Rinkodaros triukas

Kalbėdama apie maisto produktų pakuotes, A. Zabulionė teigia, kad šios gali būti apgaulingos. „Vienintelis teisiškai prasmingas, galiojantis ir produkto ekologiškumą nusakantis žodis yra „ekologiškas“. Taip pat ant etiketės kartu su žodžiu „ekologiškas“ turi būti nurodytas ir ekologiškumą patvirtinančio sertifikato numeris“, – teigia ji.

Tuo tarpu „natūralus“, „biologiškas“, „organinis“ ir kiti panašūs šių žodžių vediniai daugumai vartotojų asocijuojasi su natūralumu ir ekologiškumu, tačiau, kaip teigia mokslininkė, iš tikrųjų su produkto ekologiškumu nėra nė kiek susiję.

Mokslininkė pateikia pavyzdį: pavadinimas „Karaliaus tortas“ neturi nieko bendro su karaliumi ar karališkąja šeima, taip pat kaip ir žodžio dalis bio- neturi sąsajos su ekologiškumu: „Žodžio dalis bio- dažnai yra vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) dedamoji.“

Gamintojai, naudodami šį rinkodaros triuką, bando maisto produktą vartotojui pateikti kaip ekologišką, nors įstatymų aprašyta tvarka jis toks nėra. „Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?“ – klausia A. Zabulionė.

Perspėja: mokslininkės A. Zabulionės teigimu, žodžio dalis bio- nenurodo produkto ekologiškumo. / KTU nuotr.

Konservantai irgi naudingi

Dauguma vartotojų parduotuvėje stengiasi vengti maisto produktų, kuriose yra nurodytas didelis kiekis konservantų, nes tai dažnai siejama su organizmui žalingomis maisto medžiagomis.

Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė ramina: „Maiste naudojami konservantai negali būti kenksmingi žmogui, t. y. negali sukelti ligų ar trikdyti sveikatą. Yra griežtos normos, nusakančios, kokiam produktui ir kiek galima konservanto naudoti. Todėl konservantai patys savaime pavojaus sveikatai nekelia.“

Konservantai ne tik nėra kenksmingi žmogaus organizmui, bet ir turi privalumų, tokių kaip mikroorganizmų dauginimosi slopinimas. Šis aspektas ypač aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, nes maisto produktų tiekimo grandinės yra ilgos ir nenaudojant konservantų gali būti prarandama daug maisto.

„Įsivaizduokite, jei įsigytumėte kečupo, kurį naudojate nedideliais kiekiais, ir jis būtų tinkamas vartoti tik porą savaičių? Blogiausia, kad ne visi mums pavojingi mikroorganizmai turi kvapą ar skonį, todėl rizikuotumėte ir apsinuodyti“, – teigia Maisto instituto mokslininkė.

Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?

Konservantai nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir turi savų privalumų, tačiau jeigu žmogus vietoje šviežios mėsos, žuvies, ar daržovių dažnai renkasi mėsos, žuvies gaminius, maisto pusgaminius, apdorotus, jau pagamintus produktus, A. Zabulionė įspėja – tai gali sutrikdyti žarnyno mikroorganizmų veiklą ir sukelti virškinimo problemų, tokių kaip įvairių maistinių medžiagų trūkumą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Sveikatai palankus

Mokslininkė A. Zabulionė pabrėžia, kad parduotuvėse svarbiausia vengti to, kas neatitinka asmeninių poreikių. Pavyzdžiui, žmogus, turintis alergijų, visuomet turėtų patikrinti, ar maisto produkte nėra aktualių alergenų: „Net jei produktą perkate dažnai ir pirkote jau daug kartų, jis gali kisti. Turite atidžiai žiūrėti, kokia yra produkto sudėtis. Produktų įvairovė leidžia rinktis tai, kas kiekvienam žmogui geriausia.“

Mokslininkė taip pat paminėjo ir dalykus, į kurių kiekį krepšelyje turėtų atsižvelgti visi vartotojai – konservantai ir emulsikliai. Didelis kiekis šių maisto priedų daro neigiamą įtaką žmogaus žarnyno mikrobiomai ir gali sukelti įvairių virškinimo problemų. Svarbu saikas ir sąmoningas produktų pasirinkimas.

