Individualios rungties nugalėtojų titulus gina Milda Zdanauskaitė (Kauno „Trajektorija“), tuomet nugalėjusi visose rungtyse: asmeninėje, porinėje, komandinėje bei jaunimo, ir Mindaugas Barauskas (Prienų „Stadionas“).

Porinėje rungtyje antrų laurų iš eilės sieks mažeikiškiai Tomas Bužonas su Arūnu Čipliu (Mažeikių DARTS sporto klubas) ir jau minėta M. Zdanauskaite su Raminta Kvedaraite („Trajektorija“). Pastarosios ir šiemet bandys užsitikrinti stipriausios moterų smiginio komandos vardą. 

Vyrų komandinės rungties nugalėtojų titulą gins Kauno atstovų klubo „Smiginis LT“ ketvertas (Kęstutis Žukas, Robertas Kasperavičius, Tomas Šakys ir Sigitas Rastauskas). Pastarasis pakeitė pernykštėje pergalingoje komandoje žaidusį Laimį Zubavičių.

Iš viso šiam savaitgaliui bent vienai rungčiai užsiregistravę 27 moterys, 132 vyrai.

Varžomasi moterų, vyrų, jaunimo (iki 18), veteranų (50+) individualiose, moterų ir vyrų porinėse, moterų ir vyrų komandinėse rungtyse.

„Savaitgalis užskaitytas? Stiprus. Pakartojau rekordą. Iki šiol tik dviem žaidėjams buvo pavykę laimėti tris turus iš eilės. Aš – trečias“, –  kalbėjo vienas geriausių pasaulio smiginio žaidėjų ir geriausias Šiaurės ir Baltijos šalių smiginio žaidėjas Darius Labanauskas.

Toks jo apibūdinimas nėra vien tik apytikris. Praėjusį savaitgalį laimėjo tris iš keturių Rygoje vykusius PDC Šiaurės Europos ir Baltijos šalių (PDCNB) reitingo etapus ir užtikrintai išlaikė pirmąją vietą šiame reitinge. Tai buvo paskutiniai šių metų etapai, tad dėlionė jau nebesikeis.

Pakartojau rekordą. Iki šiol tik dviem žaidėjams buvo pavykę laimėti tris turus iš eilės. Aš – trečias.

Savaitgalis Rygoje buvo svarbus, nes net keliems žaidėjams galėjo lemti vietą PDC Pasaulio čempionate. Dariui tai reiškė ir galimybę išlaikyti PDC žaidėjo kortą dar vieneriems metams.

„Norėdamas išlaikyti kortą sezoną turiu baigti būdamas tarp top64 PDC reitinge. Paskutinis įskaitinis turnyras – Pasaulio čempionatas“, – pasakojo D. Labanauskas. Taškai, tiksliau, piniginis prizas, skiriamas vien už patekimą į čempionatą. Reitingas skaičiuojamas pagal turnyruose laimėtus pinigus. Kokia suma – tiek reitingo taškų.  Darius šiuo metu užima 44 vietą PDC reitinge.

Važiuodamas į Rygą jis siekė sezono nugalėtojo titulo, bet būtų pasitenkinęs ir PDCNB reitingo galutinės įskaitos antruoju numeriu. Pagal šį reitingą du pirmi žaidėjai kviečiami į Pasaulio čempionatą, bet jeigu vienas žaidėjų kitu keliu patenka į čempionatą, tuomet kviečiamas ir trečiasis.

Rezultatai Rygoje, švelniai tariant, atitiko garliaviškio planus. Jis laimėjo 7-ą, 8-ą ir 9-ą šio sezono PDCNB smiginio profesionalų turo etapus. 10-ame suklupo aštuntuke.

Penktadienio pusfinalyje D.Labanauskui prireikė lemiamo lego. 6:5 laimėjo prieš suomį Jyrį Jussą. Finalas su suomiu Veijo Viinikka baigėsi lietuviui pergalingu rezultatu 6:2.

Šeštadienį perpiet 8-o turo pusfinalyje D. Labanauskas 6:4 įveikė aukštesnį PDC reitingą turintį latvį Madarą Razmą, o finale 6:4 nugalėjo švedą Danielį Larssoną.

Devintojo etapo pusfinalyje 6:1 susitiko su švedu Dennisu Nilssonu, o finale 6:1 pranoko daną Vladimirą Anderseną. PDCND 10 lietuvis užėmė penktą vietą, 0:6 nusileisdamas būsimam nugalėtojui suomiui Marko Kantele.

Darius Labanauskas ir Laimis Zubavičius.                                                                       Klubo "Smiginis LT" nuotr.

Rygoje žaidė daugiau lietuvių. Geriausiai pasirodė PDC turuose jau ne kartą dalyvavęs prieniškis Mindaugas Barauskas ir debiutantas kaunietis Laimis Zubavičius. Pastarajam sėkmingiausias buvo sekmadienis. Jis nukeliavo iki aštuntuko.

