Specialistai pabrėžia, kad vasarą tinka visos procedūros, kurios rekomenduojamos drėgmės stokojančiai, sausai odai. Ypač svarbu nepamiršti pasirūpinti veido ir rankų oda. Maksimaliai sudrėkinti saulės išvargintą odą padeda procedūros su jūros dumblių lapais. Juose esančios veikliosios medžiagos neleidžia odai džiūti, prisotina mineralų ir mikroelementų, sumažina raudonį, išlygina smulkias raukšleles.

Nepamiršta turėtų likti ir kojų oda – pėdos nuo karšto smėlio ir sūraus jūros vandens nukenčia ne ką mažiau. Pamaitinti ir atvėsinti pėdų odą bei neleisti išdžiūti ir suskilinėti padams padės įvairūs kremai ir kaukės.

Pagrindinė sveikos odos sąlyga – pakankamas jos sudrėkinimas ir pamaitinimas. Tačiau būtina ir natūrali riebalinė apsauga, be jos oda, kompensuodama vandens trūkumą, į paviršių ima produkuoti daug gausesnį kiekį riebalų. Todėl ilgainiui oda tampa dvigubai riebesnė ir blizgesnė.

Dėl šios priežasties šiltuoju metų laiku patariama neprausti odos muilu ar prausikliais, kurių sudėtyje yra sulfatų, nes jie didina odos pH. Aukštą pH lygį turinčios sudedamosios dalys atima visus natūralius apsauginius odos riebalus ir vandenį, taip sukeldamos paviršinio odos sluoksnio dehidrataciją.

Vasarai skirtas dieninis kremas turi būti lengvas, drėkinantis ir apsaugantis nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Bet geriau būtų rinktis ne kremą, o emulsiją. Užtepus kremą, leiskite jam įsigerti, o jo perteklių sugerkite popierine servetėle – tuomet veidas neblizgės.

Vasaros rytas – tinkamiausias metas veido odai tonizuoti. Tai galima daryti ledukais (idealu, jei ledukų pasigaminsite iš žolelių nuoviro). Po to, kai veidą atgaivinsite ledo kubeliu, neskubėkite veido nusausinti – tegul oda išdžiūsta natūraliai.

Verta žinoti

Jei kiek persistengėte ir persikaitinote saulėje, neskubėkite odos tepti jokiais riebalais. Patariama naudoti specialius preparatus, skirtus nudegusiai nuo saulės odai. Stipriai nudegus pagalbos rekomenduojama kreiptis į specialistus.

Jei pasikonsultuoti su specialistais neturite galimybės, patariama tepti priemones, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra alijošius. Pagelbėti gali ir paprasčiausias jogurtas, jis turėtų būti šaltas (tai sumažina kapiliarų išsiplėtimą be pašalina raudonį) ir tepamas maždaug kas valandą.

Veido odai atgaivinti – naminės kaukės

Tonizuojamoji kaukė: išplakite 1 kiaušinio baltymą, įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį medaus ir 3 šaukštelius kefyro. Jeigu masė per skysta, įdėkite maltų avižinių dribsnių. Nuvalykite veidą su kefyru, plonu sluoksniu užtepkite kaukę. Po 15–20 minučių nuplaukite šiltu vandeniu.

Šviežių agurkų ir kefyro kaukė: smulkiai sutarkuokite pusę šviežio agurko ir sumaišykite su kefyru. Užtepkite gautą tyrelę plonu sluoksniu ant veido ir laikykite 15–20 minučių. Tiesa, agurkų ir žalių bulvių griežinėliai padės atgaivinti akių zoną, panaikins paburkimą, o žalios arbatos kompresai apsaugos nuo raukšlių.

Kaukė paraudusiai odai: pusę banano sutrinkite su dviem šaukštais šviežios grietinėlės, palaikykite 30 minučių. Ši kaukė panaikins paraudimą ir pamaitins odą.

Vilniaus greitosios pagalbos stoties gydytoja Vanda Pumputienė antrina – norint ne tik apsisaugoti nuo saulės, bet ir nuo kitų sveikatos sutrikimų, rekomenduojama dėvėti šviesius, laisvus drabužius.

Anot M. Bylaitės-Bučinskienės, žmonės medikų rekomendacijas naudoti įvairias priemones, apsaugančias nuo saulės, išklauso, tačiau, esant permainingiems orams, neretai tai padaryti paprasčiausiai pamiršta.

„Pagal šiandienos orus, praktiškai nebežinai, kas yra saulė. Daugiau liūdime dėl lietaus, o kai pašviečia saulė, tikrai turbūt ne vienas ir pamirštame, kas buvo sakyta. Noriu tik pastebėti, kad šiais metais mūsų tikrai nelepino geri orai, bet, kiek buvo saulėtų dienų, saulė buvo gana agresyvi, stipri, labai daug žmonių kreipėsi, sakydami, kad pasitepė apsauginiu kremu, bet po kelių valandų nudegė, oda kaito, skaudėjo“, – akcentuoja M. Bylaitė-Bučinskienė.

Jos tvirtinimu, nors žmonės esminius patarimus žino, bet, kai dažniau lyja, nei šviečia saulė, specialaus kremo nuo saulės su savimi dažniausiai neturi: „Žmonės būna nepasiruošę, jie to nesitiki. Dažnai žmonės neturi kremo ir galvoja – ai, nieko, juk vėjuota, debesuota. Bet oda tikrai nudega. Tai sukelia papildomų nesklandumų, apsunkina atostogas, paveikia nuotaiką.“

Specialistės aiškinimu, naudojant kremus nuo saulės labai svarbu nepamiršti pasitepti visų atvirų odos vietų. Kaip teigia M. Bylaitė-Bučinskienė, neretai pliktelėję vyrai ar moterys, kurių šukuosenos su skyrimu, pamiršta pasitepti galvos odą. Medikė perspėja, kad net ir tokios vietos gali labai stipriai nudegti, parausti, oda gali luptis, gali netgi skaudėti galvą.

