Parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė BNS teigė, kad dešimtmečio kopagūbrio tvarkymo programoje visą ruožą pripažinus prioritetiniu, kitais metais kopų apsaugai ir tvarkymui pinigų bus prašoma iš valstybės biudžeto, o ateityje – Europos Sąjungos (ES) finansavimo.

„Kadangi mes septynis metus dirbome Europos Sąjungos lėšomis, mes neturėjome galimybių fizinių ir lėšų tvarkyti tą ruožą neprioritetinį, pamatėme, kas vyksta, kai palieki ruožą netvarkytą septynis metus (...) Mes Kuršių nerijoje negalime išskirti prioritetinių ir neprioritetinių teritorijų, taip apsauga vis dėlto visos nerijos, turime ją visur tvarkyti“, – BNS sakė L. Dikšaitė.

Anot jos, šiemet tarp Smiltynės ir Juodkrantės nutiesus naują dviračių taką atvykėlių srautai didės, tad dėl neprižiūrimų kopagūbrio atkarpų nepatogumų gali patirti daugiau žmonių – tai buvo vienas iš direkcijos argumentų rengiant naują programą.

„Kai dviračių taką atnaujino, mes suprantame, kad srautai bus dar didesni ir žmonės važiuodami arti jūros nori sustoti, pamatę bet kokį taką ten veržiasi. Ir dėl to buvo patenkintas prašymas mūsų, kad visas ruožas būtų prioritetinis, dabar daugiausiai pastangų ir skirsime padaryti tuos darbus, kurių nedarėme daug metų – toje vietoje būtent“, –  kalbėjo L. Dikšaitė.

Parko direktorė Aušra Feser BNS sakė, kad dėl neprižiūrimo maždaug pusantro kilometro kopagūbrio ruožo tarp Smiltynės ir Juodkrantės dviračių takas užpustomas.

„Pusantro kilometro ruožas, kuris buvo paliktas natūraliems procesams, ir dabar matome, kad būtent jis dabar bėdų sukelia naujam dviračių takui, ten yra pustymai (...) Gamtos jėgos yra nepaprastai stiprios ir tikrai tenka daugiau ar mažiau ranką pridėti“, – sakė A. Feser.

2023–2032 metų pajūrio juostos tvarkymo programa aplinkos ministro įsakymu patvirtinta šiemet, kopagūbris pagal ją pirmą kartą bus tvarkomas 2024 metų pavasarį.

Anot A. Feser, tvarkymo darbus reikia planuoti iš anksto, nors tikslus jų poreikis paaiškės tik kitų metų kovą, kai baigsis audrų sezonas.

„Gamta mums niekada nesuteikia rutinos Kuršių nerijoje, niekada negali žinoti, kokia bus žiema, kokios bus audros, ką rasime pavasarį po jų“, – teigė ji.

L. Dikšaitės teigimu, kasmet kopagūbrio tvarkymui reikia maždaug 200 tūkst. eurų – tikslią sumą iš anksto nustatyti sunku nežinant, kokia bus žiema ir audrų sezonas.

„Audros, klimato kaina – akivaizdžiai matome, kad nebėra žiemų, kurios pristabdydavo apsauginio kopagūbrio degradaciją, o dabar jau ir cikliškumas pasikeitęs, tai reiškia, kad proaktyviems būti šioje situacijoje yra sudėtinga“, – pasakojo ji.

Šiuo metu parkas su rinkos dalyviais konsultuojasi dėl kitų metų krantotvarkos Kuršių nerijoje – 2024 metais, kaip ir kasmet, planuojama tvirtinti kopagūbrio formas bei šlaitus šakų klojiniais ir žabtvorėmis, pajūryje atnaujinti lentinius takus, remontuoti laiptus per kopas.

Naujoje programoje teigiama, kad 2014–2021 metais Kuršių nerijos kopagūbryje susikaupė beveik milijonas kubinių metrų smėlio, o tai įrodo, kad jo apsaugą ir regeneraciją skatinantys krantotvarkos darbai buvo itin efektyvūs.

Pėsčiųjų ir dviračių takai tvarkomi Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Šilutėje ir Neringoje. Antrojoje šių metų pusėje bus atnaujinami dar 38 kilometrų ilgio takai.

„Vienas iš mūsų prioritetų – skatinti visuomenę naudotis bemotoriu transportu“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pagrindinis dėmesys jau nuo šių metų pradžios skiriamas Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcijai.

