Nors E. Kučinskas visiems žinomas kaip nuolat pasitempęs ir kostiumu pasipuošęs džentelmenas, vaikystėje viskas buvo kitaip. Kaip pasakoja pats Edmundas, per švelnu sakyti, kad jis buvo išdykęs mokyklos laikais. Pasak atlikėjo, tėvai dėl jo elgesio turėjo daug nemalonumų. Tad jis prisipažino, kad yra dalykų, dėl kurių jaučia gėdą iki šiol. „Aš labai anksti pradėjau domėtis mergaitėmis. Bet tas domėjimasis, žinot koks 5-6 klasėj... Tik kai skambutis pertraukai suskambėdavo, mergaitės per dvi sekundes per duris pabėgdavo, nes žinojo, kad Kučinskas lįs. Tarp kitko, man iki šiol gėda. Iki šiol gėda prieš daugumą klasės mergaičių. Net dabar raudonis išmuša. Klasės susitikimų kažkaip pas mus niekas neorganizuodavo, klasiokus buvau susitikęs, mergaičių – kažkaip ne“, – juokėsi Edmundas.

Aš labai anksti pradėjau domėtis mergaitėmis.

E. Kučinskas dalinosi ne tik gražiais prisiminimais, bet ir atskleidė, kas jį stipriai gąsdina.

„Per tiek metų aš jau turiu tokią intuiciją. Nes jeigu tavo publika bus tik nuo 60 metų, ir tu tik jiems dirbsi, tai gali kartais palikti bedugnėje. Reikia turėti linksmų, užvedančių dainų ir jaunimas pagal jas šoks“, – teigė Edmundas.

LNK nuotr. 

„Edmundai, ar būdavo tokių koncertų, kai jūs matėte, kaip žmonės tapu tapu patyliukais namo išeina?“ – teiravosi Darjušas Lavrinovičius

„Tokių koncertų nebuvo realybėje, bet jų buvo mano sapnuose. Kai tai susapnuoju, aš prabundu visas išpiltas prakaito. Čia yra baisus dalykas“, – neslėpė atlikėjas.

Krepšininkai broliai Darjušas ir Kšystofas Lavrinovičiai neslėpė, kaip stipriai varžybų metu juos veikdavo atėję sirgaliai, o aktorius G. Savickas pasakojo apie nutikimus spektaklių metu.

LNK nuotr. 

„Pavyzdžiui, kai vaidini teatre irgi būna, kad tu matai, kai žiūrovas išeidinėja. Tu gi matai, tu vaidini ir matai. Ir tau yra labai blogai, nes tu galvoji, kad jam nepatiko. Nes mūsų visas tikslas yra patikti žiūrovams, tiesa? Bet už 10 minučių pamatai, kad jis grįžta, nes jis tiesiog tualete buvo“, – su šypsena veide kalbėjo Giedrius.

Kaip kadaise lūžo Edmundo Kučinsko žandikaulis ir kodėl Giedrius Savickas sulaukė smūgio į veidą iš teatro žiūrovo – laidoje „Šeškinės 20“  trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Dainininkė Liveta Kazauskienė BNS sakė buvusi didelė N. Paltinienės gerbėja nuo vaikystės, o vėliau užsimezgusi draugystė peraugo ir į pasirodymus bendruose koncertuose.

„Ji buvo mūsų estrados primadona, estrados ikona, karalienė tikrąja to žodžio prasme. Mums su Petru ji buvo mokytoja, scenos mama. Ji man yra padovanojusi ir suknelių, batukų. Kaskart kai koncertuodavome jungtiniuose koncertuose, ji rūpinosi, kad gerai atrodyčiau, visada pažiūrėdavo užkulisuose. Mokė manierų, bendrauti su gerbėjais. Ji buvo nepasipūtusi, nepasikėlusi, būdavo labai šilta, atrasdavo galimybę su kiekvienu pasikalbėti“, – BNS N. Paltinienę prisiminė L. Kazlauskienė.

Su vyru Petru ji sako viešėjusi N. Paltinienės namuose Manheime dar pernai gegužę, per motinos dieną – tuomet dainininkė jau sunkiai sirgo. Bet net ir tuomet, pasak L. Kazlauskienės, kolegė ir jos šeima juos priėmė itin šiltai.

Ji buvo tas žmogus, kuris nepastebėdavo, kas nepasisekė, sakydavo tik gražiausius dalykus.

„Ji buvo tas žmogus, kuris nepastebėdavo, kas nepasisekė, sakydavo tik gražiausius dalykus. Kai pasitikdavo, atrodydavo, kad mūsų pasirodymas buvo aukščiausio lygio, ji mus išbučiuodavo“, – pasakojo L. Kazlauskienė.

Be kita ko, ji užsiminė, jog N. Paltinienė dovanojo savo sceninius rūbus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo fondui – tikimasi, kad kolekcija papildys ir Baltijos šalyse planuojamą estrados dainininkų sceninių rūbų paroda.

Kolegos taip pat pastebi, kad N. Paltinienė buvo giliai tikinti, to nesibodėdavo demonstruoti ir scenoje.

„Ji visada per koncertus giedodavo „Ave Maria“. Ji gaudavo glėbius gėlių, bet visas gėles po koncertų nunešdavo Vilniuje, prie Marijos Aušros Vartuose, buvo labai pamaldi, religinga, dėkojo Dievui visą laiką už visus gerus žmones, meldė visiems sveikatos, ramybės šeimose“, – pasakojo L. Kazlauskienė.

N. Paltinienės vyro Arvydo Paltino ansamblyje „Kopų balsai“ karjerą pradėjęs dainininkas Edmundas Kučinskas sako dainavęs čia iki pat 1982-ųjų, kai kolegos išvažiavo gyventi į Vokietiją. Jis pats sako dar prieš dvi savaites, vasario 16-ąją sveikinęs telefonu N. Paltinienę su 91-uoju gimtadieniu.

