– Gal pradėkime nuo to, ar tikrai paauglių mityba kelia susirūpinimą?

– Turiu pripažinti, kad taip. Man, kaip gydytojai dietologei, tai tikrai. Išskirčiau keletą dalykų, kuriuos labiausiai pastebiu.

Tiek kalbant apie paauglius, tiek apie visą visuomenę, vyrauja atsainus požiūris į maistą ir mitybą. Tai patvirtina nuolat atliekami moksleivių mitybos tyrimai. Galime matyti, kad prastėja mitybos įpročiai, ir, keisčiausia, situacija netgi pablogėjo karantino metu, kai vaikai laiką leido namuose. Matome prastėjančius rodiklius: mažėja pusryčiaujančių mokinių, mažėja kasdien vaisius, daržoves valgančių mokinių. Nemaža dalis mokinių vartoja saldžius, energinius gėrimus. Visa tai būdinga vyresniems paaugliams. Lietuvoje daugėja vaikų ir paauglių, turinčių antsvorio, ar net nutukusių. Nors mūsų vaikų ir paauglių rodikliai nėra labai dideli, palyginti, tarkime, su kitomis Europos ar Vakarų šalimis, bet faktas – antsvorio ir nutukimo rodikliai pamažu didėja kiekvienais metais. Vadinasi, vis mažiau vaikų kūno masė yra normali.

Dar viena problema: viena vertus, vyrauja atsainus požiūris į maistą, kita vertus, atsiranda vis daugiau paauglių, kurie pernelyg stipriai susirūpinę maistu ir savo kūno vaizdu. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje nėra detalių tyrimų apie valgymo sutrikimų paplitimą paauglystės amžiuje, akivaizdžiai pastebima, kad valgymo sutrikimai dažnėja, o žmonės, kuriems jie diagnozuojami, jaunėja. Paauglystė yra tas kritinis amžius, kada atsiranda valgymo sutrikimų ir jie gilėja. Manoma, kad maždaug penktadaliui paauglių būdingas sutrikęs valgymas, kai sau taikomi nepagrįsti ribojimai, valgoma vadovaujantis mitais apie maistą ir pan. Dietų laikymasis taip pat ganėtinai dažnas, kalbant apie paauglius, o būtent nepagrįstų dietų laikymasis maždaug dešimt kartų padidina riziką susirgti valgymo sutrikimu.

– Kodėl paaugliai laikosi dietų: nepatenkinti savo kūnu, neatitinka kažkokių visuomenės standartų?

– Taip. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad su amžiumi didėja vaikų nepasitenkinimas savo kūnu, vadinasi, mažėja paauglių, kurie yra patenkinti savo išvaizda. Pavyzdžiui, jeigu paimtume Lietuvos vidurkį, tai penktoje klasėje apie 53 proc. vaikų yra patenkinti savo išvaizda, o devintoje klasėje tokių paauglių lieka tiktai maždaug 32 proc. Liūdna matyti tokius skaičius.

Įdomu pastebėti skirtumus tarp miestų ir mažesnių vietovių. Nepasitenkinimas savo kūno vaizdu žymiai didesnis tarp miestuose gyvenančių vaikų: iš jų „pirmauja“ Vilnius, tada – Klaipėda, Kaunas. Labai įdomu, kad apskritai pirmoje vietoje yra Palangos jaunimas. Šį fenomeną įdomu patyrinėti, nors jis gal ir toli nuo mitybos.

Kodėl svarbu į tai atkreipti dėmesį? Nepasitenkinimas savo išvaizda gali ne tik sumažinti moksleivių pasitikėjimą savimi ir veikti jų gyvenimo kokybę, bet ir skatinti griebtis nepagrįstų dietų, o tai savo ruožtu didina valgymo sutrikimų riziką. Žmogaus gyvenimą sujaukiantys valgymo sutrikimai akivaizdžiai jaunėja. Valgymo sutrikimų centre didžiulės eilės ir galima pastebėti, kad pagalbos ten tikrai kreipiasi vis jaunesni žmonės.

Dar pastebima, nors tai labiau susiję ne su mityba, o su gyvensena, – paauglių fizinis aktyvumas išlieka iš tikrųjų menkas, toli gražu nuo to, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai, natūralu, prisideda ir prie to nepasitenkinimo kūno vaizdu. Fizinį aktyvumą keičia ekranai, prie kurių dažnai užkandžiaujama mažesnės maistinės vertės produktais. Ekranai trukdo išsimiegoti, o neišsimiegojęs žmogus linkęs daugiau valgyti, rinktis mažiau maistingus, greitos energijos produktus. Kai yra miego trūkumas, daugiau kaupiasi ir vidinių riebalų.

Beveik penktadaliui paauglių būdingas sutrikęs valgymas, kai sau taikomi nepagrįsti ribojimai, valgoma vadovaujantis mitais apie maistą ir pan.

Viskas labai glaudžiai gyvenime susiję. Antsvoris ir nutukimas provokuoja dietų laikymąsi, dietų laikymasis išprovokuoja vystymosi, sveikatos, psichikos sutrikimus. O nesubalansuotos gyvensenos pasekmės – ilgalaikės. Viena sveikos mitybos pamoka ar perskaityta knygutė apie sveiką gyvenseną nieko neišspręs. Sakyčiau, paaugliai yra tarsi lakmuso popierėlis – jie atspindi, kaip mes visi gyvename.

– Grįžkime trumpam prie paauglių nepasitenkinimo savo kūnu. Buvo daug kalbama apie žalingą liekno kūno kultą, stengiamasi su tuo kovoti. Matyt, nelabai sėkmingai, nes vis tiek paauglės nori būti kuo lieknesnės?

– Manau, tiesiog požiūrio pokytis nevyksta greitai. Prasidėti pokyčiai turėtų šeimoje. Paauglių gyvenime atsispindi jų tėvų požiūris į savo pačių kūnus, kaip ir ką jie kalba apie vaikus, kaip komentuoja. Kad situacija pasikeistų, dirbti reikia ne tik su vaikais, bet ir su tėvais, ir  įdėti daug darbo.

– Ką patartumėte tėvams, kurie nori gero savo vaikams?

– Visų pirma, tas gero norėjimas turėtų būti paremtas ne kritika ar žeminimu, o pagyrimais ir mokymu. Pasistenkite nekritikuoti nei savo vaiko, nei kito žmogaus išvaizdos ar stiliaus. Kitas dalykas – paauglys yra paaugęs vaikas. Vaikų mitybai – manau, niekas nesiginčys – didžiausią įtaką turi tai, kaip gyvena, maitinasi, bendrauja šeima, koks joje auklėjimo stilius. Jeigu auklėjimo stilius yra totalitarinis – „pasakiau, ir turi būti švari lėkštė“ arba „pasakiau, kad šito tau negalima, ir viskas“ – tai natūralu, kad paauglys, gavęs daugiau laisvės, darys priešingai. Kitaip sakant, paauglio elgesys ir požiūris į gyvenimą priklauso ir nuo auklėjimo stiliaus, ir nuo tėvų įpročių, jų pavyzdžio. Juk vaikai mokosi iš pavyzdžio, iš veiksmo, bet ne iš pasakymo, ne iš bukletų ar knygelių. Pirmas ir didžiausias pavyzdys vaikams nuo mažens yra tėvai. Pavyzdžiui, net yra nustatyta, kad motinų dietų laikymasis didina jų dukrų valgymo sutrikimų riziką ateityje. Tad visų pirma suaugusieji turi atidžiai pažvelgti į save.

Labai svarbus reiškinys, išskiriamas Europos mitybos draugijos rekomendacijose, kalbant apie vaikų nutukimą, – dažnas šeimos valgymas kartu. Bent penkis kartus per savaitę, o idealiausia – bent kartą per dieną šeima turėtų valgyti kartu. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau šeima valgo kartu, tuo mažiau paaugliai linkę į žalingus įpročius, o ir savarankiškai dažniau renkasi sveikesnius produktus.

Valgymas kartu – tai ir prevencija. Tėvai gali anksti pamatyti tam tikrus ženklus, kad kažkas su vaiku vyksta, pavyzdžiui, jis pradeda nebevalgyti, slėpti maistą. Būna taip, kad į konsultaciją tėvai atveda mergaitę, turinčią akivaizdų valgymo sutrikimą, ir sako metus nepastebėję, kad ji nieko nevalgo ir jai krenta svoris.

Maisto gaminimas kartu, vaiko įtraukimas į maisto planavimą, pirkimą – tai svarbu. Taip mes jį mokome, nes greitai jis bus studentas, išeis gyventi kažkur atskirai ir maistą turės pasigaminti pats. Ką jis gamins? Ką jis valgys? Kas apskritai yra tas maistas? Kaip jį pagaminti? Vaikas turi išmokti iš tėvų.

