Kaip BNS informavo teisingumo ministro atstovė Rita Grumadaitė, kol kas iš Hagoje įsikūrusio teismo nesulaukta jokių prašymų.

„Teisingumo  ministerija iš Tarptautinio baudžiamojo teismo nėra gavusi jokių prašymų. Jeigu toks klausimas iškiltų, ministerija bendradarbiaus su Lietuvos Generaline prokuratūra“, – teigė ministro atstovė.

Tuo metu Generalinė prokuratūra teigė, kad bendradarbiavimas yra numatytas ir Romos statute, kurį Lietuvos parlamentarai ratifikavo 2003 metų balandžio pirmą dieną.

„Romos statutas galioja Lietuvoje ir Lietuva įsipareigojo bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, todėl jei atitinkamas teismo kreipimasis bus gautas, bendradarbiavimas vyks Romos statuto ir Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka“, – BNS teigė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusią savaitę nusprendė tirti karo nusikaltimus Afganistane, įskaitant galimus JAV pajėgų nusižengimus, taip pat apimant ir nusikaltimus CŽV įkalinimo įstaigose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metų gegužę paskelbė, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti ir įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaidai).

Strasbūro teisme šiuo metu nagrinėjama ir antra byla, kurioje skundą Lietuvai dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje yra pateikęs Saudo Arabijos pilietis Mustafa al Hawsawis.

Generalinė prokuratūra iki šiol atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų apie Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą.

„Šiuo metu įtarimai nėra niekam pareikšti“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Nuo 2018 metų lapkričio tyrimas atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, už ką gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

„Šis straipsnis, pagal kurį dabar vyksta tyrimas, neturi senaties termino“, – teigė prokuratūros atstovė.

Skambutis iš Baltųjų rūmų turėjo duoti laiko pasirengti reaguoti į naują informaciją, kad lietuviai leido amerikiečiams slapta tardyti įtariamuosius Rugsėjo 11-osios teroro išpuoliu.

Tačiau ši vasara parodė, kad pusketvirtų metų mūsų aukščiausiems pareigūnams neužteko sutarti dėl valstybės laikysenos.

Gegužės pabaigoje Lietuva nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad amerikiečiai kalino žmones Lietuvoje.

Vyriausybėje įvairių institucijų konsultacijos pradėtos liepą, ir per jas specialistai apsisprendė, kad skųsti sprendimą beviltiška dėl griežtų teisinių reikalavimų.

Politikai tuo metu vasariškai snaudė. Galiausiai pabudęs premjeras, raginamas užsienio reikalų ministro, netikėtai pavedė surašyti skundą... per likusias dvi termino dienas. O rytojaus rytą dar pripažino, kad skundas yra beviltiškas, nes pakeisti sprendimą bus praktiškai neįmanoma.

Švelniai tariant, tai buvo nepagarba ir saviems teisininkams, ir Strasbūro teismui.

Aiškumo nepridėjo ir prezidentė, iš pradžių suskubusi pareikšti, kad Lietuva Strasbūro teismo sprendimą įvykdys. Jei taip buvo bandoma primesti valią Vyriausybei, jai šįkart nepavyko, todėl netrukus ji atsitraukė ir ėmė aiškinti esanti ne prie ko.

Kas toliau?

Progų pasitaisyti dar bus. Kitus žingsnius nesunku nuspėti:

Pirma, dar šiemet EŽTT Didžioji kolegija atsisakys priimti Lietuvos skundą ir sprendimas įsiteisės.

Antra, amerikiečiai neprileis lietuvių perduoti teismo priteistos kompensacijos Lietuvoje kalintam palestiniečiui Abu Zubaydah, o amerikiečiai ignoruos raštus dėl informacijos suteikimo.

Trečia, Europos Taryboje Lietuvai nuolat teks aiškintis, kodėl neįvykdo teismo sprendimo, o pirmu smuiku grieš Rusijos ambasadorius.

