„Izraelyje šiuo metu pagal RRT pateiktus ryšio operatorių duomenis (SIM korteles), yra apie 180 Lietuvos piliečių (...). Bendradarbiaujant su RRT ir ryšio operatoriais, NKVC siunčia SMS žinutes Izraelyje esantiems mūsų piliečiams, pateikiant informaciją, kur galima kreiptis prireikus pagalbos“, – Eltai teigė D. Buta, pažymėdamas, kad Izraeliui atvėrus oro erdvę keliautojai gali išvykti iš Irano naktį atakuotos šalies.

Kaip pastebi NKVC patarėjas, šiuo metu Izraelyje užfiksuota mažiau Lietuvos piliečių nei praėjusių metų spalį, kada į šią žydų valstybę įsiveržusi „Hamas“ grupuotė žiauriai nužudė šimtus gyventojų.

Iranas šeštadienio vakare paleido į Izraelį daugiau nei 200 bepiločių orlaivių ir raketų. Kaip teigia Izraelis, 99 proc. raketų ir bepiločių orlaivių pavyko numušti.  Irano kariuomenės vadovybės vertinimu, plataus masto antpuolis prieš Izraelį buvo sėkmingas. Kartu Irano prezidentas pareiškė, kad žada griežtesnį atsaką į bet kokį kitą neapgalvotą Izraelio žingsnį.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai Eltai pranešė, kad kitą savaitę į Lietuvą atvyksta Luhansko administracijos vadovai, norintys pritraukti Lietuvos investicijas.

„Svečius ypač domina bendradarbiavimas žemės ūkio srityje - produkcijos gamyba ir perdirbimas, kitos verslo bendradarbiavimo galimybės“, - Eltai sakė rūmų atstovas Darius Buta.

Anot jo, kitą trečiadienį vyksiantis susitikimas turėtų sudominti tuos verslininkus, kurie nori prisidėti prie Donbaso regiono atstatymo darbų - bus aptartos verslo ir valdžios bendradarbiavimo galimybės.

Tarp atvykstančiųjų į Lietuvą bus Ukrainos Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas, srities karinės-civilinės administracijos viršininkas Garbuzas Jurijus Grygorijovis, administracijos Komunikacijos direktoriaus pavaduotoja Kulbačas Larysa Alfredivna, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, taip pat kiti administracijos vadovai.

Rusijos remiami separatistai 2014 metais paskelbė nepriklausomybę ir įkūrė apsišaukėlišką Luhansko liaudies respubliką. Tačiau regionas į šiaurę nuo Luhansko išliko Ukrainos pajėgų rankose.

Rūmuose narystės plėtros vadovu pradėjo dirbti buvęs „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento projektų vadovas Simonas Aleksandravičius.

Anot pranešimo, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose narių skaičius per trejus metus išaugo penktadaliu iki 500, o šiemet prisijungė beveik 70 narių. Todėl, anot rūmų generalinio direktoriaus Almanto Danilevičiaus, į komandą pritraukti savo sričių profesionalai.

D. Buta pastaruosius 7 metus dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovu, turi 12 metų patirtį viešųjų ryšių srityje, prieš tai dirbo žiniasklaidoje. D. Buta yra įgijęs filosofijos bakalauro laipsnį. 

Iš VMI D. Buta pasitraukė po to, kai birželį pripažino pranešęs „MG Baltic“ koncerno atstovams, kad žurnalistai teiraujasi apie įmonės vadovų mokestinį patikrinimą.

S. Aleksandravičius nuo 2015 metų dirbo „Verslios Lietuvos“ verslo konsultantu ir Eksporto departamento projektų vadovu, prieš tai - tarptautinėje audito kompanijoje „Ernst&Young Baltic“, tarptautinėje advokatų kontoroje „Heemann Klauberg Krauklis APB“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. S. Aleksandravičius yra įgijęs viešojo administravimo bakalauro ir magistro diplomus Mykolo Romerio universitete.

„VMI komunikacijos vadovas D.Buta savikritiškai įvertinęs savo poelgį, kai koncerno „MG Baltic“ interesams atstovaujantį „Publicum FComm“ Vaidotą Vyšniauską informavo apie žiniasklaidos domėjimąsi jų klientų kontrolės veiksmų rezultatais ir galimą tokių veiksmų poveikį VMI reputacijai, šiandien pateikė prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu“, – sakė A.Klerauskas.