Pakeliui iki penktosios vietos įspūdingiausias kauniečio mačas – 6:4 nugalėtas PDC kortą turintis M.Razma. Aštuntuke L.Zubavičius 3:6 nusileido švedui D.Nilssonui.

„Nekreipiant dėmesio į tai, kad patekęs į top16 pastoviai varžovais gaudavau kažką iš  PDCNB reitingo top5, savaitgalį vertinu neblogai. Pamačiau, kur ką reikia pašlifuoti, ką reikia tobulinti. Neblogas savaitgalis“, – savo debiutą PDCNB įvertino L. Zubavičius, Lietuvos smiginio reitingo lyderis.

Iš mėgėjų – į profesionalus

„Smiginis man iš pradžių buvo tik pramoga. Buvo proga pajudėti, patirti azartą, išbandyti taiklumą, pajusti sėkmę, pergalės skonį“, – pasakoja WDF (World Darts Federation – Pasaulinė smiginio federacija) Europos smiginio vicečempionas, WDF Pasaulio taurės prizininkas, WDF Pasaulio smiginio reitinge kelerius metus iš eilės karaliavęs neįprastos sporto šakos atstovas D. Labanauskas, šiuo metu sėkmingai keliaujantis profesionalų asociacijos PDC reitingo viršūnės link.

Smiginis vyro gyvenime atsirado atsitiktinai. „Per moteris viskas, kaip visada, – juokiasi pašnekovas. – Susipažinau su būsima žmona, o jos brolis turėjo tokį labai mėgėjišką taikinuką pramogai. Tai su juo vis pamėtydavome. Paskui netyčia radome ir nusipirkome elektroninį taikinį, jau rimtesnį, į kurį reikia mėtyti strėlytes su plastikiniais galiukais. Tas taikinys jau pas mane kabojo. Mes žaidėme apylygiai, o man apylygiai žaisti nelabai patiko. Kadangi taikinį pats turėjau, tai daugiau pasitreniruodavau ir jau pranašesnis tapau.“

Paskui „Kauno dienoje“ Dariaus žmona rado skelbimą, kad vyksta Lietuvos smiginio varžybų vienas turų. Kadangi abiejų vyrų gimtadieniai – vasarą, ta proga sugalvojo pasidovanoti pramogą – nuėjo į tas varžybas. Ten Darius ir užsikabino – išsiaiškino, kur ir kada vyksta treniruotės, pradėjo jas lankyti ir vis labiau įsitraukė. Profesionalai nuo pat pradžių sakė, kad jis – labai perspektyvus.

Tikslas: pasak D. Labanausko, profesionaliam smiginio žaidimui reikia fizinės jėgos, ištvermės ir gebėjimo susitvarkyti su emocijomis / I. Stepheno nuotr.

Skiriasi tikslai

Galiausiai D.Labanauskas pateko į Lietuvos rinktinę, su ja išvažiavo į tarptautines varžybas ir Lietuvai parvežė pirmus medalius iš Europos, pasaulio taurių.

„Kai pas mus buvo pradėti rengti tarptautiniai turnyrai, dažnai iš užsienio atvažiavę sportininkai manęs klausdavo, kodėl aš nebandau į užsienį važiuoti, o aš vis nebandžiau ir nebandžiau. Tačiau vienais metais kolega latvis išvažiavo į pasaulio čempionatą, kitais metais ir aš prisijungiau. Dviese buvo lengviau, nes jis jau žinojo tuos kelionių principus. Tai su juo ir pradėjau keliauti. Beje, labai sėkmingai, nes jau pačiais pirmaisiais metais gavau kvietimą į atranką žaisti su profesionalais. Tada ir prasidėjo mano, kaip profesionalaus smiginio žaidėjo, karjera“, – pasakoja sportininkas, vienas iš 128 profesionalių smiginio žaidėjų pasaulyje.

Pasak D.Labanausko, profesionalus smiginis nuo to, kurį žmonės žaidžia kur nors kavinėse ar baruose, labiausiai skiriasi požiūriu į žaidimą: į barą žmonės ateina gerai praleisti laiką, profesionalai į turnyrus – turėdami vieną tikslą – laimėti.

Žaidimo principas iš esmės yra tas pats. Profesionalų inventorių smiginiui galima nusipirkti už 150–200 eurų, kokybiškesnes, patogesnes strėlytes – už 30 eurų. Pašnekovas pastebi, kad kai kuriose užsienio šalyse, kur smiginis populiaresnis, net ir baruose kabo kokybiška smiginio įranga. Lietuvoje tokių vietų, deja, dar nedaug.

Pradedančiųjų klaida – tikėtis greitų rezultatų, pergalių varžybose. Tačiau su trupučiu talento ir daug darbo daug kas pasiekiama.

Dirba ir ranka, ir galva

Ką reiškia treniruotis smiginio turnyrui? Pasak pašnekovo, daugiausia tai monotoniškas strėlyčių mėtymas į taikinį siekiant išlavinti metimo judesį. Tačiau prie treniruočių galima priskirti ir bet kokią fizinę veiklą – vaikščiojimą, dviračio mynimą ir pan., nes fizinės jėgos ir ištvermės taip pat reikia.

