Apie mažinamą minimalaus konkursinio balo kartelę ir kaip tai atsilieps verslui, darbo rinkai, kalba Lina Slavinskė, „Energia Futura“ organizacijos vystymo vadovė, ir Andrius Francas, HR profesionalas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris.

Nelieka kartelės

Nuo šių metų Lietuvoje keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai. Nebelieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nustatyto minimalaus konkursinio balo. Teisę nustatyti minimalų konkursinį balą turi pačios aukštosios mokyklos.

Jos pradėjo skelbti informaciją apie atnaujintas stojimo sąlygas. Anksčiau norintys įstoti į universitetą turėjo perlipti 5,4 (iš 10) minimalaus konkursinio balo kartelę. Ji ir toliau bus taikoma Lietuvos stipriosiose aukštosiose mokyklose. Nepaisant to, dalis aukštųjų mokyklų nusprendė taikyti mažesnį minimalų konkursinį balą.

Verslo atstovų nuomone, minimalaus konkursinio balo mažinimas verslui ir darbo rinkai atsilieps neigiamai, nes, nuleidus kartelę, bus sunku išlaikyti aukštą studijų kokybę, būsimų specialistų paruošimą ir pridėtinės vertės rinkoje kūrimą.

Tai yra nesąžininga darbščiųjų atžvilgiu, kurie vertina žinias, aukštojo mokslo kuriamą vertę, suteikiamą karjerą ir perspektyvas.

Vertina neigiamai

L. Slavinskė teigia, kad darbdavys turėtų prisidėti prie studentų ugdymo – su jais dalytis savo žiniomis ir patirtimi, tačiau jeigu pirminė kokybės kartelė – konkursinis balas – tampa įveikiama gerokai lengviau, specialistė kelia klausimą, kaip galima tikėtis, kad studentai bus atkaklūs, stengsis ir sieks rezultatų studijų metu ar įžengę į darbo rinką.

„Tai tarsi savaime indikuoja, kad iš moksleivių ir studentų tikimasi mažiau, kad mokantis reikės įdėti mažiau pastangų, kad kartu su gabiais, žinių ir kompetencijų siekiančiais studentais mokysis ir tie, kuriems nebūtinai rūpi žinios ir jų išsilavinimas, būsimas karjeros kelias. Apmaudu, bet būtent dėl mažinamos konkursinio balo kartelės į tą pačią aukštąją mokyklą galės patekti ir pirmieji, ir antrieji, o tai yra nesąžininga darbščiųjų atžvilgiu, kurie vertina žinias, aukštojo mokslo kuriamą vertę, suteikiamą karjerą ir perspektyvas“, – aiškina ji.

Pašnekovė tęsia, kad dėl pirminio pasirinkimo – „įstojau, nes to siekiau“, arba „įstojau, nes stojimo kartelė buvo įveikiama visiems“ – galima kvestionuoti studentų motyvaciją ir interesą mokytis. Studentai ir dėstytojai dirba kartu – jie diskutuoja, ieško ir kuria. Pasak jos, tai turi eiti iš pačių studentų: jų noras, proaktyvumas, interesas suprasti ir išmokti. „Vienpusis eismas čia neįmanomas, vien dėstytojai neišaugins ateities profesionalų, reikia pačių studentų noro ir intereso tokiems tapti.“

Sumažinus minimalaus konkursinio balo kartelę, kyla abejonių dėl studijų kokybės. L. Slavinskė svarsto: tiek studentams, kurie užtikrintai rinkosi ir įstojo į norimą universitetą ir specialybę, tiek studentams, kurie pateko tik dėl sumažinto konkursinio balo, mokantis kartu, tampa sudėtinga išlaikyti tokį patį aukštą studijų kokybės standartą, pasiekimų vertinimo sistemą, užduočių sudėtingumą ir nuolatinį judėjimą pirmyn nestabčiojant ten, kur, remiantis aukštojo mokslo standartais, nereikėtų stabčioti.

