Kaip pirmadienį pranešė teismas, motyvuodamas sprendimą padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į kaltininko tyčiniais smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir tų pasekmių įtaką nukentėjusiojo M. D. gyvenimui.

Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajam buvo atliktos jau dvi sužalotos kojos operacijos ir bus atliekama dar viena, jis buvo ilgą laiką gydomas. Nukentėjusysis prarado 45 procentus bendro darbingumo.

Be to, byloje dalyvavęs ekspertas nurodė, jog nukentėjusiojo gydymo procesas nėra baigtas, ir jo netektas darbingumo lygis dar turės būti vertinamas iš naujo. Labai tikėtina, kad šiuo metu jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo profesinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečiu individualiu atveju, turi būti atsižvelgiama ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliaciją), kurie daro įtaką pinigų vertei.

Apygardos teismo nuomone, šiandieniniai rodikliai, atspindintys Lietuvos valstybės finansinę padėtį, patvirtina, jog nukentėjusiajam priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (5 tūkst. eurų) negali būti laikoma teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų.

Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas didinti nukentėjusiajam M. D. priteistinos neturtinės žalos atlyginimą iki 15 tūkst. eurų.

„<...> tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajam teisingą kompensaciją dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Likusi pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti.

Pagal ją kaltinamajam A. Š. už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje nesunkiai sužalojo žmogų, skirta subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis įstatymu, sumažinta trečdaliu – iki vienerių metų ir dviejų mėnesių. Skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiem metams.

Nuteistasis įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis, jam privalu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Teismo sprendimu, A. Š. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Be to, nuteistasis turės atlyginti 1 tūkst. 459 eurų išlaidas Panevėžio teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, taip pat 795 eurų r turtinę žalą nukentėjusiajam.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėjo vasario 20 dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.  

„Tačiau darbuotojų pasiūla senka ir kyla klausimas, kiek ilgai dar galėsime spausti šį apelsiną ir kiek potencialo dar yra Lietuvos darbo rinkoje“, − svarsto ekonomistė.

Nepaisant pastaruoju metu augusio užimtųjų skaičiaus, darbuotojų trūkumas šalyje ir toliau didėja. Trečiąjį ketvirtį registruotų laisvų darbo vietų skaičius buvo gerokai didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Tuo tarpu Europos Komisijos skelbiami įmonių apklausos rezultatai rodo, kad vis didesnei daliai paslaugų, pramonės ir statybos srityse veikiančioms įmonėms darbuotojų trūkumas tampa veiksniu, ribojančiu veiklą.

„Darbo rinka grasina tapti pagrindiniu ekonomikos augimą ribojančiu veiksniu. Tačiau nepanaudoto potencialo darbo rinkoje dar šiek tiek yra ir kad jis sumažintų augančią įtampą darbo rinkoje, reikia gerokai modernesnės „sulčiaspaudės“ v struktūrinių reformų“, − teigia L. Galdikienė.

Trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje vis dar buvo daugiau nei 86 tūkstančiai bedarbių, tad erdvės mažinti bedarbių skaičių, ypač struktūrinių, dar šiek tiek yra. Daugiausia erdvės tam yra mažesniuose miestuose bei kaimiškose vietovėse. Pavyzdžiui, kaimiškose vietovėse jaunimo ir 55-64 metų gyventojų nedarbas vis dar siekia dviženklius skaičius.

Tiesa, situacija didžiuosiuose miestuose yra skirtinga − ten potencialo nedarbo mažėjimui beveik nėra likę. Pernai sostinėje nedarbo lygis siekė tik 3,1 proc. ir jau buvo mažesnis nei 2007 metais.

Tikėtina, jog ekonominė veikla ateityje ir toliau bus linkusi koncentruotis didžiuosiuose miestuose, tad siekiant spręsti nedarbo šalies regionuose problemą ir sumažinti darbo rinkos įtampą pagrindiniuose šalies ekonomikos centruose būtinas didesnis šalies gyventojų mobilumas bei efektyvesnė susisiekimo sistema.

Gyventojų, įgijusių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, nedarbo lygis jau yra kone pasiekęs 2007 m. žemumas, tačiau tarp turinčiųjų žemesnį išsilavinimą jis dar yra maždaug dvigubai didesnis nei prieš ekonomikos krizę. Iš viso tokie asmenys sudaro 83 proc. visų šalies bedarbių.

Tai nereiškia, jog šie gyventojai turi būtinai siekti aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo, tačiau tai rodo, jog šiems asmenims stinga darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Šiai situacijai pakeisti yra būtinos efektyvios perkvalifikavimo programos, orientuotos į rinkoje paklausių profesijų mokymą. Taip pat reikalingas aktyvesnis ir pačių darbdavių įsitraukimas į reikiamos patirties ir žinių stokojančių potencialių darbuotojų mokymą.

Pirmąjį šių metų pusmetį dirbo arba darbo ieškojo 76,5 proc. 15-64 m. amžiaus gyventojai. Tai yra beveik 10 procentinių punktų daugiau nei 2007 m., be to, pagal šį rodiklį lenkiame ir ES vidurkį.

Visgi darbo jėgos aktyvumo augimui erdvės dar yra. Pavyzdžiui, Švedijoje, Nyderlanduose ir Danijoje šis rodiklis siekia apie 80 procentų. ES lygiu ypač atsiliekame pagal jaunimo aktyvumą. Pavyzdžiui, tik 58,5 proc. 20-24 metų šalies gyventojų dirba arba ieško darbo, kai Švedijoje ir Danijoje tai daro 72 proc., o Estijoje net 78 proc. tokio amžiaus jaunuolių. Menkas jaunuolių aktyvumas darbo rinkoje yra susijęs su ilgiau nei daugelyje Vakarų Europos universitetų trunkančiomis bakalauro ir magistro studijomis. Siekiant padidinti jaunuolių įsitraukimą į darbo rinką, būtų naudinga trumpinti studijų trukmę.

Nemažai potencialo galima matyti ir didinant neįgaliųjų bei vyresnio amžiaus gyventojų, ypač jau sulaukusių pensinio amžiaus, aktyvumą. Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį apie 16 proc. 65-74 m. gyventojų dirbo ar ieškojo darbo, kai tuo metu Estijoje šis rodiklis siekė net 27 proc. Pensinė sistema, kuri motyvuotų gyventojus, jei leidžia sveikata, kuo ilgiau likti darbo rinkoje bei draugiškos darbo aplinkos vyresnio amžiaus darbuotojams ir neįgaliesiems kūrimas galėtų prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.

