Pakvietęs klaipėdiečius į šios publicistikos rinktinės bei fotografijų albumo „Abipus tūkstantmečių slenksčio“ sutiktuves A. Stanevičius paprašė savo bendražygius žurnalistą Gediminą Pilaitį ir rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį bei režisierių, aktorių Liną Zubę padėti jam. Šie vyrai yra knygų autoriaus bendražygiai ir bičiuliai.

Į Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinį antradienį vakare susirinko A. Stanevičiaus buvę bendradarbiai, jo kūrybos gerbėjai, pažįstami ir bičiuliai.

Ši diena knygų pristatymui pasirinkta ne atsitiktinai. Kiekvienas kalbėjęs pirmiausiai susirinkusiuosius sveikino su visiems lietuviams svarbia diena – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos švente.

D. Janauskaitės nuotr.

Pradėję kalbą apie A. Stanevičiaus kelią į žurnalistiką ir laikraščio redaktoriaus postą, vakaro dalyviai išgirdo daugeliui negirdėtą faktą, kad pirmiausia dienraščiui „Tarybinė Klaipėda“ vadovauti buvo pasiūlyta G. Pilaičiui. Jis nenorėjo būti partinės nomenklatūros tampomas už virvelių, todėl atsisakė ir prasitarė apie tokią galimybę savo bičiuliui, tada dar gyvenusiam Vilniuje, A. Stanevičiui.

Tokių ir daug kitų pasakojamų smagių istorijų, susijusių su redakcija, miesto spauda, žurnalistais buvo kupinas visas vakaras.

Susirinkusieji dalijosi savo patirtimi bendraujant su A. Stanevičiumi. Vieniems jis buvo viršininkas, išleidęs į net pusmetį užtrukusią komandiruotę, kitiems – poezijos knygos recenzijos autorius, paskatinęs drąsesnei kūrybai, dar kitiems – drąsus ir išmintingas laikraščio leidėjas, sugebėjęs greitai reaguoti į istorinius įvykius. Vakaras galėjo trukti ne porą valandų, o kur kas ilgiau, jeigu mikrofoną būtų gavęs kiekvienas renginio dalyvis.

D. Janauskaitės nuotr.

Galiausiai kalba nuo prisiminimų ir asmeninių patirčių pakrypo prie aktualių klausimų – kas yra žodžio laisvė ir ar gali žurnalistai būti laisvi rašyti ką ir kaip nori.

Kai kurie pasisakymai dvelkė pesimizmu – nykdama spauda kartu gali nugramzdinti mūsų unikalią kalbą.

Grįždami prie A. Stanevičiaus knygų jo bičiuliai pabrėžė lengvą autoriaus plunksną ir taiklią akį, todėl ne vienam buvo panašu, kad publicistikos rinktinė yra iliustruota fotoalbumu, o kartu šie du leidiniai yra viena – pasakojimas apie gyvenime sutiktus žmones.

Peržvelgus feisbuke randamas dienraščio vardu pavadintas paskyras, verta atkreipti dėmesį, kad viena jų buvo ką tik sukurta.

Šiais metais sukurtoje paskyroje nėra nė vieno įrašo, nesidalinta jokia kita dienraščio informacija.

Kita paskyra, atrodanti labai panašiai, kaip ir tikroji dienraščio „Klaipėda“ paskyra, feisbuke vis tiek gali būti atpažįstama kaip fiktyvi, nes joje pažymėta, kad paskyros autorius gyvena Rytų Prancūzijos komunoje Maconge, kurioje registruota 145 gyventojai.

Skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad tikroji dienraščio paskyra turi 85 tūkst. stebėtojų, iki šiol fiksuota 75 tūkst. patiktukų. Kitos paskyros tokiais skaičiais net iš toli negali pasigirti.

Oficialioje paskyroje dalijamasi autentiškomis dienraščio publikacijomis.

Oficialioji paskyra yra sukurta 2008 metų rugsėjo 1 d. Nurodoma net puslapio ID informacija, lankytojams pateikiamas ir oficialus portalo elektroninis paštas.

Sukčiai, kurdami fiktyvią feisbuko paskyrą, veikiausiai nepagalvojo ir dienraščio pavadinimą parašė su klaidomis – be kabučių, kurios pavadinime yra būtinos.

Sukčiai siuntinėja programėle „Messenger“ pranešimus apie nebūtas loterijas ir konkursus.

Juose pranešama, kad skaitytojas esą laimėjo dovaną, ir prašo žemiau esančiame laukelyje suvesti banko kreditinės kortelės numerį.