Dažnai žmonės neturi kremo ir galvoja – ai, nieko, juk vėjuota, debesuota. Bet oda tikrai nudega.

„Žmonės pastebi, kad į dienos pabaigą prasčiau jaučiasi, lyg krečia šiurpuliukas – tai irgi gali būti saulės poveikis. Ką daryti? Visų pirma, turime nepamiršti, kad privalome ne tik teptis kremais. Juos dermatologai rekomenduoja naudoti, kai nėra galimybių prisidengti kitais būdais“, – sako M. Bylaitė-Bučinskienė.

Pašnekovė pabrėžia – ypač didelį dėmesį reikia kreipti einant maudytis, nes vanduo, kaip ir smėlis ar sniegas, sustiprina saulės poveikį, nudegti galima dėl atspindžių.

M. Bylaitė-Bučinskienė tvirtina – jei pabuvus saulėje oda dega, yra karšta, jaučiamas dirginimas, būtina kreiptis į vaistinę ir įsigyti priemonių, kurios numalšins degimo pojūtį. Jei vis dėlto su nudegimais nepavyksta susitvarkyti patiems, naudojant įprastas priemones, privalu kreiptis į specialistus.

„Būtina kreiptis visada, kai jaučiate diskomfortą ir nesugebate susitvarkyti įprastomis priemonėmis. Kai kyla pūslės, yra stiprus tinimas, skausmas, perštėjimas, kai sunku atlikti paprastas funkcijas, pastebimi odos įtrūkimai, geriau kreiptis kuo greičiau, nes jau kalbame ne tik apie vietinį gydymą. Labai dažnai reikia skirti ir sisteminį gydymą, ne tik priešuždegiminiais vaistais. Kartais reikia ir kombinuoto gydymo“, – akcentuoja M. Bylaitė-Bučinskienė.

V. Pumputienės teigimu, sveikatos sutrikimų, esant permainingiems orams, gali kilti ne tik dėl saulės. Jei žmogaus organizmas jautresnis, jis gali jautriau reaguoti į orų pokyčius.

„Į tai labiau reaguoja maži vaikai, pagyvenę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Taip pat, kai viskas kinta, karšta, tvanku, labai didelės reikšmės turi alkoholio vartojimas. Jis padidina negalavimų riziką 15 kartų. Jei oras tvankus, darbus reikia planuoti tada, kai yra vėsiau“, – rekomenduoja V. Pumputienė.

Ji pataria dėvėti šviesius, natūralaus audinio, laisvus drabužius. Taip pat, sako medikė, labai svarbu gerti pakankamai vandens ir mineralinio vandens. Vandens ir mineralų trūkumas taip pat gali paskatinti įvairius sveikatos sutrikimus.

Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau skambina pavojaus varpais, kad kone kiekvienam lietuviui trūksta vitamino D, dar vadinamo saulės vitaminu. Jis būtinas mineralinių medžiagų apykaitai, padeda regeneruotis odai, didina jos stangrumą. Tačiau ką daryti, jei saulėtų dienų Lietuvoje nebūna daug, o ir patys dažnai norime išvengti ultravioletinių spindulių keliamo pavojaus sveikatai, todėl dosniai tepame odą kremu nuo saulės, kartu apsunkindami kelią ir vitamino D gamybai organizme.

Kokios pagrindinės odos priežiūros taisyklės vasarą, pataria gydytoja dermatovenerologė Raimonda McGlone.

– Kaip saugoti savo odą vasarą?

– Tikrai nepakanka tepti odą vien kremu nuo saulės. Vasara – metų laikas, kuriuo labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą. Rekomenduoju saulėje būti saikingai, vengti degintis nuo 10 iki 15 valandos, naudoti priemones su SPF apsauga, nepamiršti pakartotinai pasitepti jomis po maudynių ar suprakaitavus, dėvėti skrybėles, kepures, skareles, akinius nuo saulės, gerti pakankamai vandens. Drėkinamaisiais kremais drėkinti odą patariu ir po saulės vonių.

Vaikus iki 3 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Nepamirškite, kad debesys praleidžia iki 80 proc. saulės spindulių, todėl galima nudegti ir apniukusią dieną.

– Dažnam lietuviui trūksta vitamino D, kurį saulėtą dieną organizmas gamina per odą. Ar pasitepę apsauginiu kremu vitamino D nebegauname?

– Tiesa, kad ultravioletinių spindulių bangos stimuliuoja vitamino D gamybą. Tačiau šie spinduliai sąlygoja ir odos nudegimą, jos senėjimą, net odos vėžio vystymąsi. Apsauginiai kremai su SPF apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių, taigi ir nuo žalingo jų poveikio. Klinikiniais tyrimais neįrodyta, kad kasdien naudojant apsauginį kremą su SPF, žmogaus organizmui trūktų vitamino D. Tai galima paaiškinti tuo, kad nesvarbu, kiek ir kokio stiprumo SPF kremas naudojamas, pakankama dalis saulės spindulių patenka į odą.

Tuo tarpu kalbant apie apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, klinikiniai tyrimai patvirtina, kad SPF 15 filtras apsaugo odą  93 proc., SPF 30 – iki 97 proc., SPF 50 – iki 98 proc. Taigi, odą pasiekia nuo 2 iki 7 proc. saulės ultravioletinių spindulių.

Kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D, pakanka 2-3 kartus per savaitę 10-15 min. pabūti saulėje. Būnant saulėje ilgiau, žmogaus organizmas pats reguliuoja vitamino D kiekį, todėl perdozavimas negalimas. Tuo tarpu ilgalaikis buvimas saulėje didina odos pažeidimo ir odos vėžio riziką.

Nepamirškite, kad debesys praleidžia iki 80 proc. saulės spindulių, todėl galima nudegti ir apniukusią dieną.

– Kokie dar vitaminai svarbūs sveikai ir gražiai odai?

– Vitaminai A, E, C. Tai vitaminai, atsakingi už odoje vykstančius procesus, odos atsinaujinimą, jos stangrumą, lygumą, skaistumą. Vitaminas A būtinas odos ląstelių  atsinaujinimui ir augimui, vitaminas C svarbus kolageno, palaikančio odos elastingumą, gamybai. Daugumai vitaminų veikiant kompleksiškai stiprėja jų poveikis. Pavyzdžiui, veikdami kartu stiprūs antioksidantai vitaminai C ir E suriša laisvuosius radikalus, taip apsaugodami odą nuo senėjimo ir sumažindami odos vėžio atsiradimo riziką.

Reikia paminėti, kad odai labai svarbios ir polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3. Jos kaupiasi ląstelių membranose ir yra būtinas jų komponentas, veikia organizmą kaip antioksidantas, didina odos atsparumą ultravioletiniams spinduliams, stiprina kolageno sluoksnį, turi įtakos odos išvaizdai bei struktūrai. Todėl jei norite džiaugtis skaisčia oda, vartokite omega-3 šaltinį – žuvų taukus. Jie net tik apsaugos odą nuo senėjimo, bet ir pagerins odos būklę, garantuos puikią jos spalvą. Žuvų taukus galima naudoti ir išoriškai – tepti įskilusią ar sausą odą, juos taip pat galima skirti gydant žvynelinę, egzemą, atopinį dermatitą.

– Ar galime savo oda pasirūpinti ir iš vidaus? Kaip papildyti gerai jos būklei svarbių medžiagų atsargas?

– Mitybos specialistai rekomenduoja visavertę, subalansuotą mitybą, akcentuoja vandens įtaką visam mūsų organizmui, taip pat ir odai. Kad oda švytėtų, svarbu valgyti maistą, kuriame gausu vitaminų (ypač A, C, E), omega-3 riebalų rūgščių. Šių rūgščių yra tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose, žuvyje, linų sėmenyse, kiaušiniuose. Vitamino A šaltinis – morkos, špinatai, saldžios bulvės. Vitamino C šaltinis -apelsinai, erškėtuogės, braškės, brokoliai. Vitamino E šaltinis – aliejai, grūdai, žirniai.

Turintiems jautresnę odą prieš vykstant atostogų į saulėtus kraštus naudinga vartoti maisto papildus su beta karotenu arba omega-3 riebalų rūgštimis, taip pagerinama odos apsauginė funkcija ir sumažinamas odos nudegimo pavojų.

– Yra tyrimų, kad omega-3 saugo odą nuo vėžio. Ką šiuo klausimu manote jūs?

– Literatūros duomenimis, omega-3 rūgštys padeda kovoti su odos vėžiu. Atliekant laboratorinius tyrimus nustatyta, kad vėžinėms ląstelėms darė poveikį omega-3 sudėtyje esančios riebalų rūgštys EPR ir DHR. Laboratorinių tyrimų duomenys parodė, kad omega-3 rūgštys slopina vėžinių ląstelių vystymąsi, selektyviai užblokuojant sergančiųjų ląstelių augimą.

Aprašytas klinikinis tyrimas, kad vartojant omega-3 riebalų rūgšties preparatus odos imunitetas stiprėja ir oda tampa atsparesnė saulės neigiamai pažaidai. Visgi reikia suvokti, kad omega-3 riebalų rūgštimis rekomenduojama papildyti savo mitybą, tačiau jokiu būdu ne pakeisti kremą, saugantį nuo ultravioletinių spindulių.

Gydytoja dermatovenerologė R. McGlone rekomenduoja:

• saulės voniomis mėgautis saikingai;

• vengti degintis piko valandomis nuo 10 iki 15 val.;

• naudoti priemones su SPF apsauga;

• po maudynių ar suprakaitavus pakartotinai pasitepti apsauginiu kremu;

• dėvėti galvos apdangalus, akinius nuo saulės;

• gerti pakankamai vandens;

• po saulės vonių sudrėkinti odą drėkinamais kremais;

• vaikų iki 3 metų nerekomenduojama laikyti tiesioginiuose saules spinduliuose.

Saulė ir vėjas

Retas iš mūsų per vasaros atostogas nepabuvoja prie jūros. O ten, kur ji, ten ir saulė, ir vėjas. Visa tai nugairina veidą, išsausina odą, ir išsvajotas įdegis padaro meškos paslaugą.

"Saulė – vienas iš vasaros džiaugsmų ir malonumų, bet tai yra žalingas veiksnys, labiau nei rūkymas, skatinantis senėjimą", – palygina sveikatos ir grožio specialistų mokytoja, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros vadovė Žaneta Mickienė.

Ji aiškina, kad išsausėjus odai atsiranda pigmentinių dėmių, išryškėja kapiliarai. Atidžiau į save pažiūrėjus, akivaizdu, kad įgytas atspalvis nė kiek neatjaunino, nebent prieš atostogas veide atsispindėjo poilsio stoka ar nemiga. Kuo žmogus vyresnio amžiaus, tuo vėjo, saulės, jūros vandens žalingas poveikis odai ir plaukams didesnis.

"Tai žalinga ir jauniems žmonėms, – perspėja Ž.Mickienė. – Reikia mėgautis saule, atostogomis, šypsotis jūrai, bet būtina nepamiršti apsauginio kremo."