Dar labai svarbu – informacijos, kurią vaikas gauna, atsirinkimas. Leidiniai, filmai, socialinė žiniasklaida. Jei paauglio valgymas jau sutrikęs, reikia kartu su juo kritiškai peržiūrėti, ką jis žiūri, ką seka socialiniuose tinkluose, kas jam ten įdomu, nes iš tiesų juk jie tame gyvena, tai smarkiai veikia jų veiksmus, pasaulio ir net savęs suvokimą.

– Turbūt ir fizinį aktyvumą tėvai turėtų skatinti savo pavyzdžiu?

– Taip, fizinio aktyvumo reikia ne tik paaugliui, bet ir visai šeimai. Paaugliams fizinis aktyvumas reikalingas, kad jie geriau susikauptų, geriau mokytųsi. PSO paaugliams rekomenduoja daugiau negu 60 min. aktyvios veiklos per dieną. Nebūtina eiti į sporto salę ar sporto būrelį. Dviratis, riedučiai, paspirtukas (ne elektrinis, žinoma), plaukimas, krepšinis kieme – tai, kas malonu. Pirmas fizinės veiklos pasirinkimo kriterijus turi būti ne tai, kad figūra bus gražesnė, raumenys didesni ar pan., o malonumas ir kūno atsipalaidavimas. Kad tavo kūnas atrodo sveikai, kai daug judi, – tik papildomas poveikis. Svarbiausia yra malonumas, atsipalaidavimas, vadinamasis garo nuleidimas.

– Ar tiesa, kad svoriui ir gerai paauglio savijautai labai reikšmingas pakankamas ir kokybiškas miegas.

– Svorio didėjimas labai susijęs su miego stoka. Iš tiesų tai yra didžiulė problema, kad žmonės vis mažiau miega. Todėl būtina skirti daugiau dėmesio paauglių miegui ir laikui, praleidžiamam prie ekranų. Po mokslų ir namų darbų paaugliai neturėtų prie ekranų praleisti daugiau kaip dvi valandas savo laisvo laiko per dieną. Tačiau, jeigu paauglys jau turi antsvorio arba serga nutukimu, rekomenduojama tą laisvą laiką prie ekranų dar labiau riboti – mažiau negu valanda.

B. Jarašūnės patarimai

Kaip kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie valgymo sutrikimų prevencijos?

• Nestigmatizuokime ir pagarbiai kalbėkime tiek apie vaikų, tiek apie savo ir kitų žmonių kūnus.

• Pasistenkime nekritikuoti kitų išvaizdos ar stiliaus – visi turime teisę į ieškojimus.

• Atsakingai peržvelkime, kuo dalijamės savo socialiniuose tinkluose.

• Atkreipkime dėmesį į pasikeitusius vaikų ir paauglių valgymo įpročius, įtartiną nevalgymą, liesėjimą.

Uždegimo slopinamoji mityba

Sveikos mitybos specialistės, uždegimo slopinamosios mitybos propaguotojos Gretės Brokienės teigimu, šiandieniame informacijos sraute, kupiname reklamos ir kitokio triukšmo, žmogui pasirinkti be galo sunku. Visuomenė nebesupranta, kas yra dieta apskritai, o stebuklus žadančios dietos apipintos mitais, kuriais tikėti neverta. Juk iš tiesų dieta, verčiant iš senovės graikų kalbos, yra gyvenimo būdas, gyvenimo režimas.

Klinikiniu, medicininiu požiūriu, dietą gali skirti gydytojas dietologas arba kitas kvalifikuotas specialistas žmogui, kuriam to reikia dėl ligos. Sveiki žmonės tiesiog turėtų sveikai gyventi ir sveikai maitintis. Reikėtų suvokti, kad tai, ką dedi į burną, atsispindi kiekviename tavo gyvenimo žingsnyje, kiekvieną dieną.

„Jeigu žmogus kažkuo serga, gydytis turėtų gydytojo paskirtais vaistais, o mityba tiesiog turėtų būti sveika, tačiau labai daug žmonių neįvertina mitybos svarbos, – apgailestauja G.Brokienė. – Sveika gyvensena yra kompleksinis dalykas. Patiriamas stresas, nemiga, žalingi įpročiai ar pasyvus gyvenimo būdas – visa tai organizmui daro negrįžtamos žalos, kurios vien maistu kompensuoti neįmanoma. Ir rūpintis sveika gyvensena reikia ne tada, kai jau gydytojas diagnozę rašo ant lapo, o gerokai anksčiau. Svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus ženklus ir vadovautis mokslu pagrįstais sprendimais. Vienas tokių – uždegimo slopinamoji mityba.“

Faktas: G.Brokienė primena moksliniais tyrimais įrodytą tiesą – valgome pernelyg daug uždegimus skatinančio maisto. G. Brokienės asmeninio archyvo nuotr.

Ši mityba, anot pašnekovės, – mitybos būdas, kuris tarsi užkerta kelią  uždegimo procesams vystytis. „Medikai jau garsiai šneka apie tai, kad netinkami mitybos įpročiai yra pagrindinė lėtinių ligų priežastis. Lėtinės ligos – irgi uždegimo procesai. Tad, norint užkirsti kelią įvairioms rizikoms, reikėtų visų pirma maitintis taip, kad tų uždegimų nekiltų, – tikina G.Brokienė. – Yra daugybė mokslinių duomenų, įrodančių, kad mes valgome pernelyg daug uždegimus skatinančio maisto, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar perdirbto maisto ir pusfabrikačių, kuriuose daug konservantų ir kitų kenksmingų medžiagų. Todėl į racioną būtina įtraukti produktų, pasižyminčių uždegimo slopinamosiomis savybėmis.“

Stebuklus žadančios dietos apipintos mitais, kuriais tikėti neverta. Juk iš tiesų dieta, verčiant iš senovės graikų kalbos, yra gyvenimo būdas, gyvenimo režimas.

Kuo paprasčiau – tuo geriau

Specialistė akcentuoja, kad vien uždegimo slopinamoji mityba nebus panacėja, siekiant iš tiesų veiksmingų rezultatų sveikatai. Kartais žmonės įsivaizduoja, kad savaitei pakeitę mitybos įpročius pasveiks, kad pasibaigs organizme daug metų vykstantys uždegimo procesai. Tai tiesiog nelogiška.

Taip, yra maisto, kuriame gausu antioksidantų, polifenolių, mažinančių uždegimo procesus. Tačiau mūsų kasdienė mityba, anot G.Brokienės, visų pirma, turėtų būti kuo paprastesnė, artimesnė žmogaus prigimčiai, suteikianti energijos ir gerų emocijų, o ne, priešingai, nuodijanti ir sukelianti sunkumo jausmą.

Norint maitintis sveikai, turėtume rinktis visavertę ir subalansuotą mitybą. Organizmas kasdien turėtų gauti reikalingą kiekį maistinių medžiagų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, vitaminų ir, žinoma, vandens. Maistas turi būti kuo mažiau chemiškai apdorotas; jei apdorotas termiškai – tai sveikatai palankiu būdu, o ne keptas aliejuje ar hidrintuose riebaluose. Būtina vengti genetiškai modifikuotų produktų.

Mityba turi būti įvairi, tad svarbios visos maistinės grupės – vaisiai, daržovės, mėsa, grūdiniai ir natūralūs pieno produktai, ypač rauginti, kuriuose daug probiotikų. Svarbu valgyti riešutų, sėklų, žuvų, jūrų gėrybių – tokių produktų, kurie kuo paprasčiau gaunami ir kuriuos reikia kuo mažiau termiškai apdoroti.

G.Brokienė akcentuoja, kad organizmui svarbūs produktai, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų, skaidulinių medžiagų ir, žinoma, omega-3 rūgščių, kurių pats organizmas nepasigamina. „Omega-3 yra stipriai vidinius organizmo uždegimus slopinančios riebiosios rūgštys, tačiau organizmui gauti jų pakankamai su maistui be galo sunku. Todėl verta papildyti mitybą kokybiškais omega-3 rūgščių papildais, tik labai svarbu, kad papildas turėtų ir daug polifenolių, nes būtent jie padeda omega-3 rūgštims pasiekti ląstelės membraną“, – sako pašnekovė.

Dar, pasak jos, labai svarbu, kad mityba būtų reguliari, t.y. nuolat būtų palaikomas gliukozės kiekis kraujyje – tai prevenciškai veikia uždegimo procesus.

G.Brokienės teigimu, uždegimo slopinimas keičiant savo mitybą gali būti labai veiksmingas, tačiau jis veikia tik tada, kai valgote įvairių maisto kategorijų produktus ir tai paverčiate nauju gyvenimo būdu. Kitaip tariant, didžioji raciono dalis, apie 80 proc., turėtų būti kruopščiai apgalvota, o maždaug apie 20 proc. galima pasilikti įvairioms netipiškoms situacijoms: šventėms, valgymui ne namuose ir pan.

