Negalima ignoruoti

„Kiekvienas šiandienos darbo rinkos dalyvis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turi suprasti karčią tiesą: visi senstame. Jeigu šalyje neišsivystys visuotinė kultūra vyresnius kandidatus vertinti kaip itin patyrusius, daug naudos verslui atnešti galinčius specialistus, ateis diena, kai diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje patirs ir tie, kurie šiandien yra darbdavių geidžiamiausio amžiaus. Šią diskriminacijos rūšį matome kaip milžinišką ir su laiku didėsiančią problemą, todėl negalime jos ignoruoti“, – sako Jevgenija Krikščiūnė, BTA draudimo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.

Tiesa, nors diskriminacija dėl amžiaus Lietuvos darbo rinkoje yra opi problema, gera žinia galima vadinti tai, kad daugėja vis dar dirbančių senatvės pensijos amžiaus jau sulaukusių žmonių. Šiandien Lietuvoje jų yra net 75 tūkst. – 12 proc. visų pensininkų. Jie sudaro net 5 proc. darbo rinkos dalyvių.

Darbdavių problema

Lietuvos Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vos 1,5 proc. šalies gyventojų galvoja, kad vyresni žmonės savo darbu mažai prisideda prie visuomenės gerovės. Toje pačioje apklausoje nurodoma ir tai, kad net penktadalis vyresnių žmonių susiduria su diskriminacija dėl amžiaus ieškodami darbo.

„Svarstome, kad darbdavių nuostatos ir veiksmai galimai skiriasi nuo bendro visuomenės požiūrio. Ne paslaptis, kad darbdaviai atsargiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Gajūs stereotipai, kad vyresnis kolega vien dėl amžiaus nepritaps kolektyve, prasčiau atliks darbą ir panašiai. Gyventojų nuostatų tyrimas rodo, kad net devyni iš dešimties šalies gyventojų į vyresnius kolegas žvelgia teigiamai arba amžiaus nesureikšmina. Toks prieštaravimas rodo, kad įmonių ir institucijų vadovybė turėtų atviriau vertinti vyresnių žmonių galimybes darbo rinkoje, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą, aktyviau kurti pagarbią ir įtraukią darbo aplinką“, – teigia Marius Morkevičius, LGKT patarėjas ryšiams su visuomene.

J. Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad diskriminacija dėl amžiaus būdinga ne visoms įmonėms, o atskiroms jų kategorijoms.

Gajūs stereotipai, kad vyresnis kolega vien dėl amžiaus nepritaps kolektyve, prasčiau atliks darbą.

„Tai gali būti startuoliai, siekiantys inovacijų ir greito augimo, arba didelės bendrovės, siekiančios pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų. Liūdna, kad net šiais laikais randame diskriminacijos darbo skelbimuose, kuriuose rašoma: „Ieškome jauno ir ambicingo komandos nario!“ – sako BTA atstovė.

Kas kiša koją?

2024 m. balandžio 1 d. šalyje registruota 65,7 tūkst. vyresnių nei 50 metų bedarbių – 39,6 proc. visų bedarbio statusą turinčių Užimtumo tarnybos klientų. Bendras registruotas nedarbas šalyje – 9,3 proc. Vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų registruotas nedarbas balandžio 1 d. siekė 11,1 proc., tad skirtumas tarp bendros populiacijos ir vyresnių asmenų nedarbo – 1,8 proc.

„Darbdaviai darbuotoją renkasi pagal jo kvalifikaciją, gebėjimus, o ne amžių. Įprasta vadovautis stereotipais, kad jaunesni darbuotojai yra paklausesni rinkoje. Bet nepamirškime, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turi daugiau patirties, kompetencijų ir „minkštųjų“ įgūdžių. Kita vertus, Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai turi ir daugiau sveikatos problemų, kurios trukdo tam tikrose darbo pozicijose. Jie ne taip lanksčiai reaguoja į pokyčius, sunkiau prisitaiko prie modernizavimo procesų“, – skirtingas motyvacijas rinktis vyresnį ar jaunesnį kandidatą aiškina Užimtumo tarnybos komunikacijos specialistė Inga Vegytė.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įteisintas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Užimtumo tarnyboje jiems nesiūlomas darbas, bet tokie klientai lieka draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių asmenų dalį sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (71,1 proc.). Pagrindinė priežastis, trukdanti jų užimtumui, – socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti stoka. Atvejo vadybininkai su socialiniais partneriais šiems žmonėms padeda šalinti užimtumą ribojančias kliūtis ir tik tada siūlo įsidarbinti.