Ketvirta, per artimiausius penkerius metus Lietuva pralaimės dar bent vieną bylą, pagal kito įtariamo teroristo iš Saudo Arabijos Mustafa al Hawsawi skundą. Yra galimybė, kad šalia to dar teks aiškintis ir Hagos teismui.

Ir kiekvienąkart vėl reikės Vyriausybės pozicijos. Kokia ji bus, iššifruoti kol kas sudėtinga. „Kol kas manykime, kad Lietuvoje to tikrai nebuvo, bet kai jau bus galutiniai neskundžiami sprendimai, deja, mes tą faktą turėsime“, – praeitą savaitę bandė paaiškinti premjeras.

Politikų ir diplomatų lūkesčiai tyliai numarinti istoriją neišsipildys, jau vien dėl to, kad Gvantanamo kalinių advokatai ją nuolat eskaluos. Lietuva bus priversta nuolat rašyti ataskaitas apie tiesos paieškas, tad metas apsispręsti, ar jose bus nauji „paskutinės minutės pasiūlymai“, ar realūs ir nuoseklūs darbai.

Kur milijonai?

Tuometinių pareigūnų sprendimą leisti statyti kalėjimą būtų galima suprasti – nors nebūtinai pateisinti – jei jie nuoširdžiai norėjo gero tėvynei, tikėdamiesi, kad tai padės užmegzti išskirtinę partnerystę su JAV narystės NATO pradžioje.

Slaptumas galėtų būti pateisinamas, baksnojant į faktą, kad paslaptis apie Lietuvos kalėjimą išlaikyta ilgiau nei Rumunijos ar Lenkijos, o informacija pirmiausia buvo paskelbta anapus Atlanto.

Bet JAV Senato ataskaita perša kitą versiją, kad tai galėjo būti tiesiog pasipinigavimas. Kol kas nepanašu, kad artėtų prokurorų atsakymas, kur nusėdo amerikiečių ataskaitoje aprašyti milijonai dolerių, perduoti lietuviams kaip „dėkingumo“ mokestis už palankų požiūrį.

Bet kokia informacija apie prokuratūros tyrimą slepiama po slaptumo žyme, todėl dabar galime tik spėlioti, ar prokurorai bandė aiškintis kieno nors staigų praturtėjimą, ar užfiksuota diskusijų su medikais dėl kalintų arabų gydymo, kaip buvo priiminėjami ar maskuojami sprendimai dėl žvalgybos paramos centro Antaviliuose, ar buvo rengtos akistatos dėl prieštaringų politikų ir tuometinių VSD vadovų liudijimų ankstesniuose tyrimuose. Prokuratūra turi būti atskaitingesnė.

Politikams metas išmesti užsikirtusią plokštelę, esą šiandien, kaip ir 2010-aisiais, Lietuva negali nustatyti, ar žmonės buvo atgabenti į šalį. Ši pasenusi išvada neatlaiko kritikos. Lietuvos Seimas būtų sąžiningas, jei surengtų naują tyrimą ir įvertinęs JAV Senato bei Strasbūro teismo medžiagą, konstatuotų, kad Lietuvoje buvo ne tik patalpos ir skrydžiai, bet ir žmonės.

Ruošiantis iš biudžeto mokėti šimtatūkstantines kompensacijas Lietuvoje kalėjusiems arabams, mokesčių mokėtojai nusipelno bent jau nuoširdžių pastangų atsekti amerikiečių milijonus.

Tokią poziciją ministras išsakė likus kelioms valandoms iki Europos Žmogaus Teisių Teismo posėdžio, kuris rengiamas pagal šiuo metu Gvantaname kalinamo 45 metų Abu Zubaydah (Abu Zubaida) skundą.

„Prokuratūros tyrimai parodė, kad jokių įrodymų, kad tas asmuo, dėl kurio dabar dabar yra apskųsta Strasbūro teismui, buvo Lietuvoje, nėra“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė J.Bernatonis.