„Iš tikrųjų viskas paprasta – tereikia žinoti keletą elementarių tiesų ir valgyti sąmoningai, jokiu būdu ne tuomet, kai nėra ką veikti, liūdna ar tiesiog esate įpročio vergas“, – sako pašnekovė.

Artimiausia prigimčiai

Intuityvaus valgymo konsultantė, kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė Ingrida Augutė teigia, kad kai buvome vaikai, dažniausiai valgydavome tik jausdami tikrąjį – biologinį – alkį ir sustodavome pajutę malonų sotumą. Valgėme viską, kas mums atrodė skanu ir nuo ko jausdavomės gerai – tiesiog elgėmės taip, kaip diktavo mūsų intuicija. Buvome tikri intuityvūs valgytojai.

Laikui bėgant kai kurie mūsų įvedėme savo mitybos taisykles, pradėjome destruktyviai kontroliuoti, ką valgome, nustatėme porcijų dydžius, suskirstėme maistą į gerą ar blogą. Ir visa tai darėme dėl lieknesnės figūros ir sveikatos. Negana to, kai kurie pradėjome maistą naudoti ne pagal paskirtį – atradome, kad tai gali padėti tvarkytis su emocijomis, pavyzdžiui, liūdesiu, vienišumu, nuoboduliu. Tai vadinama emociniu valgymu.

„Intuityvus valgymas – kai žmogus valgo vadovaudamasis alkio ir sotumo jausmu, valgo viską, kas jam skanu ir nuo ko kūnas jausis gerai, be kaltės, baimės, gėdos jausmo. Žiūrint plačiau, tai programa, kuri grąžina žmogų prie sveiko santykio su savimi, su maistu, su mankšta, normalizuoja kūną ir savijautą“, – teigia specialistė.

Anot jos, kai žmogus reaguoja į biologinį alkį, ne į emocinį, nelabai ir gali būti nutukęs. Nutukimas labiau siejamas su emociniu valgymu, apie 80 proc. nutukusių žmonių svoris padidėjo dėl emocinių priežasčių. Maitindamasis intuityviai žmogus grįžta arba palaiko savo natūralų kūno svorį. Tik problema, kad tas natūralus kūno svoris pastaruoju metu – gana iškreipta sąvoka.

Kažkokio įsivaizduojamo idealaus kūno bet kokiomis priemonėmis siekimas maždaug 30 proc. žmonių tampa patologišku dietų laikymusi,  ketvirtadalis iš jų susiduria su rimtais valgymo sutrikimais. Valgymo sutrikimams gydyti, kai jau pavyksta pasiekti tam tikrų pokyčių smegenyse ir subalansuoti hormoninę sistemą, intuityvus valgymas rekomenduojamas kaip tęstinė gydymo priemonė.

Išgirsti savo kūną

„Mano rekomendacija – nustoti kankinti save dietomis ir išmokti išgirsti savo kūną, – sako I.Augutė. – Norisi palinkėti, kad žmonės liautųsi tikėti kažkokiais stebuklingais metodais, kurie duos rezultatą per savaitę ar dvi, ar kažkokiomis tabletėmis. Santykis su maistu yra kuriamas. Taip, nelengva išlaikyti sveiką požiūrį į maistą ir kūną mūsų visuomenėje, kuri žavisi dietomis. Tačiau, norint gerai jaustis, tereikia maitintis pakankamai kokybiškai (ne idealiai!), skirti laiko valgymui ir, jeigu įmanoma, kuo daugiau maisto gaminti namuose. Žodžiu, neišprotėti dėl maisto, nepulti į kraštutinumus, nes dabar vieni maistą pernelyg sureikšmina, kiti apskritai neskiria jam dėmesio. Geriausia rasti vidurį tarp fanatizmo ir visiško nesirūpinimo maistu.“

Atidumas: I.Augutės rekomendacija – nustoti kankinti save dietomis ir išmokti išgirsti savo kūną. I. Augutės asmeninio archyvo nuotr.

Vienas dažniausių klausimų, kurį specialistei tenka išgirsti kalbant apie intuityvų valgymą: ar aš nepriaugsiu daugiau svorio, kai pradėsiu valgyti intuityviai, juk intuityvus valgymas – kai leidžiame sau valgyti viską? Anot jos, moksliškai pagrįsta, kad kai nebelieka uždrausto vaisiaus, nekyla noras persivalgyti, nes žinome, jog maisto bet kada gausime. Kitas dalykas – gamta labai protinga, ji įdėjo tam tikrus saugiklius – mums atsibosta vienodas maistas. Ypač tai pasakytina apie moteris: dėl  hormoninės sistemos tas pats maistas joms greičiau pabosta ir organizmas prašo įvairaus maisto.

Tiesa, kaip kis svoris pradėjus maitintis intuityviai, priklauso ir nuo to, koks mūsų natūralus tinkamas svoris, t.y. kūno svoris normaliai valgant ir normaliai mankštinantis. Jei valgymas mums buvo būdas malšinti emocijas, tikėtina, kad numesime svorio ir pasieksime savo natūralų svorį. Jeigu save stipriai ribojome ir mūsų kūno svoris mažesnis nei natūralus ir mums genetiškai tinkamas svoris, jį  atgausime. Tačiau paprastai žmonės, pradėję gilintis į intuityvią mitybą ir daugiau dėmesio skirdami savivertei, į kilogramus kreipia vis mažiau dėmesio, nes jie pasiekia kitų reikšmingų rezultatų.

Norint gerai jaustis, tereikia maitintis pakankamai kokybiškai (ne idealiai!), skirti laiko valgymui ir, jeigu įmanoma, kuo daugiau maisto gaminti namuose.

Kaip pradėti valgyti intuityviai? „Pirmiausia reikia didinti sąmoningumą, kad dietos ir ribojimai nepadeda numesti svorio, o kaip tik jį didina. Toliau – mokytis trijų kertinių intuityvaus valgymo principų: atsikratyti dietinio mąstymo, mokytis atskirti emocinį alkį nuo fiziologinio, išmokti leisti sau besąlygiškai valgyti, vadinasi, valgyti visą maistą“, – aiškina I.Augutė.

Alinti save dietomis pavojinga

Anot gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, griežtos dietos – ne išeitis, o veikiau kelias į problemą ar esamos problemos palaikymas.

„Griežtos dietos turi įvairiausių padarinių – ir psichologinių, ir fiziologinių, tiesiogiai susijusių su sveikata, – įspėja gydytoja. – Žmogus pasilaiko dietos, pasiekia kažkokį rezultatą, tačiau tas rezultatas netvarus, svoris grįžta. Ką tada daryti? Vėl laikosi dietos. Ir taip sukasi ratas: dieta – persivalgymas, vėl dieta – persivalgymas.“

Jeigu žmogus išmoksta nemalonias emocijas, išgyvenimus reguliuoti valgymu, kurį laiką tai nuostabiai veikia: susinervinau, užvalgiau, ir geriau. Bet tada, kai atsiranda padarinių, ratas užsidaro. Patyręs stresą žmogus valgo ir gauna naudos – nemalonus jausmas sumažėja. Bet atsiradus padarinių (pavyzdžiui, pradėjus didėti svoriui, atsiradus sveikatos problemų) atsėlina kaltė: kam valgiau, juk ir taip aukštas cholesterolis ar cukraus kiekis kraujyje ir pan. Kaltės jausmas vėl sukelia stresą, kurį žmogus reguliuoja vieninteliu žinomu būdu – valgymu. Išeitį iš to užburto rato galima rasti tik formuojant sveikatai palankius maitinimosi principus, išmokus priimtinais būdais reguliuoti savo emocijas, atskirti tikruosius savo poreikius.

Protingai: K.Jasmontienė pabrėžia, kad sveikatai daug labiau kenkia drastiškas svorio svyravimas: +10 kg, –10 kg nei kelių kilogramų antsvoris. V. Matusevičiaus nuotr.

Lieknėti sveikai? Taip!

Ar įmanoma lieknėti sveikai? K.Jasmontienės teigimu, įmanoma, jei sutinkame su keliomis sąlygomis. Pirmoji – svorį mažiname ne mėnesiui, ne būsimam klasės draugų susitikimui ar vestuvėms, bet visam laikui. Antra sąlyga – jei būdas, kurį pasirenkame savo tikslui siekti, yra toks, kuriuo galėsime vadovautis visuomet, o ne tik savaitę ar dvi.

Jeigu pasirinktų principų galėsime laikytis visą gyvenimą – ir per Kalėdas, ir per atostogas, ir po penkerių metų, ir po dešimties – tai bus tas maistas ir mitybos būdas, kuris mums priimtinas ir sveikatai palankus. Kitaip sakant, pasirinktas svorio mažinimo būdas turi tapti gyvenimo būdu.