„Šis sporas labai vienpusis – jei esi dešiniarankis, kairė pusė nieko nedaro, tik dešinė, ir atvirkščiai, – aiškina Darius. – Stovėti reikia daug, tad praverčia pratimai nugarai. Bet kol dar viskas gerai, aš nieko specialaus nedarau, nebent kai jau kažkur pradeda skaudėti. Tiesa, dar koja, kurią prie linijos statai, šiek tiek labiau vargsta – kelio sąnarys, klubas persisuka, tai kartais paskauda. Kita koja, galima sakyti, dažniausiai ore, vos pirštų galiukais remiesi. Na, nepatogus tai sportas.“

Smiginio turnyrai užtrunka visą dieną, tai tenka ir pasėdėti, ir apšilti prieš žaidimą, kuris užtrunka 10–20 min.

Paklaustas, kas labiausiai dirba profesionaliai žaidžiant smiginį – ranka ar galva, D.Labanauskas teigia: „Jeigu laimi nelengvą kovą be įtampos – dirba ranka. Jeigu įtampa, lygus rezultatas – tada jau dirba galva, nes tokiuose žaidimuose 80 proc. lemia tai, kaip su savo galva susitvarkai. Tai toks sportas, kur tu ne staiga priimi sprendimus ir veiki greitai. Smiginyje viskas prieš veiksmą – matai, kaip varžovas meta, jei nepataiko, tau adrenalinas kyla ir reikia su tuo susitvarkyti, nes turi šansą laimėti. Įtampa panaši kaip krepšinyje, kai rezultatas lygus, laikas baigiasi, o kažkuri komanda dar meta baudas.“

Nematoma žaidimo dalis

Esant tokiai įtampai, pasak pašnekovo, dar ir skaičiuoti reikia, galimas kombinacijas permąstyti, nes smiginis – kaip šachmatai: visos kombinacijos sužaistos, tiktai reikia jas atkartoti. Tenka greitai susiskaičiuoti sumestus taškus, kiek jų dar reikia surinkti.

Pradedantiesiems skaičiavimas neretai būna nemenkas iššūkis, tačiau bendraminčių pagalba ir praktikavimasis tai padeda greitai įvaldyti.

Kaip pasiseks turnyre, priklauso ir nuo to, kiek laiko keliavai, kaip miegojai, kaip jautiesi – pavargęs ar pailsėjęs. Visa tai – irgi žaidimo dalis, tik nematoma.

Tad smiginis, D.Labanausko įsitikinimu, yra ir gera saviugdos priemonė, skatinanti dirbti su savimi psichologiškai, mokytis labiau susikoncentruoti, nesileisti išmušamam iš vėžių, jei vis nepavyksta pataikyti ten, kur reikia, motyvuoja varžytis iki galo. Skaičiavimo atmintinai įgūdžiai, mokėjimas susikaupti, išlikti kuo ramesniam lemiamomis akimirkomis labai praverčia įvairiose gyvenimiškose ir darbo situacijose.

D.Labanausko pagrindinis tikslas – metų pabaigoje reitinge būti tarp 64 profesionalių smiginio žaidėjų. Tada profesionalo sutartis automatiškai prasitęsia metams. 65-asis jau iškrenta iš sąrašo ir jei nori grįžti tarp profesionalų, sausio mėnesį turi dalyvauti atrankoje su dar kokiais 600–700 žaidėjų, iš kurių tik apie 30 žmonių papuola. Ir dar – sugrįžti į pasaulio čempionatą. Ir patekti į visus turnyrus, kur įmanoma.

Kodėl tai svarbu? Anot pašnekovo, dabar jo šeima gyvena iš jo laimėjimų, o jei turnyruose būsi paskutinis – vargiai iš to pragyvensi. Dalyvauti smiginio turnyruose ir kartu dirbti kitą darbą – sudėtinga, nes vargu ar daug atsiras darbdavių, kurie, vykstant turnyrui, dviem savaitėms išleistų iš darbo.

Prie puodžiaus darbo negrįš

Iki pradėdamas profesionaliai žaisti smiginį, Darius išbandė ne vieną darbą: buvo ir puodžius, ir senų baldų restauratorius, ir vadybininkas-ekspeditorius. Ilgiausiai, apie vienuolika metų, dirbo puodžiumi, tačiau teigia grįžti prie šio užsiėmimo neketinantis, net jei toks darbas ir užtikrintų paprastesnį ir stabilesnį gyvenimą.

„Labai gerai, kai derinasi darbas ir hobis, – sako Darius. – O su tais puodais... Žinote, ten daug automatikos. Ką mes anksčiau darydavome rankomis, dabar jau gali su formomis išlieti. Kai dar dirbau ceche, būdavo, ateina užsakovas ir sako: per savaitę mums reikia 1 000 tokių. Ir tu rankomis juos vienodus turi štampuoti. Jokio ten meno nebuvo, jokios kūrybos. Labai monotoniškas darbas, nes visada tą patį darai. Ir didelis tempas, nes tau moka už pagamintą skaičių. Esi tik įrankis kitų norams išpildyti.“

Dabar sportininkas negalėtų grįžti prie tokio darbo dar ir todėl, kad ten rankos visą laiką vandenyje – per dieną išmirksta, sąnariams kenkia, vandeniui atšalus, juk nekeisi jo kas penkiolika minučių. Patalpos turi būti vėsios, nes jeigu bus šilta – gaminys per greitai džiūsta.

