Kai kurie produktai, kurių vengia karališkoji Britanijos šeima, yra reti ir daugeliui britų neįperkami. Du ypač dažni produktai, kuriuos vengia valgyti karališkosios šeimos nariai – česnakas ir svogūnas. Anksčiau kilmingiesiems maistą ruošęs šefas Johnas Higginsas yra atskleidęs: „Bakingamo rūmuose jokio česnako negali būti. Negalima rizikuoti tokiu karališkuoju burnos kvapu.“

Tai, kad česnako karališkosios šeimos valgomuose patiekaluose nebūna, yra patvirtinusi ir karalienė Kamila. 2018-aisiais, besisvečiuodama vienoje australų kulinarinėje laidoje, ji sakė, kad česnakas karališkame mieste – tabu. Prioritetą kilmingieji teikia bendravimui su aplinkiniais, tad jokio nepageidautino burnos kvapo būti negali.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas maisto produktas, kurio nevalgo karališkosios šeimos nariai – jūros gėrybės. Taip stengiamasi sumažinti apsinuodijimo riziką. Buvęs karaliaus Karolio III liokajus Grantas Harroldas atskleidė portalui „Mirror“, kad tokių priemonių teko imtis dėl nemalonios patirties praeityje – karališkosios šeimos nariai yra apsinuodiję netinkamai paruoštomis ar nešviežiomis jūros gėrybėmis ir tai sutrikdė jų planus. Atšaukiant planus ir suplanuotus pasirodymus, kilmingieji rizikuoja nuvilti gerbėjus – reputacija jiems ypač svarbi.

Kitas karališkajame meniu nepageidaujamas produktas – stipriai nemėgstamas karaliaus Karolio III. Monarchas yra uždraudęs karališkuose renginiuose pateikti prancūzišką delikatesą foie gras – žąsų kepenėlių paštetą. Už tokį sprendimą Karolis III yra sulaukęs gyvūnų teisių gynėjų organizacijos PETA sveikinimų. Sprendimą Karolis III priėmė atsižvelgdamas į tai, kad paštetas gaminamas neetiškai ir pažeidžiant gyvūnų teises.

Britų karališkoji šeima pastaruoju metu yra pasaulio dėmesio centre. Tiesa, ne visada dėl malonių priežasčių.

„Žolelių arbatomis, tinkama mityba, sveiku gyvenimo būdu imunitetą reikia stiprinti ne tuomet, kai susergate, o nuolat, ypač rudenį ir žiemą, kai trūksta saulės, kai kimba peršalimo ligos, ir, žinoma, kai siaučia virusai, bakterijos, epidemijos ir pandemijos“, – sako S. Obelevičius ir priduria, kad svarbu žinoti, jog imunitetą stiprina ne tik česnakai ir citrinos, – gamta pilna augalų, kurie žmogų saugo nuo infekcijų, o kai užklumpa liga, gydo. Daugelis tokių augalų auga šalia mūsų: miškuose, soduose, gėlių ir prieskonių darželiuose.

Naujausią žinomo gamtininko, aplinkosaugininko S. Obelevičiaus knygą „Imunitetą stiprinantys augalai“ išleido leidykla „Alma littera“. Apie augalus ir imunitetą su knygos autoriumi kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

– Savo knygoje rašote, kad skiepai padeda išvengti liūdnų COVID-19 pasekmių, tačiau jie tikrai neatleidžia nuo sveikos gyvensenos įpročių ir būtinybės stiprinti imunitetą̨. Kaip jums pavyksta suderinti mokslo pasiekimus ir žoliavimo tradicijas? Sutikite, tai – gana neįprastas derinys? 

– Esu baigęs biologijos studijas, žinau, kad virusines epidemijas ir pandemijas sukelia ne Sorosas, žinau, kokiu greičiu dauginasi bakterijos, ypač virusai, žinau, kad geresnio pandemijų valdymo būdo kaip skiepai žmonija dar neišrado. Kartu esu sukaupęs nemažai žinių apie tai, kaip gydėsi mūsų protėviai, kai dar nebuvo skiepų ir cheminių vaistų. Ir, nors kai kas knygą jau spėjo pavadinti „antivakserių enciklopedija“, ji skirta visiems, kurie rūpinasi savo sveikata.

– Stiprus imunitetas – kas tai? Kaip galėčiau įvertinti, ar turiu stiprų, ar silpną imunitetą?

– Nežinau, ar egzistuoja testai, kurie parodytų, kokio stiprumo imunitetas yra, galima tik spėti: jei kaskart, kai sušąla rankos ar kojos, griebia sloga arba kosulys, imunitetas – silpnas. Aš turiu savo testą – kadangi kone kasdien dirbu sode, mano rankos nuolat subraižytos,  subadytos. Jeigu žaizdelės prastai ir ilgai gyja, vadinasi, imunitetas nusilpęs, jeigu normaliai ir sparčiai gyja – viskas gerai.

Šiaip jau vaistažolės, išskyrus turinčias nuodingų medžiagų, kurių be gydytojo vartoti nepatariama, tuo ir pranašesnės už cheminius preparatus, kad neturi šalutinio poveikio arba jis yra minimalus.

