„Analizavome situaciją su specialistais – akivaizdu, kad Mažajame kaimelyje dėl čia esančio dviračių tako įrengti pylimams vietos nepakanka. Todėl siūlome koncentruotis į kitas priemones, kurios sumažintų potvynių riziką. Viena iš priemonių – upių valymas. Turime pirmiausiai šalinti priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, problemą būtina spręsti ne tik šiaurinėje miesto dalyje, kur siūlyta statyti pylimus, bet ir pietinėje dalyje, kur kenčia Laistų gyventojai.

A. Vaitkaus teigimu, potvynių keliamos problemos aptartos ir su Klaipėdos rajono savivaldybe, kuriai tai ypač aktuali problema.

„Tiek miestas, tiek rajonas ieško būdų, kad gamtos stichijos gyventojams keltų kuo mažiau nepatogumų“, – teigė meras.

Tiek miestas, tiek rajonas ieško būdų, kad gamtos stichijos gyventojams keltų kuo mažiau nepatogumų.

Klaipėdos miestas Aplinkos ministerijai siūlo į planą įtraukti Danės upės dalies nuo Liepų gatvės tilto iki miesto savivaldybės ribos valymą. Anot savivaldybės, šiame ruože išvalius susikaupusias dugno nuosėdas sumažėtų potvynio rizika šalia esantiems gyvenamiesiems rajonams. Taip pat siūloma stiprinti dešinįjį Danės krantą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu.

Šiemet sausį, apžiūros metu, nustatyta, kad šioje vietoje vyksta aktyvi krantų erozija, šlaito dalys yra paplaunamos ir krenta į upės vagą. Danės upės slėnio teritorijoje ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu siūloma apsodinti apsauginį pylimą arba rekonstruoti esamą pralaidą, išvalyti bei pagilinti čia esančius vandens telkinius. Savivaldybės teigimu, tai padėtų apsaugoti nuo užliejimo šalia esantį dviračių taką bei botanikos sodo augalus.

Siūloma valyti ir Smeltalės upę. Savivaldybė savo iniciatyva jau yra pradėjusi darbus ruože nuo Minijos gatvės tilto iki Klaipėdos miesto ribos. Taip pat siūloma valyti bei gilinti upės prieplaukos akvatoriją ir upės dalį iki Minijos gatvės tilto, o Laistų sodybų gyvenamajam rajonui įrengti apsaugos priemones nuo potvynio. Šioje vietoje po gausaus lietaus ar pavasario polaidžio dažnai apsemiamas kelias po geležinkeliu – tai vienintelis kelias, kuriuo galima pasiekti šią teritoriją.

A. Vaitkus pabrėžia, kad vandens lygis kasmet vis labiau auga ir tai rodo vis dažniau pasikartojantys potvyniai, o, pasak mero, įtakos jiems turi ir didėjančios urbanizuotos teritorijos, kietųjų dangų plotai, kai lietaus vanduo ima semti aplinkines teritorijas.

„Valstybė turi reaguoti ir numatyti priemones potvyniams mažinti. Tai ne tik Klaipėdos regiono, tai visos Lietuvos reikalas. Kitu atveju problemos tik didės“, – sako Klaipėdos meras. 

Preliminariais vertinimais, potvynių riziką mažinančių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti daugiau nei 5,5 mln. eurų.

Savivaldybė savo siūlymus jau pateikė Aplinkos ministerijai. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus galima su ministerijos atstovais detaliau aptarti siūlomas priemones bei galimus jų finansavimo šaltinius. 

Planuojama, kad elektriniai autobusai-katamaranai Danės upe pradės kursuoti šių metų gegužę.

Pėsčiųjų takų ir aikštelių įrengimo darbus pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe bendrovė „Kesrama“ turės atlikti per tris mėnesius – iki gegužės pabaigos. Sutarties kaina – 114  tūkst. eurų. Darbai bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto.

Pagal patvirtintą techninį darbo projektą rangovas turės įrengti penkis pėsčiųjų takus skirtingose Danės upės pakrantės vietose, ruože nuo Liepų iki Klaipėdos gatvių.

Bus įrengtos ir įlaipinimo/išlaipinimo aikšteles su apsauginėmis pėsčiųjų tvorelėmis bei atraminės sienutės.