Pasak mokslininkės A. Zabulionės, parduotuvėje renkantis maisto produktus svarbiausia yra neužstrigti ties vienu maisto produktu, nes nė vienas produktas nėra stebuklingas ir per dažnai vartojant tą patį produktą rizikuojama negauti visų organizmui reikalingų medžiagų.

„Įvairovė yra daug svarbesnė nei vieno vartojamo produkto „nuostabumas“. Tik įvairovė padeda užtikrinti visų maisto medžiagų poreikių patenkinimą“, – užtikrina KTU Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė.

– Kada tai įvyks?

– EP jau patvirtino šį planuojamą nutarimą. Direktyva turėtų įsigalioti ateinančiais metais su numatomu pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu. 2027 m. gamintojai ir institucijos turėtų ruoštis.

– Kokie bus reikalingi įrodymai norint vartoti žodžius „natūralus, ekologiškas, nekenksmingas aplinkai“?

– Direktyva numato, kad gamintojai turės skaidriai atskleisti gaminio informaciją, nurodyti poveikį aplinkai. Visi žalieji teiginiai etiketėse turės būti pagrįsti nurodant vertinimo metodiką, sistemą, visą poveikį aplinkai. Tai turės būti  patvirtinta nepriklausomos trečiosios šalies. 

‎‎– Tai bus taikoma tik maisto produktams ar ir kitiems gaminiams?

– Direktyva galios visiems produktams, kuriuos vartotojai gali įsigyti. 

– Gal gamintojams pakaks tik pakeisti užrašus (nebeliks „natūralus, ekologiškas“)  ir jie toliau prekiaus tais produktais?

– Jei gamintojai norės toliau deklaruoti žaliuosius teiginius apie produktus, jau turėtų susimąstyti ne tik apie etiketę, bet ir sistemingai galvoti apie gaminio tvarumą: žaliavas, gamybos procesus ir visą gyvavimo ciklą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visi kalba apie vadinamą „žaliąjį smegenų plovimą“ . Ši priemonė nukreipta į tai. Tik kiek ji galės padėti?

– Pagrindinis naujos direktyvos tikslas – apsaugoti vartotojus nuo klaidingos informacijos gavimo. Manau, kad laimės visos pusės. Vartotojai, nes žinos, ką renkasi. Gamintojai, kurie turės taisykles, kaip ženklinti savo produktus. Ir institucijos, kurios galės prižiūrėti.

– Ar Europoje turime vieningą ženklą kalbant apie maisto produktus?

– Šiuo metu Europos sąjungoje yra virš 200 su tvarumu susijusių ženklų. Tik ne visi ženklai yra kokybiški ir skaidrūs. Direktyvoje tam bus skiriamas didelis dėmesys. Šiuo metu nėra svarstoma, kad vienas ženklas būtų teikiamas. Nenustebčiau, kad liks daug ženklų. Tik bus skiriamas labai didelis dėmesys kokybės užtikrinimui. 

– Kas grės tiems, kurie tokio nurodymo nesilaikys? 

– Šiuo metu nėra nurodyta, kokios atsakomybės grės reikalavimų nesilaikantiems. Tik kaip rodo praktika, naujomis direktyvomis suformuojama ir teisinė bazė, kurioje nurodomos baudos, ribojimai – kas grės gamintojams, kurie to nesilaikys. 

– O kaip bus su iš trečiųjų šalių importuojamais produktais? Kam teks atsakomybė, jei bus pažeista ši direktyva?

– Direktyva dar aiškiai to nereglamentuoja. Tikslas – apginti ES vartotojus. Teisinė sistema bus sukurta. Bus atsakingos prižiūrinčios institucijos. 

