teismui per posėdį nurodė, kad nuo kovo 17 dienos stengiasi nevartoti alkoholio, rado darbą, tikino, kad nėra priklausomas.

Vyras teigė, kad buvo nuėjęs į Priklausomybių ligų centrą, ten jam pasakė, kad nemato jokios priklausomybės.

„Gal probacijos tarnyba mato vienintelę priežastį – alkoholio vartojimą“, – mano nuteistasis.

Jis prašė teismo netenkinti probacijos teikimo, nes vienkartinis, lengvo gėrimo vartojimas nėra priežastis. A. Naudžiūnas pripažino, kad kartais atsigeria alaus.

Per trejus metus jokių teisės pažeidimų nėra padaręs.

„Pažeidimų tikrai nebus“, – žadėjo vyras.

Nušauto kaimyno artimiesiems jis dar turi sumokėti apie 40 tūkst. eurų. Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje, intensyviai ieškosi darbo.

Prokurorė Neringa Malinauskaitė-Posaškova teismo prašė teikimą tenkinti.

„Įpareigojimai nevykdomi piktybiškai“, – sakė ji.

Tuo metu A. Naudžiūno advokatas Kazimiras Poplovuchinas akcentavo, kad jo klientas naujų nusikaltimų nepadarė, ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis savo darbu gautu atlyginimu atlygina nukentėjusiajam patirtą žalą.

„Matom, kad paskutinei mokėjimai yra, jis atlygina žalą. Jis neteko darbo, tai susiję su ekonominėmis sąlygos. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje, atlygins žalą“, – sakė advokatas.

Jis prašė teismo dar kartą išreikši pasitikėjimą ir teikimo netenkinti.

Paleistas į laisvę su apykoje

Praėjus penkeriems metams po nusikaltimo, 2020 metų gegužę, vyras buvo paleistas iš kalėjimo į laisvę su apykoje.

Intensyvios priežiūros laikotarpiu jam buvo nustatyti įpareigojimai: per vieną mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dengti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems,  nevartoti alkoholio it kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, iki bausmės atlikimo pabaigos nustatyti įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dengti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Probacijos tarnyba A. Naudžiūną kontroliuoja nuo 2020 metų birželio. Duomenų, kad nebūtų namuose nustatytu laiku, ar išvykimo iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo, negauta.

Tačiau per priežiūros laikotarpį jis tris kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažeidimai užfiksuoti 2020 metų rugpjūčio 9 dieną – praėjus vos trims mėnesiams po lygtinio paleidimo, paskui 2021 metų gruodžio 9 dieną ir šiemet sausio 12 dieną.

Dėl minėtų priežasčių buvo kreipiamasi į teismą. Visais atvejais teikimai netenkinti.

„Teismas pabrėžia, kad toks nuteistajam rodomas pasitikėjimas nėra begalinis, todėl A. N. ateityje nesilaikant įpareigojimų, tai gali būti pagrindas panaikinti lygtinį paleidimą“, – liepos 19 dieną paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Žmogžudystė bute

Nelaimė įvyko 2015 metų kovo 21 dienos vakarą A. Naudžiūno motinos bute Vilniuje, Gerosios Vilties gatvėje. Jame A. Naudžiūnas ir vaikystės draugas vartojo alkoholį, pastarasis paprašė parodyti A. Naudžiūno pistoletą PM. Nuosprendyje rašoma, kad A. Naudžiūnas jį nužudė konflikto metu vienu šūviu į galvą.

A. Naudžiūnas kaimyną nužudė konflikto metu vienu šūviu į galvą.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas septyneriems metams dėl tyčinio nužudymo. Nusikaltimo metu vyras buvo neblaivus.

Teismas jam minimalią laisvės atėmimo bausmę skyrė todėl, kad jis jau atlygino didelę dalį turtinės žalos artimiesiems ir visą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Per 23 tarnybos metus pareigūnas buvo kelis kartus skatintas už nepriekaištingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus, yra teigiamai charakterizuojamas, tarp medžiotojų žinomas kaip brandus, išprusęs, išmanantis medžioklę reglamentuojančius teisės aktus.

A. Naudžiūnas teigė, kad įvykis nėra tyčinis nusikaltimas ir tebuvo nelaimingas atsitikimas – žudyti draugo jis neketino, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir  neapdairumas, pilnai neįsitikinus, kad ginklas saugus, esą apkaba buvo ištraukta.

Nuosprendyje rašoma, kad A. Naudžiūnas vyrą nužudė vienu šūviu į galvą.

A. Naudžiūnas prašė jį nuteisti už neatsargų gyvybės atėmimą. Jo gynėjų manymu, vyras gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusiomis byloje pripažintoms nušauto vyro žmonai ir dukrai buvo priteista po 25 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 4 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti. 

Jis taps tik antruoju afroamerikiečiu, dirbsiančiu šio didžiausio Jungtinių Valstijų miesto mero poste.