Dienraštis „Klaipėda“ jokių kortelių ar kitų bankininkystės duomenų neprašo ir tokių žinučių nesiuntinėja.

Todėl internautai neturėtų atsakinėti į tokias žinutes, juolab jokiu būdu neturėtų spausti jokių nuorodų.

„Jei nepatvirtinsite per 24 val., laikysime Jus žlugusiu“, – taip į potencialias aukas kreipiasi aferistai.

Dienraštis „Klaipėda“ perspėja, kad konkursų ir žaidimų neorganizuoja, tad tokių pranešimų nesiuntinėja.

Skaitytojų prašoma atidžiai patikrinti feisbuko nuorodas, nepatingėti pasidomėti paskyrų istorija, patikrinti kontaktus ir kitą informaciją.

Iš kartos į kartą

Beveik aštuonis dešimtmečius leidžiamas dienraštis „Klaipėda“ ir savaitraštis rusų kalba lig šiol turi didelę ir ištikimą skaitytojų auditoriją.

Kiekvienas jų tikina laikraščio puslapiuose atrandantis tai, ko reikia būtent jam.

Dėl tokių ištikimiausių skaitytojų, kurie dešimtmečiais prenumeruoja „Klaipėdą“, šiandien dienraštis ir gyvuoja.

Klaipėdietis Artūras Jazdauskas kartu su savo tėvais „Klaipėdos“ dienraštį skaito nuo vaikystės, dar nuo tada, kai laikraštis buvo vadinamas „Tarybine Klaipėda“.

Anot Artūro, jo tėvams laikraštis – tarsi atviras langas į miesto kasdienius reikalus bei aktualijas.

„Dabar, kai jau neturiu laiko taip dažnai skaityti laikraštį, mama iškerpa svarbiausias mūsų šeimai aktualijas ir perduoda man, sudėjusi į segtuvą, kad vėliau paskaityčiau“, – pasakojo A. Jazdauskas.

Marija Gracija Bartašiūnienė. Vytauto Petriko nuotr.

Žavi kritiniai straipsniai

Ilgus metus dienraštį „Klaipėda“ kasdien skaitanti Angelina Zdanevičiūtė pabrėžė, kad leidinyje dėmesį traukia ne tik politika, bet ir miesto reikalai, todėl moteris ir renkasi būtent šį laikraštį.

„Man patinka, kad rašote aktualias naujienas, kas svarbu būtent mūsų miestui. Bet dar labai mėgstu skaityti priedus, visada paskaitau skyrelį apie sveikatą ir orus, užpildau kiekvieną kryžiažodį, čia tiesiog man yra būtinybė. Be to, visada įdomu pasiskaityti ir kritinių straipsnių, kuriuose jaučiamas tvirtas požiūris apie svarbius visuomenei įvykius ir reiškinius“, – kalbėjo ilgametė dienraščio skaitytoja Angelina.

Per tuos dešimtmečius, pasak moters, „Klaipėda“ tapo itin reikalinga savo auditorijai – daugiatautei ir daugiakalbei miesto bendruomenei, į kurios širdį sugebėjo rasti kelią.

Buvau ir liksiu ištikima „Klaipėdai“.

Kiekvieno ryto ritualas

Viena ištikimiausių dienraščio skaitytojų, kuri prieš 70 metų pati dirbo šio laikraščio redakcijoje žurnaliste, Marija Gracija Bartašiūnienė pabrėžė, kad jau daugybę metų kiekvienas jos rytas prasideda būtent nuo „Klaipėdos“ skaitymo.

„Dienraštį „Klaipėda“ prenumeruoju nuo 1958-ųjų. Prenumeruoju dar kelis leidinius, bet jūsų laikraštis yra, sakyčiau, informatyviausias ir įdomiausias. Nors per tuos ilgus laikraščio veiklos metus daug kas keitėsi Lietuvoje ir Klaipėdoje, dienraštis liko principingas ir labai įdomus, operatyvus, informatyvus, stiprus ir galingas. Buvau ir liksiu ištikima „Klaipėdai“. Pradedu skaityti nuo pirmo puslapio, perskaičiusi vedamąjį, verčiu ir skaitau paskutinį puslapį, o paskui jau – visus kitus“, – kalbėjo M. G. Bartašiūnienė.

Skaitytoja pabrėžė, kad labai mėgstanti vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Pociaus „Žvilgsnį“ antradienio numeriuose, kurio požiūris, stiprus sarkazmas ir ironija, pasak M. G. Bartašiūnienės, yra labai reikalingas šiandienos visuomenei.