Nebeužtikrins kokybės

Kaip teigia A. Francas, sumažinus minimalų konkursinį balą, pas darbdavius gali ateiti kur kas silpnesni specialistai, kadangi dėstytojas moko pagal vidutinį, o ne patį geriausią studentą. Sumažėjus vidurkiui, sumažėja ir bendras kokybės lygis, todėl tikėtina, kad paruošti specialistai bus prastesni.

„Anksčiau universitetas buvo kaip tam tikros kokybės užtikrintojas. Ženklas, kad jis jau atfiltravo dalį studentų, kuriems galbūt nėra jokio būtinumo mokytis universitete, jie gali mokytis ir kolegijoje, ir profesinėje mokykloje. Dabar šis filtras dar kartą sumažės“, – pažymi jis.

L. Slavinskė dalijasi, kad moksleiviai turi daugybę pasirinkimų – jie gali mokytis universitete, kolegijoje, profesinėje mokykloje ir kt., kurios ruošia specialistus, amatininkus, tačiau būtent dėl šios priežasties ir yra reikalingi tam tikri kriterijai, kurie padėtų pasirinkti, koks studijų modelis jiems tinkamiausias, kuri studijų įstaiga padės pasiekti aukščiausią potencialą ir įgyti specialybę, o ne visus suvienodinti iki žemiausio balo ir kokybę, progresą palikti antrame plane.

A. Francas mano, kad konkursinio balo kartelė turėtų būti pakankamai aukšta, kad būsimi studentai suprastų – jie stoja į universitetą siekti žinių.

„Jeigu kartelė yra gana žema ir mokytis gali bet kas, diplomo reikšmė nuvertėja. Konkursinis balas neturėtų būti mažinamas be priežasties. Reikalavimai būsimiems studentams, stojantiems į geruosius universitetus, neturėtų mažėti. Svarbu, kad neišnyktų supratimas, kas yra aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis išsilavinimas“, – dėsto pašnekovas.

Pasak L. Slavinskės, jei aukštojo mokslo sistema buksuoja dėl talentų trūkumo, geriausiu atveju galime pasiekti vidutinį, bet ne maksimalų greitį valstybės progreso kelyje. Ji sako, kad tarp moksleivių ir studentų turime atrasti ateities mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus šviesulių, progreso kūrėjų, vykdančių aukšto lygio mokslinius tyrimus, kuriančių darbo vietas ir socialinę gerovę. Tuos, kuriems rūpi studijuoti dabar, kad ateityje galėtų siekti rezultatų.

Apie tai plačiau papasakojo „Alliance for Recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas.

– Jei turėtumėte du kandidatus: vienas baigęs mokslus tėvynėje, kitas – svetur. Kurį pasirinktumėte?

– Kalbinčiau abu.

– Nuo ko priklausytų galutinis sprendimas?

– Nuo to, kuris labiausiai atitinka įmonės poreikius.

– Nuskambėjo atvejis, kad organizacija „Investuok Lietuvoje“ teikia prioritetą tam žmogui, kuris moka užsienio kalbą, kuris turi patirties užsienyje. Ar jūs matote čia diskriminacijos pobūdžio veiksmus?

– Vienintelė problema, kurią matau, yra komunikacija. Nevadinčiau diskriminacija reikalavimo turėti patirties užsienyje. Tai normalūs reikalavimai. Ši organizacija dirba su užsienio kompanijomis ir reikia būti gerai pasiruošus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Darbo skelbime nurodyta vienokia informacija, ateiname į darbo pokalbį ir pamatome, kad darbdaviai tikisi iš mūsų daugiau. Ar gali taip būti?

– Gali, ypač, jei darbdavys mato, kad tuo metu kandidatų pasiūla yra geresnė, nei jis tikėjosi. Ir galima norėti daugiau. Būna, kad reikalavimai keičiasi. Tai normalūs rinkos dėsniai. Jei darbdavys kalbina kandidatus ir mato, kad už jo biudžetą ir reikalavimus galima gauti dar geresnį kandidatą, jis rinksis geresnį kandidatą.

Jei darbdavys gali siūlyti didesnę algą, jis gali ir reikalauti daugiau.

– Jei kandidatas nori didesnės algos iš darbdavio, tokiu atveju ir darbdavys gali reikalauti daugiau už didesnį atlygį?