Ko reikia saugotis

Odą nuo kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių saugančių kremų yra daug.

Kosmetologijos specialistai pataria rinktis tuos, kurie turi SPF filtrą, apsaugantį nuo tam tikrų medžiagų, kurios prasiskverbia į odą. SPF arba saulės apsaugos faktorius yra matavimo sistema, kuri apibrėžia, kiek laiko saulės filtras apsaugo odą nuo UVB saulės spindulių.

Iš saulės sklindantys šviesos spinduliai yra skirtingo ilgio bangos, dėl to mes matome skirtingas spalvas. Ultravioletinių spindulių (UV) bangos yra trumpiausios, jos skirstomos į tris lygius. Trumpiausi UVC spinduliai pro ozono sluoksnį beveik neprasiskverbia ir mūsų neveikia. UVB spinduliai yra ilgesni ir gali prasiskverbti į odą, bet negiliai, tik į išorinį jos sluoksnį – epidermį. Nuo šių spindulių oda įdega arba net ir nudega. Nuo ilgalaikio UVB spindulių poveikio oda sensta, glemba, raukšlėjasi.

Ilgiausi yra UVA spinduliai. Jie gali prasiskverbti į dermį – antrąjį odos sluoksnį ir sukelti ne tik jau išvardytus simptomus, bet ir vėžį.

Kosmetologijos katedros vadovė Ž.Mickienė pataria SPF rodiklį rinktis priklausomai nuo to, kiek laiko žadame praleisti saulėkaitoje, koks saulės intensyvumas.

"Dažniausiai rekomenduojama SPF 30, bet jei oda labai jautri, pigmentuota, neseniai patyrėme aktyvios kosmetologijos procedūrų, reikia rinktis SPF 50", – aiškina Ž.Mickienė.

Būtina drėkinti

Kosmetologijos specialistė į klausimą, ar karštą vasaros dieną nekenkia veido odai tušas blakstienoms, pudra ir kitos panašios grožio priemonės, jų naudojimo labai nepeikia.

"Moterys visada nori būti gražios ir naudoja pudrą, kad veidas būtų lygesnis. Deja, ji, karštą dieną suprakaitavus, raukšlių nepaslepia, o jas išryškina, užkemša poras", – neigiamo efekto padarinius vardija Ž.Mickienė.

Vietoje pudros specialistė pataria naudoti vadinamuosius BB (beauty balm) kremus, kurie saugo nuo UV spindulių, drėkina odą ir suteikia veidui atspalvį.

"Aš visą vasarą nenaudoju jokios pudros, nes nenoriu būti tinkuota siena", – vaizdžiai kalba Ž.Mickienė ir pabrėžia, kad pagrindinė pagalba odai vasarą – jos drėkinimas.

Dėl to vasarą reikia naudoti drėkinamąjį, o ne riebų kremą. Pastarasis užkemša poras, oda blizga, gali atsrasti pūlinukų. Labai pravartu kiekvienai moteriai turėti rankinėje purškiamojo terminio vandens, skirto veidui, flakonėlį. Pasipurškus šio vandens jis ir drėkina, ir gaivina, o tai suteikia grožio. Be to, vasarą vandens reikia gerti daug daugiau, nei žiemą.

Rankoms ir plaukams

Moterims, kurios negali būti nepasidažiusios blakstienų, Kosmetologijos katedros vadovė pataria vasarą naudoti vandeniui atsparų tušą, kad jis, veidui suprakaitavus, nenutekėtų. Kitaip, pabuvus saulėje, vaizdas gali tapti atvirkštinis.

"Einant į paplūdimį akis galima paryškinti labai minimaliai, jei neįmanoma būti be makiažo. Gal cheminiu dažymu pasigražinti?" – svarsto Ž.Mickienė ir prisimena studentų atliktą apklausą apie permamentinio makiažo naudą.

Viena moteris pažymėjo, kad pasinaudojusi šia grožio procedūra eina miegoti su antakiais ir pabunda su jais, nereikia kas rytą skubėti juos pieštis.

"Labai svarbu kosmetikos priemonių kokybė. Biri pudra, birūs ar blizgūs šešeliai moters veidą puošia vakare, bet kai nuo prakaito subyra į raukšleles, niekam grožio neprideda", – akcentuoja Ž.Mickienė.

Ir prideda dar vieną grožio receptą: Lietuvoje be chemikalų užaugintų uogų, vaisių, daržovių kaukes veidui. Tam tinka ir braškės, ir agurkai, ir pomidorai. Natūralios vaisiuose ir daržovėse esančios rūgštys balina odą ir tai labai tinka ne tik veidui. Kosmetologijos žinovė pataria nepamiršti rankų, nes apsauga labai reikalinga ir joms, ypač sulaukus vyresnio amžiaus. Būtent amžių neprižiūrimos, nepuoselėjamos, juolab saulėje įdegusios rankos labai greitai išduoda.

Į klausimą, ar nuo žalingų saulės spindulių nebūtų patartina slėptis po plačiabryle skrybėle, Ž.Mickienė atsako, kad skrybėlė visais atvejais yra skrybėlė.

"Tai elegantiška ir ne tik puošnu. Plačiabrylė skrybėlė nuo ultravioletinių spindulių paslepia ne tik veidą, bet ir plaukus. Jie taip pat kenčia nuo karščio, ilgai būnant saulėje tampa sausesni, trapesni", – perspėja Ž.Mickienė.

Plaukams gaivinti patariama naudoti aliejus arba kitas tam skirtas priemones. Prieš einant maudytis į banguotą jūrą ar net ir baseine pravartu plaukus susidrėkinti paprastu vandeniu. Tuomet jie mažiau sugers chloro ir druskų. Tai patariama netgi Holivudo žvaigždėms.

