Paprastai būdavo taip, kad pavasarį atsisakant žieminiam dyzelinui reikalingų priemaišų ir besibaigiant šildymo sezonui iki benzino kainų atpigdavo dyzelinas.

Šiemet atvirkščiai – dyzelinas nepigo, o benzino kainos šoko aukštyn. Kai kur litras benzino jau kainuoja daugiau nei dyzelino.

Pasak kai kurių ekspertų, karas išties lemia tai, kad brangsta būtent benzinas.

„Dyzelis pradėjo pigti dėl to, kad jau baigėsi šildymo sezonas, kai būna labai didelis vartojimas. O su benzinu įvyko tokia situacija, ukrainiečiams pasprogdinus keletą Rusijoje esančių naftos perdirbimo įmonių, rinkoje atsirado benzino trūkumas“, – kalbėjo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Tačiau kiti ekonomistai mato kitas benzino brangimo priežastis.

„Jeigu turime dyzelinių transporto priemonių skaičiaus mažėjimą, o benzininių transporto priemonių skaičius po truputį bus augantis, tai bus didesnė paklausa benzinui. Gali būti, kad ji benzino kainą šiek tiek didins“, – prognozavo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Brangstant naftai, brangti turėtų ir dyzelinas, tačiau, pasak ekonomisto, šiuo metu Europoje matomas jo perteklius, atkeliavęs iš Indijos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei „Mažeikių nafta“ sumoka daugiau už žaliavą tiekėjams, tai jie linkę kelti kainą. Dyzeliui jie negali kelti kainos, nes šiuo metu egzistuoja perteklinė pasiūla Europos rinkoje“, – sakė ekonomistas A. Bartkus.

Dyzelinui neleidžia brangti ir smukę pervežimai.

„Labai didelės įtakos turi transporto sektoriaus problemos, nes žiūrint į tai, kaip krenta sunkiųjų transporto priemonių registravimas, kaip krenta priekabų ir puspriekabių registracija, todėl ir nepabrango, nes dyzelino pardavimai ir realizacija labai sparčiai mažėja“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nusimato atostogų sezonas. Pakyla degalų paklausa. Keliaujame, skraidome lėktuvais... Bus įdomu pasižiūrėti.

Tačiau pasak A. Izgorodino, reikia džiaugtis, nes benzinas galėjo būti ir dar brangesnis.

„Jei pažiūrėtume statistiką, kiek nuo metų pradžios pakilo naftos kaina, ir kiek pakilo benzinas, tai skirtumas pakankamai didelis benzino kainos naudai. Naftos kaina nuo šių metų pradžios pakilo lygiai 17 procentų, benzino kaina nuo metų pradžios pakilo beveik dešimtadaliu“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Į tai reaguoja ir vairuotojai. Lietuvoje šiemet trimis procentais sumažėjo degalų pardavimai, greičiausiai dėl infliacijos žmonės ir važiuoja mažiau. Tačiau šylant orams tai turėtų keistis.

„Nusimato atostogų sezonas. Pakyla degalų paklausa. Keliaujame, skraidome lėktuvais... Bus įdomu pasižiūrėti“, – sakė A. Vizickas.

Degalai, o labiausiai benzinas dar turėtų brangti.

„Manau, kad iki birželio mėnesio benzino kaina tikriausiai dar kils, nes rinkose birželio mėnesį jau ruošiamasi karpyti palūkanas. Taip pat matome Kinijos atsigavimą po stagnacijos“, – teigė A. Izgorodinas.

Ekonomistai sako, kad visame pasaulyje šiuo metu kyla ne tik naftos, bet ir beveik visų kitų žaliavų kainos.

Balandžio 1 dieną dieną dyzelino litras kainavo vidutiniškai 1,53 euro, o benzino – 1,52 euro.

Lietuvoje degalai pigiausi, palyginti su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.

LEA duomenimis, kovą didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 7 centais, o dyzelino – sumažėjo 11 centų.