– Žinoma. Vyksta derybos. Laimi abi pusės, kai susitaria. Jei darbdavys gali siūlyti didesnę algą, jis gali ir reikalauti daugiau.

– Nepastebite Lietuvoje kažkokio skepticizmo tam tikroms šalims? Mes labai vertiname būsimus kolegas iš už Atlanto, vertiname jų įgūdžius ir išsilavinimą.

– Anksčiau mums atrodė, kad visi iš užsienio yra geresni, stipresni. Dabar to mažiau. Mes žiūrime į kompetenciją, patirtį. Tie diplomai nėra vienodi, net toje pačioje Amerikoje ar Britanijoje. Jie irgi tarpusavyje skiriasi. Reikia paminėti, kad žmonės, pagyvenę užsienyje, turi daug privalumų. Jie moka prisitaikyti, yra tolerantiški, turi praplėstus horizontus. Gali gauti tų dalykų gyvendamas savo šalyje, bet tai vyksta lėčiau.

– Kokie būtų patarimai norintiems dirbti užsienyje?

– Nereikia nieko baimintis. Reikia tiesiog eiti dirbti, pasitikėti savimi, stengtis. 

Mokslininkams naujoji Lietuvos Farmacijos sąjungos prezidentė prof. dr. Vilma Petrikaitė įteikė doc. dr. Alfonso Kaikario sukurtus diplomus. Kiti apdovanotieji – Lietuvos Farmacijos Sąjungos ilgametis prezidentas ir periodinio farmacijos specialistams specializuoto žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ vyriausiasis redaktorius prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjas, LFS Farmacinės analizės ir kokybės komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Liudas Ivanauskas.

Garbingi apdovanojimai vyko Lietuvos Farmacijos Sąjungos organizuotos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos ir suvažiavimo „Farmacijos mokslų ir praktikos pasiekimai“ metu.

Ši konferencija skirta pirmojo farmacijos žurnalo „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“ išleidimo Lietuvoje 200 metų sukakčiai ir vaistininkės, archeobotanikės habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės mokslinės, edukacinės ir gamtosauginės veiklos šimtmečiui pažymėti. Konferencija dėl koronaviruso (COVID-19) besitęsiančios pandemijos buvo perkelta iš kovo mėnesio į spalį ir vyko nuotoliniu būdu.

Tradiciškai ši konferencija apjungia daugelį farmacijos mokslo ir praktikos krypčių. Šių metų konferencijoje aptartos labai įvairios temos: nuo farmacijos aukštojo mokslo Lietuvoje ištakų iki farmakoekonomikos, vaistų sąveikos su maistu, naujausių vaistų klinikinių tyrimų reglamentavimo praktikos Europos Sąjungoje ir vaistininko gebėjimo mokyti ir mokintis visą gyvenimą.

Konferencijos darbe dalyvavo daugiau kaip 100 farmacijos bendruomenės atstovų iš Lietuvos ir užsienio (Estijos ir Lenkijos) bei jaunųjų mokslo tyrėjų (doktorantų, magistrantų).

Konferencijoje vyko 8 pranešimai plenariniuose posėdžiuose ir 19 – elektroninių stendinių.

Svarbūs akcentai ir datos:

Konferencijos pirmojoje plenarinėje sesijoje pagerbtas vaistininko, botaniko, visuomenės veikėjo ir pasaulinio masto farmacijos mokslininko prof. habil. dr. Johano Fridricho Volfgango (1775–1859) atminimas ir įvertinti jo atlikti darbai, kurie išlieka aktualūs iki dabar. Šis mokslininkas Lietuvoje įkūrė pirmąją Farmacijos draugiją – Vilniaus Medicinos draugijos Farmacijos skyrių – ir buvo pirmojo periodinio farmacijos žurnalo „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“ („Vilniaus farmacijos žinynas“) redaktoriaus. Leidinys lenkų kalba buvo pradėtas leisti prieš 200 metų (1820 m.) ir buvo svarbus veiksnys Lietuvos farmacijos mokslo vystymui.

