-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys? 16
Dar tik derasi
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Paulius Keras tarybos nariams buvo tarstelėjęs, kad Kaune planuojama įrengti specialias vietas nuomojamiems elektriniams paspirtukams. „Kauno diena“ pasidomėjo, kur tokios vietos galėtų būti.
„Kadangi oficialios informacijos kol kas nėra, siūlyčiau su šia užklausa kreiptis į savivaldybės ryšių su visuomene skyrių“, – nieko konkretaus neatsakė paspirtukus Kaune nuomojančios bendrovės „Bolt“ atstovė viešiesiems ryšiams Margarita Sargautytė.
Miesto atstovai tik patvirtino faktą, kad tokios derybos vyksta, tačiau kol kas nedetalizavo nei kada tokios vietos bus įrengtos, nei kuriose Kauno vietose. Tik pažymėjo, kad toks sprendimas turėtų įvesti daugiau tvarkos.
„Didėjantis paspirtukų skaičius tampa opia problema. Dėl šios priežasties kalbamės su operatoriumi, kad mieste šioms transporto priemonėms įvestų daugiau tvarkos. Šiuo klausimu dirbame, todėl kai tik turėsime naujienų, visuomenę informuosime atskirai“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Palieka bet kur
„Kauno diena“ ne kartą yra sulaukusi miestiečių skundų dėl bet kur paliekamų „Bolt“ paspirtukų. Pasinaudoję šia paslauga, dažnai paspirtukai paliekami tiesiai ant pėsčiųjų ar dviračių takų. Pasitaiko atvejų, kai išmėtyti paspirtukai kuria vizualinę taršą lankytinose miesto vietose.
„Kelis kartus mačiau prie Soboro tvarkingai išrikiuotus „Bolt“ paspirtukus, bet ilgai taip nebūna. Paskui juos numeta bet kur. Dažnai paspirtukai paliekami tako viduryje, todėl nepatogu pro juos praeiti. Ne kartą teko Senamiestyje matyti paliktus ant šaligatvių – žmonės nepraeina, kliūva, o jei dar koks renginys – tai išvis tragedija“, – kiek anksčiau piktinosi kaunietė Dalia.
„Turistai nori nusifotografuoti prie kokio lankytino objekto, o fone – išvartyti paspirtukai. Tikrai trūksta tvarkos“, – yra sakęs kitas kaunietis Vytas.
Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ant šaligatvių, dviračių takų palikti nuomojami paspirtukai trukdo komunalininkams. Jiems tenka arba patraukti transporto priemones, arba kaip nors jas apvažiuoti, tačiau tada negalima tinkamai nuvalyti takų.
Turistai nori nusifotografuoti prie kokio lankytino objekto, o fone – išvartyti paspirtukai. Tikrai trūksta tvarkos.
Vilniaus pavyzdys
Praėjusiais metais Vilniuje atsirado privalomos „Bolt“ paspirtukų parkavimo vietos. Kai kur šių transporto priemonių palikti visai nebegalima, kitur – reikia apstatyti į specialias vietas, kitu atveju programėlė neleidžia baigti nuomos paslaugos ir užrakinti paspirtuko.
Nuo praėjusių metų rudes Vilniuje veikia 175 zonos, kuriose palikti elektrinio paspirtuko tiesiog negalima. Taip pat kai kur apribotas greitis, trijose gatvėse neleidžiama „Bolt“ paspirtukais iš vis važiuoti. Be to platformos žemėlapyje atsirado 119 zonų, skirtų parkavimui centrinėse miesto dalyse.
Šie pokyčiai inicijuoti gavus gyventojų ir verslo skundų dėl ne vietoje paliktų paspirtukų. Įvedus tokią tvarką ir Kaune, tikimasi, kad ir čia būtų daugiau tvarkos.