Išankstinis nusistatymas

Slegiami supratimo, kad didelė dalis darbdavių norėtų samdyti tik jaunesnius žmones, vyresnio amžiaus kandidatai patys darbo pokalbiuose jaučiasi nedrąsiai.

Užimtumo tarnybos atstovė I. Vegytė pastebi, kad vyresni gyventojai dažnai nuvertina savo galimybes ir sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Motyvacijos trūkumas ir gebėjimų nuvertinimas šiuo atveju iš jų pačių sklinda kaip „šioje šalyje nėra vietos senukams“.

„Pakvietę į darbo pokalbį vyresnio amžiaus kandidatą dažnai matome, kad jis ar ji jaučia nepasitikėjimą savimi ar net atvirai sako: „Jūs tikriausiai ieškote jaunesnio darbuotojo?“, „Tikriausiai man nepavyks!“. Tokiais atvejais pokalbio metu stengiamės paaiškinti, kad drąsa priimti pokyčius ir motyvacija yra svarbiausia, norint išmokti naujų dalykų ir prisitaikyti prie naujos darbo vietos“, – pasakoja J. Krikščiūnė.

Personalo valdymo specialistė išskiria ir diskriminacijai atsparių įmonių kategoriją.

„Įmonės, kurios yra atsparios diskriminacijai pagal amžių, dažniausiai pasižymi atvirumu ir įvairove. Jos skatina įvairaus amžiaus darbuotojų įdarbinimą ir vertina jų įnašą į kompanijos veiklą“, – argumentuoja J. Krikščiūnė.

– Pradėkime nuo statistikos. Ar mūsų darbdaviai atsakingi, ar laikosi darbo tvarkos taisyklių, darbo kodekso ir išmoka laiku atlyginimus?

– Yra įvairių atvejų ir, žinoma, darbo užmokestis yra ta tema, kuri yra skaudžiausia, jeigu jis yra nemokamas. Tikrai yra nemažai atvejų, kai darbuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas, prašydami išreikalauti jų darbo užmokesčio.

– Kiek buvo tokių prašymų?

– Pernai buvo apie 74 proc. prašymų, susijusių būtent su darbo užmokesčio išieškojimu. Jeigu iš viso mes turėjome apie 7 tūkst. prašymų, juose yra apie 16 tūkst. reikalavimų iškeltų, tai, sakykime, apie 11 tūkst. reikalavimų buvo konkrečiai dėl darbo užmokesčio išieškojimo.

– Kokie tai yra sektoriai? Nes dažniausiai mes žiūrime į tokius verslus, kaip statybos, kur reikia dirbti fizinį darbą, ten bandoma nesumokėti žmonėms atlyginimo. Biure dirbantis darbuotojas turbūt retai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją?

– Statistika vis tik rodo, kad dažniausiai ginčai kyla būtent statybos ir transporto sektoriuje. Tačiau pasitaiko ir iš biuro, ir iš įvairių sektorių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką galite pasakyti apie tendencijas? Keičiasi patys sektoriai ar jie tokie patys lieka? Ar tų prašymų skaičiai auga? Nes turbūt mes čia galim pažiūrėt į COVID-19 laikus, kai darbdaviams buvo tikrai sudėtinga ir turėjo įvairiausių iššūkių. Ar dabar grįžtam į tą laiką ar visgi mažiau turim ginčų?

– Iš tiesų tendencija išlieka labai panaši. Turbūt turim daugiau besikreipiančių, bet daugiau žmonių sužino apie Darbo ginčų komisiją. Skaičiai nėra labai ženkliai pakitę. Tačiau būtent ta tendencija, kad daugiausiai prašymų yra susiję su darbo užmokesčiu jau daug metų išlieka ta pati.

– Kaip visa tai atrodo? Na, tarkime, turime statybininką, kuris negavo darbo užmokesčio. Ar jis laukia, ar greitai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją? Kaip atrodo pats procesas? Kaip yra sprendžiamas ginčas?

– Procesas vyksta kreipusis darbuotojui, užpildžius prašymą. Darbuotojas neturėtų per ilgai laukti, kad nepraleistų nustatyto termino. Darbo ginčų komisija gavusi prašymą kviečia abi šalis į posėdį ir nagrinėjamas ginčas. Įvertinus visas faktines aplinkybes, visus įrodymus, priimamas sprendimas.

