Komiteto posėdis rengiamas po to, kai naujienų portalas „15min“ paskelbė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Audito komiteto vadovas Zigmantas Balčytis teigė, jog klausimas dėl informacijos jautrumo bei prokuratūroje atliekamo tyrimo bus svarstomas uždarame posėdyje.

„Kadangi tai yra jautri informacija, yra paprašyta neviešinti, tai mes šitą klausimą svarstysime uždarame posėdyje. (...) Kadangi tam tikri dalykai yra atiduoti į prokuratūrą ir ten yra jautri informacija, todėl mes negalime viešinti“, – BNS sakė Z. Balčytis.

„Turbūt. Negaliu tiksliai atsakyti. Natūralu, kad tai su kažkuo yra susiję“, – teigė jis, paklaustas, ar Audito komitete trečiadienį planuojami svarstyti klausimai susiję su žiniasklaidos tyrimu.

Komiteto posėdyje pakviesti dalyvauti Energetikos ministerijos, projekto užsakovės dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“, jos akcininkės „Epso-G“, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.

„Amber Grid“ vasario pabaigoje informavo pareiškusi pretenziją „Alvorai“ dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių, tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.

Bendrovė pareikalavo, kad dujotiekį stačiusi bendrovė „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks milijoninės banko garantijos, kurios bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. „Alvora“ iki šiol neatskleidžia jų gamintojų – anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie dokumentų tinkamumą.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje.

M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje pradėtas šio įvykio tyrimas yra vykdomas toliau.

Vokietijos dienraščiai „Süddeutsche Zeitung“ ir „Die Zeit“ bei regioniniai transliuotojai NDR ir WDR dar antradienį pranešė, kad M. Ljungqvistas nori nutraukti tyrimą.

Jų teigimu, toks švedų sprendimas būtų naudingas Vokietijos valdžiai, kadangi tokiu atveju Švedija galėtų pasidalinti jos turimais įrodymais.

Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad Vokietijoje pradėtas tyrimas tęsiamas toliau. „Šiuo metu daugiau informacijos nepateiksime“, – trečiadienį pareiškė prokuratūros atstovė.

Studiją rengėja iki šių metų vidurio analizuos vandenilio infrastruktūros plėtrą nuo Suomijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją iki Vokietijos, taip pat žaliojo vandenilio tendencijas regione.

„Tarptautiniai konsultantai taip pat pateiks rekomendacijas dėl projekto apimties, dujotiekio maršruto, pajėgumų, finansavimo ir rizikų valdymo. Be to, bus analizuojamos ir galimos vandenilio saugyklos“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

„Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė BNS nurodė, kad studijos rengimas kainuos 350 tūkst. eurų (be PVM), išlaidas po lygiai dalinsis projekto partneriai – Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo sistemų operatoriai. 

Susitarimą dėl bendradarbiavimo vandenilio koridoriaus projekte „Amber Grid“ su kitais projekto dalyviais pasirašė 2022-ųjų gruodį. Pernai lapkritį Europos Komisija (EK) projektui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą.

Lietuvos bendrovė buvo atsakinga už galimybių studijos pirkimą, jos rengėja išrinkta konkurso būdu.

Projektą, kuriuo siekiama sujungti žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais vartojimo centrais vidurio Europoje, tikimasi įgyvendinti iki 2030 metų.

„Mes gausime kitą išteklių šaltinį“, – renginyje netoli pietinio Nišo miesto sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič, skelbia RTS.

Pagal lapkritį Serbijos ir Azerbaidžano dujų kompanijų „Srbijagas“ ir SOCAR pasirašytą sutartį, 170 km ilgio dujotiekis leis Serbijai importuoti iki 400 mln. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano.

Serbijai metams reikia apie tris milijardus kubinių metrų dujų.

Jungties atidarymo ceremonijoje dalyvavo Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius bei jo Bulgarijos ir Azerbaidžano kolegos, Rumenas Radevas ir Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas).

D. D. Handanovič teigė, kad dujotiekis Serbijai suteiks prieigą prie gamtinių dujų terminalo Aleksandrupolyje, Graikijoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais Serbija beveik visiškai priklausė nuo Rusijos dujų, tiesė tik rusiškoms dujoms skirtus vamzdynus ir pardavė didžiąją dalį savo valstybinės naftos ir dujų bendrovės NIS akcijų Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“.

