„Pavojus infliacijai apima padidėjusią geopolitinę įtampą, ypač Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios artimiausiu metu gali padidėti energijos kainos ir krovinių gabenimo išlaidos ir kuri gali trukdyti pasaulinei prekybai“, – žurnalistams Frankfurte sakė ji.

Apklausa, atlikta įpusėjus jos aštuonerių metų kadencijai, parodė, kad nedidelė dauguma darbuotojų jos vadovavimą įvertino kaip „prastą“ arba „labai prastą“, o beveik trys ketvirtadaliai išreiškė nepasitenkinimą jos vadovavimo stiliumi ir įvertino jį kaip „autokratinį“.

Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 tūkst. 159 žmonės, taip pat buvo atskleistas susirūpinimas vidaus klausimais, įskaitant įvairovės politiką. Kai kas kritikavo Ch. Lagarde už tai, kad ji per daug dėmesio skiria klausimams, nesusijusiems su pinigų politika, ir per dažnai užsiima didžiąja politika.

Tačiau apklausoje buvo pateikta tik dalies iš daugiau kaip 5 tūkst. ECB darbuotojų bei stažuotojų nuomonė, todėl centrinis bankas apklausą pavadino „su trūkumais“. Be to, būta abejonių dėl to, kad apklausos metu galėjo atsirasti atsakymų dubliavimosi atvejų, nors profesinė sąjunga tvirtino, kad bendri rezultatai yra teisingi.

Kai kurie respondentai teigiamai atsiliepė apie Ch. Lagarde, pabrėždami jos uždegantį vadovavimą. Tačiau kiti išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad euro zonos infliacijos iššūkių akivaizdoje ji pirmenybę teikia lyčių įvairovei ir aplinkosaugos politikai.

Labiausiai pažymėtinas apklausos rezultatas buvo tas, kad tik 38 proc. ECB darbuotojų pritarė banko pinigų politikos sprendimams, priimamiems vadovaujant Ch. Lagarde, o daugiau kaip pusė išreiškė nuogąstavimus dėl ECB gebėjimo įgyvendinti savo pagrindinius kainų stabilumo ir infliacijos tikslus.

„Ar turėtume prarasti budrumą? Tikrai ne“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Lagarde, centriniam bankui stengiantis sumažinti stiprėjančius rinkos lūkesčius dėl galimo ankstyvo palūkanų normų apkarpymo kitais metais.

ECB palūkanų normas didino 10 kartų iš eilės, siekdamas sutramdyti sparčiai augančias vartotojų kainas, tačiau spalio mėnesio posėdyje pirmą kartą per daugiau kaip metus jas paliko nepakeistas.

Praėjusį mėnesį euro zonos infliacijai sumažėjus iki 2,9 proc. ir didėjant skolinimosi išlaidoms, kurios slegia bendros valiutos zoną, suintensyvėjo svarstymai, kada ECB gali pradėti mažinti palūkanų normas.

Kalbėdama „Financial Times“ renginyje Ch. Lagarde stengėsi gesinti viltis, kad tai gali įvykti artimiausiu metu.

Jei palūkanų normos bus išlaikytos dabartiniame lygyje „pakankamai ilgai“, tai jos „reikšmingai prisidės prie to, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl pasiektų mūsų dviejų procentų tikslą“, sakė ji.

Paklausta, kaip ilgai tai galėtų trukti, ji sakė: „Pakankamai ilgai – tai reiškia pakankamai ilgai. Tai ne tas atvejis, kad per artimiausius porą ketvirčių pamatytume pokyčius“.

Praėjusį mėnesį sulėtėjus infliacijai, rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų liepos mėnesio.

Vartotojų kainų augimas 20-yje eurą turinčių šalių praėjusių metų spalio mėnesį pasiekė aukščiausią tašką – 10,6 proc., daugiausia dėl išaugusių energijos kainų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Ch. Lagarde pripažino, kad „infliacija labai sumažėjo“, ir pridūrė, kad „galima teigti,... kad monetarinė politika atliko savo darbą“.

Tačiau ji pažymėjo, kad infliaciją sumažinti padėjo smarkiai sumažėjusios energijos kainos, ir užsiminė, kad dar vienas energetinis šokas gali paskatinti šį rodiklį vėl šoktelėti aukštyn.

„Neturėtume manyti, kad šis gerai atrodantis skaičius – 2,9 – yra savaime suprantamas dalykas, – sakė ji. – Gali būti, kad ateityje tas skaičius vėl padidės, ir mes turėtume tai numatyti“.

Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas.

Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc. tikslo tik tuo atveju, jei griežta pinigų politika bus taikoma pakankamai ilgai.

„Tai nereiškia, kad per ateinančius porą ketvirčių kas nors pasikeis“, – paaiškino Ch. Lagarde.