„Šiais laikais yra gerų dainininkių, jos dainuoja išlavintais, techniškais balsais, bet nėra tokio sąlyčio su žiūrovu. Tais laikais Nelė Paltinienė, Stasys Povilaitis buvo megažvaigždės, bet juos reikėjo matyti tuo metu, kai jie buvo populiarumo viršūnėje. Bet ji iš tiesų mokėjo būti žvaigžde ne tik scenoje, ji mokėjo būti žvaigžde ir gyvenime – tai buvo reikalinga“, – pasakojo E. Kučinskas.

Jis sako, kad dainininkės talentą lydėjo ir tam tikri kaprizai, ji buvo itin reikli kolegoms.

„Talentingas žmogus visada iš aplinkinių, kurie dirba šalia, reikalauja maksimumo, dėl to, kad jis ir pats atiduoda maksimumą. Ji buvo reikli repertuarui, reikli kiekvienam muzikiniam taktui, nes tuo metu visada grojome gyvai, labai daug dirbdavome. Tai buvo savaime suprantama“, – prisiminė E. Kučinskas.

Turint omenyje tuometinės estrados madas, anot jo, buvo įprasta ir netgi sveikintina dainuoti verstas užsienio atlikėjų dainas. E. Kučinskas sako, kad dalimi jo repertuaro asmeniškai rūpinosi ir N. Paltinienė.

„Mano buvę populiarūs „Meilės laiptai“ yra Nelės surastas kūrinys. Ji rūpindavosi tuo. Mes dainuodavome tryse – ji su Eugenijumi Ivanausku dainavo duete, ir aš, kaip jaunas atlikėjas. Ji kaip žmogus buvo itin geras, visada padėdavo, atiduodavo save iki galo, atiduodavo dūšią“, – tvirtino dainininkas

N. Paltinienė po ligos mirė savo namuose Manheime, eidama 92-uosius.

Dainos – kaip biografija

Gatvėje E.Kučinską kartais pasiveja komentaras: "O, laimės žiburys!", tačiau ne vien šis šlageris tapo scenos veterano vizitine kortele. 45-erius metus aktyviai koncertuojančio atlikėjo repertuare – itin daug dainų, kurių dvasią ir prasmę geriausiai išjaučia moterys.

Pernai didžiosiose šalies arenose įvyko jubiliejinis susitikimas su publikos numylėtiniu – "Edmundo Kučinsko šou", skirtame sceninės veiklos 45-mečiui, skambėjo legendinės ir naujos dainos. Šiemet ši programa keliauja per mažesnių miestų kultūros centrus.

Galimybę dainuoti gausiai klausytojų auditorijai E.Kučinskas vertina kaip geriausią gyvenimo dovaną. "Ją gaunu jau daugelį metų", – sako stabiliai koncertuojantis atlikėjas, vadinantis savo gerbėjus sielos dvyniais.

"Laimės žiburys", "Meilės laiptai", "Už tuos, kurie...", "Prakalbink man širdį", "Ugnis ir ledas", "Už strazdo giesmę", "Raudonom rožėm sninga" – išvardyti visas ant kojų klausytojus pakeliančias dainas neįmanoma.

Daugelis iš daugiau nei 300 E.Kučinsko atliekamų kūrinių  sukurtos paties talentingojo atlikėjo. Tai tarsi biografija. "Tik tada, jei kursi nuoširdžiai, žmonės patikės tavimi ir pamėgs tavo dainas", – dalijasi nemėgstantis apie save kalbėti dainininkas ir siūlo geriau jau pasiklausyti dainų, kuriose sudėtas visas jo gyvenimas.

Brangiausias žmogus

Tarp metų išbandymą išlaikiusių dainų nemažai skirta mamai. Naujausią jų paskyrė savo šviesaus atminimo mamai Zitai Kučinskienei, o nuskambėjo ji jubiliejiniame koncerte.

Didžioji dalis mano repertuaro – gyvenimiškos dainos, kurias labiausiai išjaučia ir supranta moterys.

"Mano mama paliko šį pasaulį seniai, prieš 25-erius metus. Kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnis ilgesys. Vis dažniau kamuoja kaltė, kodėl nepadariau to ar ano, kodėl nepasikalbėjau, – atvirauja E.Kučinskas. – Tai labai sudėtinga, jausminga tema."

Ir dainas, skirtas mamai, atlikėjas vadina ypatingomis. "Kuo vyresnis darausi, tuo labiau cenzūruotai žiūriu į šią temą. Savo repertuare turėjau daug dainų apie mamą, bet dabar galvoju, kad ne visos jos buvo vykusios, nors iki šiol skamba pageidavimų koncertuose. Šiandien manau, kas nebūtinai daina mamai yra ta, kurioje nuskamba žodis "mama". Juk mama visų pirma – moteris, – svarsto atlikėjas. – Taip jau susidėliojo mano kūrybinis gyvenimas, kad pačios pirmosios mano dainų klausytojos ir gerbėjos buvo moterys. Nors turiu ir vyrišką savo kūrybos gerbėjų auditoriją, vis dėlto didžioji dalis mano repertuaro – gyvenimiškos dainos, kurias labiausiai išjaučia ir supranta moterys."

Papuošė ir scenai

60-ies mirusi E.Kučinsko mama, pasak garsaus atlikėjo, apdovanojo besąlygiška meile jį ir brolį Rimvydą. "Liga ją anksti iš mūsų atėmė. Paskutiniaisiais jos gyvenimo metais brolis arčiau mamos buvo. Aš daug koncertavau", – su gailesčiu konstatuoja.

Palangoje, kur gimė ir augo abu su broliu, mama ir atgulė amžinojo poilsio. E.Kučinskas dažnai lanko jos kapą, tačiau labiausiai puoselėja jos atminimą širdyje.