Latvijoje benzinas per savaitę taip pat pabrango centu iki 1,71 euro, dyzelinas – atpigo centu iki 1,67 euro, tuo metu Estijoje pabrango atitinkamai 7 centais iki 1,78 euro ir 2 centais iki 1,60 euro.

Lenkijoje benzinas pabrango 3 centais iki 1,55 euro, dyzelinas – beveik centu iki 1,58 euro, Vokietijoje – brango atitinkamai beveik centu iki 1,74 euro ir 3 centais iki 1,89 euro.

Euro zonos šalyse vidutinė benzino kaina padidėjo 2 centais iki 1,83 euro, o dyzelino –– nekito ir siekė 1,71 euro.

 – Ar numatoma, kad degalų kainos gali dar kilti? Kokios priežastys tai lemtų?

– Gera žinia – pinga dyzelinas. Bet jeigu kalbame apie žaliavinės naftos kainų tendencijas, tai ten labai daug nežinomųjų, kintamųjų. Šalia tos geopolitinės įtampos atsiranda ir ekonomikos perspektyvos. Jeigu JAV ekonomika atrodo atsigaunanti ir net šiek tiek auganti, tai  Europa –  pakankamai sudėtingoje situacijoje. Nežiūrint į tuos geopolitinius įvykius, kurie kelia degalų kainą, turime tokį aštrų dalyką – Raudonosios jūros judėjimą. Jis – apribotas. Laivai siunčiami aplink Afriką, Rusiją. Čia labai stiprus veiksnys. Visgi, nafta ieško tos pusiausvyros, balanso variantų. Sudėtinga kalbėti ir nuspėti, manau, dabartinis lygmuo, kurį mes matome – visai teisingas. Jau gegužės mėnesį prasideda atostogų sezonas, tai paprastai padidina paklausą ir tada tai atitinkamai atsiliepia į kainas. jos kyla. 

– Bet švieslentėse daugmaž kainos išsilaiko vienodos. Kas lemia, kad kaina nekyla?

– Čia turime dvi kryptis. Viena kryptis – šiek tiek pabrango benzinas. Nežymiai, keliais centais. Kita – dyzelinas atpigo. Jeigu mes kalbame apie benziną, tai įtaka daro kylanti naftos kaina. Dyzelino kainai įtaka daro besibaigiantis šaltasis sezonas. Dyzelino paklausa padidėjusi, visgi, jo likutis liko nepanaudotas. Atitinkamai ir kaina mažėja, nes jo lengviau gaut.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste? Latvijos, Estijos, Lenkijos.

– Džiugi žinia – atrodome patraukliai. Čia turbūt dėka tų mažųjų degalinių, kurios iš tikrųjų užkuria pirtį dideliems degalinių tinklams. Jos palaiko žemesnę kainą. Latvijoje, Estijoje – to nematome. Atitinkamai ten aukštesnė kaina. Preteksto užsipilti Lenkijoje – nebeliko. Kainos susilygino, o kai kur kaina aukštesnė keliais centais. 

– Kaip degalinių švieslentės atrodė pernai?

– Buvom priartėję prie dviejų eurų už litrą. 

– Būna kainos pasikeičia kelis kartus per dieną. Ką vartotojams reikėtų žinoti? Kaip medžioti mažiausias kainas? 

– Matome, kad mažieji operatoriai bando pritraukti vartotojus. Jie daro mažesnes kainas. Kalbant apie kokybę – tai reklaminis triukas norint pagrįsti aukštesnę kainą. Po kol kas nematom, kad mažieji tinklai degalus pilasi iš kažkur kitur nei visi. Iš tos pačios „Mažeikių naftos“. Jau dabar „Orlen Lietuva“. Kitas momentas – didieji bando žaisti, privilioti vartotojus įvairiomis programėlėmis, nuolaidomis savaitgaliais. Tą atitinkamai reikia sekti, gaudyti, nes patikimo šaltinio mes neturime. Bandome suorganizuoti tą viešumą, kad kainos būtų skelbiamos internete, bet kol kas palaikymo tam negauname.

