-
Daug kas išbandė sendinimo programėlę – duomenys gali atitekti piktavaliams 2
Anot krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, vartotojai turi suprasti, kad atvaizdas yra apdorojamas ne telefone – duomenys yra siunčiami į nutolusią tarnybinę stotį, kur vykdomi pakeitimai ir tada telefone atvaizduojami sendinimo pokyčiai.
Jo teigimu, tai kelia rizikų, kad neteisėtai gali būti panaudojami ir biometriniai duomenys, ir iš socialinių tinklų sukaupta informacija apie vartotojų elgseną.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad ši programėlė yra kuriama Rusijoje, o jos kūrėjai prisidėjo ir prie programėlės „Yandex“ kūrimo.
„Jūsų vienas iš svarbiausių biometrinių duomenų – veidas, akys, bruožai – iškeliauja iš už jūsų telefono į nežinomus debesis, kur jie bebūtų. Jeigu jūs naudojate veido atpažinimą išmaniesiems įrenginiams atrakinti, apsaugos sistemose, vadinasi, yra rizikos, kad galite atiduoti šiuos duomenis piktavaliams“, – BNS sakė E. Kerza.
Jeigu jūs naudojate veido atpažinimą išmaniesiems įrenginiams atrakinti, apsaugos sistemose, vadinasi, yra rizikos, kad galite atiduoti šiuos duomenis piktavaliams.
„Šios dienos žiniomis, nėra galimybės patikrinti, kaip tas paslaugos tiekėjas tvarkosi su jūsų duomenimis – ar jis tinkamai juos kaupia, ar jis atitinka duomenų apsaugos reglamento nuostatus, ar neteisėtais būdais perparduoda, prieidamas prie jūsų socialinių tinklų, jūsų elgseną, įpročius, pomėgius, kas automatiškai jiems kuria verslo galimybes, o jums kelia rizikas dėl duomenų apsaugos“, – kalbėjo viceministras.
„Kaip ir prieš tai „Yandex“ atveju, yra suteikiama prieiga prie įvairių vietų telefone. Tai ir socialinės paskyros, žinutės, nuotraukos, vietos nustatymas“, – pridūrė jis.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys teigė, kad kūrėjų pateikiami paaiškinimai yra labai migloti ir netikslūs.
Jis sakė, kad šia aplikacija naudojasi didelis kiekis Lietuvos gyventojų.
„Tvirtai galime užtikrinti pasakyti, kad duomenys tikrai iškeliauja iš įrenginio“, – žurnalistams sakė R. Rainys.
Anot jo, programos kūrėjai nuomojasi virtualius debesis iš „Google“, kur yra saugomi sukaupti duomenys.
Ekspertai žada pateikti daugiau informacijos apie programėlės saugumą kitą savaitę.
Sulaukė kritikos ir Jungtinėse Valstijose
Rusijoje sukurta programėlė „FaceApp“ sulaukė griežtos kritikos ir Jungtinėse Valstijose.
Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) kreipėsi į FTB ir JAV vartotojų teisių agentūrą – Federalinę prekybos komisiją (FTC) – „ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui ir privatumui“, susijusias su „FaceApp“, sukurtos vienos Sankt Peterburge įsikūrusios bendrovės.
„FaceApp“ rezidavimas Rusijoje kelia klausimų, kaip ir kada bendrovė suteikia prieigą prie JAV piliečių duomenų trečiosioms šalims, potencialiai įskaitant užsienio vyriausybes“, – sakoma Niujorko valstijai atstovaujančio senatoriaus laiške Federaliniam tyrimų biurui.
„Būtų labai neramu, jeigu jautri asmeninė informacija apie JAV piliečius būtų perduodama priešiškai užsienio valstybei, aktyviai užsiimančiais priešiškais kibernetiniais veiksmais apie Jungtines Valstijas“, – pridūrė jis.
Ch. Schumeras – ne vienintelis susirūpinęs Demokratų partijos narys. Kaip rašo dienraštis „The Washington Post“, partijos Nacionalinis komitetas perspėjo pirminių rinkimų, rengiamų prieš 2020 metų prezidento rinkimus, organizatorius „nedelsiant išsitrinti šią programėlę“.
Šiuo metu ši programėlė yra populiariausia tarp nemokamų programėlių, kurias galima parsisiųsti per platformą „Google Play“. Ji turi daugiau kaip 100 mln. vartotojų ir yra sudominusi kai kurias garsenybes, tokias kaip muzikos superžvaigždė Drake'as (Dreikas) ir NBA čempionas Stephenas Curry (Stefenas Karis).
Ji sulaukė daug dėmesio ir Lietuvoje, o socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis ėmė mirgėti „pasendintų“ šalies politikos ir pramogų pasaulio garsenybių nuotraukos.
