Taryboje taip pat dirba Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos narė Linara Dovydaitytė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkė Danutė Gambickaitė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos valdybos pirmininkė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė, Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėja Marija Marcelionytė-Paliukė, Lietuvos muziejų asociacijos narė, Utenos krašto muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas, Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė, fotomenininkas Remigijus Treigys, Panevėžio dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.

Linkėdama produktyvaus darbo tarybos narius ir išrinktą pirmininkę pasveikino kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.

Posėdyje pristatyta procento kultūrai nuo statybų idėja, svarstytos jos įgyvendinimo galimybės. Tai ne vienoje užsienio šalyje galiojanti praktika, kai iš viešosios paskirties objektų statybos vienas procentas (ar panaši dalis) skiriama kultūrai, pavyzdžiui, specialiems dizaino sprendimams ar kūrinių įsigijimui interjerui papuošti. Susitarta, kad tarybos nariai pateiks savo pasiūlymus dėl vieno procento kultūrai schemos tobulinimo.

Pagal nuostatus Lietuvos vizualiojo meno taryba  teikia kultūros ministrui pasiūlymus bei išvadas vizualiojo meno ir jo sklaidos politikos klausimais, analizuoja vizualiojo meno ir jo sklaidos sritį reglamentuojančių ar turinčių įtaką šioje srityje vykstantiems procesams įstatymų bei kitų teisės aktų poreikį ir teikia siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, svarsto kitus klausimus, dėl kurių į tarybą kreipiasi kultūros ministras.

Taryba sudaroma iš Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos meno galerininkų asociacijos, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos, Lietuvos muziejų asociacijos, Šiuolaikinio meno centro, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos po vieną pasiūlytų vizualaus meno kūrėjų ar darbuotojų ir trijų šioms įstaigoms ar organizacijoms neatstovaujančių vizualaus meno srities kūrėjų ar darbuotojų.

Papuošalo tema

Paroda „Lengvai“ – tai dviejų menininkių, dizainerių, Vilniaus dailės akademijos profesorių kūrybinis eksperimentas, interpretuojant šiuolaikinio papuošalo temą. Kuriant eksperimentinius papuošalus, buvo naudojamos inovatyvios medžiagų jungtys – naujausių tekstilės pluoštų, brangiųjų metalų, vienkartinio naudojimo medžiagų deriniai. Parodoje diskutuojama apie papuošalą kaip atminties talpą, estetikos objektą, tvaraus, ekologiško, nekenksmingo gamtai dizaino produktą. Eksperimentinėje papuošalų kolekcijoje pirmą kartą naudojama tirpaus vandenyje PVA filamentinio ir gintaro, lino, ananasų lapų ir pieno baltymo pluoštų siūlų junginiai. Dėl atitinkamų kolekcijoje naudojamų medžiagų savybių, papuošalai atlieka sveikatinimo funkciją, yra estetiški, o atėjus laikui, juos tiesiog galima ištirpdyti vandenyje... Tai tarytum mandala, kuri, atlikusi savo ritualinę priedermę, išnyksta.

Kartu kolekcijoje meninėmis priemonėmis diskutuojama apie laikinumą, trapumą, pažeidžiamumą, jautrumą... Darbų ciklą įkvėpė balta mokyklinė apykaklaitė, kuri menininkių-tyrėjų kūrybinėse interpretacijose mutavo į tirpstančių prisiminimų abstrakciją.

E.Bogdanienė ir J.Vazalinskienė jau ne vienerius metus dirba kartu, naudodamos viena kitos menines specializacijas galutiniam tikslui – vienetiniam rūbui, kuris patrauklus ne tik kaip dėvimas drabužis, bet ir kaip meno objektas. Šis duetas – vienas ryškiausių kostiumo dizainerės ir unikalius audinius kuriančios tekstilininkės bendradarbiavimo pavyzdys Lietuvoje.

Su ironiška replika

Parodoje „Eglė Ganda – Meno Propaganda. 7 meniniai tyrimai“ menininkė E.Bogdanienė pristato septynis skirtingais laikotarpiais sukurtus tekstilės darbus. Parodoje diskutuojama apie menininko kūrybos raidą, asmenybės ir meninės raiškos kaitą. Kiekvienas iš septynių darbų turėjo skirtingus inspiracijų šaltinius, vieni kelia egzistencinius būties, kiti – etninius, socialinius ar buities klausimus. Septintasis darbas – parodos plakatas – ironiška replika 2016 m. rugpjūtį Palangos gatvėse akį rėžiančių popžvaigždžių reklaminių šaukinių ir vizualios agitacijos prieš rinkimus į LR Seimą gausai.

„Savo kūrybą suvokiu kaip meninio tyrimo būdą. Tai – tarsi eksperimentinė laboratorija, kurioje gimsta naujos pažinimo ir patirties formos. Kūrybos procesui labai svarbios inspiracijos, gaunamos iš aplinkos, gyvenimiškų situacijų, kasdienių reiškinių, informacijos šaltinių. Tuomet formuluoju klausimą ir imuosi tyrimo, vėliau gimsta meno objektas, jis demonstruojamas. Po to vyksta analizė, kaip kūrinys veikia aplinką. Ir dažniausiai ši patirtis leidžia atsirasti naujiems postūmiams ir inspiracijoms, pradedančioms naują kūrybos etapą“, – sakė Eglė Ganda.