Ministras sakė, kad atliktas parlamentinis tyrimas ir keli prokuratūros vykdyti ikiteisminiai tyrimai rodo, jog šalis aktyviai siekė išsiaiškinti tiesą.

„Pasyvumo jokio tikrai nematau, bet negalime pripažinti to, ko nebuvo“, - kalbėjo J.Bernatonis.

Pagalba rengiant Rugsėjo 11-osios išpuolius amerikiečių įtariamas Abu Zubaydah teigia, kad 2005-2006 metais buvo kalinamas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) įrengtame kalėjime Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.

Strasbūro teismas taip pat trečiadienį numato nagrinėti ir kito Saudo Arabijos piliečio skundą prieš Rumuniją, kuri taip pat kaltinama leidusi įrengti slaptą kalėjimą.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ teigia, kad šie Strasbūro teismo posėdžiai „tampa dar svarbesniais, žinant, kad kitos galimybės užtikrinti atskaitomybę šioms kankinimų aukoms buvo užvertos“.

„Rumunija ir Lietuva niekada nebuvo patrauktos atsakomybėn dėl ju tiesioginio dalyvavimo CŽV (kalinių) perdavime ir slaptame kalinime. Šiandienos posėdis yra galimybė nukentėjusiųjų advokatams išdėstyti faktus Europos teismui, viliantis, kad tai padės sužlugdyti tylėjimo sąmokslą“, – pranešime spaudai sakė Julia Hall (Džulija Hol), „Amnesty International“ ekspertė kovos su terorizmu ir žmogaus teisių reikalams Europoje.

Skundą prieš Lietuvą pateikęs Abu Zubaydah buvo sulaikytas 2002 metais Pakistane. Šiuo metu jis laikomas Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančiame kalėjime.

Abu Zubaydah yra antrasis asmuo, kurio advokatai skelbia surinkę duomenų apie kalinimą Lietuvoje. Prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame vertinami spėjimai, jog Lietuvoje slapta galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis (Mustafa al Hausavis).

Šie du asmenys kaltinami prisidėję prie 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Lietuvos teisėsauga teigia kol kas negavusi jokių įrodymų apie konkrečių asmenų kalinimą Lietuvoje, o gynėjų teiginius vadina tik prielaidomis. Teisėsauga atsisako jiems suteikti nukentėjusiojo statusą, kurį gynyba gali naudoti kaip argumentą, siekiant išvengti mirties bausmės JAV.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Dokumente konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Abu Zubaydah prieš dvejus metus laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002-2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.

Rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, nepritarė 299, o susilaikė 49. Joje apgailestaujama, kad praėjus daugiau nei metams po JAV Senato tyrimo paskelbimo „nė vienas kaltininkas nebuvo patrauktas atsakomybėn, o JAV vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis“.

Penki Lietuvos europarlamentarai - Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis ir Bronis Ropė rezoliuciją palaikė. Prieš balsavo Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Valdemaras Tomaševskis. Petras Auštrevičius susilaikė.

V.Mazuronis: slėpimas sukuria precedentą ateičiai

Kaip BNS sakė „darbietis“ V.Mazuronis, rezoliuciją jis palaikė, nes svarbu yra galutinai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl šių plačiai viešumoje diskutuojamų įvykių.

„Tai klausimas viešojoje erdvėje diskutuojamas pakankamai atvirai – ir teismai jau yra prasidėję. (...) Nematyčiau nieko blogo. Ir tai nėra bandymas kažką apkaltinti – tas tyrimas, mano nuomone, turėtų būti nukreiptas į ateitį“, – kalbėjo europarlamentaras.

V.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol nėra žinoma, kas iš valstybės vadovų žinojo apie CŽV kalėjimus.