"Muzikalumas, jausmingumas manyje – iš mamos. Ji buvo labai meniškos sielos, labai gražiai piešė, puikiai mokėjo derinti spalvas, o jau mezgė kiek daug ir kaip gražiai! – dalijasi prisiminimais apie ypatingais talentais apdovanotą mamą. – Buvau visas apmegztas, nesuskaičiuočiau, kiek turėjau įvairiausių megztinių. Net ir scenai mama buvo numezgusi blizgantį bluzoną iš eglutei skirto vadinamojo lietaus – tokių blizgių puošmenų."

Šiandien ir tėčiu, ir seneliu esantis E.Kučinskas žavisi mamos gebėjimu puošti savo vaikus tokiomis sąlygomis, kai nebuvo nei medžiagų, nei galimybių. "Buvo toks žurnalas "Burda". Mama visas jo iškarpas saugojo, kad tik ką nors gražaus pasiūtų."

Tačiau labiausiai visus žavėjo nuostabus mamos balsas. "Ypač gražiai dainavo liaudiškas dainas. Turėjo gal kokius penkis sąsiuvinius su jų tekstais. Kai kokių trylikos metų pradėjau kurhauze šokiams groti, net kelias dainas iš tų mamos sąsiuvinių buvau aranžavęs", – nuklysta mintimis į praeitį.

Mamos sesuo irgi buvo dosniai apdovanota muzikiniais talentais. "Ji savarankiškai išmoko groti su tuomet dar septynstyge gitara, akordeonu. Mūsų giminės susiėjimai tokie dainingi buvo! Augau tikrai meniškoje aplinkoje", – vertina iš šeimos gautą palikimą.

Jaukus laikas su šeima

E.Kučinskas su ypatingu jauduliu laukia Motinos dienos. "Juk kiekvieno normalaus žmogaus gyvenime mama užima ypatingą vietą. Didžiulė laimė galėti ją apkabinti, išsakyti šilčiausius žodžius", – sako scenos džentelmenas, Motinos dieną tik mintimis prisiglausiantis prie brangiausio savo gyvenime žmogaus.

"Motinos diena yra visos šeimos šventė, – neabejoja atlikėjas, šia proga pakviesiantis savo gerbėjus į netradicinę erdvę, Kaune esantį restoraną "Bokštas". – Man ši aplinka yra gerai pažįstama ir miela, nes nuo keturiolikos dainavau kavinėse."

Tokia aplinka, pasak atlikėjo, šeimiškesnė nei koncertų salė, čia galima drauge ir pasivaišinti, ir pasimėgauti gyva muzika. "Tai tikras moters pagerbimas, kai ji ištraukiama iš įprastos buities. Užuot plūkųsis virtuvėje ruošdama vaišes, ji galės porą valandėlių be jokių rūpesčių pasimėgauti artimiausių žmonių draugija ir mėgstamomis dainomis“, – sako E.Kučinskas, žadantis daug jausmingų ir nuoširdžių akimirkų.

Be sielos vaišių – E.Kučinsko koncerto, restorane "Bokštas" laukia ir gurmaniškos vaišės. Aukšto lygio šefai patieks trijų dalių degustacinę vakarienę. Užkandžiams bus patiekta anties kepenėlių pašteto su mangų kremu, karštajam patiekalui – ėriuko šonkauliukai pistacijų plutelėje su burokėlių ir pastarnokų piurė, desertui – burnoje tirpstantis naminis ekleras su plikytų pasiflorų kremu.

„Mūsų restoranas yra toks, kuriame jaukiai, šiltai, linksmai praleisti laiką, pasivaišinti išskirtinio skonio patiekalais gali ir šeimos su vaikais, ir jaunimas, ir solidaus amžiaus žmonės“, – sako restorano „Bokštas“ vadovė ir ragina padovanoti savo mamoms ypatingą šventę.

Džentelmeniškasis scenos riteris Edmundas Kučinskas nuo paauglystės svajojo ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Ir suvaidinti būtent Kvazimodą – pagrindinį Victoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ veikėją. Populiaraus dainininko svajonę išpildė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, nuo 2005 m. į savo repertuarą įtraukęs žymaus latvių kompozitoriaus, dabartinio Latvijos nacionalinės operos ir baleto vadovo Z. Liepinio miuziklą „Paryžiaus katedra“.

Gretindamas Kvazimodo likimą su savuoju, garsus dainininkas teigia, kad nėra draudimo poliso nuo meilės, o santykiuose su priešingos lyties atstovėmis vyrams nutinka visko. Tad neverta stebėtis, kad ir Kvazimodo gyvenime viena iš jų – gražuolė čigonaitė Esmeralda, kurią scenoje įkūnija Rita Petrauskaitė, sukelia tikrą sąmyšį. „Paryžiaus katedroje“ meilę šiai įspūdingo stoto šešiolikmetei pajunta iškart keturi vyrai. Visi jie – stiprios asmenybės, tačiau kiekvieno vertybės, požiūris į meilę ir jos siekimo būdus yra skirtingas.

„Dabar, praėjus 14 metų, džiaugiuosi, jog teko dainuoti daug gražių „Paryžiaus katedros“ spektaklių (juose keitėmės su kitu Kvazimodo partijos atlikėju Deividu Norvilu). Kvazimodo vaidmuo nėra didelis – gal tik penki pasirodymai scenoje. Užtat jo arijos - efektingos. Nebandau jų atlikti tradiciniu operiniu balsu, dainuodamas prisilaikau lengvo pop rock stiliaus. O pagrindinį dėmesį scenoje skiriu jausmui. Geriau tegu tobulai nesuskambės kuri nors nata, tačiau neleisiu žiūrovui suabejoti Kvazimodo meile“, – akcentuoja E. Kučinskas.

Dainininkas įsitikinęs, kad meilė – tai žmogaus motyvacija gyventi, variklis, vedantis mus į priekį, skatinantis siekti  kilnių tikslų, karjeros, žmogiškosios laimės... Ji nepavaldi amžiui ar socialiniam statusui. Kita vertus, meilė yra ir liga, o kartais kone apsėdimas.

„Paryžiaus katedros“ jausmų dramą scenoje įkūnys geriausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai bei kviestiniai dainininkai. Be E. Kučinsko (Kvazimodo) ir R. Petrauskaitės (Esmeraldos), klausysimės romantiškojo Artūro Kozlovskio (Frolo), nuoširdžiosios Loretos Ramelienės (Giudulės),  visada puikiai atpažįstamo Mindaugo Rojaus (Febo) ir kol kas kylančios teatro žvaigždės Modesto Narmonto (Grenguaro). Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Paskutinį kartą vienoje scenoje – visas „Nerijos“ žvaigždynas: Edmundas Kučinskas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Vitalijus Pauliukas, Laima Žemaitytė, Nijolė Tallat-Kelpšaitė ir Antanas Čapas: sausio 18 d. – Ukmergėje, 19 d. – Telšiuose, 20 d. – Tauragėje, 25 d. – Mažeikiuose, 27 d. – Utenoje, 30 d. – Jonavoje.

Pernai paskelbę apie atsisveikinimą nerijiečiai sakė, kad tokios gerbėjų reakcijos nesitikėjo. „Manėme surengsime gražius ir šiltus koncertus, slapta tikėjomės, kad ateis žmonių ir tuščių vietų salėje nebus daug, bet kad taip… Nė sapnuoti nesapnavome“, – šiandien prisipažįsta „Nerijos“ dainininkai.

Netikėtai milžiniškas žmonių dėmesys sujaudino iki širdies gelmių. Nesitikėjome, kad „Nerijos“ vardas toks gyvas jūsų širdyse.

Vos prekyboje pasirodę bilietai į koncertus buvo graibstyte graibstomi. Kai kuriuose miestuose prireikė pridėti po antrą papildomą koncertą tą pačią dieną. O štai sostinėje bilietai į pasirodymą baigėsi iki jo likus trims savaitėms. Koncertuose nuo pat pirmų dainų netyla plojimai, žmonės savo numylėtiniams neša gėles, po koncerto ilgai jų nenori paleisti: prašo autografų, nusifotografuoti arba tiesiog pasikalbėti.

„Netikėtai milžiniškas žmonių dėmesys sujaudino iki širdies gelmių. Nesitikėjome, kad „Nerijos“ vardas toks gyvas jūsų širdyse“, – sakė ansamblio nariai. Jie pasakojo, kad atlaikyti po du koncertus per dieną nebuvo paprasta. „Buvo laikai, kai ir po 3 ar net 4 sugrodavome, tačiau nereikia savęs apgaudinėti – nebe tas amžius, kad kaip jaunystėje galėtum. Tačiau gerbėjų dėmesys ir plojimai nuovargį kaip mat nuimdavo“, – juokėsi nerijiečiai.

D. Čėplos nuotr.

„Žmogus pradeda savo gyvenimo kelią, nueina jį ir pabaigia. Taip ir kiekviena muzikos grupė. Bet ne kiekviena grupė galėjo nugyventi tokį prasmingą kelią. Mūsų dainos mus pergyvens. Ne kiekviena grupė gali didžiuotis užsitarnavusi legendinės vardą. O „Nerija“ gali“, – sakė ansamblio įkūrėja ir krikštamotė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.

„Nerijos“ atsisveikinimo koncertuose skamba pačios garsiausios ansamblio dainos. Kiekvienas iš septynių dainininkų iš savo gausaus repertuaro atsirinko po 2-3 labiausiai žiūrovų pamėgtas. Jas salė atpažįsta nuo pirmų akordų. Nenuostabu, kad viso koncerto metu aidi plojimai. „Pašauki mane“, „Raganų puota“, „Dar ne ruduo“, „Vėjas padainuos“, „Ne, nereikia ašarų“, „Laiko ratas“ - dainos, kurias mintinai moka kelios kartos ir tai tik maža dalis daugiau nei dviejų valandų trukmės grupės koncertiniame repertuare.

Atsisveikinimo koncertams grupė pasirinko ir netradicinį scenos sprendimą – kai nedainuoja, atlikėjai patogiai įsitaiso puslankiu sustatytuose krėsluose. „Tai pirmas kartas, per visą mūsų karjerą, kai savo koncertą matome ne iš užkulisių. Pradžioje sėdėti ant scenos buvo keistoka: visą laiką matai dainuojančius kolegas, žiūrovus. O ir jie visą koncertą stebi tave. Tačiau po kelių pasirodymų pripratome ir labai džiaugiamės, kad netenka nuobodžiausi užkulisiuose, kol lauki savo pasirodymo. Tik va Simonas Donskovas niekaip su tokiu scenos sprendimu nesutiko. Jis griežtai atsisakė į savo krėslą sėstis ir vienintelis liko užkulisiuose. Jis per daug kuklus, jam sėdėti dvi valandas, kai jį stebi tūkstantis akių - per didelis išbandymas. Todėl dabar jis mus stebi iš už scenos kampo“, – juokėsi dainininkai.

„Kai prasidėjo visi šitie „Me Too“ judėjimai, aš kiekvieną naktį neramiai miegu. Vis galvoju ar jau suėjo senaties terminas ar ne, ar išlįs kas ar ne“, – juokavo dainininkas, viešėjęs laidos „Gero vakaro šou“ studijoje.

Kalbai plėtojantis apie meilę, moteris ir gėles, Edmundas prisiminė jaunystės meilę ir kokių žygdarbių ėmėsi norėdamas padaryti įspūdį merginai.