Numatyta, kad vandens autobusai stos keliose stotelėse: centre ties Liepų gatvės tiltu, prie gyvenamųjų namų kvartalų „Dangės vingis“ bei  „Žolynai“, ties Botanikos sodu ir prie Tauralaukio tilto.  Dar viena vandens autobuso stotelė atsiras miesto centre netoli burlaivio „Meridianas“.

Anot savivaldybės, kita šio projekto dalimi – vandens autobusų pontoninių prieplaukų pagaminimu ir įrengimu – rūpinasi savivaldybės biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“.

Penkios pontoninės prieplaukos, skirtos žmonių išlaipinimui/įlaipinimui iš vandens autobusų, bus įrengtos prie paminėtų aikštelių, iš kurių keleiviai lieptu pasieks prieplauką arba išlips iš jų. Šešių metrų ilgio pontoninės prieplaukos jau yra pagamintos.

Vandens autobusų maršrutą trejus metus aptarnaus bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“, laimėjusi viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbtą konkursą.

12 vietų elektrinį autobusą sukūrė Klaipėdos elektrinių katamaranų gamybos startuolis „Popa LT“. Danės upe kursuos du tokie vandens autobusai – katamaranai, kelionė iš miesto centro iki Tauralaukio truks apie 50 minučių.

Pilna bilieto kaina – 3 eurai. Galios ir senjorams, moksleiviams ir kitiems asmenims įstatyme įtvirtintos nuolaidos, jiems kaina mažės iki 1,5 euro arba 0,8 euro.

Susimokėti už kelionę vandens autobusu bus galima „Klaipėdos keleivinio transporto“ e.bilieto kortele bei e.Ticket Klaipeda programėle telefone, e.mokinio pažymėjimu ar fizine „Klaipėdiečio kortele“, prieš tai papildžius jas pinigais.

Miesto svečiai už pasiplaukiojimą Danės upe bilietą galės susimokėti pačiame vandens autobuse – bekontakte mokėjimo kortele.

„Mes perkame vežimo paslaugą. Bet kuri įmonė, pateikusi pasiūlymą, su kuria bus sudaryta sutartis, turėtų laivavedį-kapitoną ir laivą – vandens autobusą. Jie plukdytų (keleivius – BNS), o mes būtume organizatorius ir užsakovas“, – BNS teigė „Klaipėdos keleivinio transporto“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas.

Jo teigimu, vandens autobuso paslaugas teiktų du laivai. Pagal konkurso sąlygas jie turėtų būti varomi elektra, turėti bent 12 vietų ir būti manevravimui Danės upe tinkamo dydžio bei aukščio.  

Pasak A. Samuilovo, vandens autobuso paslaugoms vienam sezonui planuojama skirti iki 100 tūkst. eurų, o reguliarus vandens autobusas turėtų pradėti kursuoti kitą vasarą.

„Kadangi pati pakrantė dar neparuošta, neįrengtos stotelės-prieplaukos (...), tai viskas nusikėlė į kito sezono pradžią“, – teigė A. Samuilovas.

Planuojama, kad vandens autobusas kursuotų gegužės-spalio mėnesiais, o keleiviai galėtų naudotis viešojo transporto kortelėmis.

Vandens autobusas stotų šešiose stotelėse: senamiesčio, Liepų gatvės tilto, Danės vingio, Žolynų gyvenamojo rajono KU Botanikos sodo ir Tauralaukio tilto. Maršruto Danės upe ilgis – 7,9 km į vieną pusę, o maksimalus jo įveikimo laikas į vieną pusę – apie 60 minučių.  

Kaip nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale, pasiūlymų konkursui laukiama iki rugpjūčio 8 dienos.  

„Tyrimas dėl taršos Danės upėje baigtas kovo 1-ąją, surašant tarnybinį pranešimą“, – BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pasak jo, peržiūrėjus Klaipėdos policijos ir jūrų uosto pateiktus vaizdo įrašus, taršos šaltinio nustatyti nepavyko.

„Tikėtina, kad tarša uosto akvatorijoje įvyko anksčiau. Dėl oro sąlygų pasikeitimo (atšalus orams), nebuvo pastebėta, o atšilus orams, naftos produktais užterštos ledo lytys pateko į Danės upę“, – informavo departamentas.