Ilgėjant šalies gyventojų gyvenimo trukmei, reiktų imti svarstyti ir pensinio amžiaus ilginimo galimybes. 65 metų pensinis amžius buvo nustatytas dar XIX a., kai tokio amžiaus mažai kas sulaukdavo, o šiuo metu 65 metų sulaukęs lietuvis dar gali vidutiniškai gyventi daugiau nei 17 metų. Sprendimas pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme būtų naudingas ne tik šalies darbo rinkai bei ekonomikos augimui, bet ir sušvelnintų dėl gyventojų senėjimo šalies pensijų sistemai tenkančius iššūkius.

Koncentracijos stoka, mieguistumas ar net įvairūs skausmai – viso to galima išvengti, kad ir koks įtemptas darbas būtų. Tereikia žinoti ir naudoti keletą priemonių, pagerinančių ir savijautą, ir darbo efektyvumą.

Daugelį dirbančiųjų galima padalinti į dvi kategorijas – visą darbo dieną stovinčius arba visą darbo dieną sėdinčius. Nuolatinis stovėjimas arba sėdėjimas darbe gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pasak KTU sporto centro, laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovės Lauros Daniusevičiūtės-Brazaitės, opiausios ilgą laiką stovinčių ar sėdinčių darbuotojų problemos yra susijusios su nugaros apačios bei pečių juostos skausmais.

„Jeigu kalbėtume apie pečių lanko problemas – gali sutrumpėti raumenys bei atitinkamai atsirasti galvos skausmai, lemiantys net ir migreninius simptomus. Skausmai iš nugaros apačios gali pereiti į klubo sąnarį bei šlaunies raumenyną ar kelio sąnarį. Būtent tokie skausmai gali daryti įtakos žmogaus eisenai, nes tokiu atveju ne visi raumenys gali aktyviai dalyvauti“.

„Žinoma, dėl įvairių skausmų darbuotojo judesiai gali tapti riboti – gali nutikti taip, jog taps sunku pakelti rankas, pasukti kaklą. Taip pat gali jaustis bendras nuovargis, dažnas mieguistumas ar nuotaikų kaita“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

1 patarimas: nepamiršti pratimų ir tinkamos sėdėjimo pozicijos

Panašios problemos yra būdingos tiek didžiąją darbo dienos dalį sėdintiems, tiek stovintiems darbuotojams. Tiesa, stovėjimas sveikatai kenkia kiek mažiau.

Pagrindinė priežastis – stovėti vienoje pozicijoje ilgai nepavyksta, tad natūraliai žmogus nuolatos bent šiek tiek keičia savo stovėjimo padėtį. Svarbu nepamiršti nuolatos keisti padėtį – jeigu ilgai sėdime, bent trumpam atsistoti ar pasivaikščioti.

Jeigu nėra galimybės keisti sėdėjimo padėtį, galbūt vertėtų pasižiūrėti ant ko mes sėdime?

Be visų išvardintų problemų yra ir dar viena – priklausomybė sėdėjimui. Žmogus nesąmoningai net ir ne darbo metu dairosi vietos prisėsti. Tad labai svarbu save kontroliuoti ir nuolatos priminti, jog patogus sėdėjimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai.

Siekiant išvengti dažnai pasitaikančių sveikatos problemų, pakaktų reguliariai daryti bent trumpas pertraukas. Žinoma, jas privalu tinkamai išnaudoti – keisti padėtis ir taip suaktyvinti raumenų veiklą arba daryti tempimo pratimus ir tokiu būdu atpalaiduoti įsitempusį kūną. Vertėtų pasirinkti tokius pratimus, kurie atpalaiduotų nugaros apačią ir viršutinę kūno dalį pečių juostą bei kaklą.

„Jeigu nėra galimybės keisti sėdėjimo padėtį, galbūt vertėtų pasižiūrėti ant ko mes sėdime? Galima sėdėti ant didžiojo kineziterapijos kamuolio. Taip pat ant įprastos kėdės su ratukais galima pasidėti minkštą sėdėseną koreguojančią pagalvę. Tiek kamuolys, tiek pagalvė neleis sėdinčiam darbuotojui sustingti vienoje pozicijoje – visuomet reiks išlaikyti pusiausvyrą. Šios dvi priemonės yra efektyvios kovojant su nugaros įtampa ir skausmais, stiprinant nugaros raumenis bei gerinant laikyseną“.

„Tikrai nerekomenduoju ergonominių biuro kėdžių. Sėdint šioje kėdėje nugaros apačia yra eliminuojama, bet visas kūno svoris apkrauna kelių sąnarius. Paprastai tariant, pasirinktume vieną iš dviejų blogybių“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

2 patarimas: svarbiausias ryto ritualas – pusryčiai

Ilgai dirbant prie kompiuterio dingsta koncentracija, apima mieguistumas ar apatija aplinkai. Šie simptomai dažniau vargina tuos darbuotojus, kurie nesilaiko kelių pagrindinių taisyklių.

Visų pirma, labai svarbu teisingai pradėti dieną – nepamiršti papusryčiauti. Pasak maisto technologės, KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantės Lauros Tamkutės, norint gerai jaustis visą darbo dieną svarbu ne tik gerai pailsėti, išsimiegoti, būti fiziškai aktyviam, tačiau ir pasirūpinti savo mityba. Pusryčiai yra vienas svarbiausių dienos valgių – jie turi įtakos dėmesio koncentracijai bei nuotaikai.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuota mityba yra glaudžiai susijusi su darbų atlikimo kokybe. Žmonėms, kurie laikosi teisingos mitybos režimo yra lengviau susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Tokie žmonės jaučiasi geriau, yra žvalesni, aktyvesni. Vertėtų atkreipti dėmesį į pusryčių racioną, kuriame turėtų būti angliavandenių gausa pasižymintys produktai“, – pataria L. Tamkutė.

Subalansuota mityba yra glaudžiai susijusi su darbų atlikimo kokybe.

Pasak jos, kadangi didžiąją angliavandenių paros normą žmogus turi gauti pusryčių metu, pusryčių kalorijų norma turėtų sudaryti 20-25 proc. paros normos.

Labai svarbu į savo mitybą įtraukti grūdinės kilmės produktų, tokių kaip pilno grūdo duona ar neskaldytų grūdų košės. Pastarosiose yra gausu angliavandenių, vitaminų bei skaidulinių medžiagų, kurios palengvina žarnyno peristaltiką ir visą virškinimo procesą.

Košė neturėtų būti saldi, nes cukrus slopina seilėse esančių fermentų veiklą ir trikdo šių produktų pasisavinimą. Pusryčiams tinka kiaušiniai, šviežios bei šaldytos daržovės, vaisiai bei šimto proc. sulčių gėrimai be pridėtinio cukraus. Taip pat pusryčiams galima valgyti varškę ar jogurtą, bet verčiau rinktis natūralų ir pagardinti jį patiems. Sausi pusryčiai taip pat gali būti puikus pasirinkimas, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamus.

