„Šaltojo karo ir Sovietų Sąjungos pabaigą jis (V.Putinas - BNS) laiko katastrofa. Manau, jis siekia ištaisyti tai, ką laiko katastrofa. Manau, jis turi planų dėl Baltijos šalių - Estijos, Lietuvos ir Latvijos“, - per paskaitą Delyje laikraščio „The Economic Times“ surengtoje konferencijoje sakė D.Cheney.

Pasak D.Cheney, Kremlius siekia susilpninti NATO, šiam tikslui telkiama ginkluotė Karaliaučiaus krašte tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jis taip pat tikino, jog nėra jokių abejonių, kad V.Putinas bandė daryti įtaką pernai vykusiems JAV prezidento rinkimams.

76 metų D.Cheney buvo JAV viceprezidentas 2001-2009 metais. Jis laikomas vienu iš įtakingiausių „vanagų“ - griežtos linijos šalininkų - prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijoje.

D.Cheney kalbą galima peržiūrėti internetu nuo 14 min. 30 sek.: 

Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo regioną, NATO atsiuntė papildomų pajėgų į Baltijos šalis ir Lenkiją, kad atgrasytų Maskvą nuo galimų provokacijų regione.

Rusija tikina neturinti jokių teritorinių ambicijų ir sako, kad NATO veiksmai kelia grėsmę jos saugumui.

Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) sekmadienį gynė dabar jau uždraustą Amerikos programą, per kurią buvo kankinami sučiupti įtariami tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ nariai, girdamas tai vykdžiusius Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnus kaip didvyrius.

„Tačiau aš visai ne prieš, kad jie būtų giriami – jie turėtų būti apdovanoti“, – buvusio prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) dešinioji ranka sakė televizijai NBC. – Aš bemat vėl tai padaryčiau (patvirtinčiau tą programą).“

Šiuo komentarus jis išsakė po to, kai Senato demokratai praeitą savaitę paskelbė seniai lauktą ataskaitą apie kalinimo ir tardymų praktiką sulaikymo centre Gvantanamo įlankos karinėje bazėje ir keliose šalyse veikusiuose slaptuose CŽV kalėjimuose – „juoduosiuose objektuose“ – kuriuose buvo laikomi įtariamieji.

D.Cheney sakė, kad negali būti „jokių palyginimų“ tarp tos taktikos ir Amerikos piliečių žūties per 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas, pridūręs, kad CŽV „labai „labai rūpestingai vengė“ vykdyti kankinimus.

„Kankinimai buvo tai, ką „al Qaeda“ teroristai padarė 3 000 amerikiečių rugsėjo 11-ąją“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje tų išpuolių aukas.

„Negali būti jokių palyginimų tarp šito ir to, ką mes darėme per sugriežtintus tardymus“, – teigė buvęs viceprezidentas.

Jis sakė nejaučiantis jokių sąžinės priekaištų dėl to, kad daug užsienio piliečių buvo sučiupti ir laikomi daug metų, o kai kurie – kankinami, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad jie nebuvo teroristai.

„Man tai nekelia jokių problemų – jeigu pasiekėme savo tikslą, o mūsų tikslas – sučiupti žmones, kurie surengė rugsėjo 11-ąją, taip pat išvengti kitos atakos prieš Jungtines Valstijas“, – sakė D.Cheney.

Didelės apimties ataskaita apie tyrimą, vadovautą demokratų Senato žvalgybos komitete, patvirtino, kad tardymo metodai, naudoti prieš įtariamus teroristus, buvo daug brutalesni negu iki šiol žinota.

Dokumente nurodoma, kad buvo taikomas vienas ypač atgrasiu laikomas metodas – „rektalinė rehidratacija“, kurią kritikai laiko viduramžių laikais naudotų kankinimų atmaina. Naudojant tokį metodą, tardomam žmogui per išeinamąją angą į žarnas švirkščiamas skystis, sukeliant didelį skausmą.

D.Cheney sakė nežinojęs, kad tokia praktika buvo tardymo programos dalis, nes žvalgybos pareigūnai sakė, kad tokiu būtu buvo siekiama maitinti maisto atsisakančius kalinius.

„Manau, kad tai buvo daroma dėl medicinos priežasčių“, – pažymėjo jis.

Ataskaitoje keliamas klausimas dėl tokių metodų veiksmingumo ir daroma išvada, kad tokie veiksmai iš tiesų davė priešingų rezultatų, mėginant išgauti naudingos informacijos.

D.Cheney su tokia mintimi griežtai nesutiko.

„Tai veikė. Tai absoliučiai veikė“, – jis sakė sekmadienį, kalbėdamas apie programą, kurią JAV pareigūnai dangstė eufemizmu „sugriežtinti tardymo metodai“.

Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) trečiadienį pasmerkė Senato paviešintą ataskaitą, apžvelgiančią Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus suimtųjų kankinimus per „karą su teroru“, vadindamas tą dokumentą „siaubingu“ ir „pilnu šlamšto“.