Antroje 2023 metų pusėje naujų infrastruktūros atnaujinimo etapų pradžia numatoma likusiose tako Smiltynė–Nida dalyse.

Galutinai užbaigus šio tako rekonstrukciją, saugiai ir patogiai keliauti dviračiais bus galima per visą Kuršių neriją – nuo Smiltynės perkėlos iki pat Nidos.

Planuojama, kad, įsibėgėjus šiems metams, pėsčiųjų ir dviračių įrengimo bei rekonstrukcijos darbai persikels ir į kitus Klaipėdos apskrities kelius bei atskirus jų ruožus.

Parlamentaras siūlo dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų priemonių infrastruktūrai kasmet numatyti ne mažiau kaip 5 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams. 

Dabar tam gali būti naudojama ne mažiau kaip 10 proc. savivaldybių kelių priežiūrai skirtų lėšų. A. Kupčinskas siūlo šias lėšas didinti iki 15 procentų.

Kelių direkcija BNS nurodė, kad įvertinus praėjusių ir šių metų KPPP lėšas, visų 60 savivaldybių dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų priemonių infrastruktūros plėtrai tektų apie 8,2 mln. eurų per metus.

„2022-2023-aisiais savivaldybėms KPPP lėšų paskirstyta vienodai – (...) po 163,12 mln. eurų. Nuo šios sumos 5 proc. sudarytų 8,156 mln. eurų“, – teigiama direkcijos atsakyme.

A. Kupčinsko teigimu, papildomo finansavimo poreikis paaiškėjo susitikus su Lietuvos dviratininkų bendrijos nariais. 

„Jie sako, kad labai skirtingas požiūris yra kiekvienos savivaldybės (...) – vienos labai plėtoja dviračių takus, o kitos ta žalinimo ir judumo prasme nieko nedaro“, – BNS teigė parlamentaras.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis BNS sakė, kad daugiausia dviračių takų yra Neringoje ir Vilniuje: „Visos kitos savivaldybės smarkiai atsilieka. Liūdna situacija“.

Dabar numatyta, kad 67 proc. KPPP  lėšų tenka valstybiniams keliams, o 33 proc. – savivaldos. Šiemet šalies keliams skirta 543,2 mln. eurų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.

Praėjusių metų gruodį buvo pristatytas nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros iki 2035-ųjų žemėlapis. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių driekiasi 2 tūkst. km takų, dar 1 tūkst. km takų įrengta šalia vietinės reikšmės kelių.

Iki 2035-ųjų numatoma abiejų kategorijų rodiklius pagerinti dar po 1 tūkst. km. Tam numatoma virš 300 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos ir KPPP. 

Prioritetai sudėlioti taip, kad kiekviena savivaldybė turėtų bent po vieną naują pėsčiųjų ir dviračių taką. Savivaldybių išskirtų prioritetinių takų bendras ilgis – 304 km. Pirmieji 150-200 km Lietuvoje turėtų nusidriekti jau per 2023-2024 metais.

Pagal Kelių direkcijos planus šiemet būtų įrengta 60 km, o 2024-aisiais – 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Atnaujinimo darbų metu taip pat įrengtas 280 metrų bendras dviračių ir pėsčiųjų takas tarp Dariaus ir Girėno ir Žirnių gatvių bei 730 metrų bendras takas tarp Šaltkalvių ir Tūkstantmečio gatvių. Kartu rekonstruotas šviesoforais reguliuojamos sankryžos ir gatvės apšvietimas, viešojo transporto kontaktinis tinklas, lietaus nuotekų tinklai.

Darbų metu įrengta ir atnaujinta 5808 metrai bortų bei 3455 kvadratiniai metrai pėsčiųjų plytelių dangos.

Dviračių takas įrengtas tęsiant infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros Algirdo, V. Mykolaičio-Putino, Geležinkelio, Dariaus ir Girėno gatvių pietinėje tikslinėje teritorijoje darbus. Jie finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Dviračių tako Švitrigailos gatvėje nuo Geležinkelio g. iki Dariaus ir Girėno g. statybų ir Dariaus ir Girėno gatvėje iki Žirnių g. rekonstravimo darbų vertė apie 1,3 mln. eurų.