„Palangoj buvo kavinė „Klumpė“. Šventėme tenai mano merginos gimtadienį. Draugavome su ja apie metus laiko. Norėdamas parodyti, kaip stipriai ją myliu, ir kaip ilgai būsiu ištikimas, atsikandau stiklinės taurės gabalą ir jį sugriaužiau“, – pasakojo atlikėjas.

Laidos vedėjo Justino Jankevičiaus paklaustas, kodėl Edmundas nėra labai aktyvus socialiniuose tinkluose, atlikėjas prisipažino, kad bandė „susidraugauti“ su feisbuku, bet ne itin sėkmingai.

„Aš bandžiau būti aktyvus socialiniuose tinkluose. Galvojau, kad reikia būti šiuolaikiškam ir pasidariau feisbuką. Priėmiau visus iš eilės draugauti, kokius penkis tūkstančius. Bet pamačiau, kad ten dirbti reikia, reikia rašyti, reikia nuotraukas dėti, o rašyti bet ko negali... Bet vieną dieną kažkas užblokavo tą mano feisbuką. Ir ačiū Dievui, kad užblokavo, nebereikės nieko“, – smagiai patirtimi dalinosi E. Kučinskas.

Žymiai geriau nei socialiniuose tinkluose Edmundui sekasi bendrauti su publika. Kad jam tai ne tik patinka, bet ir puikiai gaunasi, dainininkas pademonstravo ten pat studijoje – atlikdamas dainas jis drąsiai vaikščiojo tarp žiūrovų, betarpiškai bendravo su publika, rodė dėmesį moterims ir jas šokdino.

„Labai mėgstu bendrauti su publika. Bendravimas su publika yra neatsiejama koncerto dalis. Turi paruošti publiką pieš kiekvieną dainą“, – sakė E. Kučinskas.

Daugiau įdomybių iš Edmundo interviu ir jam tekusių išbandymų – šį vakarą  „Gero vakaro šou“ laidoje 19.30 val. per TV3.

Svajonių vaidmuo

– Esate estrados scenos žvaigždė, tačiau 2005 m. ėmėtės naujos veiklos – tapote solistu spektaklyje „Paryžiaus katedra“?

– Atlikti Kvazimodo vaidmenį miuzikle „Paryžiaus katedra“ man pasiūlė tuometinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Stasys Domarkas. Esu jam už tai labai dėkingas. Spėju, kad S.Domarkas ne šiaip sau pasiūlė man atlikti šią partiją, o stebėjo mano sceninę veiklą, derino... Užburianti muzika ir man artimas siužetas, tad sutikau net nematęs partitūros.

Esu gimęs ir augęs Palangoje, kur baigiau vaikų muzikos mokyklą, vėliau  baigiau Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją, Klaipėdos menų fakultete Estradinės ir džiazo muzikos katedroje įsigijau Vokalo ir klavišinių instrumentų muzikanto specialybes. Nesu muzikantas iš gatvės be muzikinio išsilavinimo, o profesionalas.

Mano svajonė nuo paauglystės buvo ne tik dainuoti, bet ir vaidinti... Būdamas paaugliu labai domėjausi kinematografija: žiūrėjau daugybę kinofilmų, žinojau visus žymiausius to meto aktorius, režisierius, skaičiau apie tai specialią literatūrą. Ir netgi pagalvodavau (ypač tapęs vyresnio amžiaus) kaip aš atsakyčiau į klausimą, kai žurnalistai žymaus aktoriaus klausia: „ką jūs svajojate suvaidinti?“. Devyni iš dešimties žvaigždžių atsako, jog juos domina Hamleto vaidmuo ar pan. Aš svajojau apie Kvazimodą, nes buvau ne kartą skaitęs Viktoro Hugo romano "Paryžiaus katedra". Ir štai pasiūlymas tapti Kvazimodu... Kas sakė, kad mūsų svajonės negali išsipildyti?

Dabar, kai praėjo trylika metų, džiaugiuosi, jog „turėjau“ daug gražių „Paryžiaus katedros“ spektaklių (dirbome pasikeisdami su Kvazimodo atlikėju Deividu Norvilu). Kvazimodo partijų „Paryžiaus katedroje“ nėra daug, gal tik penki pasirodymai scenoje. Svarbiausia, kad Kvazimodo arijos efektingos. Ruošdamasis vaidmeniui žiūrėjau įrašą, kaip Kvazimodo partiją Rygoje atliko Latvijos populiariojo roko atlikėjas ir supratau, jog man pavyks.

Aš nedainuoju tradiciniu operos stiliaus balsu. Stengiuosi savo dainavimą paversti lengvu „pop-roko“ stiliumi. Mano pagrindinis akcentas (nors noriu taisyklingo, techniškai tobulo dainavimo) – jausmas. Aš sau leidžiu, kad geriau jau techniškai nesuskambės kuri nors nata, bet žiūrovas gaus laukiamą jausmą... Sutapo mano ir kompozitoriaus nuomonė: Z.Liepinš taip pat akcentavo, kad „Paryžiaus katedra“ melodrama ir ji turi jaudinti žiūrovą, kad jau iš pirmųjų dainuojamų taktų į salę turi sklisti jausmas ir dvasingumas.

Scenoje sulaužė žandikaulį

– Spektaklyje daug veiksmo: kaip susidoroti su sceninėmis-vaidybinėmis užduotimis?

– Šiame miuzikle man nereikia bėgioti, šokti. Aš nesutinku, kad net estradinių koncertų metu atlikėjui gali trukdyti šokis ar judėjimas scenoje. Manau, kad tai savęs pateisinimas neveiklumui. Nesvarbu ar tu uždusęs, ar ne, į „natą“ būtina pataikyti. Tiesa, trečiame miuziklo veiksme aš  pats sau „pasunkinau“ vaidmenį. Šio veiksmo gale yra Kvazimodo pasitraukimo iš gyvenimo scena, kai aš sėdžiu aukštai bokštelyje. Galėjau ir likti sėdėti, tačiau režisieriui pasiūliau, jog galiu nušokti. Tiek žiūrovų, tiek režisieriaus manymu veiksmas žiūrisi gerai. Sudėtinga, bet iššūkiai mane žavi.

