Tai spaudos konferencijoje Vilniaus oro uoste ketvirtadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Galiu pasakyti oficialiai – tai, dėl ko dirbome tikrai ne vienerius metus, Jungtinių Arabų Emyratų „FlyDubai“ kompanija ateina į Lietuvos rinką, ji startuoja su trimis savaitiniais skrydžiais“, – sakė M. Skuodis.

Anot M. Skuodžio, itin svarbu, kad ši kompanija – tarptautinio lygio, tokios Lietuva dar nėra turėjusi.

„Tai reiškia visiškai kitą skrydžių patirtį, tiek į Dubajų, tiek, kas galbūt yra net svarbiau – į visas kitas Azijos, Afrikos ar Australijos destinacijas ir rinkas“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad bendrovė žengia ir į kitų Baltijos šalių rinkas – Estiją ir Latviją.

Aš manau, kadangi mes turime porą vežėjų ta pačia kryptimi, tai kaina bus konkurencinga.

 

„Tiek su pačia kompanija, kuri žengia į Lietuvą, – „FlyDubai“, tiek su seserine susijusia įmone „Emirates“, kompanija žengia ne tik į Lietuvą, bet ir kartu į kitas Baltijos šalis. Tai yra strateginis žingsnis ir visiškai kitos galimybės mūsų verslui, turizmo sektoriui, aš net neabejoju – ir atvykstamajam turizmui, (...) investicinės sąlygos mūsų verslo bendradarbiavimui“, – pabrėžė M. Skuodis.

Lietuvos oro uostų (LTOU) skrydžių vystymo skyriaus vadovas Tomas Zitikis teigė, kad nuo šių metų spalio vidurio bendrovė vykdys tris savaitinius skrydžius į Dubajų.

„Aš manau, bus kokybinis proveržis Lietuvos aviacijoje, (...) kadangi per Dubajaus skrydžių centrą galima pasiekti šimtus oro uostų, šimtus miestų pasaulio, tiek ir bendra kokybine prasme komforto“, – spaudos konferencijoje sakė T. Zitikis.

„Aš manau, kadangi mes turime porą vežėjų ta pačia kryptimi, tai kaina bus konkurencinga“, – pridūrė LTOU skrydžių vystymo skyriaus vadovas.

Pasak LTOU pranešimo, skrydis tarp Vilniaus ir Dubajaus truks daugiau nei šešias valandas, bendrovė skraidins  moderniais „Boeing 737 MAX“ lėktuvais, o bilietų jau galima įsigyti bendrovės svetainėje.

„FlyDubai“ komunikacija ir skrydžių bilietų pardavimu rūpinsis Vokietijos oro linijų atstovė ir turizmo rinkodaros bendrovė „Aviareps“. Anot jos, „FlyDubai“ nuo spalio taip pat tris kartus per savaitę skraidins iš Rygos ir Talino.

Be to, Dubajaus bendrovė žengia į Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos rinkas, pranešė „Aviareps“.

Bendrovė įkurta 2008 metais, ji turi 85 „Boeing 737“ lėktuvus, o pernai lapkritį užsakė 30 „Boeing 787-9 Dreamliner“ orlaivių. Nuo 2009 metų bendrovė aptarnavo per 100 mln. žmonių.

„FlyDubai“ skraidina iš Dubajaus į Pakistaną, Šri Lanką, Saudo Arabiją, Nigeriją, Ganą, Indiją, Australiją, Egipta, Jordaniją, Nyderlandus, Turkiją, Kanadą, Europą – iš viso apie 125 kryptis 58 šalyse. 

Nuo 2023 metų rudens iš Vilniaus į Dubajų tiesiogiai du kartus per savaitę skraidina Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“.

„FlyDubai“ yra jau trečia oro bendrovė, apie kurios veiklos pradžią Lietuvoje pranešta šiemet. 

Nuo gegužės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Reikjaviko pradės Islandijos pigių skrydžių bendrovė „Play“, o Graikijos bendrovė „Aegean Airlines“ tarp Vilniaus ir Atėnų skraidins nuo balandžio. 

