Griežto nurodymo nėra

Jau senokai pripratome, kad prekybos centruose kalėdiniai papuošimai ir eglutės atsiranda apie Vėlines.

Vienus toks ilgas švenčių laukimas nervina, jie tikina, kad pamiršome tradicijas Ilgėmis vadinamą laiką nuo Visų Šventųjų dienos iki Advento pabūti ramiai, o puošti savo namus tik prieš pat Kalėdas.

Kiti tikina, kad daugiau šviesos ir spalvingo laukimo negali būti per daug.

Dėl eglučių nupuošimo meto ginčų kur kas mažiau. Katalikams tai – sausio 6-oji, Trijų Karalių diena.

Stačiatikiai dažniausiai nupuošia eglutes po Senųjų Naujųjų metų sausio viduryje.

Tačiau griežto nurodymo, kada nuimti puošmenas, nėra.

Dar žiba girliandos

Kai kuriose Klaipėdos erdvėse, ypač uostamiesčio M. Mažvydo alėjoje, net paskutinę sausio dieną kai kurių verslininkų būstines puošė kalėdiniai atributai.

Labiausiai praeivių žvilgsnius traukia eglišakių girliandomis su ryškiaspalviais burbulais papuoštas pastatas prie M. Mažvydo alėjos ir Herkaus Manto gatvės susikirtimo.

Šioje alėjoje prie vienos maitinimo įstaigos stovi balti maišai, perrišti juostomis, primenančiomis Kalėdų Senelio dovanų atributus, su kalėdines puokštes primenančiais augalais.

Dar toliau vienos kavinės prieigos vilioja klientus šviečiančiomis girliandomis. Panašiai atrodo pušų šakos su blizgančiomis gelsvomis lemputėmis prie parduotuvės.

Dar šios savaitės pradžioje kitoje alėjos pusėje, arčiau pašto skyriaus, dviejų įstaigų patalpas dar puošė vienodos kalėdinės eglutės. Tiesa, savaitės viduryje susiprasta jas supakuoti iki kitų metų.

Nusipuoš per Grabnyčias

Pasirodo, jokios nuodėmės tokiame ilgame Kalėdų atributų laikyme nėra.

Religijos mokslų magistras klebonas Mindaugas Šlaustas teigė, kad bažnyčiose paprastai kalėdinės eglutės laikomos iki pat vasario 2-osios, kai minima Grabnyčių diena.

Nuolatinis įsupimas į šventes žmones vargina.

Ši šventė simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje. Pagal Mozės įstatymą, praėjus 40 dienų po gimimo tėvai Jėzų atnešė į Jeruzalės šventovę paaukoti ir pašvęsti jį Dievui.

Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės.

„Lietuvoje įsigalėjo naujas paprotys iškart po Trijų Karalių atsisveikinti su eglutėmis ir puošmenomis. Kadangi daugelis pasipuošia eglutes dar iki prasidedant Adventui, anksčiau jas ir nupuošia. Pagal tradiciją, bažnyčiose eglutės puošiamos Kūčių dieną, todėl jos laikomos iki vasario 2-osios. Tada nuimama ir prakartėlė. Mūsų Klaipėdos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje eglutė nupuošta truputį anksčiau, šios savaitės pradžioje“, – paaiškino M. Šlaustas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

 

Vien šventimas vargina

M. Šlaustas pasakojo, kad net katalikiškuose kraštuose laikomasi skirtingų tradicijų.

Antai Ispanijoje eglutės papuošiamos gruodžio 8 dieną, per Švč. M. Marijos nekalto prasidėjimo šventę. Todėl nenuostabu, kad puošmenas ispanai nuima pasibaigus kalėdiniam laikui.

„Tokia tradicija, kokios laikomės mes, lietuviai, niekur nėra užrašyta, bet mes visi ją žinome. Vasario 14 dieną Pelenų trečiadieniu prasidės Gavėnia. Tada pagal liturgiją bažnyčiose visi papuošimai sumažinami iki minimumo. Vėl ateiname į atgailos ir apmąstymų laiką. Tai tęsis iki pat Velykų, o paskui vėl bus velykinis džiaugsmas, – kalbėjo dvasininkas. – Bet aš žinau, kad prekybos centrai Velykoms pradės ruoštis jau netrukus, iškart po Valentino dienos. Suprantama, prekybininkai žiūri į šiuos dalykus komerciškai. Tik nuolatinis įsupimas į šventes žmones vargina. Gyvenimo ritmas turėtų būti toks – šventimas, paskui kažko laukimas, susikaupimas, apmąstymų laikas, paskui vėl šventimo, susibūrimų metas.“

Dažniausiai gyventojai spyglius pradėjusias mesti eglutes ima krauti prie atliekų konteinerių.

Sausį Klaipėdos mieste eglutės dar bus surenkamos ir išvežamos perdirbimui į žaliųjų atliekų aikšteles.

Gyventojams patariama pasidairyti vietų, kuriose jau pastatyti būtent eglutėms ir jų šakoms skirti konteineriai.

