Lietuvių vairuotojų kompanijoje yra ir viena moteris – iš Vilniaus kilusi Monika Vingilienė. „Aš manau, kad aš turėjau depresiją. Ir atėjo lūžis. Kažkas prasigeria, kažkas žudosi, o aš išvažiavau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ savo istoriją šį vakarą pasakos Monika.

Prieš trejus metus po skyrybų M. Vingilienė ryžosi kardinaliai keisti gyvenimą ir su aštuonerių metų sūnumi persikėlė gyventi į Angliją. Lietuvoje net nevažinėjusi viešuoju transportu Monika staiga nusprendė, kad būti vairuotoja jai patiktų. „Pajutau, kad tai iššūkis, o man to reikėjo. Ko nors naujo išmokti, ką nors naujo išbandyti“, – savo apsisprendimą aiškina ji. Dar gyvendama Lietuvoje ji išsilaikė autobuso vairuotojo kategorijos egzaminą, o dabar sėkmingai kursuoja Noridžo mieste.

Atsinaujinusioje laidoje „(Ne)emigrantai“ šį vakarą M. Vingilienė pasakos, kaip pirmą kartą sėdo prie dviaukščio milžino vairo. Pajutus jo gabaritus, pasak lietuvės, apėmė siaubas. Visgi Monika pripažįsta, kad ši profesija nėra pati pelningiausia. Visą gyvenimą vairuodamas autobusą turtingas tikrai netapsi, tačiau gyventi galima, sako ji: „Jeigu gerai ir daug dirbi, tai uždirbi. Man su vaiku užtenka.“

Po keturiasdešimtojo gimtadienio iš esmės pakeitusi gyvenimą ir Anglijoje netikėtai naują širdies draugą susiradusi Monika ragina ir kitus nebijoti iššūkių. „Nebijokite imtis naujos veiklos, nebijokite keisti darbo, tai labai padeda. Svarbiausia – mylėti save, tada tave mylės ir kiti“, – šypsosi žavi autobuso vairuotoja iš Lietuvos. Visa M. Vingilienės emigracijos istorija – antradienio vakarą 19:30 val. laidoje „(Ne)emigrantai“ per LRT TELEVIZIJĄ.

Pagal Europos Komisijos prognozes, Lietuvoje per artimiausią laikotarpį pastebimai sumažės jaunų gyventojų, o pensinio amžiaus žmonių daugės. Dėl to vienam darbingo amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m. gali padvigubėti. Pasak profesoriaus, svarbiausias dalykas, apie ką Lietuva turėtų šiuo metu galvoti, - tai socialinio draudimo pensijų indeksavimas, kas jau yra padaryta. Svarbūs yra ir motyvacijos klausimai.

„Geriausias būdas surasti balansą yra turėti dinamišką, augančią ekonomiką, kurioje būtų kuriamos įdomios ir perspektyvios darbo vietos, kurios skatintų lietuvius pasilikti namie. Prie to taip pat prisideda, pavyzdžiui, parama šeimoms su vaikais, apie kurią Lietuvoje taip pat jau pagalvota. Tai verčia pamąstyti esančius Londone, kurie tokios paramos galbūt negauna, ar nevertėtų grįžti namo. Vilnius yra gražus miestas. Kodėl gyventi kitur, o ne čia? Kita vertus, kitose šalyse gali būti geresnės darbo galimybės. Todėl Lietuvai svarbiausia tapti patrauklia vieta gyventi ir dirbti“, - Eltai teigė E. Palmeris.

Nuo šių metų dėl indeksavimo Lietuvoje pakilo vidutinė metinė senatvės pensija, todėl liepą vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 323,75 euro.

Pasak E. Palmerio, prie pensijų tiek prisidėti, tiek jas gauti turi visi vienodai. Švedijoje dauguma dirbančiųjų, išskyrus individualią veiklą vykdantys asmenys, priklauso profesiniam pensijų fondui.

„Nenorima, kad, pavyzdžiui, lėktuvų pilotai gautų naudą iš privalomojo kaupimo vien dėl to, kad kai kurios šalys galvoja, jog jie, pasiekę 60 metų, jau nebegali skraidyti, o kitos, kad gali. Tai individualus dalykas“, - Eltai teigė profesorius.