– Koks tai yra sprendimas? Kieno naudai pasibaigia ginčas?

– Iš tiesų didžioji dauguma tokių prašymų 2023 m. buvo patenkinti. Taip pat nemažai tokių prašymų pasibaigia ir šalių susitarimu, taikos sutartimi, kai pasiekiamas tas tikslas, kad šalys susitaiko, atranda sprendimus. Nemažai prašymų atsiima iki ginčo nagrinėjimo dienos, kas simbolizuoja, kad šalys turbūt irgi susitaikė, išsprendė tą klausimą.

– Galbūt išsigąsta darbo inspektorių?

– Na, darbo inspektorių turbūt nėra ko bijoti, procedūra nėra skausminga ir sudėtinga. Tikrai šalys kreipiasi, žino, kur kreiptis, neabejoja ir pateisina lūkesčius.

– Pagal kokias sutartis dirba tie darbuotojai? Ar tai yra pilna darbo apskaita, ar valandinė? Galbūt jie dirba pagal individualią veiklą ir taip pat kreipiasi? Kur ta rizika didžiausia?

– Į Darbo ginčų komisiją gali kreiptys asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Tačiau, be abejo, turbūt sudėtingiausias apskaičiavimas yra tada, kai yra valandinis užmokestis, kai yra kažkokių nukrypimų nuo darbo laiko, viršvalandžių ir pan. Tai jeigu mes nekalbam apie tą atvejį, kai užmokestis yra nemokamas visiškai, o kalbam apie tai, kai yra kažkokių skaičiavimo nesutapimų, galbūt ir keblu apsiskaičiuoti kartais.

– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie galbūt pakliuvo į tokią situaciją ar gali susidurti su tuo ateityje? Ką reikia daryti, kaip ginčų komisijoje atstovėti save, nes darbdavys taip pat turi savo įrodymų ir bando įrodyti savo tiesą?

– Svarbiausia, pasirašant sutartį, žiūrėti, kas joje parašyta – kad tas užmokestis, kokį šalys sutarė, būtų parašytas sutartyje. Jeigu jau įvyko kažkokia konfliktinė situacija arba galvoja, kad iki galo neišmokėtas užmokestis, pirmiausia kreiptis į darbdavį, pabandyti išspręsti. O jeigu jau problema neišsisprendė, žinoma, nedvejojant kreiptis į Darbo ginčų komisiją

Darbo inspekcija pernai atliko dvigubai daugiau patikrinimų nei 2022 metais. Daugiausiai tirta darbuotojų sauga.

„Nenoras mokėti darbo užmokesčio, nenoras užtikrinti orių darbo sąlygų, nenoras užtikrinti darbo saugos ir sveikatos darbo vietoje. Metai iš metų šios problemos kartojasi“, – tikino Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. 

Darbo inspekcija sako, kad kasmet nelegalaus darbo mastai auga. Palyginti su 2022 metais, pernai pažeidimų padaugėjo beveik 15 proc., o daugiausia jų – statybų versle.  

„Tradiciškai fiksuojamos tos pačios veiklos rūšys, tai – statyba, transportas.  Keista, kad iki šiol nelegalus darbas fiksuojamas būtent šiose srityse. Tai – nepagarba įstatymui, valstybei ir jos žmonėms“, – stebėjosi J. Gricius. 

Statybininkų asociacija tikina, kad su nelegaliu darbu kovoja jau ne vienerius metus, tačiau ryžtingų sprendimų pasigenda iš valdžios.  

„Valstybei siūlėme įdiegti savo sistemą, kad padėtume tašką šitai problemai, tačiau jie nepalaikė mūsų pasiūlymo“, – teigė Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas. 

Profesinės sąjungos sako, kad pažeidimų nemažės iki kol nebus sugriežtintos baudos. Net ir nusikaltę darbdaviai žalos beveik nepatiria.  

„Juokas pro ašaras. Įmonė tris metus pažeidinėjo darbo ir poilsio režimą. Nustačius pažeidimus – gavo 120 eurų baudą. Tai rodo, kad darbdaviai tikrai gali susimokėti tam tikrą duoklę valstybei ir toliau pažeidinėti įstatymus“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klausimų kelia ir užsieniečių išnaudojimas, nes kai kurios įmonės imigrantų poreikių nepaiso, naudojasi jų žinių stoka.