Anot jo, VMI savo darbuotojams taiko aukščiausius etikos reikalavimus, todėl D.Butos prašymas patenkintas.

„Norime pažymėti, kad VMI savo darbuotojams taiko aukščiausius reikalavimus ir siekia užtikrinti visų mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo principą bei užkirsti kelią bet kokioms abejonėms dėl VMI veiklos objektyvumo ir nešališkumo. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus su minėtu incidentu susijusias aplinkybes, Dariaus Butos veiklą, dirbant VMI, nuspręsta šį prašymą patenkinti“, – pranešė VMI vadovybė.

Pasak A.Klerausko, D.Buta VMI dirbo pagal darbo sutartį.

„D.Buta nėra valstybės tarnautojas, jam nėra taikomos bendrosios Darbo kodekso nuostatos, atitinkamai reikalavimai kiek kitokio lygmens, dėl to buvo nuspręsta, kad šis sprendimas racionaliausias šioje situacijoje“, – sakė A.Klerauskas.

D.Butos elgesys vertintas po to, kai penktadienį pastarasis pripažino apie naujienų agentūros paklausimą VMI operatyviai informavęs inspekcijos tikrinamo koncerno „MG Baltic“ atstovą.

Naujienų agentūros žurnalistas penktadienio pavakare teiravosi D.Butos apie VMI atliekamą patikrinimą ir galimus jo rezultatus. D.Buta atsakė negalįs suteikti jokios informacijos apie minėtą patikinimą. Praėjus 10 min. po šio žurnalisto ir VMI atstovo pokalbio, apie BNS paklausimą tapo žinoma koncerno atstovams.

D.Buta penktadienį kelis kartus perklaustas galiausiai pripažino, kad netrukus po pokalbio su BNS žurnalistu, informavo privačia „Facebook“ paskyros žinute koncerno atstovą, jog BNS teiraujasi apie VMI patikrinimą koncerno vadovų atžvilgiu.

„Kas atstovauja jūsų minimoms kompanijoms iš viešųjų ryšių kompanijų? „Publicum FComm“ vadovas Vaidas Vyšniauskas. Buvo prašymas, labai natūralus prašymas, kad kompanija yra paprašiusi vykstant tyrimui nekomentuoti tarpinių rezultatų. Tai yra natūralus kompanijos, kuri rūpinasi savo reputacija (kiek jai sekasi, kiek nesiseka, aš nekomentuosiu), prašymas. Mes jį esame išgirdę“, – sakė jis.

„Kai paskambina BNS ir pradeda mane kalti prie sienos, kad Dariau, susitinkam kažkur, nes mes turime kažkokios informacijos – aš tą pasakiau Vaidui Vyšniauskui: Vaidai, kažkokia informacija yra pas BNS, nes jie teiraujasi apie jūsų klientą. Aš pasakiau, kad Mokesčių inspekcija nekomentuoja šioje vietoje nieko“, – savo poelgio motyvus aiškino D.Buta.

Valstybinė mokesčių inspekcija balandžio pradžioje pradėjo nuodugnų „Vilniaus prekybos“ grupės ir koncerno „MG Baltic“ įmonių ir akcininkų patikrinimą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į VMI darbo grupės, vertinusios ankstesnius jų veiklos tyrimus, pasiūlymą taikyti griežčiausią kontrolės formą – kompleksinius mokestinius patikrinimus.

Nauji patikrinimai pradėti jau po to, kai iš VMI viršininko pareigų sausį atleistas Dainoras Bradauskas, kaltintas tuo, kad „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui atskleisdavo informaciją apie VMI atliekamus mokestinius patikrinimus. D.Bradauskas minėtus kaltinimus neigia ir atleidimą yra apskundęs teismui.

Nauji patikrinimai apima ne tik jau tirtą, bet kur kas ilgesnę grupių veiklą. Taip, anot VMI, siekiama išsiaiškinti, ar šios grupės nenaudoja mokesčių vengimo schemų. Patikrinimus turėjo atlikti inspekcijos darbuotojai, kurie iki šiol nekontroliavo šių įmonių.

Tuomet VMI teigė, kad ankstesnių mokestinių tyrimų metu buvo vertinti tik kai kurie sandoriai, surinkta papildoma informacija, tačiau nebuvo kompleksiškai vertinta ir pasisakyta dėl mokestinių prievolių vykdymo visumos.