Doktorantė taip pat pataria labai atidžiai perskaityti ant pakuotės pateiktą informaciją.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reiktų atsižvelgti renkantis dribsnius – skaidulos (pasirinkti reiktų produktus, kuriuose maistinių skaidulų būtų apie 3-5 g. porcijoje), cukrus (cukrus, medus, rudasis cukrus, dekstrozė, kukurūzų krakmolo sirupas neturėtų būti vieni pagrindinių dribsnių ingredientų) ir kalorijos (jeigu skaičiuojate kalorijas, pasirinkite dribsnius su sumažintu kalorijų kiekiu).

3 patarimas: kokybiškam darbui – kokybiškos pertraukos

Viena iš esminių geros savijautos taisyklių – tinkama ryto pradžia ir kokybiškos pertraukėlės. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pabrėžia, jog ne veltui yra rekomenduojama prieš darbą su kolegomis išgerti po puodelį arbatos bei pasikalbėti.

Žinoma, būtų labai šaunu, jeigu kolektyve atsirastų žmogus, kuris imtųsi iniciatyvos ir visus paskatintų atlikti kelis tempimo pratimus. Taip būtų suaktyvinta kraujotaka ir darbuotojas iš tiesų pabustų prieš dienos darbus.

Darbuotojams vertėtų žinoti ir tai, jog dienos eigoje nereikia panirti kompiuterinių programų labirintuose ar dokumentų šūsnyse taip, jog pamirštų ir net nepastebėtų, kas vyksta aplinkui. Net ir tuomet, jei manote, kad jums nereikia pertraukų, tai ne netiesa. Jeigu apima mieguistumas, galime suprasti, jog organizmas skelbia pirmuosius signalus – darbingumo lygis stipriai nukrito.

„Kiekvienam darbuotojui reikalingos kokybiškos pertraukos. Pertraukų metu mintimis reikia atsiriboti nuo dienos darbų. Kartais užtenka bent kelių minučių, kad pasijustume geriau“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

„Reikia atkreipti dėmesį, jog pietų pertrauka skirta ne tik pavalgymui, bet ir poilsiui. Jeigu darbas labai intensyvus, siūlyčiau išeiti pasivaikščioti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 20 min. pasivaikščiojimas suaktyvina mąstymo procesus smegenyse. Jei nėra galimybės pasivaikščioti gryname ore, puikiai tiks ir darbovietės koridoriai. Po pasivaikščiojimo darbai eisis gerokai lengviau“.

4 patarimas: užkandžius privalu rinktis dėmesingai

Pertraukų metu daugelį aplanko alkio jausmas bei noras užkandžiauti. Specialistai ramina – užkandžiai yra būtini, tačiau juos reikia rinktis atsakingai. L. Tamkutė primena, kad alkio malšinimas bandelėmis, sausainiais ar pyragaičiais suteikia tik tuščias kalorijas. Tokie maisto produktai suteikia didelį kalorijų kiekį, tačiau neturi organizmui būtinų maistinių medžiagų.

„Priešpiečiams galima pasirinkti vaisius, kurie yra gausus vitamino C šaltinis. Džiovinti vaisiai taip pat yra puikus saldumynų pakaitalas. Jie ne tik saldūs, tačiau juose yra nemažai mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, geležies, kalio ir vitaminų. Taip pat galima rinktis ir įvairius riešutus – jie ne tik malšina alkį, tačiau juose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E bei mineralinių medžiagų. Galima rasti įvairių javainių, kurių sudėtyje yra riešutų, įvairių sėklų, medaus ir dribsnių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų – svarbu, kad jo nebūtų. Būtent toks užkandis yra ląstelienos šaltinis“, – sako maisto technologė L. Tamkutė.

Psichologė-psichoterapeutė Jūratė Kochankienė pasakoja, kaip galime kontroliuoti gebėjimą dirbti.

– Kas lemia žmogaus darbingumą ir kuo ši savybė vertinga?

– Brandus, psichologiškai sveikas žmogus sugeba dirbti, mylėti, žaisti. Gebėjimą dirbti galima apibūdinti kaip mokėjimą nešti naudą sau ir kitiems, kurti tai, kas vertinga, turi prasmę ir yra svarbu ne tik pačiam, bet ir kitiems. Gebėjimas dirbti parodo asmenybės ambicingumą, darbštumą, tikslingumą, gebėjimą palaikyti socialinius santykius, atsakomybės jausmą, atsparumą stresui. Kita vertus, pernelyg didelis įsitraukimas į darbą gali turėti ir patologinių funkcijų, tapti būdu pabėgti nuo savęs, nuo negebėjimo užmegzti, palaikyti visaverčių santykių. Kartais darbo rezultatai tampa vieninteliu savivertės matu, būdu ką nors įrodyti aplinkiniams.

Jei savo darbą suvokiame kaip neprasmingą, be perspektyvų, neturime tikslų, nesijaučiame vertinami kolegų, vadovų, netenkina darbo sąlygos ar užmokestis, sunku dirbti produktyviai.

– Kokie individualios elgsenos ar aplinkos veiksniai turi neigiamos įtakos kasdieniam produktyvumui?

– Jei savo darbą suvokiame kaip neprasmingą, be perspektyvų, neturime tikslų, nesijaučiame vertinami kolegų, vadovų, netenkina darbo sąlygos ar užmokestis, sunku dirbti produktyviai. Taip pat produktyvumą neigiamai veikia miego, apetito sutrikimai, somatinės ligos, psichologinės problemos (pavyzdžiui, padidėjęs nerimas, depresyvi nuotaika), pablogėjusi sveikata, tarpasmeninių santykių sunkumai, konfliktai, netektys, staigūs pokyčiai, prie kurių reikia prisitaikyti.

Įtakos turi ir individo neigiama patirtis, menkas atsparumas stresui, nestabilus ar nerealus savęs bei kitų vertinimas, sunkumai atpažįstant savo mintis, sprendžiant problemas, priimant sprendimus. Produktyvumą neigiamai veikia ir perfekcionizmas, poreikis kontroliuoti, per didelis atsakomybės prisiėmimas, pozityvių dalykų nuvertinimas, apibendrinimai, skubotas išvadų darymas, katastrofinis mąstymas.

Dažni konfliktai su kolegomis ar vadovais, ypač su pasikartojančiu scenarijumi, įvairūs psichosomatiniai simptomai (pavyzdžiui, psichogeninės kilmės galvos skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai, nemiga) įkyrios mintys, kankinantis, užsitęsęs nuovargis, savirealizacijos sunkumai, žemas savęs vertinimas, kaltės jausmas taip pat neigiamai veikia darbingumą ir gali liudyti apie psichoterapijos poreikį.