Ekonomistas Romas Lazutka Eltai sakė, kad kolektyvines pensijų sistemas, darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu, būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, nes dabar tam - palanki ekonominė situacija.

„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai būtų labai lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje, - būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, - Eltai sakė R. Lazutka.

Dar vienas Švedijos išskirtinumas - pensijas kaupiantys asmenys visą informaciją apie kaupiamas lėšas gali lengvai surasti internete, savo duomenimis prisijungę prie savo pensijos sistemos. Pasak E. Palmerio, tai leidžia lengviau sekti savo pensijų kaupimą bei jį koreguoti.

„Vienu metu galiu turėti iki 5 pensijų fondų iš 800. Jeigu mano amžius artėja prie 65 metų, aš turėčiau būti atsargus, kur investuoju savo pinigus. Vis dėlto pats geriausias fondas yra jau numatytasis, nes, kuomet žmogui yra 20 metų, jam nereikia jokių žinių apie pensijų sistemą. Visi 20-mečiai, pradėję kaupti pensijai, kaupia tame fonde be jokių kitų pasirinkimų“, - apie Švedijos pensijų sistemą pasakojo Upsalos universiteto profesorius.

Pasak profesoriaus, pensijų sektorius labai priklauso nuo gyvenimo būdo, tai ypač matoma šalyse, kurios anksčiau turėjo sąsajų su Sovietų Sąjunga. Tokiose šalyse dažniau anksti mirštama dėl alkoholizmo, rūkymo, nesportavimo.

Dėl tokių įsitikinimų iš emigracijos grįžtantys lietuviai praranda jiems legaliai priklausančius pinigus, teigia mokesčių grąžinimo kompanija „RT Tax“.

„Pradėkime nuo to, kad dirbant užsienyje mokesčių deklaracijos teikimas dažniausiai yra privalomas ir šį procesą prižiūri valstybinės užsienio šalių mokesčių institucijos. Pateikus deklaraciją yra tiksliai paskaičiuojama, kokie mokesčiai buvo mokėti, o jeigu yra susidariusi permoka – dalį ar net visus mokesčius galima susigrąžinti.

Mokesčių grąžinimas tėra deklaracijos pateikimo proceso dalis, neturinti nieko bendro su socialinėmis garantijomis. Tai yra legalus asmeniui priklausančių pinigų atsiėmimas iš užsienio valstybės, o nesusigrąžinti mokesčių yra tas pats, kas parduotuvėje palikti grąžą“, – sako įmonės direktorius Žydrūnas Janušauskas.

Anot jo, iš užsienio grįžę emigrantai labiausiai bijo netekti socialinių garantijų. Pasak Ž. Janušausko, socialinės garantijos ir mokesčių deklaracijos teikimas bei mokesčių susigrąžinimas yra tarpusavyje nesusiję, dėl to, kad grąžinami tik pajamų mokesčiai, tuo tarpu socialinio draudimo mokesčiai lieka neliečiami.

„Susigrąžinus dalį ar net visus pajamų mokesčius, nekils jokia grėsmė nei senatvės pensijai, nei darbo stažui, nei galimybei dirbti užsienyje ateityje“, – sako Ž. Janušauskas.

Jo teigimu, sugrįžę emigrantai kartais vengia pateikti mokesčių deklaracijas užsienio šalims, bijodami, kad teks mokesčius sumokėti ir Lietuvai. Tokius įsitikinimus turėtų panaikinti faktas, kad Lietuva su užsienio valstybėmis yra pasirašiusi „Tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo“ sutartis, kurios leidžia išvengti atvejų, kai nuo tų pačių pajamų reikėtų mokėti mokesčius ir Lietuvoje, ir užsienio šalyje, pabrėžiama pranešime.

„Tai reiškia, kad sumokėjus pajamų mokesčius užsienyje, visiškai legaliai dalį ar net visus juos galima ir susigrąžinti, be jokios rizikos, kad atsiras prievolė sumokėti mokesčius dar kartą Lietuvoje. Tai užtikrina tarptautiniai oficialūs dokumentai“, – teigia Ž. Janušauskas.