Dar nespėję įsigyti prenumeratos raginami suskubti pasinaudoti ypatingu pasiūlymu, kadangi jau liepą jis nebegalios.

Paprasčiausias būdas užsiprenumeruoti „Klaipėdą“ – išsikirpti kuponą ir pateikti jį „Perlo“ terminale.

Visus prenumeratos kuponus galima rasti dienraščio „Klaipėda“ klasifikuotų skelbimų puslapyje.

Užsiprenumeruoti galima ir tiesiogiai „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centro“ pirmajame aukšte, arba internetu www.klaipeda.lt/prenumerata.

Kilus klausimų, reikėtų skambinti platinimo tarnybai tel. 397 713 arba 397 714.

„Smagu, kad skaitytojai mumis pasitiki ir kasmet aktyviai prenumeruoja mūsų laikraštį“, – pažymėjo bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius.

Juridiniams asmenims visų metų „Klaipėdos“ prenumeratos kaina šiuo metu – 81 euras. Prenumeratos kaina metams be akcijos – 102 eurai, juridiniams asmenims – 108 eurai.

Tad skaitytojai kviečiami nepraleisti puikios progos ir mūsų uostamiesčio laikraštį 2024 m. užsiprenumeruoti už gerokai mažesnę kainą.

Dienraštį galima užsiprenumeruoti ne tik visiems metams, bet ir pusmečiui, trims ar vienam mėnesiui.

Dienraštis „Klaipėda“ ir toliau vykdys spaudos misiją, siekdamas klaipėdiečius operatyviai supažindinti su visomis karščiausiomis miesto ir šalies naujienomis.

B. Gatesas suklydo

Noras pažvelgti į žiniasklaidininkų darbą iš arčiau, tiesiogiai paklausti žurnalistų klausimų, kurie kyla kone kiekvienam tiek spausdintinės, tiek radijo ar TV, tiek ir internetinės žiniasklaidos vartotojui, kitaip tariant, jaunatviškas smalsumas ir atviliojo moksleivius į dienraščio redakciją, prieš tai apsilankius radijo stotyje „Laluna“.

„Iš kur gaunate kasdienę informaciją? Kas tie žurnalistiniai tyrimai ir kas juos atlieka? Kuo spausdintas žodis skiriasi nuo verbalinės kalbos?“ – pasipylė klausimai.

Gimnazistai išgirdo, kad korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas kone prieš 20 m. kalbėjo, jog dar dešimtmetis ir popierinės spaudos neliks.

Tačiau panašu, kad jis apsiriko, nes spauda, ypač regioninė, tebėra. Ir ji, ko gero, bus dar ilgai.

Tiesa, kai staiga iškilo internetinė žiniasklaida, buvo ryškių ženklų, kad popierinė spauda traukiasi. Nepaisant to, visos šios priemonės dar turi vietą po saulę.

Apie 2010–2011 m. situacija stabilizavosi ir išliko tokiame pačiame lygyje, koks yra ir šiandien.

Tad B. Gateso frazė, kad popierinė spauda esą numirs, buvo pernelyg ankstyva.

Tamsios istorijos – įdomesnės

Gimnazistai sužinojo, kad šnekamoji kalba ir oficialioji, prestižinė, kuri atsispindi spaudoje, skiriasi, ir šito dienraštyje yra laikomasi.

Informacijos šaltinių klausimas buvo vienas aktualesnių.

Moksleiviai išgirdo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visos valstybinės ir savivaldybės įstaigos privalo suteikti informaciją.

Ir bet koks politikas, valdininkas ar tarnautojas į žurnalisto klausimus privalo atsakyti per vieną dieną.

Kad informacijos rinkimas pernelyg neužsitęstų ir pati informacija nepasentų, žurnalistai daug skambina, ieško jos.

„Kaip išsiaiškinate, kas skaitytojams gali būti įdomu?“ – klausė gimnazistai.

Ir jiems pateikus kultūrinio renginio aprašymo bei kriminalinio atvejo pavyzdžius, patys moksleiviai pripažino, kad, kaip bebūtų apmaudu, įdomesnė yra tamsioji istorija.

Nelengva žurnalisto profesija

„Kodėl užuot perskaitęs žinią interneto portale, žmogus turėtų eiti ir pirkti laikraštį?“ – klausė moksleivis.

Ir sužinojo, kad yra žmonių, kurie nesinaudoja internetu, yra tokių, kurie tiesiog įpratę skaityti popierinį laikraštį.