Vienam projektui gali būti skiriama nuo 15 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Didžiausia galima finansavimo suma aplinkosaugos vadybos sistemai diegti ir sertifikuoti – 5 tūkst. eurų, technologiniam auditui atlikti – 12 tūkst. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Ekologinės inovacijos suteiktų galimybę verslui sutaupyti iki 50 proc. gamybos kaštų, iki 60 proc. energijos gamybos procesų sąnaudų ir iki 70 proc. žaliavų poreikio“, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Įmonės galės diegti ir sertifikuoti aplinkosaugos vadybos sistemas, atlikti technologinį auditą bei vykdyti ekologinį projektavimą ir ekologinį ženklinimą.

Didžiausia ekologinio projektavimo veiklos finansavimo suma – 15 tūkst. eurų, kai jis taikomas vienam gaminiui arba keliems tos pačios rūšies gaminiams, ir 30 tūkst. eurų keliems skirtingiems gaminiams. Didžiausia galima ekologinio ženklinimo ir sertifikavimo veiklai skirta suma – 33 tūkst. eurų.

Projektai bus atrenkami konkurso būdu, jų planus galima teikti iki spalio 12 dienos.

– Kodėl ant pakuočių vis dar nerašomas jų poveikis aplinkai?

– Labai retai galima rasti informacijos, kokį poveikį daro pakuočių atliekos. Nėra, nes tik dabar vystosi poreikis ir žmonės labiau domisi, ką perka, ką daro, kaip naudojamas ir koks poveikis aplinkai. Didėja visuomenės spaudimas ir teisinė bazė gamintojams informuoti, tačiau kol kas tik savanoriškai. Sakyčiau, net laimi tie gamintojai, kurie pateikia informacijos ant pakuočių.

– Kaip yra pateikiama reikšmė ir poveikis aplinkai?

– Nesakyčiau, kad produktas, ant kurio pateikta informacija, yra brangesnis. Išmokome ir supratome, kad ekologiniu ženklu pažymėtas produktas ne visada yra brangesnis. Didėja pasiūla ir paklausa, kaina mažėja. Prieš dešimt metų ekoženklu pažymėtas produktas buvo sunkiai atpažįstamas ir tikrai brangesnis. Tačiau dabar apie tai nebereikia šnekėti. Tačiau dar sunku atpažinti etiketes, kuriose būtų pateiktas pakuotės poveikis aplinkai viso gyvavimo ciklo metu. Vienas tokių ženklų – plačiai statybos sektoriuje taikomos EPD deklaracijos, kur suskaičiuojamas produkto visas poveikis – nuo žaliavų išgavimo iki naudojimo ir utilizavimo, CO2 pėdsakas.

– Sutinkate su požiūriu, kad svarbu ne tik naudojimo poveikis, bet ir gamybos, utilizavimo?

– Taip. Didžiausias poveikis produkto ne naudojimo etape, o žaliavų išgavimo, todėl labai svarbu žinoti, kokias žaliavas naudoja, kokį poveikį jos daro. Gamybos poveikis šiek tiek mažesnis – dažniausiai energijos sunaudojimas. Kai produktas tampa atlieka, irgi svarbu žinoti, kokį poveikį daro.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ko trūksta Lietuvai, kad būtų valstybinis reguliavimas ir ant kiekvieno produkto matytume poveikį aplinkai?

– Teisinė bazė jau ruošiama. Su ES Žaliuoju kursu jau yra numatomos gairės ir priemonės, kad vartotojas būtų užtikrintas ir nebūtų vadinamojo greenwashingo, kai gamintojai tik užsirašo, kad produktas tvarus. ES jau priima teisinius aktus, kad reguliavimas būtų ir visi vienodai pateiktų informaciją.

– Ar žymėjimas įprastas užsienyje?

– Ne visose šalyse. Gerieji pavyzdžiai – Skandinavijos šalys. Ten visuomenės ir vyriausybės susidomėjimas poveikiu aplinkai ir gamtos saugojimu yra didesnis. Ten jau taikomos etiketės ir ženklinimas, visuomenė jau pažįsta. Švedijoje paprastose parduotuvėse nerasite gaminio, kuris nebūtų pažymėtas ekoženklu. Tai įprasta ir norma. Skandinavijoje jau priimtas įstatymas, kad turi būti apskaičiuotas statomų naujų pastatų CO2 pėdsakas. Tam turi būti žinoma, iš ko statomas pastatas. Reikia žinoti, kokį poveikį statybinės medžiagos turi.