– Kaip mes galime stimuliuoti gebėjimą dirbti, skatinti produktyvumą?

– Pirmiausia reikėtų pasirūpinti fizine ir psichologine sveikata. Todėl svarbu sureguliuoti tinkamą darbo-poilsio režimą, gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, užsiimti reguliaria fizine veikla. Naudingos ir įvairios relaksacinės technikos: progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, vizualizacijos, kvėpavimo pratimai.

Labai svarbu ugdyti gebėjimą susikaupti, koncentruoti dėmesį į norimus reiškinius, įsisamoninti išorinę ir vidinę (savo jausmus, mintis, kūno pojūčius bei impulsus veikti) realybę. Taigi, svarbu pripažinti ir priimti save, supančią aplinką. Tam gali pasitarnauti dėmesingo įsisąmoninimo treniravimas tiek per formalias praktikas (pavyzdžiui, kūno skenavimas, dėmesingas kvėpavimas, dinaminė meditacija), tiek per įsisąmonintas įprastas veiklas. Dėmesingas įsisąmoninimas gali padėti valdyti stresą, didinti produktyvumą santykinai sveikiems žmonėms.

Pirmoji – priminimas gydytojams, kad piktnaudžiavimas medicininiais dokumentais jiems gali kainuoti licenciją. Antroji – gera žinia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) klientams: bus lengviau pateikti pažymas išmokoms dėl negalios. Apie šias naujoves plačiau kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei NDNT direktoriumi Manfredu Žymantu.

– Ministre, kartu su sveikatos apsaugos ministru pasirašėte įsakymą, kuriuo griežtinama atsakomybė gydytojams, piktnaudžiaujančiais diagnozėmis žmonių neįgalumui nustatyti. Kodėl to reikėjo?

A.P.: NDNT negalią vertina dviem aspektais – medicininiu ir socialiniu. Medicininius duomenis ji gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų, pati sveikatos netiria ir nediagnozuoja. Pastebima, kad medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o kartais ir neobjektyvi, surašoma taip, kad asmuo gautų nebūtinai jam priklausančias išmokas. Pavyzdžiui, dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų NDNT per 2015 m. dėl papildomos informacijos į aukštesnio lygio specialistus turėjo kreiptis apie 8 tūkst. kartų. Dalyje iš jų, tikėtina, buvo neobjektyvios diagnozės didesnėms išmokoms gauti.

Kadangi išmokos dėl negalios mokamos iš valstybės biudžeto, dėl pasitaikančių netikslių ir neobjektyvių diagnozių kenčia visi piliečiai. Paskyrus išmokas ar didesnes išmokas tiems, kam jos nepriklauso, be adekvačios finansinės paramos gali likti tie, kam jos iš tiesų priklauso. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų dar didesnį neįgalumo ir darbingumo nustatymo proceso skaidrumą.

– Tai nuo šiol visi medikai, rašydami netinkamas diagnozes, neteks savo licencijų?

A.P.: Naujojo įsakymo tikslas – ne bausti, o pirmiausia atgrasyti gydytojus ir kitus medicinos specialistus nuo galimo piktnaudžiavimo. Tik tais atvejais, kai bus pastebėti sisteminiai piktnaudžiavimo atvejai, kai konkretus gydytojas tris ir daugiau kartų surašys neobjektyvius medicininius duomenis neįgalumui nustatyti, NDNT turės teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl tokio mediko licencijos sustabdymo.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir pati tarnyba dėl piktnaudžiavimo yra atlikusi prevencinius namų darbus. Joje veikia Sprendimų kontrolės skyrius, kuris atlieka tiek planinę, tiek neplaninę visų teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę. Kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus, kurias bylas tikrinti atsitiktiniu būdu atrenka informacinė sistema. Be to, jei gaunamas skundas dėl galimų korupcinių veikų, tokį nagrinėja Antikorupcijos komisija.

– Kiek žmonių Lietuvoje per metus pripažįstami neįgaliais ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

A.P.: 2015 m. neįgalumas buvo pripažintas 12,9 tūkst. asmenų. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per metus dėl netekto darbingumo išmokama apie 450 mln. eurų.

– Direktoriau, ar galite išskirti kokius nors regionus, vietoves, kur fiksuojama daugiausia gydytojų piktnaudžiavimo atvejų? Kaip su šiuo piktnaudžiavimu kovodavote iki šiol?

M.Ž.: Piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko visoje Lietuvoje – ir rajonuose, ir didmiesčiuose, tik galbūt piktnaudžiavimo motyvai būna kitokie. Tačiau kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną mediką, kurio pateikiami medicininiai duomenys verčia abejoti jų objektyvumu.

Ir iki šiol kreipdavome dėmesį į pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus. Informuodavome įstaigos, kurioje dirba įtarimų keliantis medikas, vadovą. Šis galėdavo ir turėdavo imtis atitinkamų veiksmų ar priemonių savo pavaldinio atžvilgiu, tačiau to ne visada užtekdavo. Todėl tikimės, kad naujoji priemonė bus efektyvesnė, bet tikrai neketiname jos naudoti persekiojimui. Tai turėtų būti labiau prevencinė priemonė.

– Ministre, nuo liepos 1 d. startavo dar viena su neįgalumo ir darbingumo nustatymu susijusi naujovė. Ko nuo šiol gali tikėtis į NDNT besikreipiantys asmenys?

A.P.: Nuo liepos 1-osios keičiama darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių ir lengvojo automobilio įsigijimo bei jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo pažymų forma – atsisakoma saugiųjų dokumentų.

Pasitelkiant šiuolaikines technologijas atsisakoma perteklinio spausdintų blankų naudojimo. Naujoji tvarka bus patogesnė ir paprastesnė visiems, gaunantiems negalios išmokas.

Saugieji dokumentai su technologine apsauga tapo netikslingi, nes tarnyba aktualius duomenis „Sodrai“ ir savivaldybėms pateikia per informacinę sistemą. Taip patogiau ir greičiau klientui – atlikus negalios vertinimą, duomenys minėtoms institucijoms perduodami tiesiogiai.

Be to, klientai NDNT interneto svetainėje gali užsiregistruoti jiems patogiu laiku atvykti pateikti dokumentus, parašyti prašymą gauti negalios vertinimo akto kopiją arba tarnybos išduotų dokumentų dublikatus (darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių pažymų, neįgaliojo pažymėjimo ir pan.). Be to, naujoje informacinėje sistemoje galima nurodyti patogų dokumentų gavimo būdą – registruotu laišku arba atsiimti asmeniškai.