– Kokių taisyklių stiprindamas savo imunitetą laikotės jūs? Nuo ko prasidėjo jūsų domėjimasis vaistažolėmis.

– Jei atvirai, laiko stoka man nelabai leidžia gyventi sveikai ir rūpintis sveikata. Dažniausiai apsiriboju česnakais, o vasarą – kramsnodamas įvairiausias žoleles iš botanikos sodo. Susidomėjimas gamta turbūt išaugęs mano genuose, nes tėtis buvo miškininkas, užaugau tarp miškų, biologiją baigė ir brolis Kęstutis, ir sesė Virginija. Įdomu, kad mano proprosenelis buvo Rumšiškių viršaitis ir raštininku pas jį tarnavo Antanas Baranauskas. Taip lėmė likimas, kad atsidūriau Baranausko krašte.

– Galbūt turite stebuklingą sveikatos istoriją, kai vaistažolės padėjo jums ar jūsų artimiesiems išgyti?

– Tokių istorijų esu daug girdėjęs, bet visada į jas žiūriu rezervuotai, nes dažniausiai sėkmę lemia visuma: be vaistažolių, dar ir tikėjimas, įgimta stipri imuninė sistema, netgi žmogaus valia, tinkama mityba. Štai kodėl tų istorijų pakartoti dažniausiai neįmanoma.

– Ar pats vartojate cheminius vaistus?

– Kol kas beveik nevartoju, bet nesakau, kad nenaudosiu, nes su amžiumi ateina ar ateis įvairiausios sveikatos problemos. Tačiau, kai pakyla temperatūra ir prireikia vaistų, kad ją numuščiau, prie cheminių preparatų nepratusiam organizmui užtenka vos kelių piliulių.

– Savo knygoje išskiriate vaistažolių trejetuką: ežiuolės, česnakai ir juodieji serbentai. Kodėl būtent šie augalai?

– Tai mano subjektyvus vertinimas. Ežiuolės, matyt, be konkurencijos. Šis augalas turi itin stiprų imunitetą stiprinantį poveikį. Česnakus pasirinkau dėl baktericidinių savybių, o serbentus – dėl itin gausios cheminės sudėties ir vitaminų gausos.

– Vaistažolės kaip ir bet kuris kitas vaistas gali būti ir naudinga, ir žalinga. Apie naudą mes skaitome dažniau, rečiau kalbame apie pašalinius veiksnius. Kur savo knygai ieškojote žinių, kad žolės ne pakenktų, o padėtų?

– Šiaip jau vaistažolės, išskyrus turinčias nuodingų medžiagų, kurių be gydytojo vartoti nepatariama, tuo ir pranašesnės už cheminius preparatus, kad neturi šalutinio poveikio arba jis yra minimalus. Tačiau visada reikia jausti saiką, vaistažoles naudoti protingai, ne per ilgai, tą pačią be pertraukos – ne ilgiau kaip 2–3 savaites.

Apie pašalinius veiksnius, kaip ir apskritai apie vaistingąsias augalų ar grybų savybes yra prirašyta begalės knygų, mokslinių veikalų, tereikia bent jau maža dalelyte tos informacijos pasinaudoti.

– Savo knygoje aprašote ne tik vaistažoles, bet ir kiekvienam žinomus augalus – beržus, meškinius česnakus, dilgėles, netgi pateikiate receptus, kaip juos vartoti. Gal nereikėtų nei vaistažolių, jei mes valgytume tinkamą, natūralų, vitaminų pilną gamtos maistą?

– Turbūt daugelis medikų patvirtintų, kad žmogaus sveikata didžiausia dalimi (50 ir daugiau procentų) priklauso nuo jo gyvenimo būdo, o jam priskiriame ir sveiką mitybą. Be jokios abejonės, su maistu galime gauti daugybę vaistinių savybių turinčių komponentų, nes daug vaistažolių tinka maistui. Jeigu pavasarį į salotas įmaišysite keletą pavasarinių raktažolių lapelių, tikrai patenkinsite vitamino C poreikį. Trūkstant geležies, sergant mažakraujyste galima skanauti dilgėlių sriubą arba valgyti naujazelandinių špinokų salotas.

Dar norėčiau pridėti, kad liaudyje įsitvirtinę daugybė klaidingų stereotipų. Pavyzdžiui, kai sugriebiame peršalimą, susergame gripu ar COVID-19, mums būtinai reikia vitamino C atsargas pildyti į arbatą dedant citrinos griežinėlį. Tačiau naudos iš to – kaip iš ožio pieno, nes šio vitamino paros norma žmogui yra apie 80–90 mg. O 100 gramų citrinos vitamino C yra 40–48 mg, taigi, siekdami patenkinti vitaminų poreikį, kasdien turėtume suvalgyti po dvi dideles citrinas. Tačiau, norint gauti daug vitamino C, nebūtina raukytis valgant citrinas. Šių vitaminų bene daugiausia pasaulyje sukaupia graikinių riešutmedžių lapai – iki 4 500 mg vitamino. Lietuviškų erškėčių uogose vitamino C – 1 500 mg, aktinidijose – 1 400 mg, pavasarinių raktažolių lapuose – vidutiniškai 237 mg, petražolėse – 171 mg, juodųjų serbentų uogose – 166 mg, paprikose – 144 mg, svarainiuose – iki 106 mg, brokoliuose – 83 mg, briuseliniuose kopūstuose – 80 mg, kivių vaisiuose – 71 mg, braškėse – 66 mg, apelsinuose – 51 mg. Tad bet kuris čia išvardytas vaisius ar lapas gali su kaupu pakeisti citrinas.