„Darbdaviai, kurie pasamdo užsieniečius, labiau piktnaudžiauja. Tas žmogus negali apsiginti, dažnai nemoka kalbos, nežino mūsų teisinės sistemos. Jis – labai pažeidžiamas. Dėl to užsieniečiai ir labiau nukenčia“, – kalbėjo D. Gedvilas.

„Nemato reikalo pernelyg stengtis investuoti į darbuotojų saugą, sveikatą, į skaidrų, nešešėlinį atlyginimą, nes ta priežiūra – minimali“, – teigė I. Ruginienė.

Vis daugiau fiksuojama ir mobingo bei psichologinio smurto atvejų, o jų ypač gausu Sveikatos apsaugos ir Švietimo sektoriuose. Tiesa, tokie kaltinimai pasitvirtina ne visada.

„Kiekvienas pajudėjimas, reiklumo aspektas – vertinamas kaip kažkokia prievarta. Tai nėra prievarta. Tai – darbo drausmės, pareigų atlikimo momentai. Mes negalime visko suabsoliutinti ir nukreipti į šitą apibrėžtį, į smurto sąvoką“, – tikino J. Gricius.

Pernai darbo inspekcija išrašė beveik 530 administracinių nusižengimų protokolų.

Yra daugybė profesijų, kuriose dirbama naktimis, viena tokių vietų yra oro uostas. 

„Be abejonės čia verda gyvenimas, veiksmas niekada nesustoja, mes dirbame visą parą ir nėra net laiko susimąstyti apie nuovargį“, – teigė klientų aptarnavimo vadybininkas Robertas Barsegianas. 

Darbuotojams tenka dirbti ir tomis naktimis, kai persukamas laikas. Jei pamaina prasideda, pavyzdžiui, 4 val. ryto, tai gali sukelti nepatogumų. 

„Prieš darbą mačiau, kaip laikas apsisuka ir teko tiesiog ekstra valandą laukti namuose prieš keliaujant į darbą. Mano kolegos ne sykį buvo į darbą atvykę viena valanda anksčiau“, – prisiminė R. Barsegianas. 

Naktinis darbo laikas prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. ryto. 

„Naktį dirbančiu darbuotoju laikomas toks darbuotojas, kuris per savo pamainą dirba bent jau tris valandas nakties metu arba ne mažiau ketvirtį laiko per metus“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Už naktinį darbą mokamas pusantro karto didesnis atlyginimas, o viršvalandžiai apmokami dvigubu tarifu, tačiau, jei dėl laiko persukimo viena valanda atgal darbuotojo darbo laikas prailgėja, situacijos Darbo kodeksas nereglamentuoja. 

„Mūsų nuomone, tai turėtų būti apmokama kaip viršvalandinis darbas, nebent darbdavys labai aiškiai numato, kad bus dirbama nuo 21 iki 7 val., kas šiaip paprastai būtų 10 val., o šiuo atveju gaunasi 11 val. Jeigu aiškiai numatyta ir suplanuota 11 val. trukmė, tokiu atveju tai jau nebūtų viršvalandinis darbas“, – kalbėjo I. Piličiauskaitė. 

Darbdaviai problemos neįžvelgia.  

„Darbo kodekse ir kitų dalykų nėra, pavyzdžiui, mylėk savo darbuotoją arba darbuotojui mylėk savo viršininką, bet mes vis labiau matome, kad per socialinę atsakomybę ateina šitie dalykai“, – sakė darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. 

Mes turime aibę tokių profesijų, kai kam reikia dirbti 25 val., o tai viršija žmogaus galimybes.

O štai profsąjungos įžvelgia kitą problemą – siūlo nustoti sukioti laiką. 

„Čia ne tik naktinio darbo problema, yra daug daugiau problemų, pavyzdžiui, žmonės, kurie budi 24 val. per parą. Mes turime aibę tokių profesijų, kai kam reikia dirbti 25 val., o tai viršija žmogaus galimybes“, – tikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Mažiau nesusipratimų kyla pavasarį, kai darbo trukmė naktį sutrumpėja. 

„Darbuotojui mokamas arba mėnesinis užmokestis, arba mokamas valandinis, tai yra už faktiškai dirbtą laiką. Apskaitoje žymimas faktiškai išdirbtas laikas ir taip ta situacija išsisprendžia“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja. 

Situaciją dėl darbo naktį sukantis laikui galima išspręsti šalims bendradarbiaujant. 