„Mokesčių inspekcijos vadovybė turės išsiaiškinti ir įvertinti šitą situaciją ir visas su tuo susijusias aplinkybes“, - BNS šeštadienį teigė V.Šapoka.

Naujienų agentūros žurnalistas penktadienio pavakare teiravosi D.Butos apie VMI atliekamą patikrinimą ir galimus jo rezultatus. D.Buta atsakė negalįs suteikti jokios informacijos apie minėtą patikinimą. Praėjus 10 min. po šio žurnalisto ir VMI atstovo pokalbio, apie BNS paklausimą tapo žinoma koncerno atstovams. D.Buta vėliau patvirtino informavęs „MG Baltic“ atstovus apie BNS pasiteiravimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija balandžio pradžioje pradėjo nuodugnų „Vilniaus prekybos“ grupės ir koncerno „MG Baltic“ įmonių ir akcininkų patikrinimą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į VMI darbo grupės, vertinusios ankstesnius jų veiklos tyrimus, pasiūlymą taikyti griežčiausią kontrolės formą – kompleksinius mokestinius patikrinimus.

Nauji patikrinimai pradėti jau po to, kai iš VMI viršininko pareigų sausį atleistas Dainoras Bradauskas, kaltintas tuo, kad „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui atskleisdavo informaciją apie VMI atliekamus mokestinius patikrinimus. D.Bradauskas minėtus kaltinimus neigia ir atleidimą yra apskundęs teismui.

Nauji patikrinimai apima ne tik jau tirtą, bet kur kas ilgesnę grupių veiklą. Taip, anot VMI, siekiama išsiaiškinti, ar šios grupės nenaudoja mokesčių vengimo schemų. Patikrinimus turėjo atlikti inspekcijos darbuotojai, kurie iki šiol nekontroliavo šių įmonių.

Tuomet VMI teigė, kad ankstesnių mokestinių tyrimų metu buvo vertinti tik kai kurie sandoriai, surinkta papildoma informacija, tačiau nebuvo kompleksiškai vertinta ir pasisakyta dėl mokestinių prievolių vykdymo visumos.

D.Buta BNS penktadienį patvirtino operatyviai informavęs apie BNS paklausimą dėl VMI atliekamo patikrinimo koncerno „MG Baltic“ vadovų atžvilgiu šio koncerno atstovus.

Laikinai VMI viršininko pareigas einantis Artūras Klerauskas BNS penktadienį sakė šiuo metu atostogaujantis ir esąs užsienyje, situacijos nežinąs, todėl jos komentuoti negalįs.

Naujienų agentūros žurnalistas penktadienio pavakare teiravosi D.Butos apie VMI atliekamą patikrinimą ir galimus jo rezultatus. D.Buta atsakė negalįs suteikti jokios informacijos apie minėtą patikinimą. Praėjus 10 min. po šio žurnalisto ir VMI atstovo pokalbio, apie BNS paklausimą tapo žinoma koncerno atstovams.

D.Buta penktadienį kelis kartus perklaustas galiausiai pripažino, kad netrukus po pokalbio su BNS žurnalistu, informavo privačia „Facebook“ paskyros žinute koncerno atstovą, jog BNS teiraujasi apie VMI patikrinimą koncerno vadovų atžvilgiu.

Paklaustas, ar informavo ką nors apie BNS paklausimą dėl VMI patikrinimo rezultatų, D.Buta iš pradžių nurodė apie tai elektroniniu laišku pranešęs savo vadovybei.

„Aš apie tai informavau savo vadovus. Taip, aš pranešiau Artūrui Klerauskiui (VMI vadovui), Vytautui Vitkevičiui (VMI viršininko pavaduotojui) ir Virginijui Narvilui (VMI viršininko pavaduotojui). Kadangi tai yra mano vadovai ir aš privalau apie tai juos informuoti. Kadangi Virginijus Narvilas yra didžiųjų departamentų vadovas, Artūras Klerauskas einantis viršininko pareigas, o Vytautas Vitkevičius yra mūsų padalinį kuruojantis pavaduotojas“, – aiškino D.Buta.

Kelis kartus klausiamas, ar be minėtų vadovų informavo trečiuosius su VMI nesusijusius asmenis apie BNS paklausimą, D.Buta iš pradžių vengė aiškaus atsakymo, teigdamas, kad jam neaišku, kodėl to teiraujamasi.