E. Adamsas, pareigas pradėsiantis eiti sausį, vadovaus pastangoms atkurti šio didmiesčio ekonomiką tęsiantis koronaviruso pandemijai, pražudžiusiai jau daugiau kaip 34 tūkst. šio miesto gyventojų ir privertusiai užsidaryti šimtus tūkstančių įmonių.

E. Adamso pergalė vainikuoja jo neįtikėtiną pakilimą karjeros laiptais žmogui, užaugusiam skurde ir paauglystėje buvusiam vienos iš vietinių nusikalstamų gaujų pasiuntinuku. Kartą E. Adamsas buvo sumuštas policininkų, ir tai paskatino jo pasiryžimą prisijungti prie Niujorko policijos departamento, o vėliau ir imtis jo pertvarkos iš vidaus.   

„Šįvakar įgyvendinau savo svajonę ir visa širdimi atsidėsiu pastangoms šalinti kliūtis, trukdančias jums įgyvendinti savo svajones“, –sakė 61 metų centristas demokratas, Brukline kreipdamasis į džiūgaujančius savo šalininkus.

E. Adamsas laikytas aiškiu favoritu šiuose rinkimuose, kuriuose jis varžėsi su savanoriu kovotoju su nusikalstamumu, respublikonu  Curtisu Sliwa (Kertisu Sliva). Liberalų bastionu laikomame Niujorke registruotų demokratų yra septyniskart daugiau nei respublikonų.

Visa širdimi atsidėsiu pastangoms šalinti kliūtis, trukdančias jums įgyvendinti savo svajones.

JAV televizijos, įskaitant NBC ir CBS, paskelbė E. Adamsui palankias rinkimų kovos baigties prognozes netrukus po rinkimų apylinkių užsidarymo 21 val. vietos (trečiadienį 3 val. Lietuvos) laiku.

Kai Niujorko rinkimų komisijos paskelbti pirminiai neoficialūs rezultatai parodė, kad E. Adamsas gaus daugiau nei 70 proc. balsų, C. Sliwa – 67 metų dešiniųjų pažiūrų radijo laidų vedėjas ir nusikalstamumo prevencijos organizacijos „Guardian Angels“ įkūrėjas – pripažino pralaimėjimą.

Niujorko mero pareigos dažnai apibūdinamos kaip sunkiausias darbas Jungtinėse Valstijose po prezidento.

E. Adamsas, tvirtinantis, kad veganizmas padėjo jam įveikti 2016 metais diagnozuotą diabetą, mero poste pakeis nepopuliarų progresyvųjį demokratą Billą de Blasio (Bilą de Blaziją), kurio antroji ir paskutinė kadencija baigiasi gruodžio 31 dieną.

Stovėdamas prie daugiau kaip 8 mln. gyventojų turinčio miesto vairo, E. Adamsas bus atsakingas už didžiausią Amerikoje savivaldos biudžetą, taip pat didžiausias gausiausias pajėgas ir didžiausią valstybinių mokyklų sistemą.

Nuosaikių pažiūrų politikas birželį vykusiuose demokratų pirminiuose rinkimuose įveikė progresyviuosius varžovus, žadėdamas griežtai kovoti su per pandemiją smarkiai išaugusiu nusikalstamumu.

Jis taip pat žadėjo dėti pastangas mažinti turtinę nelygybę ir pertvarkyti švietimo sistemą.

E. Adamso laukia ir daugiau iššūkių: didžiulis įperkamo būsto stygius, ekstremalių klimato reiškinių neigiamas poveikis pasenusiai Niujorko infrastruktūrai, neramumai liūdnai pagarsėjusiame Raikerso salos kalėjime.

„Jei nelavinsime, turėsime įkalinti, o mes nenorime siųsti už grotų savo jaunimo“, – sakė E. Adamsas savo pergalės kalboje.

Vienas sudėtingiausių jo laukiančių uždavinių – siekis reformuoti policiją neprarandant jos įtakingų profesinių sąjungų paramos. Daugelis Niujorko policijos pareigūnų mano, kad B. de Blasio valdymo laikotarpiu jie buvo nepakankamai vertinami.

E. Adamsas, kitaip nei daugelis Amerikos kairiojo sparno atstovų, nepritaria idėjai mažinti finansavimą policijai, taip pat neragina didinti mokesčių turtingiems gyventojams.

Jo kandidatūrą Vyriausybei trečiadienį teikia premjeras Saulius Skvernelis.

Pritarus Ministrų kabinetui, E. Lapinskas pareigas penkerių metų kadencijai pradėtų eiti nuo gruodžio 1-osios.

Pernai liepą reformavus Vyriausybės atstovų įstaigą, vietoje dešimties atstovų liko penki. Atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pozicija buvo laisva, laikinai šias pareigas ėjo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Julius Arlauskas.

Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui E. Lapinskas vadovavo 2014-2019 metais, 2019-ųjų kovą palikęs postą jis baigė daugiau nei 30 metų trukusią tarnybą Lietuvos policijoje.

1999 metais buvęs policininkas R. Palukaitis nuteistas kalėti iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu už tai, kad 1998 metais su pusbroliu Dariumi Ambrasu pagrobė 27 metų moterį ir du jos mažamečius vaikus.

Jie už šeimos paleidimą reikalavo 27 tūkst. dolerių išpirkos, tačiau negavę pinigų, moterį nužudė.

R. Palukaitis Pravieniškių pataisos namų teikimu bandė pasinaudoti nauja įstatymo pataisa, kad 20 metų už grotų praleidę nuteistieji iki gyvos galvos, gali prašyti skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje pataisos namų atstovas pateiktą teikimą prašė spręsti teismo nuožiūra, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, prokuroras ragino pataisos namų teikimo netenkinti.

Teismas konstatavo, kad „vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo mąstymas ir elgesys“.

„Paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra“, – rašoma teismo nutartyje.

Taip pat teismas konstatavo, kad nuteistasis neatlygino nužudytosios artimiesiems žalos. Civilinių ieškinių atlyginimui pinigai buvo paimti iš jo artimųjų.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šių metų kovą Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kad nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme gali tikėtis, jog jam skirta bausmė bus pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, kai jis kalėjime praleidžia ne mažiau kaip 20 metų.

Teismui nusprendus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šios likusios atlikti bausmės terminas negalės būti trumpesnis negu penkeri metai ir ilgesnis negu dešimt metų nuo nutarties, kuria pakeista bausmė, įsiteisėjimo.

Lietuvoje yra per šimtas iki gyvos galvos nuteistų kalinių.

Remdamasis įstatymo pataisomis, Vilniaus apygardos teismas šį mėnesį sušvelnino bausmę pirmam nuteistajam iki gyvos galvos, jis griežčiausią bausmę atlieka už 1990 metais įvykdytą nužudymą.

Sibire esančio Irkutsko miesto teismas pripažino 54 metų Michailą Popkovą „kaltu 1992–2007 metais nužudžius 56 žmones“, sakoma Irkutsko srities prokuratūros pranešime.

Prokurorai nurodė, kad M. Popkovas „jautė patologinį potraukį žudyti žmonės“.  Be to, jis pripažintas kaltu dėl 10 savo aukų išžaginimo.

M. Popkovui buvo skirtas antrasis įkalinimo iki gyvos nuosprendis. Iš buvusio policininko taip pat buvo oficialiai atimta teisė gauti pensiją.

2015 metais M. Popkovas buvo pripažintas kaltu dėl 22 moterų nužudymo. Vėliau jis prisipažino įvykdęs 59 žmogžudystes, bet pirmadienį buvo nuteistas tik už 56, nes tyrėjai trijų nusikaltimų fakto negalėjo įrodyti, naujienų agentūra „Interfax“ citavo teismo spaudos tarnybą.

Buvęs pareigūnas savo aukas nužudydavo pasiūlęs jas pavežėti vėlai vakare, kai kada – policijos automobiliu, kai nebudėdavo tarnyboje Angarsko mieste netoli Irkutsko.

Pagal žmogžudysčių, už kurias buvo nuteistas, skaičių M. Popkovas lenkia kelis liūdnai pagarsėjusius Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų žudikus maniakus.

2007 metais rusas Aleksandras Pičiuškinas, kuriam tuomet buvo 33-eji, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 48 žmonių nužudymą 2000–2008 metais. Jo aukomis dažniausiai tapdavo pagyvenę alkoholikai, su kuriais jis susipažindavo Maskvos pakraštyje esančiame parke. A. Pičuškinas sakė norėjęs iš viso nužudyti 64 žmonės – kiek yra langelių šachmatų lentoje – todėl buvo pramintas „šachmatininku“.

Tuo metu metu Andreju Čikatila buvo nuteistas už Sovietų Sąjungos laikais įvykdytas 52 žmogžudystes.

Jis nuo bausmės atleistas pagal laidavimą bei priteista sumokėti 1,1 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Alytaus apskrities policija.

42-ejų metų buvęs policijos pareigūnas bandė susitarti su tyrėja, kad ji pakeistų duomenis jos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.

Jis policininkei perdavė 1 tūkst. eurų kyšį, siekdamas savo kaimynui padėti išsisukti nuo atsakomybės už vairavimą esant sunkiai girtam – 50–mečiui vyrui nustatytas 3,4 promilės girtumas – bei bandymą papirkti pareigūnus kyšiu.

42-ejų metų policijos veteranui ir jo 50-mečiui kaimynui buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo.

Buvęs policijos pareigūnas visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi savo neapgalvoto poelgio, anksčiau jis nėra teistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi.