Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), naujausiais duomenimis, Šeimos korteles nuo programos pradžios įgijo 28 tūkst. 685 šeimos arba 75 proc. turinčių teisę pasinaudoti privilegija. Per pastaruosius metus korteles įsigijo daugiau nei penki tūkstančiai šeimų – pernai jų buvo 23 tūkst. 482.

Iš viso Šeimos korteles šiuo metu gali įsigyti 38 tūkst. 282 šeimos – maždaug keturiais tūkstančiais mažiau, nei pernai.

Šeimos kortelės privilegijomis gali naudotis tris ir daugiau vaikų turinčios ar prižiūrinčios šeimos, nepaisant vaikų amžiaus.

Pasak ministerijos, tik keliose savivaldybėse korteles įsigijo mažiau nei kas antra tam teisę turinti šeima, didmiesčiuose ši dalis siekia apie 80 proc. šeimų.

Šiuo metu savo paslaugas su nuolaidomis šeimoms siūlo 280 iniciatyvos partnerių.

„Iš Programos nepasitraukė nei vienas nacionalinis partneris. Vyksta šiokia tokia kaita tarp regioninių, smulkiųjų partnerių – vieni ateina, o kiti – išeina. Vertinant bendrai, partnerių ratas plečiasi. Šiemet turime ir pirmą savivaldybės iniciatyvą, kur konkrečios privilegijos su Šeimos kortele teikiamos savivaldybės tarybos sprendimu, tai – Marijampolės savivaldybė“, – informavo ministerija.

Anot jos, yra ir atvejų, kai patys besinaudojantieji šia iniciatyva atveda „joms aktualius partnerius“ į derybas su ministerija, o naudotis kortele pagal bendrą Baltijos šalių susitarimą jau galima ir Latvijoje.

„Baltijos šalių Šeimos kortelė kol kas dar tik skinasi kelią, vyksta aktyvios derybos su partneriais dėl privilegijų teikimo. Jau yra pirmosios privilegijos, kurias gali gauti lietuvių šeimos Latvijoje“,  – teigiama atsakyme BNS.

Šiemet šiai iniciatyvai palaikyti skirti 65 tūkst. eurų, kitąmet biudžete planuojama suma – 40 tūkst. eurų.

SADM vertinimu, idėja pasiteisino, nes gausios šeimos susiduria su didžiausiais iššūkiais.

„Tikimės, kad Šeimos kortelė bent šiek tiek prisideda prie to, kad tokių šeimų kasdienybė taptų įvairesne ir turiningesne. Didėjantis ja besinaudojančiųjų skaičius ir naujų partnerių įsitraukimas rodo, kad ši iniciatyva Lietuvoje prigijo ir yra reikalinga“, – nurodė ministerija.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsakingos institucijos pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant Šeimos kortelės programas.

Lietuvoje gausioms ar negalią turintį vaiką auginančioms šeimoms suteikiamos privilegijos su šeimos kortele, Latvijoje – su Garbės šeimos pažymėjimu „3+ Ģimenes karte“, Estijoje – su šeimos kortele „Perekaart“. Kortelės veiks bet kurioje iš šių trijų bendradarbiaujančių valstybių teritorijoje.

„Šiandien su didžiausiais iššūkiais susiduria gausios ar vaikus su negalia prižiūrinčios šeimos. Tikiu, kad šeimos kortelė suteikia daugiau galimybių šioms šeimoms ir džiaugiuosi, kad kortelė peržengia Lietuvos ribos ir plečiasi į kitas Baltijos šalis“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Šeimos kortelė garantuoja specialias privilegijas: lengvatas ar nuolaidas paslaugoms, prekėms bei renginiams ir kitas naudas. Šeimos kortelės turėtojai įgyja galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis kortelės partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje.

Pasak pranešimo, šiuo metu Šeimos programoje dalyvauja 263 partneriai.

Turėti šeimos kortelę Lietuvoje gali apie 40 tūkst. šeimų. Prašymus gauti šeimos kortelę iš viso pateikė beveik 30 tūkst. pareiškėjų, o daugiau kaip 25 tūkst. gausių arba negalią turintį vaiką prižiūrinčių šeimų prašymai gauti kortelę patenkinti.

Tokį Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą Seimo Peticijų komisijos vardu įregistravo šios komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.

Komisija mano, kad yra neteisinga nemokėti antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiam našliui, nes ši valstybinė pensija nėra vien tik valstybės padėka už vaikų išauginimą, tai yra ir piniginė parama asmeniui.

„Manytina, kad teiginys, jog susidarytų situacija, kai už tą patį nuopelną (vaikų išauginimą) valstybė skirtų išskirtinę padėką valstybinės pensijos forma antrą kartą, yra nepagrįstas, nes ši valstybinė pensija nebūtų mokama antrą kartą jau mirusiam asmeniui, o būtų mokama kitam asmeniui, t. y., našliui arba našlei, nes ši valstybinė pensija yra mokama asmeniui (motinai arba tėvui), o ne šeimai. Be to, valstybinė pensija nėra vien tik apdovanojimas, ji yra ir piniginė parama daugiavaikiam tėvui ar motinai, nors ir labai nedidelė (nesiekia net 120 eurų). Be to, gali būti tokia situacija, kai antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavusi daugiavaikė motina šia teise pasinaudojo tik kelerius metus ar mėnesius, nes mirė, todėl tikslinga, kad toliau ši valstybinė pensija Valstybinių pensijų įstatyme nustatytomis sąlygomis būtų mokama našliu ar našle likusiam tėvui arba motinai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Įregistruotu projektu siekiama tenkinti Albino Antano Kazlausko peticiją „Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams tėvams“. Peticijų komisija pernai rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais. Seimas pritarė šiai komisijos išvadai ir pernai  rugsėjo 29 d. priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą. Pagal Peticijų įstatymą, šis Seimo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pagal galiojantį 2017 m. lapkričio 21 d. pataisytą Valstybinių pensijų įstatymą, jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo teise į antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama, net ir tuo atveju, jeigu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavę daugiavaikiai motina ar tėvas mirė.

Seimo Peticijų komisijos pirmininko E. Pupinio duomenimis, šiuo metu 8890 asmenų gauna antrojo laipsnio valstybines pensijas kaip daugiavaikiai tėvai, iš jų – 8791 motina.

Iš viso išdalinta apie 500 kompiuterių ir beveik 5 tūkst. planšečių, taip aprūpinant priemonėmis praktiškai visus vilniečius moksleivius, kuriems jų trūko. Vien išdalintų planšečių vertė siekia daugiau kaip 800 tūkst. eurų.

„Į vilniečių namus atkeliauja svarbios mokymosi priemonės. Jeigu iki karantino neatrodė, jog turėti kompiuterį yra taip svarbu kiekvienam moksleiviui, dabar išryškėjo šių priemonių poreikis. Ką gali padaryti savivaldybė – tai pasistengti, kad bet kokio amžiaus mokinys gautų tinkamas sąlygas patogiai mokytis namie. Džiaugiuosi ne tik verslo ar valstybės parama, bet ir tuo, kad ir pavieniai gyventojai aktyviai jungėsi prie iniciatyvos ir padovanojo įvairios technikos: monitorių, planšetinių, nešiojamų kompiuterių – iš viso daugiau nei šimtą“, – kalbėjo sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Dar anksčiau per iniciatyvą „Mokykla namuose“ sostinės savivaldybė gavo paramą iš SEB banko – 50 stacionarių kompiuterių, „Bayer“ įmonė paaukojo dar 100 nešiojamų kompiuterių, kurie visi jau pasiekė moksleivius. Šios priemonės pirmiausiai atkeliavo į savivaldybę, kuri pagal mokyklų poreikį perduoda kompiuterius ugdymo įstaigoms, kurios išdalina priemones savo mokiniams į namus.

Pirmiausiai įranga suteikiama tiems, kurie stokoja lėšų ir priemonių – nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams, daugiavaikėms šeimoms, taip pat neįgaliesiems vaikams. Kompiuteriai ir planšetės mokykloms dalinamos ir pagal per apklausą išsiaiškintą poreikį, be kokių priemonių vaikai negalėtų įsijungti į ugdymo procesą. Pagal galimybes kompiuteriai yra skiriami ir gimnazistams, o planšetiniai kompiuteriai – jaunesnio amžiaus mokinukams. Kai įranga bus aprūpintos visos mokyklos, likę kompiuteriai ar planšetės keliaus į sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Jau beveik mėnesį sostinės moksleiviai dėl karantino mokosi namuose ir tai sukėlė nemažai iššūkių, vienas jų – trūko nuotolinio mokymosi ryšio ir darbo priemonių. Apklausus mokyklų bendruomenes paaiškėjo, kad mokiniams trūksta daugiau kaip 1,7 tūkst. kompiuterių, kurie būtini atlikti užduotis ir bendrauti su mokytojais, bendraklasiais. Su didžiausiais iššūkiais susidūrė daugiavaikės šeimos, taip pat dirbančios šeimos, turinčios vos 1 kompiuterį namuose.

Finansų ministerijos teigimu, nuo praėjusių metų šeimos remiamos didinant tikslines išmokas vaikams.

„Nuo 2018 metų yra pereita prieš šeimų, auginančių vaikus ar įvaikius rėmimo ne mokestinėmis priemonėmis, o nuosekliai didinant tikslines išmokas vaikams, kurių dydis susietas su auginamų vaikų, įvaikių skaičiumi. Taip vadinami vaiko pinigai“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Jis taip pat teigė, kad parlamentarų siūlymu nepagrįstai išskiriamos tik darbo užmokesčio pajamos – taip būtų skirtingai traktuojamos daugiavaikės šeimos, gaunančios, pavyzdžiui, individualios veiklos pajamas.

„Tai kartu keltų klausimų dėl siūlomo reguliavimo atitikimo konstituciniam lygiateisiškumo principui“, – argumentavo V. Šapoka.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas parengę valdančiųjų „valstiečių“ atstovai Seime Jonas Jarutis ir Robertas Šarknickas tvirtino, kad Lietuvos demografiniai rodikliai labai prasti ir kasmet blogėja.

„Siūlomu įstatymo projektu siekiama paskatinti socialiai atsakingas (tai yra, dirbančias) šeimas apsispręsti turėti daugiau negu vieną ar du vaikus (...) Mūsų šalyje gimsta labai mažai trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų šeimoje. Nuolat mažėja vaikų iki 15 metų“, – įstatymo pataisų aiškinamajame rašte teigė jų iniciatoriai.

Jeigu Seimas priimtų pataisas, daugiavaikių tėvų darbo užmokestis GPM nebūtų apmokestinamas tol, kol vyriausiasis vaikas taps pilnametis. Ta pati tvarka galiotų ir vienišai daugiavaikei motinai ar tėvui.

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Jonas Jarutis ir Robertas Šarknickas. 

Už pataisų svarstymą Seime balsavo 62 parlamentarai, 10 – prieš, o 20 susilaikė.  Toliau pataisas Seimas svarstys gruodžio 12 dieną.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įspėjo, kad Seimui pataisą priėmus, ši GPM lengvata nepagrįstai bus suteikta ir patiems turtingiausiems šalies gyventojams.

Jeigu pataisas Seimas priimtų, daugiavaikių tėvų darbo užmokestis GPM nebūtų apmokestinamas tol, kol vyriausiasis vaikas taps pilnametis. Ta pati tvarka galiotų ir vienišai daugiavaikei motinai ar tėvui.  

2015 metų Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis 31,6 tūkst. namų ūkių buvo trys ir daugiau vaikų, o 2011 metų Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, po keturis vaikus augo 4,4 tūkst., o dvigubai mažiau namų ūkių – po penkis ir daugiau vaikų.

Šeimos kortelės įstatymo projektas Seime buvo svarstomas nuo 2016-ųjų vasaros. Įstatymo šalininkai energingai agitavo: tai ne tik garantuos paramą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams, bet ir mažins demografinę krizę, drąsins tėvus turėti daugiau vaikų. Oponentai, tarp jų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nesutiko: daug prasmingesnė – tiesioginė parama šeimoms, tokios kortelės sistema pažeidžia socialinį teisingumą, nes į lengvatas negalės pretenduoti mažas pajamas gaunantys ir mažiau vaikų auginantys tėvai. 2017-aisiais, į Seimą atėjus "valstiečių" daugumai, įstatymo projektas nebuvo svarstytas. Įteisintas pernai vasarą, šių metų liepos 1 d., įsigaliojus Šeimos kortelės įstatymui, prasidės vardinių kortelių gamyba, o rugsėjį paštu iškeliaus pas lengvatų gavėjus.

Gerai, kad valstybė nori padėti daugiavaikėms šeimoms, tačiau gana keista, kad valstybė sprendžia, kur, ką ir su kokia nuolaida įsigyti.

63 tūkst. šeimų galės naudotis nuolaidomis ir lengvatomis, tačiau kokios jos – dar migla. Pažadėta, kad spektras bus platus – kortelė garantuos lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms ir renginiams. Nuolaidų teikėjai bus paskelbti tik liepos pirmąją, o ir nuolaidų amplitudė neaiški: mažesnės nei 10 proc. nuolaidos vargu ar bus efektyvios, o 3 proc. – išvis pasityčiojimas.

Gerai, kad valstybė nori padėti daugiavaikėms šeimoms, tačiau gana keista, kad valstybė sprendžia, kur, ką ir su kokia nuolaida įsigyti. Puiku, kad bus galima lavinti vaiką papildoma veikla ir už ją mokėti mažiau, tačiau rinktis teks iš nuolaidų meniu. O jas teiks ne visos įmonės, ne visus verslininkus lengva įkalbėti jungtis prie iniciatyvos. Dar gegužę eilė nesirikiavo.

"Nereik mums tos kortelės, duokite darbo, orų atlyginimą ir kokybiškas paslaugas, prieinamas ir gausioms, ir mažoms šeimoms…" Tokie ir panašūs šūksniai skrieja į valstybinės nuolaidų sistemos diegėjų daržą. Ką gi, jau greitai pamatysime, kokie jame išdygs daigai.

Jau trečius metus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai organizuoja gerumo akciją „Padovanok šypseną vaikui”.

Iš pačių pareigūnų surinktų pinigų, šiais metais skanių dovanų sulaukė šešios daugiavaikės rajono šeimos. Didžiausios staigmenos šiemet sulaukė Varėnos mieste gyvenanti Skaistės Aleknavičienės ir Vaido Zaliecko šeima, kurioje auga penki nuostabūs vaikai.

Šią šeimą gruodžio 21 dieną aplankė Varėnos r. PK viršininkas Jonas Baliukonis kartu su bendruomenės pareigūnėmis ir Varėnos seniūnijos seniūno pavaduotojas Petras Grigas bei vaikų bičiulis Amsius.

Berniukai dovanų gavo tris išmaniąsias apyrankes, mergaitė – meno knygą ir piešimo reikmenų rinkinį, o mažasis pagrandukas – policijos mašiną, didelį pliušinį meškiną ir saldėsių.

Ar gali būti kas gražiau, kaip džiaugsmu spindinčios vaikų akys?

„Tokia lengvata paskatintų paimti į šeimas bei šeimynas globoti daugiau vaikų. Globos namuose vis dar yra per 4 tūkst. vaikų“, – dienraščiui sakė vienas iš pataisų iniciatorių, Mišrios Seimo narių grupės narys Valentinas Bukauskas.

Tokios šeimos kartą per šešerius metus galėtų pretenduoti į iki 1216 eurų siekiančią kompensaciją už įsigyjamą automobilį.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes" pirmininkė Jurgita Pocienė teigė netikinti, kad minėtos kompensacijos pasieks gausias šeimas, nors jų labai reikėtų, nes automobilis daugiavaikėms šeimoms – būtinybė.

Jei bus gautas daugumos parlamentarų pritarimas, nuolaidų kortelėmis bus galima naudotis nuo kitų metų vidurio, rašo „Lietuvos žinios“.

Pasak vienos šio projekto iniciatorių Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės, svarstoma, kad gausioms šeimoms galėtų būti dalijamos lustinės kortelės, taip pat į jų mobiliuosius telefonus galėtų būti įvedama kortelių analogija – mobiliosios programos.

„Mūsų siekis, kad įmonės, veikiančios visos šalies teritorijoje, nuolaidas teiktų visoms gausioms bei neįgalius vaikus auginančioms Lietuvos šeimoms, o vietinės reikšmės įmonės teiktų nuolaidas tik tų savivaldybių, kuriose jos veikia, gyventojams“, – sakė Seimo narė.

Kiekviena kortelių turėtojams nuolaidas teiksianti įmonė būtų žymima valstybės iniciatyva pagamintu ženklu, bylojančiu, kad tai yra socialiai atsakinga įmonė.