Įvairiuose miestuose egzistuoja skirtingos tvarkos. Pavyzdžiui, Palangoje eglutes galima palikti tam tikroje aptvertoje aikštelėje prie šunų vedžiojimo aikštelės.

Sausį Klaipėdos mieste eglutės dar bus surenkamos ir išvežamos perdirbimui į žaliųjų atliekų aikšteles.

Tačiau dažniausiai pajūrio krašto miestuose ir miesteliuose žaliaskarės surenkamos pastačius specialiai pažymėtus konteinerius.

Šventojoje gyventojai kviečiami eglutes atnešti į seniūnijos kiemą.

Plungės miesto seniūnija kviečia žmones atnešti savo namuose nupuoštas eglutes prie pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių ir jas dėti prie konteinerių aikštelės išorinės dalies.

Surinktos eglutės bus išvežamos nuo sausio 8 d.

Klaipėdos regiono gyventojai raginami nupuoštas eglutes ir jų šakas atvežti į atliekų surinkimo aikšteles, kur jos bus kompostuojamos.

ALEKSOTO SENIŪNIJA:

• Antanavos gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. 9;

• Kiečių g. / Šeštokų g sankirta (prie skydinės);

• V. Čepinskio g. 4;

• Vinčų g. 2 (aikštelė);

CENTRO SENIŪNIJA:

• Girstupio g. / Šiaulių g. (šalia automobilių stovėjimo aikštelės);

• Kęstučio g. 55 (šalia sporto aikštelės);

• Kęstučio g. / Vytauto pr. sankirta (prie automobilių stovėjimo aikštelės);

• Perkūno al. 4 (aikštelė);

• Šv. Gertūdos g. / Gimnazijos g. (šalia automobilių stovėjimo aikštelės);

• Trakų g. / Krėvos g. sankryžoje;

• „Žemyn upe“ / Kauno pilis (prie automobilių stovėjimo aikštelės);

DAINAVOS SENIŪNIJA:

• Draugystės g. 9E (prie konteinerių);

• Kovo 11-osios g. 92 (prie Draugystės parko automobilių stovėjimo aikštelės);

• Partizanų g. 5 (prie konteinerių);

• Partizanų g. 28 (prie konteinerių);

• Partizanų g. 26A (prie konteinerių);

• Partizanų g. 110 (prie konteinerių);

• Partizanų g. 170 (prie konteinerių);

• Partizanų g. 214 (prie konteinerių);

• Pramonės pr. 24 (prie konteinerių);

• Pramonės pr. 45 (prie konteinerių);

• Pramonės pr. 67 (prie konteinerių);

• Pramonės pr. 79 (prie konteinerių);

• Pramonės pr. 83 (prie konteinerių);

• Taikos pr. 33-35 (prie konteinerių);

• Taikos pr. 53 (prie konteinerių);

• Taikos pr. 62 (prie konteinerių);

• Taikos pr. 82A (prie konteinerių);

• Taikos pr. 119 (prie įvažiavimo į kiemus);

• Savanorių pr. 170 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 216 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 246 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 268 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 280 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 294 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 312 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 360 (prie konteinerių);

• Savanorių pr. 372 (prie konteinerių);

• V. Krėvės pr. 4 (prie konteinerių);

• V. Krėvės pr. 31 (prie konteinerių);

• V. Krėvės pr. 51 (prieš konteinerius);

• V. Krėvės pr. 67 (prieš konteinerius);

EIGULIŲ SENIŪNIJA:

• Ašigalio g. 3 (prie įvažiavimo į kiemus);

• Ašigalio g. 11 A (ties įsukimu link Ašigalio g. 13);

• Ašigalio g. 25 (prie konteinerių);

• Ašigalio g. 51 (prie konteinerių);

• Ašigalio g. 53 (prie konteinerių);

• Geležinio Vilko g. tarp 20 ir 22 namų prie aikštelės;

• K. Škirpos g. 2 (prie aikštelės);

• Lukšio g. 23 (prie įsukimo į Muravos g.);

• P. Lukšio g. prie Čečėnijos aikštės;

• P. Plechavičiaus g. 10 (prie konteinerių);

• S. Žukausko g. 16 (prie konteinerių);

• S. Žukausko g. 27 (prie konteinerių);

• Sukilėlių pr. 73 (prie konteinerių);

• Sukilėlių pr. 76 (aikštelė);

• Sukilėlių pr. 77-79 (prie konteinerių);

• Sukilėlių pr. prie Nr. 110 (prie daugiabučio namo);

• Šiaurės pr. 5 (prie įsukimo į kiemą);

• Šiaurės pr. 8A (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 10 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 13 (prie įsukimo į kiemą);

• Šiaurės pr. 29 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 53 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 59 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 69 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 75 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr. 101 (prie konteinerių);

• Šiaurės pr.  /  Plechavičiaus g. 5 sankryža;

• V. Landsbergio-Žemkalnio g. prie Nr. 6 (aikštelė);

• V. Landsbergio-Žemkalnio g. prie Nr. 28 (aikštelė);

• Ukmergės g. 15 (aikštelė);

• Žeimenos g. 62;

• Žeimenos g. / Kalniečių g. sankryža;

GRIČIUPIO SENIŪNIJA:

