Energingai ir linksmai nusiteikę laidos „Gardu Gardu“ vedėjai šį šeštadienį televizijos žiūrovams tradiciškai paskleis ne tik daug užkrečiančio juoko, bet ir daug viliojančių kvapų.

Šį kartą profesionalus virtuvės šefas Gian Luca Demarco pasirinks visiškai jam nebūdingą patiekalą, visame pasaulyje gerai žinomą ir keliantį bene daugiausiai ginčų dėl savo kilmės. Galąsdamas peilį jis pažadės, kad šiandien bus viskas aštru: ir peilis ir maistas. Taigi, charizmatiškasis italas pagamins aštrųjį troškinį „Chilli con Carne“ (čili kon karne) ir patieks jį su kukurūzų traškučiais „Nachos“ (načios).

Tuo tarpu Ali prasitars, kad jam visuomet po aštraus norisi kažko saldaus ir perėmęs laidos vairą į savo rankas pademonstruos, kaip iškepti šventinį lazdyno riešutų keksą su citrinų konfit. Jo kolegai Gian Lucai šis desertinis keksas primins Kalėdas, bet Ali įsitikinęs, kad jis puikiai gali tikti ir bet kokiems šventiniams pietums ar net artėjančiai didžiajai pavasario šventei – šv. Velykoms.

Kokiu „karštu“ patiekalu geriausia pradžiuginti užsukusius draugus ir kaip namų sąlygomis išvirti citrusinių vaisių konfit – šį šeštadienį 9.30 val. televizijos laidoje „Gardu Gardu“ per TV3.

„Chili con Carne“ pagal Gian Lucą

Reikės:

1 pakelio kukurūzų traškučių „Nachos“

500 g maišyto jautienos ir kiaulienos faršo

1 raudonos paprikos

1 skardinės (400 g) konservuotų raudonų pupelių

1 skardinės (400 g) konservuotos pamidorų tyrės arba smulkintų pomidorų be odelės

100 g tarkuoto čederio sūrio

1 mėlyno svogūno

2 nuluptų česnako skiltelių

„Tabasco“ padažo

Juodojo balzaminio acto

Ypač tyro alyvuogių aliejaus

0,5 valg. š. rūkytos paprikos

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio džiovintų čili pipirų

Žiupsnelio persilado prieskonių.

Gaminimas. Svogūną ir česnaką supjaustyti labai smulkiai, papriką – vidutinio dydžio kubeliais. Keptuvėje įkaitinti aliejų, suberti svogūną ir česnaką bei apkepinti juos ant aukštos kaitros. Įberti džiovintų čili pipirų, persilado, išmaišyti. Tada sudėti papriką, pamaišyti ir pakepti porą minučių. Sudėti faršą ir viską apkepinti nuolat maišant medine mentele ir smulkinant faršą. Kai mėsa apkepa ir pradeda kibti prie keptuvės, įpilti gerą šlakelį juodojo balzaminio acto ir išmaišyti. Tada supilti pomidorų tyrę, įpilti „Tabasco“ padažo pagal skonį ir įberti druskos bei rūkytos paprikos. Gerai išmaišyti ir paragauti. Jei trūksta kažkokių prieskonių, dar kartą jų įdėti. Suberti pupeles, gerai išmaišyti, sumažinti kaitrą ir palikti troškintis 8-10 minučių. Jei padažui pritrūksta drėgmės, įpilti vandens arba sultinio ir vėl išmaišyti.Patiekti dubenėliuose, gausiai apiberti tarkuotu čederio sūriu ir valgyti kartu su kukurūzų traškučiais.

Lazdyno riešutų keksas su citrinų konfit

Keksui reikės:

200 g kambario temperatūros sviesto

200 g cukraus

50 g natūralios (be cukraus) lazdyno riešutų pastos

4 kiaušinių

50 g lazdyno riešutų

200 g miltų

2 arb. š. be kaupo kepimo miltelių

0,5 citrinos žievelės

Konfit reikės:

2 citrinų

300 g cukraus

200 ml vandens

0,5 vanilės ankšties

Dekoravimui reikės:

Netirpios cukraus pudros

Gaminimas. Elektriniame kombaine išsukti kambario temperatūros sviestą su cukrumi iki purios masės. Įdėti natūralios lazdyno riešutų pastos ir gerai išmaišyti. Tada įmušti kiaušinius ir dar kartą išmaišyti iki vientisos masės.