Augalinės kilmės produktai

Dar nuo mokyklos suolo žmonėms yra žinoma sveikos mitybos piramidė, kurioje teigiama, kad didžiąją dalį mitybos raciono turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai. Būtent šių produktų kaina yra viena mažiausių rinkoje.

„Jei visuomenės nuomonė, kad ekologiškas maistas brangesnis yra pagrįsta statistiniais finansiniais duomenimis, tai įsitikinimas, kad ir bendrai sveikatai palankus maistas yra brangus ir neįmanoma sveikai maitintis neturint tam pakankamai lėšų, nėra pagrįstas. Vertinant tarptautinių su sveikata susijusių organizacijų moksliniais tyrimais paremtas rekomendacijas, sveikatai palankioje dietoje didžiąją dalį turėtų sudaryti augalinės kilmės maistas: mažai rafinuoti grūdai ir kruopos, daržovės ir ankštinės daržovės, vaisiai ir uogos, sėklos ir riešutai. Būtent augalinės kilmės maistas rinkoje pasižymi mažiausia kaina, ypač, jeigu atsižvelgiama į regioniškumą ir sezoniškumą. Gyvūninės kilmės baltymų gausus maistas paprastai kainuoja daugiau, bet jis dietoje turėtų sudaryti tik mažąją raciono dalį“, – akcentuoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

Be visa to, dietologės teigimu, visuomenė nėra pakankamai supažindinta su ekologiškumo svarba globaline prasme. Svarbu pabrėžti, kad maisto ekologiškumas nėra tik apie jo sudėtį, auginimo ir pramonės ypatybes bei įtaką sveikatai. Tai ir apie gyvūninės kilmės maisto vartojimo bendrą mažinimą ne tik dėl geresnės žmogaus sveikatos, bet ir pasaulio gerovės. Gyvulininkystė ir gyvūninės kilmės maisto vartojimas siejamas su didesne CO2 dujų emisija į aplinką lyginant su augalinio maisto pramone. Todėl dieta, kurioje vyrauja augalinės kilmės maistas laikoma tvaresne.

Griežti reikalavimai

Lietuvoje ekologiškus maisto produktus auginančių ir gaminančių ūkių veikla yra griežtai kontroliuojama ir prižiūrima VšĮ „Ekoagros“. Todėl tokią produkciją auginantys ūkiai privalo laikytis griežtų reikalavimų, dėl kurių taip pat kyla produktų kaina.

„Ne paslaptis, kad ekologiškai užaugintas ir sertifikuotas produktas dažnai yra brangesnis už analogišką produktą. Pavyzdžiui, kiaušiniai yra keturių kategorijų, nuo ekologiškų, kur vištos lesinamos tik ekologiškais lesalais ir turi galimybę laisvai vaikščioti, bei matyti saulės šviesą iki laikomų narvuose, itin paukščiams nemaloniomis sąlygomis, tad natūralu, kad ir kaina yra didžiausia. Galime įsivaizduoti skirtumą, kur vištos narvelyje uždarytos, nemato saulės šviesos, ir kiaušinius peri ten, kur stovi, o kur višta yra auginama laisvai – turi galimybę išeiti į lauką, lesinama visaverčiais ekologiniais lesalais. Visa tai ūkyje užtikrinti reikalingi papildomi kaštai.  Sertifikuotų ekologinių pašarų, kaina tikrai yra didesnė, negu įprastinių, įsitikinti kokybe galite patys apsilankydami „Rupūs Miltai“ vertingo maisto namuose“, – pasakoja žemės ūkio kooperatinės bendrovės, vienijančios ekologinius ūkius, „BIO LEUA“  direktorius ir ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.

Kaip atpažinti?