• Chemijos g. 9;

• K. Baršausko g. (prie PC „LIDL“);

• Kovo 11-osios g. (prie „Girstučio“ kultūros centro);

• M. Riomerio g. 1;

• Pašilės g. 108 (prie „Šilas“ parduotuvės);

• Studentų g. 11 (prie konteinerių);

• Topolių g. 2 (už ženklo, prie tvoros);

PANEMUNĖS SENIŪNIJA:

• J. Borutos g. 8 (aikštelė);

• Mažosios g. 11B (prie konteinerių);

• Pamiškės g. aikštė (autobusų stovėjimo aikštelė);

• Piliuonos g. pradžioje (Vaišvydavoje, prieš „Maximą“);

• Plento g. 3 (aikštelė);

• Smetonos al. 57 (tarp medžių ir šaligatvio);

• Vaidoto g. (senojo turgaus aikštėje);

PETRAŠIŪNŲ SENIŪNIJA:

• Ekskavatorininkų g. 11 ir 13 kieme (prie sandėliukų sienos);

• R. Kalantos g. 98 (automobilių stovėjimo aikštelės gale);

• R. Kalantos g. 137 (prie konteinerių);

• Stoties g. prie Nr. 18 (prie konteinerio);

ŠANČIŲ SENIŪNIJA:

• Aikštelė tarp Prancūzų g. Nr. 81 (PC „Rimi“) ir Prancūzų g. Nr. 95.;

• Ašmenos 1-oji 10 (prie konteinerių);

• A. Juozapavičiaus pr. / Norvegų g. sankirta (aikštelė už prekybos kioskų);

• A. Juozapavičiaus pr. 21;

• Juozapavičiaus pr. / Mažeikių g. sankirta;

• Verkių g. 6 (prie konteinerių);

ŠILAINIŲ SENIŪNIJA:

• A. Šapokos g. / I. Jonyno sankryža;

• Baltijos g. 4 (prie konteinerių);

• Baltijos g. tarp 6 ir 10 (prie konteinerio);    

• Baltijos g. tarp 36 ir 40 (prie konteinerio);

• Baltijos g. tarp 64 ir 70 (prie konteinerių);

• Baltijos g. tarp 74 ir 90;

• Baltijos g. tarp 92 ir 94 (prie konteinerio);

• Baltų pr. tarp 3 ir 5 (prie konteinerių);

• Baltų pr. tarp 21 ir 27;

• Baltų pr. 77 (prie konteinerių);

• Baltų pr. tarp 107 ir 109;

• Baltų pr. tarp 127 (prie konteinerio);

• Baltų pr. tarp 161 (prie konteinerio)

• J. Grušo g. 4 (prie konteinerių);

• J. Grušo g. 21 (priešais konteinerius);

• J. Semaškos g. / Girios g. sankyža;

• Jotvingių g. 5–7 (teis įvažiavimu į kiemus);

• Kaimelės g. 12 (kitoje gatvės pusėje);

• Kuršių g. 10 (prie konteinerių);

• Kuršių g. 34–36 (prie konteinerių);

• Kuršių g. 50;

• Kuršių g. 56 (prie konteinerių);

• Lubinų g. / Romainių g. sanktyža;

• Lubinų g. / Tuinylos g. kampas;

• Medekšinės g. 6;

• M. ir P. Šalčių g. (gatvės viduryje ties autobusų apsisukimu);

• Naujakurių g. 33 ir 35 (prie konteinerių);

• Prie Šarkuvos g. 10;

• Rasytės g. 32 (prie konteinerių);

• Rasytės g. / Kuršių g. sankryža (prie konteinerių);

• Rietavo g. 5 (prie el. skydinės);

• Romainių g. 2 (žvyrkelis);

• Šarkuvos g. tarp 23 ir 27 (prie konteinerių);

• Užnerio g. / Nartavos g. (prie skydinės);

• Vandžiogalos g. / Pienių g. sankryžoje;

• Vėtrungės g. 3;

• Vijūkų g. / Kudrėnų g. sankryžoje;

• Vijūkų g. / Paltiškių g. sankryža;

• Vytėnų g. (prie galinio autobusų apsisukimo);

VILIJAMPOLĖS SENIŪNIJA:

• Brastos g. prie Nr. 11 aikštelė;

• Neries kr. 4;

• Neries kr. 32 (prie konteinerių);

• Neries kr. / Demokratų g. (prie „Maximos“);

• Panerių g. / A. Strazdo g. sankryža;

• Raudondvario pl. 200;

• Raudondvario pl. prie Nr. 288 (tarp šaligatvio ir degalinės);

• Sąjungos aikštė (prie turgelio);

• Varnių g. 43 (prie konteinerio);

• Varnių g. 44 (prie įsukimo į Bijūnų g.);

• Vytenio g. 10 (prei konreinerių);

ŽALIAKALNIO SENIŪNIJA:

• Basanavičiaus al. 26 (prei konteinerių);

• J. Žemgulio g. prie Nr. 9 šalia trnsformatorinės;

• Kudirkos g. / Jankaus g. sankirta;

• Perkūno al. / Ąžuolyno g. sankirtoje;

• Prie KTU inžinerijos licėjaus (S. Lozoraičio g. / Riešutų g. sankirta);

• Prie Zanavykų turgaus (automobilių stovėjimo aikštelėje, Darbininkų g. / Zanavykų g. sankryža).