Praėjusiais metais Belgradas pasirašė ilgalaikę sutartį dėl tolesnio rusiškų dujų importo ir dėl to sulaukė priekaištų iš Briuselio, Europos Sąjungai siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

ES narystės siekianti Serbija pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, bet atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

„Tie kriterijai yra jau sudėlioti, esame pasitvirtinę, kad mes net ir planuojame pasidaryti tam tikras pratybas mūsų institucijų“, – penktadienį po susitikimo Vilniuje su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos, Lenkijos bei Norvegijos vidaus reikalų ministerijų pareigūnais sakė ministrė.

„Šiandien buvo aptartas bendresnis kontekstas situacijų galimų ir šiandien mes tikrai patvirtinome, kad tas formatas, kuris buvo Varšuvoje, ir tas mūsų bendras veikimas buvo labai rimtas signalas pirmiausia Baltarusijai, ir jie tikrai tą pajuto, kad mes esame tikrai labai rimtai pasirengę veikti išvien, koordinuotai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, būtų tikrinama, „kaip galėtų tas algoritmas suveikti tokių regioninių pratybų metu“.

„Tie dalykai yra numatyti ir mes tą dalyką planuojame pasidaryti“, – sakė ji.

Kriterijai derinami

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai sutarė, kad sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos kilus ginkluotam incidentui, prasiveržus neteisėtiems migrantams.

Taip pat sutarta, kad esant vienam iš šitų kriterijų bus operatyviai keičiamasi informacija, pirmiausia, tarnybų lygmeniu, tuomet būtų priimamas sprendimas tarpvyriausybiniu lygiu.

Šalys taip pat sutarė turėti panašius kriterijus, reaguojant į kitas galimas grėsmes pasienyje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Siekiame turėti kriterijus, kurie būtų panašūs ir juos deriname ir derinsime, bet šiandienos darbotvarkėje nebuvo dedikuotas klausimas detaliai aptarti pačius kriterijus. Tą esame nusimatę padaryti techniniame lygmenyje“, – penktadienį sakė ministrė.

Lietuva yra uždariusi du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija.

Baltarusijos opozicija yra prašiusi palikti humanitarinius koridorius patekti į regiono šalis nuo režimo represijų bėgantiems asmenims.

Pasieniečių poreikis

Ministrų susitikime taip pat aptarti neteisėtos migracijos klausimai regione. Pastaruoju metu išaugusius srautus fiksuoja Latvija – vien per praėjusią parą į Latviją migrantai neteisėtai bandė patekti 144 kartus.

Kaimyninei šaliai pagalbą teikia ir Lietuva – kas dvi savaites dirbti Latvijos pasienyje su Baltarusija vyksta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.

Kaip žurnalistams sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis, kol kas bandymų kirsti srautas yra stabilus, tad papildomos pagalbos iš kaimyninių šalių nereikia.

„Esame maždaug tokiame pačiame srautų lygyje. Jei padėtis dar labiau pablogės, taip, prašysime artimiausių kaimynų didesnės paramos“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Mums labai reikia papildomos įrangos, pavyzdžiui, išminavimo mašinų.

Parama Ukrainai

Susitikime dalyvavęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko dėkojo regiono šalims už paramą jo šaliai, nuo praėjusių metų vasario kovojančiai prieš Rusijos invaziją.

Jis akcentavo, kad ukrainiečių pasieniečiai ėmėsi visų būtinų priemonių, kad nė vienas kare naudojamas ginklas neteisėtai nepatektų į Europos Sąjungą.

Kalbėdamas apie šalies išminavimo misijas, jis pabrėžė besitikintis daugiau regiono šalių paramos.

„Mums labai reikia papildomos įrangos, pavyzdžiui, išminavimo mašinų“, – sakė I. Klymenko.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Jis taip pat pabrėžė humanitarinės, medicininės pagalbos svarbą.

Ukrainos vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija artimiausiu metu ims dar stipriau atakuoti energetikos infrastruktūrą, todėl reikia užtikrinti tinkamą jos apsaugą, aprūpinimą generatoriais.

Susitikime I. Klymenko taip pat teigė aptaręs kibernetinį ir informacinį saugumą. Pasak jo, tinkamai užtikrinti tiek Ukrainos, tiek regiono saugumą, ypač svarbu operatyviai keistis informacija.

Atsakydama į parlamentaro Andreso Metsojos klausimą, kodėl Estijos vyriausybė, pasak jo, nepakankamai informuoja apie šį incidentą, K. Kallas pažymėjo, kad tai yra didelio atgarsio sulaukę incidentai, todėl kiekvienas žodis yra itin svarbus.