-
M. Zuckerbergo ir JAV Kongreso akistata – be aiškaus laimėtojo
JAV įstatymų leidėjai iš viso 10 valandų klausinėjo milijardieriaus, kaip jo interneto milžinė teikia vartotojų duomenis reklamos užsakovams, ir priekaištavo jam dėl „Facebook“ privatumo politikos.
Tai buvo vienas didžiausių pastaraisiais metais Kongreso spektaklių, kuris socialiniuose tinkluose buvo stebimas su grotažymėmis "#ZuckerBowl“ (pagal amerikietiškojo futbolo čempionato finalines rungtynes „Superbowl“) ir "#ZuckUnderOath“ („Zuckerbergas liudija su priesaika“).
Perteikdami visuomenės pasipiktinimą dėl privatumo politikos klaidų, iš kurių įspūdingiausia yra 87 mln. „Facebook“ vartotojų asmeninės informacijos nutekinimas Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiai politinio konsultavimo firmai „Cambridge Analytica“, Atstovų Rūmų ir Senato nariai iškėlė interneto kompanijų reguliavimo perspektyvą.
33 metų M. Zuckerbergas pripažino, kad tam tikras socialinės žiniasklaidos kompanijų reguliavimas „yra neišvengiamas“, pasiūlė „Facebook“ reformų sąrašą ir pažadėjo stiprinti privatumą ir saugumą.
Tačiau jis tvirtai gynė „Facebook“ verslo modelį ir, konkrečiai, tai, kaip tinklas naudoja 2,2 mlrd. savo nemokamos platformos vartotojų duomenis ir skelbiamas žinutes. Pasak M. Zuckerbergo, tai būtina norint pritraukti reklamą, nuo kurios priklauso 480 mlrd. dolerių (387,6 mlrd. eurų) vertės kompanija.
„Facebook“ krizę sukėlė pranešimai, kad duomenų analizės įmonė „Cambridge Analytica“, dirbusi Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2016 metų rinkimų kampanijai, užvaldė iki 87 mln. „Facebook“ vartotojų privačius duomenis.
M. Zuckerbergas pakartojo, kad kompanija uždarė kanalą, kuriuo duomenys, įskaitant jo paties privačią informaciją, galėjo be sutikimo patekti trečiosioms šalims.
Antradienį kalbėdamas JAV Senate, jis prisiėmė asmeninę atsakomybę už duomenų apie šio socialinio tinklo dešimtis milijonų vartotojų užvaldymą.
Vis dėlto trečiadienį liudydamas Atstovų Rūmų energetikos ir prekybos komitete, jis taip pat nuosekliai įrodinėjo, kad „Facebook“ vartotojai patys nusprendžia pateikti savo duomenis ir kad kompanijos sąlygos suteikia jiems pakankamai galimybių kontroliuoti, kas yra viešinama.
„Kaskart, kai žmogus nusprendžia kuo nors pasidalyti feisbuke, jis aktyviai nueina į tarnybą ir nusprendžia, kad nori pasidalyti kokia nors nuotrauka, parašyti kam nors žinutę, – sakė jis. – Kaskart būna kontrolės teisė.“
„Reali pasitikėjimo spraga“
Atstovų Rūmų nariai trečiadienį M. Zuckerbergui uždavė sunkesnių klausimų dėl „Facebook“ pozicijos nei senatoriai per antradienį penkias valandas trukusį klausinėjimą, kai jo teisinimasis dėl duomenų dalijimosi buvo ne taip smarkiai puolamas.
„Man susidarė įspūdis, kad čia yra reali pasitikėjimo spraga. Kodėl turėtume jumis pasitikėti?“ – paklausė Atstovų Rūmų narys, demokratas Mike'as Doyle'as (Maikas Doilas).
„Vienintelis būdas, kuriuo panaikinsime šią pasitikėjimo spragą, yra įstatymo projektai, sukuriantys ir įgalinantys pakankamai finansuojamą iš ekspertų sudarytą priežiūros agentūrą, įgaliotą kurti taisykles, turinčias apginti skaitmeninį privatumą ir užtikrinti, kad kompanijos saugotų mūsų vartotojų duomenis“, – sakė M. Doyle'as.
Kelias į priekį
Kai kurie analitikai sakė, kad M. Zuckerbergo pasirodymas galbūt žymi naują kelią į priekį atidžiau prižiūrimai socialinei žiniasklaidai.
„Zuckerbergo liudijimas pademonstravo, kad kompanija per pastarąjį dešimtmetį subrendo; ypač (tai pasakytina) apie jo pripažinimą, kad „Facebook“ yra atsakingas už jo platformoje skelbiamą turinį“, – sakė Delavero universiteto komunikacijų profesorė Dannagal Young (Danagal Jang).
