„Nuo 2011 m. vyravo, sakyčiau, ramybė, bet reikia nepamiršti, kad difterija – tai toks mikroorganizmas, kuriuo galima užsikrėsti ne tik nuo sergančio žmogaus, bet ir to, kuris nešioja ligą neturėdamas simptomų“, – aiškino D. Razmuvienė.

Pasak pašnekovės, žmonės, keliaudami po neramias šalis, kurios paveiktos ekonomine ar karine prasme, gali susirgti.

„Vienuolikoje Europos šalių fiksuojami susirgimo difterija atvejai. Sergančiųjų skaičius šiais metais dvigubai viršija vidutines kiekvienų metų normas“, – pastebėjo D. Razmuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje paskutinis difterijos atvejis fiksuotas 2011 m., tačiau epidemiologė įspėja, kad tai nereiškia, jog ligos neįvežė iš kitos šalies.

„Tai gali būti iš endeminės šalies, kur paplitęs sukėlėjas, ar net iš Europos šalies, kur, sakykime, daug atvykusių žmonių, kurie likę ten gyventi laiku nepasiskiepijo“, – tvirtino D. Razmuvienė.

Naujų atvejų Lietuvoje kol kas nefiksuota, tačiau 2008 m. fiksuoti du difterijos atvejai, vienu iš jų ligonis mirė.

Kas yra difterija?

Difterijos infekcija sudėtinga, nes bakterija turi savybę išskirti egzotoksiną, kitaip sakant nuodus.

„Žmogus, užsikrėtęs ta bakterija, suserga. Nuodai kartu su krauju išplinta po visą organizmą, didžiausi pažeidimai tenka širdies raumeniui, inkstams, nervų sistemai. Be abejonės, paveikiami ir kiti vidaus organai“, – konstatavo D. Razmuvienė.

Difterijos simptomai tikrai labai panašūs į kitas ligas.

Šiuo metų laiku, kai dažnai sergama peršalimo ligomis, kritiškai svarbu suprasti, kuomet tai eilinė sezoninė liga, o kada reiktų susirūpinti.

„Difterijos simptomai tikrai labai panašūs į kitas ligas. Temperatūra, skauda gerklę, sausas kosulys, patinsta limfmazgiai, žmogus jaučiasi prastai. Tik gydytojas, apžiūrėjęs ir įvertinęs paciento būklę, difteriją atskiria dėl susidarančių plėvių būtent kvėpavimo takuose“, – aiškino D. Razmuvienė.

Tokios plėvės susidaro ir ryklės lankuose, ir nosies gleivinėje, nosiaryklėje. Šios plėvės susidaro dėl po kūną pasklidusio egzotoksino.

„Tos plėvės, tokios pilkos apnašos, susidaro salelėmis, kurios susilieja. Jas nuimti nuo gleivinės praktiškai neįmanoma, o aplink esantys audiniai labai patinsta. Žmogui darosi sunku kvėpuoti, sunku ryti bet kokį maistą. Liga – difterija – ir pavadinta pagal susidarančias dėmes, nes graikiškai difta reiškia dėmė“, – tikino D. Razmuvienė.

Kaip apsisaugoti?

Vaikai skiepijami pagal profilaktinį skiepų kalendorių. Difterijos bakterija reikia skiepytis kas šešerius ar dešimt metų.

„Bet kokia imuninė sistema, vaiko ar suaugusiojo, tiesiog išblėsta. Todėl vaikų kalendorius toks ir yra. Profilaktiškai iki dvejų metų gauna keturis skiepus, po to šešerių ar septynerių metų, vėliau penkiolikos, šešiolikos metų“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Suaugęs žmogus turi galimybę skiepytis nemokamai, valstybė suteikia galimybę gauti skiepus kas penkerius ar dešimt metų.

„Žmogus turi atlikti sustiprinamąją dozę jau pradedant nuo 26 m. O keliautojai, vykstantys į bet kokias šalis, gali pasižiūrėti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ar šalis endeminė“, – patarė D. Razmuvienė.

COVID-19 pandemija išaugino didelę skeptikų auditoriją, kuri vengia skiepytis. Socialinių tinklų erdvėje jau galima pamatyti įvairių komentarų, neva žmonės vėl gąsdinami.