Jeigu vėsu – ir pačiam šalta, nes tik trumpomis rankovėmis gali dirbti, kad niekas niekur nekliūtų. Dar visada persikreipęs sėdi, o tai nugarai negerai. Žodžiu, tokį darbą su smiginio žaidimu suderinti sunku būtų, tad Darius renkasi smiginį.

Svarbus šeimos palaikymas

D.Labanauską džiugina tai, kad jo dabartiniam užsiėmimui pritaria žmona. Ji daug daro, kad jis galėtų ramiai užsiimti tuo sportu, neužsikrautų galvos kitais rūpesčiais.

„Jeigu tu kur nors prie konvejerio stovi ir kokias pakuotes lankstai, tai gali galvoti apie tai, ką veiksi vakare. O čia negali atvažiuoti į turnyrą su kitomis mintimis – tik skaičiai galvoje, – sako pašnekovas. – Tad žmona čia daug rūpesčių nuo mano pečių nuima – būna namuose su vaikais, rūpinasi jais, padeda jiems mokytis. Aš prisijungiu, kai nėra turnyrų. Štai po pasaulio čempionato turbūt mėnesį ar pusantro buvau namuose. Būna tokių atkarpų, bet faktas, kad šeimos palaikymas man labai svarbus.“

Pasipylus skambioms jo pergalėms, smiginis vis dažniau figūruoja Lietuvos žiniasklaidoje, imti transliuoti ir smiginio turnyrai. D.Labanausko sėkmė neabejotinai prisidėjo prie didesnio susidomėjimo šia sporto šaka ir jos plėtra šalyje.

Vyras mano, kad smiginį žais tol, kol sveikata leis ir rankos nedrebės. Vyriausias žmogus, žaidęs pasaulio čempionate, – 68 metų žaidėjas iš Naujosios Zelandijos. Kadangi šis sportas nesudėtingas, inventorius nesunkus, sutrukdyti gali tik pablogėjusi fizinė sveikata ar kokia rankos trauma. Rankos turi būti kaip chirurgo – sveikos, nedrebančios. Pakanka bent vieną iš trijų strėlytę laikančių pirštų įsipjauti, prisispausti, ar alkūnę susižeisti, kad mosto negalėtum atlikti, – ir jau nepažaisi.

Vis labiau populiarėja

Kaip reaguoja žmonės, kai sužino, kad vyro darbas – žaisti smiginį? Anot sportininko, pastaruoju metu, kai profesionalų turnyrus pradėjo rodyti per televiziją, smiginis tampa vis populiaresnis, vis daugiau žmonių apie šį sportą žino. Tad kartais net ir jį gatvėje atpažįsta, pasveikina pasiekus gerų rezultatų.

Vis dažiau Darius sulaukia patarimų prašančių žmonių skambučių – kur kokią įrangą įsigyti ar ką geriau pirkti.

„Džiugu, kad vis daugiau apie smiginį žinančių, bet Lietuvoje vis dar nėra smiginio kultūros, kaip kur nors Anglijoje, kai žmonės po darbo eina į alinę pasėdėti ir strėlyčių pamėtyti. Pas mus – retas atvejis, kad bare taikinį rastum. Tad, jeigu nori treniruotis, turi eiti į specializuotą klubą. O gal ne man vienam – ir kitiems ta pramoga išsirutuliotų į rimtą užsiėmimą? – svarsto smiginio profesionalas. – Juk aš irgi apie profesionalų žaidimą negalvojau – tiesiog mano svajonė sekė paskui rezultatus. Pradedančiųjų klaida – tikėtis greitų rezultatų, pergalių varžybose. Tačiau su trupučiu talento ir daug darbo daug kas pasiekiama.“

Garliaviškiui smiginis iš pradžių buvo pomėgis, o vėliau tapo pragyvenimo šaltiniu. WDF Europos smiginio vicečempionas, Pasaulio taurės prizininkas, WDF Pasaulio smiginio reitinge kelerius metus iš eilės karaliavęs Darius sėkmingai keliauja profesionalų asociacijos PDC reitingo viršūnės link.

Gera saviugdos priemonė

Smiginis, anot D.Labanausko, yra ir gera saviugdos priemonė, skatina tobulėti psichologiškai, mokytis labiau susikoncentruoti, nesileisti išmušamam iš vėžių, jei vis nepavyksta pataikyti ten, kur reikia, motyvuoja varžytis iki galo. Varžyboms reikia ir fizinės ištvermės, nes visą dieną tenka praleisti ant kojų, tad stiprėjama ir fiziškai. Be to, smiginis reikalauja matematikos įgūdžių. Tenka greitai susiskaičiuoti sumestus taškus, kiek jų dar reikia surinkti. Pradedantiesiems skaičiavimas neretai būna nemenkas iššūkis, tačiau bendraminčių pagalba ir praktika tai padeda greitai įvaldyti.