-
„Ignitis“ uždarys aptarnavimo centrus? 108
Valandos eilėse
Elektros tiekimo sektoriuje – šiuo metu nepavydėtina situacija. Iš pradžių – sumaištis, ką, kur ir kaip rinktis, tada chaosas ir kelių valandų eilės dėl sunaudoto elektros kiekio deklaravimo, vis kylančios kainos. Dar vėliau – bendrovės „Perlas Energija“ vienašališkas sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis ir apmauti klientai.
Bendrovės „Ignitis“ atstovai dar gerokai anksčiau iki šių įvykių buvo viešai prasitarę apie idėją visiškai atsisakyti kontaktinio klientų aptarnavimo centrų. Artimiausiu metu to įgyvendinti neketinama, bet planų neatsisakoma. Kodėl gi ne? Didžioji dauguma gyventojų liko klientai ir toliau.
Tik nežinia, kas laukia, nebelikus kontaktinių klientų aptarnavimo centrų. Ar valstybės įmonė turėtų siekti vien tik pelno, ar neturėtų vartotojams palikti galimybės naudotis kaip įmanoma daugiau būdų susisiekti su specialistais?
Ką reiškia pasikliauti tik nuotolinėmis paslaugomis, pamatėme per karantiną, kai neturėjome kitos išeities. UAB „Ignitis“ klientai nuotolinio aptarnavimo skonį pajuto ir birželį, liepą, kai strigo elektroninių sutarčių sudarymo sistemos, lūžo telefono linijos.
Situacija: bendrovės „Ignitis“ atstovai neslepia ketinimų uždaryti klientų aptarnavimo centrus, tačiau tikina, kad sprendimas dar esą nepriimtas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Tuomet žmonėms neliko nieko kito, kaip tik valandas laukti eilėse klientų aptarnavimo centruose. Kaunietė į redakciją buvo atsiuntusi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip medikai teikia pagalbą blogai pasijutusiai moteriai. Tai, pasak pašnekovės, ne vienintelis tądien susmukęs asmuo, neatlaikęs ilgo laukimo eilėje tokiomis sąlygomis. Žmonių apgultis buvo visuose skyriuose.
Nurodė kreiptis į vaikus
Galbūt viską ir galima išspręsti elektroniniu būdu, dalį – telefonu, tačiau ne visiems žmonėms tai priimtina, ne visi turi prieigą prie elektroninės bankininkystės, interneto, ne visi savarankiškai moka ar drįsta tuo naudotis.
Kaunietė akcentavo, kad, priimant sprendimus dėl pokyčių, trūksta pagarbos vyresniajai kartai. „Negalima palikti likimo valiai. Įmonės, kurios nori parduoti savo paslaugas, tegul vaikšto su savo kompiuteriais ir padeda klientams“, – negalėjo likti abejinga moteris.
UAB „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė, tuomet atsiprašiusi už situaciją, prašė gyventojų, patiriančių sunkumų naudojantis nuotolinėmis paslaugomis, kreiptis „į vaikus, kaimynus, gimines ar artimuosius, kurie per porą minučių padėtų deklaruoti skaitiklio rodmenis savitarnoje“. Ji nurodė, kad situaciją apsunkino išaugęs klientų srautas ir sutrikusi telefono linija.
Šiuo metu bendrovės klientų aptarnavimo centrai veikia penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniuje papildomai veikia du klientų aptarnavimo langeliai miesto savivaldybės patalpose.
L.Beganskienė, paklausta apie planus dėl kontaktinio aptarnavimo centrų, teigė, kad kol kas tokių sprendimų nepriimta, tačiau nepaneigė tokių planų.
„Įprastą mėnesį klientų aptarnavimo centruose vidutiniškai aptarnaujame apie 8 tūkst. gyventojų. Šiuo metu prioritetą skiriame klientų aptarnavimo greičiui ir kokybei užtikrinti, o sprendimų dėl klientų aptarnavimo centrų atsisakymo ar uždarymo nėra“, – sakė valstybės įstaigos atstovė.