– Ar esama tokių augalų, kurie savo savybėmis jus patį yra nustebinę?

– Mane stebina paprastas Lietuvos pievų augaliukas, senolių Švento Petro rakteliais vadinama pavasarinė raktažolė, tiksliau sakant, joje kaupiamas vitamino C kiekis. Kartu stebina, kad šis paprastas ir gražus augaliukas neauga kiekviename darželyje bei gėlyne kaip puiki salotinė daržovė.

– Daug metų dirbote pedagoginį darbą su vaikais, ar pavyko išmokyti juos mylėti gamtą? Ar tikrai vaikai šiandien labai nutolę nuo gamtos?

– Kad vaikai ir ne tik vaikai toksta nuo gamtos, – faktas. Technologijos (internetiniai žaidimai, telefonai) kol kas užgožia vaikų norą būti gamtoje ir ją pažinti, tačiau iš kitos pusės džiugina, kad vis daugiau žmonių įsijungia į įvairias organizacijas, ginančias miškus, gyvūnus ir panašiai. Jau vien buvimas tokios mokyklos aplinkoje, kai vaikus supa tūkstančiai medžių ir gėlių, paukščių, drugių, žalčių ir voverių, savaime auklėja. Daug kas nustemba, kad neaptvertos augalų kolekcijos veši, gatvės pakraštyje žydi tūkstančiai tulpių, vilkdalgių ir viendienių, tačiau Traupyje jų niekas nevagia, neskina, nelaužo ir nemindo.

– Tai Traupyje vis dar egzistuoja mokyklinis sodas, kurį jūs įkūrėte?

– Žinoma, Traupio botanikos sodas egzistuoja, jis jau išaugo mokyklinius marškinėlius, nors yra maksimaliai pritaikytas edukacijoms, sodas kasmet dar pasipildo šimtais ar net tūkstančiu naujų augalų. Dabar jame auga per 12 000 pavadinimų augalų, tad įvairove nenusileidžia ar net lenkia universitetų botanikos sodus.

– Ar tik atsitiktinumas, ar iš tiesų sveikatingumu, miškais ir natūraliomis pievomis garsėjantys Anykščiai yra labai tinkama vieta jūsų užsiėmimui.

– Turbūt tai nėra atsitiktinumas. Anykščiai – vienas gražiausių ir švariausių gamtos kampelių šalyje. Svajoju, kad kada nors pavyks įgyvendinti idėją Anykščius paversti alternatyvios medicinos centru, nes pagrindas tam yra, pavyzdžiui, Anykščiuose galima įsigyti gilių kavos ar žolelių arbatos iš „Arbatos magijos“, veikia „Odorata gamtos SPA“ ir kiti.

– Kuriam iš savo keturių vaikų perduodate vaistažolių rinkimo tradiciją?

– Iš visų tik jaunėlis Žygimantas pasirinko biologo kelią, studijuoja doktorantūroje, tačiau jo susidomėjimo objektas – ne augalai, o juos graužiantys vabalai...

– Kas jums padėjo taip gražiai parengti knygą? Šeimoje turite ir žurnalistų, ir komunikatorių, ir fotografų... 

– Vieną knygutę esu išleidęs, kurią iliustravo dukra, o fotografavo sūnus. Bet ne šią.

Kiekviena gražiai iliustruota mokslo populiarinimo knyga yra ne vieno tekstų autoriaus produktas. Šį kartą, sakyčiau, sutapo autoriaus idėja su leidyklos norais bei strategija, todėl ir produktas, nebūsiu kuklus, yra geras. O prie to prisidėjo daug žmonių: redaktorė Sigita Bertulienė, meninis redaktorius Agnius Tarabilda, sudarytoja Ernesta Rilienė.

Šventiniu Kalėdų laikotarpiu daugelis žmonių gausiau mėgavosi maistu ir nutolo nuo įprasto mitybos režimo. Per šventes valgoma gan sunkaus maisto – nuo įvairiausių mišrainių iki saldėsių, tad natūralu, kad po tokio maratono jaučiamės apsunkę ir pasyvesni. Norint grįžti į įprastas vėžes, reikėtų ir sumažinti maisto kiekį, ir vartoti daugiau tam tikrų produktų, kurie padeda organizmui išsivalyti bei suteikia daugiau energijos. Aštuoni produktai puikiai tiks organizmui atsigauti po švenčių.

Imbierai

Imbierai skatina virškinimo procesą, todėl jo galima įberti į mėgstamas sultis, arbatą arba valgyti vieną. Vieną arbatinį šaukštelį smulkinto imbiero ir medaus galima sumaišyti su puodeliu šilto vandens. Gerti rekomenduojama vieną ar du kartus per dieną.