„Tikrai, pandeminis laikotarpis davė ir gerų dalykų, daug ko išmokome. Bet visa informacijos sklaida kartais nepasiekdavo visuomenės. Informacija suprasta visiškai iškreiptai, tai davė labai prastus rezultatus. Nukrito skiepijimo apimtys visų pozicijų – tiek vaikų, tiek suaugusių. Priimta negatyvi informacija, jos pasitaikė labai įvairios. Reiktų žmonių nuomones pakeisti“, – pripažino D. Razmuvienė.

„Vakcina nuo stabligės leidžiama kartu su vakcina nuo difterijos. Tai itin pavojingos, sunkios, bet, deja, primirštos ligos“, – sako J.Sauserienė.

– Kas yra difterija ir stabligė?

– Difterija – bakterijų – difterijos lazdelių, sukeliama infekcinė liga. Šią ligą dažniausiai sukelia Corynebacterium diphtheriae, kuri išskiria itin stiprų toksiną – nuodus, pažeidžiančius daugelį vidaus organų. Liga gali būti mirtina.

Stabligė – Clostridium tetani bakterijos sukeliama liga. Patekusios į gilią žaizdą, šios bakterijos gamina toksiną, kuris sukelia raumenų spazmus. Jie gali būti tokie stiprūs, kad lūžta žmogaus kaulai, dantys, sutrinka kvėpavimas. Net ir laiku pradėjus tinkamą gydymą, daugelis žmonių neišgyvena.

– Kaip šiomis ligomis žmogus gali užsikrėsti?

Jeigu esame sveiki, neturime kūno žaizdų, stablige nuo sergančiojo neužsikrėsime – suvalgytos ar įkvėptos sporos ligos žmogui sukelti negali.

– Difterijos bakterija perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant tiesiogiai ar per buities daiktus. Užsikrėsti galima ir nuo besimptomių bakterijos nešiotojų. Liga paprastai pasireiškia po 1–10 dienų nuo užsikrėtimo.

Stabligės sukėlėjas – sporas sudarančios bakterijos, kurios mums pavojingos tik patekusios į gilią žaizdą. Šios sporos itin atsparios aplinkos poveikiams, dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ilgus metus. Pačios pavojingiausios yra durtinės, užterštos žaizdos. Svarbu pabrėžti, kad, jeigu esame sveiki, neturime kūno žaizdų, stablige nuo sergančiojo neužsikrėsime – suvalgytos ar įkvėptos Clostridium tetani sporos ligos žmogui sukelti negali.

– Kokie šių ligų simptomai? Ar jie visada pastebimi?

– Difteriją galima įtarti, kai kartu su bendrais anginą primenančiais simptomais pacientas skundžiasi smaugimo jausmu, o apžiūrint sergančiojo ryklę matosi gausios pilkos spalvos apnašos – plėvės ant tonzilių ir gomurio. Apie šią ligą visada pagalvojame, kai gydome neskiepytus, užsienyje besilankiusius pacientus, kuriems pasireiškė į anginą panašūs simptomai.

Stabligė įtariama, jei pacientui pasireiškė ir progresuoja raumenų spazmai, kūne yra sužalojimų, dėl kurių nesikreipė į gydymo įstaigą ir nėra paskiepytas ar laiku revakcinuotas.

– Koks gydymas skiriamas?

– Abiejų ligų atvejais labai svarbus ankstyvas ligos diagnozavimas ir pradėtas gydymas antibiotikais. Visada šiomis ligomis sergantieji yra gydomi ligoninėje, dažnai ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur taikomas kompleksinis gydymas. Nustačius difterijos ligos atvejį, gali būti taikomas gydymas antibiotikais ir kontaktą turėjusiems asmenims.

– Kaip galime apsisaugoti?

– Geriausiai nuo šių ligų apsisaugoti padeda vakcinacija. Lietuvoje vaikai skiepijami nuo abiejų ligų pagal skiepų kalendorių, suaugę asmenys – valstybės lėšomis revakcinuojami kas dešimt metų. Iki šiol pavyko išvengti difterijos protrūkių Lietuvoje, vakcinacijos aprėptys siekė minimalią ribą, kuri būtina visuotiniam imunitetui išlaikyti. Tačiau pastaruoju metu vaikų imunizacija nepakankama, protrūkiai buvo stebėti Latvijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose. Dar prieš COVID-19 pandemiją buvęs tymų protrūkis Lietuvoje leidžia manyti, kad ateityje galime tikėtis ir difterijos atvejų pagausėjimo.