Pasak institucijos, pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių taršos šaltiniui nustatyti ir kiek leido galimybės surinko duomenis žalos aplinkai skaičiavimui, tačiau taršos šaltinio nepavyko nustatyti.

Apskaičiuota, kad upei padaryta 11,5 tūkst. eurų žala.

Taršos likvidavimo darbai Klaipėdos miesto savivaldybei atsiėjo 55 tūkst. eurų.

„Nieko daugiau nesužinojome. Sumokėjome už paslaugas, kurias suteikė kompanijos. Jei atras, tai atras, o jei ne, ką padarysi. Svarbiausia tarša pašalinta“, – BNS teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, likviduojant taršą, surinkta 73 tonos užteršto vandens.

Uostamiestyje tarša naftos produktais pastebėta paskutinę praėjusių metų dieną, dėl incidento tuomet paskelbta ir ekstremali situacija.

„Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pašalinti Danės krantines ir šalia esančio skvero teritoriją juosiančias tvoras ir taip patenkinti nekantriausių klaipėdiečių smalsumą. Taip padaryti nuspręsta įvertinus, kad nebėra būtinybės sudaryti kliūtis patekti į jau sutvarkytą teritoriją miestiečiams, kurie, nepaisydami rangovo iki oficialaus Danės skvero atvėrimo visuomenei paliktų tvorų, atkakliai į ją brovėsi per užtvarus“, – pranešė Klaipėdos miesto savivaldybė.

„Oficialiai atidaryti Danės skverą visuomenei planuojama kovo pabaigoje. Apie tai bus paskelbta iš anksto“, – informavo ji.

Danės krantinių ir skvero rekonstrukcija prasidėjo prieš porą metų, 2020-ųjų sausį. Tai vienas didesnių ir svarbesnių pastaruoju metu Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendinamų projektų. Jam buvo skirta 10,7 mln. eurų.

Skveras bei Danės krantinės nuo pat Biržos tilto visiškai pasikeitė. Tikimasi, kad tai taps miestiečių ir Klaipėdos svečių mėgstama laisvalaikio praleidimo erdve, kurioje driekiasi parkas, šiuolaikiškas fontanas su projekcinėmis vaizdo instaliacijomis, nedidelė  scena pradedančiųjų atlikėjų pasirodymams, moderni terasa.

Atnaujintame skvere nemažai erdvės skirta vaikams, jiems skirti interaktyvūs žaidimai, riedutininkų parkas, laipynės ir kt. Parkas skirtas poilsiui bei iškyloms.  Numatyta vieta, kur bus įrengta lauko kavinė.

Danės skvere nusidrieks ir simbolinė laiko juosta, kuri įprasmins miesto istoriją.

Vertina kas pusdienį

Visą savaitgalį intensyviai dirbusi avarijos likvidavimo komanda iki sekmadienio vakaro išgriebė iš upės visus naftos produktais suterštus ledus, todėl sekmadienį vakare ir pirmadienį jau svarstyta, ar laikas atšaukti ekstremaliąją situaciją.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad aplinkybės vertinamos kelis kartus per dieną.

Buvo tariamasi su civilinės saugos specialistais ir aplinkosaugininkais, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais ir nuspręsta šios situacijos padėties dar neatšaukti.

"Aišku, ledai ir riebiai užterštas vanduo jau surinktas ir utilizuotas, nepaisant to, naftos produktų dėmės ant vandens paviršiaus dar matyti. Darbas nebėra toks dramatiškai įtemptas kaip paskutinę gruodžio dieną, bet darbo dar užtenka. Tai rodo, kad situacija dar nėra visiškai suvaldyta. Esant ekstremaliai situacijai galime naudoti savivaldybės administracijos direktoriaus fondo lėšas, o ir uosto galimybės padėti tokioje teisinėje padėtyje yra kitokios nei paprastą dieną. Mano žiniomis, tai nesukelia miestiečiams jokių nepatogumų. Berods, tik keli žmonės norėjo išplaukti į marias, bet dėl užtvarų negalėjo to padaryti", – aiškino miesto meras.

Atsakymų dar nėra

V.Grubliauskas vakar nesiryžo prognozuoti, kada ekstremalioji situacija bus atšaukta, tačiau spėjo, kad tai atsitiks artimiausiu metu.