Tuo patarimu galime pasinaudoti ir mes.

Kokį kremą rinktis

Kremas nuo saulės skirtas apsaugoti odai nuo ultravioletinių spindulių (UV), kurie gali sukelti odos nudegimus, senėjimą, imuninės sistemos sutrikimų, vėžį.

Kremas nuo saulės gali būti dvejopas: kremas su cheminiu UV spindulių filtru, kai tam tikros medžiagos prasiskverbia į odą ir apsaugo ją chemiškai, arba kremas su fiziniu filtru, kuris odą iš išorės padengia specialiu sluoksniu, apsaugančiu nuo nudegimų. Pasitaiko kremų su abiem filtrais.

Rekomenduojama rinktis kremą nuo saulės su fiziniu filtru (rinkoje jų yra mažiau nei su cheminiu filtru). Šių kremų sudėtyje yra cinko, titano oksidų. Atreipkite dėmesį, ar titano oksidas nėra nanodalelių formos (tai turi būti nurodyta gaminio etiketėje). Nanodalelių poveikis aplinkai ir žmogui kol kas nėra tinkamai ištirtas. Kremuose nuo saulės, kurie yra paženklinti ekologiniais ženklais, nanodalelių nėra.

Kremo su fiziniu filtru sudėtyje nėra šių vengtinų medžiagų:

oxybenzone, kuri prasiskverbusi per odą į žmogaus organizmą, imituoja hormono estrogeno veiklą,

3-benzylidene camphor (Mexoryl SD), kuri, anot Vartotojų saugos mokslinio komiteto, taip pat neigiamai veikia hormonų sistemą,

JAV mokslininkai nustatė, kad kremas nuo saulės, kurio sudėtyje yra vitaminas A (Retinyl palmitate), gali paspartinti odos žaizdų, navikų atsiradimą.

Kitos apsaugos priemonės

Venkite būti kaitrioje saulėje 11–15 val.,

dėvėkite drabužius, dengiančius kūną,

skrybėlė ir akiniai nuo saulės gali suteikti papildomą apsaugą,

kūdikius ir vaikus saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.

Svarbu

Kremą nuo saulės naudokite reguliariai (ypač pasimaudę, nusišluostę kūną rankšluosčiu) ir pakankamą kiekį (maždaug 2mg/cm² arba 2 arbatinius šaukštelius kremo suaugusiam žmogui).

90 proc. saulės UV spindulių gali prasiskverbti pro debesis, todėl galite būti neapsaugoti nuo nudegimų net debesuotą vasaros dieną.

Vanduo tik minimaliai apsaugo nuo UV spindulių (pusės metro vandens gylyje UV spindulių intensyvumas siekia 40 proc.), o saulės spinduliai atsispindėję nuo vandens gali padidinti UV spinduliuotės poveikį.

Nepiktnaudžiaukite saule, nes nėra nė vieno kremo, galinčio apsaugoti jūsų odą 100 proc. Kremas nuo saulės gali apsaugoti nuo nudegimų, bet ne nuo visiško UV poveikio.

ES melanoma (odos vėžys) yra dažniausia liga, kurią sukelia UV spinduliuotė. Melanomos atveju reikšmingas ne kaupiamasis UV poveikis, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV spinduliuotė. Nuo šios ligos miršta 75 proc. ligonių.

Šaltinis: pagalvok.lt

Skaičiai ir laikas

SPF numeris rodo, kiek ilgiau galima būti saulėje nenudegant pasitepus kremu ir be jo. Tarkime, oda be apsauginio kremo saulėje pradeda rausti po 10 minučių. Jeigu naudojate produktą SPF2, oda pradės rausti ne po 10, o po 20 minučių. Jeigu naudojate apsauginį kremą SPF25, galite būti saulėje maždaug 4 valandas (25x10 min) nenudegdami raudonai.

Turėkite omenyje, kad SPF skaičiai nėra absoliutūs. Rezultatas priklauso nuo odos reakcijos. Jeigu neapsaugota jūsų oda pradeda rausti po 5 minučių, SPF 25 kremas leidžia būti saulėje raudonai nenudegus vos ilgiau nei dvi valandos (25 x 5 min = 125 min).

Taip pat svarbu žinoti, kad SPF nurodo tik apsaugos nuo UVB spindulių lygį – tai yra ultravioletiniai spinduliai, kurie nudegina odą. Tačiau jis nematuoja apsaugos nuo pavojingesnių, UVA spindulių, lygio.

UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir gali sukelti pažeidimus ląstelės lygyje. Renkantis apsauginį saulės kremą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apsauga būtų plataus spektro: ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių.

Šaltinis: livinn.lt

Stovėdami saulės šviesoje preparatai netenka savo veiksmingumo, tad vieną sezoną neatsargiai naudoti purškikliai nuo uodų, kremas nuo saulės ar kiti preparatai kitąmet nė kiek nebepadės.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pažymėjo, jog dauguma šalies gyventojų jau įsisąmonino pamoką, kad pamiršti apsaugą nuo saulės ar kandančių ir geliančių vabzdžių yra tiek pat nesveika, kiek ir nepatogu. Kitas klausimas – kaip žmonės šiuos preparatus renkasi ir kaip nusipirkę juos laiko bei naudoja.

„Yra dalis žmonių, kurie užsukę į vaistinę atidžiai išsiklausinėja apie skirtingus kremus ir purškiklius, tiesiog prašo ir renkasi stipriausią, didžiausią, pigiausią. Problema ta, jog norint kokybiškos apsaugos nuo saulės reikia kelių skirtingų kremų: kūnui, veidui ir, ką daugelis pamiršta, atskiro kremo po deginimosi“, – patarė vaistininkė.