Šalavijų sėklos

Šios mažytės sėklos puikiai valo žarnyną. Kelias minutes pamirkytos vandenyje jos išbrinksta ir virsta drebučiais. Šiose sėklose yra  omega-3 riebalų rūgščių, kurios kovoja su uždegimais ir padeda organizmui išsivalyti dar greičiau. Šaukštą šalavijų sėklų galite tiesiog įberti į stiklinę vandens ir, pagardinę citrinų sultimis, išgerti. Sėklomis verta paskaninti kasdienius patiekalus, pavyzdžiui, įberti į vaisių kokteilius, rytinę košę ar salotas.

Citrinos

Citrinos yra daugelio detoksikacinių dietų pagrindas, ir tam yra svari priežastis. Pirma, citrinose gausu vitamino C, kuris puikiai tinka ne tik kovojant su įvairiais virusais, bet ir padeda atsigauti odai. Be to, citrusiniai vaisiai turi šarminį poveikį organizmui, taigi ali padėti atkurti organizmo pH pusiausvyrą ir sustiprinti imuninę sistemą. Pabandykite dieną pradėti nuo puodelio šilto vandens su citrinos griežinėliu, kad padėtumėte organizmui išsivalyti toksinus.

Česnakai

Česnakai nuo seno žinomi dėl teigiamo poveikio širdies veiklai, be to, aštrus maistas gerai detoksikuoja organizmą. Česnakas ne tik pasižymi antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, bet ir turi cheminės medžiagos alicino, kuris skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą bei padeda kovoti su toksinais. Česnakus geriausia valgyti žalius, todėl į salotų padažą įberkite šiek tiek susmulkintų česnakų, kad pagardintumėte skonį ir sustiprintumėte sveikatą.

Žalioji arbata

Detoksikacijos planas nebūtų visavertis be reguliaraus skysčių vartojimo. Skysčiai būtini, kad mūsų organai būtų sveiki ir iš organizmo pasišalintų toksinai, o žalioji arbata – puikus būdas paįvairinti skysčių  racioną. Žaliojoje arbatoje taip pat daug antioksidantų, kurie padeda pagerinti žarnyno veiklą.

Rudieji ryžiai

Jei norite išsivalyti organizmą ir sustiprinti sveikatą, vertėtų mažiau vartoti perdirbtų maisto produktų. Pabandykite savo mitybą papildyti sveikesniais viso grūdo produktais, tokiais kaip rudieji ryžiai, kuriuose gausu pagrindinių detoksikuojančių maistinių medžiagų, B grupės vitaminų, magnio, fosforo. Ruduosiuose ryžiuose – itin daug skaidulų, kurios gerai valo žarnyną, ir seleno, kuris gali padėti apsaugoti kepenis ir net pagerinti veido spalvą.

Burokėliai

Tiems, kuriems reikia sveikatą stiprinančių maistingųjų medžiagų užtaiso, geriau už burokėlius nieko neras. Šiose daržovėse gausu magnio, geležies ir vitamino C, tad jos turi didelį teigiamą poveikį sveikatai. Burokėliai ne tik puikiai tinka odai, plaukams ir cholesterolio kiekiui palaikyti, bet ir kepenims detoksikuoti, todėl puikiai valo žarnyną. Norėdami pajusti jų naudą, pabandykite į salotas dėti virtų burokėlių arba tiesiog gurkšnoti šviežiai spaustų burokėlių sultis.

Švieži vaisiai

Švieži vaisiai turi itin daug vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų, be to, juose mažai kalorijų, todėl jie svarbi dietos dalis, norint išvalyti organizmą. Kad virškinimas būtų geresnis, pabandykite per dieną vaisių suvalgyti daugiau. Gera žinia, kad vaisius įtraukti į savo mitybos racioną yra gana lengva, todėl pabandykite dieną pradėti šviežių vaisių salotomis arba kokteiliu, o dieną užsimanę užkandžiauti, pasipjaustykite obuolių ar kriaušių skiltelių.

Ne veltui specialistai ieškantiems būdų stiprinti imuninę sistemą siūlo pasitelkti kuo daugiau natūralių produktų, kurie ir saugo nuo susirgimų, ir leidžia lengviau juos įveikti.

Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – medus, citrina ir imbieras daro tikrus stebuklus. Todėl kulinarijos ekspertė dalijasi idėjomis, kaip šiuos produktus itin lengvai paversti stipria, gardžia ir natūralia organizmo apsauga žiemą.

Veikia kaip antibiotikai

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, padidėjęs lietuvių rūpestis savo sveikata pastebimas kiekvieną žiemą. Tačiau, anot pašnekovės, šiemet noras stiprinti imuninę sistemą – ypač aktualus, kadangi ligų prevencija tapo kiekvieno pirkėjo prioritetu.

„Dar iki kalendorinės žiemos pradžios fiksavome išaugusią produktų, kurie natūraliai apsaugo organizmą nuo peršalimo ligų, paklausą. Pirkėjai parduotuvėse ypač dažnai dairosi imbiero, citrusinių vaisių – citrinų, apelsinų, mandarinų, greipfrutų. Šių produktų dabar galime pasiūlyti itin kokybiškų, skanių bei aromatingų, nes žiema – pats citrusų sezonas. Vis daugiau parduodame ir medaus“, – sako E. Dapkienė.