„Manau, kad slėpimas sukuria precedentą ateičiai ir vien todėl reikėtų maksimaliai susidėlioti aiškumą, kas buvo iš tiesų, o vertinimas, ar tai buvo adekvačios priemonės, yra kitas dalykas, nors, aš manau, bet kokios priemonės turėjo būti laikantis valstybės įstatymų ir demokratijos principų. Bijau, kad šiuo atveju, taip pat ir Lietuvoje, to nebuvo laikomasi“, – teigė V.Mazuronis.

P.Auštrevičius: rezoliucijos reikalavimai – neadekvatūs

Dėl rezoliucijos susilaikęs Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius BNS sakė, kad dokumente yra „daug neadekvačių reikalavimų, siūlymų“.

„Neadekvatūs yra reikalavimai valstybėms narėms, apie kurias kalbama (...) įvardinti vos ne pareigūnus, atlikti dar kartą pakartotinus tyrimus, atiduoti Europos Parlamentui informaciją dėl vidinių tyrimų, kurie, kaip suprantu, yra konfidencialūs, ir panašiai“, – kalbėjo P.Auštrevičius.

Jis teigė sutinkantis su principine nuostata, kad kankinimai yra nepriimtini ir Europos šalys neturėtų suteiki preteksto kitoms valstybėms daryti tokias pat klaidas, motyvuojant tuo, kad šitaip elgiamasi ir Vakaruose.

Rezoliucijoje taip pat apgailestaujama, kad Europos Parlamentui pernai pavyko surengti tik vieną tyrimo misiją į Rumuniją. EP siekia, kad tokios misijos būtų nusiųstos ir į kitas prie CŽV programos galimai prisidėjusias šalis: Lietuvą, Lenkiją, Italiją ir Jungtinę Karalystę.

Pasak P.Auštrevičiaus, netikslinga nuolat vėl ir vėl mėginti išsiaiškinti naujų aplinkybių, kartą nustačius, kad to padaryti nepavyksta.

„Nežinau, kiek kartų galima tai kartoti ir bandyti surasti ir pastoviai laikyti tuos kaltinimus galiojančiais. Manyčiau, kad arba baikime tuos dalykus daryti, arba braukime brūkšnį ir suformuluokime kažkokias tai išvadas, bet pastovus politikavimas šioje srityje nieko gero neduoda“, – sakė jis.

Europos Komisija ir ES Taryba raginamos iki birželio pabaigos informuoti EP apie tolesnius veiksmus, skirtus įgyvendinti Parlamento rekomendacijas.

2014 metais paskelbtoje JAV Senato ataskaitoje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

JAV kariniai prokurorai šiais metais sužinojo apie didžiulį Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) archyvą, kurį sudaro tūkstančiai nuotraukų, padarytų užsienyje, taip pat Lietuvoje, veikusiuose slaptuose kalėjimuose, vadinamuose juodaisiais objektais, remdamasis JAV pareigūnais rašo dienraštis „The Washington Post“.

Kaip nurodoma savaitgalyje paskelbtame straipsnyje, prokurorai su šiuo archyvu susipažino peržiūrėdami Senato surinktą tyrimo medžiagą apie CŽV vykdytą brutalių tardymų programą.

Apie 14 tūkst. skaitmeninių nuotraukų buvo padarytos tų slaptųjų kalėjimų, kuriuose CŽV laikė įtariamus teroristus po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, viduje ir išorėje, bet tarp jų nėra tardymo vaizdų, įskaitant kai kurių įtariamųjų kankinimus, tokius kaip imituojamas skandinimas.

Kita vertus, nuotraukose matoma, kad suimtieji būdavo gabenami nuogi, sakė pareigūnai, nepanorę viešinti savo vardų, nes ta medžiaga tebėra įslaptinta.

Tose nuotraukose taip pat matomi CŽV ir užsienio žvalgybos tarnybų pareigūnai bei amerikiečiai psichologai Bruce'as Jessenas (Briusas Džesenas) ir Jamesas Mitchellas (Džeimsas Mitčelas), vieni iš šios tardymo programos architektų.