Reguliariais reisais iš Lietuvos oro uostų šiais metais skraidina 15 oro bendrovių, iš kurių 11 yra tradicinės (angl. „legacy“) ir dar keturios – žemų kaštų oro bendrovės.

„Turėtumėte rezervuoti apie 50 tūkstančių eurų“, – sakė Žilvinas Grigaitis, ką tik grįžęs po septynis mėnesius trukusios kelionės po pasaulį. Žinomas verslininkas mėgsta prabangą, todėl skrido su vienų geriausių avialinijų verslo klase ir gyveno prašmatniuose viešbučiuose. Ir nors atrodo, kad tokia išskirtine patirtimi galėtų pasimėgauti tik vienetai, verslininkas atkerta – lietuviai turi kur kas daugiau pinigų, nei galėtume pagalvoti.

LNK nuotr. 

„Pasižiūrėjus, kiek lietuviai keliauja, kiek jie turi pinigų, visi avialinijų bilietai pirmiausia pirmoje klasėje yra išparduoti, o tik vėliau lieka tos vietos už užuolaidos, susidaro vaizdas, kad Lietuvoje labai gerai gyvename ir mes turim kalbėti, kad rinkoje visgi dar yra labai nemažai „juodų“ pinigų“, – atviravo Ž. Grigaitis.

Tai, kad tautiečiai nestokoja pinigų, išduoda ir šluojamas nekilnojamas turtas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Štai kelis nekilnojamo turto objektyvus Lietuvoje turintis verslininkas išdavė, kaip žymiai pasikeitė jo namų kaina. Ž. Grigaitis atviras – taip pabrangus butui, jam lengviau ir dairytis į namus užsienyje. Jis jau turi planą, į kokios šalies NT norėtų investuoti.

LNK nuotr. 

Ingrida Martinkėnaitė išdavė, kodėl iškeitė savo apartamentus Palangoje į butą Gran Kanarijoje. „Kai pirkom, ten net pamatų nebuvo, mokėjom gal 50 tūkstančių eurų, pabrango beveik 3 kartus. Tenerifės iš karto atsisakiau, ten labai daug žmonių, daug lietuvių“, – kalbėjo „69 Danguje“ narė.

Ispanijoje įsikūrė mitybos specialistas Artūras Lebedenko-Swan, namus įsigijęs prieš pat karantiną. Į apartamentus investavęs šešiaženklę sumą, dar keliasdešimt tūkstančių remontui, dabar lektorius džiaugiasi kelis kartus išaugusia kaina.

LNK nuotr. 

„Kai vaikai užauginti, anūkai paaugę, kodėl mums neleisti sau gyventi per porą valstybių. Ypač, kad čia viskas žymiai pigiau nei Lietuvoje. Ir turiu omeny, kad tikrai žymiai. Kelis kartus. Grįžus į Lietuvą mane tikrai buvo ištikęs šokas“, – sakė Graikijoje gyvenanti astrologė Vaiva Budraitytė.

LNK nuotr. 

Tai, kad lietuviai nori turėti planą B, sakė ir nekilnojamo turto agentė, žinoma verslininkė Natalija Martinavičienė. Ji sakė, kad prieš šventes lietuviai puolė pirkti namus Ispanijoje. Ir pripažino – tautiečiai domisi net 3,5 milijonų eurų vertės vilomis. Šios atrodo išties amą atimančiai.

Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė su šeima kelis metus žiemodavo Ispanijoje. Tačiau pagyvenę ten ilgiau pamatė kitokią realybę. „Ispanija tai ne tik palmės ir šilta jūra, čia apstu problemų“, – sakė ji. Šiemet Sotera Ispaniją iškeitė į Dubajų ir net svarsto čia įsigyti nekilnojamojo turto. Ir nors daugeliui šis miestas atrodytų labai prabangus, nuomonės formuotoja sako – čia jai gyventi pigiau nei Lietuvoje.