Medaus rekomenduojama kasdien suvalgyti po 1–2 šaukštelius, nes jis gausus ne tik įvairių naudingų mikroelementų, bet veikia ir kaip antibiotikas. Tuo metu vitamino C turtingos citrinos vadinamos pagrindiniu imuninės sistemos skydu. Kalbant apie organizmo apsaugą, verta nepamiršti ir naudingųjų imbiero savybių. Šioje šaknyje esantis gingerolio junginys sumažina infekcijų riziką, užtikrina tinkamą virškinamojo trakto veiklą, mažina silpnumą, tonizuoja bei stiprina imuninę sistemą.

B. Baratinskaitė siūlo iš visų šių produktų pasigaminti natūralius mišinius, kurie taps puikia alternatyva žiemą nuolat besipildančiai namų vaistinėlei.

Klasikinis ir nepakeičiamas mišinys

Reikės:

4 šaukštų medaus,

1 didesnio imbiero šaknies,

1 didesnės citrinos.

Imbierą nuplaukite ir sutarkuokite smulkia tarka. Citriną taip pat nuplaukite, išimkite sėklas, sutarkuokite su žievele. Sumaišykite tarkuotą imbierą, citriną ir medų. Paruoštą mišinį laikykite šaldytuve ir kasdien suvalgykite po 1–2 šaukštus.

„Šis mišinys – ypač lengvai paruošiamas, gardus ir sveikas. Reguliariai jo paskanaudami, nuolatos stiprinsite organizmą, o išlaikytas vitaminų, cukraus bei natūralių medžiagų balansas taps puikia apsauga nuo peršalimo ligų. Todėl visiems patarčiau turėti tokį mišinį namuose – tai nepakeičiamas ir natūralus kasdienės sveikatos šaltinis kiekvienam“, – sako B. Baratinskaitė.

Vitaminų ir energijos užtaisas

Reikės:

saujos spanguolių,

1 česnako,

3 šaukštų medaus.

Spanguoles nuplaukite, sutrinkite. Česnaką nulupkite ir taip pat sutrinkite. Lygiomis dalimis sumaišykite trintas spanguoles, česnaką ir medų. Gautą košelę laikykite šaldytuve. Valgykite 3–4 kartus per dieną po šaukštą.

„Šiame mišinyje citriną ir imbierą keičia kiti itin naudingi produktai – česnakas bei spanguolės. Pirmasis ypač stiprina organizmo apsaugą ir efektingai naikina bakterijas. Savo ruožtu spanguolės vadinamos tikromis superuogomis. Jos įveikia bakterijas, virusus, ilgai negenda bei išlaiko savyje naudingas medžiagas netgi apdorotos. Todėl kiekvienas, vartodamas šį mišinį, bus ir sveikas, ir energingas“, – tikina kulinarijos ekspertė.

Gurmaniškas ir antistresinis mišinys

Reikės:

400 g graikinių riešutų,

3 šaukštų medaus.

Riešutus sutrinkite ir lygiomis dalimis sumaišykite su medumi. Vartokite po 2 valgomuosius šaukštus mišinio per dieną.

„Graikiniai riešutai – ypač naudingi bei vertingi sveikatai. Jie išskirtiniai ne tik dėl subtilaus skonio, bet ir mažina vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę. Reguliariai valgant šiuos riešutus organizmas apsaugomas ir nuo neigiamo streso poveikio, kuris yra vienas pagrindinių imuninės sistemos ardytojų. Todėl toks mišinys yra ir sveikas, ir gurmaniškas, nes jame susipina du vienas kitą papildančių ingredientų poskoniai“, – pastebi B. Baratinskaitė.

Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių. Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Siekiant sėkmingai išgyventi šaltąjį sezoną, medikai skatina gyventojus pasiskiepyti nuo gripo ir neigia sklandančius mitus apie šią ligą ir skiepus.

„Dažnai galvojama, kad tinkamiausias laikas skiepytis nuo gripo yra rugsėjo – spalio mėnesiai, o jeigu nespėji iki žiemos, tai jau būna per vėlu. Netiesa, skiepytis galima ir vėlyvą rudenį bei žiemą, lapkričio – gruodžio mėnesiais. Svarbiausia gripo vakcinos taisyklė – skiepytis tuomet, kai dar nesergi. Skiepus nuo gripo reiktų atidėti tiems žmonėms, kurie tuo metu serga ir karščiuoja“, – aiškina Santaros klinikų Šeimos medicinos centro ir Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Daugiausiai gripo atvejų Lietuvoje fiksuojama sausio – vasario mėnesiais. Pasiskiepijus nuo gripo, imunologinė apsauga prieš infekciją, pasak mediko, susiformuoja maždaug per dvi savaites, todėl pasiskiepijus dabar, jau lapkričio mėnesį žmogus būtų pasiruošęs ligos sezonui.

„Pasiskiepijęs žmogus imunitetą gripui išsaugo maždaug 6 mėnesius, kai kuriais atvejais ir ilgiau. Po 6 mėnesių antikūnų koncentracija sumažėja maždaug 50 proc., todėl pasiskiepijus per anksti, rizikuojama nebeturėti imuniteto gripui epidemijos metu. Dėl nuolatinio gripo viruso kintamumo apskritai būtina skiepytis kiekvienais metais“, – sako V. Morozovas.

Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B) atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Šiais metais prognozuojamas Influenzavirus A tipo virusas.

A tipo gripo virusas yra ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą, insultą, infarktą, trombozę, širdies raumens ar inkstų pažeidimus.

„Šio tipo gripo komplikacijos dažniausiai būna dvejopos: gali sukelti arba aukštą temperatūrą, plaučių uždegimą, arba didelio uždegimo išprovokuotus lėtinių ligų paūmėjimus. Todėl A tipo gripo virusas yra ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą, insultą, infarktą, trombozę, širdies raumens ar inkstų pažeidimus“, – sako gydytojas.

Senyvus žmones rekomenduojama skiepyti kuo vėliau, nes jų imuninė reakciją į vakciną yra silpnesnė.

Šaltkrėtis, kosulys, aukšta temperatūra, silpnumas, raumenų ir galvos, gerklės, akių obuolių, skausmas, sloga – dažniausi gripo infekcijos simptomai. Gripo virusas gali sukelti sunkias komplikacijas, kurios lemia ilgą hospitalizacijos laikotarpį ir dažnus mirties atvejus.

„Į didelę rizikos grupę, kuriai dažniau išsivysto gripo viruso sukeltos komplikacijos, patenka vyresnio amžiaus asmenys, maži vaikai, nėščiosios moterys, taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchų astma, plaučių širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis. Taip pat rekomenduojama skiepytis asmenims, gyvenantiems su rizikos grupės asmenimis arba juos prižiūrintiems, teikiantiems medicinos pagalbą“, – sako šeimos gydytojas.

Norint apsisaugoti nuo gripo viruso, pasak mediko, nepadės nei česnakas, nei imbieras, nei brangūs vitaminai ar vaistai.

„Geresnės apsaugos nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų nei vakcina – nėra. Žinoma, imuniteto stiprinimui taip pat būtina sveika gyvensena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas lauke bet kuriuo oru, streso, žalingų įpročių vengimas“, – sako V. Morozovas.

Vakcinaciją, pasak jo, reiktų atidėti tiems žmonėms, kurie anksčiau yra turėję sunkių reakcijų į skiepą.

„Trumpalaikiai negalavimai, tokie kaip nedidelė temperatūra, paraudusi ar skaudanti ranka, peršalimo jausmas yra visiškai normalūs pašaliniai vakcinacijos simptomai, o ne alergija ar komplikacija. Tačiau jeigu žmogui anksčiau įskiepyta gripo vakcina yra sukėlusi alerginę reakciją, tuomet reiktų skiepytis atsargiai ir gal net su gydytojo alergologo priežiūra“, – pažymi V. Morozovas.

Jei žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, negali atsikratyti žalingų įpročių, nemoka atsipalaiduoti, neskiria laiko sportui ar aktyviam laisvalaikiui, – visa tai atsiliepia širdies veiklai.

Problemos – peržengus 50-metį

Su širdies veikla susiję įvairūs negalavimai kamuoja vos peržengus 50 metų ribą. Svarbiausias žmogaus raumuo, kuris dirba iki paskutinės dienos, ilgainiui silpsta, todėl pradeda susitraukinėti dar greičiau. Bet ateina diena, kai gyvenimo pokyčiai tampa vis sunkiau pakeliami, o dusulys, dūrimas širdies plote, oro trūkumas ar permušimai ima dažnėti.  Ne vieną tokį skundą girdėjęs vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius apgailestavo, kad „širdininkais“ vis dažniau tampa darbingo amžiaus pacientai. Dažnai tokiems žmonėms prireikia ne tik psichologinės pagalbos, bet ir pagalbos širdžiai.

„Prasta emocinė būklė prisideda prie to, kad žmonės nesugeba suplanuoti savo  darbų ritmo, galime sakyti, kad daugeliui žmonių trūksta laiko, dienos ir šviesos. Jei žmogus neturi normalaus gyvenimo ritmo, didelė tikimybė, kad ritmas sutriks ir širdyje“, – priminė V.Skirkevičius.

Žinios apie vaistinius augalus gali būti atspirties tašku, ieškant papildomų prevencijos priemonių, padedančių apsaugoti širdį nuo ritmo sutrikimų. Fitoterapija, anot specialisto, gali  papildyti tradicinės medicinos galimybes.

Neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių.

„Bet neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių“, – įsitikinęs V.Skirkevičius.

Anot V. Skirkevičiaus, reikalingiausias  kompleksas ritmingam širdies darbui palaikyti yra derinys iš gudobelių, česnakų ekstraktų, magnio, vitaminų B 1 ir B6 bei  svarbaus antioksidanto – arbatmedžių lapų ekstrakto, rašoma pranešime spaudai.

„Geriausia šias medžiagas vartoti kartu, o ne atskirai, nes tokiu būdu užtikrinamas harmoningas augalų veikimas organizme ir pusiausvyra“, – teigė fitoterapeutas.

Gudobelės

Gudobelių vaisiai maitina širdies raumenį, taip pat veikia virškinimą ir plonąjį žarnyną. V. Skirkevičius prisiminė, kad širdžiai ypač būtini polisacharidai, kurias kaupia gudobelės. Netgi pacientams, vartojantiems vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo ir širdies ritmo sutrikimo, ilgainiui gali nuvargti širdies raumuo. Kad taip neatsitiktų,  gali padėti gudobelės polisacharidai.