Stabligės visuotinio imuniteto nesukursime – dėl šios ligos esame atsakingi patys. Šiuo metu efektyviai veikia visuotinė priemonė, kai asmuo dėl sužeidimo kreipiasi į gydymo įtaigą. Paprastai yra paskiepijamas kombinuota vakcina nuo difterijos ir stabligės ir, esant užterštai, giliai žaizdai, suleidžiamas ir antitetaninis serumas.

Vakcinos efektyviai apsaugo nuo ligų, yra saugios, daug metų naudojamos visame pasaulyje. Norint pasiskiepyti ar revakcinuotis, turite kreiptis į savo šeimos gydytoją arba slaugytoją.

Teigiama, kad mažėjant vakcinacijos apimtims ir augant žmonių migracijai, kyla grėsmė, jog kils difterijos protrūkių.

ULAC duomenimis, Lietuva priskirta prie difterijos rizikos šalių. Per pastarąjį dešimtmetį šalyje užregistruoti trys šios ligos atvejai: 2008 metais – du, vienas jų baigėsi mirtimi, dar vienas ligos atvejis užfiksuotas 2011 metais.

Teigiama, kad didžiausias sergamumas Europoje šia liga fiksuojamas Latvijoje, o pastaraisiais metais ligos atvejų nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje.

Tuo metu stabligės atvejų užregistruota daugiau – kasmet po du–tris susirgimus, iš jų vienas–du baigiasi mirtimi. ULAC duomenimis, mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje siekia 40 procentų.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruota 17 stabligės atvejų, iš jų aštuoni baigėsi mirtimi. Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė senyvo amžiaus žmonės, kurie nebuvo skiepyti nuo stabligės.

Susirgti difterija ir stablige rizikuoja neskiepyti nuo šių infekcijų neskiepyti ar nepilnai paskiepyti žmonės.

Difterija yra viena sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti infekcinė liga, pasireiškianti aukšta temperatūra, patinusiais limfmazgiais, sausu kosuliu, kaklo patinimu, pilkos spalvos gleivinės apnašos ant ryklės tonzilių ir gomurio. Tačiau kai kuriems jokie simptomai nepasireiškia, bet jie gali užkrėsti kitus.

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, pasireiškianti trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais, „tirpimu“ užkrato patekimo vietoje, taip pat įvairaus stiprumo raumenų spazmais, nuo kurių gali lūžti ir kaulai ar dantys.

Abi šios ligos pasižymi aukštu mirštamumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovai teigia, kad mokykloje saugiausiai jaučiasi paskiepyti vaikai.

Dėmesys pirmokėliams

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų amžiuje rekomenduojama pasiskiepyti keturvalente vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito (DTaP/IPV), trivalente vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR).

Kaip rašoma pranešime, tymų protrūkis akivaizdžiai parodė, kaip svarbu, kad kuo daugiau vaikų būtų laiku paskiepyta, tada ligos tiesiog negalėtų išplisti.

7 metų vaikams reikėtų nepamiršti atlikti ir tuberkulino mėginį, tai yra patikrinti vaiko sveikatą dėl tuberkuliozės. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant kuo geriau apsaugoti vaikus nuo šių ligų, rekomenduojama skiepus ir tyrimą atlikti tą pačią dieną. Taip sutaupytume tėvelių laiko.

Apsauga mergaitėms

11 metų mergaitėms rekomenduojama pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Skiepijimą sudaro dvi vakcinos dozės su 6 mėnesių pertrauka. Skiepijimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, todėl mokėti nereikia.

Nepamiršti ir paaugliai

15–16 m. paaugliams rekomenduojama tik viena vakcina apsauganti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap). Kadangi per dešimtį metų vaikų imunitetas šioms ligoms jau bus išblėsęs, todėl būtina sustiprinančioji vakcinos dozė, rašoma pranešime.

Pastebėjus, kad vaikui neįskiepyta kokia nors vakcina, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytą grafiką, šeimos gydytojas turi sudaryti individualų skiepijimų planą ir pasirūpinti, kad vaikai kuo greičiau „pasivytų“ kalendorių.

„Matome, kad vaikų skiepijimo apimtis, pavyzdžiui, nuo tymų, raudonukės ir parotito sudarė mažiau nei 50 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tokie skaičiai valstybei, tautai gresia epidemija. Tačiau tai nieko nesustabdė. Baisiausia, kad po difterijos epidemijos, kurią labai greitai visi užmiršo, tas pats (tokie pat neskiepijimo skaičiai. – ELTA) atsitiko ir su stablige, kokliušu, poliomielitu“, – pasakojo V. Berezenko.