Tačiau svarbiausias specialistės patarimas – ne susipirkti viską, ko kada nors galės prireikti, bet priešingai, naudoti tik tai, be ko neišsiversi. Jei žmogus nusiperka mažiausią kremo nuo saulės pakuotę, tačiau degintis neplanuoja, o atviroje saulės šviesoje būna retai, jos jam turėtų pakakti. Blogiau būna tuomet, kai norėdami pasiruošti visiems gyvenimo atvejams, atostogautojai prisiperka kremų ir vaistų trejiems metams į priekį.

„Bet koks vaistas, ilgam paliktas ant saulės, pasidaro nebeefektyvus. Todėl, pavyzdžiui, mašinų vaistinėlėse šiais laikais yra tik tvarsčiai, žirklės ir atspindinti plėvelė – jokių vaistų. Net jei einate į paplūdimį, pasitepkite prieš išeidami, o patį kremą palikite namie, antraip kitais metais jis jau nebeturės jokių apsauginių savybių. Su vaistais dar pavojingiau, nes jei žmogui būtina ką nors vartoti, o jis preparatą laiko saulės šviesoje, pats gali net nebepastebėti, kaip vaistas nebeteko naudingųjų medžiagų. Svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, purškalas nuo uodų, laikomas saulėje, gali netgi sprogti“, – pabrėžė vaistininkė.

Kilus abejonių dėl saulėje kurį laiką praleidusių vaistų, pirma reikėtų patikrinti, ar nepasikeitė jų spalva ir kvapas. Kita vertus, net jeigu poveikio ir nematyti, tai dar nebūtinai reiškia, kad vaistas tinkamas vartoti.

Sunkiausia apsaugoti vaistus tiems, kurie išsiruošia į ilgas keliones automobiliu, nes taip turimi vaistai neišvengiamai kais. Jiems J. Skinderskienė rekomenduoja rasti kietą šaldymo maišelį, rinktis purškiklius su freonu ir vaistinėlę susidėti su profesionalų pagalba.

Eidami į paplūdimį ar tiesiog ilgam išeidami vaistinėlę žmonės dažniausiai palieka namie. Tačiau kremą nuo saulės daugelis kaip tik pasiima su savimi – todėl būtent jis poveikio netenka dažniausiai. Jei nutiko taip, jog į kelionę jau išsiruošėte pasiėmę kelis metus naudojamus tepalus, geriausia būtų vietoj jų nusipirkti naujus – senieji nuo saulės pavojų nebeapsaugos, o tai gali baigtis ne tik skausmingais nudegimais, bet ir onkologinėmis ligomis.

Ką pasiimti į kelionės vaistinėlę?

Jei įmanoma vaistinėlę laikyti atokiau nuo saulės spindulių, vaistininkė rekomenduoja į ją įsidėti gerokai daugiau nei vien kremą nuo saulės. „Gintarinės vaistinės“ specialistų rekomenduojamas sąrašas toks:

tepalas sudirgintai odai,

tepalas patemptai sausgyslei,

priemonės žaizdos dezinfekavimui,

pleistrai, bintas, termometras,

apsauga nuo grybelio,

vaistai nuo pykinimo,

vaistai nuo skausmo,

vaistai nuo viduriavimo,

vaistai nuo peršalimo ligų,

nestiprūs raminamieji.

„Negalima pamiršti ir vaistų, kuriuos žmogus geria įprastai, – vasarą organizmas gauna daugybę vitaminų ir pasikrauna energijos, todėl būna, jog žmonės nusprendžia vaistus gerti rečiau, nes savijauta ir taip puiki. To daryti griežtai nepatartina, o bet kokius vartojimo pasikeitimus reikia suderinti su gydytoju arba vaistininku ir laikytis jų nurodymų“, – patarė J. Skinderskienė.

Pataria specialistė

Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ kosmetologė Ugnė Želvytė-Juškevičienė:

Piktnaudžiauti nereikėtų

– Dėl per didelės melanino gamybos atsirandantys pigmentiniai odos pakitimai įprastai būna šiek tiek iškilios, šviesiai arba tamsiai rudos. Pigmentinės dėmės skiriasi dydžiu, išsidėstymu ir forma. Jos ilgainiui gali plėstis, ryškėti ir tampa labiau pastebimos. Dėl šios priežasties turintiesiems daug pigmentinių dėmių saulės spinduliais piktnaudžiauti nereikėtų.

Odos pigmentacija susijusi su organizmo vitaminų, fermentų balansu, endokrinine sistema, vidaus ligomis, senėjimu ir kt. Todėl pirmiausia siekiant išvengti pigmentinių dėmių reikėtų labiau susirūpinti sveikatos būkle.

Norint pašviesinti ar pašalinti pigmentines dėmes galima naudoti specialias kosmetikos priemones. Juolab tik vaistinėse pirkti produktai rekomenduojami žmonėms po chemotarapijos seanso, jei sergama žvyneline, jei buvo pašalinti apgamai.

Kovojant su pigmentinėmis dėmėmis taip pat gali būti vartojami vaistai, kurie blokuotų melanino gamybą ir skatintų ląstelių atsinaujinimą. Taip pat su jomis padeda kovoti vaisių rūgštys, lazeris. Tačiau šias procedūras geriausia atlikti rudenį, žiemą.

Nepamiršti apsaugos

Ruošiantis saulės vonioms būtina šiltuoju metų laiku naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Prieš deginantis svarbu įvertinti odos jautrumą saulei ir pasirinkti tinkamą apsauginę priemonę, galvos apdangalus, tinkamus rūbus. Priemonės, skirtos apsisaugoti nuo saulės, žymimos SPF. Tai – apsaugos nuo saulės faktorius, išreikštas skaičiais, nurodančiais buvimo laiką saulėje, apskaičiuojamą pagal formulę: SPF x 10 min. Pavyzdžiui, pasitepus kremu su SPF 15, saugiai degintis galima apie 150 minučių.