Garsus choreografas Jurijus Smoriginas jau mėnesį deginasi po šilta Kipro saule ir negali atsidžiaugti – jis jau daug metų žiemą išvyksta iš Lietuvos.

Unikalūs vaizdai iš žvaigždžių apartamentų –  laidoje „Bučiuoju. Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.

Tai jis teigė Davose susitikęs su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ekonomikos ministru Abdullah Bin Touqu (Abdula Bin Tuku).

„Pastarųjų metų Lietuvos ir JAE dvišaliai santykiai vis tvirtėja. Tiesioginiai skrydžiai iš Dubajaus į Vilnių – prasminga diplomatinio bendradarbiavimo tąsa, tačiau dar yra erdvės plėsti bendradarbiavimą. Prie tolesnės ekonominių santykių plėtros labai prisidėtų Dubajaus prekybos rūmų biuro įsteigimas Vilniuje“, – pranešime sakė G. Landsbergis. 

Ministras taip pat perdavė JAE ekonomikos ministrui kvietimą su verslo delegacija apsilankyti Lietuvoje.

Lietuvos eksportas į JAE 2022 metais siekė 163 mln. eurų, kurių didžioji dalis – pažangios aukštųjų technologijų inžinerijos prekės. Lietuviškų prekių eksporto augimas siekė 2,4 karto. 

JAE investicijos Lietuvoje siekia beveik 100 mln. eurų. 2023 metais įkurta Lietuvos-JAE verslo taryba.

Vaizdo įraše pavadinimu „Ko tikiuosi iš savo vyro nėštumo metu“ L. Andrade pasakojo apie ateities planus.

Pirmiausia ji planuoja surengti grandiozinį vakarėlį kūdikio lyties atskleidimo proga ant aukščiausio pasaulyje dangoraižio Burdž Chalifa (Burj Khalifa). Tam, jos skaičiavimais, prireiks apie 50 tūkst. dolerių (apie 464 tūkst. eurų).

L. Andrade instagramo paskyros nuotr. 

O po gimdymo būsimoji mama ketina išleisti 125 tūkst. dolerių (apie 116 tūkst. eurų) geriausių plastikos chirurgų paslaugoms, kurie padės jai susigrąžinti  idealią figūrą. 

Dubajuje gyvenanti namų šeimininkė pasipasakojo, kokių dovanų tikisi sulaukti iš savo mylimojo kaip padėkos už jos pastangas. Jei gims mergaitė, tai turėtų būti sidabrinė „Chanel“ rankinė iš naujos kolekcijos, o jei berniukas – naujas automobilis „Lamborghini Urus“. Specialistų vertinimu, jo kaina – maždaug 233 tūkst. dolerių (apie 216 tūkst. eurų).

Linda sakė, kad visą nėštumo laikotarpį ketina gyventi naujame būste su mažiausiai dešimt miegamųjų kambarių sau ir kūdikiui.

Pastaraisiais metais COP derybos trukdavo gerokai ilgiau nei planuota.

Daugiau nei 200 šalių atstovai karštai diskutuoja, mėgindami susitarti palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, tokio, kaip anglis, nafta ir dujos.

Teigiama, kad keletas šalių, įskaitant Kiniją ir didžiąsias naftos gamintojas, tokias, kaip Saudo Arabija, nėra nusiteikusios sudaryti sutarčių, kuriose būtų numatyta užbaigti iškastinio kuro naudojimą.

Šalių pasiuntiniai, klimato ekspertai ir aktyvistai su nusivylimu ir griežta kritika sutiko pirmadienį vakare paskelbtą 21 puslapio dokumento projektą.

Jame tik užsimenama, kad bus mažinamas iškastinio kuro vartojimas ir gamyba. Pirmesniame dokumente kaip viena iš keleto galimybių buvo nurodomas ir visiškas palaipsninis tokio kuro atsisakymas.

Naftos turtinguose Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykstantis it daugiau nei 97 000 dalyvių sulaukęs susitikimas tęsiasi jau beveik dvi savaites.