Remiantis Vilniaus miesto darnaus judumo planu, dviračių takai sostinėje nuolat įrengiami ir atnaujinami, o infrastruktūra jungiama į bendrą tinklą, kad gyventojai nenutrūkstančiu takų tinklu galėtų pasiekti galutinį kelionės tikslą bei dviračiais naudotųsi ne tik kaip laisvalaikio pramoga. Šiuo metu kokybiškų dviračių takų ilgis mieste siekia beveik 150 kilometrų.

Šią paslaugą savivaldybė užsakė Austrijos konsultacijų bendrovei „MC Mobility Consultants“.

Tyrimas turėtų atsakyti į klausimus, kaip vystyti dviračių takus, kad jie sudarytų vientisą tinklą, teigė Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas.

„Studija atsakys į klausimus, kur takai yra, kur kas planuojama, kur tikslinga vystyti, kad būtų galima takus daryti ne atkarpomis, o jungti į vientisą, bendrą tinklą. Iš principo tai valstybės politika“, – BNS sakė P. Visockas.

Anot vicemero, dabar yra nemažai trikdžių miesto ir jo apylinkių dviračių takus sujungti į bendrą tinklą.

„Pavyzdžiui, važiuojant nuo Kauno pilies per Kulautuvą, nuo Vilkijos iki Seredžiaus trūksta keturių kilometrų tako. Per Zapyškį esame paleidę laivelį, kuris perkelia dviratininkus, kad Kaunas, Zapyškis ir Kulautuva būtų sujungti į 34 kilometrų mažąjį žiedą, tai būtų galima daryti per Vilkiją, kur yra keltas, bet kitoje Nemuno pusėje, nuo Zapyškio iki Kriūkų irgi nėra tako“, – kalbėjo P. Visockas.

Važiuojant nuo Kauno pilies per Kulautuvą, nuo Vilkijos iki Seredžiaus trūksta keturių kilometrų tako.

Sutartis su konkursą laimėjusia „MC Mobility Consultants“ pasirašyta spalio 28-ąją, pagal ją, bendrovė studiją turi atlikti iki kitų metų vasaros pabaigos.

Konkurse dar dalyvavo bendrovė „Kelprojektas“, tačiau ji pasiūlė per didelę kainą, nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje.

Kauno rajono savivaldybė pernai skelbė, kad jos teritorijoje buvo 66 kilometrai dviračių takų.

Kaip ketvirtadienį informavo savivaldybė, paženklinti intensyviausio judėjimo dviračių takuose esančias sankirtas su pėsčiųjų takais prireikė per pastaruosius šešerius metus dviračių takų tinklui sostinėje išaugus nuo 40 iki 144 kilometrų.

Ženklinimu, primenančiu pėsčiųjų perėjas per gatvę, tikimasi atkreipti dviratininkų dėmesį, taip pat nurodyti pėstiesiems, kur dviračių takus kirsti yra saugiau.

„Susisiekimo paslaugų“ inžinierius-grupės vadovas Jonas Simutis tvirtina, kad vilniečiams vis dažniau renkantis dviratį kaip kasdienio susisiekimo priemonę, šiuo metu kyla konfliktinių situacijų dėl to, kad dviratininkai pėsčiųjų nepraleidžia.

Pasak savivaldybės, bus paženklintos daugiausiai iššūkių keliančios vietos – dviračių ir pėsčiųjų srautų susikirtimas ties sankryžomis, ties viešojo transporto stotelėmis bei kai kurie kiti susikirtimai.

Takai bus ženklinami trimis arba dviem baltomis juostomis.

Dėl probleminių vietų iki spalio 26-osios laukiama ir gyventojų pasiūlymų. Vėliau žadama stebėti situaciją, o pasiteisinus eksperimentui, vėliau perėjas tinkamai įteisinti.

„Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu. Lietuvoje esame inventorizavę, turime 3 tūkst. kilometrų takų, mūsų prioritetas iki 2030-2035 šitą takų tinklą išplėsti iki 5 tūkstančių kilometrų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Skuodis.

Anot jo, planuojama, jog maždaug tūkstančio kilometrų dviračių takų atkarpos bus įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, dar tūkstantis kilometrų – savivaldybėse.

Tam, ministro teigimu, suplanuota skirti „iki 300 mln. eurų investicijų iki maždaug 2030 metų“, tačiau lėšų prireiks daugiau – apie trečdalį šių pinigų bus skiriama iš europinių fondų, tikimasi indėlio ir iš savivaldybių.

Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu.