Vasaros pradžioje rekomenduojama naudoti priemones su SPF 25–40. Vėliau galima rinktis silpnesnes, atsižvelgiant į odos tipą.

Palankiausias laikas degintis – iki 10 val. ir po 16 val. Vidurdienio saulės patariama vengti. Kaitintis rekomenduojama ne ilgiau nei vieną valandą. Prie saulės reikia  „pratintis“ – iš pradžių pakaks pabūti 15–20 min. atviroje saulėje, po to deginimosi laiką galima ilginti.

Apsauginiu kremu reikėtų pasitepti 15–30 min. prieš deginimąsi. Šį kremą nuplauna vanduo, jo efektyvumą mažina prakaitavimas. Todėl juo rekomenduojama teptis bent kas valandą, ypač jeigu esate paplūdimyje ar intensyviai judate. Jei planuojate maudytis, naudokite vandeniui atsparias apsaugos priemones nuo saulės. Veido apsaugai naudokite emulsijas su stipresniu apsauginiu filtru.

Apsauginis kremas – pagal odos tipą

I tipas. Šviesūs plaukai ir oda, mėlynos akys, strazdanotas veidas. Jautri oda, neilgai pabuvus saulėje, greitai nudegama, praktiškai niekada neįdegama. SPF ne mažesnis nei 25.

II tipas. Pilkšvi plaukai, jautri oda. Pabuvus saulėje, oda parausta. Įdegis bronzinis. SPF ne mažesnis kaip 25.

III tipas. Rusvi plaukai, oda gali būti šviesi, bet dažniausiai tamsesnio atspalvio. Oda parausta nestipriai, įdegis rudas. SPF 15–25.

IV tipas. Plaukai tamsūs, akys taip pat. Saulėje oda įdega iš karto rudai. SPF 10–20.

Kūdikių ir vaikų iki 3 metų odą patariama pridengti drabužiais, tepti kremus, kurių SPF ne mažesnis nei 30.

Žmonėms, kurie negali būti saulėje (dėl ligos, atliktų procedūrų ar pan.), reikia naudoti kremą su SPF 50. Pietų šalyse saulės aktyvumas didesnis, todėl rekomenduojama rinktis kremą su didesniu SPF (30 ar 35).

Atsakingiems asmenims buvo surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai ir nustatytas terminas pažeidimams pašalinti.

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai buvo šie:

darbuotojai dirba nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos žinių ir pirmosios pagalbos teikimo kursų;

soliariumo įranga nėra techniškai prižiūrima ir profilaktiškai tikrinama gamintojo nurodytu periodiškumu;

soliariumo paslaugų teikėjas neturėjo įrangos gamintojo pateiktų įrangos techninių charakteristikų, gamintojo atitikties deklaracijos, naudojimo ir priežiūros instrukcijos, soliariumo įrangos techninės priežiūros plano, ultravioletinių spindulių spinduolių techninių charakteristikų aprašymų;

nepateikta informacija vartotojams apie soliariumo įrangos gamintojo rekomenduojamą deginimosi trukmę ir režimą bei deginimosi soliariume taisyklės ir pasekmės;

patalpoms, įrangai, prietaisams valyti ne pagal paskirtį naudojamos priemonės;

soliariume nėra pirmosios pagalbos rinkinio, arba jo sudėtis ir apimtis neatitinka teisės akto reikalavimų;

vienai soliariumo įrangai skiriama mažiau kaip dvi poros apsauginių akinių, jie nepažymėti CE ženklu.

Dviejuose soliariumuose ultravioletinių spindulių spinduolių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta viršijo leistinas normas.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad būtina laikytis deginimosi soliariume taisyklių:

deginantis kūno ir veido oda turi būti švari, nesutepta kremais, losjonais, dezodorantais arba kitomis kosmetinėmis priemonėmis, sausa;

negalima naudoti kosmetikos gaminių, apsaugančių nuo natūralių saulės spindulių poveikio;

būtina naudotis apsauginiais akiniais;

deginimosi trukmė ir režimas turi būti pasirenkami atsižvelgiant į odos tipą, odos jautrumą, soliariumo (soliariumo spinduolių) gamintojo rekomenduojamą deginimosi trukmę ir deginimosi režimą;

pirmojo deginimosi trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 10 min.;

deginimosi skaičius neturi viršyti dviejų kartų per savaitę ir daugiau kaip 30 kartų per kalendorinius metus;

tarp dviejų deginimosi seansų turi būti daroma ne trumpesnė kaip 48 val. pertrauka;

deginantis moterims rekomenduojama dengti krūtis;

rekomenduojama dengti plaukus, randus, tatuiruotas kūno vietas, nes tatuiruočių dažai gali blukti ar sukelti alerginę reakciją;

po deginimosi soliariume negalima tą pačią dieną degintis saulėje;

odoje atsiradus neišnykstančių patinimų, bėrimų, žaizdų arba pigmentinių apgamų būtina kreiptis į gydytoją.

Prieš naudojantis soliariumu, būtina pasitarti su gydytoju dermatologu ar bendrosios praktikos gydytoju dėl savo odos tipo, vartojamų vaistų ir galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę.

Penktadienį, minint Euromelanomos dieną, Vilniaus Rotušės aikštėje buvo surengta akcija, kurios metu nemokamai tikrinta oda. Medikė teigia, kad per 3 valandas buvo nustatyta 30 odos vėžio atvejų tarp 700 atėjusių pasitikrinti žmonių.