Eglutes savarankiškai galima pristatyti į Kauno RATC žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę adresu: Nemajūnų g. 15A, Kaunas.

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus galerijoje atvėrusios skulptūrinių objektų parodos centre – į pusiau perpjautą didžiulį riedulį įsodinta eglutė. Pasvirusi – prie žemės ją traukia vienintelis ant jos kabantis žaisliukas – nedidelis akmuo.

Įprastas skulptoriui kūrybos medžiagas – akmenį, medį, metalą – parodoje eksponuojamuose kūriniuose papildė eglutės. Graikišką koloną primenančiame kūrinyje „Nuo žemės iki dangaus“ eglių šakos kuria puošnaus kapitelio įspūdį, „Lygsvaroje“ pratęsia sūpynių funkciją galinčios atlikti lenktos metalo plokštės liniją, „Autografe“ jomis skulptorius tarsi pasirašo ant galerijos sienos, „Be pavadinimo“ – mažytės eglutės įsodintos į seną šviestuvą.

Daugelis eksponuojamų skulptūrinių objektų sukurti specialiai šiai parodai. K. Lanausko žodžiais, kuriant šįkart jį labiausiai ribojo fiziniai dalykai. „Svarbiausia buvo, kad eksponatai arba bent jų dalys tilptų į liftą ir pro galerijos duris. Tiesa, pirminė idėja buvo į kai kuriuos kūrinius įsodinti gyvus augalus, tačiau jie būtų buvę pasmerkti greitai žūti“, – skulptorius vylėsi, kad ateityje kai kurie šių kūrinių su į juos įsodintais gyvais augalais papuoš viešąsias erdves.

Praplėtė: įprastas skulptoriui kūrybos medžiagas – akmenį, medį, metalą – parodoje eksponuojamuose kūriniuose papildė žalios eglutės, jų šakos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis dėkojo kolegoms skulptoriams Artūrui Burneikai, Simui Šidlauskui, architektams Lukui Venclovui, Vriginijui Jočiui, padėjusiems suvežti, sunešti, suvirinti eksponuojamus kūrinius. Rengiant ekspoziciją, ranką pridėjo floristas Marijus Gvildys. Pasak K. Lanausko, be visų jų pagalbos paroda nebūtų įvykusi.

„Augalo ir įvairių medžiagų jungtys kuria žaismingas, meditatyvias, rimtas ar netikėtas prasmes. Pats menininkas į parodą žvelgia kaip į žaidimą, kuriame objektai kuriami panaudojant skirtingas dėliones. Apjungdamas naujas ir rastas medžiagas, augalus ir negyvus elementus, naujai sukurtus ir keliolika metų brandintus sumanymus, K. Lanauskas reflektuoja augimo, virsmo, kitimo idėjas“, – rašoma parodos anotacijoje.

„Kiekviena Kęstučio kūrybos paroda – tarsi nedidelis žemės drebėjimas. Jis yra labai svarbus – priverčia stabtelėti ir susimąstyti“, – atidarydamas parodą sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Atpažįstamas: K. Lanausko kūrybos simboliu tapo bibliniai Nojaus arkos motyvai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

LDS Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder atkreipė dėmesį, kad skulptoriai personalines parodas rengia labai retai: „Per dvejus galerijos veiklos metus tai yra pirmoji personalinė skulptūros darbų paroda. Džiaugiuosi, kad tai aukščiausio pilotažo – pasaulinio lygio paroda. Ji užkelia kartelę labai aukštai. Kęstutis yra ne tik puikiai įvaldęs materiją kaip amatininkas – jo kūriniai turi ir konceptualų pradą.“

Paroda, skirta K. Lanausko 50-mečiui, galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62-308, Kaunas) veikia iki sausio 12 d.

Svarbūs tarpusavio ryšiai

Kaip sako Lietuvos spanielių savininkų klubo prezidentas Elvinas Karalis, idėja spanielių mylėtojus su augintiniais sukviesti prie eglutės jo žmonai Agnei kilo prieš šešerius ar septynerius metus.

„Juk nėra taip, kad žmonės, auginantys spanielius, dažnai matosi. Tiesiog trūko dažnesnių susibėgimų. O kada geriausia susibėgti? Kai yra kažkokia proga, pavyzdžiui, artėjančios didžiosios metų šventės“, – sako pašnekovas.

Tiesa, pirmaisiais metais prie eglučių spanielių mylėtojai su savo augintiniais susirinko tik Vilniuje ir Kaune, ir tai vos po kelis. Pabendravo, nusifotografavo, nuėjo kartu pasivaikščioti, šunys padūko. Visi buvo labai patenkinti.