Farmacijos draugija (Vilniaus Medicinos draugijos Farmacijos skyrius) nuo 1920 m. performuota į Lietuvos farmaceutų sąjungą, su konkrečiais įstatais ir veiklos programa bei profesinio žurnalo „Farmacijos žinios“ leidyba 1923–1940 m. Kaune. Ši organizacija, sujungusi vaistinių savininkus, tarnautojus, provizorius ir jų padėjėjus, veikė iki 1940 m.

1948 m. prof. habil. dr. Kazimieras Grybauskas, tęsdamas Lietuvos farmaceutų sąjungos darbus, ją reorganizavo ir įkūrė Respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją (RFMD), tapdamas pirmuoju ir ilgalaikiu pirmininku. Tai yra svarbus Vytauto Didžiojo universiteto (anksčiau Lietuvos universiteto) Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus indėlis šios organizacijos plėtojamai vaistininkystės ir vaistažolininkystės nacionalinei bei tarptautinei veiklai.

1990 m. spalio 13 d. prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją performavo į Lietuvos farmacijos sąjungą, kuri iki šiol leidžia profesinį farmacininkams skirtą žurnalą „Lietuvos Farmacijos žinios“, tapdamas šios organizacijos ilgamečiu prezidentu ir šio periodinio žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi.

1997 m. Lietuvos farmacijos sąjunga įsteigė Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondą: jos atminimo įamžinimui, palikimo tvarkymui bei idėjų propagavimui. Habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė buvo aktyvi šios organizacijos narė: publikavo originalius straipsnius „Lietuvos farmacijos žinių“ žurnale, dalyvavo mokslinėse konferencijose su pranešimais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius metus paskelbė habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės metais. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimo istorijoje aukščiausiu lygiu atkreiptas dėmesys į farmacijos mokslo ir praktikos bei organizacijų veiklos reikšmę.

Parduotas disertacijos „Besiplečiančių visatų savybės“ (Properties of Expanding Universes) rankraštis yra viena iš penkių originalių jos kopijų. Per „Christie's“ aukcioną už ją buvo sumokėta 584 750 svarų (670,9 tūkst. eurų), keturiskart daugiau nei buvo prognozuota.

Raudona oda aptrauktas vairalazde valdomas savaeigis neįgaliojo vežimėlis, kuriuo S. Hawkingas naudojosi nuo 9-o dešimtmečio pabaigos iki 10-o dešimtmečio vidurio, buvo parduotas už 296 750 svarų (340,5 tūkst. eurų), o už bestseleriu tapusios jo knygos „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) egzempliorių su autoriaus nykščio atspaudu gauta 68 750 svarų (78,9 tūkst. eurų).

Komiško animacinio televizijos serialo „Simpsonai“ (The Simpsons) vienos dalies, kurioje pasirodė pieštinis S. Hawkingo personažas, scenarijus buvo parduotas už 6 250 svarų (7,2 tūkst. euru).

Per šį aukcioną parduota iš viso 22 daiktai arba jų rinkiniai.

Ši kolekcija atspindėjo S. Hawkingo genialų protą, didžiulį ryžtą ir humoro jausmą. Prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas mokslininkas, visą gyvenimą stengęsis įminti Visatos paslaptis, mirė šių metų kovą, būdamas 76 metų.

S. Hawkingas savo disertaciją paskelbė 1965-asiais, praėjus dvejiems metams po to, kai jam buvo diagnozuota amiotrofine lateralinė sklerozė (ALS) – motorinių neuronų liga, dėl kurios ilgainiui mokslininko kūnas buvo paralyžiuotas.

Pirmuosius 117 puslapių išspausdino jo pirmoji žmona Jane (Džein), bet autorius ranka pasirašė dviejose vietose ir užrašė žodžius „Ši disertacija yra mano originalus darbas.“ S. Hawkingas taip pat ranka parašė kelias matematines lygtis.

Kai šis dokumentas praeitais metais buvo paviešintas internetu Kembridžo universiteto, kuriame S. Hawkingas visą gyvenimą dirbo, jis buvo toks populiarus, kad dėl per didelio skaitytojų skaičiaus netgi sutriko tinklalapio darbas.

Gyvenimo kronika

Aukcione taip pat buvo parduota S. Hawkingo medalių ir apdovanojimų, įskaitant suteiktus Karališkosios astronomijos draugijos, kolekcija.