Smiginio treniruotės, du kartus per savaitę vykstančios Garliavos sporto ir kultūros centre, yra kelerius metus centro vykdomo projekto „Taiklios rankos“ dalis. Nemokami ne tik užsiėmimai, bet ir nebūtina atsinešti jokios savo įrangos, priemonių.

Taikiniai kabo, centro turimų strėlių pasirinkimas didelis, patarimai ir pamokymai – profesionalūs. Viskas, ką svarbu turėti treniruočių dalyviams, – tai noras pasivaržyti ir tobulėti. Atradus, kokios formos, komplektacijos strėlės tinka labiausiai, patartina tokias įsigyti ir treniruotis su asmeninėmis. Tačiau smiginis, atkreipia dėmesį D.Labanauskas, labai ekonomiškas užsiėmimas ir sportas. Siekiant geresnių rezultatų ir nusprendus treniruotis namuose tereikia įsigyti taikinį, sienos apsaugą (keliasdešimt eurų) ir strėles (pradedančiajam tinka ir padėvėtos profesionalios, kurias galima įsigyti ir už 20–30 eurų).

Populiarėja ir Lietuvoje

Pasipylus skambioms D.Labanausko pergalėms, smiginis vis dažniau figūruoja Lietuvos žiniasklaidoje, pradėti transliuoti ir smiginio turnyrai. D.Labanausko sėkmė neabejotinai turėjo įtakos didesniam susidomėjimui šia sporto šaka ir jos plėtra šalyje. Prie to žaidėjas prisideda ir vesdamas užsiėmimus, kaip ir Garliavos sporto ir kultūros centras, rengdamas šiuos užsiėmimus. „Pradedančiųjų klaida – tikėtis greitų rezultatų, pergalių varžybose. Tačiau, turint šiek tiek talento ir daug treniruojantis, daug kas pasiekiama“, – sakė D.Labanauskas.

Ne vienas Garliavos projekte „Taiklios rankos“ pažintį su smiginiu pradėjęs ir tobulėjantis žaidėjas jau drąsiai varžosi Lietuvos smiginio reitingo varžybose ir jose skina pergales. Pavyzdžiui, garliaviškis Ramūnas Ragelis vasarą vykusiame šalies reitingo turnyre „Topo taurė“, kurio vyrų grupėje rungėsi daugiau kaip 80 žaidėjų, iškovojo devintą vietą, o regioninėse Kauno rajono varžybose pasiekė finalą.

Antradieniais ir ketvirtadieniais

Projektas „Taiklios rankos“ skirtas Kauno rajono Garliavos miesto ir apylinkių seniūnijos gyventojams (jaunimui ir suaugusiesiems). Projekto tikslas – skatinti suaugusiųjų fizinį aktyvumą, ugdyti vaikų ir jaunimo sportinę savimonę, prasmingą laisvalaikio kultūrą, formuojant sveikos gyvensenos principus, siekiant mėgėjiško sporto rezultatų.

Smiginio užsiėmimai bendruomenei vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais 19–21 val. Smiginis įtrauktas ir į Garliavos krašto sporto žaidynes.

Tokie fizinio aktyvumo užsiėmimai ne tik sudaro prielaidas gyventojų sveikatai gerėti, domėtis sportu, prasmingo laisvalaikio kultūrai formuoti, bet ir prisideda prie mėgėjų sporto plėtros, bendruomeninių ryšių stiprinimo.

Kauno rajono Garliavos sporto ir kultūros centro projektas „Taiklios rankos“ iš dalies finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Į turnyrą susirinko 20 moterų ir 97 vyrai iš visos šalies. Jaunimo grupėje iki 18 metų varžėsi septyni dalyviai.

Vyrų grupėje užtikrintai nugalėjęs D. Labanauskas – seniai matytas Lietuvos reitingo varžybose. Jis susikoncentravęs į PDC turnyrus, kurių ne vieną tikriausiai esate stebėję per TV ar internete. Gruodį vykusiame PDC Pasaulio čempionate garliaviškis pademonstravo idealų žaidimą – vieną legų uždarė panaudojęs vos devynias strėles. Greičiau surinkti 501 tašką net teoriškai neįmanoma. Elektrėnų klubo „Dublis“ žaidėjui Artūrui Dundai šeštadienį nedaug trūko, kad būtų pakartojęs Dariaus pasiekimą – legą uždarė dešimta strėle! 

D. Labanauskas, jau daugybę metų atstovaujantis šį turnyrą organizavusį klubą „Smiginis LT“, finale susitiko su klubo „Dublis“ žaidėju Ugnium Jankūnu, o pusfinalyje įveikė savo klubietį kaunietį Laimį Zubavičių. U. Jankūnas permainingoje kovoje į finalą iškopė pranokęs „Vilniaus legiono“ atstovą Luką Tumėną, kuris beje, pasiekė aukščiausią varžybų uždarymą (nuo 160).