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“), pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

„Atėjus pavasariui ar bet kokiam kitam metų laikui, renkantis produktus – vaisius ar daržoves, rekomenduojama atkreipti dėmesį į sezoniškumą. Pavyzdžiui, žiemą mes valgome daugiau mėsos, raugintų, konservuotų ir marinuotų daržovių bei vaisių, tačiau jau yra pavasaris, o netrukus ateis ir vasara, todėl siūlau rinktis tuos produktus, kurių žiemą valgėme mažiau. Išskirti vieno vaisiaus ir daržovės negaliu, nes kaip gydytojui man svarbu, kad žmogus jas valgytų visas. Paprasta to priežastis – įvairovė, kuri mūsų organizmui irgi labai svarbi“, – apie maisto produktų pasirinkimą pasakoja dietologas Edvardas Grišinas.

Per Velykas valgykite viską, tik vėliau sugrįžkite į režimą

Artėja ir viena gražiausių pavasario švenčių – Velykos, per kurias nevengiama nukrauti stalo įvairiausiais patiekalais, gėrimais ir desertais. Be to, pasitaiko manančių, kad toks gausus valgiaraštis gali būti žalingas. Tai visgi kokius patiekalus rekomenduojama tiekti ant šventinio šeimos stalo?

Pasak E. Grišino, į šį klausimą reikėtų atsakyti ne kaip dietologui, o paprastam žmogui, nes šiuo atveju nėra teisingo ar neteisingo atsakymo.

„Viskas priklauso nuo šeimos tradicijų. Be to, dar niekada nebuvo tokio atvejo, kad žmogus valgydamas tuos patiekalus, kuriuos mėgsta, ir akcentuodamas ne patį maistą, o pačią šventę ar kultūrinį įvykį, padarytų žalos savo organizmui. Aš taip pat neatsisakysiu nė vieno pyrago, kurį mano mama iškeps, ir nė vieno kiaušinio, kurį man močiutė nuspalvins. Žmonėms labiau reikėtų sunerimti ne dėl švenčių stalo, o dėl to, ką valgo ir kaip maitinasi paprastomis, t.y. ne šventinėmis dienomis. Tada mes tikrai neturėsime jokių problemų nei su persivalgymu, nei su kažkokiais kitais virškinimo trakto sutrikimais. Taigi, svarbiausia maistu mėgautis, nepersivalgyti ir po švenčių sugebėti grįžti į savo normalų – įprastą maitinimosi režimą“, – teigia E. Grišinas.

Ekologiški produktai palankesni sveikatai

Pastaruoju metu prekybos centruose ar kitose maisto produktų parduotuvėse galima matyti vis didėjančią ekologiškų produktų pasiūlą – vaisiai, miltai, daržovės, mėsa ir netgi pieno produktai. Tad kuo ekologiškas maistas naudingas žmogaus organizmui?

„Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau šiai dienai galima daryti prielaidą, kad tai, kas auginama be pesticidų, kvapiklių, dažiklių ir kitų cheminių medžiagų, tikrai gali būti palankiau sveikatai. Iš tiesų, tai aš visada skatinu žmones išsikelti sau klausimą – kaip 80 proc. to maisto, kurį valgo, yra auginamas ir kokį kelią tas agurkas ar pomidoras nueina, kol patenka ant jų stalo. Tad svarbiausia – paties žmogaus elgsena ir siekiamybė. Jeigu jis bent pažiūrės į ekologišką produktą, tai jau bus ženklas, rodantis, kad šis labiau rūpinasi savo sveikata ir jam nėra vienodai, ką jis deda į savo burną. Na, trumpai tariant, ekologiškai užauginti produktai sveikatai tikrai nepakenks, o galbūt ilgainiui suteiks ir tam tikros naudos“, – sako dietologas E. Grišinas.

Kaip atpažinti?

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Pasak lopšelio-darželio vadovės Birutės Jucevičienės, tai lėmė vienas pagrindinių darželio išsikeltų tikslų – formuoti vaikams sveikos ir teisingos gyvensenos įpročius.

„Darželis yra vieta, kurioje vaikams padedamas pagrindas tolimesnei jų gyvenimo kelionei. Būtent dėl to, nusprendėme vaikams įdiegti supratimą apie tai, kas yra ekologiškas maistas, kuo jis naudingas, svarbus ir kaip šis patenka ant mūsų pietų stalo“, – sako darželio vadovė.