Pasak LEA, Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – jos kilo 0,2 proc., o dyzelino kainos 0,7 proc. sumažėjo. Lietuvoje degalai vėl yra pigiausi Baltijos šalyse. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,5 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė.

Skelbiama, kad kovo 4-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,61 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,49 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse per savaitę didėjo 0,05–2,3 proc., išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,6 procento. Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,50 Eur/l ir yra 0,007 Eur/l didesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,72 Eur/l ir 1,69 Eur/l.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse mažėjo 0,06–0,9 proc., išskyrus Latviją, kur vidutinė kaina padidėjo 2,1 procento. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,61 Eur/l ir 1,71 Eur/l.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje yra 0,2–2,3 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Latvijoje ir Lenkijoje vidutinės kainos yra atitinkamai 3,8 proc. ir 5,1 proc. didesnės.

Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse padidėjo 0,9–5,5 proc., išskyrus Estiją ir Vokietiją, kur vidutinės kainos sumažėjo atitinkamai 5 proc. ir 1,2 procento.

Per kovo pirmąsias šešias dienas benzino didmeninė kaina padidėjo 0,001 Eur/l, o dyzelino kaina sumažėjo 0,046 Eur/l.

LEA primena, kad per šių metų sausio mėnesį benzino didmeninės kainos padidėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,12 Eur/l. Vasario mėnesį degalų didmeninės kainos taip pat didėjo – benzinas pabrango 0,03 Eur/l, o dyzelinas atpigo 0,01 Eur/l/.

Skelbiama, kad vasario 26-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,622 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,493 Eur/l. Benzino vidutinė kaina praėjusią savaitę sumažėjo 0,5 proc., o dyzelino – 1,0 procento.

Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse per savaitę mažėjo 0,3–1,1 proc., išskyrus Estiją ir Lenkiją, kur vidutinės kainos padidėjo atitinkamai 4,6 proc. ir 0,1 procento. Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,509 Eur/l ir yra 0,016 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,688 Eur/l ir 1,650 Eur/l.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse mažėjo 0,8–1,7 proc., išskyrus Estiją ir Lenkiją, kur vidutinės kainos padidėjo 0,1 procento. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,613 Eur/l ir 1,667 Eur/l. Estijoje dyzelinas antrą savaitę iš eilės kainuoja mažiau negu Lietuvoje, tačiau kainų skirtumas sumažėjo nuo 0,027 Eur/l iki 0,009 Eur/l. Latvijoje pastarąjį kartą dyzelino vidutinė kaina buvo mažesnė negu Lietuvoje 2022-ųjų pabaigoje.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu tik Lietuvoje ir Estijoje yra atitinkamai 1,7 proc. ir 2,3 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Kitose trijose valstybėse vidutinės benzino kainos yra 0,4– 5,8 proc. didesnės.

Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse padidėjo 0,7–3,1 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 4,9 procento.

LEA primena, kad per šių metų sausį benzino didmeninės kainos padidėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,12 Eur/l. Vasario 1–28 dienomis degalų didmeninės kainos taip pat didėjo – benzinas pabrango 0,04 Eur/l, o dyzelino kaina padidėjo 0,01 Eur/l/.

Plačiau šia tema kalbėjo ekspertai. Pirmasis pasisakė „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.

– Kiek dabar turime automobilių gatvėse, kurie rieda ir yra varomi būtent dyzeliu?

– Jeigu žiūrėtume bendrai, tai Lietuvoje yra maždaug 1,7 mln. lengvųjų automobilių. Iš jų apie 66 proc. – dyzelinių. Jų rinkos dalis – labai didelė. Jeigu žiūrėtume į naudotų automobilių sandorius, tai lygiai taip pat matom, kad dominuoja ta pati tendencija. „AutoTyrimų“ duomenimis, per sausio mėnesį 68 proc. automobilių buvo dyzeliniai. Tai net keliais procentiniais punktais daugiau negu tuo pačiu metu prieš metus. Tai nėra taip, kad žmonės rinktųsi benzininius, hibridinius ar elektrinius automobilius. Jų meilė dyzeliui stipri.