Riešutus susmulkinti iki trupinių ir suberti į sviesto masę. Tada suberti miltus, kepimo miltelius ir įtarkuoti citrinos žievelės. Vėl viską gerai išmaišyti iki vientisos masės.

Gautą masę sudėti į kepimo formą, išlyginti paviršių ir kepti iki 160°C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.

Iškepusį keksą atvėsinti ir išimti iš kepimo formos. Citrinas supjaustyti vienodo storio (maždaug 0,5 cm) griežinėliais.Prikaistuvyje užvirti vandenį su cukrumi, sudėti citrinos griežinėlius, įdėti pusės vanilės ankšties sėklytes ir pačią ankštį. Išmaišyti, sumažinti kaitrą ir virti 40 minučių. Retkarčiais pamaišyti, kad neprisviltų. Atvėsusį pyragą dekoruoti iš sirupo išimtais citrinos griežinėliais ir pašlakstyti pačiu sirupu. Apibarstyti netirpia cukraus pudra.

Kaip ir buvo nusprendęs Vilniaus apygardos teismas, T. Karosas turi mokėti 8 tūkst. 665 eurų baudą.

Jo verslo partneriui Sauliui Svitojui skirta 13 tūkst. 864 eurų bauda. Jo skundą Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė.

Teisėjas Vytautas Piesliakas sakė, kad kasaciniuose skunduose nuteistieji ir jų advokatai kėlė klausimus dėl teisės į privatumą pažeidimo, provokavimo, garso įrašų pripažinimo įrodymu. Jis sakė, kad teisėjų kolegija skundų argumentus pripažino nepagrįstais.

„Asmuo darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo“, – sakė teisėjas, priminęs Konstitucinio Teismo išvadą.

T. Karosui gegužę paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta dvigubai didesnė bauda – apylinkės teismas jam buvo skyręs 3 tūkst. 770 eurų baudą. Tuo metu S. Svitojui skirta daugiau nei trigubai didesnė bauda – ankstesniu nuosprendžiu buvo skirta 4 tūkst. 520 eurų bauda.

Skirti didesnes baudas verslininkams yra prašiusi prokuratūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų lapkritį T. Karosą ir S. Svitojų pripažino kaltais. Abu verslininkai kaltais neprisipažino, anksčiau jie teisti nebuvo. Apygardos teismas pakeitė žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė kitokio dydžio baudas.

Atsisakytų milijoninių ieškinių

Prokurorų teigimu, T. Karosas ir S.Svitojus, tuometiniai bendrovės „Čili Holdings“ vadovai, bandė papirkti bendrovės GCW bankroto administratorių Artūrą Laucių – jam buvo siūlomas maždaug 8 tūkst.600 eurų kyšis, kad atsisakytų daugiau nei 7 mln. litų (daugiau nei 2 mln. eurų) vertės ieškinių bendrovei „Vilsarma“, tokio pat ieškinio bendrovei „Tokyo“ ir patvirtintų „Vilsarmos“ 1 mln. litų (daugiau nei 289 tūkst. eurų) kreditorinį reikalavimą.

T. Karosas  su įmonės finansininku STT pareigūnų buvo sulaikytas 2012 metų rugpjūtį. Už užstatą paleistas verslininkas žurnalistams tvirtino esąs nekaltas ir teigė, kad prieš jį surengta provokacija.

„Byla prasidėjo, kai viena iš valdytų įmonių bankrutavo. Bankroto administratorius įtarė, kad įmonė bankrutavo dirbtinai ir fiktyviais sandoriais perduota kitoms T. Karoso ir S. Svitojaus valdytoms įmonėms. Už tai, kad jis užmerktų akis į šiuos fiktyvius sandorius, pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį, o vėliu jį perdavė per du kartus“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Audrius Cininas.

Holdingas veikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo, reklamos, sveikatingumo ir interneto prekybos srityse, prekyba kosmetika. „Čili Holdings“ Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus.