Deja, ne visada pavyksta sėkmingai. Vienam spektaklyje, kai šokau žemyn iš bokštelio, pataikiau nušokti ne į tą vietą... Kai kunigas užsimojo sau durti sunkiu metaliniu kryžiumi, jis pataikė man... Kliuvo į mano žandikaulį: jis lūžo... Trauma gijo keletą mėnesių, važinėjau pas medikus... Pasekmes jaučiu vis dar: prieš metus traumos vietoje atsirado trišakio nervo uždegimas... Spėju, spektaklio pasekmė.

Tačiau aš šį spektaklį labai myliu ir kai man pasiūlo vėl jame dainuoti, nedvejodamas metu gerai apmokamus darbus ir sutinku. Jaučiu, kad „Paryžiaus katedra“ ir Kvazimodas yra mano spektaklis. Esu brandaus amžiaus, tad jausmingi vaidmenys „sėdi“ mano viduje. Yra tik pora trumpų „scenikių“, kuriose jaučiuosi nejaukiai, o reziumuodamas galiu užtikrinti, jog Kvazimodas - mano vaidmuo.

– Ar niekada neturėjote minčių tapti muzikinio teatro solistu?

– Viskas gyvenime vyksta natūraliai. Mano veikla net populiariojoje estradoje natūrali, net sakyčiau paremta mano intuicija. Darau tik tai kas man artima ir miela. Esu žmogus sau kuriantis dainas: muziką ir, kartais, žodžius. Galėčiau imtis rimtesnės muzikos krypties, bet man artima tai ką darau, dainuoja muziką, kuri liejasi iš mano sielos...

Jeigu atsirastų pasiūlymas kitam vaidmeniui galvočiau... Vėlgi, esu tokiame lygyje ir amžiuje, kad man norisi daryti tik tai kas patinka, kur jaučiuosi gerai. Nieko nedarau šiaip sau: nenoriu vaidinti spektaklyje vien dėl sportinio intereso. Man reikia gero, įdomaus vaidmens, kur būtų ką veikti ir ką parodyti žiūrovui. Ir vaidmens amplitudė visai nesvarbi.

Aš ir estradinėje veikloje nedainuoju dainų, kurios man, kaip asmeniui, neįdomios. Ieškau įdomios, net pavadinimu intriguojančios dainos. Man daina, neišsiskirianti, „neužkabinanti“, tokia kaip dešimtys kitų netinka. Taip ir su spektakliais. Daug gana vidutiniškų, kurių po metų niekas neprisimena. Man patinka spektakliai-įvykiai.

Meilės kibirkštys scenoje

– Jūsų Esmeralda spektaklio metu tapo primadona Rita Petrauskaitė. Ar scenoje kilo meilės „kibirkštys“?

– Kibirkštis scenoje visada svarbu, ypač siužete, kur drama sukasi apie meilę. Prisitaikymas scenoje būtinas ir dainuoti apie meilę su žmogumi, kuris tau nesimpatiškas, nemielas būtų sunku. Aš visada, net estrados scenoje, dainuoju su moterimis, kurios man mielos, kurias myliu ir gerbiu, jaučiu pagarbą.

Dirbti su R.Petrauskaite miela ir malonu, nes ji aukštos klasės profesionali dainininkė bei puiki aktorė. Esu tikras, kad dar daug gražių vaidmenų jos dar tik laukia.

– Kuo jums įdomi „Paryžiaus katedros“ atsiradimo istorija?

– Man patiko ne tik V.Hugo knyga „Paryžiaus katedra“ ir jos siužetas, bet ir muzikinio kūrinio atsiradimo kilmė. Beje, į Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytą miuziklą „Paryžiaus katedra“ buvo atvažiavęs ir žymusis jos autorius, kompozitorius Zigmars Liepinš. Anot Z.Liepinš pasakojimo, pirmiausia jis sukurė operą „Paryžiaus katedra“, kuri buvo rodoma Rygoje. Tada šią idėją nusižiūrėjo prancūzai, nes opera sutraukdavo daugybę žiūrovų, tame tarpe ir užsieniečių. Paryžius, prancūzai, didesnės lėšos ir pasaulinio garso scena labiau išgarsino ne pirmąjį šia tema kūrusį autorių, o veikalą pastatytą „mados lopšiu“ tituluojamame mieste... Viktoro Hugo romano "Paryžiaus katedra" motyvais sukurtas Richard'o Cocciante (muzika) ir Luco Plamondono (libreto autorius) miuziklas Paryžiuje pirmą kartą buvo parodytas 1998 m. rugsėjo 16 d. Paryžiuje.

Patyręs daug ekstremalių išgyvenimų

– Meilė Jūsų gyvenime: kuo artimas Kvazimodas ir „Paryžiaus katedros“ siužetas, kur veiksmas sukasi apie nelaimingą meilę?

– Esu tokio amžiaus, kad galiu sau leisti papostringauti. Dėl ko žmogus gyvena? Manau, kad svarbiausia – šeima, o šeimą kuri su priešingos lyties žmogumi, atsiradusiu nuo paauglystės, jaunystės ar net vyresniame amžiuje.

Meilė – žmogaus gyvenimo motyvacija. Mano manymu, galima kone laikyti taisykle, kad žmonės, kurie laimingi šeimoje, sėkmingi ir profesinėje veikloje. Meilė – gyvenimo variklis, kuri tave veda į priekį, o kur dar vaikų atsiradimas – ką galima vadinti tikru gyvenimo stebuklu. Šeimos, artimųjų meilė – didžiulė motyvacija, kurios vedinas sieki kilnių tikslų, karjeros, ieškai gyvenimo laimės...