Už visus daiktus buvo sumokėta iš viso 1 384 625 svarų (1,59 mln. eurų).

„Mums labai malonu, kad „Christie's“ mums padėjo atlikti svarbų darbą, tvarkant mūsų mylimo tėvo archyvus ir jo unikalią, vertingą asmeninių ir profesinių daiktų kolekciją, tapusią jo gyvenimo ir darbo kronika“, – prieš aukcioną sakė astrofiziko duktė Lucy Hawking (Liusi Hoking).

„Taip pat suteikiame jo darbo gerbėjams galimybę įgyti prisiminimą apie mūsų tėvo nepaprastą gyvenimą – nedidelį daug primenančių ir jaudinamų daiktų rinkinį“, – pridūrė ji.

Kvietimas į keliais metais anksčiau įvykusį vakarėlį, išsiųstas kaip humoristinis eksperimentas, siekiant patikrinti, ar į jį atvyks kokių nors keliautojų laiku, buvo parduotas daugiau kaip dešimteriopai brangiau nei prognozuota, už 100 svarų (115 eurų). Tuo tarpu už striukę, kurią mokslininkas vilkėjo kuriant vieną 2016 metais išleistą dokumentinį filmą, buvo sumokėta 40 tūkst. svarų (45,9 tūkst. eurų).

Šie daiktai tėra nedidelė dalis iš S. Hawkingo archyvo, kurį šeima perduoda valstybei, kad nereikėtų mokėti paveldėjimo mokesčio. Vis dėlto kol kas nežinoma, kur ši kolekcija bus laikoma.

Per aukcioną surinktos lėšos atiteks šeimai, išskyrus gautas už parduotą neįgaliojo vežimėlį – šie pinigai bus paaukoti Motorinių neuronų ligos asociacijai ir Stepheno Hawkingo fondui.

Televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad jo teisės studijos truko net 18 metų – per tiek laiko kai kurie spėja gimti ir užaugti.

„Pats geriausias diplomas gyvenime yra nekrologas, nes tas, kurį gauni universitete, yra tik tarpinė grandis. Jį turėdamas dirbi ir tai, ką nuveiki būdamas profesionalas, yra darbai, kuriuos aprašo tau numirus. O juk gerą nekrologą tau gali parašyti ir net jei neturi tikro diplomo”, – LRT pokalbių laidoje „Svarbios detalės” dėstė A. Valinskas.

Kaunietis verlininkas Paulius Nagys į darbą priima nemažai jaunų žmonių, neturinčių jokio išsilavinimo. „Universitete niekas nemoko tokių dalykų, kaip pagalba kitam, žingeidumas ar siekis daryti daugiau, nei prašoma. Tai yra savybės, kurios ateina iš šeimos, ir jos darbo rinkoje dabar yra labai vertinamos”, – patirtimi dalinosi P. Nagys. Tačiau pokalbių laidos studijoje informacinių technologijų įmonei vadovaujančio vyro nuomonė šiek tiek pasikeitė. „Pagalvojau, jeigu norėčiau tapti televizijos laidų vedėju ir sužinočiau, kad yra diplomas, kurį „išrašo“ A. Valinskas, eičiau ir bandyčiau gauti tą diplomą“, – šmaikštavo P.Nagys.

Dar viena išskirtinė istorija – buvusio kultūros viceministro Dariaus Mažinto, kuris aukštojo mokslo diplomą gavo nebaigęs vidurinės mokyklos ir suklastojęs jos baigimo pažymėjimą. O štai Vilniaus universitete ekonomikos studijas baigęs milijonierius ir investuotojas Ilja Laursas įsitikinęs, kad požiūris į mokslą turi būti toks pat, kaip ir į sportą – žinias renki tam, kad sudėtingoje situacijoje būtum stiprus ir pasiruošęs.

Išskirtinės garsių žmonių istorijos ir patarimai, kaip pagauti sėkmę – šį vakarą, 21.30val. LRT pokalbių laidoje „Svarbios detalės“. Vedėja Živilė Kropaitė.