– Koks vidutinis automobilių amžius?

– Kalbant apie visus naudotus automobilius Lietuvoje, vidutinis amžius siekia apie 15 metų. Šitas parametras nesikeičia jau daugelį metų. Manau, kad dyzeliniai gali būti netgi truputį senesni nei tas amžiaus vidurkis. Populiarėja hibridiniai, benzininiai automobiliai, tai po truputį atsveria, bet automobiliai nesensta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia situacija su elektromobiliais? Ar jau šiek tiek labiau atsinaujiname?

– Šalyje jų yra apie 10 tūkst. Valstybė turi tokius ambicingus tikslus. Jie nori turėti apie 50 tūkst. elektromobilių iki 2025 metų. Kas man atrodo stipriai optimistiška. Kol kas Lietuvoje elektromobilis – prabangos prekė. Norint, kad jis veiktų, reikia turėti arba nuosavą krovimo stotelę arba krautis jį darbo metu darbe. Jeigu tokių sąlygų žmonės neturi, elektromobilis paprasčiausiai – nepatogu. Dėl to nepatogumo žmonės tikrai nepirks elektromobilio net jeigu vėliau ir sutaupys.

Tema pratęsiama su atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi. 

– Jūs prognozuojate, kad iki 2030 metų dyzelis viršys 3 eurų ribą?

– Nesunku prognozuoti, kadangi tie sprendimai, kurių pagrindu daryta ta prognozė, jau padaryti. Tai – Europos Sąjungos (ES) sprendimai, kurie iš esmės lemia, kad elektromobilius, biometaną, vandenilį vartojančius automobilius finansuos ne kas kitas, o dyzeliną ir benziną, ar kitus iškastinius kurus naudojantys vairuotojai.

– O kaip ūkininkai? Jiems juk dyzelis labai svarbus.

Traktoriais važiuoti į Vilnių nebebus prasmės, nes sprendimai jau priimti. Ir jie priimti ne Vilniuje.

– Aišku čia kalbama apie ES. Kai kalba eina apie ūkininkus, tai dažniausiai būna visokiausios išimtys. Nedrįsčiau sakyti, kad jiems bus kažkaip smarkiai brangiau, ar taip, kaip visiems kitiems. Bet ką aš norėjau pasakyti, kad šiuo atveju nuo Vilniaus valdžios, nuo Lietuvos Vyriausybės jau niekas nebepriklauso. Iš esmės tai europiniai sprendimai, atsinaujinančių išteklių, taršos leidimo prekybos direktyvos, kur mes jau nebeturim didelės laisvės ko nors pakeisti. Noriu pasakyti, kad traktoriais važiuoti į Vilnių nebebus prasmės, nes sprendimai jau priimti. Ir jie priimti ne Vilniuje.

– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie vairuoja dyzelinius, benzininius automobilius? Ar reikėtų persėsti į elektromobilius?

– Tie, kurie vairuoja, tegul vairuoja tol, kol tas dyzelis dar pigus. Bet kai jūs keisit mašiną, kai svarstysite tarp daugiau ir mažiau naftos degalų vartojančio, ir net nebūtinai, kad tai būtų elektromobilis, tai gali būt tiesiog mažesnis, efektyvesnis automobilis ar hibridas. Įvertinkit tai, kad tas dyzelis tikrai brangs, kad galbūt apsimoka pirkt mažiau priklausomą nuo naftos degalų kainos. Ta tendencija neapsukama. Visi pripratę, kad ES šneka, kad reikia sumažinti priklausomybę nuo naftos. Atsirado toks pripratimas prie tų visų lozungų. Ir kai ES priima konkrečius sprendimus, atsiranda šokas: kaip trys eurai? Bet esmė, kad ES rimtai nori tą padaryti, ne vien tik kažkokiais šūkiais. Lygiai taip pat ir Lietuvoje. Mūsų skelbiamas tikslas – 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą iki 2030 metų. Ir tai bus rimtai padaryta. Tai nėra tik taip, kad pasireklamuotume, kas gražesnius šūkius sugalvos. 