Vėliau kasmet žmonių ir šunų susirinkdavo vis daugiau, prie akcijos prisijungė ir spanielių augintojai kituose miestuose. Tik per karantiną susitikimą teko organizuoti virtualų – žmonės tiesiog fotografavo savo šuniukus prie eglučių ir kėlė nuotraukas į Lietuvos spanielių mylėtojų grupės paskyrą fesibuke.

Kad ir kaip būtų, susitikimai prie eglučių tapo tradicija. „Nėra ji kažkokia unikali – manau, daug kas prie eglučių fotografuojasi. Tačiau smagu – pabendrauji, pasisveikini, pamatai, kaip šunys pasikeitė per metus, – sako Elvinas. – Ateina vis naujų žmonių su augintiniais, susipažįsta su senbuviais, užsimezga kontaktų, žmonės ir be progos pradeda bendrauti tarpusavyje, kartu šunis vedžioti. Tie socialiniai ryšiai taip pat labai svarbūs.“

Pradžia: idėja pakviesti spanielių mylėtojus su augintiniais susitikti prie miestų eglių kilo E. Karalio žmonai Agnei. / Lietuvos spanielių savininkų klubo archyvo nuotr.

Pasak pašnekovo, šiemet labai daug žmonių su augintiniais susirinko prie eglutės Katedros aikštėje, Vilniuje, gausiu dalyvavimu nudžiugino kauniečiai. Maloniai nustebino Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, kur taip pat atėjo spanielių mylėtojų. Iš kai kurių miestų atkeliavo nuotraukų, kur prie eglutės – vos po vieną ar du žmones su augintiniais, bet malonu, kad entuziazmo vis dėlto yra. O spanieliai visada atkreipia aplinkinių dėmesį.

Spanieliui reikia žmogaus

Pats Elvinas prie eglutės Vilniaus Katedros aikštėje buvo su šeima ir trimis veislyno „Marga karalystė“ springerspanielėmis Koko, Gracija ir Medute.

Vyras pasakoja, kad spanieliai jo gyvenimo dalimi tapo labai seniai – vaikystėje jis augo su rusų spanieliu. Apie anglų kokerspanielius ar springerspanielius tuo laiku Lietuvoje nelabai buvo net žinoma.

Lietuvos visuomenė savo požiūriu į šunis yra gana pažangi. Šunis galima nusivesti į vis daugiau kavinių, juos priima darbovietės.

Kai jau buvo brandesnis, kartu su žmona įsigijo kokerspanielį, o labai greitai šeimoje atsirado dar ir anglų springerspanielių, kuriuos dabar šeima ir veisia.

„Ar mes veislę pasirinkome, ar ji mus – nežinau, – sako pašnekovas. – Jei kas nors pageidauja įsigyti šios veislės šuniuką, mes pasikviečiame į svečius, kad jis tuos šunis pajaustų. Aš labai tikiu, kad žmonės turi pajausti, ar tai jų šuo, ar ne. Spanieliai pasižymi tam tikromis charakterio savybėmis, kurios gali būti ne visiems priimtinos, tarkime, jų lipšnumas, prieraišumas, išsiskyrimo nerimas ir pan.“

Pagrindinis žodžis, apibūdinantis spanielį, Elvino teigimu, – šuo kompanionas. Tai jį labiausiai ir žavi – šios veislės šuo yra visavertis šeimos narys, kuris visada visur dalyvauja, turi savo poreikius ir nuomonę, jiems nuolat reikia kontakto su žmogumi. Tad ir žmogui ta veislė turi patikti, ir žmogus turi būti tai veislei tinkamas.

Palaikymas: organizatorius šiemet nudžiugino kauniečiai su savo spanieliais, aktyviai palaikę iniciatyvą ir susirinkę prie plunksnuotos miesto eglutės. / Lietuvos spanielių savininkų klubo archyvo nuotr.

Spanielio – kaip, beje, ir bet kurios kitos veislės šuns – nepatartina rinktis žmogui, kuris neturi laiko šuniui. Nors tai gana universali veislė, neturi kažkokių specifinių poreikių, bet jei šeimininkas kasdien nuo 8 iki 17 valandos – darbe, jokios veislės šuo tikrai nebus laimingas. Šunys yra socialūs padarai ir jiems reikia žmogaus dėmesio.

„Man smagu, kad Lietuvos visuomenė savo požiūriu į šunis yra gana pažangi, šunis galima nusivesti į vis daugiau kavinių, juos priima darbovietės, tad buvimas su šunimi tampa vis priimtinesnis. Mes ir klube turime įdomių istorijų. Pavyzdžiui, Kaune gyvena žmogus, kuris vienu metu dirbo pavežėju ir savo spanielį vežiodavosi kartu. Jis sulaukdavo labai gerų klientų įvertinimų“, – sako E. Karalis.

Puikūs veislės atstovai

Lietuvos spanielių savininkų klubas, vienijantis spanielių veisėjus ir mylėtojus – vienas seniausių Lietuvos kinologų draugijos klubų.

E. Karalio teigimu, klubo nariai šiuo metu yra daugiausia anglų kokerspanielių, anglų springerspanielių, amerikiečių kokerspanielių, valų springerspanielių, vokiečių spanielių, rusų spanielių augintojai. Taip pat yra ir retesnių spanielių veislių, tokių kaip olandų spanieliai ar Sasekso spanieliai, mylėtojų.