Paprašyta įvardyti kelis svarbiausius sveikos mitybos principus, gydytoja dietologė teigia nebūsianti originali: saikas, pusiausvyra ir įvairovė.

„Dar gal ketvirtą principą pridurčiau – dėmesingas valgymas. Valgymui mes turime skirti laiko, kad atsisėdę prie stalo įsidėtume į lėkštę tik to maisto, kurį tikrai norime suvalgyti, kad visu kūnu, mintimis ir visa kuo pasinertume į tą procesą, o ne naršytume telefone, žiūrėtume televizorių arba planuotume rytojaus darbus, – sako K.Jasmontienė. –  Kartais žmonės įsivaizduoja, kad sveikai maitintis – tai daugiau nieko gyvenime neveikti, tik apie tai galvoti, planuoti, gaminti, pirkti. Tačiau jeigu mes įsiklausome į save, mūsų kūnas gana gerai pasako, ko mums reikia, kada mums gana, kada išalkstame, o kada mums reikia ne maisto, bet visai ko kito. Deja, panirę į gyvenimo tempą ir darbų gausybę to dažnai neišgirstame ir gyvename automatiškai, vadovaudamiesi išmoktais įpročiais.“

Jeigu antsvorio mėginate atsikratyti lyg ir protingai, tačiau pageidaujamo rezultato nepasiekiate, įvertinkite, ar jūsų lūkesčiai realūs. Pasak specialistės, 70 kg sverianti moteris negali numesti 10 kg per mėnesį – tai nerealu. Kas realu? Jei per tris mėnesius svoris sumažėja iki 10 proc. pradinės kūno masės, tuomet didesnė tikimybė, kad mažėja riebalinis audinys, menkesnė maistinių medžiagų stokos rizika, o ir mažiau šansų svoriui grįžti, nes per tą laiką ir įpročiai pakinta.

Taip pat nerealu, jeigu, tarkime, 170 cm ūgio moteris nori sverti 50 kg – tai nebus sveikas svoris, nes sveikas svoris gali būti tik ilgalaikis rezultatas. Seniai įrodyta, kad sveikatai daug labiau kenkia drastiškas svorio svyravimas: +10 kg, –10 kg nei kelių kilogramų antsvoris.

Jei tikslai – realūs, o rezultato pasiekti nepavyksta, K.Jasmontienė pataria užsirašyti, ką valgote. Tai puikiausias būdas pamatyti nepagražintą situaciją, suprasti savo elgesio modelius ir aptikti netikusio rezultato priežastį.

Jei ir tai nepakankamai padeda, visuomet galima kreiptis į specialistą ir kartu atrasti tinkamiausią sprendimą.

Dainininkė neslepia, kad dietų ji išbandžiusi nemažai, o prieš šventes laikytis dar vienos ją pastūmėjo noras sugrįžti į senąją savo išvaizdą. „Tiesiog mėgstu save tokią, kokia esu, mėgstu savo apkūnumą ir svorį, bet noriu jį reguliuoti ir prisižiūrėti. Dabar buvau pasiekusi maksimumą, kurio man jau buvo šiek tiek per daug“, – pasakoja Donata. Mergina pamini, kad labiausiai ji nori vėl įtilpti į senąsias sukneles ir mėgstamus kostiumėlius.

Šventinis laikotarpis nėra lengvas tiems, kurie nori suvartoti mažiau kalorijų, bet Donatai tai nesukėlė daug vargo. „Dietos jau laikausi kurį laiką, skrandis susitraukė, atsisakiau cukraus. Nesinorėjo labai daug valgyti“, – sako Donata. Dainininkė atskleidžia, kad pagundų kilo ir joms nepasiduoti buvo per daug sunku, kai reikėjo aplankyti visus artimuosius bei draugus. „Būna, kai sėdi pas mamą, visą maistą žinai, nes panašų gamina per visas šventes. Bet kai nueini pas draugę, ten maistas neragautas, atrodo norisi visko išmėginti. Tai per šventes daviau sau dvi cheat day (liet. įkrovos diena). Bet dabar, po švenčių, bandau grįžti į režimą ir jau beveik pavyko“, – pasakoja atlikėja.

Asmeninio archyvo nuotr.

Laikantis dietos svarbu susikoncentruoti į siekiamą tikslą, Donata nedaugžodžiauja, geriausia motyvacija – rūbai. „Jei atvirai, aš neturiu jokių patarimų, tikriausiai didžiausia motyvacija – pasikabinti prie šaldytuvo suknelę, į kurią nori vėl įtilpti, ir į ją žiūrėti“, – juokiasi pašnekovė.

Donatą galima stebėti „Muzikinės kaukės“ projekte, kuriame žiūrovai jau spėjo pamatyti atlikėjos įvairiapusiškumą ir talentą. Projektas eina į pabaigą, vasario 1-ąją – šou finalas, kuriame susikaus keturi favoritai. Įtampa didžiulė, visi dalyviai laukia dienos, kai galės sužinoti, kas tie išrinktieji. „Mano visi iki šiol buvę įsikūnijimai buvo visiškai išėjimas iš savęs, aš esu visiškai kitokia nei mano įkūnyti atlikėjai, jie buvo mano priešingybės“, – pasakoja dainininkė ir neslepia, kad tikisi patekti į finalą.

Šio šeštadienio laidoje dalyvė įkūnys regio muzikos grupę „Inner Circle“: „Tai mano mėgstamiausias pasirodymas“, – iš karto juokdamasi pasakoja Donata. Atlikėja mano, kad šis pasirodymas buvo didžiausias iššūkis dėl dainos ir sukurto įvaizdžio. „Didesnio išėjimo iš komforto zonos, tikriausiai, nebegalėjo būti“, – juokiasi atlikėja.

Pamatyti Donatos ir kitų dalyvių pasirodymus bus galima jau šeštadienį, 19.30 val., per BTV. Renginių vedėjas Tomas Legenzovas taps pop scenos dievaite Britney Spears, radijo laidų vedėjas Haroldas Šklėrius įkūnys grupę „Coldplay“, o dainininkė Julija Jegorova virs atlikėja Jessie J.

Anoreksiją įveikusi mergina prisipažįsta net bijojusi paliesti maistą – baimė prarasti kontrolę ir viską sukaupti kūne vedė iš vienos badavimo dienos į kitą. 

Vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad neretai merginos griebiasi griežtų dietų iš neteisingų paskatų – kuo greičiau numesti svorio. Pasak jos, neatsakingas požiūris į mitybą gali sukelti ir fizinės, ir psichologinės sveikatos problemų. Tokių, su kuriomis ir susidūrė P. Čepinskaitė, dabar įkūrusi pelno nesiekiančią organizaciją „Feedinghope.lt“, siekiančią šviesti visuomenę ir padėti valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms.

Vos 38 kg vienu metu svėrusi P. Čepinskaitė pasakoja drastiškai mitybą pakeitusi po artimo žmogaus netekties. „Iš pradžių nenorėjau valgyti dėl patiriamo streso, vėliau išvykau į Kolumbiją, kur nusprendžiau visiškai pakeisti savo mitybą – tapau vegane. Labai apribojau gaunamų kalorijų kiekį, numečiau daug svorio. Tačiau kalorijų ribojimą lydėjo ir persivalgymo priepuoliai, svorio pokyčiai – anoreksiją keitė bulimija ir atvirkščiai. Tu negali suvokti, kad maistas tau draugas – ne priešas“, – pirmuosius žingsnius į ligą prisimena mergina.

P. Čepinskaitė sako, kad mitybos sutrikimus lydėjo ir rimtos sveikatos problemos. O susimąstyti ir imti gydytis privertė akistata su mirtimi.

38 kg svorio buvo ta riba, kuomet išgirdau žodžius, jog dar kelios valandos ir būčiau mirusi nuo visiško išsekimo.

„38 kg svorio buvo ta riba, kuomet išgirdau žodžius, jog dar kelios valandos ir būčiau mirusi nuo visiško išsekimo. Tada ir supratau, kad ir gyvenimas nusipelno savo šanso. Man buvo 20 m. Buvau pasiekusi tokią būklę, kai net kaulai pradėjo trupėti. Prasidėjo ilgas gydymosi ir sveikimo kelias, kuriuo keliavau apie dvejus metus. Džiaugiuosi, kad dabar jaučiuosi gerai, daugelis sveikatos sutrikimų atsitraukė kartu su liga“, – išgyvenimais dalinasi anoreksiją įveikusi mergina.

Vaistininkė: dieta neturėtų būti priemonė svoriui numesti

Vaistininkė sako, kad visuomenėje vis dar gajus grožio kultas, kuris skatina merginas ir moteris griebtis kartais iš tiesų drastiškų būdų sulieknėti. Populiariausias jų – laikytis griežtos dietos, badauti. P. Čepinskaitės istorija yra viena iš daugelio, parodančių, kuo tai gali baigtis.