Valgiaraštyje tik ekologiški produktai

Siekiant formuoti sveikesnius vaikų įpročius bei gerinti jų mitybą, darželis pasirūpino, kad naujas vaikų valgiaraštis būtų kuo įvairesnis ir patrauklesnis vaikams. Pasak darželio vadovės, didžioji dalis dabartinio valgiaraščio susideda tik iš ekologiškų ir Lietuvoje užaugintų produktų.

„Vaikai maitinami pagal visai naują valgiaraštį, kurį sudaro aštuoniasdešimt procentų ekologiškų produktų. Jame galima pamatyti įvairių daržovių, vaisių, uogų, liesos mėsos ir pieno produktų. Taip pat sumažinome bulvinių patiekalų ir atsisakėme saldintų gėrimų, kuriuos dabar keičia vanduo arba žolelių arbata be cukraus“, – vardina B. Jucevičienė.

Teigiami pokyčiai po vienerių metų

Nuo darnaus darželio gyvenimo pradžios praėjo jau treji metai. Tad, anot darželio direktorės, šiandien jau galima matyti ir pirmuosius teigiamus pokyčius.

„Žinoma, pirmaisiais metais ryškių pokyčių nebuvo, bet praėjus dar vieniems metams pastebėjome, kad žymiai sumažėjo vaikų sergamumo rodikliai. Pavyzdžiui, per praėjusių metų gripo epidemiją mūsų darželio vaikų lankomumas buvo beveik šimtaprocentinis. Na, ir dar labai svarbus pokytis – puikios vaikų žinios apie tai, kas yra ekologija, kokių produktų reikia valgyti daugiau, o kokių mažiau. Netgi sulaukėme ir tėvų atsiliepimų, kad vaikams grįžus namo šie ima ir padiktuoja, ką jiems reikia valgyti“, – pasakoja darželio vadovė.

Ekologiški produktai – draugiški žmogui ir gamtai  

Kai kalba pasisuka apie ekologiją, galima išgirsti pačių įvairiausių nuomonių, tačiau kad ir kokios jos bebūtų, ekologiškų maisto produktų pasirinkimas – išties sveikintinas. Tokia nuomone dalinasi ir maisto technologė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

„Ekologiški maisto produktai – puikus pasirinkimas ne tik dėl aplinkos tausojimo, bet ir žmogaus sveikatos, nes užauginti be cheminių medžiagų – palankūs gamtai ir žmogui.  Jei tie produktai dar vietiniai, nenukeliavę didelio atstumo, bus šviežesni, o tai reiškia ir daugiau vitaminų bei kitų biologiškai vertingų medžiagų.  Kuo daugiau tokių produktų bus vaikų mityboje, tuo tikėtina augs sveikesni vaikai, o kai vaikai sveiki – laiminga ir visa šeima“, – teigia specialistė.

Kaip atskirti?

Siekiant neapsigauti, derėtų ieškoti ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimos produkcijos, sertifikuotos pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Jo nuomone, saugesnis kelias būtų pradėti nuo PVM lengvatos ekologiškiems maisto produktams, vaisiams ir  daržovėms.

„Idėja tikrai nėra nauja. Bet ji Lietuvoje neįgyvendinta dėl vienos paprastos priežasties – visi, kas siūlo, niekada negalvoja apie biudžetinius šaltinius, kaip bus kompensuojamas didžiulis pajamų praradimas. Nes tokio pakeitimo kaina akivaizdi: biudžetininkams neaugs algos, bus karpomos socialinės programos. Ypač prie dešiniųjų valdžios. Manau, kad svarstydami siūlymą turime plačiai sutarti dėl papildomų pajamų, kas kompensuotų nuostolius trumpuoju laikotarpiu. Saugesnis kelias būtų pradėti nuo ekologiškų maisto produktų, nuo vaisių ir daržovių ir tada turint aiškų šaltinių planą imtis esminės pertvarkos“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Eugenijus Sabutis įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2022 m. nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris būtų sudaromas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,  taip pat ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams.  PVM lengvatą taip pat siūloma taikyti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.