Galiausiai D.Buta pripažino susisiekęs su koncerno su viešųjų ryšių atstovu.

„Kas atstovauja jūsų minimoms kompanijoms iš viešųjų ryšių kompanijų? „Publicum FComm“ vadovas Vaidas Vyšniauskas. Buvo prašymas, labai natūralus prašymas, kad kompanija yra paprašiusi vykstant tyrimui nekomentuoti tarpinių rezultatų. Tai yra natūralus kompanijos, kuri rūpinasi savo reputacija (kiek jai sekasi, kiek nesiseka, aš nekomentuosiu), prašymas. Mes jį esame išgirdę“, – sakė jis.

„Kai paskambina BNS ir pradeda mane kalti prie sienos, kad Dariau, susitinkam kažkur, nes mes turime kažkokios informacijos – aš tą pasakiau Vaidui Vyšniauskui: Vaidai, kažkokia informacija yra pas BNS, nes jie teiraujasi apie jūsų klientą. Aš pasakiau, kad Mokesčių inspekcija nekomentuoja šioje vietoje nieko“, – savo poelgio motyvus aiškino D.Buta.

BNS pateikia pokalbio su D.Buta ištraukos šifruotę:

– Ar jūs daugiau nieko neinformavote apie mūsų pasiteiravimus be šių jūsų minėtų asmenų?

– O kodėl jūsų toks klausimas keistas? Tai yra darbiniai klausimai įdomūs, penktadienį, po darbo...

– Aš suprantu, bet situacija tikrai įdomi, dėl to ir aiškinamės, tikrai be reikalo neskambinčiau penktadienio vakarą. Aš tiesiog klausiu, ar jūs dar ką nors informavote apie mūsų pasidomėjimą?

– O klausimas čia oficialiai, ar kaip VMI atstovui? (...) Nes aš nelabai suprantu, link kur mūsų pokalbis linksta.

– Paprastas dalykas. Jei jūs nieko neinformavote be šių asmenų, yra paprasta pasakyti „ne“.

– Bet yra daug įvairių aplinkybių, kur aš galėjau kažkam užsiminti, galėjau neužsiminti, galėjau pasakyti, galėjau nepasakyti.

– Bet tai yra trumpas laikas.

– Žiūrėkite, manau, kad jūsų klausimas šiuo metu yra perteklinis.

– Tai yra labai svarbu, nes jei paaiškėtų, kad jūs be to informavote ką nors daugiau, mes kreipsimės į VMI vadovybę, Finansų ministerijos vadovybę, rašysime temą, kaip atsitinka, kad tretieji asmenys, niekaip nesusiję su Valstybine mokesčių inspekcija, labai operatyviai sužino apie mūsų paklausimus.

– Jūs mane remiate prie sienos ir grasinate. Jūs paskambinate ir bandote išgauti informaciją, kurios aš negaliu sakyti.

– Jūs pasakėte gana išsamiai, kam jūs adresavote savo laišką su vardais, pavardėmis, pareigomis. Bet į vieną klausimą jūs neatsakote.

– Todėl, kad aš turiu teisę į jį neatsakyti.

– Gal jūs negalite atsakyti?

– Aš galiu atsakyti, į visus klausimus.

– Tai atsakykite. (...) Ar jūs šią informaciją apie mūsų pasiteiravimą kam nors dar teikėte be šių trijų minėtų asmenų?

– Tai jei jums kažkas pranešė, gal tie žmonės ir gali pasakyti? Aš dabar galvoju, kaip jums reikėtų atsakyti ir kaip pasirinkti bendravimo būdą, nes toks jaučiuosi kažkaip...

– Tai jūs paprastai atsakykite, ar jūs dar ką nors informavote apie mūsų pasiteiravimą be šių trijų asmenų? Jei taip nebuvo, greičiausiai nebuvo, tai pasakote ne ir viskas, einame ilsėtis.

– O jei pasakau taip?

– Tada klausimų bus daugiau.

– Tada klausimų bus daugiau?

– Taip, bus klausimas, kodėl jūs taip elgiatės, koks tikslas tokios elgsenos, ar jums atsiskaito už informaciją.

– (Juokiasi), ne, turbūt jūs juokaujate?

- Jūs hipotetiškai paklausėte, kas būtų, hipotetiškai atsakau – būtų taip ar taip.

– Gerai, žiūrėkite. Kas atstovauja jūsų minimoms kompanijoms iš viešųjų ryšių kompanijų?