Pajūryje: spanielių veislės šunų augintojai prie eglutės susitiko ir Klaipėdoje. / Lietuvos spanielių savininkų klubo archyvo nuotr.

Pasak Lietuvos spanielių savininkų klubo prezidento, Lietuvoje auginami ir veisiami anglų kokerspanieliai, amerikiečių kokerspanieliai, anglų springerspanieliai puikiai pasirodo net pasaulinėse parodose, užima aukštas vietas.

„Aš visada drąsinu klubo narius: eikite į parodas – bent kartą ar du gyvenime, parodykite savo augintinius. Turime daug šunų parodose puikiai vertinamų spanielių – reikia juos rodyti!“ – įsitikinęs spanielių mylėtojas.

„Vitės“ rajono bendruomenė šiemet buvo pirmoji Klaipėdoje, pradėjusi švenčių laukimą.

Prie Centrinio stadiono bendruomenė kvietė gyventojus puošti eglutę, o vėliau kartu dalyvauti ir įžiebimo šventėje, kurią vedė žinoma atlikėja Violeta Tarasovienė.

Savaitgalį eglutėmis pasipuoš Žardininkų ir Pempininkų rajonai.

Žardininkų eglutė puikuosis skvere, šalia Reikjaviko g. 1 daugiabučio, o Pempininkų – Debreceno g. 32 namo kieme.

Čia ruošiama didelė staigmena, kuri nustebins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Taip pat vaikai galės atsinešti savo žaisliukus ir pakabinti juos ant eglutės.

„Bus muzikos, žaidimų, pakviesime Kalėdų Senelį, taip pat ruošiame didelę staigmeną, kurios atskleisti dar nenorime“, – kalbėjo „Smiltelės“ seniūnaitis Marius Bagdonavičius.

Pasak seniūnaičio, šių rajonų eglutės puošimo šventės kurį laiką nebuvo dėl karantino, todėl šiemet nuspręsta atgaivinti tradiciją ir suteikti gyventojams daugiau džiaugsmo.

„Buvo pertrauka per karantiną, dabar nusprendėme ir vėl organizuoti susibūrimą, žinome, kad vaikams tai labai patinka“, – teigė M. Bagdonavičius.

O štai Paupių gyvenamajame rajone bus statoma net 20 įvairaus dydžio kalėdinių eglučių, kurios papuoš šio rajono viešąsias erdves.

Asociacija „Paupių bendruomenė“ savo eglutes įžiebs gruodžio 16 d. teritorijoje prie tvenkinio Jaunystės gatvėje, ten bus įžiebta net 10 eglučių vienoje vietoje.

„Tai bene laukiamiausia šventė mūsų rajone, gyventojai visada aktyviai įsitraukia į eglučių puošimą. Ši šventė mums tapo tradicija, nes organizuojame ją nuo pat 2017 metų, kai ir buvo įsteigta bendruomenė“, – kalbėjo asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovė Regina Baguckienė.

Anksčiau gyventojai neturėjo tradicijos kartu švęsti švenčių, tačiau įsikūrus Paupio bendruomenei viskas pradėjo keistis.

Jas kūrė įvairios verslo įmonės, lopšelių-darželių, progimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitos kūrybiškumo nestokojančios komandos.

Šiemet pirmą kartą pastatytas kupolas. Į jį užėję šventės dalyviai buvo kviečiami pasivaišinti karštaisiais gėrimais – pasiflorų limonadu, citrinų arbata.

Iki pat sausio pradžios, kupolas pasitarnaus ir kaip kalėdinės nuotaikos kūrėjas – jame apsilankiusieji išgirs skaitomų pasakų įrašus.

Trečiadienio vakarą mažuosius šventės dalyvius džiugino Hanso Christiano Anderseno pasakos „Sniego karalienė“ Varno personažu persirengęs Klaipėdos dramos teatro aktorius Vaidas Jočys.

„Aš esu pasiųstas čia, į I. Simonaitytės bibliotekos šventinį kiemelį, paties Kalėdų Senelio. Šiais metais jis labai užsiėmęs, tad siunčia visus, ką pažįsta“, – vaikų dėmesį patraukė Varnas.

Jis ragino vaikus atspėti, kiek iš viso eglučių yra kiemelyje. Vieni spėjo, kad 15, kiti – kad 100, o vienas vaikas tikino garantuojantis 20 eurų, kad kiemelyje – 20 eglučių, dar kiti vaikai skaičių bandė sužinoti iš savo tėvelių.

Kadangi nė vienas neatspėjo, Varnas atskleidė, kad iš viso yra 44 eglutės, jau ketvirtus metus sukurtos laikantis ekologijos idėjų.

Renginio pabaigoje, suskaičiavus nuo vieno iki penkių, eglutės buvo įžiebtos.

Skelbiama, kad visą mėnesį, iki pat sausio 6 d., į kiemelį užsukę lankytojai galės ne tik pasigrožėti meniškomis eglutėmis, bet ir balsuoti už labiausiai patikusias. Tą padaryti galima bibliotekos registratūroje arba interneto svetainėje.