– Kodėl degalai brangsta? Kokios to priežastys?

– Iš esmės tai lemia tiekimo pokyčiai. Tiekimas Raudonąja jūra iš Azijos šalių kurį laiką yra apribotas, yra sutrikimų, todėl mes matome, kad visoje Europoje, kaip ir Lietuvoje, nuo Kalėdų kainos auga. Lietuvoje, nepaisant šio augimo, vis tiek degalų kainos išlieka pigesnės nei daugelyje kitų šalių. Jeigu palyginti su ES, Lietuvoje benzinas kainuoja apie 15 proc. pigiau, dyzelinas – apie 6 proc. Labiausiai lietuviai mėgsta degalų kainas lyginti su Lenkija, tai matome tendenciją, kad benzinas Lietuvoje nuo gruodžio pradžios iki dabar vis dar pigesnis maždaug 2–3 centais, dyzelinas šiek tiek pigesnis Lenkijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra imamasi kokių nors priemonių, kad degalų kainos liktų stabilios?

– Degalų rinka yra laisva, ji nėra valstybės reguliuojama, tad kainas lemia rinkos pokyčiai. Reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje degalų kainoms įtaką daro ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, dyzelinas šiuo metų laiku įprastai yra brangesnis dėl žiemai reikalingų priedų jame, nuo kovo mėnesio tai bus keičiama. Taip pat nuo šių metų sausio dyzelinas brango ir dėl padidėjusio Lietuvoje dyzelinui taikomo akcizo.

– Kokios ateities prognozės? Ar dar brangs degalai, ar jau galime tikėtis pigimo?

– Na, šiuo metu matome, kad tiekimas šiek tiek stabilizavosi, vyksta apiplaukimas aplink Afriką ir pan. Šiokių tokių pokyčių matome didmeninėse kainose, jos šiek tiek nustojo augti. Tačiau Lietuvos gyventojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo kovo pradžios benzinas bus keičiamas iš žieminio į vasarinį, dėl to jo kaina šiek tiek augs, tai nebus labai didelė dalis, bet vis dėlto ji augs. Dyzelino, matome, kaip tik jos šiek tiek stabilizavosi ir didmeninės kainos, kaip minėjau, pradėjo mažėti. Tai, manytina, po kurio laiko atsispindės ir degalinių švieslentėse. Nežinau, ar jos pradės mažėti, bet gal nustos taip augti, daugiau mažiau laikysis stabilios.

– Dabar „Brent“ rūšies nafta kainuoja apie 82 dolerius už barelį. Kaip jūs vertinate tokį, sakykime, po truputį, bet stabilų augimą ir kokios prognozės ateičiai?

– Jei žiūrėtume į dabartinį lygį, šiais metais nafta pabrango apie 10 proc. per porą mėnesių. Atrodytų, labai daug. Jei žiūrėtume į ilgamečius vidurkius arba į ilgamečius grafikus, per paskutinius dešimt metų tas 75–80 dolerių yra daugiau mažiau mediana, t. y. vidutinė kaina, aplink kurią mes ir sukamės. Tai labai didelių iššūkių nesakyčiau, kad yra, tiesiog kaina šiek tiek aukštesnė negu buvo metų pradžioje ir tai neigiamai atsispindi mūsų degalų kainų švieslentėse, t. y. kaina šiek tiek yra pakilusi. Kokia prognozė? Tokia, kad, jei nenutiks kažkokių įvykių, kurių mes nežinome, tikėtina, tas svyravimas ir suksis apie tuos 75–80 dolerių.