Nusikaltimas buvo įvykdytas rugsėjo 30-osios vakarą apie 22 val., pranešė policija.

Prie namų Rumpiškės gatvėje 31 metų moteris buvo užpulta nepažįstamo asmens.

Papurškęs į akis dujų, jis atėmė rankinę su nešiojamuoju kompiuteriu, fotoaparatu, kietuoju disku ir ne vienu dokumentu: pasu, „Sodros“ pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu.

Nuostolis – 500 eurų.

„Anot „The Economist”, Singapūro valdžia nuo šių metų sausio kiekvienam 25-erių ar vyresniam šalies gyventojui dovanoja 500 Singapūro dolerių (335 eurų) sumą, kurią šis gali panaudoti papildomam mokymuisi ir įgūdžių tobulinimui. Per metus ketinama išdalinti 600 mln. Singapūro dolerių, ir tai, šalies pareigūnų nuomone, pakankamai nedidelė kaina siekiant įskiepyti gyventojams supratimą, kad mokytis reikia visą gyvenimą, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Akivaizdu, kad naujų įgūdžių pramokęs ar patobulinęs jau esamus darbuotojas nepraras paklausos darbo rinkoje, galės tikėtis didesnių pajamų. Jei žmonės pastoviai rūpinsis savo kvalifikacija, darbdaviai greičiau ras sau tinkamų specialistų, o valstybei teks skirti mažiau lėšų pašalpoms.

Skirtingai nuo Singapūro, Lietuvoje mokymusi visą gyvenimą iki šiol rūpinasi tik patys dirbantieji ir labiau susipratę darbdaviai. Kol kas noriau svarstoma dovanoti gyventojams žuvį, o ne meškerę.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1517 Lietuvoje dirbančių ir jau išsilavinimą bei specialybę igijusių asmenų, net 72 proc. teigė pernai mokęsi papildomai. Vienas iš trijų apklaustų respondentų sakė, kad praėjusiais metais sėmėsi naujų žinių kursuose ar seminaruose: kone dviejų trečdalių mokymąsi finansavo darbovietė, o likę už mokslus mokėjo iš savo kišenės. Dar 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo diplomo universitete ar kolegijoje. O 28 proc. nurodė, kad tobulinosi savarankiškai iš knygų ar interneto.

Tačiau buvo ir tokių, kurie tenkinosi tomis žiniomis, kurias turėjo iš anksčiau. Tiesa, tokia padėtimi patenkinti buvo ne visi. Beveik 14 proc. minėjo, kad mielai tobulintųsi ar įgytų naujų įgūdžių, tačiau tam neturi lėšų, ar tokių savo darbuotojo ketinimų nefinansuoja darbdavys. Laiko stoka nenorą papildomai mokytis aiškino apie 7 proc. apklausos dalyvių, 6 proc. tikino, kad ir taip yra pakankamai kvalifikuoti specialistai, o vienas iš šimto teigė iš papildomo tobulinimosi nematąs naudos.

Kur besitobulinančių daugiau?

Imant keturias populiariausias darbų kategorijas, daugiausiai besimokiusių kursuose už savo ir įmonės lėšas buvo pardavimuose ir pirkimuose; klientų aptarnavimo specialistai dažniau nei kitos kategorijos tobulinosi savarankiškai; logistikos ir transporto sektoriaus atstovai dažniau nei kiti į papildomą mokymąsi žiūrėjo skeptiškai: nėra laiko ar naudos.

Administravimo srities specialistai dažniau nei kiti skundėsi tobulėjimui neturintys pinigų ar nesulaukiantys jų iš darbdavio, arba aiškino, kad jie ir dabar pakankamai kvalifikuoti ir patrauklūs specialistai. Tačiau tarp jų buvo ir gerokai daugiau siekiančių dar vieno diplomo universitetuose ar kolegijose.

Vilniaus universitetas (VU) atėmė bakalauro laipsnį iš Istorijos fakultete studijavusio Danieliaus Bolotino, šiurkščiai pažeidusio šios aukštosios mokyklos akademinę etiką. Nustatyta, kad diplomą jis atsiėmė apsigynęs ne savo parašytą baigiamąjį darbą, rašo „Lietuvos žinios“.