Vyriausybė tikriausiai priešinsis bet kokiems mėginimais perduoti tyrėjams nuotraukas, kuriose matomi CŽV darbuotojai ir kiti asmenys, argumentuodama, kad tai gali sukelti pavojų agentūrų pareigūnų saugumui, nors įtariamųjų advokatai veikiausiai reikalaus, kad būtų sudaryta galimybė nustatyti potencialius liudininkus.

Dalyje nuotraukų matomos slaptųjų kalėjimų vonios ir vonios kambariai, įskaitant objektą Afganistane, žinomą kaip „Druskos duobė“, kuriame buvo nufotografuota vieta, kur vykdytas imituojamas tardomų asmenų skandinimas.

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad „Druskos duobės“ nuotraukose matomos patalpos atrodo panašios į viduramžių pilies požemius. Pasak jo, panašu, kad daugelis tų nuotraukų buvo padarytos kaip įrodymas, kaip buvo leidžiamos šiai programai skirtos lėšos.

Dauguma tų nuotraukų vaizduoja slaptuosius kalėjimus Tailande, Afganistane ir Lenkijoje. Mažiau nuotraukų esama iš Rumunijoje ir Lenkijoje veikusių „juodųjų objektų“, kurie buvo vieni iš paskutiniųjų naudojamų, kol buvo uždaryti 2006 metais.

Slapto CŽV nuotraukų archyvo egzistavimo faktas tikriausiai dar labiau pavėlins karinių komisijų darbą, siekiant teisti Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje laikomus įtariamuosius, nes kaltinamųjų advokatai reikalaus, kad visos tos nuotraukos būtų pateiktas, o vyriausybė tikrins medžiagą, spręsdama, kurios nuotraukos gali būti tinkamos naudoti nagrinėjant bylas.

„Jeigu vyriausybė iš tiesų pateiks šias nuotraukas gynybai – kas šiuo metu išlieka „jeigu“ – geriau tai būtų padaryta vėliau negu niekada“, – sakė JAV oro pajėgų kapitonas Michaelas Schwartzas (Maiklas Švarcas), vieno iš penkių kaltinamųjų, kurių veiksmus vertina speciali karinė komisija, advokatas.

JAV Senatas antradienį nubalsavo uždrausti kankinimus tardant, o šiuo žingsniu siekiama užkirsti kelią šiurkštiems metodams, kurie buvo naudojami prieš įtariamus teroristus po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.

Šis pasiūlymas buvo priimtas triuškinama dauguma – 78 balsais prieš 21. Už jį balsavo visi demokratų senatoriai ir 32 respublikonai.

Tarp tą teisės aktą palaikiusių respublikonų buvo vienas iš jo projekto pateikėjų Johnas McCainas (Džonas Makeinas), asmeniškai patyręs kankinimus, kai ilgiau negu penkerius metus buvo karo belaisvis po to, kai vykstant Vietnamo karui jo lėktuvas 1967 metais buvo numuštas virš Hanojaus.

„Ši pataisa suteikia didesnes garantijas, kad Jungtinės Valstijos niekada nebeis tuo tamsiu keliu, aukodama mūsų vertybes vardan trumpalaikių saugumo poreikių“, – sakė J.McCainas, jau daug metų pasisakantis, kad brutalių tardymų būtų atsisakyta.

Šis teisės aktas buvo priimtas kaip pataisa 2016 metų Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymui (National Defense Authorization Act, NDAA), kuris šiuo metu yra svarstomas Kongrese.

Senatas ir Atstovų Rūmai turėtų priimti platesnį teisės aktą dėl kankinimų uždraudimo, kad jis būtų pateiktas pasirašyti prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), bet abejojama, ar tai pavyks padaryti.

Baltieji rūmai praeitą mėnesį sakė, kad B.Obama pagrasino blokuoti NDAA, nes jame numatoma pakeisti esminius administracijos prioritetus.

