„Mykolas Alekna Ramonoje (JAV), „Oklahoma Throws Series“ varžybose, geriausiu bandymu diską numetė 74.35 m ir pagerino pasaulio rekordą. Šis nuo 1986 metų priklausė vokiečiui Jurgenui Schultui (74.08 m).

Manto Jusio ir Mohamado Saataros treniruojamas 21-erių lietuvis varžybose pademonstravo neįtikėtiną stabilumą (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50).

Vos prieš savaitę lengvaatletis gerino asmeninį rekordą (71.39 m), o po šių varžybų tapo Lietuvos rekordininku ir pagerino Virgilijaus Aleknos karjeros rezultatą (73.88 m – trečias rezultatas disko metimo istorijoje)“, – feisbuke skelbia Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

„Disko metikas“, arba Discobolus Palombara, yra II amžiaus romėniška seniai prarasto graikiško bronzinio originalo kopija.

A. Hitleris nupirko šią romėnišką kopiją iš privataus savininko italo 1938 m. ir išsivežė į Vokietiją, nepaisant Italijos diktatoriaus Benito Musolinio bei tuomečių kultūros pareigūnų prieštaravimų.

1781 m. romėnų viloje atkasta statula buvo grąžinta Italijai po dešimtmečio, 1948 m., kaip dalis nacių nelegaliai įgytų kūrinių.

Dabartinis ginčas kilo, kai Nacionalinio Romos muziejaus direktorius paprašė grąžinti statulos XVII amžiaus marmurinį pagrindą iš Antikensammlungen senienų kolekcijos.

Anot laikraščio „Corriere della Sera“, vietoj to Vokietijos muziejaus atstovai paprašė grąžinti „Disko metiką“, teigdami, kad skulptūra 1948 m. buvo nelegaliai nugabenta į Italiją.

Italijos kultūros ministras Gennaro Sangiuliano Vokietijos prašymą grąžinti skulptūrą pavadino nepriimtinu.

„Šį darbą apgaule gavo naciai, ir tai yra mūsų nacionalinio paveldo dalis“, – teigė G. Sangiuliano.

Triguba sėkmė

20-metis M. Alekna triumfavo Europos čempionato lengvosios atletikos (amžiaus grupė iki 23 metų) čempionate.

Espo mieste Suomijoje surengtose varžybose lietuvis numetė diską 68,34 m. Šis rezultatas – naujas Europos čempionatų (iki 23 metų) rekordas.

Be to, Mykolas – pirmas Lietuvos lengvaatletis, įvykdęs 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių kvalifikacinį normatyvą (jis disko metikams buvo 67,20 m).

Espo stadione Manto Jusio treniruojamas M. Alekna net 5,78 m aplenkė sidabro medalį iškovojusį vokietį Mariusą Kargesą. Trečią vietą užėmė ispanas Yasielis Sotero – 61,69 m, bronzą pelnęs ir 2021-aisiais.

Suomijos žiniasklaida priminė, kad 2005-aisiais šalies sostinėje Helsinkyje pasaulio čempionu tapo Mykolo tėtis Virgilijus Alekna.

Potencialas: G. Karinauskaitė šį sezoną pagerino 3 000 m kliūtinio bėgimo Lietuvos rekordą. / S. Maleterovos nuotr.

Varžysis su olimpiečiais

„Smagu, kad jau pirmas metimas buvo tolimas (67,87 m – red. past.). Norėjau būti užtikrintas, kad finale tikrai pateksiu į stipriausiųjų aštuntuką, – sakė M. Alekna. – Manau, mano sportinė forma ir metimo technika po truputį gerėja, grįžtu į ritmą. Tikiuosi, kad rezultatai toliau turėtų džiuginti.“

Iš Suomijos jis išvyko į Vengriją, kur šiandien vyks Istvano Gyulai’aus memorialo lengvosios atletikos varžybos.

Tarp Mykolo konkurentų turėtų būti pasaulio čempionas slovėnas Kristjanas Čehas, Švedijos grandai – olimpinis čempionas Danielis Stahlis ir vicečempionas Simonas Petterssonas, taip pat mūsų šalies olimpietis Andrius Gudžius.