Svetimą bakalauro darbą kaip saviškį VU Istorijos fakultetui V.Bolotinas pateikė ir jį sėkmingai apsigynė 2015 metais. Kad baigiamasis darbas parašytas ne jo paties, greičiausiai nebūtų paaiškėję, jei ne faktas, kad vaikinas vartotojų teises ginančiai įstaigai apskundė diplominį darbą parengusią bendrovę „Studium Generale“ ir taip įkliuvo pats.

Pernai liepą D.Bolotinas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad įmonė nesilaikė visų sutartyje numatytų terminų, pateiktas darbas buvo nekokybiškas, neatitiko tokiam darbui taikomų reikalavimų. Skunde D.Bolotinas paaiškino, kad 2014 metų lapkričio 13 dienos paslaugos teikimo ir konsultavimo sutartyje sutarties objektas yra apibrėžtas kaip „mokslinis tyrimo darbas, kurio tema „Žydų įmonių reklama Lietuvos žurnaluose 1920-1940 m.: dažnis, vaizdinės priemonės, tikslinė auditorija, struktūra ir dinamika“ (apie 60 lapų“. Taip pat skamba ir jo apsiginto baigiamojo darbo pavadinimas.

Iškilmingą renginį pradėjo KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“, kartu su pučiamųjų orkestru ir daugiatūkstantine minia sugiedoję studentų himną „Gaudeamus igitur“.

Pirmasis absolventus pasveikino KTU rektorius Petras Baršauskas, linkėdamas jiems nebijoti rizikuoti, drąsiai žengti į priekį savo pasirinktu keliu, pasitikėti turimomis jėgomis ir visada optimistiškai žiūrėti į gyvenimą.

„Džiaugiuosi kartu su jumis, baigus vieną gražiausių savo gyvenimo etapų. Šiandien jums atsiveria didelės galimybės ir plačios karjeros perspektyvos tapti nugalėtojais, atradėjais, įkvėpėjais ir lyderiais. Ateities kelyje pasitaikančius sunkumus ir iššūkius jums padės įveikti Universitete įgytos žinios, erudicija, kūrybiškumas, ambicijos ir jaunatviškas veržlumas. Ačiū, kad buvote kartu“, – kalbėjo rektorius.

Diplomas įgalina

Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, taip pat atvykęs pasveikinti KTU absolventų, džiaugėsi, kad Universiteto vardas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Savivaldybės atstovas pusiau rimtai pusiau juokais susirinkusiems sakė, kad jeigu žymusis JAV verslo magnatas ir išradėjas Styvas Džobsas būtų baigęs aukštąją mokyklą, tai būtų Kauno technologijos universitetas.

„Šiandien jums įteikti diplomai – tai uolių studijų, darbštumo, atkaklumo ir kantrybės rezultatai. Linkiu visada tikėti tuo, ką darote ir daryti tai, kuo tikite“, – sakė S. Kairys, ragindamas jaunimą nepamiršti Kauno miesto, kuriame praėjo patys geriausi – studijų – metai.

Renginyje taip pat dalyvavo ir į absolventus kreipėsi KTU Alumnų klubo prezidentas ir „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Ši diena vainikuoja jūsų darbo rezultatus per pastaruosius metus. Sveikinu, jums puikiai pavyko! Visgi, tai nėra finišas – mokslai tęsiasi, gyvenimas eina į priekį. Šiandien jūs atsistojote prie starto linijos“, – kalbėjo jis.

D. Misiūnas kvietė absolventus nesustoti mokytis, keistis kartu su sparčiai kintančia aplinka ir globalizacijos iššūkius patiriančiu pasauliu, savo darbais kurti Lietuvos ateitį ir garsinti jos vardą. 

„Šiandien filosofui tapti verslininku, IT inžinieriui – vadovu, teisininkui – technologijų ekspertu, nebėra jokių kliūčių. Dirbdami ir mokydamiesi galite pasiekti bet ką – tereikia drąsos ir atkaklumo“, – įkvepiančių žodžių negailėjo D. Misiūnas, kurio teigimu diplomas neįpareigoja, bet įgalina.