Taip pat sukurta galimybė pasitikrinti atliekamo negalios vertinimo būklę arba peržiūrėti ankstesniųjų istoriją. Tam tereikia svetainėje susikurti savo profilį.

Išmanioji sistema padeda mažinti neįgalių asmenų administracinę naštą, o paslaugas gauti patogiu laiku ir patogioje vietoje, kartais net neišėjus iš namų.

Parengta bendradarbiaujant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

„Tokių sprendimų (dėl darbingumo lygio nustatymo – BNS) per metus būna labai daug, ir tai valstybei kainuoja 450 mln. eurų dėl specialiųjų poreikių, todėl labai svarbu, kad žmonėms, kuriems tikrai reikia, lėšos būtų skiriamos ir kad kuo mažiau šioje sistemoje būtų piktnaudžiavimo“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Jokiai būdais nenorime teigti, kad korupcijos apraiškos klesti sveikatos sistemoje ir turime daug neteisėtai priimtų sprendimų. Tačiau yra tam tikrų ir visuomenėje, ir žiniasklaidoje paviešintų faktų, kurie, deja, bet neprisideda prie skaidresnės sistemos, prie žmonių pasitikėjimo sistema. Ir, aišku, mes nekalbame apie tai, kas susiję su žmogiškaisiais faktoriais, klaidomis (…) bet kada turime ne visai sąžiningus apraiškos atvejus, tokiu atveju tarnybos vadovas galės kreiptis į Akreditavimo tarnybą dėl gydytojų atsakomybės, tai yra dėl gydytojo licencijos stabdymo“, – teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Manfredas Žymantas teigė, kad per metus prašoma patikslinti duomenis dėl maždaug 10 proc. prašymų nustatyti tam tikrą darbingumo lygį, tai yra apie 10 tūkst. asmenų. Pusė atvejų kelia įtarimų dėl piktnaudžiavimo neįgalumu.

„Matydami, koks  yra neatitikimas tarp to, kas yra popieriuje, ir tarp realaus žmogaus, prašome papildomų konsultacijų. (...) Klaidos kaina yra labai didelė. Yra toks matavimo vienetas kaip Bartelio indeksas, nustatome ar slaugą, ar priežiūrą, esant tai pačiai ligai, jeigu Bartelis, kurį nustato siunčiantis daktaras, yra 30, tai išmoka siekia 270 eurų , jeigu Bartelis yra 35, vos vos suklydo daktaras, išmoka – 108 eurai. Tad paskata vietoj 35 parašyti 30 yra didžiulė“, – sakė M.Žymantas.

Anot jo, pasitaikė atvejų, kai tas pats gydytojas paciento darbingumą pagal Bartelio indeksą įvertino 25 ar 30 balais, o kai tam asmeniui reikia pratęsti vairuotojo pažymėjimo galiojimą, atsiranda 60–70 balų.

„Po dvejų metų į mūsų tarnybą, ir vėl Bartelis – 25. Tokiais atvejais tikrai kyla rimtų įtarimų dėl daktaro kompetencijos“, – tvirtino M.Žymantas.

Jis pranešė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba turi sudariusi neoficialų gydytojų, kurie „mėgsta suklysti“, sąrašą.

„Kiekvienam mieste, o dar labiau kiekviename rajone yra po pavardę, kur daktaras turi polinkį suklysti“, – sakė tarnybos vadovas, paklaustas, kiek tame sąraše pavardžių.

Anot jo, tarnyba neskubės rašyti raštų Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Pirmiausia nauja teisė bus naudojama kaip prevencinė priemonė.

„Tam, kad mes kreiptumėmės į Akreditavimo tarnybą, mūsų vidinėje tvarkoje numatyta, jog bent tris kartus turės būti įrodyti prasižengimai“, – tvirtino M.Žymantas.

Jo teigimu, pagrindinis kriterijus, vertinant medikų darbą bus ženklus diagnozės neatitikimas. Be to, klaidos turės kartotis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intervenciniai kardiologai pirmiesiems pacientams išplėtė kraujagysles panaudodami pilnai ištirpstančius implantus.

Šie pažangūs implantai išplečia žmonių, sergančių širdies kraujagyslių ateroskleroze gydymo galimybes bei leidžia kraujagyslėms palaipsniui atgauti natūralias funkcijas. Tai, anot Sanariškių klinikų medikų, ypač yra aktualu jaunesniems, darbingo amžiaus žmonėms.

„Širdį maitinančių kraujagyslių (vainikinių arterijų) ženklus susiaurėjimas trukdo dirbant širdies raumeniui gauti pakankamai kraujo. Kraujo trūkumo sukelti nemalonūs pojūčiai (dažniausiai – skausmas ar spaudimo pojūtis širdies plote) riboja žmogaus darbingumą. Susiaurėjusias kraujagyslių atkarpas iki šiol platindavome naudodami metalines struktūras, kurios žmogaus kraujagyslėse likdavo visam laikui,“ – pasakojo intervencinis kardiologas Arvydas Baranauskas. Jis yra vienas iš pirmųjų, atlikusių naująsias kraujagyslių implantavimo operacijas Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centre.

Anot jo, įprastai kraujagyslės kiekvieno širdies susitraukimo metu juda, o metalinės struktūros riboja kraujagyslių judesius. Be to, yra tikimybė, kad metalinis stentas judančioje kraujagyslėje ilgainiui gali sulūžti, tuo sukeldamas komplikacijas. Tuo tarpu, ištirpę tirpūs implantai, nebetrukdo kraujagyslių judrumo.

„Dar vienas tokių tirpių implantų privalumas yra ypatingai svarbus jaunesnio (darbingo) amžiaus asmenims, nes jei jiems ateityje prireiktų širdies kraujotakos atkuriančių operacijų (pvz. aorto-koronarinių jungčių suformavimo), ištirpstantys implantai nesutrukdys tokiai chirurginei pagalbai, kai tuo tarpu, pastoviosios metalinės konstrukcijos chirurgui gali trukdyti suformuoti susiaurėjimą apeinančią jungtį“, – sakė apie tirpstančių implantų privalumus A. Baranauskas.

Avariją, per kurią sužaloti devyni žmonės, sukėlęs mikroautobuso vairuotojas neturėjo teisės sėsti prie jokios transporto priemonės vairo. Nepaisant, kad jam konstatuota vos 40 proc. darbingumo, vežančiai keleivius bendrovei šį epilepsija sergantį vyrą rekomendavo Darbo birža.

Pramiegojo posūkį

Šie skandalingi faktai paaiškėjo tiriant rekordinį pagal nukentėjusiųjų skaičių praėjusio pavasario eismo įvykį Kauno rajone, Raudondvaryje.