„Palikime žmonėms susitarti ir jie patys geriau matys, ar yra čia problema, kad ten kažkas persipina, kad ten kokią vieną dieną daugiau reikia dirbti“, – patarė darbdavių konfederacijos prezidentas. 

Pasak D. Arlausko, darbdaviai darbuotojų nekontroliuoja ir, esant reikalui, darbo metu išleidžia susitvarkyti asmeninių reikalų. 

„Tai dabar reikia reglamentuoti ir kiekvieną kartą žymėti bei skaičiuoti, kad tavęs nebuvo 2 val. darbe? Tai reiškia minusuoti iš atlyginimo?“ – retoriškai klausė D. Arlauskas.

Apie tai plačiau pasakojo valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius. 

– Ko darbdaviai jūsų klausia?

– Teiraujasi ir darbdaviai, ir patys darbuotojai. Vis kyla tos temos dėl keturių darbo dienų savaitės. Klausia, ar ir šiuo metu galima dirbti ir organizuoti tokį darbo modelį.

– Ar galima?

Tą penktą dieną nedirbsime ir gausime tą patį atlygį. Čia susitarimo dalykas.

– Tokia galimybė yra. Tik viskas priklauso nuo norų ir galimybių. Reikia žinoti, ar galima konkrečioje įmonėje, konkrečioje funkcijoje dirbti tas keturias dienas per savaitę. Net įstatyme  numatytas įpareigojimas, kad tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki trijų metų, jiems sutrumpinama darbo laiko norma iki 32 valandų. Aišku, tai – ne visose įmonėse, o tik biudžetinėse įstaigose. Kita opcija – skaudesnė darbuotojams, nes galima sutrumpinti darbo laiką. Galima susitarti, kad darbuotojas dirbs mažiau valandų, bet gaus ir mažesnį atlyginimą. Kitas dalykas – tos pačios darbo laiko normos, tarkim, 40 valandų išdirbimas per trumpesnį laiką. Tai darbo laiko režimo tam tikras pasirinkimas ir suskaidymas. Jeigu dabar dirbama penkias dienas po aštuonias valandas, tai galima dirbti keturias dienas po dešimt valandų. Tą penktą dieną nedirbsime ir gausime tą patį atlygį. Čia susitarimo dalykas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar kas nors jau taiko tokią praktiką?

– Taip. Žinau tokių įmonių, manau, tai – sveikintina. Tai toks pasyvus budėjimas penktadienį namuose. Įmonės neplanuoja susitikimų, jokių darbų, užduočių neduoda. Tai tokia – laisva diena, nebent reikia imtis skubių veiksmų, kad išvengtų problemų. Ir jiems už tą dieną moka. Tu gali daryti buities darbus namuose, bet jeigu paskambina darbdavys ir sako, kad reikia pagalbos, tai žmogus turi būti pasirengęs atlikti darbo funkciją.

„Mane nustebino, kad tokia didelė grupė, 80 proc., finansiškai arba kitaip prisideda prie pilnamečių vaikų“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansiškai jau suaugusius vaikus remia kas antras, priklausantis 40-60 metų grupei, kuri įvardyta kaip rūpesčio karta.

„Užsienio tyrimuose neretai įvardijama, kaip sumuštinio karta. Jiems ir patiems yra nemažai iššūkių, kad išliktų darbo rinkoje“, – šnekėjo J. Cvilikienė.

Dažniausiai vaikams skiriama 100 eurų per mėnesį. Mažuma, 3 proc., bet yra ir tokių, kurie pilnamečiams vaikams skiria nuo 700 iki 1000 Eur ar daugiau per mėnesį. Dažniausia parama skiriama maistui, būsto išlaidoms, net pramogoms. Kiek mažiau studijoms ar poilsinėms kelionėms.

Įdomu ir tai, jog dalis atsakė, kad jau užaugusius vaikus, jeigu tik galėtų, paremtų dar daugiau. Čia išskiriamos ir vienišos mamos.

„Nemanau, kad tai tvaru ir skatina vaikus pačius rūpintis įsilieti į darbo rinką“, – pabrėžė J. Cvilikienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto, apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai remiami studentai ir tai suprantama kaip norma.

Taigi, dalis jau dirba ir vis dar patogiai įsitaisę po tėvų finansiniu sparneliu, tad nenuostabu, kad praėjusią savaitę Lietuvos jaunimas Jungtinių Tautų ataskaitoje tituluotas.