Kita vertus, įvertinus mediciniškai – meilė yra liga ir kone apsėdimas. Įsimylėjęs žmogus tampa aklas. Ir laimė, jei meilė abipusė. Deja, gyvenime pasitaiko visaip, kaip ir Kvazimodui. Įsimyli ir prarandi savikontrolę, padarai tai dėl ko gailiesi. Kas gali tiksliau apibudinti mūsų gyvenimo kasdienybę, jei ne liaudies posakiai: nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis.

Mano gyvenime būta visko. Jaučiausi visiškai išsekęs ir pasiekęs ribą. Nepasakyčiau, kad dėl meilės, bet dėl asmeninių išgyvenimų. Svarbu, kad dabar aš jaučiuosi gerai, kiek gali jaustis žmogus savo gyvenime turėjęs daug ekstremalių išgyvenimų.

Ir mano gyvenimas nevienareikšmis.. Svarbu, kad aš, kaip žmogus, stengiausi išlikti sąžiningas su savimi bei nenusižengęs prieš kitus. Nėra draudimo poliso nuo meilės, o santykiuose su priešingos lyties atstovu visko atsitinka...

Linki sėkmingo vadovo

– Ar lankotės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose? Kaip vertinate repertuarą?

– Turiu prisipažinti, kad tapęs atlikėju miuzikle „Paryžiaus katedra“ teatre ėmiau lankytis dažniau, nes įdomu kaip dirba kolegos, kokie kiti spektakliai. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dabar sudėtingas laikotarpis, nes neturi „namų“. Tačiau aš matau šviesią teatro perspektyvą: Klaipėda šio muzikinio teatro dėka ateityje turėtų turėti puikią muzikinę šventovę (tai nutiktų renovavus pastatą). Būdamas užsienyje, ypač Londone, būtinai pažiūriu kuo daugiau muzikinių pastatymų ir semiuosi įkvėpimo savo kūrybai, veiklai. Manau, kad naujas pastatas ir puikus Klaipėdos muzikinio teatro repertuaras ateityje galėtų tapti puikiu traukos centru čia atvykstantiems turistams, svečiams iš užsienio. Klaipėdai to labai reikia.

Kita vertus, Klaipėdos muzikiniam teatrui būtinas vadovas. Buvo jaunas puikus žmogus, tačiau dabar ir jo nėra, o tai labai svarbu. Jokios meno tarybos, kolektyviniai sprendimai neatstos vadovo. Tai viena iš sričių, kur be demokratijos, reikalingas ir vieno žmogaus valdymas. Linkiu jums puikaus ir sėkmingo vadovo.

Iškilmingą E. Kučinsko 45-erių metų scenos veiklos jubiliejinį koncertą ves ir duetu su E. Kučinsku dainuos visų mylima televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė, rašoma pranešime spaudai. Ta proga nauja scenos pora pristato bendrą dainą „Dvi širdys“.

„Aš tikrai moku E. Kučinsko dainas ir koncertuose jūs tuo įsitikinsite“, – šypsosi E. Mildažytė. Ji žada ne tik bendras dainas, bet ir nuoširdžius pokalbius tarp jų.  Žiūrovai apie E. Kučinską tikrai sužinos tai, ko jis pats apie save niekada neišduotų. Nes kai klausia tokia žavinga moteris, negali neatsakyti.

E. Kučinskas savo atliekamas dainas skaičiuoja šimtais, daugelis jų – paties talentingojo atlikėjo ir sukurtos. Kiekvienam koncertui iš gausaus daugiau nei trijų  šimtų dainų lobyno jis pats atsirenka geriausias ir progai tinkamiausias.

Į „Edmundo Kučinsko šou“ susirinkusieji išgirs  daugiau nei dvidešimt dainų: tiek legendinių, tiek spėjusių išpopuliarėti naujų.  Yra dainos, kurios kaip kertiniai akmenys – sudaro pagrindą. Tai „Laimės žiburys“, „Lai lai angelai“, „Už tuos, kurie“, „Atidarykim duris“, „Ugnis ir ledas“, „Už strazdo giesmę“, „Ne vieni“. Anot atlikėjo, be jų koncertas būtų lyg be stuburo. „Norisi ir senų dainų prisiminti, ir naujų neužmiršti. Štai „Raudonom rožėm sninga“ – nauja daina, kurią  įtraukėme į programą, nes klausytojai jau ją įvertino ir pamėgo“, – rašoma pranešime spaudai.

„Edmundo Kučinsko Šou“: kovo 3 d. –  „Šiaulių arenoje“, 4 d. – Vilniuje, „Siemens“ arenoje, 17 d. –  Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje,  18 d.  – „Žalgirio“ arenoje.

Pasak E. Kučinsko, jam tapus dainininku Lietuvoje buvo vos keturi ansambliai, į kuriuos patekti būdavo labai sunku.

E. Kučinskas sako, kad tie 45-eri metai scenoje yra ne visai tikslus skaičius. Iš tiesų jis pradėjo dainuoti būdamas vos penkerių metų, kai tėtis per didžiausius vargus nupirko mažą akordeonėlį. Dainininkas gimė ir augo Palangoje, todėl vasaromis grodavo gatvėje. Tiesa, ne visai savo noru. „Kur aš augau, buvo aštuonių butų namas ir visi ten buvo paaugliai vyresni už mane. Aš su ta garmoške greitai išmokau groti. Tai jie vasaros metu Palangoj, Maironio gatvėj, pastatydavo tokią taburetę, pasodindavo mane, stovėdavo už 10 metrų ir sakydavo – grok, dainuok“, – prisimena E. Kučinskas.