– Dabar apie įvykius, apie kuriuos buvo svarstoma prieš tai. Juk buvo tokių baimių, kad jei konfliktas Gazos Ruože išsiplės, tai turės įtakos naftos kainai. Konfliktas pernelyg neišsiplėtė, tačiau tikrai užsitęsė ir bent jau kol kas pabaigos nematyti, be to, laivybą labai trikdo ir husių puldinėjimai Raudonojoje jūroje. Galbūt tai ir yra tos pagrindinės priežastys, dėl kurių dabar naftos kaina laikosi sąlyginai aukštai, ties medianos viršumi?

Supraskime, kad jei 5 centais pabrango litras degalų, infliacijai tai neturės tiek daug įtakos.

– Kalbant apie husių puldinėjimus, mes matėme efektą šiek tiek anksčiau, dar praėjusiais metais, kai naftos kaina bandė kilti virš 90 dolerių, bet vėliau koregavosi, nes visi suprato, kad konfliktas nesieskaluoja, ką jūs ir pasakėte. Kitas dalykas, tai yra džiugi žinia iš tiesų, nes pinigais balsuojantys žmonės, investuotojai nemato didelės rizikos, jie mato, kad rizika yra, bet ji nėra nevaldoma. Dėl to kaina svyruoja, bet ji nesvyruoja didžiuliuose rėžiuose, kurie siektų 100–120 dolerių, ką matėme, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Na, o kitos priežastys yra, kad vis tik Rusijos laivyną vis labiau spaudžia. Rusų laivynas yra spaudžiamas dėl to, nes, kaip bebūtų gaila, iš Rusijos žaliavos, kartu ir nafta, vis tik patenka į Vakarų pasaulį ir tam padeda įvairios organizacijos. Šiuo atveju, kalbant apie naftą, labai daug padėjo Graikijos laivynas, vadinamasis pilkasis Rusijos laivynas, ir jis dabar sulaukia vis daugiau sankcijų, apribojimų ir, atsiradus papildomų apribojimų, nafta po truputį brangsta. Tad, sakyčiau, Raudonosios jūros efektas yra išnaudotas, įvertintas ir į kainą jau įskaičiuotas. Kalbant apie Rusijos naftos apribojimus, kad ji nepatektų į Vakarų pasaulį, apribojimai darosi vis svarbesni.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tačiau, jei degalų kaina toliau taip augs, kur yra ta riba, kai tai jau atsispindės kokių nors kitų produktų kainose?

– Skaičiuokime labai paprastai. Pavyzdžiui, jeigu šiais metais nafta pabrango 10 proc., naftos sudedamoji dalis kure yra apie 25–30 proc., priklausomai nuo rūšies, ar tai benzinas, ar dyzelinas, tai tas naftos kainos pakilimas sudaro apie 3 proc. 3 proc. nuo maždaug 1,5 vidutinės euro kainos sudaro apie 5 centus degalams. Tad jeigu nafta pabrangsta 10 proc., galime skaičiuoti, kad 5 centais pabrangs degalai. Kaip tai atsispindės produktuose? Reikia skaičiuoti kiek kiekvienam produktui kainuoja degalai. Tačiau supraskime, kad jei 5 centais pabrango litras degalų, infliacijai tai neturės tiek daug įtakos. Manau, daugiau įtakos turės tai, kad vis tik Lietuvoje žmonės turtėja, gauna vis didesnes pajamas ir šiais metais vėl planuojamas apie 10 proc. atlyginimų augimas, noras išleisti pinigus taip pat bus ir turės daug didesnę įtaką nei naftos kainos.

LEA duomenimis, sausio 29-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,539 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,437 Eur/l. Benzino vidutinė kaina praėjusią savaitę, sausio 29 d. palyginti su 22 d., padidėjo 0,4 proc., arba 0,005 Eur/l, o dyzelino – 1,1 proc., arba 0,017 Eur/l.

Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,454 Eur/l ir yra 0,017 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,669 Eur/l ir 1,625 Eur/l.

Per vieną savaitę benzino vidutinės kainos lyginamose Baltijos valstybėse ir kaimynėse šalyse didėjo 0,4–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 0,5–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė. Dyzelino kaina Lietuvoje yra 0,049 Eur/l didesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,569 Eur/l ir 1,625 Eur/l.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 1,9–6,2 proc. mažesnės nei buvo prieš 12 mėnesių, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 2,4 proc. didesnė. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,8–12,9 procento. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 6,2 proc., dyzelino – sumažėjo 12,9 procento.

LEA primena, kad per 2023 m. gruodžio mėnesį degalų didmeninės kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,02 Eur/l, dyzelinas – 0,05 Eur/l.

Per 2024 m. sausio mėn. benzino didmeninės kainos padidėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,12 Eur/l.

– Lyginant su regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės, apyligės – kokia čia situacija?

– Jeigu lyginti su šiaurės kaimynėm – Latvija ir Estija, tai pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoj, sakykim, mes jau pralošėm dyzeliu. Jeigu žiūrėti pagal visą Europą, mes neišsiskiriam kažkuo stipriai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galim šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet jau nebe stebuklai. Jeigu kalbėti apie kainų tendencijas, tai šiandien dienai turbūt kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas – ekonomikos recesija, turbūt dėl to mes turime šiek tiek mažesnes kainas. Bet taip pat niaukiasi dangus, kas liečia naftos pasiūlą. Jau kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 m. galimai mes pradėsime stigti naftos. Mes turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono. Ne tik sukelia rizikas, bet ir išbrangina, nes laivai, užuot plaukę trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka plaukti aplink Afriką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įtampa Artimuosiuose Rytuose visąlaik lemia tą kainų šuolį. Tai šiuo atveju to didesnio kainų pakilimo kol kas nėra dėl ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai?

Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.

– Taip, aš sakyčiau, čia net ne mūsų šalyje, o visam pasauly. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, mes turėtume turbūt kainų šuolį. Šiandien dienai mes to šuolio nematom, tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad mes turime pakankamai atšiaurias sąlygas, šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose JAV, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Bet visgi ta recesinė nuotaika visa tai sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar turbūt tokį įdomų efektą, kad dyzelis pasidarė 10 centų brangesnis nei benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai, prieš kokius porą metų, jis būdavo 10 centų pigesnis. Mes turim turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių degalinių ir tinklinių degalinių. Šiandien dienai tas skirtumas siekia kažkur apie 10 proc. Labiausiai jis pasireiškia suskystintų dujų kainose – kainų skirtumas siekia iki 24 proc. Kalbant apie perspektyvas, tai, tiesą skant, jų išgavėjai norėtų kainas kilstelėti dėl visų šitų aplinkybių, bet nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis. Nes kalbama apie tai, kad palūkanos pradės mažėti, bet, tiesą sakant, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankama gilioj duobėj. Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.

– Ar 2025 m. galima pavadint kaip ir lūžio metais? Dabar turime galbūt tam tikrą naftos perteklių, vėliau jos stygius gali atsirasti. Jeigu ekonomika kils, tai ateities prognozėj galime matyti vis dėlto didesnius skaičius, mažesnių kuro kainų turbūt sunku tikėtis – kaip jūs prognozuotumėt?

– Taip ir šitoj vietoj alternatyvos kol kas neblizga. Turiu omeny vėjo energetiką, saulės energetiką. Tiesą sakant, ji yra labai priklausoma nuo oro sąlygų. Kitas dalykas, elektromobiliai pasirodė labai prastai prie šalčio, dalis jų neužsivedė ir pakrauti nebuvo kur. Tai mes dar esame tokioj sunkioj stadijoj, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiom kainom, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad mes galėtume jas saugoti arba turėti perteklių.