Aplinkosaugininkai toliau tiria įtariamus taršos šaltinius, tačiau kol kas atsakymų į labiausiai nerimą keliančius klausimus dar nėra.

Iš upės du kartus paimti mėginiai, apie tyrimo rezultatą dar nepranešama.

Pirmadienį Dangėje dirbo 18 žmonių: 11 gelbėtojų, trys uosto direkcijos darbuotojai, keturi žinomos uostamiesčio bendrovės "Parsekas" darbininkai.

Utilizuota apie 17 ar 18 kubinių metrų naftos produktais užteršto vandens. Kartu nuo paviršiaus surinkta tepaluotų nendrių, atplukdytų į Dangę.

Tie žmonės verti didžiausios pagarbos, manau, mes turėsime rasti būdą jiems už tai padėkoti.

Kai bus nustatytas teršėjas, veikiausiai į procesą įsitrauks ir teisėsaugininkai. Patiriamos išlaidos – didžiulės, todėl kaltininkai turės atlyginti žalą ne tik gamtai.

Pasiryžęs liudyti

Klaipėdos meras buvo linkęs susilaikyti nuo vertinimų ir spėliojimų, nors savo nuomonę apie nelaimės priežastis jis turi, mat buvo taršos epicentre karščiausiu metu.

"Jei manęs kas nors klaus, esu pasiruošęs viską papasakoti ir parodyti, ką pats nufilmavau, bet išvadas tegul daro specialistai. Tai ne tik ekologija, bet ir pasitikėjimas institucijomis. Turi būti įvardintas teršėjas ir adekvačiai įvertinta žala. Manau, mažai nepasirodys, – neslėpė emocijų V.Grubliauskas. – Turint omenyje, kad viskas vyko gruodžio 31-ąją ir sausio pirmosiomis dienomis, kai beveik niekas nedirbo, nelaimės vietoje žmonės darbavosi karštligiškai, jie faktiškai yra didvyriai. Jų pasiaukojamas darbas leido beveik per pusantros paros likviduoti didžiąją taršos dalį. Tie žmonės verti didžiausios pagarbos, manau, mes turėsime rasti būdą jiems už tai padėkoti. Nors jie atliko savo pareigą, darė tai labai nuoširdžiai ir atsakingai. Pagal Darbo kodeksą natūralu, kad jiems turės būti sumokėta kaip už darbą išeiginėmis dienomis, bet mes kalbame apie padėką miesto ir miestiečių vardu."

Prie upės nuskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, atvažiavo ir policininkai.

Pasirodo, šalia prie dešiniojo upės kranto prišvartuoto laivo „Olga“ žmonės pastebėjo kažkokį objektą, primenantį žmogaus kūną.

Čia paieškas tęsė ir kinologas su specialiai žmonių kūnus po vandeniu rasti apmokytu šunimi.

Šuo uodė vandenį netoli laivo ir vienu metu parodė ženklą, reiškiantį, kad jis pajuto lavono kvapą.

Gelbėtojai iš valties ėmėsi apžiūrinėti upės paviršių. Į įvykio vietą atskubėjo ir operacijų vadovas, kartu su policininkais sprendžiama, ar nerti gilyn.

Vaikino paieškos nebuvo nutrūkusios nė vieną dieną, gelbėtojai kasdien apiplaukdavo didelius vandens telkinių plotus, žvalgė aplink Jono kalnelio įtvirtinimus, Dangę iki pat Liepų gatvės, atidžiai apžiūrinėjo uosto akvatoriją iki laivo „Independence“.

Šuo parodė jaučiantis lavono kvapą uosto akvatorijoje, keli šimtai metrų nuo Dangės žiočių. Vaikino paieška besirūpinantys draugai kelias valandas laukė narų. Gelbėtojai negalėjo pradėti darbo, kol uosto administracija nedavė oficialaus leidimo nardyti akvatorijoje.

Po 13 valandos leidimas buvo gautas, ugniagesiai dar kartą išvyko prie vandens.

Narams ieškoto vaikino kūno rasti nepavyko. Sutemoms apgaubus marias, gelbėtojai buvo priversti baigti darbą.