Senatorė Dianne Feinstein (Dajan Feinstein), vadovavusi ne vienerius metus vykdytam tyrimui dėl kankinimų praktikos ir praeitais metais paskelbusi sukrečiančia ataskaitą, kurioje išsamiai aprašomi Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) naudoti brutalūs metodai, tokie kaip imituojamas skandinimas ir maitinimas prievarta per išeinamąją angą, taip pat buvo viena iš naujosios pataisos projekto teikėjų.

„Šiandienos balsavimas įpareigoja Senatą užtikrinti, kad niekada nebūtų grįžta į vadinamųjų sustiprintų tardymo metodų laikus ir kad prezidento Obamos įsakas (prieš kankinimus) turėtų būti paverstas įstatymu“, – pažymėjo D.Feinstein.

Jeigu ši pataisa įsigaliotų, ji „paliktų tardymus tik armijos karo lauko veiksmų vadovėlyje“, pridūrė ji.

Ji taip pat reikalautų sudaryti galimybę Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams lankyti JAV laikomus suimtuosius.

Buvęs Rumunijos prezidentas pripažino patvirtinęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) prašymą leisti įkurti savo objektą jo šalyje, bet tvirtino, kad būtų atsisakęs tai padaryti, jeigu būtų žinojęs, kam tas kompleksas bus naudojamas.

Ionas Iliescu (Jonas Ilijesku), vadovavęs Rumunijai 2000–2004 metais, pareiškė manantis, kad jo šalyje veikė CŽV „juodieji objektai“ – slapti kalėjimai, kuriuose būdavo šiurkščiai tardomi įtariami teroristai.

Rumunijos valdžia ilgą laiką neigė pranešimus, jog šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet I.Iliescu praeitą savaitę nurodė, jog 2002–2003 metais patenkino prašymą įkurti tokį objektą. Dėl šio pareiškimo eksprezidentas sulaukė didelės kritikos.

I.Iliescu pirmadienį parašė savo tinklaraštyje, kad „būtų neabejotinai priėmęs kitokį sprendimą“, jeigu būtų žinojęs, ką jo šalyje ketina daryti CŽV.

Tačiau buvęs prezidentas nenurodė, kur buvo tas objektas, kokio jis buvo dydžio, taip pat ar jis buvo vienintelis.

Naujienų agentūra „Associated Press“ anksčiau yra paskelbusi, kad vienas CŽV objektas veikė JAV oro pajėgų bazėje netoli Juodosios jūros uostamiesčio Konstancos, o kitas – Bukarešte. Rumunijos lyderiai tuos pranešimus neigė.

Žmogaus teisių organizacijos, Europos pareigūnai ir žiniasklaida taip pat yra pranešę, kad CŽV objektai taip pat veikė Lenkijoje ir Lietuvoje.

Pasak I.Iliescu, Rumunija „prisiėmė įsipareigojimų ... veikdama dėl Rumunijos interesų. Visa tai kainuoja.“

I.Iliescu neigė, kad patenkino CŽV prašymą mainais į JAV palaikymą Rumunijos pastangoms įstoti į NATO. Ši šalis tapo Aljanso nare 2004 metais.

Buvęs prezidentas pareiškė, kad pareiškimai, esą jo pastarieji komentarai pasitarnavo Rusijos interesams, yra „absurdiški ir žalingi Rumunijai“.

Lenkijos lyderiai taip pat neigė, kad jų šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kol JAV Senato žvalgybos komitetas pernai gruodį paskelbė ataskaitą apie tos agentūros politiką. Buvęs Lenkijos premjeras Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) ir buvęs prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) galiausiai pripažino bendradarbiavo su JAV pareigūnais, kuriems buvo reikalinga konfidenciali vieta ištardyti įtariamiesiems.