K. Čehas – šio sezono lyderis, jo sėkmingiausias metimas – 71,86 m. D. Stahlis šiemet yra numetęs diską 71,45 m.

„Pasaulio čempionate pamatysime, kas geriausiai pasiruošęs“, – teigė M. Alekna. Pajėgiausi planetos lengvaatlečiai varžysis rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija).

Lietuvė – vicečempionė

Suomijoje sidabro medalį iškovojo Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas).

Lietuvė (9 min. 30,96 sek.) finale pripažino Europos čempionatų (iki 23 metų) rekordą pagerinusiai vokietei Oliviai Guerth (9 min. 26,98 sek.). Trečia finišavo ispanė Marta Serrano (9 min. 41,47 sek.).

Mano sportinė forma ir metimo technika po truputį gerėja, grįžtu į ritmą. Tikiuosi, kad rezultatai toliau turėtų džiuginti.

„Viskas susiklostė taip, kaip ir numaniau. Pirmavau, nes labai nemėgstu, kai kažkas prieš mane bėga. Visgi paskutiniam ratui pritrūko jėgų“, – apie savo strategiją ir varžybų eigą kalbėjo Greta.

Justino Beržanskio treniruojama lengvaatletė šiemet gegužę pagerino 3 000 m kliūtinio bėgimo Lietuvos rekordą (9 min. 26,88 sek.), birželį tapo JAV studentų (NCAA) vicečempione (9 min. 30,85 sek.), iškovojo Europos žaidynių bronzą (9 min. 28,48 sek.).

„Tikrai nesitikėjau tokio progreso, – sakė G. Karinauskaitė. – Tikiuosi kitą sezoną rezultatus dar pagerinti.“

Startai ir rezultatai

Europos čempionate (iki 23 metų) dalyvavo iš viso aštuoni mūsų šalies lengvaatlečiai.

Tomas Keršulis (400 m) finale buvo aštuntas – 46,89 sek.

„Pusfinalyje susižeidžiau dešinę pėdą ir finalo dieną išvis nežinojau, ar startuosiu. Mano pagrindinis tikslas šį čempionatą buvo būtent finalas“, – po rungties pasakojo Tomas.

Lukrecija Sabaitytė (200 m) užėmė 12 vietą (24,40 sek.), Olivija Vaitaitytė (septynkovė) – 20 (5 258 taškai), Domas Gailevičius (110 m barjerinis bėgimas) – 28 (14,64 sek.), Gabija Klimukaitė (100 m barjerinis bėgimas) – 30 (14,05 sek.), Kristupas Seikauskas (200 m) – 37 (22,07 sek.).

Tarp 24 medalius iškovojusių rinktinių Lietuvos atstovai pasidalijo 13–15 vietas su belgais ir airiais.

Sėkmingiausiai pasirodė britai – 7 aukso, 3 sidabro, 4 bronzos apdovanojimai. Toliau išsirikiavo prancūzai (6, 4 ir 5) ir olandai (4, 3 ir 2). Estai (po 1 sidabro ir bronzos medalį) – dvidešimti.

Vaclovo Kidyko treniruojamas A. Gudžius nusviedė diską 69,35 m. Toliau šiemet pasaulyje yra numetęs tik Samoa atstovas Alexas Rose’as – 70,39 m. Trečias šioje rikiuotėje Mykolas Alekna – 68,39 m.

A. Gudžiaus asmeninis rekordas – 69,59 m.

Kaune antrą vietą užėmė „Starto“ sporto mokyklos auklėtinis Armandas Miliauskas – 58,91 m, trečias buvo daugiakovininkas Tomas Sabašinskas – 50,40 m.

A. Gudžius sezonui ruošėsi stovyklose Ispanijoje ir Portugalijoje.

„Diskas gerai lekia, metu toli, bet vis dar 1–3 cm užminu ant sektorių ribojančio lanko, – apie savo sportinę formą kalbėjo atletas. – Artimiausias tikslas – įsivažiuoti, sugrįžti į įprastą sezono ritmą, nes viena yra treniruotis, o kita – realizuoti save varžybose.“

Artimiausias tikslas – sugrįžti į įprastą sezono ritmą.

 

Gegužės 6–7 d. A. Gudžius startuos Lietuvos ilgų metimų čempionate Palangoje, 28 d. – lengvosios atletikos elito „Deimantinės lygos“ varžybose Maroke.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks rugpjūtį Budapešte (Vengrija). A. Gudžius jau yra įvykdęs kvalifikacinį normatyvą (67 m).