Laidos „Gero vakaro šou“, rodomos trečiadienį 20 val. per TV3, vedėjams dainininkas padainuos ir dainą, kurią jam liepdavo atlikti paaugliai. Tiesa, daina ne visai tinkama šešerių metų vaikui, koks tuo metu buvo Edmundas. Dainininko teigimu, paaugliai jo labai neskriausdavo, nors jam ir atsibosdavo dainuoti, tačiau iš gautų pinigėlių dalis nubyrėdavo ir jam pačiam.

Aš išvis pradėjau į protą ateiti gal kokių 45 metų. Visas dainas stengdavausi padaryt kuo aukštesnės tonacijos, cypdavau, klykdavau. Man atrodė, kad čia labai gerai.

„O atsižvelgiant į tai, kokie dabar yra prodiuseriai, nepasiilgstat tų savo pirmųjų „prodiuserių“? – dainininką provokavo Justinas Jankevičius. „Dabar viskas kardinaliai pasikeitę. Dabar jeigu tu tik turi kažkiek smegenų, šiek tiek talento, kažkokį balselį, žymiai lengviau. Turėk tik dainą vieną kitą, vis tiek anksčiau ar vėliau kažkur įlendi, televizijoje kiek galimybių. O tada buvo taip: keturi ansambliai. Ir į juos patekti...“, – prisimena E. Kučinskas ir į vedėjų komentarus apie patekimą į ansamblį per lovą atsako, kad taip būdavo visais laikais.

Laidoje E. Kučinskui bus priminta ne tik jo jaunystės šukuosena, kurią Mindaugas Stasiulis pavadino „gaurais“, bet ir ūsai, kuriuos anuomet režisierius Vytenis Pauliukaitis įtikino nusiskusti. O pamatęs archyvinius vaizdo įrašus su savo dainomis, E. Kučinskas tiesiog pratrūks: „Aš toks buvau kvailys, kai buvau jaunas! Aš išvis pradėjau į protą ateit gal kokių 45 metų. Visas dainas stengdavausi padaryt kuo aukštesnės tonacijos, cypdavau, klykdavau. Man atrodė, kad čia labai gerai“, – keikė save Edmundas ir pripažino, kad kitaip elgtis pradėjo tik sulaukęs profesionalo pastabos.

Ir vėl proga švęsti

Per šalies arenas nuvilnysiantys „Edmundo Kučinsko šou“ žada būti įspūdingi, energingi, paliekantys neišdildomą įspūdį ir suteikiantys publikai daug džiaugsmo. Tai profesionalūs muzikos ir šviesų spektakliai, kurių puikiu įgarsinimu pasirūpins geriausi šios srities specialistai. Jie sumanyti su vizualiniais scenos efektais – ekranais, fejerverkais, staigmenomis ir, be abejo, su puikiomis dainomis, kurios spaudžia ašarą arba priverčia kojas pačias kilnotis.

E.Kučinsko dainos – reikšminga Lietuvos populiariosios muzikos istorijos dalis. Gyvoji istorija, nes ji, prasidėjusi prieš 45 metus, dar nesibaigė. Prieš kelerius metus E.Kučinskas kilnojo šalies arenų stogus su įsimintinais jubiliejiniais 60-mečio koncertais, o dabar vėl bus proga didelei šventei – 45 metai scenoje!

Pradžia – Palangos kurhauze

Atrodo, kad tik vakar dar visai žalias 17-metis virpančiomis kojomis lipo į pirmąją savo gyvenime rimtą sceną legendiniame Palangos kurhauze, o šiandien už nugaros – jau 45 puikūs ir įspūdingi dainininko karjeros metai. Jie buvo kupini nuostabaus gyvenimo, kai miestai ir scenos vienas kitą keitė lyg kaleidoskope, aidėjo griausmingi plojimai, į glėbį netilpo gėlės ir liejosi gerbėjų komplimentai.

Metai bėga, o dainos vis gimsta ir randa klausytojus. Vienos – įtaigios ir išgyventos, tokios tikros ir jaudinančios, kad ašarą nubraukti visai ne gėda. Kitos – pašėlusiai linksmos, kviečiančios šokti, nuolat klausomos šeimų šventėse, giminių susiėjimuose ar mielai kompanijai susibūrus prie stalo.

Atvers dainų skrynią

E.Kučinskas savo atliekamas dainas skaičiuoja šimtais, daugelis jų – paties talentingojo atlikėjo ir sukurtos. Kiekvienam koncertui iš gausaus daugiau nei 300 dainų lobyno jis pats atsirenka geriausias ir progai tinkamiausias.

Dabar vėl laikas atverti tą įstabią dainų skrynią, nes savo 45 sceninės karjeros metus E.Kučinskas rengiasi švęsti išskirtinai ir griausmingai.

E.Kučinsko šou susirinkusieji išgirs tiek legendines, tiek naujas dainas. Yra dainos, kurios kaip kertiniai akmenys – sudaro atlikėjo kūrybos pagrindą. Tai „Laimės žiburys“, „Lai lai angelai“, „Už tuos, kurie“, „Atidarykim duris“, „Ugnis ir ledas“, „Už strazdo giesmę“, „Ne vieni“... Be jų koncertas būtų lyg be stuburo. O štai, kas aplink, – kiekvieną kartą pats dainininkas sprendžia. Norisi ir senas dainas prisiminti, ir naujų neužmiršti. Štai „Raudonom rožėm sninga“ – nauja daina, kurią būtina įtraukti į programą, nes klausytojai jau ją įvertino ir pamėgo.

Koncertinė programa „Edmundo Kučinsko šou“ kovo 3 d. bus pristatyta „Šiaulių arenoje“, kovo 4 d. – „Siemens“ arenoje Vilniuje, kovo 17 d. – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, kovo 18 d. – „Žalgirio“ arenoje Kaune.