„Griežtos ir mitybą ribojančios dietos ilgainiui gali pereiti į badavimą, sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Gerų žinių čia nelabai yra – po tokio mitybos režimo grįžus prie įprasto raciono, sparčiai ištirpę kilogramai grįžta, dažnai ir su kaupu. Deja, sveikata ir gera savijauta grįžta ne taip greitai. Į dietą pirmiausiai reikia žiūrėti kaip į sveikos ir subalansuotos mitybos režimą. Gydytojai dietas dažnai skiria žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir turintiems riboti tam tikrus produktus ar maistines medžiagas. Dieta turėtų padėti išlikti sveikam ir gerai jaustis, o ne greitai numesti svorio“, – klaidingą požiūrį į dietą komentuoja vaistininkė J. Vaičiūnienė.

Ji apžvelgia populiarias, tačiau rizikingas dietas, kurių geriau nesigriebti, siekiant pakoreguoti savo figūrą.

Sulčių dieta

Sulčių dietos populiarios dėl savo paprastumo ir greito poveikio. Šios dietos metu geriamos sultys iš įvairių vaisių – obuolių, apelsinų, mangų – bei daržovių, pvz., burokėlių, špinatų, lapinių kopūstų. Taip pat galima į savo racioną įtraukti anakardžių ar migdolų pieno.

„Vaisių ir daržovių sultyse gausu įvairių mikroelementų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, gerdami vien sultis, negaunate visų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir riebalai. Baltymai – mūsų organizmo statybinė medžiaga, kuri dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose, imuninės sistemos veikloje. Riebalai svarbūs sklandžiam hormoninės sistemos darbui. Nesotieji riebalai ypatingai svarbūs tirpių vitaminų apykaitai, jie ne tik naudingi lieknėjant, bet taip pat reikalingi širdies ir kraujagyslių sistemų veiklai“, – sako J. Vaičiūnienė.

Pasak vaistininkės, padaryti vieną ar dvi iškrovos dienas, kai geriamos tik sultys, nieko blogai, tačiau ilgiau laikantis šios dietos, gali pradėti kankinti bloga savijauta: padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sutrikęs virškinimas, viduriavimas, taip pat nuotaikų kaita, nuovargis, alkio priepuoliai, kurie atsiranda dėl didelių insulino šuolių po kiekvienos stiklinės sulčių. Nors rezultatai pasiekiami greitai, po šios dietos skaičiukai ant svarstyklių taip pat greitai gali šoktelti į viršų.

Obuolių dieta

Obuolių dieta panaši į sulčių – tam tikrą laiką galima valgyti tik obuolius ir gerti vandenį ar nesaldintą žaliąją arbatą. Laikantis šios dietos, meniu labai paprastas: visą savaitę kasdien reikėtų suvalgyti nuo 1 iki 2 kg obuolių, gerti daug vandens, pirmosiomis dienomis leidžiama suvalgyti ir porą džiūvėsėlių. Galima rasti rekomendacijų šios dietos laikytis kas 2-3 mėnesius. Ir nors vaistininkė J. Vaičiūnienė sutinka, kad obuolius valgyti sveika, jie turi daug mūsų organizmui naudingų medžiagų, tačiau laikytis tokios dietos nerekomenduoja.

„Vien iš obuolių negausime visų sklandžiam organizmo funkcionavimui reikalingų medžiagų. Pvz., valgydami tik obuolius, negausime baltymų, todėl pradės nykti raumeninis audinys. Taip pat pradės trūkti riebalų, o gerieji riebalai yra labai svarbūs – padeda palaikyti hormoninę sistemą. Ir nors ši dieta iš tiesų gali padėti greitai numesti svorio, efektas bus trumpalaikis. Vieną dieną per savaitę valgyti tik obuolius gali būti naudinga – prasivalys organizmas, bet tikrai ne maitintis taip visą savaitę“, – įspėja vaistininkė.

Kopenhagos dieta

Tai dar viena dieta, kuria siekiama greitai numesti svorio. Sakoma, tai nesunkiai pavyksta, be to, esą ji pagreitina medžiagų apykaitą, mažina celiulitą. Tačiau vaistininkė turi nemažai priekaištų ir šiai dietai. Mat jos esmė – gana griežtas produktų ribojimas, itin sumažinant gaunamų riebalų ir angliavandenių kiekį, o suvartojamų kalorijų kiekį apribojant iki 600 kcal per dieną. Iš savo meniu reikėtų išbraukti tokius produktus kaip bulvės, cukrus, makaronai ir grūdiniai produktai, saikingai vartoti mėsą, salotas, žuvį ir kavą.

„Akivaizdu, kad toks griežtas produktų, esančių mitybos piramidės apačioje, ribojimas bei itin mažas gaunamų kalorijų kiekis nėra niekam sveikas. Kaip ir dauguma kitų dietų, jos poveikis bus trumpalaikis – tokia griežta dieta negali tapti gyvenimo būdu. Todėl niekam nerekomenduočiau laikytis tokios dietos, norint sulieknėti. Yra veiksmingesnių ir sveikesnių būdų“, – sako J. Vaičiūnienė.

Japoniška dieta

Pasaulyje išpopuliarėjusi ir sulieknėti norinčių lietuvių neaplenkusi dieta, pasižyminti itin griežtu valgiaraščiu, nuo kurio, šiukštu, negalima nukrypti. Dieta suvilioja tuo, kad, rodos, ir maisto produktų įvairovė, ir kiekis yra pakankamas. Tačiau nereikėtų apsigauti, kad skaniai valgysite ir lieknėsite. Laikantis japoniškos dietos, visiškai draudžiama valgyti miltinius patiekalus, bulves, ryžius, cukrų, gerti alkoholinius gėrimus, maistą gardinti druska ir prieskoniais. Rezultatas – prėskas ir ilgainiui nuobodžiu tampantis maistas, taip pat kone dviem savaitėms apribotas socialinis gyvenimas, kuris juk dažnai sukasi apie maistą.

„Šią dietą galima priskirti prie mažesnio kaloringumo ir didesnio baltymų kiekio dietų. Numesti svorį padeda tai, kad atsisakoma greitai pasisavinamų angliavandenių. Nuo kitų mažo kaloringumo dietų ji skiriasi tuo, kad didelis baltymų kiekis suteikia sotumo jausmą, tačiau jis gali būti pavojingas žmonėms, turintiems problemų dėl inkstų, virškinimo, šalinimo sistemų, nes šiems organams tenka per didelis krūvis. Ir ši dieta taip pat negarantuoja, kad svoris nebegrįš. Daug naudingiau tiesiog pakeisti mitybą, atsisakyti sveikatai nenaudingų ir dažnai dideliu kaloringumu pasižyminčių produktų, daugiau judėti – tai turėtų tapti gyveno būdu, kuris padės normalizuoti svorį ir jį išlaikyti“, –pataria vaistininkė.

Ne visos dietos ir mitybos režimai žalingi

Tai tik kelios dietos, kurios gali atrodyti patrauklios dėl greito ir neva ilgalaikio efekto. Jų yra gausybė, tačiau daugelis dėl griežtų ribojimų ir nepakankamo visų būtinų maistinių medžiagų kiekio užtikrinimo negali tapti gyvenimo būdo dalimi. O grįžus prie įprastos mitybos, svoris grįžta – neretai su kaupu.

„Tačiau yra dietų, kurios gali tapti gyvenimo būdu ir padėti subalansuoti mitybą. „US News“ sveikiausia šių metų dieta paskelbė Viduržemio jūros dietą, kartais vadinamą Viduržemio jūros regiono mitybos planu. Nėra griežtų ribojimų, reikia valgyti daug vaisių ir daržovių, riešutų ir sėklų, pilno grūdo duonos. Taip pat racione turėtų atsirasti daugiau žuvies ir jūros gėrybių, kiek sumažėti paukštienos. Saldumynų ir raudonos mėsos geriau būtų atsisakyti, leidžiant sau nedideles nuodėmes tik per ypatingas progas. Ši dieta pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai ir savijautai: padeda sumažinti cholesterolio kiekį, yra naudinga širdžiai ir kraujotakos sistemai“, – Viduržemio jūros dietos ypatumus pristato vaistininkė.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad, perėjus prie Viduržemio jūros regiono mitybos plano, svarbus yra ne tik pats maistas, bet ir jo gaminimas bei vartojimo procesas. Ne atsitiktinai šio mitybos plano piramidės pagrindas yra aktyvus laisvalaikis ir mėgavimasis maistu su artimais žmonėmis.

Pasikliauja veidrodžiu

Jis patikina niekuomet nesisveriantis, todėl savo kūno masės indekso net neįsivaizduojąs.