Ji pataria patiems žmonėms bent kartą per mėnesį skirti apžiūrėti savo odą – ar nėra pokyčių, naujų apgamų. Jei žmogus turi didesnę riziką sirgti odos vėžiu, jis turėtų bent kartą per metus tikrintis pas specialistus.

„Melanoma yra labai klastinga liga – ji gali atrodyti kaip nekaltas mažas apskirtas apgamėlis, bet staiga pradeda augti. Tai jau gali būti melanoma ir turėti metastazes“, –  pasakojo M. Bylaitė- Bučinskienė.

Karštam orui neaplenkus ir sostinės, gyventojai skuba atsigaivinti prie vandens telkinių, neretas mėgaujasi saulės voniomis neatsižvelgdamas į savo sveikatos būklę. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai jau trečius metus kaitriomis vasaros dienomis patruliavo oficialiose miesto maudyklose. Rugpjūčio 11 - 12 d. jie aplankė Salotės ežero, Neries (Žirmūnų, Valakupių I ir II) ir Žaliųjų ežerų paplūdimius.

Atvykę į maudyklas, specialistai matavo poilsiautojų arterinį kraujospūdį (AKS). Rezultatas šokiravo - apytikriai trys iš keturių žmonių, pasitikrinusių arterinį kraujospūdį, deginosi su padidintu AKS. Akcijos metu išdalinta per 1500 buteliukų vandens. Teikta informacija, kaip saugiai mėgautis saulės teikiamais malonumais.

Specialistai primena, jog keičiantis orams, gali svyruoti ir kraujospūdis, todėl reikia nuolat jį pasimatuoti. Jeigu sergate arterine hipertenzija, vartokite gydytojo paskirtus antihipertenzinius bei kraują skystinančius vaistus. Taip pat nešokite į vandenį išsikaitinę saulėje.

Patarimai, ką daryti, norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais:

vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);

nuo tiesioginių saulės spindulių būtin ypatingai saugoti galvą, pridengiant ją šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;

pasirinkti tinkamą aprangą – iš natūralaus pluošto audinių, šviesią, laisvą;

avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;

nešioti kokybiškus akinius nuo saulės, kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru (sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių);

gerti daug skysčių (mineralinio vandens, sulčių, vandens su citrina), kai saulėje praleidžiama didesnė laiko dalis;

vengti putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai taip pat netenka daug vandens;

nepiktnaudžiauti saule, norint išsigydyti spuogus;

naudoti kremus su SPF 30 ir daugiau;

neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės UV spindulių vis tiek prasiskverbia į odą.

Nesvarbu – savaitgalis ar tik savaitės vidurys, spiginant saulei Kauno paplūdimiai būna apgulti žmonių. Šiuo metu, tvyrant karščiams, reikia saugotis, kad tingūs malonumai nevirstų nelaime. Poilsiautojams trečiadienį į pagalbą suskubo Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės. Jos priminė, kaip elgtis paplūdimyje, kad po to nereikėtų gailėtis.

Kauno marių pirmajame paplūdimyje specialistės poilsiautojams dalijo vandenį ir kepures. Kai kuriems kauniečiams tai buvo neįprasta ir jie klausinėjo, kiek dabar už jas skolingi. Specialistės atlygio neprašė, tik minutės dėmesio.

„Patariama nuo 11 iki 16 valandos išvis neiti į paplūdimius, nes tuo metu saulė labai pavojinga. Būtent šiuo laiku ir vykdome akciją. Jei jau atėjote į paplūdimį, tai turėkite galvos apdangalus ir būkite pavėsyje. Maudantis visada reikia prižiūrėti vaikus. Kol vaikas nemoka plaukti, tol turėtų dėvėti gelbėjimo liemenę. Visos tos pripučiamos rankovės tėra žaislai“, – kalbėjo specialistė Renata Padleckienė.

Moteris pasidžiaugė, kad daugelis kalbintų poilsiautojų mokėjo suteikti pirmąją pagalbą. Nenuostabu – tai yra privaloma įgyjant vairuotojo pažymėjimą. Visgi kauniečiai įgūdžius galėjo prisiminti, nes biuro darbuotojos į paplūdimį atsivežė ir specialius manekenus.

„Aš iš Australijos ir pati ten dirbu gelbėtoja“, – atšovė viena poilsiautoja ir nuėjo degintis. 

Kita kaunietė Angelė ne tik klausėsi patarimų, bet ir pati turėjo pastabų.

„O kodėl čia nėra vandens? Negali net nusipirkti. Negi sunku įkasti vamzdį ir pastatyti čiaupą? Gali atsinešti vandens butelį, bet visai dienai vandens neprisineši“, – replikavo moteris.

Specialisčių siūlomo vandens moteris atsisakė, nes jau ruošėsi namo. „Pliaže būnu nuo 10 iki 11.30 val., po to jau per karšta“, – teigė ji.

Didžioji dauguma poilsiautojų apsiribojo saulės voniomis. Į žydintį ir nelabai patraukliai atrodantį vandenį bristi ryžosi nedaugelis.

„Nors ir žalias, bet vanduo šiuo metu atitinka visas higienos normas. Vis dėlto mes nepatariame jame maudytis, nes gali kilti alerginių reakcijų“, – kalbėjo R. Padleckienė.

Ne visiems ir šis patarimas rūpėjo. Atokiau nuo paplūdimio žvejojęs Algirdas numojo į tai ranka.

„Aš pripratęs, manęs neberia. Geriau nufotografuok mane ir parašyk, kad karšiai geriausiai kimba ant kviečių su medumi“, – drąsiai į vandenį brido žvejys.