Esą skaitytojams reikia ir to, ir to, jie turi turėti pasirinkimą.

Vaikams buvo įdomu, kaip pavyksta uždirbti iš internetinio laikraščio, ar yra buvę atvejų, kad asmenys darė žurnalistams spaudimą, kad informacija būtų nepaviešinta, ar žurnalistai kada buvo paduoti į teismą, kokios publikacijos daugiausiai patraukia visuomenės dėmesį, ar pašnekovai žurnalistams meluoja, ar pašnekovai noriai suteikia informaciją žurnalistams.

Po daugiau nei valandą trukusio pokalbio, pačių moksleivių paklausus, ar kurį jų sudomino žurnalisto profesija, nė vienas neprasitarė, kad norėtų dirbti šį darbą, tačiau pripažino, jog profesija išties nelengva.

Dienraščio prenumeratos akcija galios iki birželio 30-osios. Paprasčiausias būdas užsiprenumeruoti „Klaipėdą“ – išsikirpti kuponą ir pateikti jį „Perlo“ terminale.

Visus prenumeratos kuponus galima rasti dienraščio „Klaipėda“ klasifikuotų skelbimų puslapyje.

Užsiprenumeruoti taip pat galima ir gyvai „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centro“ pirmajame aukšte. Arba internetu www.klaipeda.lt/prenumerata.

Kilus klausimų, reikėtų skambinti platinimo tarnybai tel. 397 713 arba 397 714.

Smagu, kad skaitytojai mumis pasitiki ir kasmet aktyviai prenumeruoja mūsų laikraštį.

„Smagu, kad skaitytojai mumis pasitiki ir kasmet aktyviai prenumeruoja mūsų laikraštį“, – pažymėjo bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius.

Pirmųjų prenumeratorių laukia malonios dovanos – klaipėdietiškas puodelis ir skani kava, įkvėpsianti skaityti ir pažinti įvairiapusę „Klaipėdą“.

Juridiniams asmenims visų metų „Klaipėdos“ prenumeratos kaina šiuo metu – 81 euras. Prenumeratos kaina metams be akcijos – 102 eurai, juridiniams asmenims – 108 eurai. Tad skaitytojai kviečiami nepraleisti puikios progos ir uostamiesčio laikraštį 2024 metams užsiprenumeruoti už gerokai mažesnę kainą.

Laikraštį galima užsiprenumeruoti ne tik visiems metams, bet ir pusmečiui, trims ar vienam mėnesiui. Taip pat galima užsiprenumeruoti tik šeštadienio numerį vienam mėnesiui ar visiems metams. Bet akcijos kaina šioms prenumeratoms nebus taikoma.

Dienraštis „Klaipėda“ ir toliau vykdys spaudos misiją, siekdamas klaipėdiečius operatyviai supažindinti su visomis karščiausiomis miesto ir šalies naujienomis.

Rusakalbių gimnazijos „Aitvaras“ gimnazistai kartu su savo mokytoja Irina Vorobjova panoro susipažinti su žurnalistų darbu ir dienraščio „Klaipėda“ redakcijos kasdiene rutina.

Vaikus stebino darbo tempas, per kurį reikia parengti publikacijas, jas redaguoti, koreguoti, sumaketuoti ir išsiųsti į spaustuvę.

Jiems buvo naujiena, kad laikraštis yra spausdinamas spaustuvėje Lenkijoje ir kasdien, dar naktį, atgabenamas Klaipėdos skaitytojams.

Mokykloje kasmet vyksta karjeros dienos, per kurias lankomės įvairiose įstaigose, šiemet nusprendėme susipažinti su darbu dienraščio redakcijoje.

„Šitie vaikai yra dalyvavę ir nugalėję respublikinėje rusų kalbos ir literatūros olimpiadoje, tarp jų yra ir lietuvių kalbos olimpiados, skirtos tautinių mažumų moksleiviams, nugalėtoja. Todėl juos domina su kalba tiesiogiai susijusi žurnalisto profesija. Mokykloje kasmet vyksta karjeros dienos, per kurias lankomės įvairiose įstaigose, šiemet nusprendėme susipažinti su darbu dienraščio redakcijoje. Aš nuolat perku savaitraštį „Klaipėda“ rusų kalba, todėl įdomu susipažinti, kaip jis kuriamas“, – kalbėjo mokytoja.

Moksleiviai sužinojo, kad redakcija yra būtent ta vieta, kur suplaukia kone visa miesto informacija. Ją reikia patikrinti, išanalizuoti, parengti publikacijas, kurias vėliau skaito miesto ir regiono gyventojai.