„Atsakomybės už šioje platformoje skelbiamą turinį pripažinimas keičia tai, kaip „Facebook“ turėtų prisidėti saugant vartus ir tikrinant faktus, ir kaip vyriausybė galėtų ... reguliuoti šią industriją“, – sakė ji.
Sirakjuso universiteto profesorė Jennifer Grygiel (Dženifer Graigil) svarstymus Kongrese pavadino „svarbia kelio gaire“.
„Tai pirmas žingsnis kuriant labai reikalingą reguliavimą, – sakė ji. – Iš liudijimo Kongrese aišku, kad vien savireguliacija neveikia ir kad Jungtinėse Valstijose reikalinga reguliuojanti priežiūra, siekiant užtikrinti saugią socialinę žiniasklaidą.“
„Akį rėžiančios“ supratimo spragos
Atkreipęs dėmesį, kad Europos duomenų apsaugos standartai, turintys įsigalioti gegužės 25 dieną, yra griežtesni nei dabar galiojantys feisbuke, M. Zuckerbergas sakė, kad tai galėtų pasitarnauti apytiksliu pavyzdžiu būsimoms JAV taisyklėms.
ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (angl. General Data Protection Regulation, GDPR) „Facebook“ nuo kito mėnesio taikys Europos vartotojams. Kai kurios jo taisyklės vėliau taip pat bus imtos taikyti JAV ir kitų šalių vartotojams, patvirtino M. Zuckerbergas.
„GDPR reikalauja mūsų padaryti kelis papildomus dalykus, ir mes išplėsime tai visame pasaulyje“, – sakė jis.
Vienu atžvilgiu M. Zuckerbergui jo pasirodymas Vašingtone tikrai nusisekė: „Facebook“ akcijų vertė antradienį pakilo 5 proc., o trečiadienį – dar 0,78 procento. Tai laikoma pasitikėjimo kompanija ženklu po didelio smukimo pastarosiomis savaitėmis.
„Man jis pasirodė labai linkęs taikytis, ypač kai prisiėmė visišką atsakomybę už savo kompanijos klaidas“, – sakė Jessica Vitak (Džesika Vitak), vadovaujanti Merilando universiteto Privatumo ir švietimo tyrimų laboratorijai.
„Tai atrodo palyginti naujas kompanijos požiūris, mano nuomone, bent iš dalies reiškiantis reakciją į kritiką dėl „Facebook“ lėto ir ... tonų neskiriančio atsako į ankstesnius pažeidimus, kursčiusio vartotojų pasipiktinimą“, – pažymėjo ji.
Tačiau kiti atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjai pademonstravo menkai išmanantys, kaip veikia „Facebook“, ir kad toks nesupratimas potencialiai gali apsunkinti bet kokias reguliavimo pastangas.
„Galbūt svarbiausias dalykas, paaiškėjęs per Zuckerbergo liudijimą, yra akį rėžiančios mūsų įstatymų leidėjų supratimo spragos (kalbant apie) „Facebook“ vidaus logiką ir verslo modelį“, – sakė D. Young.
„Niekas negalės pakankamai reguliuoti „Facebook“, kol įstatymų leidėjai nebus adekvačiai apsišvietę, kaip tai veikia“, – pridūrė ji.
-
IT ekspertas: sykį paviešinus savo duomenis internete, jie nebebus privatūs
Tačiau informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius perspėja, kad jei jau skelbiate savo duomenis internete, jie nebėra privatūs.
„Jei esate internete ir savo duomenis pateikiate vienam ar kitam portalui [socialiniam tinklui], tie duomenys taps vieši. Jie nebebus nuosavi ir niekieno nepasiekiami. Jei jau esate interneto erdvėje – esate ten. Galimybės ištrinti, tapti nežinomam, nebebus“, – pabrėžia M. Pereščius.
Ekspertas paaiškina, kad vartotojų pateikti duomenys naudojami siūlyti jiems įdomų turinį. Sekama, kokie straipsniai vartotojui patinka, kiek laiko skaito, ką perka, kuo domisi ir ką komentuoja.
Nors toks informacijos rinkimo būdas gali palengvinti gyvenimą vartotojui, kalbant apie duomenų naudojimą rinkimų kampanijose ar versle, tai nebeatrodo tokia gera mintis, pabrėžia M. Pereščius.
„Konkrečiam vartotojui paruošta reklama iškreipia tikrąjį vaizdą ir tai nebūtinai atitinka geriausias kandidato savybes“, – sako informacinių technologijų ekspertas, primindamas apie JAV prezidento rinkimų kampaniją.