Iš pradžių įtarta, kad antrosios Velykų dienos rytą maršrutinis mikroautobusas "Kaunas–Jurbarkas" nulėkė posūkyje nuo kelio, nes prie jo vairo sėdėjęs Jurbarke registruotos bendrovės R.Alksnio įmonės vairuotojas Antanas Ivaškevičius nepaskirstė dėmesio skaičiuodamas grąžą ką tik įlipusiems ir bilietus pirkusiems keleiviams. Avarijos vietoje neužfiksuota jokių stabdymo žymių – keleivių, kurių pusę sudarė garbaus amžiaus močiutės, pilna transporto priemonė posūkyje nuvažiavo tiesiai į pakelės griovį. Laimė, kliudė jame esantį medį ne priekiu, o šonu.

Kaktomušos atveju padariniai galėjo būti dar skaudesni. Nors ir tą 2014-ųjų balandžio 21-osios rytą į Raudondvarį atskubėjo visi Kauno rajone dirbę greitosios pagalbos automobiliai. Medikų pagalbos prireikė devyniems šio mikroautobuso keleiviams ir juos vežusiam vairuotojui.

Nežinojo, kas atsitiko

Visi nelaimėliai atsidūrė Kauno klinikose. Trys įvairius lūžius patyrusios moterys paguldytos į ligoninę. Jų likimo draugės ir vienintelis, be vairuotojo, šio ekipažo vyras, diagnozavus jiems lengvesnius sumušimus ir suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išleisti gydytis ambulatoriškai.

Nustatyta, kad A.Ivaškevičius nesuvaldė mikroautobuso būdamas blaivus. Tačiau jo paaiškinimas, kas atsitiko, buvo įtartinas. Lengvesnius sužalojimus, nei trečdalis jo keleivių, patyręs A.Ivaškevičius teigė nieko neatsimenantis – atsigavo tik pakelės griovyje.

Ne kažin kuo galėjo padėti tiriant įvykio aplinkybes ir mikroautobuso keleiviai. Vieni jų lemtingiausiu momentu snaudė, kiti skaitė, treti žiūrėjo per langą. Nė vienam jų neužkliuvo ir galbūt per didelis mikroautobuso greitis – nelaimės vietoje jis leistinas iki 50 km/val.

Pirmas dublis

Įtarimas, kad nusipirko katę maiše, pirmiausia kilo A.Ivaškevičiaus darbdaviams.

Tai buvo jau antra per pusantro mėnesio šio Darbo biržos atsiųsto vairuotojo sukelta avarija. Kovą jis panašiomis aplinkybėmis vos nesužalojo į renginį užsakytu autobusu vežamų vieno Kauno šokių kolektyvo vaikų. Šie atsipirko nemenku išgąsčiu. Tada A.Ivaškevičius prie Seredžiaus tiesiame kelyje atsitrenkė į tilto turėklus.

Pasak buvusio šio nevykėlio darbdavio – bendrovės R.Alksnio įmonės, kuri šiandien pervardyta į UAB "Autogerovė", direktoriaus Gedimino Eizos, iš pradžių A.Ivaškevičius kaltę bandė versti  neva sugedusiam autobusui. Šis neseniai buvo remontuotas. Kai su pretenzijomis buvo kreiptasi į jį remontavusį autoservisą, supykęs šio vadovas pareikalavo kaltinimus įrodančios ekspertizės.

Kilus triukšmui, A.Ivaškevičius jau neneigė išvakarėse kovo 8-osios proga padauginęs alaus. Po šio įvykio jis pripūtė į alkoholio matuoklį tada dar leistiną autobusų vairuotojams alkoholio kiekį – 0,24 promilės.

Medikų pažymos – suklastotos?

Anot A.Eizos, įtarti ką nors rimčiau lyg ir nebuvo pagrindo.

54-erių A.Ivaškevičius buvo įsidarbinęs jų bendrovėje vos prieš mėnesį su Jurbarko darbo biržos, kuriai buvo pranešta, kad ieškomas vairuotojas-konduktorius, rekomendacija.
Pateikė jis ir vienos Kauno poliklinikos išduotą medicininę pažymą, kad gali vairuoti "B" ir "D" kategorijos transporto priemones. A.Eizos reikalavimu, A.Ivaškevičius dar turėjo papildomai įgyti 95 kategoriją, kuriai gauti taip pat būtina medicininė pažyma.

Jis įvykdė ir šį reikalavimą. Tačiau, pasak A.Eizos, minėtą kategoriją jam suteikusi Klaipėdos bendrovė, turinti filialus beveik visoje Žemaitijoje, šiandien atsisako parodyti A.Ivaškevičiaus pateiktą medicininę pažymą.

Išgelbėjo žmona

Tikroji A.Ivaškevičių persekiojančių avarijų priežastis ėmė aiškėti, kai dar po mėnesio Raudondvaryje, vėl lygiame kelyje, jis darkart nesuvaldė transporto priemonės ir A.Eiza pradėjo savo tyrimą.

Tada ir paaiškėjo, kodėl, vežant šokėjus, A.Ivaškevičių lydėjo žmona. Vyrui praradus orientaciją, ji spėjo sustabdyti autobusą, išjungdama jo variklį ir užbėgdama už akių galimai tragedijai.

Neatmetama prielaida, kad ji gerai žinojo, kas gali nutikti vyrui išvakarėse vartojus alkoholį. Ir tai, ko gero, buvo ne pirmas  atvejis, kai, vyrui sėdus prie vairo, žmona sėdo greta jo. Antrąją Velykų dieną, kai šis vežė keleivius iš Kauno į Jurbarką, žmonos šalia nebuvo. Nors yra duomenų, kad ir šio įvykio išvakarėse A.Ivaškevičius vartojo alkoholį.

Paslaptis atskleista

Įtarimų, kad mikroautobuso vairuotojas gali turėti sveikatos problemų, kilo ir ikiteisminį tyrimą dėl avarijos Raudondvaryje atlikusiems teisėsaugininkams.

Skirdami A.Ivaškevičiui psichiatrinę ekspertizę, jie vienu šūviu nušovė du zuikius. Specialistai įtariamąjį pripažino pakaltinamu, tačiau atskleidė skandalingą jo paslaptį.
Paaiškėjo, kad šis vairuotojas yra patyręs dvi avarijas, per kurias jam sunkiai traumuota galva. Pirmąją – dar prieš keliolika metų. Šių traumų padariniai – pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, per kuriuos jis praranda ne tik orientaciją, bet ir atmintį.