„Konkurencija kasmet didėja, taip ir turi būti, – svarstė Andrius. – Dėl titulų pajėgūs kovoti penki šeši disko metikai.“

Pernai JAV įvykusiame pasaulio čempionate A. Gudžius buvo trečias (67,55 m). Auksą iškovojo slovėnas Kristjanas Čehas (71,13 m), sidabrą – M. Alekna (69,27 m).

2022 m. Miunchene (Vokietija) surengtame Europos čempionate triumfavo M. Alekna (69,78 m.). A. Gudžius užėmė šeštą vietą (65,40 m).

Kibs į mokslus

M.Alekna šiemet liepą triumfavo Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate Estijoje, o rugpjūtį – pasaulio čempionate Kenijoje.

Šią savaitę aštuoniolikmetis sportininkas jau įsikūrė Kalifornijoje – ruošiasi keturių metų studijoms Berklio universitete.

"Mykolas turės geriausias sąlygas, bus aprūpintas, viskas bus nemokama. Tai puiki galimybė žengiančiam į profesionalų sportą", – teigė Lietuvoje perspektyvų disko metiką treniravęs Mantas Jusis.

JAV mūsų šalies talentas pateks į Mohamado Saataros rankas. Tarp šio specialisto auklėtinių – olimpiečiai: kūjo metikės amerikietė Camryn Rogers ir vengrė Georgina Toth, rutulio stūmikai iranietis Aminas Nikfaras ir jamaikietė Zara Northover.

Mėto ir 2 kg diską

"Su M.Saatara kartu buvome Turkijoje treniruočių stovykloje. Klausiau, kaip jis įsivaizduoja Mykolo rengimo planą. Trenerio idėjos geros, neturiu nieko prieš. Yra dalykų, kuriuos M.Saatara daro kitaip nei mes, bet šis treneris dirba su būriu gerų sportininkų, geba adaptuoti krūvį", – kalbėjo M.Jusis.

"Su treneriu Mantu dirbsime vasaromis, kai grįšiu į Lietuvą. Jei JAV labai nesiseks, darysime išvadas, galbūt koreguosime treniruočių planus. Abu treneriai gerai sutaria, linkę ieškoti kompromisų", – pridūrė M.Alekna.

M.Aleknai priklauso pasaulio jaunimo čempionatų rekordas – lietuvis 1,75 kg sveriantį diską numetė 69,81 m.

M.Jusio treniruojamas jaunasis disko metikas pagerino pasaulio jaunimo čempionatų rekordą – 1,75 kg sveriantį diską numetė 69,81 m. Pasaulio rekordas – 70,13 m – nuo 2008-ųjų priklauso ukrainiečiui Mikitai Nesterenkai.

Anot M.Jusio, per treniruotes M.Alekna yra nusviedęs diską 72 m, o šiuo metu vaikino galimybės mesti suaugusiesiems skirtą 2 kg diską – bent 65–66 m (Tokijo olimpiadoje penktą vietą užėmusio čeko Kristjano Čeho rezultatas buvo 66,62 m – red. past.).

Pagyrė techniką

"Kad diskas nulėktų toli, reikia gero metimo. Mykolas dabar įvaldęs gerą techniką – jo metimas laisvas ir greitas. Tokio amžiaus jaunuoliams ne visada tai pavyksta", – interviu LRT yra sakęs V.Alekna.

M.Aleknos tėtis, būdamas 18–19 metų, 2 kg diską oficialiose varžybose skraidino 53–57 m.

Šiemet Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Mykolą (63,52 m) aplenkė tik Andrius Gudžius (67,21 m).

Nokautavo iškart

Dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus Nairobyje įrankį nusviedė 69 m 81 cm ir pasiekė naują pasaulio jaunimo (iki 20 metų) pirmenybių rekordą. Pagrindinį konkurentą Ralfordą Mullingsą iš Jamaikos vilnietis aplenkė daugiau nei 3 m. Nepaisant to, kad šis taip pat užfiksavo savo geriausią karjeros rezultatą (66 m 68 cm). Bronza džiaugėsi Romanas Chartanovičius iš Baltarusijos, nuo nugalėtojo atsilikęs beveik 8 m.