Daugelis aplinkos apsaugos organizacijų sukritikavo tai, kad COP28 pirmininkas Sultonas al-Jaberas taip pat vadovauja ir JAE valstybinei naftos ir dujų bendrovei ADNOC.

Tačiau konferencijos metu jis ne kartą paragino pasaulio bendruomenę neatsisakyti savo siekių, o tarptautinį tikslą užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, vadino savo „Šiaurine žvaigžde“.

Trečiadienį išsiųstame laiške OPEC generalinis sekretorius Haithamas al Ghaisas teigė turįs skubiai pasakyti, kad „nepagrįstas ir neproporcingas spaudimas, nukreiptas prieš iškastinį kurą, gali pasiekti kritinį tašką ir turėti negrįžtamų pasekmių“.

Pripažino geriausia pasaulyje

Pasaulinė kanceliarinių prekių ir dovanų sektoriaus paroda per metus paprastai organizuojama dviejuose miestuose – Frankfurte (Vokietijoje) ir Dubajuje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).

S. Jokužio spaustuvės komanda artėjantį sausį užsiregistravo dalyvauti parodoje tik Frankfurte ir pradžioje į Dubajų šių metų lapkritį vykti net neketino, tik nusiuntė savo gaminių pavyzdžius. Bet tada viskas netikėtai apsivertė.

„Viskas prasidėjo nuo to, kai netekome Rytų rinkos, vadinamojo Šilko kelio, kurį ilgai puoselėjome, kai buvo nukirptas paskutinis siūlas, tuomet traukėsi rinka ir pačioje Lietuvoje, privalėjome ieškoti išeičių. Kaip tik Dubajuje turėjo vykti pasaulinė kanceliarinių prekių gamintojų kontaktų mugė ir gaminių paroda. Ten garsiausios pasaulio įmonės atveža savo naujausius gaminius. Nusiuntėme ir mes savo gaminių pavyzdžius“, – pasakojo spaustuvininkas ir leidėjas S. Jokužys.

Klaipėdiečiai jau kelerius metus gamina „CLOUD LINE“ prekės ženklo užrašų knygas, kurios labai populiarios Lietuvoje. Būtent jas ir nusiuntė į Dubajų.

Ten visus pateiktus gaminius vertino labai kompetentinga komisija, kurią sudarė ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

„Netrukus iš Emyratų gauname žinią, kad mūsų užrašų knyga pateko į konkurso finalą. Tada teko skubiai organizuoti vykimą į Dubajų, įsirengti ten savo gaminių stendą. Ir galiausiai viskas buvo ne veltui, nes mūsų gaminta užrašinė netrukus išrinkta pačia geriausia pasaulyje. Mus pačius pritrenkė ta geroji naujiena“, – džiaugėsi S. Jokužys.

Įvertinimas: Dubajuje vykusioje prestižinėje parodoje „Paperworld Middle East 2023“ klaipėdiečių S. Jokužio leidyklos-spaustuvės komandos gaminys pelnė „Gražiausio užrašų knygos dizaino“ apdovanojimą. / V. Jokužytės asmeninio archyvo nuotr.

Po sveikinimų – euforija

Užrašų knygos, kuri nuskynė laurus Dubajuje, dizaino autorė – S. Jokužio spaustuvės vykdomoji direktorė Vaiva Jokužytė.

Klaipėdietei šis įvertinimas labai svarbus, nes teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir spaustuvėmis, kurios 50 ir daugiau metų gamina tik darbo knygas.

„Kai mūsų knyga pateko į finalą, buvo nuojauta: o gal ir laimėsime? Tačiau maniau, kad tai sunkiai įmanoma, nes yra kitos kompanijos, kurios daug metų dirba šioje srityje. O kai mus paminėjo tarp nugalėtojų, atsisukome su kolege viena į kitą, dar norėdamos pasitikslinti, ar teisingai išgirdome. Bet kai pamatėme, kad mūsų knyga rodoma ekrane ir šalia buvę žmonės pradėjo mus sveikinti, apėmė euforija. Buvo gera, kad mūsų darbas įvertintas ir šypsenų tiek daug“, – įspūdžiais iš apdovanojimo ceremonijos dalijosi V. Jokužytė.