D.Cheney, kuris ėjo viceprezidento pareigas George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijoje, kai buvo naudojami „sugriežtinti tardymo metodai“, tvirtino, kad ta programa buvo visiškai pateisinama.

„Darėme būtent tai, ką reikėjo padaryti, kad sučiuptume atsakinguosius už rugsėjo 11-osios (teroro išpuolius) ir užkirstume kelią tolesnei atakai. Ir mums pasisekė abiem atvejais“, – jis sakė televizijai „Fox News“.

Antradienį paskelbtoje griežtoje 500 puslapių ataskaitoje sakoma, kad CŽV vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, įskaitant mušimus, „rektalinę rehidrataciją“ ir trukdymą užmigti – buvo daug brutalesni negu iki šiol buvo pripažinta, tačiau nepadėjo išgauti naudingos informacijos.

CŽV sąmoningai klaidino Kongresą ir Baltuosius rūmus, tikindama, kad jos tardytojams pavyko išgauti svarbios informacijos, nors tai nebuvo tiesa, sakoma ataskaitoje.
D.Cheney tuos pareiškimus itin aštriai pasmerkė.

„Ataskaita pilna šlamšto, atleiskit man. Vakar sakiau „nesąmonių“ – bet leiskit man naudoti tikrąjį žodį“, – piktinosi jis.

Pasak D.Cheney, Senato tyrimas buvo „giliai ydingas“ – per jį „nepasivarginta apklausti svarbiausių žmonių, susijusių su ta programa“.

Ataskaitoje, kurioje išdėstyti faktai išprovokavo pasipiktinimą visame pasaulyje, taip pat sakoma, kad G.W.Bushas buvo supažindintas su tos programos detalėmis tik 2006 metais, praėjus ketveriems metams po to, kai CŽV pradėjo naudoti tuos tardymo metodus prieš įtariamus teroristus. Dokumente nurodoma, kad tuomet prezidentas „sakė pasijutęs nepatogiai“.

D.Cheney neigė, kad ši informacija buvo slepiama nuo G.W.Busho, sakydamas, kad tuometis prezidentas „iš tikrųjų buvo neatsiejama tos programos dalis ir turėjo ją patvirtinti“.

Vis dėlto paklaustas, ar G.W.Bushas nuodugniai žinojo, kaip naudojami tie tardymai, D.Cheney kalbėjo aptakiau: „Mes aptarėme metodus. Iš mūsų pusės nebuvo pastangų jį nuo to atriboti.“

D.Cheney leido suprasti, kad kvočiant svarbiausius įtariamuosius, tokius kaip prisipažinusį rugsėjo 11-osios atakų sumanytoją Khalidą Sheikhą Mohammedą (Chalidą Šeichą Mohamedą), tardytojai turėjo elgtis griežtai.

„Ką mes turėjom daryti? Pabučiuoti jį į abu skruostus ir paklausti: „Gal teiktumėtės pasakyti mums, ką žinote?“ – Aišku, kad ne“, – sakė jis.

Afganistane - jokių suimtųjų

Jungtinės Valstijos uždarė visus savo kalėjimus Afganistane ir nebelaiko ten kokių suimtųjų, trečiadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.

Savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad po Pentagono ir Valstybės departamento atlikto nuodugnaus patikrinimo paskutinieji „trečiųjų šalių piliečiai“, kuriuos JAV laikė Afganistane, buvo perkelti, o JAV kariuomenė nebevaldo jokių sulaikymo centrų toje šalyje.

2013 metų kovą Afganistano pajėgos visiškai perėmė iš JAV kontrolę didelėje oro pajėgų bazėje įrengtame Bagramo kalėjime, pervardytame Parvano sulaikymo įstaiga, bet amerikiečiai toliau prižiūrėjo ten laikomus užsieniečius.

2001 metais apie 30 tūkst. užsieniečių karių ir civilių buvo įkurdinti toje buvusioje Sovietų Sąjungos karinėje bazėje, bet jų skaičius vėliau sumažėjo, o nuo ateinančių metų pradžios ten liks 6 000 JAV karių.

Iki 2016 metų pabaigos JAV kariškių Afganistane liks tik ambasadoje Kabule, prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) baigiant Amerikos kovinę misiją šioje šalyje.

Devyni kaliniai pakistaniečiai rugpjūtį buvo išsiųsti iš Bagramo į savo šalį. JAV kariai Afganistane sekmadienį sakė perdavę Islamabadui dar tris suimtus pakistaniečius.

Vienas Pakistano saugumo pareigūnas sakė, kad tarp perduotų kalinių yra Latifas Mehsudas – grupuotės „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP) buvusio lyderio Hakimullah Mehsudo (Hakimulos Mehsudo) artimas padėjėjas.

NATO kovinę misiją Afganistane baigs gruodžio 31 dieną, nors dalis karių dar liks padėti afganų armijai ir policijai, kuriems teks atsakomybė malšinti visoje šalyje didėjantį islamistų smurtą.