Matome, kas vyksta su tymais, ir suprantame, kad kita banga bus difterija.

Pasak profesorės, 1992-1993 metais Ukraina išgyveno difterijos epidemiją, o šiuo metu šalį krečia tymai ir baiminamasi dėl plataus masto difterijos protrūkio.

„Tymų protrūkis maždaug 2000-aisiais metais prasidėjo labai nekaltai: 50 atvejų, 200 atvejų, o nuo 2017 metų iki šiol pas mus serga maždaug 100 tūkst. gyventojų vien tymais, iš jų 35 per tą laiką jau mirė. (...) Nuo šių metų pradžios 40 tūkst. susirgo ir 14 mirė. Miršta suaugę, nes vaikai lengviau pakelia tą ligą. (...) Skiepijimas nuo difterijos ir stabligės šiandien irgi apima tik 50 proc. Matome, kas vyksta su tymais, ir suprantame, kad kita banga bus difterija. O mirtingumas pas mus nuo difterijos 1993 – 1998 metais buvo 700 tokių atvejų. Tai labai didelis mirštamumas. Per praeitus metus buvo 10 atvejų, kai žmonės susirgo difterija Ukrainoje. Ačiū Dievui, niekas nemirė. Tačiau jau šiais metais matome 8 susirgimo atvejus, o dar tiktai nepilni keturi mėnesiai praėjo...“, – pabrėžė profesorė V. Berezenko.

Pasak jos, išgyvenant užkrečiamųjų ligų protrūkį, Ukrainoje imamasi griežtų priemonių – masiškai pradėti skiepyti žmonės nuo tymų, Sveikatos ministerijos potvarkiu, neskiepyti vaikai nepriimami į ugdymo įstaigas.

Manantys, kad tokios ligos kaip tymai ar difterija lietuviams seniai nebegresia, gali skaudžiai apsirikti. Pasak vaistininkų, kadaise pamirštos infekcijos net ir išsivysčiusiose šalyse vėl apie save primena, o sumažėję skiepijimo mastai gali lemti, kad senosios užkrečiamosios ligos taps dažnesnės ir pareikalaus daugiau aukų.

„Mus pasiekia signalai, kad ligos, kurios, atrodytų, mums neaktualios jau daug dešimtmečių, vėl gali tapti realia grėsme. Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai skelbė apie sergamumo tymais židinius net tokiose valstybėse kaip JAV. Tymų atvejų fiksuota ir Lietuvoje, kaip, beje, ir difterijos, tuberkuliozės, kokliušo, maliarijos. Kaip žinia, vienintelė efektyvi priemonė kovoje su šiomis negandomis yra skiepai, tačiau pastaraisiais metais ši priemonė apaugo stereotipais, imta vertinti kaip nereikalinga atgyvena, tad sergamumas tymais ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis ateityje gali išaugti“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Vaistininkės žodžius patvirtina ir Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, rodantys, kad sergamumas tymais per 2007-2013 m. padidėjo nuo 0 iki 1,18 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Jos teigimu, nors dalis užkrečiamųjų ligų jau pamirštos, jų sukėlėjai tebecirkuliuoja mūsų aplinkoje, o gerėjant susisiekimui su kitomis pasaulio šalimis ir daugiau keliaujant, tikimybė užsikrėsti infekcijomis didėja.

„Tačiau didžiausią įtaką potencialiai grėsmei turi skiepų vengimas. Žmonės vengia skiepyti vaikus dėl įvairių priežasčių: galimos išlaidos, laiko trūkumas, informacijos stoka, komplikacijų baimė. Deja, dažniausiai šios priežastys nėra pagrįstos. Juk kuo daugiau bus nepaskiepytų asmenų, tuo didesnė tikimybė, kad senosios ligos sugrįš“, – teigė vaistininkė.

Tiesa, Ž. Muzikevičiūtė pripažino, kad kol kas vaistininkai su senosiomis ligomis susiduria itin retai, kadangi, net ir esant vienetiniams susirgimams, žmonės kreipiasi tiesiai į gydymo įstaigas.