Dienraštis yra leidžiamas kasdien, todėl, anot redaktoriaus, žiopsoti nėra kada.

Taigi straipsniai yra rašomi kiekvieną dieną, tad darbas redakcijoje gana įtemptas – faktų tikrinimas, rašymas, redagavimas, koregavimas, maketavimas.

Gimnazistai sužinojo, kad laikraštis yra spausdinamas ant perdirbto popieriaus, taigi nė vienas medis dėl dienraščio „Klaipėda“ nėra nukertamas.

Vaikus domino, ar yra tokių temų, apie kurias žurnalistams draudžiama rašyti, ir išgirdo, kad Lietuvoje cenzūros nėra. Vis dėlto reporteris turi prisiimti atsakomybę dėl pateikiamos informacijos patikimumo, tad privalo atsakingai ją tikrinti.

Moksleiviai klausinėjo, koks yra tiražas, ar dienraštis miesto gyvenimui daro įtaką, kokių savybių reikia žmogui, pasirinkusiam žurnalisto profesiją, ir džiaugėsi, kad pavyko apsilankyti dienraščio redakcijoje ir iš arti pamatyti darbo specifiką.

Paroda "Moters kodas" vyks visą savaitgalį.

Nors pavadinimas labiausiai kalba apie dailiosios lyties atstoves dominančius dalykus, joje bus ką veikti ir vyrams. Nepamiršti bus ir mažieji lankytojai.

Dažniausiai panašiuose renginiuose lankytojų akys krypsta į parodos dalyvių produkcijos ir paslaugų pristatymą. Mat jose ne tik parduodama – įmonių atstovai noriai bendrauja su interesantais, grožio srities specialistai konsultuoja ir moko lankytojus naujovių.

Parodoje dalyvauja 110 įmonių. Daugelis jų pristato profesionalią, dekoratyvinę, natūralią kosmetiką, nagų, plaukų ir grožio paslaugas, parfumeriją. Specialistai konsultuoja ilgalaikio makiažo klausimais, kalba apie kvapų terapiją, padeda susigaudyti sveikatingumo priemonių įvairovėje.

Čia galima išsirinkti tekstilės, trikotažo, odos, kailių gaminių, pasinaudoti dizainerių paslaugomis, pasiieškoti nematytų juvelyrinių gaminių, bižuterijos, aksesuarų, įsigyti galanterijos ir net avalynės.

Parodoje nemažai dėmesio skiriama pomėgiams, laisvalaikiui, sportui, sveikatingumo priemonėms.

Lankytojų laukia ir išskirtiniai Kalėdų dovanų pasiūlymai.

Organizatoriai žada nustebinti stilingų mados kolekcijų demonstravimu. Spalvingų mados ir grožio renginių bus ne vienas.

Vienas įdomiausių, daugiausia žiūrovų žadantis sutraukti renginių parodoje bus kūno tapybos čempionatas "Šepetėlių kovos".

Parodoje "Moters kodas" dalyvauja ir dienraštis "Klaipėda". Salės dešinėje, arčiau įėjimo, redakcija įrengė savo stendą, kuriame galima su nuolaida užsiprenumeruoti "Klaipėdą" 2023 m. lietuvių ar rusų kalbomis.

Darbuotojai atsakys į visus skaitytojus dominančius klausimus ir pristatys kitus dienraščio leidinius.

"Į parodą kviečiame visus Klaipėdos ir aplinkinių rajonų žmones. Manome, kad jie patirs ne tik įdomių akimirkų, bet ir sužinos kažką negirdėto, įsigis naujų jiems patikusių dalykų, susipažins su naujomis tendencijomis bei gaminiais, sužinos apie įdomias ir naudingas paslaugas. Pasirinkti tikrai bus iš ko. Tai – pramoga ir šventė, skirta visai šeimai. Kviečiame pastudijuoti parodos renginių programą ir pamatyti labiausiai dominančius", – kalbėjo parodą organizuojančios bendrovės "Ekspozicijų centras" direktoriaus pavaduotoja Ilma Gibavičienė.

Įdomu ir įdomiau

Šiandien, žvelgiant į 15 metų senumo – 2007 m. lapkričio 7 dienos – dienraščio "Klaipėda" numerį, matyti, kiek pastangų redakcija dėjo, kad laikraštis būtų įdomus skaitytojams.

Tos dienos numerio, kai dienraščiui sukako 62-eji, pirmajame puslapyje anonsai skelbė: "A.Sysas teigia, kad vieni pensininkai bus laimingi, kiti – apiplėšti" ir "Latvijos visuomenei labiau rūpi valstybė, lietuviams – pinigai."