Verslininkui T. Karosui priklauso bendrovė „LTk Capital“, valdanti 91,8 proc. vienos didžiausių restoranų tinklų Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Čili Holdings“ akcijų.

Praėjusių metų pabaigoje T. Karosą „Čili Holdings“ valdyboje pakeitė verslininko dukra Goda Karosaitė. Pernai gruodžio viduryje G. Karosaitė taip pat išrinkta „LTk Capital“ vadove ir paskirta į bendrovės valdybą.

Holdingo "LTk Capital" savininkas Tadas Karosas kitąmet ketina parduoti "Čili" restoranų grupę. Anot jo, tam tyliai ruošiamasi jau kurį laiką.

"Toliau darome ir ateityje parduosime projektus, kuriuos jau bus galima vadinti tarptautiniais. Daugiausia tai e. komercijos projektai. Kitas parduodamas projektas Lietuvoje bus "Čili" verslas. Šioje srityje jau turime įdomių patirčių ir informacijos, nes jau senokai tyliai ruošiamės. Patį procesą pradėti planuojame 2016 metų pradžioje", - interviu "Verslo žinioms" sakė T.Karosas.

Gegužę T.Karosas pardavė internetinę parduotuvę Pigu.lt Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendrovei MCI.

Ne vieną prekybos, platinimo ar paslaugų bendrovę pardavusio įmonės "LTk Capital" savininko Tado Karoso tolesnis planas: parduoti vieną didžiausių Baltijos šalių restoranų tinklų valdančią įmonę "Čili Holdings".

"Kitas parduodamas projektas Lietuvoje bus "Čili" verslas. Šioje srityje jau turime įdomių patirčių ir informacijos, nes jau senokai tyliai ruošiamės. Patį procesą pradėti planuojame 2016 metų pradžioje", - interviu "Verslo žinioms" teigė T.Karosas."Čili Holdings" Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus. 

Vieno didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklų „Čili“ įkūrėjo Tado Karoso ir jo verslo partnerio Sauliaus Svitojaus byla dėl bankroto administratoriaus papirkimo bus nagrinėjama iš naujo.

Tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs verslininkų apeliacinius skundus. Teismo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas neištyrė kai kurių dokumentų, kurie gali būti svarbūs.

„Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, neištirti duomenys, kurių gali būti svarbūs sprendžiant apeliacinius skundus, neperskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų parodymai, neperskaityti svarbūs bylai dokumentai“, - Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu sakė apeliacinį skundą nagrinėjantis teisėjas Audrius Cininas.

Anot jo, teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie viešai paskelbti ir išnagrinėti teismo posėdyje, todėl nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą į posėdį kviečiant ir T. Karosą bei S.Svitojų, perskaityti ir išnagrinėti visus bylai svarbius dokumentus.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pasigedo kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie nebuvo paskelbti ir aptarti. A.Cininas taip pat atkreipė dėmesį, kad nebuvo ištirti ir pagarsinti kai kurie svarbūs dokumentai, susiję su byloje minimomis bendrovėmis ir jų antrinėmis įmonėmis, todėl negalima spręsti apie šių įmonių struktūrą, šių įmonių valdytojų ir akcininkų ryšius.

Savo kaltę neigiantys T.Karosas ir S.Svitojus teisėjo minėtų aplinkybių apeliaciniuose skunduose neaprašė ir dėl neištirtų įrodymų nesiskundė, tačiau, pasak A.Cinino, neištirti bylos įrodymai būtų pagrindas kasacijai.

A.Cinino teigimu, šių įrodymų nagrinėjimas ilgai neužtruks, nes visi jie jau yra baudžiamojoje byloje. Bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme bus tęsiamas rudenį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų lapkritį T.Karosą ir S.Svitojų pripažino kaltais ir skyrė jiems atitinkamai 3,77 tūkst. eurų ir 4,52 tūkst. eurų baudas. Abu verslininkai kaltais neprisipažino, anksčiau jie teisti nebuvo.