Kiekvienos naujos darbo knygos atsiradimas prasideda būtent nuo Vaivos idėjos, tačiau kūrėja pripažįsta, kad be komandos bet kokį sumanymą įgyvendinti būtų labai sunku.

„Bet kokią naują idėją pradžioje aptariu su komanda, pasižiūriu, kokia jų emocija, kaip jie reaguoja į naujus viršelius, aprašymus, spalvas. Iš pradžių tą tiriamąjį darbą atlieku savo aplinkoje. Galiausiai išbaigti idėją yra mano atsakomybė. Baltijos šalyse mes buvome pirmieji, kurie kraštų dažymą pritaikėme būtent darbo knygoms ir užrašinėms. Dabar ir italai įsigijo įrangą, bando kažką panašaus daryti. Mūsų darbo knygų unikalumas yra tas, kad jos yra išbaigtos iki galo. Tas išbaigtumas turbūt ir lėmė apdovanojimą“, – mano V. Jokužytė.

Štai maža Lietuva su savo maža spaustuve nustebino pasaulį savo gaminių kokybe ir dizainu. Ir tai – žavu.

Vienas konkurso kriterijų buvo, kad užrašinė būtų kiek įmanoma ekologiškesnė.

Klaipėdiečių pagaminta užrašų knyga atitiko visas nūdienos aktualijas.

„Viršelio įspaudas su lietuviškais mėnesių pavadinimais ir pati medžiaga tokia, kad knygą paėmus, nesinori jos paleisti iš rankų. Po apdovanojimo stende sulaukėme labai daug svečių. Kai kurie net nesidomėjo, ką reiškia tie žodžiai viršelyje. Jie tik kalbėjo, kad knyga labai graži ir norėtų ją turėti. Mes pabrėžėme, kad čia lietuvių kalba surašyti mėnesiai. Atsirado tokių žmonių, kurie pareiškė norą tokias knygas turėti atspaustas jų kalba – arabų ar anglų. O mums dar smagiau, kad knyga yra tokia universali, jog mažai kam rūpėjo, kas atspausta jos viršelyje, jiems buvo svarbi estetika ir emocijos, kurias ji sukėlė“, – džiaugėsi V. Jokužytė.

Beveik M. Polo kelias

„Parodoje buvo ir daug spaustuvininkų iš Rytų šalių – Indijos, Kinijos. Jie apžiūrėjo mūsų užrašų knygas ir pripažino, kad tokios produkcijos, kaip mūsų, jie šiandien dar padaryti negali. Tai buvo pats didžiausias komplimentas. Nors jie mumyse, kaip pradžioje ir skandinavai, dar nematė konkurentų. Manau, kad kitą sykį jie į mus žiūrės atidžiau. Jei pavogs idėjas? Idėjas nuolat vagia. Pavogs, tai mes sugalvosime ką nors kita. Bet jie negali pavogti to, ko mes dar nesugalvojome. Nereikia į tai kreipti dėmesio“, – šypsojosi S. Jokužys.

Verslininkas pripažino, kad po šio įvertinimo Dubajuje teks daug ko mokytis, nes iš parodos parsivežė visą pluoštą potencialių verslo partnerių kontaktų iš Rytų šalių, kurių bendravimo stilių dar teks perprasti, teks ieškoti žmonių, mokančių kalbėti ir rašyti arabiškai.