Absolventus sveikino A. Tapinas

Džiugių publikos ovacijų pasitiktas žurnalistas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas susirinkusiems kalbėjo: „Lietuvos valstybės progresas taps didesnis ir greitesnis vos po keleto valandų, nes KTU absolventai prisijungs prie žmonių, turinčių žinių ir gerą išsilavinimą.“

A. Tapinas linkėjo Universitete įgytas žinias išnaudoti kaip ginklą, siekiant geresnės ateities: „Siekdami savo gerovės, taip pat prisidėsite ir prie mūsų šalies gerovės. Jūsų žinios, aukštojo mokslo diplomai padės mums visiems eiti į priekį.“

„Mano didžiausias palinkėjimas jums yra nebijoti klysti. Klyskite kiekvieną dieną, mokykitės iš savo klaidų ir eikite pirmyn. Tik tokiu būdu galėsime kurti tokią Lietuvą, kurioje norime gyventi“, – sakė A. Tapinas.

Žurnalistas, populiarių knygų autorius kreipėsi ir į absolventų tėvus bei artimuosius: „Šiandien jūsų „paukščiukai“ išskleidžia sparnus. Leiskite jiems skristi, leiskite įgyvendinti pačias netikėčiausias, keisčiausias idėjas. Leiskite jiems keliauti, leiskite jiems kurti, palaikykite juos, leiskite jiems keisti pasaulį.“

„Golden Parazyth“ koncertas

Savo kolegas, Universiteto absolventus, taip pat sveikino ir KTU Studentų atstovybės prezidentas Tautvydas Šimanauskas.

Nepamirštamus pasirodymus renginio svečiams surengė violončelininkas Justinas Kulikauskas kartu su styginių kvartetu ir urbanistinio šokio grupe „Low Air“, kurie ant scenos sukūrė tikrą šokio spektaklį.

Prie šokėjų vėliau prisijungė ir vienas žinomiausių KTU absolventų – elektroninės muzikos atlikėjas Giedrius Širka, geriau pažįstamas sceniniu pseudonimu „Golden Parazyth“, kuris kartu su „Low Air“ nustebino visus specialiai KTU diplomų šventei parengtu muzikos ir šokio projektu.

Po sveikinimo kalbų ir koncertinės programos prasidėjo iškilmingiausia renginio dalis – diplomų teikimo ceremonija. Juos absolventams teikė ir rankas spaudė jų fakultetų dekanai.

Paskutiniu šventės akordu tapo tūkstančiai į orą išmestų absolventų kepurėlių.

Bandymas apsimesti vienos Kauno mokyklos absolventu Kalėjimų departamento pareigūnui įsimins ilgam. Nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistas tik pagal laidavimą.

Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius gavo informacijos, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) pareigūnas galėjo būti neteisėtai paskirtas eiti pareigas, nes pasinaudojo suklastotu aukštojo mokslo diplomu.

Paaiškėjo, kad pareigūnas R.P. buvo pateikęs Kauno aukštesniosios technikos mokyklos aukštesniojo mokslo diplomą, kuriame pažymėta, kad 2007 m. jis joje baigė  Automobilių remonto ir techninės priežiūros specializacijos kursą. Tačiau Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pavadinimas nuo 2002 m. buvo pakeistas į Kauno technikos kolegijos pavadinimą, šios įstaigos išduodami diplomai buvo ne aukštesniojo, bet aukštojo mokslo. O blankai diplomams 2007-aisiais jau buvo naudojami kitokie.

Pretendentams, siekiantiems eiti Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus kontrolės ir praleidimų punkto pamainos viršininko pareigas būtina turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Neturint tokio išsilavinimo eiti šias pareigas paskyrimas yra negalimas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R.P., neturėdamas atitinkamo išsilavinimo ir siekdamas eiti šias pareigas, Gariūnų turguje iš nenustatytos tapatybės asmens įgijo suklastotą Kauno aukštesniosios technikos mokyklos aukštesniojo mokslo diplomą ir jį panaudojo.

Surinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų, byla perduota ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ikiteisminis tyrimas praėjusį mėnesį prokuroro nutarimu nutrauktas, o R.P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pareigūnas yra atleistas iš pareigų.