Penktas-aštuntas vietas vyrų grupėje pasidalijo Mantas Jančiauskas (Prienų „Stadionas"), Robertas Kasperavičius („Smiginis LT“), Arūnas Čiplys (Mažeikių DARTS sporto klubas), klaipėdietis Martynas Daukantas ("Smiginis LT").

Apdovanojimai: „Kauno rajono mero taurės“ nugalėtojai Asta Juknienė ir Darius Labanauskas.

Moterų grupėje taip pat netrūko gražaus žaidimų ir azarto. Finale triumfavo Asta Juknienė („Dublis“), įveikusi Eglę Galdikaitę („Vilniaus legionas“). Asta sužaidė trumpiausią moterų grupės legą – uždarė 17 strėle, o Eglė pasiekė aukščiausią turnyro uždarymą – nuo 123.

Trečią vietą iškovojo Sandra Rimkevičiūtė („Smiginis LT“) ir Milda Zdanauskaitė (Kauno „Trajektorija“), jaunimo rungtyje (iki 18 m.) buvusi nepralenkiama. Penktas-aštuntas vietas pasidalijo Jūratė Domarkienė (Kretingos „Topas“), Jolita Drąsutienė („Topas“), Irena Čiplienė (Mažeikių DARTS sporto klubas) ir Algina Juknaitė („Dublis“).

Paguodos rungtį (65 dalyviai) laimėjo kretingiškis Artūras Galdikas („Topas“) ir klaipėdietė Gerda Maldeikytė („Smiginis LT“).

Jaunimo rungties finale M. Zdanauskaitė susitiko su Liudu Žuraulia (Vilniaus legionas). Bronza iškeliavo į kretingiškių Viskontų namus: tik pusfinalyje varžovams nusileido Justas Viskontas ir Barbora Viskontė („Topas“).

Idealus žaidimas

Lietuvis vieną legų laimėjo vos devyniomis strėlėmis. Tai – idealus žaidimas, nes greičiau surinkti 501 tašką neįmanoma net teoriškai. Aukščiausia PDC Pasaulio čempionate pasiekta vieta – penkta. Iki jos jam pavyko prasibrauti prieš dvejus metus. Tačiau uždarymas devinta strėle pranoksta šį pasiekimą. Beje, čempionato ketvirtfinalyje prieš dvejus metus jis buvo sumetęs septynis idealius metimus, kai aštuntoji per plauką nepakluso jo norams.

Darius Labanauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Idealų žaidimą PDC Pasaulio čempionate, organizuojamame jau dvidešimt metų, iki šiol buvo pademonstravę vos 11 žaidėjų. Tai skambiausias garliaviškio šių metų akcentas. Šį pasiekimą tiesiogiai stebėjo milijonai smiginio gerbėjų visame pasaulyje.

Pasaulio čempionate vietą išsikovoję žaidėjai ant scenos lipa tik pergalės, tačiau D. Labanauskas sako, kad uždarymo 9 strėle nekeistų į patekimą į antrą ratą. Įspūdingų epizodų nepakako ir jis pirmame rate rezultatu setais 1:3 nusileido belgui Mike’u De Deckeriui ir turėjo pasitraukti iš kovos dėl pasaulio čempiono vardo bei milžiniško piniginio fondo dalybų (2,5 mln. svarų).

Dvyliktas pasaulyje

„Jeigu šis Pasaulio čempionatas man būtų buvęs paskutinis, tada turbūt rinkčiausi pergalę, jeigu būtų toks pasirinkimas. Bet jeigu yra galimybių čempionate vėl žaisti, tada neabejotinai geresnis variantas uždaryti devinta strėle, net ir iškrentant po pirmo etapo. Pasaulio čempionate įveikusiųjų pirmąjį, antrąjį ratą yra daugybė. Devintą strėlę čempionate turi tik dvylika žmonių, skaičiuojant jau ir mane“, – kalbėjo D. Labanauskas, visiems dėkodamas už palaikymą.

Net ir PDC pasaulio čempionų yra dvigubai daugiau nei čempionate sužaidusiųjų idealų žaidimą. To padaryti nepavykę net ir smiginio legendai Philui Taylorui, aštuonis kartus iš eilės iškovojusiam pasaulio čempiono titulą, prie taikinio karaliavusiam kelis dešimtmečius. Beje, šeši žaidėjai, sužaidę idealų legą, tą mačą laimėjo, kiti šeši pralaimėjo.

„Pralaimėti su devinta strėle ir be jos...“ – dar kitus pasirinkimo variantus juokdamasis įvardijo D. Labanauskas. Laimėjimas pirmame etape jam nebuvo gyvybiškai svarbus. Jis užsitikrinęs vietą PDC ir kitiems metams. Tačiau pergalės būtų atnešę reitingo taškų, kurie reiškia patekimą į svarbiausius metų turnyrus ir geresnę startinę vietą juose.