Skaidrumo garantas

M. Skuodis, trečiadienį dalyvaudamas nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapio pristatyme, sako, kad šis suteiks galimybę gyventojams, dviračių bendruomenei įvertinti, ar „būtent tos atkarpos, kurių labiausiai reikia, yra suplanuotos, ar nėra suplanuotos“.

Renginyje ministras pabrėžė, kad žemėlapis leis taisyti situacijas, kai tarp valstybinių ir savivaldybių dviračių takų atsiranda „juodosios dėmės“, kur dviračių infrastruktūros nėra. Pasak jo, žemėlapyje sudėti ir visi savivaldybių bei valstybės dviračių takų plėtros planai, o ministerija artimiausiu metu ketiną pateikti kriterijų, kurie takai yra prioritetiniai, sąrašą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad pirmieji nacionalinio dviračių takų plėtros plano žingsniai pasimatys jau kitąmet – šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių numatyta įrengti apie 16 kilometrų naujų takų, vėlesniais metais jau suplanuota nutiesti dar apie 50 kilometrų.

„Plano viešinimas, manau, bus skaidrumo garantas, kuris padės kontroliuoti kelių direkciją, savivaldybės, kad tos dviračių takų tąsos visoje Lietuvoje būtų užtikrintos“, – kalbėjo jis.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pabrėžė, kad žemėlapis bus interaktyvus, nuolat pildomas, leis pamatyti ir dviračių ir pėsčiųjų dabartinę, ir planuojamą situaciją: kurie takai bus tiesiami pirmiausia ir iki kada planuojami užbaigti, kita detali informacija apie juos.

Dauguma planuojamų takų – miestuose

A. Vaiciukevičiūtės teigimu, savivaldybių prieš metus pateiktais duomenimis, papildomai nutiesti reikėtų 3860 kilometrų takų – kiek mažiau nei pusė jų patenka į vadinamąjį pirmąjį prioritetą, dauguma jų atsirastų miestuose, driektųsi šalia valstybinės reikšmės kelių ir sudarytų jungtis su gretimomis gyvenvietėmis.

Antruoju prioritetu būtų finansuojami likę projektai, apimantys apie 2 tūkst. kilometrų, atskirai numatyta rengti ir 350 kilometrų ilgio rekreacines trasas.

Ji kvietė savivaldybes, dviratininkus įvertinti netrukus paskelbsimus prioritetus.

„Kviečiame visus analizuoti, o dviratininkų bendruomenes – kritikuoti, padėti papildyti, patiems važinėti takais, pasakyti, kur progresas matosi, kur ne“, – kalbėjo ji.

Be takų, ministerija planuose žada numatyti ir dviračių saugyklas bei kitą infrastruktūrą – apie tai kalbamasi su valstybinėmis, savivaldos institucijomis, didesnėmis verslo įmonėmis.

Susisiekimo ministras priminė, kad Vyriausybė ir Seimas svarsto iniciatyvas dėl paspirtukų, šiuo metu prilyginamų dviračiams, eismo taisyklių griežtinimų, kartu paliekant ir laisvę, kad šios mikromobilumo priemonės galėtų būti plačiai naudojamos. Jis kvietė institucijas imtis griežčiau kontroliuoti, kaip paspirtukų vairuotojai laikosi taisyklių.

„Vienas iš pavyzdžių, kas ir šiandien turėtų būti, kai einame Gedimino prospektu, matome paspirtuką važiuojantį šaligatviu – to negali būti, nes šalia yra dviračių takas. Šioje vietoje tam tikri teisės aktų pakeitimai daromi, natūralu, reikalinga tam tikra infrastruktūra. Galime turėti daug taisyklių, bet labai svarbu, kad jos būtų įgyvendinamos“, – kalbėjo ministras. 

Kaip teigė ministerija, žemėlapyje susisteminti valstybės ir savivaldybių duomenys, leidžiantys įvertinti dabartinę takų situaciją Lietuvoje ir iliustruojantys, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai šalies teritorijoje išsišakos iki 2035 metų.

Leidimas gautas dviračių tako Smiltynės daliai ir ruožui nuo Smiltynės iki Juodkrantės. Projektą atliko bendrovė „Plentprojektas“.

Anot direkcijos, pastarąjį pusmetį po intensyvių diskusijų buvo suderinti visų institucijų lūkesčiai. Dėl dviračių tako, kuris šiuose ruožuose yra kritinės būklės, ruožų derintasi su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Neringos ir Klaipėdos savivaldybių atstovais, atsižvelgta į daugelį išsakytų pastabų.