„Parodoje štai eina išdidus arabiškos išvaizdos, rytietiškais rūbais apsirengęs žmogus, paskui jį – keli tarnai, trumpam sustoja prie stendo, kiek patylėjęs, jis padeda vizitinę kortelę, prataręs: „Mes su jumis dirbsime“, nueina. O kas toliau? Kaip dirbsime? Tai bus naujas pažinimas, beveik Marco Polo (XIII–XIV a. Venecijos pirklys, keliautojas – A. D.) kelias. Svarbiausia, kad mus pastebėjo, bent jau įsiminė Lietuvos vardą, tai yra kokybiškai dirbančios valstybės ženklą“, – teigė S. Jokužys.

Saulius Jokužys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nebijoti lipti į kalną

Pasak S. Jokužio, bet koks kelias į naujas rinkas reikalauja laiko ir sumanumo.

Kol klaipėdiečių spaustuvė su savo gaminiais įsitvirtino Skandinavijos šalių rinkoje, prireikė 5–7 metų.

O pradėta buvo nuo vizitinių kortelių.

„Šitas mūsų gaminio įvertinimas Dubajuje yra tam tikras vilties blyksnis ir parodymas kitiems, kad Šilko keliui užsivėrus, yra šansas nutiesti Gintaro kelią. Dabar pasaulis toks globalus, kad nebeliko tolimų kraštų, nes dėl globalios logistikos visi kampai yra pasiekiami. Bet tokiame pertekliuje parodyti kažką naujo ir suspindėti nėra taip lengva. Mums labiau rūpėjo ne tik save parodyti, bet atskleisti, kad lietuviai yra išmanūs, gabūs, inovatyvūs ir kūrybiški, nes gauti už dizainą pagrindinį prizą, konkuruojant su italais, šveicarais, austrais, kinais, amerikiečiais, nėra taip paprasta. Bet štai maža Lietuva su savo maža spaustuve nustebino pasaulį savo gaminių kokybe ir dizainu. Ir tai – žavu. Kai kurie apskritai pirmąkart išgirdo apie Lietuvą, nes mes vieninteliai ten buvome“, – kalbėjo S. Jokužys.

Pastarieji metai, kai verslui teko ištverti pandemijos, o vėliau Rusijos Ukrainoje sukelto karo iššūkius, pasak S. Jokužio, vietos verslininkus tik užgrūdino.

„Tai išryškino lietuvių bruožus, kad esame užsispyrę, nepasiduodame negandoms, ieškome išeities, ieškome kelių, kaip išlikti ir išgyventi. Juk jokių žemės turtų – deimantų ar naftos – mes neturime. Mūsų turtas yra Lietuvos žmonės. Su savo kūrybingumu, darbštumu galime daug pasiekti ir tą darome. Todėl skatinu visus ieškoti tų kelių, kurie kartais atrodo nepasiekiami ir neįmanomi. Nereikia bijoti lipti į kalną“, – kalbėjo S. Jokužys.

Klaipėdietis neslėpė, kad situacija Lietuvos versle vis dėlto sudėtinga: nėra galimybių pakreipti globalių įvykių, Vyriausybė ne visada girdi verslo atstovų pasiūlymus, neįmanoma pakeisti siaubingą posovietinį mąstymą valdininkų, kurie įsitikinę, kad verslininkai yra išnaudotojai ir kapitalistai, sėdintys ant pinigų maišo.

„Šiandieninis verslininkas yra kaip koks Čingačgukas Didžioji Gyvatė (filmo apie indėnus personažas – A. D.), kuris eina Didžiuoju karo taku ir nežino, ar jam nuims skalpą, kuris nežino, kas jam yra priešas, kas draugas. Nepaisant to, mes vis dar laikomės, vis kažką sugalvojame“, – teigė S. Jokužys, pripažinęs, kad po šio įvertinimo Dubajuje laukia naujos patirtys.

„Turime pradinį tekstą, tačiau tai yra norų (...) sąrašai ir daug pozityvumo“, – žurnalistams sakė jis.

„Dabar svarbiausia atskirti grūdus nuo pelų“, – pridūrė S. Stiellas.

Į naujausią COP28 tekstą įtraukta formuluotė, kuria raginama „tvarkingai ir teisingai“ atsisakyti iškastinio kuro.