Geriausias sezonas

Šiuos metus D. Labanauskas įvardijo geriausiu savo sezonu. „Buvau per vieną strėlę nuo PDC Top 32 reitingo vietos. Pavyko debiutuoti “Grand Prix” turnyre. Poroje su Mindaugu Barausku turėjom gerą kovą Pasaulio taurėje. Sezonas tikrai geras, nors metai buvo pandeminiai, sudėtingos kelionės, testavimosi procedūros, daug laukimo“, – metus apibendrino D. Labanauskas.

Pasaulio taurėje, kur rungėsi šalių dvejetai, lietuviai tik po lemiamo lego nusileido daugkartiniams šio turnyro laimėtojams Velso duetui.

Devynių strėlių mačą D.Labanauskas pradėjo metimu į trigubą 20 sektorių bei dviem metimais į trigubą 19, surinkdamas 174 tšk. Po to – trys strėlės po 60 tšk. Likusius 147 tšk. Į jo sąskaitą atkeliavo pataikant trigubą 20, trigubą 17 ir dvigubą 18 sektorių. „Nieko negalvojau, tik prieš taikydamas paskutinę strėlę – į dvigubą sektorių – perskaičiavau, ar tikrai liko 36 taškai. Po to jau buvo emocijų. Devinta strėlė man – naujas dalykas. Pagalvojau, ačiū Dievui, kad pertrauka“, – pasakojo garliaviškis.

Jo favoritai Pasaulio čempionate nesikeičia: Michaelas van Gerwenas, Gerwynas Price’as, Peteris Wrightas,

Kalbėdamas apie kitus metus jis sakė besitikįs, kad nebus dar daugiau testavimo, nes pailgėjusios išvykos ir rezultatų laukimas, trunkantis ir iki pusantros paros, nepadeda žaidimo kokybei. 

Tikslas kitiems metams – papulti į turnyrą, kuriame dar nėkart nežaidė – į „Grand Slam“, sudalyvauti Pasaulio čempionate ir kituose svarbiausiuose metų turnyruose, laimėti nors vieną turnyrą ar turnyrinį etapą, išlaikyti dabartinį žaidimo lygį arba net ir pagerinti.

Tiesa, viešnagėse Lietuvoje Darius vis dažniau jaučia, kad tampa atpažįstamas.

„Būna, kad kartais atpažįsta, būna, kartais matai, kad žmogus žiūri į tave, kai akys susitinka, nusisuka. Gal pažįsta, gal nepažįsta, bet jau žmonių dauguma žino“, – sakė D. Labanauskas.

Keliolika metų profesionaliai smiginį žaidžiantis D. Labanauskas tikino, kad svarbiausias tikslas – gerinti pasiektus rezultatus. Tą motyvuoja daryti ir sėkmingi pasirodymai tarptautinėse varžybose.

„Pasaulio čempionate užpernai, kai pralošiau Maiklui van Gervenui ketvirtfinalyje, užėmiau penktą ir aštuntą vietas, tada laimėjau 50 tūkst. eurų“, – pasakojo D. Labanauskas.

Nors smiginis Lietuvoje toli gražu nėra populiariausias sportas, Dariui tai – pagrindinė veikla.

Pasaulio čempionate užpernai, kai pralošiau Maiklui van Gervenui ketvirtfinalyje, užėmiau penktą ir aštuntą vietas, tada laimėjau 50 tūkst. eurų.

„Koks darbdavys norės, kad tavęs nebūtų savaitę ar dvi darbe?“ – kalbėjo jis.

D. Labanauskas pripažino, kad visame pasaulyje siaučiantis koronavirusas sukelia papildomų iššūkių turnyruose.

„Dabar labiau jaudiniesi ne dėl skrydžių sklandumo, spėsi ar nespėsi, bet dėl testų ir papildomų dokumentacijų, nes, pavyzdžiui, Anglijoje reikia pačiam susirasti, kur prasitestuoti“, – teigė jis.

D. Labanauskas stipriausiuose pasaulio turnyruose pradėjo žaisti prieš kelerius metus. Patekimai tarp aštuonių stipriausių ir pergalės  prieš aukščiausią reitingą turinčius žaidėjus lietuvį pavertė elitiniu. Toks istorinis D. Labanausko iškilimas paskatino ir kitus tautiečius atrasti smiginį. Kai kuriuose klubuose entuziastų padaugėjo dvigubai.

„Atsirado naujų mažų miestų aktyvistų. Tuose miestuose, kurie neturi sportinių pasiekimų, atsirado žaidėjų arba norinčių pabandyti, norinčių atvažiuoti kad ir 100 ir 200 kilometrų į kažkokį kitą klubą“, – komentavo Lietuvos „Darts“ sporto federacijos prezidentė Sandra Rimkevičiūtė.

Nors iš pirmo žvilgsnio žaisti smiginį nėra fiziškai sunku, profesionalai pripažįsta, kad tam būtina palaikyti sportinę formą, ypač ištvermę.