Dieną prieš tai vykusiose atrankos varžybose M.Aleknai pakako vos vieno bandymo – jo mestas diskas nusileido už 64 m ribos, o kvalifikaciniam normatyvui pakako 58 m.

Tarp dvylikos finale pasirodžiusių disko metikų M.Alekna išsiskyrė jau pirmuoju šūviu, kai ir užfiksavo savo įspūdingą rezultatą. 1,75 kg svorio įrankis per visą jaunimo varžybų istoriją (ne tik planetos pirmenybėse) toliau skriejo tik sykį. Prieš trylika metų 209 cm ūgio milžinas iš Ukrainos Mykyta Nesterenka diską metė net 70 m 13 cm. Tiesa, vėliau šis talentas nebeatsiskleidė, pagrindinėse vyrų varžybose nepriartėdamas prie prizininkų pakylos.

Įdomu, kad M.Alekna šią vasarą jau stebino savo sportine forma. Per sostinės Vingio parke vykusias "Cosma" taurės varžybas jis fiksavo 69 m 77 cm. Tiesa, iki tėčio – dukart pasaulio ir Europos čempiono V.Aleknos jam dar toloka. Prieš 21 metus savo geriausiame pasirodyme Lietuvos čempionate Kaune Virgilijus suaugusiųjų diską (2 kg svorio) nuskraidino iki neįtikėtinų 73 m 88 cm.

Bėgikių šuolis

Disko metiko medalis tapo vieninteliu Lietuvos delegacijos Kenijoje pelnytu apdovanojimu. Tiesa, ir kiti šalies sportininkai gėdos nepadarė. Puikiai čempionate pasirodė Lietuvos sprinterės. 100 m atrankos varžybose Andrė Ožechauskaitė nuotolį nubėgo per 11,88 sek. ir pateko į pusfinalį, kuriame buvo dar greitesnė (11,79 sek.) – ji užėmė keturioliktą vietą tarp 36 sportininkių.

Dvigubai ilgesnėje distancijoje atranką įveikė Lukrecija Sabaitytė: 200 m ji nubėgo per 24,35 sek., pusfinalyje – per 24,28 sek. ir buvo klasifikuota devynioliktoje pozicijoje.

Merginų 100 m barjerinio bėgimo rungtyje net dukart asmeninį rekordą pagerino Gabija Klimukaitė. Prieš čempionatą sportininkės asmeninis rekordas buvo lygus 14,14 sek., tad didelių lūkesčių bėgikė prieš startą neturėjo. Atrankoje ji užfiksavo septynioliktą rezultatą tarp 33 sportininkių, nuotolį įveikusi per 14,03 sek. Pusfinalyje lietuvė buvo jau dvylikta, distanciją nubėgusi per 13,84 sek. Europos jaunimo čempionate užimtą vietą ji pagerino net keturiolika pozicijų.

Keturi medaliai

Septynkovės varžybose Atėnė Šliževičiūtė užėmė šeštą vietą, surinkusi 5 388 taškus. 100 m barjeriniame bėgime ji buvo penkta (14,57 sek.), šuolyje į aukštį pasidalijo 1–3 pozicijas (179 cm), rutulio stūmime (9,93 m), 200 m bėgime (26,07 sek.) ir ieties metime – aštunta (33,08 m), šuolyje į tolį – penkta (5,92 m), o 800 m bėgime finišavo pirma (2 min. 17,31 sek.).

Ieties metimo atrankos varžybose Marius Rudzevičius įrankį geriausiu trečiuoju bandymu nuskraidino 67,51 m ir su vienuoliktu rezultatu pateko į finalininkų dvyliktuką. Finale jis užėmė dešimtą vietą, ietį numetęs 64,08 m.

Tai buvo jau penkioliktas pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame dalyvauja Lietuvos lengvaatlečiai. Iki šiol mūsiškiai buvo iškovoję keturis medalius: aukso – Andrius Gudžius (2010, diskas), sidabro – Viktorija Žemaitytė (2004, septynkovė), Airinė Palšytė (2010, aukštis) ir Dovilė Dzindzaletaitė (2012, trišuolis).

Olimpiniu čempionu tapo planetos reitingo lyderis švedas Danielis Stahlis (68 m 90 cm), sidabrą iškovojo jo tėvynainis Simonas Pettersonas (67 m 39 cm), bronzą – austras Lukas Weisshaidingeris  (67 m 7 cm).