Prokurorų teigimu, T.Karosas ir S.Svitojus bendrovės „Čili Holdings“ bandė papilti bendrovės GCW bankroto administratorių Artūrą Laucių - jam buvo siūlomas maždaug 8,6 tūkst. eurų kyšis, kad atsisakytų daugiau nei 7 mln. litų (daugiau nei 2 mln. eurų) vertės ieškinių bendrovei „Vilsarma“, tokio pat ieškinio bendrovei „Tokyo“ bei patvirtintų „Vilsarmos“ 1 mln. litų (daugiau nei 289 tūkst. eurų) kreditorinį reikalavimą.

T.Karosas su įmonės finansininku STT pareigūnų buvo sulaikytas 2012 metų rugpjūtį. Už užstatą paleistas verslininkas žurnalistams tvirtino esąs nekaltas ir teigė, kad prieš jį surengta provokacija.

Holdingas veikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo, reklamos, sveikatingumo ir interneto prekybos srityse, prekyba kosmetika. „Čili Holdings“ Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus.

Didžiausio restoranų tinklo Baltijos šalyse valdančio holdingo "Čili Holdings" valdoma "Čili pica" šiemet į picerijų atnaujinimą ketina investuoti per 0,4 mln. eurų, panašiai tiek, kiek buvo skirta ir pernai, o dar apie 0,3 mln. eurų suplanuota rinkodarai, tačiau neatsisakoma ir ankstesnio plano rasti tinklui investuotojų ar pirkėjų.

rnai pajamos išliko panašaus lygio, bendras veiklos rezultatas EBITDA, planuojama, bus apie 15 proc. didesnis nei 2013 metais. Tai ryškus pagerėjimas, leidžiantis tęsti pradėtus pokyčius, atidaryti naujų padalinių, atnaujinti esamus", - "Verslo žinioms" teigė picerijų tinklo "Čili pica" direktorė Giedrė Kvedaravičienė.

Praėjusiais metais "Čili pica" tinklo apyvarta išliko panašaus lygio, kaip ir 2013 metais.

Vienu didžiausių žmonių džiaugsmų vadinamas apsipirkimas gali apkarsti, nes parduodančiojo siekis visada tas pats – gauti kuo didesnį pelną, o perkantysis ne visada turi pakankamai išminties ir neretai stokoja atidumo.

Suviliojo 60 proc. nuolaida

Dar gruodžio 17 dieną klaipėdietis Vigantas į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo trumpąją žinutę. Joje buvo rašoma apie padėką už buvimą kartu.

"Dovanojame jums net 60 proc. nuolaidą visoms picoms su jūsų lojalumo kortele Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune visą gruodį! Nuolaida nesumuojama", – pranešė bendrovės "Čili pica" atsiųsta žinutė.

Netikėta žinia nudžiugino klaipėdietį ir jis pasidalijo ja su bendradarbiais. Tądien kolegos nusprendė pietauti picerijoje.

Tiesa, Vigantas tuo metu turėjo kitų planų, tad bičiuliai patraukė pietų be jo.

Keturi vyrai sulaukė padavėjos ir paklausė jos, ar gali tikėtis nemažos nuolaidos, apie kurią jiems minėjo bičiulis. Mergina patarė užsisakyti maisto, o kai ateis laikas sumokėti, ji pažiūrėsianti, ar jie galės mokėti 60 proc. mažesnę kainą.

Vyrai nepasikuklino, kiekvienas suvalgė po šeimyninę picą. Tačiau šventinė nuotaika išgaravo, kai padavėja patikino, kad jų turimos lojalumo kortelės nesuteikia galimybės pritaikyti jiems nuolaidą.

Tą patį išgirdo prie gretimo stalo sėdėjusios moterys, tądien valgiusios sriubą. 60 proc. nuolaida nebuvo pritaikyta ir lankytojams, kurie vaišinosi desertu. Viganto bendradarbiai grįžo pikti, nes jautėsi apmulkinti.

Padavėja turėjo išsiaiškinti

Tik vėliau išaiškėjo, kad vyrai patys buvo nepakankamai atidūs, mat pranešimas apie picoms taikomas nuolaidas buvo asmeniškai skirtas būtent Vigantui.