„Kai apie tai sužinojome, nuolat bendravome su kolegomis iš Suomijos ir Švedijos, kaip atlikti tyrimą“, – nurodė premjerė.

Ji sakė, kad „Balticconnector“ incidento tyrimui vadovauja Suomija, o jai padeda ekspertai iš Estijos. Tuo tarpu tyrimui dėl povandeninio kabelio vadovauja Talinas, padedamas Suomijos ekspertų.

„Dabar jau žinoma, kad ši žala atsirado dėl žmogaus veiklos, tai reiškia, kad jos negalėjo sukelti gamtos jėgos arba kokie nors Baltijos jūroje gyvenantys gyvūnai ar žuvys; tai tiesiog neįmanoma“, – nurodė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad šiuo metu vyksta baudžiamasis tyrimas, o tai labai apriboja galimybes viešinti informaciją apie šiuos įvykius.

„Suprantu, kad žmonės nori kuo greičiau gauti atsakymus, tačiau taip pat nerimaujama, kad jei per greitai bus imta badyti pirštais, tai gali turėti labai aiškių pasekmių. Kol neturime tikslių žinių, negalime daryti jokių pareiškimų ar viešai atskleisti kokių nors teorijų“, – sakė ji.

Premjerė taip pat patvirtino, kad Estija šiais klausimais aktyviai bendradarbiauja su NATO.

„Dėl to NATO perkėlė laivus į Baltijos jūrą, kad sustiprintų gynybą“, – sakė ji.

Tuo tarpu suomių tyrėjai antradienį paskelbė manantys, kad Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“ apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras.

Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.

Kai apie tai sužinojome, nuolat bendravome su kolegomis iš Suomijos ir Švedijos, kaip atlikti tyrimą.

Ar „Balticconnector“ buvo apgadintas tyčia, ar netyčia, ar dėl klaidų, bus aiškinamasi atliekant kitą tyrimo etapą, sakė pareigūnai.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją suomių vyriausybė paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pateiktose naujausiose nuotraukose matyti, kad 300 mln. eurų vertės dujotiekis, kuriuo Suomija jungiasi su Europos dujų tinklu, smarkiai apgadintas. Komerciniais tikslais „Balticconnector“ pradėtas naudoti 2020-ųjų pradžioje.

Tikimasi, kad remonto darbai užtruks mažiausiai iki 2024-ųjų balandžio pabaigos.

Spalio 17 dieną švedų vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas Švediją ir Estiją jungiantis telekomunikacijų kabelis. Manoma, kad kabelis buvo pažeistas tuo pačiu metu kaip ir Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“.

Suomijos valdžios institucijos antradienį pareiškė manančios, kad šio duomenų perdavimo kabelio pažeidimas taip pat susijęs su minėtuoju kinų laivu.

Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.

Detektyvas inspektorius Risto Lohi (Ristas Lohis) antradienio spaudos konferencijoje sakė, kad jūros dugne likusi 1,5–4 m pločio šliūžė veda prie dujotiekio apgadinimo vietos.

Manoma, kad šliūžę paliko 6 t sveriantis inkaras, kurį vėlai pirmadienį iškėlė Suomijos karinis jūrų laivynas.

Ant inkaro yra žymių, rodančių, kad jis turėjo sąlytį su dujotiekiu, cituodamas ekspertų analizės duomenis sakė R. Lohi.

Ar „Balticconnector“ buvo apgadintas tyčia, ar netyčia, ar dėl klaidų, bus aiškinamasi atliekant kitą tyrimo etapą, sakė pareigūnai.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją suomių vyriausybė paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Pasirodė, kad 77 km ilgio „Balticconnector“ buvo mechaniškai pažeistas Suomijos ekonominėje zonoje ir išjudintas iš savo vietos jūros dugne.

Neveiks iki balandžio pabaigos

Praėjusią savaitę Suomijos pareigūnai pagrindiniu įtariamuoju įvardijo laivą „Newnew Polar Bear“, nes 169 metrų ilgio laivo kursas ir padėtis Baltijos jūroje sutapo su dujotiekio pažeidimo laiku ir vieta.

Naujausiose socialiniuose tinkluose paskelbtose Kinijos laivo, kuris kelionės Baltijos jūra metu įplaukė į Sankt Peterburgo uostą Rusijoje, nuotraukose matyti, kad laivui trūksta vieno iš inkarų.