Deja, patys vyriausi sulaukia ir mažiau finansinės paramos. Kad tėvus remia finansiškai, nurodė tik 20 proc. apklaustųjų. Dažniausiai skiriama maistui, medicinos priemonėms, reabilitacijai.

Tyrimas atskleidė ir tai, kad ketvirtadalis rūpesčio kartos remia kartu ir tėvus, ir vaikus. Nors patys vidutiniškai uždirba ne ką daugiau nei jaunimas.

„Nuo 18 iki 29 metų grupė uždirba apie 1250 „į rankas“. Panašų atlygį gauna vyresni gyventojai, kurie darbo rinkoje praleido 20 metų“, – nurodė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

„Žmogus, atidirbęs, atidavęs savo jėgas įmonėje, vertinamas mažiau nei jaunas darbuotojas, kurį tas pats ilgalaikis darbuotojas turi apmokyti“, – šnekėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Ne kartą siūlėme, kad tą problemą galima spręsti per atlyginimų indeksavimą ir čia būtų Belgijos pavyzdys, kur atlyginimas priklauso nuo stažo.

Anot I. Ruginienės, darbuotojai nuo 50-ies neretai patiria diskriminaciją, o darbdavys ramus – su amžiumi darbuotojo galimybės keisti darbovietes mažėja, dėl to atlyginimo kelti neskuba.

„Ne kartą siūlėme, kad tą problemą galima spręsti per atlyginimų indeksavimą ir čia būtų Belgijos pavyzdys, kur atlyginimas priklauso nuo stažo“, – aiškino I. Ruginienė.

„Amžius nėra kriterijus, kriterijus – kompetencija“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Anot A. Romanovskio, svarbiausia, kiek darbuotojas gali atnešti pridėtinės vertės, kiek imlus naujovėms.

„Tikrai 18-mečių, atėjusių į darbo rinką, atlyginimas neprilygsta pradirbusių 20 metų. Bet matome, kad jaunimo lūkesčiai dabar prasilenkia su jų gebėjimais ir įgūdžiais“, – pasakojo A. Romanovskis.

Iš vyriausiųjų darbuotojų labiausiai pasigendama anglų kalbos bei bazinių skaitmeninių įgūdžių.

Darbdavių atstovai BNS praėjusią savaitę teigė, kad palaikytų siūlymą didinti pelno bei pridėtinės vertės mokesčius (PVM). Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai BNS sakė manantys, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų.

„Kadangi žadėjom premjerei, tai tikslas yra susėsti ir pasišnekėti, paieškoti bendrų sąlyčio taškų“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.

Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.

Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 0,6 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,5 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2022 metais – šis rodiklis Lietuvoje augo 0,2 punkto, per ketvirtį sumažėjo 0,1 punkto.

Latvijoje laisvų darbo vietų rodiklis spalį–gruodį siekė 2,5 proc., Estijoje – 1,6 procento.

Daugiausia laisvų darbo vietų buvo Belgijoje (4,4 proc.) ir Nyderlanduose (4,2 proc.), mažiausiai – Rumunijoje ir Bulgarijoje (po 0,7 proc.).

„Mes turime net 25 įmones su įvairiomis, laisvomis darbo pozicijomis. Susirinko Lietuvos kapitalo įmonės, tačiau turime jų ir iš JAV, kurių atstovai atvažiavo, – kalbėjo „Festivus“ renginių koordinavimo vadybininkė Vita Grinkutė.

Vieniems trūksta vos kelių darbuotojų, kitiems – dešimčių.

„Ieškome sunkiasvorių transporto vairuotojų, nuomos vadybininkų, ilgalaikės nuomos pardavimo vadovo, transporto vadybininko“, – sakė „GBY“ automobilių nuomos vadybininkas Justas Berželionis.

„Trūksta, iš esmės, to techninio personalo – mechanikų, šaltkalvių, dirbtuvių mechanikų, dažytojų, sandėlininkų“, – teigė „Ryanair“ personalo specialistė Lineta Gedminaitė.

„Nuo rūšiuotojo iki vairuotojo, teisininko, analitiko, dispečerio, klientų aptarnavimo specialisto – spektras labai platus. Darbuotojų poreikis pas mus kiekvieną dieną didėja“, – šnekėjo „Ekonovus“ gamybos vadovas Mildoras Žeimys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Teigiama, kad automobilių rinkoje darbuotojų trūksta dėl to, kad čia daugybė mitų.