Gudobelę (lot. Crataegus), kaip draugišką širdžiai augalą,  dar pirmajame mūsų eros amžiuje  aprašė  antikos gydytojas ir farmacininkas Dioskoridas. Šio augalo naudingumą pripažįsta ir šiuolaikinė fitoterapija, teigianti, kad gudobelė yra universali medžiaga širdžiai, kurios įvairiapusis veikimas ne tik įrodytas farmakologiškai, bet ir plačiai ištirtas.

Gudobelėse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno rūgšties, kavos rūgšties ir kt. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse. Dėl šios priežasties gudobelės gali padėti palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą.

Česnakai

Naudingi širdžiai ir česnakai (lot. Alium sativum), dėl aštraus kvapo ir skonio daugelių šalių virtuvėje šis prieskoninis augalas užima išskirtinę vietą. Dėl specifinio kvapo česnakai gali būti dėkingi organiniams sieros junginiams, česnakai taip pat turi daug steroidinių saponinų bei įvairių kitų vandenyje arba riebaluose tirpių cheminių savybių. Šios medžiagos padeda palaikyti imuninę sistemą, turi įtakos angliavandenių apykaitai. Jos pasižymi dar vienu svarbiu poveikiu –  reguliuoja cholesterolio gamybą kepenyse, tai padeda palaikyti kraujyje mažesnį cholesterolio kiekį.

Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas.

Nuo senų laikų gudobelės ir česnakai kaip kraujotaką ir širdį stimuliuojantys augalai yra vartojami kartu. Toks derinys yra gerai žinomas, nes remiasi tūkstantmete tradicija. „Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas“,  – tikino V. Skirkevičius.

Vitaminai B1 ir B6

Jei žmonės skundžiasi sutrikusia širdies veikla, yra didelė tikimybė, kad jam trūksta B grupės vitaminų, nes jų atsargos organizme būna išsekusios. Todėl maisto papilduose, skirtuose stiprinti širdžiai, be vaistinių augalų turi būti įtraukti B grupės vitaminai, mikroelementas magnis. B grupės vitaminai ypač naudingi širdžiai, nes jie veikia nervinio impulso plitimą.

Vitaminas B1 priklauso vandenyje tirpių B vitaminų grupei, kurie žmogaus organizme nesintetinami. Kas atsitinka, kai trūksta vitamino B1? Pirmiausia dėl to nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat nervų sistema, pablogėja psichologinė būsena, nes šis vitaminas lemia normalią energijos apykaitą visose ląstelėse. Taip pat įrodyta, kad tiaminas atlieka svarbų vaidmenį širdies ląstelių energijos apykaitoje, o tai padeda išsaugoti normalią širdies veiklą.

Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas – tai vitaminas B6. Nedidelis šio vitamino kiekis būna sukauptas raumenyse. Vitaminas B6 dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose: amino rūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitoje, hemoglobino metabolizme, tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų biosintezėje. Kadangi organizmas nesukaupia daug  vitamino B6, jo atsargas būtina papildyti.

Į vitamino B6 reikšmę sveikatai atkreipė dėmesį ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Jos požiūriu, šis vitaminas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą,  taip pat mažina nuovargį. Kai trūksta B grupės vitaminų, taip pat vitamino B6, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Išanalizavus įvairiose pasaulio šalyse  skirtingu metu atliktų 30 tyrimų, buvo padaryta išvada, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.

Magnis

Kamuojamiems įvairių širdies negalavimų žmonėms gali trūkti ir magnio, todėl šiuo mikroelementu stengiamasi taip pat praturtinti kompleksus, kurie skirti ritmingam širdies darbui. Jeigu žmogus negaus papildomai šio mikroelemento,  jo vidiniai rezervai greitai ištuštės.

Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 proc. gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo.

Magnis – tai vienas būtiniausių mikroelementų. Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 proc. gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ši bėda kamuoja tuos žmones, kurie valgo daug smarkiai pervirto, riebaus ar saldaus maisto, piktnaudžiauja  alkoholiu, gaivinamasi gazuotais gėrimais. Magnio atsargos organizme taip pat išsenka, jei žmogus laikosi griežtos dietos, gausiai prakaituoja ar vartoja  šlapimo išsiskyrimą skatinamuosius vaistus diuretikus, jei sutrikęs šio mikroelemento pasisavinimas.

Magnis atlieka kelias svarbias užduotis. Jis padeda išsaugoti elektrolitų pusiausvyrą, nes trūkstant kraujyje magnio, gali imti trūkti kalcio bei kalio. Magnis mažina  nuovargį,  gerina psichologinę būseną, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, baltymų sintezę, nervų sistemos veiklą.