Jis išskirtinis tuo, kad žaidėjų surinkti taškai bus pradedami skaičiuoti tik pataikius į dvigubą sektorių. Kituose turnyruose dvigubo sektoriaus reikia tik legui laimėti.

Vietą šiose elitinėse varžybose, į kurias pakviesti tik 32 geriausi planetos smiginio žaidėjai, jam lėmė stabilūs geri pasirodymai šiųmetėse PDC dvikovose prie taikinio.

Turnyras vyks spalio 3-9 dienomis. Pirmoji D.Labanausko akistata laukia su Šiaurės Airijos atstovu Brendanu Dolanu, PDC lygoje žaidžiančiu jau beveik dvidešimt metų.

„Vien patekimas į šį turnyrą jau yra pasiekimas“, – sakė D.Labanauskas, skaičiavęs, kad už borto liko apie 140 PDC žaidėjų.

Kauno rajone gyvenančiam žaidėjui tai bus debiutas šiose varžybose. „Prisidėsiu į sudalyvautų turnyrų kolekciją. Belieka papulti į „World Matchplay“ ir „Grand Slam of Darts“. Visuose kituose jau esu dalyvavęs“, – vardijo žaidėjas.

Jo tikslas „World Grand Prix“ – kaip visada. Pasirodyti kuo geriau. „Galiu visus patikinti, kad dvigubų pataikysiu kiekviename lege, tik negaliu pasakyti, ar tai bus tik atsidarant, ar ir uždarant“, – juokavo D.Labanauskas.

Dėl turnyro specifikos jis per treniruotes daugiau nei įprastai dėmesio skiria dvigubiems sektoriams, ypač dvigubam 20. “Per jį planuoju atsidarinėti“, – sakė smiginio meistras.

Jis prognozuoja, kad dėl dvigubos pradžios taisyklės bus mažesni nei įprastai taškų vidurkiai, nes mažai tikėtina, kad atsidaryti visada pavyks pirma strėle.

Geras pasirodymas „World Grand Prix“ atsispindės bendrame PDC reitinge, pagal kurį metų pradžioje sprendžiama, kurie žaidėjai artimiausius vienerius metus ir toliau galės dalyvauti PDC turnyruose, o kurių laukia bent metų pertrauka.

Ateitis PDC garantuota 64 geriausiems žaidėjams. Dar kiti turi įveikti įvairius atrankos turnyrus.

D.Labanauskas net ir atmetus jo puikų pasirodymą PDC Pasaulio čempionate (iškovota penktoji vieta), tikėtina, kad žemiau šešiasdešimtosios vietos nenukris. Šiuo metu jis 40-tas.

Šių metų pradžią jis vadina labai gera. „Jau iš pat pradžių sąraše dėl vietos „World Grand Prix“ ir „World Matchplay“ buvau aukštai. Bet per paskutinius aštuonis turus nepavyko išsilaikyti ir į „World Matchplay“ nepatekau. Tik praėjusį savaitgalį paaiškėjo, kad papuolu į „World Grand Prix“. Ir tai, būčiau iškritęs, jeigu australas Simonas Whitlockas būtų laimėjęs Euroturą, bet nukeliavo iki pusfinalio. Jam tai būtų buvusi pirma pergalė Euroturuose, bet man būtų apmaudu, kad jei ji būtų atėjusi būtent dabar“, –  

2021-aisiais D.Labanauskas sužaidė daug įspūdingų mačų, bet labiausiai jam įstrigo pergalė rezultatu 6:3 prieš triskart PDC pasaulio čempioną olandą Michaelą van Gerweną. Po šios kovos atsirado jausmas, kad gali įveikti bet ką. Burtai vis lemdavo, kad trijuose iš keturių paskutinių televizinių turnyrų olandas buvo pirmuoju lietuvio varžovu. 

Dar sunku užmiršti kovą PDC Pasaulio taurėje, kurioje žaidėjai rungėsi poromis atstovaudami savo šalis. D.Labanausko porininko buvo prieniškis Mindaugas Barauskas. Jie tik lemiamame lege nusileido nugalėtojų titulą gynusiai Velso porai.

Pirmajame rate lietuvis 6:3 iš turnyro eliminavo tikrą smiginio legendą Michaelą van Gerweną iš Nyderlandų.

Nyderlandų smiginio meistras nuo 2014 metų iki pastarojo pasaulio čempionato PDC reitinge buvo pirmas, o šiuo metu užima antrą poziciją ir į priekį praleidžia tik planetos čempioną Gerwyną Price'ą.

D.Labanauskastituluotąjį varžovą parklupdė iš ketvirtojo mėginimo – iki šiol triskart pasaulio čempionui buvo pralaimėjęs tris sykius.

Pergalingame mače lietuvis iš pradžių atsiliko 1:3, tačiau galingu finišu – penkiais leg'ais iš eilės – sukūrė milžinišką sensaciją.

Antrajame etape D.Labanausko varžovu bus Steve'as Lennonas (PDC-47) arba Jelle Klaasenas (PDC-56)