"Žinutės buvo išsiųstos konkretiems klientams, kurie dažnai valgo picas arba lankosi mūsų restoranuose. Tiesiog norėjome tokius klientus pamaloninti didele nuolaida. Būtent todėl žinutėje buvo rašoma, kad kviečiami klientai "... su jūsų lojalumo kortele...". Pastaruoju metu daugiau siunčiame personalizuotų žinučių ir dirbame su konkrečiais klientais asmeniškai. Užsienyje toks būdas bendrauti su klientais yra ypač populiarus. Būna bendrų pasiūlymų, kai taikomos nuolaidos visiems kortelių turėtojams, bet šiuo atveju didelė nuolaida buvo taikoma tik tam tikriems klientams. Jeigu lankytojai būtų paaiškinę, kad ne patys, o jų draugas gavo žinutę su pasiūlymu pasinaudoti nuolaida, padavėjai būtų buvę lengviau", – paaiškino bendrovės "Čili pica" lojalumo vadovė Kristina Kenstavičienė.

Tačiau, pasak įmonės atstovės, padavėja, prieš priimdama užsakymą, turėjo išsiaiškinti, ar šie lankytojai gali pretenduoti į nuolaidą.

Kartais kortelė neparodo, kad klientas turi teisę vaišintis pigiau, tada būtų galima parodyti savo telefone trumpąją žinutę. Net jei žinutės gavėjas neturi kortelės, pardavėjai yra apmokyti pritaikyti šią nuolaidą.

Kadangi nuolaida taikoma tik picoms, todėl ji nebuvo pritaikyta sriubą ir desertą valgiusiems lankytojams.

"Prisiimame kaltę. Padavėja turėjo arba ne taip klausti, arba pradžioje paaiškinti informaciją. Šis atvejis – išskirtinis. Niekas panašių priekaištų mūsų darbuotojams nepareiškė. Beje, kaip ir darbuotojai restorane Klaipėdoje nepranešė apie kažkokį nesusipratimą. Siekdami sukurti šventinę nuotaiką ir kompensuoti nepatogumus, tiems, kurie sutinka su rinkodara, įkėlėme į jų turimas "mylimiausia" korteles pasiūlymą ir išsiuntėme pranešimus apie tai. Tiems, kurie nesutinka gauti reklaminių pranešimų, pasiūlymas nesiunčiamas. Norime, kad žmonės būtų patenkinti ir nepyktų dėl nesusipratimo", – patikino K.Kenstavičienė.

Laimėjimą padovanojo vyrui

Jeigu istorija su picomis baigėsi greitai ir civilizuotai, tai klaipėdietei Jurgai, viename buitinės technikos prekybos centre dalyvavusiai loterijoje ir laimėjusiai televizorių, teko kelias savaites nervintis ir patirti pažeminimą bei nusivylimą.

Moteris šiame centre pirko kelias prekes ir paraginta pardavėjos dalyvavo loterijoje. Gruodžio 6-ąją ji labai apsidžiaugė sužinojusi, kad jos kvitas buvo laimingas, jai teko 81 centimetro ekrano įstrižainės šiemet pagamintas televizorius.

Jis tapo moters dovana sutuoktiniui jubiliejaus proga. Tačiau jau po dviejų dienų televizorius sugedo.

Pati aiškinosi savo teises

Savaitę meistrai aiškinosi, kol paaiškėjo, kad remontas kainuotų apie 600 litų.

Parduotuvėje Jurgai buvo pranešta, kad laimėtoms prekėms garantinis aptarnavimas netaikomas.

Savaitę užtruko, kol meistrai diagnozavo gedimą. Dar savaitę Jurga laukė atsakymo iš Vartotojų teisių tarnybos. Nesulaukusi jo, moteris nusprendė pati paskambinti į šią įstaigą.

"Raštu atsakymo taip ir negavau. Ilgai skambinau vartotojų teisių gynėjams, kol galiausiai prisiskambinau. Beje, prieš tai pati savaitę skaičiau įstatymus, studijavau savo teises ir pareigas. Galiausiai atsiliepę vartotojų teisių saugotojai telefonu informavo, kad laimėtai prekei turi būti taikomos tos pačios garantinio aptarnavimo sąlygos, kaip ir ją nusipirkus. Bet buvau įspėta, kad bankrutuojanti įmonė gali ir nevykdyti šių reikalavimų", – apie savo nuotykius pasakojo klaipėdietė.