Pirmu metimu A. Gudžius diską nuskraidino 64 m 5 cm ir nusileido tik australui Matthew Denny (65 m 76 cm), po antrojo, kuris nebuvo įskaitytas, nes lietuvis užmynė sektoriaus ribą, jis smuktelėjo į  penktąją poziciją, o lyderiu tapo D. Stahlis (68 m 90 cm). Penktas mūsų šalies atstovas liko ir po trečiojo metimo – 63 m 82 cm.

Po trijų metimų finale liko kovoti aštuoni disko metikai, o keturiems – jamaikiečiui Chadui Wrightui (62 m 56 cm), vokiečiams Danieliui Jasinskiui (62 m 44 cm) ir Clemensui Pruferiui (61 m 75 cm) bei norvegui Ola Stunesui Isene (61 m 18 cm) – varžybos baigėsi.

Ketvirtasis lietuvio metimas buvo geriausias iš iki tol buvusių (64 m 11 cm), tačiau jis atsidūrė laipteliu žemiau. Penktuoju metimu diskas skriejo 62 m 81 cm, o šeštasis vėl buvo nesėkmingas.

Atrankoje 2017 m. pasaulio ir 2018 m. Europos čempionas užėmė antrąją vietą (65 m 94 cm), nusileidęs tik D. Stahliui (66 m 12 cm).

Olimpinėse žaidynėse A. Gudžius debiutavo 2016 m. Rio de Žaneire. Ten jis irgi pateko į finalą ir užėmė dvyliktąją vietą.

Tokijo žaidynėse šeštąją vietą iškovojęs A. Gudžius neakivaizdžiai aplenkė savo trenerį, ketverių olimpinių žaidynių dalyvį Vaclovą Kidyką. Jo geriausias olimpinis rezultatas – aštuntoji vieta 1996 m. Atlantoje.

Nepriklausomos Lietuvos disko metikai yra iškovoję keturis olimpinius medalius – tris aukso ir vieną bronzos.

Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu 1992 m. tapo Romas Ubartas.

Net trys medaliai – Virgilijaus Aleknos kolekcijoje. Jis 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose iškovojo auksą, 2008 m. Pekine – bronzą.

Atėnų žaidynėse pasiekto V. Aleknos olimpinio rekordo – 69 m 89 cm – niekas nepagerino ir Sidnėjuje. Pasaulio rekordas – 74 m 8 cm – nuo 1986 m. priklauso vokiečiui Jurgenui Schultui.

Pasaulio ir Europos disko metimo čempionas 29-erių Andrius Gudžius galvoja apie kitąmet vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes ir nori joms kuo geriau pasirengti. Karantinas jo neįvarė į neviltį, neatėmė gero ūpo: disko metikas gyvena ramiai, su šeima laikosi karantino, saugo save ir artimuosius.

„Namie esu įsirengęs štanginę, kartais, bent sykį per savaitę, važiuoju diską pamėtyti į Ąžuolyną. Treniruojuosi pagal trenerio Vaclovo Kidyko planus, karantinas mūsų neišskyrė, dirbame kartu“, – sako Andrius.

Sporto psichologai teigia, kad profesionaliems sportininkams karantinas prilygsta rimtai traumai. Andrius sako, kad neturi kvalifikacijos tokiu kampu vertinti susidariusią padėtį ir šio palyginimo nekomentuoja.

„Man karantinas – tai varžybų atšaukimas ir jų laukimas, sudėtingas laikotarpis. Tačiau treniruojuosi ir viliuosi, kad viskas bus gerai“, – optimizmo nepraranda kaunietis.

Pasaulio ir Europos čempionas pripažįsta, kad koronaviruso pandemija jam, kaip ir viso pasaulio žmonėms, gerokai sujaukė gyvenimą. Tačiau sportininkas džiaugiasi, kad išsigydė kojos traumą, kuri 2019-aisiais sužlugdė visas svajones.

Pernai balandžio mėnesį, neapsikentęs nuolatinių skausmų, jis ryžosi kojos operacijai, per kurią buvo pašalinta prieš trejus metus po dviejų stresinių lūžių pėdoje įstatytą plokštelę. Andrius pamažu atgavo sportinę formą ir liepos mėnesį Palangoje per Lietuvos čempionatą diską nusviedė 67 m 73 cm.