Taip pat pažymima, kad eglučių įžiebimas čia – ne vienintelis renginys. Visą gruodį I. Simonaitytės bibliotekoje vyks įvairūs renginiai – edukaciniai užsiėmimai, koncertai, spektakliai.

Plačiau LNK reportaže papasakojo Miškų kontrolės departamento vadovas Tadeuš Ablačinskij.

– Ar galiu nuvažiuoti į mišką su kirviu ir savo nuožiūra nusikirsti eglę?

– Valstybinėje žemėje niekas, apart žemės valdytojo, negali kirsti medžių.

– O jei niekam nesakęs nuvažiuosiu ir vis dėlto nusikirsiu?

– Dabar turime kitokią tendenciją. Žmonės dabar tapo labiau atsakingi. Pažeidimų skaičius tikrai mažėja. Galime konstatuoti, kad paskutiniais metais nenustatome pažeidimų. Tačiau, jei jūs tikrai to labai norėsite, tai bus ir pasekmės. Pasekmės bus baudos, o šios dabar labai rimtos. Maksimali bauda siektų 600 eurų. Kažin, ar jūs norėtumėte papuošti savo Kūčių stalą tokia bauda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kokiais atvejais žmogus gali nusikirsti eglutę?

– Yra tik du atvejai. Žmogus gali nusikirsti pats savo sklype. Tai gali būti miško paskirties sklypas arba žemės ūkio paskirties sklypas. Jei tai yra valstybės nuosavybės sklypas, žmogus negali kirsti.

– Jei žmogus savo miške nusikerta eglutę ir jį sustabdo aplinkosaugininkai, kas nutinka tada?

– Tokiu atveju reikėtų su savimi turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją.

– Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys reidus miškuose. Kaip jie vyks ir į ką bus kreipiamas dėmesys?

– Kaip ir kasmet, taip ir šiemet nuo gruodžio 1 d. pradėjome akciją „Eglutė“. Jos metu bus skiriamas padidintas dėmesys šalia miškų važinėjantiems automobiliams. Iš miškų išvažiuojantys automobiliai bus tikrinami. Tą pačią veiklą vykdys ir Miškų urėdijos darbuotojai bei policijos pareigūnai. Nepatarčiau rizikuoti ir bandyti savavališkai nusikirsti medį. Vykdysime ir prevencinę veiklą. Kalbinsime miškuose besilankančius žmones. Mūsų visos akcijos tikslas yra sudrausminti žmones, kad pažeidimai neįvyktų.

– Ar bus galima eglučių pasiimti ir nemokamai?

– Ir pernai, ir užpernai turime tokią praktiką, kai Miškų urėdija nemokamai bei geranoriškai gyventojams dalina medelius, šakeles. Tai puiki proga nemokamai gauti papuošalą savo Kūčių stalui.

– Nereikia nei į mišką važiuoti, nei rizikuoti, nei 600 eurų prarasti. Tereikia nuvažiuoti atitinkamą dieną į sutartą vietą ir gauti eglutę. Jei žmonės pamatys kokį nors asmenį veikiant miške su pjūklu ar kirviu, turėtų patys sudrausminti tokį veikėją ar kažkur pranešti?

– Manau, kad pačiam nebūtų saugu drausminti. Tačiau visada galima paskambinti į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešti apie aplinkos saugos pažeidimą. Mūsų pareigūnai budi visą parą ir visais atvejais prisistatys į vietą.

Miškų urėdija sako, kad perkančiųjų gyvas kalėdines eglutes skaičius auga.

„Šiais metais tikimės parduoti panašiai kaip ir pernai, o galbūt ir truputį daugiau, nes šiuo metu ryški tendencija, kuomet vertinama ir renkamasi vietinė produkcija, be t, mūsų medelynuose sodmenys yra išauginami profesionalų, savo darbą puikiai išmanančių žmonių“, – komentare BNS nurodė Valstybinių miškų urėdijos atstovė Valdonė Ugianskienė.

Pasak jos, šiemet urėdija skambučių dėl eglučių sulaukė daug anksčiau nei įprastai  – lapkričio 20-ąją.

„Ankstyvą pirkėjų aktyvumą lemia ir privataus sektoriaus ankstyva kalėdinė prekyba“, – teigė ji.

Miškų urėdijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje parduoda apie 10 tūkst. kalėdinių medelių ir šakų, o 2021 metais šis skaičius buvo 20 proc. mažesnis (8 tūkst.).

Plungės Kalėdinių eglučių ūkio vadovė Jurgita Puporienė sako, kad žmonės, kurie renkasi gyvas kalėdines eglutes, dažniausiai labiau rūpinasi namų puošyba. Anot jos, jie yra linkę išsirinkti eglutes dar nenukirstas ir apžiūrėti jas medelyne. Jos teigimu, gyvų eglučių rinka keičiasi nedaug. 

„Keičiasi klientai, nėra kad populiarėtų ar nepopuliarėtų. Vieni kiekvienais metais grįžta, kiti ne. Vaikai, būna, užauga, tada nebeperka, bet naujų klientų atsiranda“, – BNS sakė ji.