Supratę, kad moteris nenuleis rankų, prekybos centro darbuotojai pažadėjo, jog dovanotasis televizorius bus suremontuotas nemokamai. Tiesa, naudotis juo šeima tikisi tik kitų metų sausio pabaigoje.

Kalbėdama apie šiuos įvykius klaipėdietė teigė, kad patyrė nemažai pažeminimo, nes turėjo įrodinėti savo tiesą ir primygtinai reikalauti to, kas jai teisėtai priklauso.

Skanieji vafliai apkarto

O štai klaipėdietė Jolita iki šiol garsiai kvatoja prisiminusi, kaip įsigijo kelis kilogramus vaflių.

Tai buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Moteris su sutuoktiniu vienoje kepiniais prekiaujančioje parduotuvėje pamatė ilgoką eilę. Pasirodo, čia buvo prekiaujama keliomis rūšimis sveriamų vaflių. Vieni jų buvo sūroki, kiti pagardinti vanile, cinamonais, kakava.

Iš toli apžvelgusi prekių asortimentą moteris ne tiek nustebo, kiek apsidžiaugė itin palankia šių šeimos narių labai mėgstamų skanėstų kaina.

Kol pora trypčiojo eilutėje, svarstė, kiek ir kokių rūšių vaflių pirks. Galiausiai, kai atėjo Jolitos eilė, ji nesvarstydama paprašė po kelis kilogramus visų rūšių šių kepinių. Manė, pavaišins visus giminaičius ir net kaimynus.

Pardavėja kelis kartus paklausė moters, ar ji esanti įsitikinusi, kad nori tokio kiekio vaflių. Šio klausimo esmę Jolita suprato tada, kai išgirdo, kiek turės sumokėti, ir suprato, kad ją nudžiuginusi kaina buvo nurodyta ne už kilogramą, o už 100 gramų kepinių kiekį.

Prisimindama šį nuotykį moteris prisipažįsta, dabar pirkinio būtų paprasčiausiai atsisakiusi. Bet tada ji buvo labai sutrikusi ir nenorėjo apsijuokti didelės eilės akivaizdoje, todėl sumokėjo beveik pusę savo mėnesio atlyginimo, o vaflius vėliau beveik metus valgė atbulais dantimis.

Vis dėlto moteris ir šiandien nesupranta, kodėl šių prekių kaina buvo nurodyta už 100 gramų, o ne kilogramą, kaip esame įpratę. Juo labiau kad toje pačioje parduotuvėje visų kitų kepinių kainos buvo skelbiamos už kilogramą.

Į parduotuvę – su lupa

Panašiai šiomis dienomis atsitiko vienai per šventes nemažo svečių būrio laukusiai klaipėdietei Margaritai. Prekybos centre pamačiusi, kad jos mėgstamo vyno rūšiai taikoma didžiulė nuolaida, moteris į pirkinių krepšelį įsidėjo septynis butelius.

Tik prie kasos ji sužinojo, kad perpus mažesnės kainos viltis žlugo. Eilėse grumdytis nepanorusi Margarita sumokėjo kur kas daugiau nei buvo planavusi ir namo grįžo su kartėliu širdyje.

"Neturiu ko kaltinti, bet išgyvenau tą patį jausmą, kaip saldainio netekęs vaikas. Toks nepelnytos apgaulės ir nusivylimo savimi pojūtis. Dar kartą įsitikinau, kad niekada negali atsipalaiduoti ir prarasti budrumo", – prasitarė moteris.

Jau daugelis žmonių yra įpratę į parduotuvę neštis didinamąjį stiklą, kad galėtų įžiūrėti mažyčius barkodo skaičius ir sulyginti juos su nuolaidas skelbiančio lapelio skaičiais.

Sulaukę pasiūlymo pasinaudoti paslaugomis pigiau nei įprasta skubame skaityti mažomis raidelėmis išdėstytų papildomų sąlygų, nes žinome, kad tai, kas parduodama pigiau, labai dažnai pirkėjui kainuoja daugiau jei ne pinigų, tai nervų ar net sveikatos.