Abu politikai sakė tuo metu nežinoję apie slaptuose kalėjimuose vykdytus kankinimus. Tačiau leisdami įkurti tą objektą lyderiai pažeidė galiojančius Lenkijos įstatymus.

I.Iliescu, buvęs aukšto rango Rumunijos komunistinio režimo pareigūnas, atliko svarbų vaidmenį 1989 metų antikomunistiniame sukilime ir buvo triskart išrinktas prezidentu – 1990, 1992 ir 2000 metais.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ antradienį paragino Europos šalis pripažinti bendradarbiavus su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV), kai ta agentūra įkūrė jų teritorijose numanomus slaptus kalėjimus, kuriuose buvo vykdomi kankinimai, taip pat padėti patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Vyriausybės nebegali kliautis nepagrįstais „nacionalinio saugumo“ argumentais ir pareiškimais apie valstybės paslaptį, slėpdamos tiesą apie savo vaidmenį kankinimuose ir žmonių dingime“, – sakė „Amnesty International“ kovos su terorizmu ir žmogaus teisių ekspertė Julia Hall (Džulija Hol).

„Atėjo laikas sulaukti teisingumo visiems, nukentėjusiems nuo siaubingų veiksmų – įskaitant imituojamą skandinimą, lytinę prievartą ir imituojamas egzekucijas – kurie buvo būdingi toms neteisėtoms kovos su terorizmu operacijoms“, – pridūrė ji.

Šis raginimas buvo išsakytas po to, kai JAV Senatas pernai gruodį pristatė kelerius metus rengtą ataskaitą, kurioje teigiama, kad CŽV slaptuose kalėjimuose brutaliai tardydavo įtariamus teroristus.

Tame dokumente taip pat tvirtinama, kad CŽV mokėjo didžiulius kyšius užsienio šalių vyriausybėms, kurios buvo nusiteikusios žvelgti pro pirštus į faktą, kad Jungtinės Valstijos jų teritorijose įkūrė „juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus.

J.Hall pabrėžė, kad Senato ataskaita „visiškai aiškiai rodo, kad užsienio vyriausybės buvo itin svarbios CŽV operacijų sėkmei.

Senato ataskaitoje konkrečiai nenurodoma, kurios Europos šalys bendradarbiavo su CŽV. Tačiau „Amnesty International“ pareiškė, kad jos tyrimai rodo, jog Lenkija, Rumunija ir Lietuva leido veikti slaptiems CŽV sulaikymo centrams, o Didžiosios Britanijos agentai dalyvavo kankinimuose.

Britanijos parlamento tyrimo apie šalies pareigūnų pagalbą kankinimus vykdžiusioms JAV tarnyboms išvados turėtų būtų paskelbtos šių metų gale, bet „Amnesty International“ pareiškė, kad tas tyrimas „nėra nepriklausomas“.

JAV senatorių demokratų parengtoje ataskaitoje buvo išnagrinėta įslaptinta CŽV programa, pagal kurią sučiupti įtariami tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ nariai buvo brutaliai tardomi slaptuose kalėjimuose, įkurtuose šalių sąjungininkių teritorijose, arba sulaikymo centre, tebeveikiančiame JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Dokumente pateikiama išvada, kad mažiausiai 119 kalinių buvo laikomi „juoduosiuose objektuose“, įkurtuose keliose šalyse, įskaitant Tailandą, Afganistaną ir Lietuvą. Daugeliui tų asmenų buvo taikomi „priverstiniai tardymo metodai, kai kuriais atvejais prilygstantys kankinimams“, rašoma Senato ataskaitoje.

Žmogaus teisių organizacija „Reprieve“ teigia Lietuvos prokuratūrai išsiuntusi naujų duomenų, įrodančių, kad Lietuvoje buvo kalinami įtariamieji terorizmu.

Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad penktadienį iki pietų jokių dokumentų iš „Reprieve“ nesulaukta.