– Nežinau.

– „Publicum FComm“ vadovas Vaidas Vyšniauskas. Buvo prašymas, labai natūralus prašymas, ką ir pasakiau, kad kompanija yra paprašiusi vykstant tyrimui nekomentuoti tarpinių rezultatų. Tai yra natūralus kompanijos, kuri rūpinasi savo reputacija (kiek jai sekasi, kiek nesiseka, aš nekomentuosiu), prašymas. Mes jį esame išgirdę. Ir kai paskambina BNS ir pradeda mane kalti prie sienos, kad, Dariau, susitinkam kažkur, nes mes turime kažkokios informacijos - aš tą pasakiau Vaidui Vyšniauskui: Vaidai, kažkokia informacija yra pas BNS, nes jie teiraujasi apie jūsų klientą. Aš pasakiau, kad Mokesčių inspekcija nekomentuoja šioje vietoje nieko.

– Jūs informavote „MG Baltic“ atstovus, viešaryšininkus apie BNS paklausimą?

– Aš neinformavau jų ryšininkų, aš informavau Vaidą Vyšniauską.

– Ar jūs tokiu atveju kiekvieną kartą taip elgiatės, kai, tarkime, mes pasiteiraujame apie kokį nors kitą mokestinį patikrinimą? Ar jūs iškart skambinate tos bendrovės atstovams?

– Tai nebuvo skambutis.

– O kas tai buvo?

– Tai buvo susirašinėjimas „Facebook“ privatus.

– Pats susižinojimo faktas – jūs kiekvienu atveju taip elgiatės, kai žiniasklaida pasiteirauja?

– Priklauso nuo aplinkybių.

– O kokios tos aplinkybės?

– Mano atsakymas yra - priklauso nuo aplinkybių.

Valstybinė mokesčių inspekcija balandžio pradžioje pradėjo nuodugnų „Vilniaus prekybos“ grupės ir koncerno „MG Baltic“ įmonių ir akcininkų patikrinimą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į VMI darbo grupės, vertinusios ankstesnius jų veiklos tyrimus, pasiūlymą taikyti griežčiausią kontrolės formą – kompleksinius mokestinius patikrinimus.

Nauji patikrinimai pradėti jau po to, kai iš VMI viršininko pareigų sausį atleistas Dainoras Bradauskas, kaltintas tuo, kad „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui atskleisdavo informaciją apie VMI atliekamus mokestinius patikrinimus. D.Bradauskas minėtus kaltinimus neigia ir atleidimą yra apskundęs teismui.

Nauji patikrinimai apima ne tik jau tirtą, bet kur kas ilgesnę grupių veiklą. Taip, anot VMI, siekiama išsiaiškinti, ar šios grupės nenaudoja mokesčių vengimo schemų. Patikrinimus turėjo atlikti inspekcijos darbuotojai, kurie iki šiol nekontroliavo šių įmonių.

Tuomet VMI teigė, kad ankstesnių mokestinių tyrimų metu buvo vertinti tik kai kurie sandoriai, surinkta papildoma informacija, tačiau nebuvo kompleksiškai vertinta ir pasisakyta dėl mokestinių prievolių vykdymo visumos.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sustabdė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kuriamos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos konkursą. VPT vadovė Diana Vilytė teigia, kad sprendimą tarnyba priėmė, gavusi informacijos iš rinkos arba dėl aukštos rizikos.

„Šiuo pirkimu buvo dvi informacijos - sistema rodė aukštą rizikingumo reitingą ir iš kitos pusės gavome operatyvią informaciją iš rinkos. Žiūrėsime, tikrinsime ir jei viskas gerai, džiaugsimės, jei ne - įpareigosime sustabdyti procedūras ir nepasirašyti sutarties“, - BNS sakė D.Vilytė.

VPT vadovė teigė negalinti įvardinti, kokie rinkos dalyviai pateikė informaciją tarnybai, taip pat kokie yra pagrindiniai pirkimo pažeidimai: „Nenorėčiau spėlioti, tyrimas parodys“.

VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS sakė, kad praėjusį ketvirtadienį tarnyba sustabdė sutarties dėl dviejų išmaniosios mokesčių administravimo sistemos posistemių - elektroninių sąskaitų faktūrų ir važtaraščių - sukūrimo pasirašymą

Jo teigimu, 3,1 mln. eurų vertės sutartį su konkurso nugalėtoja - bendrove „Insoft“ ir jos partnerėmis „Ingenioust IT“ bei „Asserte“ - planuota pasirašyti praėjusį penktadienį.