Įsteigė naujų darbo vietų

Šia galimybe pasinaudojo ir Prienų rajone veikianti kepykla „Du Medu“. Jos vadovas Vytautas Račickas atviravo, kad rengti projektą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraišką paskatino galimybė už paramos lėšas įsteigti naujų prekybos vietų. Tad įmonės kepykloje iš verslininko tėvo Jono Račicko laukuose užaugintų ekologiškų grūdų kepama ir per laiką spėjusi išpopuliarėti „Ruginė duona“, pyragai ir sausainiai, aplenkdami tarpininkus, šiandien jau keliauja ir į Vilniuje bei Klaipėdoje atidarytas krautuvėles. Panaudojus apie 117 tūkst. eurų paramos lėšų, atsirado galimybė padengti dalį ten esančių patalpų nuomos mokesčio, taip pat kompensuoti darbuotojų atlyginimą.

Bendrovė „Du Medu“ gyvuoja nuo 2007-ųjų. Atvertęs šį istorijos lapą, ir pats bendrovės vadovas V. Račickas nustebo, kad metai bėga taip greit. „Rodos, neseniai pirmąją ruginę duoną savo kepykloje paragauti išsikepėm sau, paskui vaišinom šeimos pažįstamus ir draugus, šiems padrąsinus, toliausiai nuveždavom parduoti į Prienų turgelį, o dabar tapom žinomi gerokai toliau ir už savo regiono ribų“, – pasidžiaugė jis.

Kepykla garsėja ne tik ekologiška „Rugine duona“, kurios per savaitę čia iškepama iki 1 500 kg, bet ir konditerijos gaminiais. Jų asortimentą papildo nauji, taip pat kepami be jokių cheminių priedų. Bet būtent senasis vartotojų pamėgtas „Medaus pyragas“, kuriam iškepti naudojamas tik ekologiškas verslo partnerio „Medaus namai“ medus, lėmė įmonės pavadinimą – „Du Medu“. Kaip ir daugelio verslininkų, didžiausia V. Račicko svajonė – kad greičiau baigtųsi koronaviruso pandemijos sukeltas chaosas ir kad investuoti projekto pinigai duotų kuo geresnį efektą.

Sąlyga – turėti partnerį

Norintiems gauti paramą pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ keliama sąlyga: pareiškėjai turi turėti partnerį ir bendradarbiauti, t. y. du ūkio subjektai turi būti pasirašę jungtinės veiklos sutartį. Paraiškų skaičius auga: 2016-aisiais gauta vos viena, 2017-aisiais – nė vienos, 2018-aisiais – penkios, 2019-aisiais – šešiolika. Praėjusiais metais paraiškos buvo priimamos tris kartus, jų gauta 27, tiesa, kelios nubyrėjo, liko 20. Iš viso šiam kvietimui buvo skirta 2 881 134  eurai paramos lėšų.

Manoma, kad prie išaugusio priemonės populiarumo galėjo prisidėti ir koronaviruso pandemija, kai tiek vartotojai, vengiantys dažniau vaikščioti po parduotuves, aktyviau pradėjo ieškoti ūkininkų ūkiuose išaugintos ar pagamintos produkcijos, tiek patys ūkininkai ar smulkieji gamintojai vartotojams tapo atviresni – pasiūlė galimybę prekes saugiai išvežioti į užsakovų namus.

Praėjusiais metais dažniausiai buvo prašoma paramos prekybai vietos ūkyje, tiesioginiam produktų pristatymui vartotojams, mobiliajai parduotuvei įrengti, internetinei parduotuvei sukurti. Daugiausia paraiškų buvo teikiama iš daržininkystės ir gyvulininkystės sektorių. Iš viso šiai veiklos sričiai KPP 2014–2020 m. laikotarpiui skirta daugiau kaip 4 mln. eurų paramos suma.

Kas gali kreiptis paramos

Parama paremta bendradarbiavimu žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, todėl paraišką būtina teikti su partneriais, t. y. projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip du subjektai. Pareiškėjais ir partneriai gali būti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekyba, viešieji juridiniai asmenys, veikiantys žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse (gali būti partneriais ir tarpininkais).