Anot J. Puporienės, pastaruoju metu pastebima tendencija, kai žmonės neskiria kėnių ir eglučių.

Mačių medelyno vadovas Vytenis Mačys sako, jog kėniai perėmė dalį gyvų eglučių pirkėjų rinkos.

„Kėniai jie pas mus neauga, bet jie didelę dalį klientų perėmė, ypač net kas paprastas eglutes, lietuviškas, puošdavo, dabar kėnius puošia. (..) Jie anksti labai kertami, bet labai greitai sudžiūsta, (...) o taip jie gražiai atrodo, tie spygliai ilgi, jų spalva graži ir jie pigiau kainuoja. Dideliais kiekiais turbūt užsieny augina ir čia gali atvežt už pigiai“, – BNS sakė  V. Mačys.

„Turbūt jau keli metai anksčiau pradėjo (pirkti kalėdines eglutes – BNS) ir dabar jau labai stipriai neankstėja. Mėnesis iki Kūčių prasideda viskas. (...) Prieš 10 metų prieš dvi savaites iki kūčių ieškodavo, per dvi savaites dabar pasistūmė“, – pasakojo ūkininkas.

Jo teigimu, eglučių vazonuose parduodama maždaug tiek pat, kiek ir nukirstų.

Prekybos tinklai: eglutės perkamos anksčiau

„Šiemet žmonės kur kas anksčiau pradėjo dairytis dovanų ir kalėdinių dekoracijų, o ir kai kurie pradėjo eglutes puošti namuose dar lapkričio mėnesį, kas anksčiau rečiau pasitaikydavo“, – BNS teigė prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

„Šiemet puansetijų ir mažesnių kalėdinių medelių pardavimai yra dvigubai didesni, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu“, – nurodė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Prekybos centro „Senukai“ atstovai teigia, kad eglučių pirkėjų įpročiai išliko tie patys.

„Mūsų pirkėjai jau aktyviai ruošiasi artėjančioms šventėms, jau rūpinasi ne tik kalėdinėmis dekoracijomis ir dovanomis, bet ir svarbiausiu simboliu – Kalėdų eglute“, – komentare BNS teigė „Senukų“ vyriausioji projektų vadovė Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė.

„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad dažniausiai žmonės daugiau perka dirbtines eglutes, ne tikras.

„Lyginant su gyvomis eglutėmis, dirbtinų eglių įprastai yra nuperkama maždaug du kartus daugiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl pirkėjai jas naudoja ir keletą metų, o atsinaujinimui dažniau keičia žaisliukus ir girliandas“, – komentare sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Dirbtinės eglės populiaresnės tarp tų, kurie ketina žaliaskarę puošti anksčiau – gyvi medeliai – tie, kas puoš vėliau“, – pridūrė „Rimi“ atstovė.

E. Krasauskienė taip pat pridūrė, kad šiais metais dauguma pirkėjų kalėdoms yra pasiruošę išleisti daugiau arba tiek pat, kaip ir pernai.

„Apklausėme beveik 900 pirkėjų, kurių 47 proc. teigia, kad jų Kalėdų biudžetas bus toks pats, kaip praėjusiais metais, o 27 proc. apklaustųjų ketina išleisti mažiau“, – nurodė ji.

 

Bibliotekos kultūros programos vadovė Daiva Nakrošienė sakė, kad pernai buvo užregistruota 41 eglutė, šiemet – 40.

„Penktadienis buvo paskutinė registracijos diena. Šiuo metu turime 40 užregistruotų eglučių. Tikrai daug, žmonės aktyviai dalyvauja, jungiasi ir naujos įmonės. Eglučių nematėme, dalyviai užsiregistruoja ir toliau jas gamina, saugo paslaptyje. Eglutes mums pradės vežti gruodžio 4–5 d.“, – pasakojo pašnekovė.

Tradicinė Kalėdų eglučių kiemelio įžiebimo šventė vyks gruodžio 6 d. 18 val. Saulės kiemelyje. Atidarymo dieną mažieji klaipėdiečiai bus kviečiami į biblioteką pasižiūrėti Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklį „Pelenė“.

Norintiems jį pamatyti reikės iš anksto užsiregistruoti. Spektaklis – nemokamas.

Šiemet biblioteka ruošia ir daugiau staigmenų – Saulės kiemelyje, šalia eglučių, atsiras kupolas, į kurį užėjus bus galima pasiklausyti pasakų įrašų.

Organizatoriai skelbia, kad visą gruodį kiemelyje vyks projekto „Pop-up kiemas“ renginiai ir edukacijos – klounų teatro studijos „Dulidu“ pasirodymo premjera, atlikėjo Gyčio Šimelionio koncertas, įvairios kūrybinės dirbtuvės.

„Žmonės nori tokių dalykų – ruoštis šventėms kartu“, – kalbėjo D. Nakrošienė.

O sausio 10 d. 12 val. bibliotekoje vyks tradicinė Padėkos popietė, kurios metu bus paskelbti ir rėmėjų įsteigtais prizais apdovanoti „Gražiausių eglučių“ konkurso nugalėtojai.