Vanduo pasiekė palanges

„Vandens pirmame aukšte – iki pažasčių. Vyras pasiliko budėti, su žvejybiniais rūbais po pirmą aukštą braido. O man teko išvažiuoti pas brolį, jų namas šiek tiek aukščiau“, – pasakojo Serbentų gatvės gyventoja Regina.

Sodų bendrijos gyventojai grėsmingai kylantį Danės upės vandens lygį pastebėjo dar pirmadienio vakarą. Tačiau nuo Kretingos į žemupį atsiritusi potvynio bangas smogė ypač greitai.

„Su trenksmu vanduo plūdo. Ir šį kartą ypač greitai. Namas lyg ir pakeltas, negalvojome, kad tiek gali užsemti. Katilinėje naujas šildymo katilas. Jis visiškai sugadintas. Pirmajame aukšte – naujas virtuvės baldų komplektas. Jis visas apsemtas. Šaldytuvas viliojasi. Katilinėje keturios tonos granulių supiltos vandeniu, kažin ar sausų liko“, – nuostolius vardijo Regina.

Moteris tikino buvo apdraudusi savo turtą, tačiau prabilusi apie tai, kad vis tiek liko be namų, ėmė braukti ašaras.

Per naktį benamiu gali tapti. Namai juk negyvenami.

„Per naktį benamiu gali tapti. Namai juk negyvenami. Neaišku kada nuslūgs vanduo ir kada bus įmanoma išdžiovinti juos. Namas lentelėmis apkaltas, o po jomis juk šiltinimo vata. Viskas bus peršlapę. Tačiau baisiausia tai, kad artėja šalčiai. Jei staiga spustelės šaltis, šlapios sienos trūkinės, šaltis iškilnos plyteles. Kaip po karo viskas“, – guodėsi moteris.

Išplaukė valtimis

Naktį sodų bendrijos gyventojai kas kaip sugebėjo gelbėjo savo turtą. Geresnius daiktus žmonės vilko kur aukščiau – į antrus aukštus ar pastoges. Nusprendę palikti namus, ieškojo kaimynų, turinčių valtis.

„Vienas kaimynas tiesiog iš garažo valtimi išplaukė. Žmonės matė, kaip pelės ir žiurkės būriais bėgo iš apsemtų kiemų. Vanduo kilo iki 4 val. ryto. Visa gatvė liko po vandeniu“, – pasakojo Regina.

Pirmiausiai vanduo pasiekė Danės gatvę, kuri yra arčiausiai Danės upės, antroji po vandeniu liko lygiagrečiai upei esanti Serbentų gatvė. 

Potvynis kilo aukštyn ir netrukus pasiekė Rožių, Šermukšnių ir Šaltinėlio gatves.

Pažadino skambutis

Antradienio naktis iškankino ir Veterinarijos gatvės gyventojus, „Baltijos“ sodų bendrijos naujakurius. Vanduo baimę kurstė ir Tauralaukio gyventojams.

Sodų bendrijos pirmininkas Egidijus Vaišvilas pasakojo, jog vandens lygis Danėje ėmė kilti nuo pirmadienio 20 val. Kai kur žmonės patys išjunginėjo elektros energiją, nes baiminosi nelaimių.

„Per 5-6 valandas buvo užlietos kelios gatvės su gyvenamaisiais namais. Man toks įtarimas, kad kažkas kažkokias sklendes pakėlė, nes Danės lygis kilo tiesiog akyse. Na nėra taip buvę, kad tokiu greičiu vanduo kiltų. Dabar lygiai tokia pat situacija, kai prieš keletą metų trūko apsauginis pylimas“, – pasakoj E.Vaišvilas.

Suvokęs, kad soduose situacija yra ekstremali, bendrijos pirmininkas nusprendė iš lovos išversti civilinės saugos specialistus.

„Niekam neįdomu. Civilinės saugos specialistas telefonu naktį atsiliepė žiovaudamas ir pareiškęs, kad nieko nežino ėmė postringauti. Iš jokios valdžios ar specialiųjų tarnybų nesulaukėme jokio dėmesio. Nors kas nors paklaustų ar nereikia kokios pagalbos? Gal žmones evakuoti reikia? Bendrijoje yra 400 narių, o nuolat gyvenančių – 180. Pilna jaunų šeimų su vaikais, gyvena ir pagyvenusių senukų“, – piktinosi E.Vaišvilas.