Pareiškėjo ir partnerių bendradarbiavimas privalo būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi, pasirašyta prieš pateikiant paraišką. Pareiškėjai ir partneriai projektą įgyvendins kartu kaip vienos projekto grandinės dalyviai. Pareiškėjas per vieną kvietimą gali pateikti tik vieną paraišką gauti paramą. O pareiškėjo ir partnerio dalyvavimas kitose KPP priemonėse, pateikus paraišką pagal priemonės veiklos sritį, neribojamas. Projektui įgyvendinti gali būti paskirtas arba įdarbintas projekto vadovas.

Ką ir kiek finansuoja

Paramos lėšomis galima kurti logistikos centrą – remiama statinių, susijusių su žemės ūkio produkcijos gamyba ir sandėliavimu, statyba, nuomotis prekybos patalpas, pirkti pakavimo ir fasavimo bei perdirbimo įrangą, mobiliąją parduotuvę ant ratų, mokėti už transportavimo išlaidas: degalus, nuomą, paslaugas, taip pat mokėti darbo užmokestį pardavėjui ir projekto vadovui.

Vienam projektui galima gauti iki 120 tūkst. eurų be PVM, nepriklausomai nuo partnerių skaičiaus. Numatytas paramos intensyvumas – 60 proc. tinkamoms finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – tinkamoms finansuoti projekto bendrosioms (bet ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, išskyrus einamąsias bendradarbiavimo išlaidas), einamosioms bendradarbiavimo (bet ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus projekto bendrąsias išlaidas), einamosioms projekto įgyvendinimo bei skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra (bet ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, iš jų – ne daugiau kaip 50 proc. gali būti skirta pardavimų skatinimo reklamos išlaidoms), išlaidoms.

Pareiškėjai ir partneriai turi prisiimti įsipareigojimą sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos vietą ir išlaikyti ją iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, vykdyti prekybą ir aptarnauti ne mažiau kaip 3 tūkst. (stacionariose prekybos vietose) arba 1 tūkst. (laikinose prekybos vietose) pirkėjų per metus, tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas.

Paramos gavėjas gali pateikti iki šešių mokėjimo prašymų (įskaitant avanso mokėjimo prašymą) arba, jei projekte numatytas turtas (visa įranga ir įrenginiai) bus įgyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, iki dešimties mokėjimo prašymų (įskaitant avanso mokėjimo prašymą).

Projekto įgyvendinimo trukmė nuo paramos sutarties pasirašymo dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2023 m. birželio 30 d.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklą „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus ir balus.

Jei projekto grandinės dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, skaičius (skaičiuojami visi projekto grandinės dalyviai, nurodyti veiklos įgyvendinimo taisyklių 11 punkte) yra penki ir daugiau, suteikiama 20 balų, jei nuo trijų iki keturių – 15 balų. Jei produktai vartotojams pristatomi tiesiogiai – 15 balų, jei pardavimai ūkiuose – 10 balų, jei naujos prekybos vietos steigiamos ne ūkiuose – 15 balų.

Kai projekto grandinės dalyviai yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys (atitiktis šiam kriterijui vertinama paraiškos teikimo metu, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis atitinka šį kriterijų), suteikiami 5 balai. Kai yra suplanuotų prekybos vietų skaičius, suteikiama ne daugiau kaip 20 balų (atrankos balai suteikiami pagal paramos paraiškoje numatytą prekybos vietų skaičių): 1 prekybos vieta – 4 balai, 2 prekybos vietos – 8 balai, 3 prekybos vietos – 12 balų, 4 prekybos vietos – 16 balų, 5 ir daugiau prekybos vietų – 20 balų. Jei projekto grandinės dalyviai rinkai tieks skirtinguose žemės ūkio sektoriuose pagamintus ir (ar) perdirbtus produktus, suteikiama 10 balų – už 3 tiekiamus produktus – 5 balai, už daugiau kaip 3 produktus – 10 balų. Jei projektas įgyvendinamas be tarpininkų, suteikiami 5 balai.

Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška nepriimama. Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių, bet joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekami KPP administravimo taisyklėse nurodyti veiksmai. Papildomas šių paraiškų atrankos vertinimas bus atliktas sudarius pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.