„Tai yra visiškai natūrali ir nuolat pasikartojanti Viešųjų pirkimų tarnybos praktika. (...) Mes esame pateikę visą informaciją, kad tarnyba kuo greičiau priimtų sprendimą ir leistų tęsti procedūras. (...) Tikimės, kad spėsime laiku pasirašyti sutartį ir įgyvendinti projektus, kurie yra labai svarbūs Lietuvos gyventojams“, - BNS sakė D.Buta.

Pasak VMI atstovo, konkurso nugalėtojas pasirinktas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. „Insoft“ ir partnerių pasiūlymas įvertintas 96,25 balo.

Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Affecto Lietuva“ ir „Atea“ (78,92 balo), „NRD“ kartu su Portugalijos „Opensoft - Solucoes Informaticas“ ir „Norway Registers Development“ (77,67 balo), „Alna Software“ kartu su „Alna Business Solutions“ (76,24 balo), „Asseco Lietuva“ kartu su „Mitsoft“ (72,82 balo), „Tieto Lietuva“ kartu su „Tieto Latvia“ (72,17 balo), „iTree Lietuva“ (63,26 balo) ir „InnoForce“ kartu su Čekijos „Ness Czech“ (45,7 balo).

Rugsėjo viduryje pradėjusios veikti naujos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) kūrėjai tikisi, kad ji sulygins kreditorių teises atgaunant skolas - iki šiol jas greičiausiai išsiieškodavo valstybinės institucijos. Tačiau verslas itin reikšmingų pokyčių nesitiki, be to, pirmąsias dienas skaičiuojančią sistemą daugiau keiksnoja nei liaupsina - kai kurių įmonių banko sąskaitos areštuotos per klaidą ir ilgam, rašo "Lietuvos žinios".

Bendrovės "Verslo tiltas" direktorius Virgilijus Puišys dienraščiui sakė, kad jo įmonės banko sąskaitos areštuotos jau 10 dienų, nors visose yra pakankamai pinigų skoloms nurašyti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta teigė, kad šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys skubiam lėšų grąžinimui, jei dėl PLAIS buvo nurašytos dvigubos sumos. Anot jo, šiuo metu esama apie 130 nustatytų dvigubo nurašymo atvejų.

Skolininkas už kiekvieną kredito įstaigos vykdytą PLAIS piniginių lėšų nurašymo nurodymą turės mokėti PLAIS palaikymo mokestį. Iki 2015 metų spalio 31 dienos bus taikomas 0,01 euro dydžio palaikymo mokestis, o nuo lapkričio 1 dienos - 1,02 euro. Mokestis galioja iki kitų metų liepos 31 dienos.

Naudojantis naujai sukurta sistema bus galima nurašyti skolininkų lėšas ir iš sąskaitų, esančių kredito unijose. Nurašymo nurodymus sistemai teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė, "Sodra" bei antstoliai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoju paskirtas buvęs Migracijos departamento direktorius Vygantas Ivanauskas.

V.Ivanauskas naujas pareigas pradėjo eiti antradienį ir bus atsakingas už inspekcijos IT ir veiklos administravimo sritis, pranešė VMI.

„VMI privalo užtikrinti elektroninių paslaugų patogumą ir jų nepertraukiamą veikimą, IT sistemų stabilumą. Be to, institucijos laukia rimti iššūkiai diegiant naujus technologinius sprendimus, siekiant gerinti mokesčių administravimą. V.Ivanausko patirtis IT srityje, manau padės VMI susitvarkyti su šiais uždaviniais“, - pranešime spaudai sakė VMI viršininkas Dainoras Bradauskas.

Migracijos departamento vadovo konkursą 47-erių V.Ivanauskas buvo laimėjęs šių metų vasario pradžioje. Prieš tai jis dirbo teisėsaugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, 2000-2010 metais vadovavo Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo ministerijos vyriausiasis patarėjas.

Šiuo metu VMI viršininko pavaduotojais be V.Ivanausko dirba Artūras Klerauskas ir Vilma Vildžiūnaitė. VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS informavo, kad šiuo metu sprendimas dėl ketvirtojo VMI viršininko pavaduotojo nėra priimtas, o laikinai šias pareigas eina VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktorius Virginijus Narvilas.