Vieno didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklų „Čili“ įkūrėjas, verslininkas Tadas Karosas antradienį pripažintas kaltu dėl bankroto administratoriaus papirkimo, jam skirta 13 tūkst. litų bauda.

Kartu su juo nuteistas ir Saulius Svitojus, jam skirta 15,6 tūkst. litų bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad byloje pakanka įrodymų kaltei pagrįsti, tačiau nuosprendis dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Holdingo „LTk Capital“ (buvusio „Amazing Cili Invest“) pagrindinį akcininką ir jos valdomos restoranų tinklų Lietuvoje ir Latvijoje valdymo įmonės „Čili Holdings“ valdybos pirmininką T.Karosą teisėsauga kaltino bankroto administratoriaus Artūro Lauciaus papirkimu.

Bendrovės valdybos narys S.Svitojus buvo kaltinamas papirkimu bei kurstymu suklastoti dokumentus. Jis kaltu pripažintas pagal abu kaltinimus.

T.Karosas teisme kaltas neprisipažino, jis teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir jį reketavę asmenys, tarp jų - bankroto administratorius, surengė provokaciją. S.Svitojus kaltu prisipažino tik iš dalies - jis anksčiau teisme aiškino, kad perdavė pinigus.

Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad T.Karosas ir S.Svitojus bendrininkaudami papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį - bankroto administratorių, kuris administravo bankrutuojančią įmonę GCW.

Pasak kaltintojų, 2012 metų liepą T.Karosas ir S.Svitojus su bankroto administratoriumi susitiko Žalgirio gatvėje Vilniuje esančiose „Čili Holdings“ patalpose ir pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį.

Prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus teigimu, kyšis buvo siūlomas už tai, kad A.Laucius atsisakytų daugiau nei 7 mln. litų vertės ieškinių bendrovei „Vilsarma“, tokio pat ieškinio bendrovei „Tokyo“ bei patvirtintų „Vilsarmos“ 1 mln. litų kreditorinį reikalavimą.

Liudytoju teisme apklaustas A.Laucius sakė, kad jam daromas spaudimas, dėl jo veiklos buvo rašomi skundai, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pradėjus siūlyti kyšį, pokalbius su verslininkais ėmė įrašinėti ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

T.Karosas su įmonės finansininku STT pareigūnų buvo sulaikytas 2012 metų rugpjūtį. Už užstatą paleistas verslininkas žurnalistams tvirtino esąs nekaltas ir teigė, kad prieš jį surengta provokacija.

Holdingas veikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo, reklamos, sveikatingumo ir interneto prekybos srityse, prekyba kosmetika. „Čili Holdings“ Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus.

Šiuo metu 100 proc. „LTk Capital“ akcijų priklauso T.Karosui. „LTk Capital“ valdo 91,8 proc. „Čili Holdings“ akcijų.

Panevėžyje dvi „Čili Kinija“ kavinės darbuotojos pasigedo pinigų, asmens dokumentų, mokėjimo kortelių.

Kaip pranešė policija, E. M., gimusi 1986 metais, pranešė, kad sekmadienį 19.40 val. dirbant kavinėje „Čili Kinija“ Savitiškio gatvėje pastebėjo, jog persirengimo kambaryje, iš spintelėje buvusios rankinės pavogta piniginė kurioje buvo 641 litas, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės. Nuostolis – 841 litas.

Į policiją tą pačią dieną kreipėsi ir A. L., gimusi 1993 metais, kuri pranešė, kad dirbant kavinėje „Čili Kinija“ Savitiškio gatvėje, persirengimo kambaryje, iš spintelėje buvusios rankinės pavogta piniginė kurioje, buvo 650 litų, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės. Nuostolis – 800 Lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti vieno didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių tinklų "Čili" įkūrėjų, verslininko Tado Karoso baudžiamąją bylą.