Jūrų eismo interneto svetainėje nurodoma, kad laivas šiuo metu plaukioja Rusijos šiauriniuose vandenyse ir tikriausiai Šiaurės jūrų keliu plaukia atgal į Kiniją.

Suomių tyrėjai sakė, kad kelis kartus bandė susisiekti su laivo kapitonu, tačiau nesėkmingai, ir dabar bendradarbiauja su Kinijos pareigūnais.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį per reguliarią vyriausybės spaudos konferenciją sakė, kad Pekinas paragino atlikti objektyvų, sąžiningą ir profesionalų „Balticconnector“ sugadinimo tyrimą, ir pabrėžė, kad Kinijos laivas tuo metu plaukė įprastai.

Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pateiktose naujausiose nuotraukose matyti, kad 300 mln. eurų vertės dujotiekis, kuriuo Suomija jungiasi su Europos dujų tinklu, smarkiai apgadintas. Komerciniais tikslais „Balticconnector“ pradėtas naudoti 2020-ųjų pradžioje.

Tikimasi, kad remonto darbai užtruks mažiausiai iki 2024-ųjų balandžio pabaigos.

Spalio 17 dieną švedų vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas Švediją ir Estiją jungiantis telekomunikacijų kabelis. Manoma, kad kabelis buvo pažeistas tuo pačiu metu kaip ir Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“.

Suomijos valdžios institucijos antradienį pareiškė manančios, kad šio duomenų perdavimo kabelio pažeidimas taip pat susijęs su minėtuoju kinų laivu.

Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie incidentą buvo minimas Rusijos krovininis laivas „SVG Flot“. Tačiau laivybos eismo svetainės „MarineTraffic“ duomenų bazėje paskelbta informacija apie dar vieną laivą, kuris galėjo būti susijęs su šiuo įvykiu.

Tą savaitgalį „SVG Flot“ stovėjo išmetęs inkarą prie „Balticconnector“, tačiau tuo pat metu su Honkongo vėliava plaukiojantis konteinerių laivas „Newnew Polar Bear“, priklausantis vienai Kinijos bendrovei, priplaukė daug arčiau šio dujotiekio.

Anot šaltinio vyriausybinėse įstaigose, būtent dėl to, kad, „MarineTraffic“ duomenimis, incidento metu virš Baltijos jungties buvo Kinijos laivas, kuris plaukė iš Šanchajaus į Sankt Peterburgą, Estijos vyriausybė kol kas miglotai kalba apie įtariamuosius.

Pasak jo, tai politiškai ir diplomatiškai itin jautri informacija, todėl vyriausybė nori ją prieš paskelbdama kruopščiai patikrinti.

Kol kas tiksliausią informaciją apie incidentą pateikė Norvegijos seismologijos centras NORSAR. Jis nurodė, kad spalio 8 dieną 1.20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku už 40 kilometrų į šiaurę nuo Paldiskio užfiksuotas sprogimas.

Vis dėlto Suomijos kriminalinė policija praėjusią savaitę pareiškė, kad nėra jokių sprogimo požymių.

„Balticconnector“ operatorė „Gasgrid“ praėjusią savaitę nurodė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei bus įrodyta, kad incidentas su „Balticconnector“ buvo tyčinis išpuolis.

Šiais metais Suomija atsisakė tradicinės karinio neprisijungimo politikos ir dėl Rusijos karo Ukrainoje įstojo į NATO. Taip šalis padarė svarbų strateginį pokytį, sukėlusį Maskvos pasipiktinimą.

Estijos ir Suomijos tinklus per Baltijos jūrą sujungęs 150 kilometrų ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kurio 77 km yra jūroje, pradėjo veikti 2020 metų sausį, o jo statyba atsiėjo daugiau kaip 300 mln. eurų.

Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos infrastruktūros objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio.

„Tikrai nereikia nerimauti, kad kažkokiu būdu sutriks apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną, nes ir mūsų terminalas, ir Inčukalno saugykla, ir kiti infrastruktūros objektai veikia“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tai, aišku, reiškia, kad dėmesio infrastruktūros objektams reikia dar daugiau, nors ir taip tiems infrastruktūros objektams buvo skiriama dėmesio nuo pat invazijos pradžios, o ypatingai po incidento „Nord Stream“ dujotiekyje“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, incidentas dujotiekyje yra pasaulyje vykstančios sumaišties dalis, o jis naudingas Kremliui.  