Vedamojo straipsnio "Į valdišką mašiną – be žmonų" autorius, žurnalistas Vigantas Danilavičius atskleidė, kad Klaipėdos valdininkai ne tik naudojosi tarnybiniu transportu, bet ir kiekvieną mėnesį gavo kompensacijas už savo pačių privačius automobilius.

Dienraščio pagrindinio rašinio pabaigoje paliktas "desertas" skaitytojams – paskutinis straipsnio skyrelis vadinasi "Vicemerai daužė hondas", o jo tekstas dar pikantiškesnis: "Valdiškos mašinos neišvengia ir avarijų. 2007-ųjų birželį, vykstant iš komandiruotės kelyje Vilnius–Klaipėda, "Honda Accord", vairuojamas mero pavaduotojo Beno Šimkaus, patyrė avariją. Nuostolius padengė draudimo kompanija. Pernai rugpjūtį tuometis vicemeras, dabar savivaldybės sekretorius Vidmantas Plečkaitis, Tiltų gatvėje stuktelėjo į mikroautobusą. Vicemeras tarnybiniu automobiliu "Honda Accord" vyko į pasitarimą dėl transporto srautų, prasidėjus Biržos tilto remontui".

To paties laikraščio numerio pirmame puslapyje buvo ir Virginijos Spurytės publikacija "Dėl streikų teisėtumo – konfliktas" – apie įsibėgėjantį pedagogų protesto maratoną bei abejones jo teisėtumu.

Greta – ir Jūratės Žuolytės straipsnis "Mis Lietuvai" – Pelenės dalia".

Publikacijos autorė retoriškai klausė, ar kas nors drįstų gražiausią savo šalies merginą išsiųsti į konkursą "Mis Pasaulis" be šventinės suknelės?

Esą lietuviai būtent taip ir pasielgė su tuomete šalies grožio karaliene Jurgita Jurkute.

Apie stulpą ir barstytuvus

Penkiolikos metų senumo problemas dienraščio gimtadieniniame numeryje atskleidė ir Giedrė Balčiūtė straipsnyje "Keliams trūksta barstytuvų".

Esą "kelininkai užmiestyje prognozuoja slidžią žiemą", todėl smėliu ir druska bus barstoma mažiau nei pusė apsnigtų ir apledėjusių Klaipėdos regiono kelių.

O po šituo tekstu pateikiamos orų prognozės išties liudijo, kad jau artimiausią lapkričio parą numatomas lietus ir lijundra.

Eglės Kasparavičiūtės rašinys apie tai, jog keturios įmonės kratosi atsakomybės pasirūpinti pavojingai griūvančiu elektros stulpu, pavadintas gana kurioziškai – "Šeimininko nerandantis stulpas grasina nelaime".

Atskiro lingvistinio dėmesio vertas ir skelbimas tos dienos numeryje, kviečiantis mokytis šnekamosios lietuvių kalbos.

Šiandien sunku suvokti, kam jis galėjo būti skirtas, nes kaip tik tais, trečiaisiais ES narystės metais, buvo pats emigracijos įkarštis ir tautiečiai bandė pramokti ne lietuviškai, o angliškai ar vokiškai.

Nepaisant to, Eugenija Čeponaitė maloniai kvietė į intensyvius lietuvių kalbos kursus, kur "jūs konversacijos būdu įgysite šnekamosios kalbos įgūdžių".

"Neturtingiausi" šalies piliečiai

Kaip dabar, taip ir lygiai prieš 15 metų "mažiausiai" uždirbantys ar bent jau manantys, kad už savo darbą gauna nepelnytai mažai, buvo tie asmenys, kuriems algos buvo mokamos iš valstybės biudžeto.

Tai atskleidžia dvi trumpos žinutės, lakoniškai pavadintos "Pažeidėja" ir "Teisėjai".

Pirmojoje rašoma: "Seimo Darbo frakcijos narė Loreta Graužinienė išsivežė Labanoro regioniniame parke prie ežero nelegaliai pastatytą mobilųjį namelį, tačiau dėl 5 tūkst. litų baudos ketina bylinėtis teisme. "5 tūkst. litų man yra dideli pinigai", – sakė L.Graužinienė".

Antroji žinutė bylojo apie dėl sumažintų atlyginimų besibylinėjančių teisėjų bylose – pirmąją jų pergalę prieš valstybę.