„Bet ateityje, manau, situacija gali keistis, juk gyventojai jau nebežino ar yra pamiršę, kokie simptomai gali reikšti pavojingas infekcijas ir sumaišyti juos su kitomis, ne tokiomis pavojingomis ligomis arba apskritai simptomus ignoruoti. Taip galima sulaukti ir itin skaudžių pasekmių, todėl visada svarbu konsultuotis su gydytoju ar vaistininku“, – pabrėžė ji.

Anot vaistininkės, jei žmogus negaluoja, bet nežino, kokia to negalavimo priežastis, delsti ar gydytis pačiam jokiu būdu nevertėtų.

„Žinoma, skirtingos senosios ligos turi skirtingus simptomus, tačiau bet kokiu atveju reikėtų sunerimti esant aukštai, virš 40 laipsnių temperatūrai, pastebėjus neaiškios kilmės, staigiai plintančius, šlapiuojančius ar kraujuojančius bėrimus ant odos ir gleivinės, taip pat esant gausiam viduriavimui. Ypač šie simptomai pavojingi sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams, senjorams, taip pat pabuvojusiems egzotiškose šalyse“, – teigė Ž. Muzikevičiūtė.

Dažnai keliaujantiems vaistininkė patarė laikytis maisto ir geriamojo vandens higienos, saugotis geliančių bei kandančių vabzdžių, stengtis išvengti traumų.

„Taip pat svarbu turėti gerai sukomplektuotą vaistinėlę, jos sudėtis priklauso nuo lankomos šalies rizikos veiksnių bei paties keliautojo sveikatos ypatybių, tad prieš ją ruošiant geriau pasitarti su specialistu. Ir, žinoma, nepamiršti pasiskiepyti, pasirūpinti skiepijimo kalendoriumi, profilaktinėmis priemonėmis bei preparatais, tokiais kaip specialūs repelentai nuo maliarinių uodų“, – konsultavo vaistininkė.

Grėsmę galinčių kelti infekcinių ligų penketukas:

Tymai. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausiai mirtį sukeliančių ligų, kurią galima kontroliuoti vakcinomis. Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių uždegimu. Po poros dienų atsiranda bėrimas galvos srityje, vėliau jis apima liemenį, galūnes. Liga labai užkrečiama, perduodama oro lašeliniu būdu. Vaikai nuo tymų skiepijama skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Vakcina nuo tymų-epideminio parotito-raudoniukės (MMR) yra rekomenduojami kalendoriniai skiepai, tačiau neprivalomi.

Difterija. Liga prasideda bendru negalavimu, blogu apetitu, karš¬čiavimu, nestipriu gerklės skausmu. Vėliau gleivinę padengia apnašos. Taip pat sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla: padažnėja pulsas, kartais sumažėja kraujospūdis, pakinta širdies tonai. Liga perduodama oro-lašeliniu keliu, rečiau – kontaktiniu būdu, per infekuotus maisto produktus. Paskiepyti žmonės tampa nejautrūs difterijos bakterijos toksinui, bet atsparumo pačiai bakterijai neįgyja. 

Maras. Tai gali būti vis dar aktuali liga, kurią platina ir ja serga graužikai, katės, šunys, triušiai, blusos. Maro požymiai – dusulys, galvos skausmas, viduriavimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų skausmas, odos opos. Nors Lietuvoje gamtinių maro židinių nėra, galima įvežtinio maro rizika (iš kai kurių Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos šalių).

Poliomielitas. Viena pavojingiausių XX a. virusinių epideminių ligų, Lietuvoje suvaldyta dar 1972-aisiais. Tačiau kol pasaulyje yra nors vienas poliomielitu užsikrėtęs žmogus, yra rizika, kad virusas gali išplisti. Liga lengvai plinta tarp neskiepytų žmonių. Ligos pradžia panaši į lengvą kvėpavimo takų ar žarnyno infekciją, po to būna pagerėjimas, paskui vėl pakyla temperatūra, atsiranda nugaros, galūnių skausmai, paralyžius.

Maliarija. Paprastai ligą sukelia tam tikros genties uodai, bet galima užsikrėsti ir nuo parazitų nešiotojo, per užkrėstus instrumentus. Dažniausiai maliarija prasideda aukštu karščiavimu, kuris kartojas kas dvi tris paras. Karščiavimo priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonį troškina, kamuoja stiprūs galvos bei raumenų skausmai, galimas pykinimas, traukuliai, sąmonės sutrikimai. Reikšmingiausia apsisaugojimo nuo maliarijos priemonė - reguliarus vaistų vartojimas.