Yra patvirtinta, kad magnis būtinas reguliuojant nervinių impulsų perdavimą ląstelėse  ir raumenų susitraukimui. Apžvelgęs epidemiologinius tyrimus, Europos Komisijos Maisto mokslinis komitetas paskelbė išvadą –  magnio trūkumas kraujyje gali būti siejamas su širdies ligų ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Kininių arbatmedžių lapų ekstraktas

Kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos kininis arbatmedis yra ne tik populiarios arbatos žaliava. Iš arbatmedžių lapų nuo seno yra ruošiami troškulį malšinantys gėrimai ir gydomieji preparatai. Arbatmedžio lapų ekstraktas  turi junginių, stabdančių bakterijų augimą, todėl vadinamas natūraliu antiseptiku. Jis taip pat pasižymi kaip bakterijų žudikas, todėl vadinamas baktericidu. Arbatmedžio lapuose yra medžiagų, apsaugančių nuo grybelinių ligų, todėl šis augalas vadinamas fungicidu.

Tai taip pat yra stiprus antioksidantas, nes jame yra junginių, neleidžiančių susidaryti  nitrozaminams, kurie sukelia vėžį. Yra manoma, kad dėl antioksidacinių savybių ekstraktas neutralizuoja jau susidariusius pavojingus junginius.

Arbatmedžio ekstraktas pasižymi kraujotaką stimuliuojančiu poveikiu, todėl naudingas širdies veiklai. Netgi išgėręs puodelį žalios arbatos žmogus jaučia palengvėjimą ir ramybę. Dėl šios priežasties arbatmedis nuo seno vertinamas  kaip svarbi pagalba  sutrikusiai kraujotakai ir pavargusiai širdžiai.

Gudobelių, česnakų, arbatmedžio ekstraktai praturtint B1 ir B6  grupės vitaminais bei magniu,  papildo žmogaus organizmo atsargas tada, kai to labiausiai reikia. „Kadangi sutrikusiu širdies ritmu besiskundžiantys žmonės dažnai serga lėtine liga, svarbu tokį 5 komponentų kompleksą širdžiai vartoti ne trumpiau nei tris mėnesius“, – pabrėžė V. Skirkevičius.

Ne itin malonaus kvapo ir aštraus skonio vaistinį augalą gydytojai nuo seno rekomenduodavo valgyti bemaž nuo visų ligų. Tuomet tikėta česnako gerosiomis savybėmis, kurias šiandien patvirtina ir mokslas.

KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros dėstytojas prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis pasakoja, kad apie česnako gydomąsias savybes žinota dar gilioje senovėje: „1500 metų prieš Kristų egiptiečių papirusuose jau buvo 22 gydomieji receptai su česnakais. Nuo seno česnakai vartoti ir graikų medicinoje, tad apie jų naudą žinoma jau labai seniai. Antrojo pasaulinio karo metu česnaką vadino rusišku penicilinu – antimikrobine medžiaga“.

Pasak mokslininko, apie česnakus yra parašyti keli tūkstančiai mokslinių straipsnių. Publikacijose tyrinėta jų nauda ir poveikis sveikatai bei ligų prevencijai. Kone labiausiai tirti apsaugos būdai nuo širdies kraujagyslių ligų, onkologinių atvejų ir antimikrobinio priešuždegiminio poveikio.

„Česnakas padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, skatina trombocitų mažėjimą. Jis taip pat gerina kvėpavimo takų sistemos veiklą, valo toksinus, lėtina vėžinių ląstelių progresavimą. Taigi šių vertingų daržovių nauda – akivaizdi, – sakė prof. P. R. Venskutonis. – Česnakas veikia tarsi priešnuodis. Jis yra labai veiklus prieš infekcijas ir visus mikroorganizmus. Jo sieros junginiai yra stiprūs, tad šis augalas išsiskiria savo antimikrobinėmis savybėmis ir veikia kaip antibiotikas“.

Pasak mokslininko, daugelio įsitikinimas, esą česnakas gerina imuninę sistemą, yra klaidingas. Ši daržovė pasižymi gydomosiomis savybėmis, bet jos nederėtų painioti su imuninės sistemos stiprintojais: ežiuole, imbieru, ženšeniu.

Česnakai savo sudėtimi panašūs į svogūnus, bet pastarieji turi gerokai mažiau veikliųjų medžiagų. „Česnakuose randama įvairių cheminių medžiagų. Vien tik sieros junginių identifikuota per 30. Pagrindine medžiaga laikomas alicinas, išsiskiriantis česnakus traiškant mechaniškai. Tada vyksta intensyvi fermentinė reakcija atskleidžianti stipraus ir aštraus skonio medžiagą“, – aiškino pašnekovas.

Dažniausiai česnakai naudojami kaip prieskonis maisto ruošoje. Rekomenduojama paros dozė žmogui – 10 gramų. Profesorius įspėja, kad nesaikingas jo vartojimas gali erzinti skrandį ar sukelti alergiją.

Jis štai toks: nulupti 3 citrinas, nuvalyti 15 skiltelių česnako, visa tai susmulkinti ir sumalti mėsmale arba plaktuvu. Tuomet gautą masę supilti į puodą, pakaitinti iki užvirs ir padėti į šaldytuvą, kad atvėstų.

Užterštos arterijos gali sukelti dažną galvos skausmą, padidėjusį kraujospūdį, širdies priepuolį ir insultą, o būtent česnakas teigiamai veikia širdies kraujagyslių veiklą, mažina cholesterolio kiekį.

Citrina taip pat turi daug naudingų medžiagų: vitamino C, kalio, magnio. Į gėrimą galima įdėti ir ženšenio.