Problemos: vieni dramatiškiausių metų dienraščiui "Klaipėda" buvo 1993-ieji, kai dalis uostamiesčio deputatų panoro, kad laikraštis taptų miesto tarybos organu, tačiau taip neįvyko. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pranašiškų ženklų netrūko

Žvelgiant į keliolikos metų senumo laikraštyje skelbtas naujienas, matyti, kad šiandieniniai įvykiai pasaulyje buvo projektuojami jau tada.

Tik klausimas, ar tuomet, Europos valstybėms priėmus kitus sprendimus, būtų buvę galima kaip nors pakeisti ateitį.

Tądien, kai dienraštis "Klaipėda" minėjo 62-ąsias veiklos metines, jo puslapyje "Pasaulis" pasirodė kone pranašiška informacija, kuri šiandien turi dramatiškas pasekmes – "Europa neatsispiria "Gazprom" vilionėms".

Straipsnyje rašoma": "Vakarai vėl susigundė pigiomis rusiškomis dujomis. Prieštaringam "Nord Stream" projektui pritaria vis daugiau Europos šalių."

Kitoje to paties puslapio publikacijoje – apie du Sankt Peterburge nunuodytus specialiuosius agentus.

"Rusiją valdantys jėgos struktūrų klanai nepasidalija valdžia. Specialiųjų tarnybų kova jau pareikalavo pirmųjų aukų. Sankt Peterburge buvo rasti du lavonai. Paaiškėjo, jog abu vyrai dirbo specialiojoje tarnyboje. Tyrėjai nustatė, kad jie abu buvo nunuodyti. Mirties dieną šie asmenys buvo susitikę su buvusiu kolega, kuris turi ryšių", – rašoma straipsnyje, kurių šia tema visai netrukus tik daugės, nes nuodijimai taps V.Putino valdžios įtvirtinimo vizitine kortele.

Skiltyje "Naujienos trumpai" rašoma apie Rusijos "baimes".

Skaitant šią žinutę šiandien, matyti preliudija į šiemet pradėtą invaziją į Ukrainą ir turėtus planus Baltijos šalims: "NATO patruliavimą Baltijos šalių padangėje Rusija sieja su piktais kėslais. Tai žurnalistams Maskvoje vakar sakė neįvardytas karinis diplomatinis šaltinis. Pasak jo, NATO naikintuvų patruliavimas Baltijos oro erdvėje yra akivaizdus pavyzdys, kaip Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi potencialiems karo veiksmams."

"Neptūnas" ir sukaktis

Lygiai prieš penkiolika metų toks pat skausmingas, kaip ir šiemet, buvo krepšinio klubo "Neptūnas" finansavimo klausimas.

Tuomet legendinis žurnalistas Aldas Vabuolas savo straipsnyje apie krepšinio klubui "Neptūnas" skirtus pinigus iš miesto biudžeto rašė: "Liūto dalį pinigų – 360 tūkst. litų gaus "Neptūnas, o 140 tūkstančių pasidalins kiti miesto sporto klubai."

Vienintelę žinią apie dienraščio gimtadienį tądien galima rasti tik rubrikoje "Kokteilis", spausdintoje paskutiniame laikraščio puslapyje.

Ten, į šią skiltį rašęs Česka (Česlovas Kavarza) rėžė be skrupulų: "Šiandien "Klaipėdos" dienraščio įdomus gimtadienis. 62 metai. Nors gimtadienis ir ne jubiliejinis, tačiau dovanos šventę padarys linksmesnę, nuostabesnę."

Dienraštis šioje netikrų naujienų ir propagandos eroje liko vienas patikimiausių žinių ir informacijos šaltinių skaitytojams.

Skaitome "Klaipėdą"

2008 metais dienraščio gimtadienis taip pat paminėtas kukliai.

Pirmajame puslapyje užsimenama, kad laikraštis savo gimimo dienos proga tęsia tradiciją išrinkti ir paskelbti tolerantiškiausią metų žmogų.

Tais metais "Tolerancijos sparnai" atiteko Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonui Gediminui Numgaudžiui.

Laikraštyje taip pat dėkojama skaitytojams, partneriams ir ištikimiems draugams už dėmesį, draugystę ir bendradarbiavimą.

"Kas rytą kartu su dienraščiu "Klaipėda" dieną pradeda per 106 400 skaitytojų. Kiekvienais metais jų gretos vis didėja. Ši žinia pati geriausia dovana dienraščio redakcijai. "Klaipėda" yra seniausias, didžiausią pasitikėjimą ir skaitytojų auditoriją turintis dienraštis uostamiestyje", – rašyta 2008-ųjų lapkričio 7 dienos numeryje.