„Šiandien Lietuvos prokuratūrai pateikėme naujus įrodymus“, - BNS teigė „Reprieve“ tyrėjas Craftonas Blackas (Kraftonas Blekas).

Jis tvirtino ketverius metus tyręs galimą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo veiklą Lietuvoje. Tyrėjas tvirtino, kad sulyginęs JAV Senato tyrimo medžiagą ir savo surinktus duomenis, gali įrodyti, jog Lietuvoje veikė ataskaitoje „violetiniu“ įvardytas CŽV sulaikymo centras įtariamiesiems terorizmu.

Pagrindiniai dokumentai, kuriais žmogaus teisių organizacija remiasi darydama tokias išvadas, - orlaivių skrydžių protokolai.

„Dokumentai įrodo, kad naudodamasi privačiomis kompanijomis CŽV skraidino kalinius į Lietuvą ir iš jos 2005 ir 2006 metais“, - tvirtino C.Blackas.

Jo tvirtinimu, minėti dokumentai gauti iš oficialių šaltinių, parlamentų archyvų, Europos aviacijos kontrolės tarnybos.

„Reprieve“ duomenimis, kaliniai į Lietuvą atgabenti 2005 metų vasarį ir spalį, išskraidinti 2006 metų kovą. Jų esą buvo ne vienas.

Generalinės prokuratūros atstovė BNS teigė, kad sausio 9 dieną Generalinė prokuratūra gavo kelis šimtus dokumentų anglų kalba kopijų iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto, bet iš „Reprieve“ - ne.

Gruodžio pradžioje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Dokumente konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

JAV paskelbus ataskaitą, Generalinė prokuratūra gruodį išsiuntė teisinės pagalbos prašymą JAV Teisingumo departamentui, prašydama informacijos apie galimą įtariamųjų terorizmu slaptą kalinimą ir tardymą Lietuvoje.

Seimas kartą jau yra atlikęs tyrimą dėl galimų CŽV kalėjimų. 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Šiuo metu Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti tardomas M.al-Hawsawis, kuris šiuo metu kalinamas Gvantanamo kalėjime.

Jungtinės Valstijos perkėlė penkis vyrus iš sulaikymo centro JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje į kitas valstybes, trečiadienį pranešė Gynybos departamentas, prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) tęsiant pastangas uždaryti šį prieštaringai vertinamą kalėjimą.

Keturi asmenys buvo perkelti į Omaną, o penktasis - į Estiją, rašoma Pentagono paskelbtame pareiškime.

Pareigūnai sakė, kad prieš šių asmenų perdavimą buvo „nuodugniai peržiūrėtos“ jų bylos ir buvo „vieningai pritarta jų perkėlimui“.

Į Omaną išsiųsti Al Khadras Abdallah Muhammadas Al Yafi (Chadras Abdala Muhamadas Jafis), Fadelis Husseinas Salehas Hentifas (Fadelis Huseinas Salehas Hentifas), Abd Al-Rahmanas Abdullah Au Shabati (Abd Rahmanas Abdula Au Šabatis) ir Mohammedas Ahmedas Salamas (Mohamedas Ahmedas Salamas).

Į Estiją perkeltas Akhmedas Abdul Qadiras (Achmedas Abdul Kadiras).

Išsiuntus šiuo vyrus, nuošaliame Gvantanamo kalėjime, kuris įsikūręs JAV karinio jūrų laivyno bazėje Kubos pietryčiuose, liko 122 asmenys.

Tai buvo pirmasis šiais metais Gvantanamo kalinių perkėlimas. Pernai kalėjimą paliko iš viso 28 asmenys.

Perkėlimų procesas pastaraisiais mėnesiais paspartėjo, B.Obamai stengiantis įgyvendinti savo pažadą uždaryti šį „teisine juodąja skyle“ žmogaus teisių aktyvistų vadinamą kalėjimą, nors tam nepritaria kai kurie JAV įstatymų leidėjai.