Tačiau prieš pat pasaulio pirmenybes Dohoje užpuolė nauja bėda – įsisiurbė erkė ir Andrius buvo priverstas gydytis Laimo ligą. Be to, disko metikas išgyveno tragiškai žuvusio tėčio netektį. Vienas sukrėtimas po kito. 2019-uosius A. Gudžius pavadino „negyvais metais“.

Trenerio V. Kidyko auklėtinis iki šiol pavasarius dažniausiai praleisdavo treniruočių stovyklose, kartais jėgas išbandydavo sudalyvaudamas pirmose sezono varžybose. Dabar jis priverstas treniruotis namie ir kiekvieną dieną turi tam nusiteikti.

Kaip štanginėje svorius kilnoja, mato ir jo vaikai. „Treniruotės nevyksta taip, kaip turėtų vykti. Nėra kam rengtis, viskas nukelta. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis tikrai nesijaučiu nuskriaustas, kad negaliu išvykti į kokią nors treniruočių stovyklą“, – sako Andrius.

Jis su šeima gyvena ne miesto centre ir ne bute, todėl nėra uždarytas tarp keturių sienų. „Niekas mano asmeniniame gyvenime per daug nepasikeitė, treniruojuosi, gal tik į visuomenę neišlendu. Bet galiu išeiti į savo kiemą, mano veiklos nepasikeitė ir yra tokios pat, kaip ir anksčiau“, – patikina disko metikas.

Kiek karantino reikalavimai leidžia, Andrius džiaugiasi, kad Ąžuolyno metimų aikštėje gali paskraidinti diską. „Daug kas priklauso nuo oro. Dar ne vasaros vidurys, orai permainingi, vėsūs. Reikia saugotis“, – sako sportininkas.

Bepigu, tarkime, 2019 m. pasaulio čempionui, Tokijo olimpinių žaidynių favoritui švedui Danieliui Stahliui. Švedija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose nėra paskelbtas karantinas, be to, planetos čempionas turi uždarą angarą, kuriame diską gali mėtyti ištisus metus, nepriklausomai nuo oro.

Į A. Gudžiaus pratybas Ąžuolyne atvažiuoja ir treneris V. Kidykas. Abu laikosi saugaus atstumo. „Esant tokiai situacijai, tikrai esu patenkintas savo metimais“, – džiaugiasi kaunietis.

Gal Andriui išeis į naudą, kad Tokijo olimpinės žaidynės nukeltos metams – per papildomą laiką spės visiškai atsigauti? Atletas sako, kad kaip tik gaila, jog Tokijuje negalės dalyvauti šiemet, nes žaidynėms būtų pasirengęs.

„Viskas buvo sudėliota ir žaidynių nukėlimas sugriovė mūsų planus“, – sako Andrius.

Jis neabejoja, kad visi geriausi pasaulio disko metikai sugebės deramai pasirengti olimpinėms žaidynėms ir 2021 m., tačiau nesiryžta prognozuoti, kokį rezultatą reikės pasiekti olimpiniam čempionui.

„Nesu orakulas ir iš kavos tirščių neburiu“, – nesiima spėlioti.

Kompanija olimpiniame Tokijo stadione turėtų susirinkti įspūdinga: jau minėtas D. Stahlis, jamaikietis Fedrickas Dacresas, austras Lukas Weisshaidingeris, rumunas Alinas Alexandru Firfirica, australas Matthew Denny, ispanas Loisas Maikelis Martinezas, norvegas Ola Stunesas Isene‘as ir, žinoma, A. Gudžius.

Kaunietis žaidynėse rengiasi numesti tiek, kad, kaip pats sako, užtektų medaliui. „Tikslas – iškovoti medalį, garbingai atstovauti Lietuvai“, – nedaugžodžiauja Andrius.

Lietuvis diską toliausiai nusviedė paskutiniu šeštuoju bandymu (66,72 m.).

Tiesa, net ir neužfiksavus šio rezultato A. Gudžius vis tiek būtų išlikęs pirmas, kadangi trečiuoju mėginimu jis diską nusviedė 66,09 m. ir likusį laiką pirmavo.

Švedas Danielis Stahlis liko antras (65,89 m.), trečias – slovėnas Kristjanas Čehas (65,88 m.).