"Gyvename Klaipėdoje. Skaitome "Klaipėdą" – toks buvo tų metų šūkis.

Tą pačią dieną dar kitais metais tarp gausaus srauto miesto aktualijų trumpai paminėta, kad dienraščiui sukako 64-eri ir kad išvakarėse pirmasis suskubo ta proga leidinio darbuotojus pasveikinti tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuris tuokart dienraščiui linkėjo "nepamiršti savo misijos – ginti kiekvieno mūsų teisę žinoti".

Dienraščio gimtadienio proga žurnalistė Daiva Janauskaitė kalbino ilgametį "Klaipėdos" darbuotoją Saulių Jokužį, kurio prisiminimai apie darbą redakcijoje buvo šmaikštūs ir įdomūs.

2010 metais lapkričio 7-oji buvo sekmadienis, ir laikraščio numeris nepasirodė, tačiau kitos dienos numeryje buvo parašyta apie dienraščio gimtadienio proga išrinktą Metų tolerancijos žmogų – verslininką Aldą Kliuką.

2011 m. "Klaipėdos" žurnalistai 66-ojo dienraščio gimtadienio proga Metų tolerancijos žmogumi išrinko archeologą ir muziejininką, profesorių Joną Genį.

Dar viena aktualiai šiandien skambančių temų dienraštyje tądien buvo Vidmanto Matučio publikacija, kurioje rašyta, jog iki 2014 m. Klaipėdoje, prie Kiaulės Nugaros, turi pradėti veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas.

O štai pasaulio trumpųjų žinučių puslapyje "NATO – ne priešas" rašyta, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka NATO vadina Baltarusijos konkurentu, bet ne priešu.

Liko įamžinta puslapiuose

Lygiai prieš 10 metų dar vienos "Klaipėdos" sukakties proga Tolerancijos žmogumi dienraščio žurnalistai išrinko režisierę Dalią Kanclerytę.

Tų pačių metų pirmajame puslapyje paskelbtame anonse sušmėžavo dar vienas šių dienų antiherojus: "Elito rokiruotė Rusijoje – gynybos šefu paskirtas Sergejus Šoigu."

Dar po metų redakcijos darbuotojų sprendimu Tolerancijos žmogumi tapo S.Jokužys, paskui – paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Per tą laiką į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas po ketverių metų pertraukos grįžo Algirdas Kamarauskas, prieš tai skandalingai jas palikęs.

Paskelbta, kad į įprastą vietą Dangėje bus plukdomas suremontuotas burlaivis "Meridianas".

O Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui išvykus į JAV, jo tuometė žmona Agnė Zuokienė įstojo į Socialdemokratų partiją.

Visa tai liko įamžinta gimtadieniniame dienraščio "Klaipėda" numeryje 2012 m.

Septynetas – sėkmės skaičius

2015-aisiais buvo dienraščio 70 metų jubiliejus, apie tai ir pirmasis tos dienos numerio puslapis, kuriame rašoma, jog ne kiekvienas leidinys Lietuvoje gali pasidžiaugti, kad buvo leidžiamas be pertrūkių.

O 74-ųjų "Klaipėdos" sukaktuvių proga prisiminta, jog "dienraštis šioje netikrų naujienų ir propagandos eroje liko vienas patikimiausių žinių ir informacijos šaltinių skaitytojams".

Prieš dvejus metus, kai dienraščiui sukako 75-eri, laikraščio gimtadienio proga parengta publikacija, kurioje prisimintas beprecedentis atvejis, kai atkūrus nepriklausomybę, nemažai uostamiesčio deputatų norėjo, kad "Klaipėda" taptų miesto tarybos organu, kaip būdavo sovietmečiu.

Ir trečiaisiais nepriklausomybės metais, siekiant ištrūkti iš miesto politikų įtakos sferos, tuometis dienraščio vyriausiasis redaktorius Antanas Stanevičius ryžosi "Klaipėdos" privatizavimui.

Pernai lapkričio 7-oji buvo sekmadienis, tądien laikraščio numerio nebuvo, tad ir leidinio gimtadienis praslinko tyliai.

Na, o šių metų dienraščio gimtadienio proga susipynė daugybė septynetų – šiemet 770 metų sukaktį mininčioje Klaipėdoje, 77-erius metus (tai yra dešimtkart trumpiau) veikiantis miesto dienraštis "Klaipėda" šiandien, lapkričio 7-ąją, vėl mini leidinio gimtadienį ir tęsia savo misiją informuoti miestą ir miestiečius.