„Pakankamai ilgai“ reiškia „pakankamai ilgai“, – pridūrė ji.

ECB pernai liepą pradėjo precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją, per ją priėmė 10 sprendimų dėl skolinimosi išlaidų didinimo. Tačiau infliacijai mažėjant, o euro zonos ekonomikai stringant, per pastarąjį posėdį praėjusį mėnesį nuspręsta skelbti pinigų politikos griežtinimo pertrauką.

Pasak Frankfurte įsikūrusio banko, atsakingo už monetarinę politiką 19 euro zonos šalių, incidentas įvyko „neseniai“. Paštu atsiųstame atsakyme į prašymą pakomentuoti atitinkamą naujienų tinklalapio „Business Insider“ pranešimą, banko atstovai pridūrė, kad mėginimas įsilaužti „buvo greitai identifikuotas ir sustabdytas“, bet kitų detalių nesutiko atskleisti, nes atliekamas tyrimas.

„Business Insider“, nenurodydamas savo šaltinių, pranešė, kad Ch. Lagarde gavo tekstinę žinutę iš, kaip paaiškėjo, buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono numerio. Žinutėje buvo teigiama, kad A. Merkel norėjo pabendrauti su ECB vadove per susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“, nes taip būtų saugiau.

Portalo duomenimis, tada Ch. Lagarde telefonu susisiekė su A. Merkel ir paklausė, ar ji tikrai nori pasikalbėti per „WhatsApp“. Manoma, kad nusikaltėliai siekė užvaldyti įvairių žinomų veikėjų „WhatsApp“ ir kitų platformų paskyras.

C. Lagarde Nyderlandų televizijai sakė, kad jai susirūpinimą kelia žmonės, „kurie nesuvokia rizikos, kurie viską praras ir bus baisiai nusivylę“. Todėl ji mano, kad reikalingas kriptovaliutų reguliavimas.

ECB vadovė šia tema prakalbo tuo metu kai kriptovaliutų rinkos susiduria su neramiais laikais – „Bitcoin“ ir „Ether“ vertė smuko 50% palyginus su 2021 m. piku. Tuo pačiu metu ši turto kategorija susiduria su griežtesniu reguliuotojų tikrinimu nes jie baiminasi, kad kriptovaliutos gali kelti grėsmę platesnei finansų sistemai.

C. Lagarde skeptiškai nusiteikusi dėl kriptovaliutų vertės, bet ne dėl planuojamo ECB skaitmeninio euro projekto, kuris gali būti įgyvendintas per ateinančius keturis metus.

„Mano kukliu vertinimu jos [kriptovaliutos] nieko vertos, jos niekuo neparemtos, nėra jokio užtikrinamojo turto, kuris veiktų kaip saugiklis“, – sakė ji.

„Išaušus dienai, kai mes turėsime centrinio banko skaitmeninę valiutą, bet kokį skaitmeninį eurą, aš garantuosiu, kad už jo bus centrinis bankas ir tai itin skirsis nuo daugelio šitų dalykų [kriptovaliutų]“, – sakė C. Lagarde.

ECB vadovė pridėjo, kad ji neturi jokių kriptovaliutų nes nori rodyti pavyzdį, tačiau informaciją apie jas atidžiai seka nes vienas jos sūnų investavo nepaisydamas jos patarimų.

Protokolas paskelbtas rinkoms dairantis ženklų, rodančių, kad ECB netrukus gali paskelbti apie pirmąjį per dešimtmetį palūkanų normų padidinimą.

„Daugelis narių laikėsi nuomonės, kad dabartinis aukštas infliacijos lygis ir atsparumas reikalauja nedelsiant imtis tolesnių žingsnių pinigų politikos normalizavimo link“, – rašoma protokole.

ECB valdančioji taryba kovo mėnesį vykusiame posėdyje veikė atsargiai ir sutiko antrąjį ketvirtį paspartinti mėnesinių obligacijų pirkimo mažimą, išlaikant lanksčią skatinamosios schemos pabaigos datą.

Protokole teigiama, kad pasibaigus obligacijų pirkimo schemai, palūkanų norma bus padidinta „per tam tikrą laiką“.

Visgi protokolas parodė, kad dalis tarybos narių pasisakė už ryžtingesnius žingsnius kovojant su infliacija, nes karas Ukrainoje dar labiau didina energijos, maisto ir žaliavų kainas.

„Tarp tų, kurie ragino imtis veiksmų pastarajame susirinkime, buvo narių, raginusių nustatyti tvirtą (obligacijų) pirkimo pabaigos datą vasarą“, – rašoma protokole.

„Tai gali atverti kelią galimam palūkanų normų kėlimui trečiąjį šių metų ketvirtį, atsižvelgiant į pablogėjusias infliacijos perspektyvas“, – priduriama jame.