„Man viską pasako vaizdas veidrodyje. Jame puikiai matosi, ties kuriomis kūno linijomis reikėtų padirbėti“, – šypsosi S. Skambinas.

Dar vienas svorio kontrolės būdas – kelnių diržo sagtis.

„Jei reikia ją atlaisvinti, skubiai susirūpinu dietomis“, – lyg juokais, lyg rimtai sako S. Skambinas.

Neseniai jį itin nudžiugino viena netikėta istorija – tvarkydamas daiktus tarp jų šokėjas rado kieto audinio džinsus, kuriuos nešiojo būdamas maždaug šešiolikos metų. S. Skambinas neatsispyrė pagundai pasitikrinti, kaip yra pakitę jo kūno formos ir... kelnės puikiai tiko!

Man viską pasako vaizdas veidrodyje. Jame puikiai matosi, ties kuriomis kūno linijomis reikėtų padirbėti.

Jo teigimu, šiais laikais niekam nebe paslaptis, kad visiems svarbu ir aktyviai gyventi, ir vartoti papildus, ir vengti nesveiko maisto.

„Tačiau kartais tam, kad pradėtum siekti savo tikslo, trūksta motyvacijos bei žinių. Todėl projektai, kuriuose dalyvius prižiūri specialistai ir jiems pataria, yra tikrai naudingi“, – įsitikinęs S. Skambinas.

Svajonė sverti 105 kilogramus

Jam pritaria ir renginių vedėjas Dainius Martinaitis, su šypsena pridurdamas, kad visas jo gyvenimas – nuolatinė dieta.

„Mano svajonė sverti 105 kilogramus“, – atviravo aukštaūgis vyras.

Jis pripažįsta – apie dietas menkai nusimano, todėl su per savaitgalį ar atostogas priaugtu svoriu atsisveikina tiesiog kelias dienas badaudamas.

Bado dietomis savo kūno proporcijas reguliuoja ir rudenį kino teatrus pasieksiančiame lietuviškame filme „Pliusas“ vaidinantis humoristas Artūras Orlauskas. Ilgiausiai jis maisto nevalgė savaitę. Tiesa, tuomet gėrė vaisių sultis ir vandenį. Susiimti A. Orlauskas nutarė mėnesį Amerikoje trukusių gastrolių metu, kuomet vos po keleto dienų viešnagės pajuto, jog jo kūnas apsunko.   

„Šiaip mano svoris nekinta, nes daug sportuoju. Nors dietų dažniau laikosi moterys, į treniruotes po vasaros susirenkantys vyrai tarpusavyje irgi atvirai kalba apie būtinybę laikytis dietos“, – sako A. Orlauskas.

Pasitempti skatina liekna moteris

Dalyvaudamas televizijos projekte drastiškai sulieknėjęs Gediminas Juodeika tuomet įgytą patirtį prisimena iki šiol.

„Kai šalia manęs liekna moteris, norisi dar labiau pasitempti“, – patikino televizijos prodiuseris, į renginį atėjęs su mylimąja Živile.

G. Juodeika juokauja, jog išlaikyti kūno svorį padeda ir šaldytuvo turinys – jame dažniausiai nieko nėra.

„Živilė vakare grįžta pavargus ir nieko gaminti nebenori. Ji apskritai mažai valgo. Tad, jei niekur neiname, apsieinu be vakarienės – pakanka išgerti maistinių skaidulų stiklinę“, – patikina pašnekovas.

Svorio kontrole rūpinasi ir profesionalus sportinių šokių šokėjas, gyvenimo būdo koregavimo projekto „Slim4Fun“ sumanytojas Tomas Slausgalvis. Kadangi, anot jo, daugeliui žmonių nuolat tenka rūpintis, kaip išlaikyti tobulas kūno linijas, buvo sumanytas tris mėnesius truksiantis renginys. Jo metu maždaug pusšimtis kauniečių kelis kartus per savaitę lankys nemokamas zumbos treniruotes, konsultuosis su dietistu, vaišinsis sveikuoliškais kokteiliais ir vartos būtinus gerai savijautai papildus.

„Pradėdami projektą nutarėme surengti kokteilių ir salotų degustaciją bei atrinkti tinkamiausius derinius, kuriais ir galės lepintis norintieji sulieknėti“, – sako T. Slausgalvis.

Jo teigimu, visiems ketvirtadienį susirinkusiems į sulčių ragavimą itin patiko avižinių dribsnių, bananų, migdolų, riešutų sviesto ir pieno kokteilis. Daug aplodismentų sulaukė kūrinys iš špinatų, agurkų ir obuolių. Taip pat – pieno, jogurto, cinamono, obuolių ir migdolų sviesto derinys. Savo gerbėjų atrado ir jogurtinis mėlynių bei linų sėmenų kokteilis. Dar vienas vertintas variantas – šaldytos uogos, obuoliai, špinatai ir vanduo.

– Pauliau, šiandien tobulas kūnas labai stipriai diktuoja madą. Kaip į tai reaguojate?

– Reaguoju labai teigiamai, nes sportu užsiima vis daugiau žmonių, tai yra labai sveikintina. Faktas, kad sportuodami žmonės nori atrodyti vis geriau ir pradeda konkuruoti tarpusavyje, o tai kai kuriais atvejais priveda prie drastiškų sprendimų.

Tačiau džiugina tai, jog žmonės vis dažniau renkasi aktyvią veiklą, taip prisidėdami prie savo puikios savijautos. Be abejo, ribas mes nusistatome kiekvienas individualiai, tačiau mūsų aplinka, nuotraukos bei informacija socialiniuose tinkluose tą kartelę kiekvienais metais vis pakelia, taip galvoje formuodamos tobulo kūno linijas. Jeigu pažiūrėtume į sporto salėje besilankančius prieš dešimt metų, pamatytume, kad sportas buvo ginklas prieš antsvorį. Dabar rezultatų tikslai kartais prasilenkia su sveikos gyvensenos sąvoka.

Labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie tik pradeda sveikai maitintis bei sportuoti. Nerdami stačia galva ir imdamiesi griežtos mitybos bei didelių fizinių krūvių jie padaro daugiausia žalos savo organizmui. Dažnas naujokas, pamatęs, kad liko tik pora mėnesių iki vasaros, griebiasi paskutinio šiaudo, kad tik neatsiliktų nuo sportuojančių bei sveiką mitybą propaguojančių, o tai yra didžiausios klaidos, kurios vėliau gali skaudžiai kainuoti.

Naujokams rekomenduočiau pasikonsultuoti su profesionalais ir neskubėti, nes tiek griežta mityba, tiek per didelis fizinis krūvis anksčiau ar vėliau jus palauš ir viską mesite į šalį.

– Sportas darosi vis populiaresnis tarp paauglių, kurie nieko nelaukę griebiasi svorių sporto salėje, net nepagalvodami apie galimas traumas. Kaip patartum pradėti sportuoti nepakenkiant besiformuojančiam organizmui?

Nepalaikau grikių, mėnulio ar kitų dietų, nes dažnai tai prasilenkia su sveika mityba.

– Pats į sporto salę atėjau būdamas 12  metų,  puikiai prisimenu, kokį skurdų sporto žinių bagažą turėjau. Labai džiaugiuosi, kad šalia buvo puikus treneris, kuris man sudarė programą bei nuolat mane prižiūrėjo ir pataisydavo darant klaidas. Iki 16 metų treneris man neleido didesnės apkrovos stuburui, nes mano besivystantis organizmas galėjo patirti traumą. Jaunimui, kuris tik pradeda lankytis salėje, vienareikšmiškai rekomenduoju nesiimti saviveiklos, pirmą mėnesį sportuoti prižiūrint specialistui. Taip išvengsite traumų ir pasieksite norimų bei ilgalaikių rezultatų.

– Ar staigus šuolis nuo nesubalansuotos mitybos prie tobulai sveikos nepakenkia organizmui?

– Organizmui nekenkia, jei tai nėra labai griežta ir ilgalaikė dieta. Sveika mityba yra tik į naudą. Problema ta, kad jei žmogus ilgą laiką maitinosi pagal chaotišką planą, dažnai valgė nesveiką maistą, tai kelias prie ypač subalansuotos mitybos gali turėti neigiamų pasekmių.

Tiesiog, po trumpo laiko tai bus numesta ir grįžtama prie buvusio chaoso, kadangi organizmas reikalaus senų mitybos įpročių, o dažnas, neatlaikęs šio spaudimo, pasiduos. Sudarydamas asmeninius mitybos planus atsižvelgiu į buvusius mitybos įpročius, nes tai yra vienas pagrindinių dalykų, kuris labai dažnai nulemia, kaip bus laikomasi subalansuotos mitybos plano. Jei jūsų mityba yra prasta, visų pirma reikėtų pradėti nuo dienos maitinimosi laikų: pusryčiai, pietūs, vakarienė bei du lengvi užkandžiai tarp jų. Kai organizmas pripras prie dienos ritmo, jį labiausiai apkraukite valgydami sočiai per pusryčius ir pietus, o vakarienė lai tampa lengvesnė bei mažiau kaloringa. Žinoma, labai svarbu ir pati maisto kokybė, bet pradėję siekti sveikos gyvensenos labiau atkreipsite dėmesį ir į tai, ką dedate į burną.