Su šiuo negalavimu susijusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus išvada, kad A.Ivaškevičius yra darbingas tik 40 proc. ir negali vairuoti transporto priemonės, pasirašyta 2013-ųjų lapkritį, t.y. keturi penki mėnesiai iki vienas po kitą jo sukeltų eismo įvykių, ir turėjusi galioti vienus metus.

Turi užnugarį?

Kodėl Darbo biržos rekomendacijoje įdarbinti A.Ivaškevičių vairuotoju-konduktoriumi apie jo neįgalumą ir su šiuo susijusius darbo apribojimus nėra nė žodžio, galima tik spėlioti. Buvę jo darbdaviai, iškėlę Darbo biržos Jurbarko skyriui ir A.Ivaškevičiui civilinę bylą, šiandien tai bando išsiaiškinti teisme.

Net neabejojama, kad apie pastarąjį ištinkančius priepuolius buvo žinoma ir Jurbarko policijoje dirbančiam A.Ivaškevičiaus žentui. Šio kolegos už techninį eismo įvykį, vežant šokėjus į renginį, skyrė jo uošviui piniginę baudą. Tačiau A.Ivaškevičius ir toliau galėjo vairuoti.

"Už tokį pažeidimą vairuotojo pažymėjimas neatimamas", –  "Kauno dienai" teigė Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius, daugiau dėmesio skyręs kitam jų atliekamam tyrimui – dėl galimo A.Eizos savavaldžiavimo. Galvoje turėtas atvejis, kai šis, ne per seniausiai vėl pamatęs A.Ivaškevičių prie vairo, užtvėrė jo lengvajam automobiliui kelią ir iškvietė policiją. Tačiau, anot A.Dumčiaus, A.Ivaškevičius jiems pateikė 2014-ųjų lapkritį vienos Kauno poliklinikos (redakcijos duomenimis, ne tos, su kurios pažyma jis buvo priimtas dirbti vairuotoju-konduktoriumi) išduotą panašų dokumentą, kad jis gali vairuoti "B" kategorijos transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį.

Finišas – už posūkio

Teisėsaugininkai yra užklausę tokias pažymas išduodančių medikų, ar A.Ivaškevičius nenuslėpė nuo jų savo ligos. Jie teigia pradėję procedūrą dėl jo vairuotojo teisių atėmimo. Tačiau tai užtrunka.

Artimiausiu metu teismui bus perduota ir A.Ivaškevičiaus byla dėl Raudondvaryje sukelto eismo įvykio. Oficialiai jis kaltinamas, kad nepasirinko saugaus greičio ir dėl to posūkyje nesuvaldė automobilio.

Keli sužeistieji jau pareiškė savo ieškinius dėl patirtos žalos. Bendra jų suma – apie 8 tūkst. eurų. Kai kas prašo beveik 4 tūkst. eurų kompensacijos, kai kam užtenka ir 900 eurų.

Kartu su A.Ivaškevičiumi atsakove šioje byloje pripažinta buvusi jo darbovietė.

Per mėnesį – trys

Pasak Kauno kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius viršininko Andriaus Bubulio, per mėnesį būna keli atvejai, kai tenka spręsti klausimą, ar asmuo gali vairuoti transporto priemonę. Dažniausiai tokie įtarimai kyla tiriant eismo įvykių aplinkybes. Savo įtarimais pasidalija ir tam, kas vyksta aplinkui, neabejingi piliečiai. Kartais apie tokius atvejus praneša medikai. Vienas iš naujesnių pavyzdžių – įtarimą sukėlęs taksisto elgesys per Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus reidą. Tačiau, rekomendavus šiam taksistui pasitikrinti sveikatą, jis apskundė pareigūnų sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui ir toliau vežioja keleivius.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos smulkių ir vidutinių (SVV) bendrovių darbuotojų mano, kad jų darbovietės IT ūkis yra pasenęs ir atgyvenęs. Tuo tarpu beveik pusė įsitikinę, kad jį atnaujinus – įmonė taptų labiau konkurencinga bei patys darbuotojai taptų labiau patenkintais, rodo tarptautinės tyrimų bendrovės „Ipsos MORI“ atlikta apklausa.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 34 proc. apklaustų lietuvių, dirbančių SVV įmonėse (turinčiose mažiau nei 250 darbuotojų), įsitikinę, jog jų darbovietės naudoja atgyvenusią IT įrangą. Didžioji jų dauguma (69 proc.) nurodė, kad turi dirbti su 5-10 metų senumo kompiuteriais bei 65 proc. teigė, kad darbui negauna išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių. Daugiau nei pusė (52 proc.), nurodžiusių, jog jų bendrovės IT ūkis atgyvenęs, teigė, kad dirba su senesne nei 5 metų operacine sistema, o 37 proc. pastebėjo, kad darbui svarbių dokumentų negali pasiekti už bendrovės ribų.

„Situacija nedžiugina – sena ir atgyvenusi IT bazė apsunkina darbus ne tik todėl, kad viskas veikia lėčiau, bet ir bendrovėms kyla nemenka saugumo rizika. Kuo senesnė programinė įranga – tuo didesnė tikimybė, kad joje daugiau spragų. Galiausia tokios bendrovės negali išnaudoti modernių lankstaus darbo principų – įmonės komandos neturi galimybės kokybiškai darbuotis bei pasiekti ir redaguoti reikalingus dokumentus iš namų ar kitos nuo biuro nutolusios vietos“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

Tiki, kad padidintų konkurencingumą

Beveik pusė apklaustų Lietuvos SVV darbuotojų mano, kad modernesnis IT ūkis padidintų jų darbovietės konkurencingumą rinkoje. Taip nurodė 46 proc. tyrimų dalyvių. Be to, mūsų šalies gyventojai (79 proc. apklaustųjų), palyginti su kitomis apklausoje dalyvavusiomis šalimis, yra vieni labiausiai sutinkančių, kad būtent mobiliosios technologijos jų darbą padarytų efektyvesniu.

Apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai mano, kad modernizavus darbovietės IT ūkį, padidės jų (46 proc.) ir klientų (27 proc.) pasitenkinimas, pagerės klientų aptarnavimas (39 proc.), padidės produktyvumas (39 proc.), patobulės vidinė komunikacija (33 proc.) bei kritinė informacija darbui taps sparčiau pasiekiama (35 proc.).

„Lietuvos darbuotojų lūkesčius patvirtinta ir kitas tyrimas. Tyrimų bendrovė „Boston Consulting Group“ nustatė, kad SVV įmonėse, kurios sparčiai įsisavina naujas technologijas, naujos darbo vietos sukuriamos du kartus greičiau, o metinės pajamos auga 15 proc. punktų sparčiau, palyginti su kitomis SVV įmonėmis“, – sako K. Kaikaris.