Neįžvelgia nieko blogo
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė sakė, kad tarnyba nieko blogo neįžvelgianti planuose pereiti tik prie nuotolinio klientų aptarnavimo, nesvarbu, ar tai valstybės, ar privati įmonė.
„Kiekvienas vartotojas sprendimą dėl prekės ar paslaugos pirkimo priima remdamasis verslininko suteikta informacija. Teisės aktai numato, kad paslaugos teikėjas privalo vartotojui teikti informaciją prieš sudarant paslaugos pirkimo sutartį ir ją sudarius (posutartinę informaciją). Paprastai sudaromoje sutartyje aptariama ir tai, kaip posutartinė informacija bus teikiama. Visais atvejais vartotojui informacija turi būti teikiama aiškia ir suprantama kalba arba sudaromos sąlygos vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgiant į naudojamas ryšio priemones", – komentavo D.Malinauskienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu vartotojui nebuvo suteikta informacija apie paslaugą, jis turi teisę kreiptis į paslaugos teikėją su pretenzija. Kilus ginčui dėl paslaugos kokybės, vartotojas turi teisę dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), kuri prižiūri ir kontroliuoja elektros tiekėjų veiklą.
Jeigu bendrovė tikisi, kad jos klientais pasirūpins kiti, tai yra ciniškas požiūris, rodantis, kad klientai nebranginami, kad žiūrima tik verslo interesų.
Ekspertė: ciniškas požiūris
Klientų aptarnavimo ekspertė Jolanta Mileškienė atkreipė dėmesį į tai, kai kai kurių paslaugų iš viso neįmanoma teikti per nuotolį. Tačiau net ir tokių, kurios įmanomos be tiesioginio fizinio kontakto, kokybės prasme išlošia daugiau klientui, su konsultantu bendraujantys akis į akį.
„Mes veikiame švietimo srityje, kuri pandemijos metu turėjo persikelti į nuotolį. Veikti galėjome, bet gyvo kontakto poveikis – nenuginčijamas. Tiesioginis bendravimas yra nepakeičiamas. Gyvas kontaktas leidžia geriau suprasti poreikius, aiškiau suprasti žmogaus kūno kalbą, jo reakcijas“, – vardijo J.Mileškienė.
Mažiausia blogybė, anot jos, tiesioginės individualios vaizdo konsultacijos, bet ne visi žmonės turi įgūdžių ir galimybių susijungti į tokią konsultaciją. J.Mileškienės vertinimu, bendrovė, nusprendusi pereiti tik prie nuotolinio bendravimo, turėtų įdėti pastangų ir išteklių į klientų edukaciją, vartotojų švietimą.
„Organizacija turėtų pasirūpinti savo klientų aptarnavimo procedūrų procesais, atsižvelgdama į klientų gebėjimus ir turimas galimybes. Tai didžiulė atsakomybė“, – vertino ekspertė.
Elektros tiekimo srityje, atrodytų, yra daugiau techninių klausimų ir atsakymų, skaičių, ką į kurią eilutę įrašyti, tad gal ir nebūtina įsijausti į klientų emocinę būklę, perprasti jų asmenybę. Tačiau kontaktinis aptarnavimas ne vienam klientui tiesiog yra priimtinesnis, leidžia jaustis drąsiau.
„Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties: vėl visas krūvis bus perkeltas ant tų žmonių vaikų, kitų artimųjų. Jeigu bendrovė tikisi, kad jos klientais pasirūpins kiti, tai yra ciniškas požiūris, rodantis, kad klientai nebranginami, kad žiūrima tik verslo interesų“, – sakė J.Mileškienė ir pridūrė, kad tai rodo konkurencijos rinkoje trūkumą, kai nėra realios kovos dėl klientų.
Ji apibendrino: tai turi vykti, paslaugų teikimas ir aptarnavimo būdai turi modernėti, bet tai daryti reikia ne perkeliant atsakomybę ant kitų pečių. Ypač turint omenyje, kad tai yra valstybės įstaiga, kurios vienas iš tikslų – atsižvelgti į visuomenės interesą.