Ši formuluotė gali reikšti, kad bus priimtas konsensusas. Jį pasiekus, šalims būtų suteikti skirtingi išmetamųjų teršalų mažinimo terminai, priklausomai nuo jų išsivystymo lygio ir priklausomybės nuo iškastinio kuro.

Skelbiama, kad yra ir kita formuluotė. Joje visai nekalbama apie iškastinį kurą, o tai, pasak kelių uždarame posėdyje dalyvavusių stebėtojų, atspindi šalių, įskaitant Saudo Arabiją, Rusiją ir Kiniją, nepritarimą.

Dabar svarbiausia atskirti grūdus nuo pelų.

Vienas stebėtojas pažymėjo, kad antradienį vakare Indija taip pat nesutiko su konkrečių sektorių ar energijos šaltinių įvardijimu.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos didinimas ir laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti pasaulio tikslą apriboti klimato atšilimą 1,5 Celsijaus laipsnio palyginus su ikiindustriniu laikotarpiu.

„Jei norime išgelbėti žmonių gyvybes dabar ir išlaikyti 1,5 [laipsnio Celsijaus] tikslą pasiekiamą, didžiausio užmojo COP [28] rezultatai turi išlikti svarbiausi“, – teigė S. Stiellas.

„Visi įrankiai yra ant stalo. Technologijos ir sprendimai egzistuoja. Atėjo laikas vyriausybėms ir derybininkams jas pasiimti ir panaudoti“, – pridūrė jis. 

Per 2022 metų sausrą Etiopijoje priverstinių vaikų santuokų skaičius išaugo beveik keturis kartus, pirmadienį COP28 klimato kaitos derybose sakė JT atstovė moterų teisių klausimais Sarah Hendriks.

Somalyje užfiksuota gerokai daugiau smurto ir išprievartavimų atvejų, kuriuos taip pat skatina skurdas, stresas ir nepalankios gyvenimo sąlygos dėl klimato krizės, pridūrė S. Hendriks.

Jos pristatytoje naujoje JT ataskaitoje teigiama, kad sausros paveiktose vietovėse mergaitės taip pat dažniau nustoja lankyti mokyklą.

„Dėl klimato kaitos moterų ir mergaičių padėtis blogėja, – sakė S. Hendriks. – Turime pertvarkyti ekonomiką taip, kad ji nebūtų susijusi su gavyba ir tarša, o moterų teisės būtų įtrauktos į visus klimato politikos ir finansavimo aspektus“.

Pasak S. Hendriks, iki 2050 metų dėl klimato kaitos dar 158 mln. moterų ir mergaičių gali atsidurti itin dideliame skurde, o dar 236 mln. moterų ir mergaičių gali patirti maisto trūkumą.

Moterys turi neproporcingai daugiau darbo slaugos, švietimo ir namų ūkio srityse nei vyrai. Kartu, pasak JT atstovės, jos turi mažiau ekonominių išteklių ir prastesnius raštingumo įgūdžius.

Turime pertvarkyti ekonomiką taip, kad ji nebūtų susijusi su gavyba ir tarša, o moterų teisės būtų įtrauktos į visus klimato politikos ir finansavimo aspektus.

Pagalbos organizacija CARE kasmetinėje JT klimato konferencijoje taip pat atkreipia dėmesį į lyčių disbalansą. Ji kritikuoja, kad tik 15 iš 133 Dubajuje dalyvaujančių valstybių vadovų ir ministrų pirmininkų yra moterys, t. y. 11 proc.

Nors 2012–2022 metais moterų dalis beveik 200-uose vyriausybinių delegacijų padidėjo nuo 30 iki 35 proc., moterų vadovaujamų delegacijų dalis šiek tiek sumažėjo – nuo 21 iki 20 proc.

Organizacijos „CARE International“ tarptautinė aktyvistė Helen Pankhurst iš Jungtinės Karalystės sakė: „Kaip mes galime pasiekti sąžiningų rezultatų derybose dėl klimato kaitos esant tokiai nelygybei viršūnėse? Klimato kaita labiausiai veikia moteris ir mergaites, tačiau apie jas nutylima. Jos nematomos. Tai turi pasikeisti“.