Priklauso nuo įvairių faktorių

Simonas Stūrys, bendrovės ATEA, diegiančios IT sprendimus, rinkodaros vadovas, pastebi, kad Lietuvos bendrovių požiūris į IT modernizaciją priklauso nuo įvairių faktorių: verslo šakos, akcininkų požiūrių, IT vadovų kompetencijų ar finansinės situacijos.

„Tačiau pastebime bendrą tendenciją, kad daugelis SVV įmonių konsoliduoja savo IT infrastruktūrą ir dažniausia kuria ar renkasi debesų kompiuterijos sprendimus. Skirtingos įmonės yra skirtingose šio proceso stadijose, bet, žiūrint bendrai, šiuo metu daugiau investuojama į duomenų centrus nei į pačių darbuotojų darbo vietų infrastruktūrą. Taip pat kuriamos virtualios darbo vietos, leidžiančios naudotis darbui reikalingomis sistemomis su bet kuriuo išmaniu įrenginiu. Tokiu būdu įmonės atsisako neefektyvių centralizuotų kompiuterių pirkimų“, – sako S. Stūrys.

„Ipsos MORI“ kovo mėnesį „Microsoft“ užsakymu apklausė SVV įmonių darbuotojus Austrijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje bei Ukrainoje.

Pavėlinus pamokų pradžią iki 9 valandos ryto, didėtų moksleivių darbingumas, tačiau tėvai patirtų problemų darbe dėl nelankstaus darbdavių požiūrio, mano specialistai.

Tik  6 proc. moksleivių Vilniaus apskrityje į mokyklas atvyksta visuomeniniu transportu, 48 proc. atveža tėvai. Iš mokyklos visuomeniniu transportu namo grįžta 8 proc., tėvai patys pasiima 43 proc . moksleivių.

Tai parodė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atliktas tyrimas, kurio metu apklausta 1300 tėvų.

Tyrimo duomenis trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje pristačiusi LSMU docentė Aušra Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik pamokų pradžia - tėvai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad vaikai eitu miegoti laiku, kad būtų užtikrinta jų miego kokybė.

Diskusiją organizavusi Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad dėl pamokų pradžios laiko taip pat buvo raštu paklausta 10 Lietuvos savivaldybių sveikatos biurų atstovų nuomonės, taip pat apklausti ir Švietimo ir mokslo bei Sveikatos ministerijų, universitetų atstovai.

Kaip sakė R.Šalaševičiūtė, vienintelis duomenis pateikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centras informavo, kad 78 proc. bendrojo ugdymo mokyklų pradeda pamokas 8 val. ryto. Nuo 9 val. Vilniaus mieste  pamokas pradeda 22,5, Vilniaus rajone – net 25 proc. moksleivių.

„Apibendrinant galima sakyti, kad nuomonė tokia, jog miegas – labai svarbu ir ankstyvos pamokios neigiama veikia vaiko sveikatą, mokymosi rezultatą, lankomumą, netgi vienas iš siūlymu buvo, kad kaimo mokyklų pradinukams vertėtų pamokas pradėti nuo 10 val.“, - sakė R.Šalaševičiūtė.

Pasak jos, problemų kyla dėl to, kad daugumos tėvų, ypač valstybės tarnautojų, darbo pradžia yra 8 valanda ryto, oi darbdaviai nėra lankstūs.

Be to, apklausoje nurodomas dar vienas neigiamas aspektas - pavėlinus pamokų laiką,vaikams būtų sunku derinti neformalųjį ugdymą.

Tuo metu Moterų iniciatyvinės grupės atstovė Lolita Klikūnaitė teigė, dėl ankstyvo pamokų laiko 60 proc. vaikų į mokyklą išeina nepavalgę, tiek vaikas, tiek tėvai iš namų išeina suirzę.

Ji sakė, kad atlikus viešą apklausą portale delfi.lt, 58 proc. iš 14 tūkst respondentų pasakė,   kad pamokos turi būti vėlinamos, 40 proc. balsavo, kad turi likti senas laikas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Ričardas Radišauskas pripažino, kad tyrimų, skirtų būtent pamokų laiko pradžios įtakos vaikų sveikatai, nėra atlikta.

Tačiau jis tvirtino, kad atsižvelgiant į užsienyje atliktų tyrimų duomenis, didžiausias vaikų darbingumas yra būtent nuo 8 val,, kuomet daugumoje ugdymo įstaigų ir prasideda pamokos. Pirmoji darbingumo fazė tęsiasi iki 12 val., kita – nuo 14 iki 16 val.

Anot jo, svarbu užtikrinti pakankamą vaiko miego trukmę: vaikai iki 7 metų turi miegoti ne mažiau nei 11-12 val. per parą, 8-10 metų vaikai – ne mažiau 10 val., 15-17 metų – ne mažiau 8 val.

„Jei miegas vaikams sutrumpinamas vieną-dvi valandas, pablogėja smegenų žievės ląstelių funkcija, sutrinka budrumas, sąlyginių refleksų stiprumas, padidėja streso lygis, atsiranda kiti fiziologiniai sutrikimai“, - sakė jis.

R.Radišauskas tvirtino, kad moksleivių darbingumo rodikliai būna žymiai prastesni, jei moksleivis miegojo tik 7 val. Tad norint užtikrinti miego rekomendacijas pradinukams, jie turi šiuo metu eiti miegoti 20-21 val. vakaro, vyresniems vaikams – apie 22 val.

Profesoriaus teigimu, užsienyje atlikti tyrimai parodė, jog pavėlinus pamokas bent pusvalandžiu, pagerėjo moksleivių motyvacija, sumažėjo hiperaktyvumo, neuroliginių sutrikimų tikimybė, vaikai mažiau vartojo kofeino, netgi sumažėjo traumų pavojus.

Anot jo, neigiamos įtakos vaikų darbingumui bei pažangumui turi ir tai, jog jie nespėja ryte papusryčiauti.

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Egidija Nausėdienė taip pat įvardijo ir finansinius aspektus - jei būtų vėlinamas visų pradinukų pamokų pradžios laikas, valstybei tai kainuotų papildomai apie 15 mln. litų.

Anot jos, tai nebūtų didžiuliai pinigai vertinant teigiamą vėlesnio pamokų laiko įtaką vaikų darbingumui.

Šiuo metu didžiausios diskusijos vyksta dėl pamokų pradžios laiko Vilniaus mieste.

Savivaldybė yra nusprendusi, kad šiemet rugsėjo 1-ąją septyniolikos sostinės gimnazijų moksleiviai bei pedagogai į pamokas rinksis vėliau - nuo 9 val. ryto.

Savivaldybės atstovų teigimu, taip siekiama išspręsti spūsčių viešajame transporte problemas rytinio ir vakarinio piko metu.