Tuo tarpu kiti nariai pirmenybę teikė „laukimui ir stebėjimui“, atsižvelgiant į „išskirtinai didelį neapibrėžtumą“, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą ir Vakarų sankcijos Maskvai.

Protokolas rodo, kad ECB „tampa labiau „vanagiškas“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis), pavartodamas terminą, apibūdinantį tuos, kurie pasisako už pinigų politikos sugriežtinimą.

„Abejonės“

ECB jau ilgus metus laikosi itin laisvos pinigų politikos ir sumažino palūkanų normas iki rekordiškai žemo lygio. Bankas kiekvieną mėnesį pirko obligacijų už milijardus eurų, kad užtikrintų kreditų srautus euro zonoje.

Kaip ir kiti centriniai bankai, ECB dabar susiduria su iššūkiu sumažinti paskatas, kad sustabdytų infliaciją nepakenkdamas ekonomikos augimui, o užduotį dar labiau apsunkina Europoje kilęs karas.

ECB pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) praėjusią savaitę perspėjo, kad užsitęsęs konfliktas lems energijos kainų ir pragyvenimo išlaidų spiralę ir jog tai trukdys atsigavimui po COVID-19.

Euro zonoje metų infliacija kovo mėnesį šoktelėjo iki rekordinių 7,5 procento.

ECB tikisi, kad infliacija iki 2024 metų sumažės iki 1,9 proc., kai pasibaigs energijos kainų šokas, nors protokolas atspindėjo „abejones“ dėl prognozės.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) praėjusį mėnesį paskelbė pirmą kartą nuo 2018 metų padidinusi palūkanų normą, tuo metu analitikai tikisi tolesnių palūkanų normos didinimų.

Kipro sostinėje vykusioje konferencijoje Ch. Lagarde kalbėjo, kad šiuo metu „neturime dviejų elementų, kurie būdingi  stagfliacijai“ – užsitęsusio nuosmukio ir nuolat augančios infliacijos.

Ch. Lagarde pabrėžė, kad nors infliacija euro zonoje šiais metais neabejotinai bus gerokai didesnė dėl degalų ir maisto produktų kainų ūgtelėjimo, ECB nesitiki, kad ji ir toliau didės, bet mano, jog ji galiausiai kris iki „mūsų siektinos 2 proc. ribos“.

ECB vadovė sakė, kad sąlygos tebėra „gana nepastovios“ dėl sutrikimų, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, o euro zonos centrinė finansų institucija nuolat analizuoja įvairius scenarijus, kur link viskas gali pakrypti.

Ch. Lagarde sakė esanti tikra, kad ECB išanalizuos šiuos duomenis gerokai anksčiau birželį mėnesį planuojamo jo vykdomosios tarybos posėdžio, kuris priims reikiamus sprendimus.

Ch. Lagarde sakė esanti „labiausiai susirūpinusi“ dėl didelio kiekio rublių, konvertuojamų į kriptoturtą, kai praėjusį mėnesį dėl invazijos į Ukrainą Rusijai buvo pritaikyta finansinių sankcijų užtvara. Kriptoturtas naudojamas, „siekiant apeiti sankcijas, kurias daugelis šalių pasaulyje nusprendė taikyti Rusijai ir tam tikram konkrečiam žaidėjų skaičiui“, interneto bankininkystės forume sakė Ch. Lagarde. „Čia, Europoje, mes ėmėmės veiksmų, kad aiškiai signalizuotume visiems, kurie atlieka sandorius ir siūlo su kriptoturtu susijusias paslaugas, kad jie yra bendrininkai“, – pridūrė ji.

Vakarų sankcijos apima kai kurių Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT pranešimų sistemos, todėl jie buvo izoliuoti nuo likusio pasaulio. Priemonės, draudžiančios sandorius su Rusijos centriniu banku, taip pat įstūmė šalies ekonomiką į suirutę. Dėl to rusai puolė prie kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinai ir tether, kurios veikia decentralizuotame tinkle, už oficialios bankų sistemos ribų. Tai savo ruožtu paskatino Europos Sąjungą anksčiau šį mėnesį paskelbti pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad kriptoturtas taip pat įtrauktas į sankcijas.

Ch. Lagarde ir kiti centriniai bankininkai visame pasaulyje jau seniai kritikuoja nereguliuojamas kriptovaliutas, kurios yra labai nepastovios ir gali atnešti didelių nuostolių investuotojams. Siekdamas atremti kriptovaliutų augimą ir reaguoti į didėjantį perėjimą prie atsiskaitymų be grynųjų pinigų, ECB tiria galimybę sukurti „skaitmeninį eurą“. Vadinamoji centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC) būtų elektroninė euro banknotų ir monetų versija ir pirmą kartą leistų asmenims ir įmonėms turėti indėlius tiesiogiai ECB.