– Norintys sulieknėti imasi visokiausių priemonių, tarp  jų – ir alinančios dietos. Ką manai apie badavimą? Pats rekomenduoji, ar esi nusiteikęs prieš tai?

– Pats esu už visavertės mitybos principus, nes organizmas turi būti aprūpintas reikalingomis medžiagomis visai dienai.

Nepalaikau grikių, mėnulio ar kitų dietų, nes dažnai tai prasilenkia su sveika mityba. Daug sveikiau tiesiog sumažinti porcijas, dienos kalorijų skaičių, tačiau gauti visavertį maistą, kuris turi didelės įtakos mūsų protinei veiklai, energijai bei nuotaikai.

Kalbant apie badavimą, labai palaikau iškrovos dieną, kurią rekomenduoju atlikti ir kai kuriems savo klientams vieną kartą per savaitę. Tiems, kurie be maisto negali išbūti nė dienos, rekomenduoju kitokį variantą: ryte suvalgykite dubenėlį košės ar porą kiaušinių, o likusią dienos dalį gerkite vandenį. Visos dienos norma apie 3 litrai. Kas tris valandas suvalgykite po lengvą vaisių: apelsiną, obuolį ar šiek tiek arbūzo. Įvedę šią dieną į savo savaitę, tikrai greičiau atsikratysite papildomų kilogramų ir išvalysite organizmą nuo kenksmingų medžiagų, kurias gaunate su maistu.

"Tai beveik badas!"

Lietuvoje ir užsienyje platinamos Stokholmo dietos kūrėjai savo reklaminėmis žinutėmis akivaizdžiai perlenkė lazdą.

Suliesėti raginančiose programose teigiama, kad per savaitę žmogus gali atsikratyti net 10 kg, kurie esą niekada negrįš.

Mitybos specialistų manymu, tai visiškai prasilenkia ne tik su fizine sveikata, bet ir sveiku protu.

Oficialiu aiškinimu, "šio lieknėjimo metodo pagrindinis skirtumas nuo kitų dietų yra tas, kad kiekvienam klientui asmeniškai sudaromas lieknėjimo planas pagal jo duomenis, kūno savitumus ir gyvenimo būdą. Dietos pradžioje suaktyvinama medžiagų apykaita, kuri vėliau verčia organizmą patį deginti sukauptus riebalus".

Kiekvienam klientui suteikiama esą šimtaprocentinė garantija, kad antsvoris dings per 7 dienas ir niekada "negrįš".

Tačiau argumentai kelia rimtų abejonių.

Numesti šiek tiek svorio panorusi jauna klaipėdietė Rita M. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) savo kailiu nutarė išbandyti Stokholmo dietą.

Tačiau atsakiusi į virtualaus testo klausimus ir internetu gavusi mitybos planą nė nepradėjo jo laikytis.

1,7 m ūgio ir 64 kilogramų moteriai buvo pasiūlyta atsikratyti 5–8 kg antsvorio vos per septynias dienas.

Jos manymu, tai nelogiška ir be galo kenksminga sveikatai.

Tam, kad pasiektų geidžiamo rezultato, Ritai būtų tekę pasisotinti vos 500 kalorijų per dieną.

Dangstantis garsių žmonių vardais sukuriamas įspūdis, kad tai – greičiausias ir efektyviausias būdas "išgyventi neįtikėtinus pokyčius".

Juk tai beveik badas, po šios dietos ir ligoninėje gali atsidurti.

"Juk tai beveik badas, po šios dietos ir ligoninėje gali atsidurti. Nesijaučiu labai stora, kad reikėtų imtis tokių drastiškų priemonių. Juolab kad pagal kūno masės indekso skaičiuoklę mano svoris yra visiškai normalus. Tenorėjau padailinti formas, o man aiškino, kad turiu antsvorio. Neslėpsiu, didelį įspūdį paliko žinomų moterų Aušros Kilkuvienės, Liepos Mondeikaitės-Norkevičienės istorijos apie šokiruojančius kūno pokyčius. Pamaniau, gal iš tikrųjų veikia", – pasakojo pašnekovė.

Pažadai sukėlė juoką

Specialistams tokios moterų kalbos kelia juoką.

"Fit and Flex" sveikatingumo studijos įkūrėja, trenerė Ligita Fontaine aiškino, kad 500 kalorijų per dieną dieta tinka nebent atletams, besiruošiantiems fitneso varžyboms.

"Pamačiusios internetinę reklamą mano klientės vis teiraujasi apie Stokholmo dietą. Pasijuokiame, ir tiek. Matyt, gerai žaidžia rinkodara, nes 500 kalorijų per dieną yra savęs žalojimas, niekam to nerekomenduočiau. Visą dieną tiesiog esi žvėriškai alkanas. Greitas rezultatas nėra sveikas", – tikino L.Fontaine.

Pasak trenerės, numesti 5–7 kg per savaitę neišsekinant organizmo – neįmanoma, o ir nepatariama to daryti.

Svoris turi kristi palaipsniui, sykiu derinant mitybą ir judėjimą.

Stebuklus daro ne dietos, kurias reklamuodamos įžymybės gauna pinigų, o valia ir nuolatinis darbas.

"Neprotinga taip save alinti, nes svoris gali sugrįžti su kaupu. Reikėtų po truputį mažinti įprastai suvartojamų kalorijų kiekį. Jei moterims normalu kasdien gauti apie 2 tūkst., galima suvalgyti mažiau 300–500 kalorijų angliavandenių sąskaita. Taip pat reikia derinti mitybą su sportu. Galima iškrovos diena, tačiau ir ji tinka ne visiems", – akcentavo L.Fontaine.

Pašnekovės manymu, Ritos atveju papildomi 5 kg neturėtų būti vertinami kaip antsvoris.

"Taip galima psichologiškai traumuoti merginą. Matyt, jie turi savo skaičiavimo skalę, kuria gąsdina žmones", – svarstė trenerė.

Krenta tik pirmąją savaitę

Paskambinus nurodytais įmonės kontaktais, Stokholmo dietos konsultantas Latvijoje iš pradžių bandė įrodyti, jog sveikai atsikratyti 5 kg per savaitę – visiškai realu.

Paskui pagalvojęs pridūrė, kad lieknai merginai, ko gero, to padaryti nepavyktų.

Įmonei atstovaujantis vyras prisistatė Dovydu, tačiau savo pavardės atskleisti nenorėjo.

"Tai dar priklauso nuo žmogaus organizmo. Jei tavo svoris – 60 kg, tai iškart 5 kg nenukris. Mes rekomenduojame mesti nuo 3 iki 5 kg per septynias dienas. Bet tai galioja tik pirmąją savaitę, vėliau kilogramai taip greitai netirps. Turime klientų, kurie per savaitę atsikratė 8 kg, bet tada jie svėrė 110 kg", – dėstė pašnekovas.

Esą su kiekvienu klientui yra dirbama individualiai, iš pradžių žmogus užpildo anketą, papasakoja dietos specialistams apie savo mitybos įpročius, alergijas.

O nesusipratimai neva prasideda tada, kai nesilaikoma nurodyto maisto plano ar neišgeriama pakankamai vandens.

Grasina sveikatos sutrikimais

Kad ši dieta tėra rinkodarinis triukas, iš kurio jos kūrėjai neblogai uždirba, tapo aišku vos pabandžius užsiregistruoti Stokholmo dietos internetiniame puslapyje.

Dienraščio žurnalistei nurodžius pagrindinius duomenis apie save, tačiau iki galo net nepabaigus registracijos, į elektroninį paštą ėmė plūsti pradėti dietą raginančios žinutės.

Nuo praėjusių metų gruodžio iki balandžio vartotojui buvo išsiųsta pusšimtis provokuojančių reklaminių laiškų, kuriuose apeliuojama į žmogaus emocijas.

Kai kurių turintį net būtų galima prilyginti psichologiniam smurtui: "Taip, Ieva, ir vėl taip atsitiko. Tu gi pasižadėjai, kad šiemet tikrai numesi antsvorio. Kad pagerinsi savo mitybos įpročius, pradėsi gyventi sveikiau ir aktyviau. Ir vis dėlto Tu esi čia – turėdama nereikalingų kilogramų nedrąsiai lauki pavasario ir vasaros, kad vėl slėptumei savo figūrą ir suglebusį pilvuką. Žiauri tiesa yra ta, kad Tu atidėjai svorio metimą, nes naudojai netinkamus lieknėjimo metodus arba tiesiog negalėjai pasiryžti".