Holdingo "LTk Capital" (buvusio "Amazing Cili Invest") pagrindinį akcininką ir jos valdomos restoranų tinklų Lietuvoje ir Latvijoje valdymo įmonės "Čili Holdings" valdybos pirmininką T.Karosą teisėsauga kaltina galimu bankroto administratoriaus Artūro Lauciaus papirkimu. Kartu su juo teisiamas bendrovės valdybos narys Saulius Svitojus. Pastarasis kaltinamas galimu papirkimu bei kurstymu suklastoti dokumentus.

T.Karosas teisme kaltas neprisipažino, jis teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir jį reketavę asmenys, tarp jų - bankroto administratorius, surengė provokaciją.

S.Svitojus kaltu prisipažino tik iš dalies - jis teisme pripažino, kad perdavė pinigus: "Pripažįstu, kad perdaviau pinigus, tačiau buvau išprovokuotas, nes neturėjau kito pasirinkimo".

Abu teisiamieji sutiko duoti parodymus pirmieji teismo procese, tačiau teisėjas nusprendė pradėti apklausas nuo liudytojų.

Prokurorų teigimu, surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamieji bankroto administratoriui A.Lauciui, kuris administravo vieną bankrutuojančių tinklo įmonių, pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį. Taip siekta, kad administratorius ne tik atsisakytų 8 mln. litų ieškinių, pareikštų kitų tinklo įmonių atžvilgiu, bet ir pripažintų tų įmonių kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, - neva ši skolinga toms bendrovėms, kurių atžvilgiu pateikti ieškiniai.

Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad T.Karosas ir S.Svitojus bendrininkaudami papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį - bankroto administratorių. Pastarasis administravo bankrutuojančią įmonę "GCW".

Pasak kaltintojų, 2012 metų liepą T.Karosas ir S.Svitojus su bankroto administratoriumi susitiko Žalgirio gatvėje esančiose "Čili Holdings" patalpose ir pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį.

Prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus teigimu, kyšis buvo siūlomas už tai, kad A.Laucius atsisakytų daugiau nei 7 mln. litų vertės ieškinių bendrovei "Vilsarma", tokio pat dydžio ieškinio bendrovei "Tokyo" bei patvirtintų "Vilsarmos" 1 mln. litų dydžio kreditorinį reikalavimą.

Liudytoju apklaustas A.Laucius sakė, kad jam daromas spaudimas, dėl jo veiklos buvo rašomi skundai, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pradėjus siūlyti kyšį, pokalbius su verslininkais ėmė įrašinėti ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Teismas pirmajame posėdyje apklausė ir daugiau liudytojų - bendrovės "GCW" advokatą Zigmą Pečiulį, buvusį teisėją, dabar advokatą Marijoną Geičių, administratoriaus pažįstamą finansininką Artūrą Savicką, kurio žmonos sesuo yra buvusi T.Karoso sutuoktinė.

A.Savickas teismui sake, kad jam yra skambinęs A.Laucius ir prašęs padėti gauti T.Karoso telefono numerį, tačiau jis teigė numerio nedavęs.

"Jeigu yra normalus, oficialus reikalas, tegul jis eina per normalias instancijas, o ne kitu būdu ieško. T.Karosas sakė, kad tegul jis eina kur nori", - sakė A.Savickas. Jo teigimu, verslininkas nesutiko bendrauti su A.Lauciumi.

"Tas pasakymas reiškė, kad aš jam nieko nemokėsiu", - paaiškino T.Karosas.

T.Karosas su įmonės finansininku STT pareigūnų buvo sulaikytas praėjusių metų rugpjūtį. Už užstatą paleistas verslininkas žurnalistams tvirtino esąs nekaltas ir teigė, kad prieš jį surengta provokacija.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas, perkeliant verslą iš bankrutuojančios į kitą tinklo bendrovę. Dėl šios veikos tyrimą atlieka Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Holdingas veikia viešojo maitinimo, apgyvendinimo, reklamos, sveikatingumo ir interneto prekybos srityse, prekyba kosmetika. "Čili Holdings" Lietuvoje ir Latvijoje turi 82 restoranus.

99 proc. "LTk Capital" akcijų priklauso T.Karosui, 1 proc. - S.Svitojui. "LTk Capital" valdo 91,8 proc. "Čili Holdings" akcijų.