„Tikrai sunkus darbas. Keliesi aštuntą ryte, dirbi iki penkių, krauniesi automobilius. Bet jie tikrai uždirba didelius pinigus. Ir aš norėčiau kažkada taip išvažiuoti į reisą kelioms savaitėms ar mėnesiui“, – kalbėjo lenktynininkas Rokas Baciuška.

Kol nėra dirbančiųjų, įmonės gelbėjasi užsieniečiais, kurių reikalavimai darbdaviams mažesni. 

„Šiuo metu užsieniečiai įmonėje atlieka ir pagalbinių darbuotojų darbus. Turime nemažai darbuotojų, kurie vairuoja transporto priemones, šiukšliavežes“, – sakė M. Žeimys.

Inžinerijoje trūkumas toks, kad tenka perkvalifikuoti nieko bendro iki tol neturinčių specialybių žmones.

„Dabar planuojam iš juristo perkvalifikuoti į šaltkalvį surinkėją. Čia jo paties noras. Žiūrėsim, kaip seksis“, – atviravo „Iremas“ projektų vadovas Ovidijus Blaževičius.

Įmonės skundžiasi, kad ieškantys darbo dažnai kelia didelius reikalavimus, nors patys patirties neturi.

„Ypatingai jauni žmonės, kurie turi ganėtinai mažai darbo patirties. Jie dažniausiai nori gero atlyginimo, nori gerų garantijų, gerų darbo sąlygų, tačiau patys kažko pasiūlyti – nelabai ir gali. Tai toks nusivylimas“, – pasakojo „Compensa“ Kauno skyriaus vadovė Airinga Akelaitytė.

Ieškantys darbo atkerta, kad pačios įmonės reikalauja per daug.

„Gan sunku, nes labai daug pasirinkimo. Kartais tie reikalavimai būna labai dideli“, – kalbėjo mugėje besilankęs vaikinas.

„Atmeta, nes galvoja, kad va, studentas, tai laikinai dirbs, kad tiesiog neapsimoka jo apmokyti. Manau, kad sunku rasti darbą“, – kalbėjo mugėje sutikta mergina.

Neretai nesutampa darbuotojų bei darbdavių lūkesčiai dėl atlyginimo už darbą.

„Vien dėl specialybės, jeigu jau atidirbai kažkiek, mokeisi, tai bent 2 tūkst. eurų būtų gerai“, – atviravo mugėje buvęs vaikinas.

Net ir tarptautinės įmonės siūlo kiek kitokias algas.

„Apie 800-900 eurų į rankas. Vėliau keliantis kvalifikaciją tas atlyginimas auga“, – įvardino „Ryanair“ personalo specialistė L. Gedminaitė. 

Įdarbinimo agentūros atskleidė, kokių savybių reikia darbuotojams, kad šis gautų darbą.

„Atitiktų tam tikras įmonės vertybes. Kad būtų tas lojalumas ateiti į darbą kiekvieną dieną ir atlikti savo užduotis“, – sakė „Headex“ verslo plėtros vadybininkė Edita Tijūnėlė.

Užimtumo tarnybos atstovai sako, kad nors sritys, kuriose ieškoma darbuotojų, kinta nežymiai, tačiau atėjus technologijų amžiui vis daugiau ieškoma išmanančių informacinių technologijų srityje.

„Slaugos specialistų, IT įvairių specialistų poreikis, mokytojų tikrai labai trūksta“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Rūta Rimkutė-Barauskienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo pradžioje registruota per 165 tūkst. bedarbių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, bedarbių padaugėjo beveik 6 tūkst.

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad tokios bylos sudėtingėja – padaugėjo ginčų dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų, ikisutartinių santykių, psichologinio smurto.

Daugiausia prašymų gauta iš statybų (17 proc.) ir transporto bei saugojimo (17 proc.) įmonių. 

Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsta ieškovų naudai reikalavimus tenkinant visiškai arba iš dalies. 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 metais) bylų baigėsi taikos sutartimi, o 14 proc. skundų buvo atmesta.

Pernai apie 27 proc. padidėjo priteistos piniginės sumos: Darbo ginčų komisijos priteisė 10,24 mln. eurų, iš kurių 10,09 mln. eurų – darbuotojų, o 0,14 mln. eurų – darbdavių naudai.

VDI teigimu, kaip ir anksčiau, pernai dominavo (apie 74 proc.) reikalavimai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022-aisiais, – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.