„Taip ir manau, kad kam tai naudinga, tas ir padarė, ir tikrai matau naudą Kremliui šitokius dalykus daryti. Nors, žinoma, visas aplinkybes turi išsiaiškinti tarptautinis tyrimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Taip ir manau, kad kam tai naudinga, tas ir padarė, ir tikrai matau naudą Kremliui šitokius dalykus daryti. Nors, žinoma, visas aplinkybes turi išsiaiškinti tarptautinis tyrimas.

„Tai yra tos pačios sumaišties paveikslo dalis. Nėra turbūt tokio tikslo, kad būtų pažeistas kažkoks konkretus infrastruktūros objektas, todėl kad šiuo atveju kažkokių didelių praktinių pasekmių Baltijos valstybėms nėra. (...) Spėčiau, kad pats užmanymas tiesiog yra sumaišties kėlimas ir bandymas parodyti, kad galima taip padaryti“, – kalbėjo premjerė.

Trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė nutarė, kad pažeidus dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Suomija antradienį pranešė, kad Baltijos jūros dugne esančiam dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais, dar tiriama, ar žala padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Jo operatorė „Gasgrid“ trečiadienį pranešė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.

Jos pranešime sakoma, kad „Gasgrid“ ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ 2023 metų spalio 8-osios ankstyvosiomis valandomis pastebėjo neįprastą slėgio kritimą abi šalis jungiančiame „Balticconnector“.

„Dėl neįprasto slėgio kritimo buvo galima pagrįstai įtarti, kad incidento priežastis – vamzdyno pažeidimas ir dėl to atsiradęs nuotėkis. Dujų nuotėkis, kurį sukėlė patvirtintas vamzdyno pažeidimas, nutrūko izoliavus vamzdyną ir uždarius sklendes“, – nurodoma jame.

Dujotiekis uždarytas sekmadienį. Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais, bei sakė tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Remiantis preliminariais ekspertų vertinimais, dujotiekio remontas, patikrinimas ir paleidimas truks mažiausiai penkis mėnesius.

„Todėl anksčiausia galima „Balticconnector“ vamzdyno eksploatacijos pradžios data būtų 2024 metų balandžio pradžia“, – nurodoma „Gasgrid“ pranešime.

Jame sakoma, kad „Gasgrid“ pradėtas dujotiekio tikrinimas pažeistoje ir kitose atkarpose tęsiamas.

„Šiuo metu vykdomos patikros tikslas – gauti tikslią informaciją apie viso jūroje esančio dujotiekio būklę, po kurios bus galima pradėti planuoti išsamesnes remonto priemones ir jų grafiką“, – nurodoma pranešime. Jame priduriama, kad už patikrinimo operaciją atsakinga Suomijos bendrovė „Gasgrid“, ji vykdoma bendradarbiaujant su estų „Elering“.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto (Saulis Nynistė) antradienį pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį sakė, kad dujotiekio „Balticconnector“ ir ryšių kabelio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimo aplinkybės toliau tiriamos, o jei paaiškės, kad tai – sabotažas, NATO atsakas bus ryžtingas ir vieningas.

Norvegijos seismologai pranešė spalio 8 dieną 1.20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) užfiksavę galimą sprogimą netoli dujotiekio.

Trečiadienį Norvegijos seismologijos institutas NORSAR pranešė, kad aptiktą sprogimą galėjo sukelti 100 kg trotilo ekvivalento. Jis taip pat teigė, kad jos užfiksuotas seisminis įvykis nebuvo sukeltas žemės drebėjimo, bet jį galėjo sukelti į vamzdyną atsitrenkęs inkaras.

Pažeistas ne tik dujotiekis, esantis 60 metrų po vandeniu Suomijos įlankoje, bet ir telekomunikacijų bendrovės „Elisa“ eksploatuojamas telekomunikacijų kabelis, kurio pažeidimo vieta yra 70 metrų gylyje po vandeniu Estijos ekonominėje zonoje.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį patvirtino, kad Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio pažeidimas nekelia grėsmės Estijos dujų tiekimo saugumui.

Po „Balticconnector“ laikino uždarymo dujos Estijos vartotojams tiekiamos iš Latvijos.

S. Niinisto išvakarėse irgi sakė, kad „Suomija yra pasirengusi ir mūsų pasirengimas yra geras. Šie įvykiai neturi jokios įtakos mūsų tiekimo saugumui“.

Estijos ir Suomijos tinklus per Baltijos jūrą sujungęs 150 kilometrų ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kurio 77 km yra jūroje, pradėjo veikti 2020 metų sausį, o jo statyba atsiėjo daugiau kaip 300 mln. eurų.