"Nutukimas rodo tingumą, pavydą ir silpną charakterį, bet mes žinome, kad Tu, Ieva, gali atsikratyti nepageidaujamų kilogramų tik per 7 dienas! Turi būti išprotėjusi, kad atsisakytum pasiūlymo, kuris padarys Tavo gyvenimą geresnį (kalba netaisyta – I.L.)."

Laiškuose užsimenama ir apie sveikatą.

"Pasitikrink nemokamai, ar Tavo sveikatos būklė nepablogėjo? Šiandien praėjo penkios savaitės, kai žengei pirmą žingsnį ir internete ieškojai, kaip išspręsti antsvorio problemą. Statistiniai duomenys rodo, kad per penkias savaites Tavo sveikatos būklė ir savijauta gali žymiai pablogėti".

"Gal jau pakanka sau meluoti? Mes esame sąžiningi su Tavimi – būk ir Tu. Per savaitę gali atsikratyti 10 kilogramų, kurie negrįš!"

Siūlomos ir "ypatingos" 80 proc. nuolaidos, kurios esą galios tik apie 24 val., po kelių dienų klientai masinami vėl tais pačiais pasiūlymais.

Pasak Stokholmo dietos konsultanto Dovydo, šiais "motyvuojančiais laiškais ir piniginėmis akcijomis" siekiama paskatinti žmones imtis veiksmų.

Aiškinasi, ar nepažeidė įstatymo

Prieš porą dienų Lietuvos konkurencijos taryba sudvejojo, ar šios reklamos yra tinkamos.

Žmonėms sudaromas klaidingas įspūdis, kad nuolaida turi ribotą galiojimą. Tačiau po kelių dienų ar savaitės ji vėl pristatoma kaip nauja.

Tariamu akcijos trumpalaikiškumu vartotojas skatinamas nedelsiant priimti sprendimą.

Todėl tikėtina, kad ši reklama gali turėti nesąžiningos komercinės veiklos požymių ir būti klaidinanti.

Už Reklamos įstatymo pažeidimą numatytos baudos.

"Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme numatyta, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jei ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis, taip siekiant paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą", – komentavo Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas laikinai einanti Ditė Anilionienė.

Jos teigimu, specialistai išnagrinės šį atvejį ir išsamesnį atsakymą pateiks vėliau.

Už panašios klaidinančios reklamos skelbimą, kai akcijai pasibaigus po kelių dienų ji vėl būdavo pratęsiama, Konkurencijos taryba visai neseniai skyrė 4,5 tūkst. eurų baudą bendrovei "Pigu.lt".

Taryba pripažino, kad internetinėje parduotuvėje "Pigu.lt" skleista trijų prietaisų reklama klaidino vartotojus.

Prekėms buvo skelbiamos riboto laikotarpio akcijos, tačiau nurodytam laikui pasibaigus, beveik iš karto vėl būdavo pateikiami tokie patys pasiūlymai.

Anot Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojo Elono Šato, tokie bendrovės veiksmai vertintini kaip apgaulingi – sudarantys įspūdį, jog prekę už akcinę kainą bus galima įsigyti tik gana trumpu laikotarpiu, taip siekiant paskatinti vidutinį vartotoją kuo greičiau priimti sprendimą dėl prekės įsigijimo.

Jauna moteris dirba modeliu, yra televizijos ir radijo laidų, renginių vedėja, taip pat sėkmingai valdo net du verslus. Apie asmeninį gyvenimą atvirauti nelinkusi žinoma mergina nuoširdžiame interviu TV3 gyvenimo būdo laidos „Raudonas kilimas“ komandai pasakojo apie darbo televizijoje užkulisius, staiga užplūdusį dėmesį, didelę konkurenciją ir grožio kultą.

G. Martirosianaitės karjera prasidėjo ypač anksti, būdama jauna ji dirbo modeliu ir 2008 metais buvo karūnuota ,,Mis Lietuva“ nugalėtoja, tačiau jau šį sekmadienį 18 val. laidos žiūrovai sužinos, kad jaunos merginos kelias nebuvo vien rožėmis klotas. Laimėjimą lydėjo ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir užplūdęs visuomenės dėmesys ir lūkesčiai.

„Visada sulauksi labai daug neigiamos reakcijos. Man buvo ir skaudu, ir sunku. Buvau įmesta į didelį neigiamų atsiliepimų sūkurį“, – apie staiga užplūdusį dėmesį pasakos pašnekovė.

Ar modeliai laikosi dietų – faktas, ar jų laikosi kone kiekviena moteris – irgi faktas.

Pasak G. Martirosianaitės, nors daugeliui gali pasirodyti, kad žinomų žmonių gyvenimas yra tobulas, jame pasitaiko ir nemažai sudėtingų akimirkų. „Nesu kiekvieną dieną tik labai laiminga, tik labai sėkminga. Man irgi būna liūdna, man irgi būna skaudu. Viskas griūva, atrodo, atsisėsi ant grindų ir ašaros byrės upeliais“, – apie sunkius išgyvenimus atviraus gražuolė.

G. Martirosianaitė taip pat atskleis detales apie paslaptingą, bet itin užburiantį modelio darbą, grožio kultą ir grožio industrijoje dažnai aptarinėjamas alinančias dietas. „Mes gyvename tokiame pasaulyje, kur yra didelis išvaizdos kultas. Skaudu matyti tiek informacijos apie dietas, savęs tobulinimą. Ar modeliai laikosi dietų – faktas, ar jų laikosi kone kiekviena moteris – irgi faktas“, – kalbės žinoma mergina.

Nors daugeliui gali pasirodyti, kad darbas televizijoje – tik puošnios suknelės, prabangūs vakarėliai ir smagus laikas, televizijos laidų vedėja dalinsis visai kitokia patirtimi. „Egzistuoja didelė konkurencija, didelis nestabilumas, nenusakomas darbo grafikas, ilgos darbo valandos“, – sakys G. Martirosianaitė.

Tačiau užmiršusi visus sunkumus, G, Martirosianaitė džiaugsis galinti pasigirti ne tik puikiai besiklostančia karjera televizijoje ir radijuje, bet ir modelio darbu, sėkmingai vykdomais verslais – vardiniais aksesuarais ir nagų dailės salonu, noru ir toliau siekti užsibrėžtų aukštų tikslų.

Imtis drastiškų pokyčių dainininkė nusprendė prieš kelis mėnesius. „Tą kartą susiruošiau eiti į vieną renginį. Atsimenu, išėjau iš namų pasipuošusi, geros nuotaikos. Po renginio atsidarau portalus pasižiūrėti, kaip čia tose nuotraukose gavausi. Ir tai buvo viskas... Supratau, kad reikia kažką keisti ir kad manęs nebetenkina tas vaizdas, kurį matau”, – 21 val. per LNK rodomoje laidoje „Kitu kampu” prisimins Liepa.

Nelemtose nuotraukose atlikėja svėrė 73 kg. „Man tai buvo tikrai daug. Aišku, visi sakė, kad aš aukšta, kad tikrai nesimato. Ir šiaip juk kaulai stambūs. Tai nesąmonė, buvo tikrai per daug”, – pokalbio metu pasakos dainininkė.

Aišku, visi sakė, kad aš aukšta, kad tikrai nesimato. Ir šiaip juk kaulai stambūs. Tai nesąmonė, buvo tikrai per daug.

Šį kartą Liepa ryžosi visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą ir prisijaukinti pradžioje neįveikiamai atrodžiusias taisykles. Negana to, atlikėjai teko susitvarkyti ir su nuolatos kamuojančiais kompleksais. Anot Liepos, jų ne vienus metų dirbdama pramogų versle, kur aplinkui tik ilgakojės gražuolės draugės, turėjusi krūvą.

„Visos merginos grupėje idealių figūrų ir formų. Visada jausdavausi prie jų ta storiausia. Net kai rūbus prieš pasirodymą imdavom, visada būdavo – o šitas didžiausias, tai čia tikriausiai Liepos...” – kartėlio jausmą prisimins atlikėja.

Prieš atrasdama savo tobulos figūros receptą, L. Mondeikaitė buvo išbandžiusi daugybę itin drastiškų dietų. Viena labiausiai šokiruojančių – 10 dienų bado dieta, kai galima gerti tik sultis. „Šitą man parekomendavo draugė Natalija Bunkė. Ji sakė, kad po nėštumo jai ta dieta labai padėjo. Atsimenu, sugebėjau dietos laikytis tik 5 dienas. O po to su sese nuėjom į kavinę ir aš užsisakiau maisto už visą tą badą”, – nevykusius svorio metimo bandymus prisimins atlikėja.