Šiemetinis klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimas COP28, kurį surengė Jungtiniai Arabų Emyratai – didžiausias iš kada nors surengtų, jame dalyvauja apie 97 tūkst. dalyvių. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernykštė konferencija Egipte, kuri irgi iki tol buvo didžiausia su maždaug 50 tūkst. dalyvių.

Jis penktadienį dalyvauja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP28) pasaulio vadovų susitikime Dubajuje.

„Mūsų kelias ir kur aš matau didžiausias mūsų galimybes, be abejo, energetikos sektoriaus pertvarkymas“, – Prezidentūros penktadienį išplatintame vaizdo įraše teigė šalies vadovas.

„Mūsų šiandieninė energetinė situacija yra tokia, kad mums reikia daugiau generuoti, bet tai turime daryti naudodami atsinaujinančius energijos išteklius ir mūsų tikslas yra tapti elektrą gaminančia ir pačia apsirūpinančia valstybe iki 2030 metų, daugiausia plėtojant atsinaujinančią energetiką“, – pridūrė G. Nausėda.

G. Nausėda Jungtiniuose Arabų Emyratuose skaitys nacionalinį pranešimą plenarinėje COP28 sesijoje, kuriame pasaulio vadovus ragins aktyviais veiksmais ir įsipareigojimais prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir pabrėš tvirtą Lietuvos įsipareigojimą šioje srityje, taip pat ambicingus mūsų šalies tikslus žaliosios ekonomikos, energetikos ir neutralumo klimatui srityse.

Prezidentas taip pat kalbėjo besitikintis, kad šiame susitikime bus priimti įsipareigojimai.

Mūsų šiandieninė energetinė situacija yra tokia, kad mums reikia daugiau generuoti, bet tai turime daryti naudodami atsinaujinančius energijos išteklius ir mūsų tikslas yra tapti elektrą gaminančia ir pačia apsirūpinančia valstybe iki 2030 metų.

„Savo pranešime norėčiau kalbėti apie tai, kad Lietuva daug daro, ne tik deklaruoja, bet ir įgyvendina tai, ką deklaruoja“, – teigė šalies vadovas.

„Nuo 1990 metų mūsų bendrasis vidaus produktas išaugo 85 procentais. Mūsų tarša, emisija sumažėjo 58 procentais. Kitaip tariant, kiekvieną BVP vienetą mes gaminame gerokai mažiau teršdami gamtą“, – pridūrė G. Nausėda.

Plenarinėje COP28 sesijoje, kreipdamasis į pasaulio lyderius, G. Nausėda kalbėjo, kad Lietuvos bendras tikslas – iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 proc., o iki 2050-ųjų tapti klimatui neutralia šalimi.

G. Nausėda taip pat ragino stabdyti „ekocido atvejus“ ir telkti pastangas mažinant jau įvykdytų žalingų veiksmų padarinius. Pasak jo, vykstant Rusijos karui Ukrainoje, padaryta didžiulė žala aplinkai, o Rusijos veiksmai nesuderinami su tarptautine teise ir prieštarauja bendroms viso pasaulio pastangoms sustabdyti klimato kaitą.

COP28 paraštėse numatyti G. Nausėdos dvišaliai susitikimai su kitų valstybių vadovais. Šalies vadovas taip pat susitiks su Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenančiais lietuviais.

Į COP28 susirinks Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių vadovai.

Šių metų klimato kaitos konferencijos prioritetai yra energetikos pertvarkos spartinimas, kovos su klimato kaita finansavimo nustatymas, klimato srities veiksmų nukreipimui į gamtą, žmones, gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius.

Ketvirtadienį prasidėjusioje klimato konferencijoje dalyvaus apie 70 tūkst. žmonių. Tai gali būti didžiausias istorijoje JT susitikimas klimato klausimais.