„Šiuose dviejuose ruožuose esama dviračių tako asfalto danga bus rekonstruojama į 3,5 m. dviračių taką, bus atnaujintos atokvėpio aikštelės. Dabar visi labai laukiame prasidedančių statybos darbų ir tikimės, kad dviračių tako rekonstrukcija bus atliekama atsakingai, suvokiant, kokia jautri yra Kuršių nerijos gamta ir kraštovaizdis“, – informavo direkcija.

Šiuose dviejuose ruožuose esama dviračių tako asfalto danga bus rekonstruojama į 3,5 m. dviračių taką, bus atnaujintos atokvėpio aikštelės.

Rugsėjo 15 dieną Neringos savivaldybėje vyks dar dviejų dviračių tako ruožų projektinių pasiūlymų pristatymas visuomenei.

Į šiuos ruožus patenka ir Žaliojo kelio gatvė Juodkrantėje bei itin jautrus žmogaus veiklai Naglių gamtinis rezervatas, informavo direkcija.

Gyventojai, ypač Juodkrantės bendruomenė, kviečiami būti aktyviais ir dalyvauti projektuotojams pristatant projektinius pasiūlymus.

Pernai rudenį susidėvėjusį dviračių taką apžiūrėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis. Po vizito jis teigė, jog „kritinės būklės dviračių tako tarp Smiltynės ir Pervalkos Neringoje rekonstrukcija turi prasidėti kuo greičiau“.

Ministras žadėjo, jog imsis skubių priemonių, kad problema būtų sprendžiama ir Lietuvos automobilių kelių direkcija kuo greičiau pradėtų šio dviračių tako rekonstrukciją.

Dviračių takas iš Smiltynės į Pervalką nutiestas 2003-2007 metais, o ruožai nuo Pervalkos ir Preilos jūros link – dar anksčiau – 1978 ir 1982 metais. Nuo tada jie nebuvo atnaujinti, tik paremontuoti.

Beveik 36 km ilgio dviračių tako ruožą planuojama rekonstruoti per kelerius metus – tai bus didžiausias toks projektas Lietuvoje.

Rekonstrukcijos metu numatoma sutvarkyti tako dangą, įrengti apšvietimą ties gyvenamomis vietovėmis bei įrengti kitą dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą užtikrinančią infrastruktūrą.

„Puikios naujienos mėgstantiems poilsį prie Lampėdžio ežero. Kulautuvos, Vytauto ir Romuvos gatves sujungs žiedinė sankryža. Susisiekimas su Lampėdžių gyvenviete bei paplūdimiu taps kur kas saugesnis ir patogesnis“, – nurodo miesto atstovai.

Specialistai pažymi, kad permainos laukia ir šalia sankryžos esančios automobilių stovėjimo aikštelės – jos atnaujinimas jau prasidėjo. Po pasikeitimų ji taps erdvesnė.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Pokyčiai prasidėjo ir link sporto mokyklos „Bangpūtys“ bei paplūdimio vedančioje Gervių gatvėje. Čia bus įrengta lietaus nuotekų sistema, naujas apšvietimas, suformuoti platūs ir patogūs šaligatviai pėstiesiems bei dviratininkams. Bendras atgimstančios gatvės ilgis – daugiau nei kilometras“, – kuri vieta ties Lampėdžių ežeru bus sutvarkyta, pridūrė Kauno miesto savivaldybė.

Darbai geri ir būtini, bet planavimas?

Kauniečiai teigiamai vertino daromus remontus, mat minėtose gatvėse duobių buvo pilna, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokius darbus buvo galima atlikti kitu metu, mat dabar ties Lampėdžių ežeru būna pilna poilsiautojų, o kitu metų sezonu – visiškai laisva.

„Darbai geri ir būtini, bet planavimas? Kai aikštelė stovi tuščia pavasarį, rudenį, darbai nedaromi, kai vasarą suvažiuoja pilna automobilių, tada aikštelėje pradedami darbai“, – stebėjosi Gintaras.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Dar kiti kauniečiai atkreipė dėmesį, kad prie Lampėdžio ežero paplūdimių trūksta tualetų, todėl tvarkant aplinką, reikėtų pasirūpinti ir šia infrastruktūra.