Deklaracijos pildymas, anot jo, yra svarbus ne tik dėl galimybės atgauti pinigus. Dažnais atvejais šis procesas yra privalomas, o neužpildžius deklaracijos gali grėsti baudos . Tai ypač aktualu savarankiškai dirbantiems (self-employed) Jungtinėje Karalystėje, kurie be išimčių privalo teikti deklaracijas kasmet.

„Yra buvę atvejų, kai į mus kreipiasi žmonės, turintys susikaupusias tūkstantines skolas. Dėl to visada yra rekomenduotina teikti deklaracijas už kiekvienus mokestinius metus. Vis dėlto, net ir susikaupus skolai, ją sumažinti ar visai panaikinti yra įmanoma – kiekvienas atvejis yra individualus“ – sako Ž.Janušauskas.

„RT Tax“ duomenimis, teisingai užpildžiusiems mokesčių deklaracijas lietuviams iš užsienio sugrįžta vidutiniškai apie 804 Eur.

Tai turėjo būti pasakojimas apie Viduržemio jūros saloje apsigyvenusią lietuvaitę Kristiną ir čia atrastą meilę vietos gyventojui. Visgi pokalbis pasisuko netikėta linkme. Laidos kūrėjams Kristina prisipažino du mėnesius ištvėrusi be maisto, o dešimt dienų – netgi be vandens. Emigrantė tikina taip atradusi laimę.

Tradiciškai teigiama, kad be maisto žmogus galėtų ištverti apie porą savaičių, o be vandens – penkias dienas. Kristina sako, kad tai netiesa. Ji tikina, kad šios taisyklės galioja tik tiems, kas psichologiškai nėra pasiruošę. „Jei žmogus nėra aktyvavęs savo kūno biofotoninei energijai, tai jam būtinas maistas, nes jo psichika ir fiziologija neparuošta“, – laidoje „(Ne)emigrantai“ pasakos herojė. „Vegetarai, veganai, žaliavalgiai... Dar kitas šuolis – kai žmogus pereina į biofotoninę energiją“, – dėsto Kristina.

Pašnekovė sako sutikusi ne vieną žmogų, kuris išvis nevalgo ir negeria. Maltoje gyvenanti lietuvė sako, kad čia nėra jokio stebuklo. Tai, anot Kristinos, yra alternatyvus mitybos būdas, kurį jau propaguoja tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, tik Europoje apie tai kol kas mažai žinoma. „Savo laidose rodome įvairiausius žmones su skirtingomis patirtimis ir skirtingais įsitikinimais, Kristina – viena iš tokių. Apie tokį mitybos būdą, kaip ir dauguma žiūrovų, iki  šiol dar nebuvome girdėję. Sužinoti gal ir labai įdomu, tačiau anaiptol jo nerekomenduojame“, – žiūrovus įspėja laidos vedėja Akvilė Kavaliauskaitė.

„Mano tikslas nėra nevalgyti, aš noriu tiesiog pakeisti priežastį, dėl kurios valgau“, – apie savo tikslus pasakoja Kristina. Esmė paprasta – valgyti ne tam, kad išgyventum, o tam, kad pajaustum malonumą bei patirtum naujus skonius. Ir dieta to nepavadinsi, tai veikiau gyvenimo būdas. Du mėnesius maisto atsisakiusi Kristina sako, kad per tą laiką jos formos nepasikeitė – moteris nenumetė nė vieno kilogramo.

Negana to, Kristina tikina, kad žmogus gali visą gyvenimą praleisti ne tik nenurijęs nė kąsnio, bet ir negėręs vandens. Biofotonų energija grindžiamą gyvenimo būdą  moteris vadina aukštesniu mitybos planu. Dviprasmiškus jausmus kelianti Kristinos mitybos teorija atsinaujinusioje LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“, pasak laidos kūrėjų, abejingų nepaliks.

Neįtikėtinomis išvykėlių istorijos ir širdį spaudžiantys sugrįžtančiųjų pasakojimai – kiekvieną antradienio vakarą, 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Kūrėjai pavadinimą nusprendė keisti dėl keleto priežasčių: pirmiausia, kai kurie laidos herojai užsienyje gyvena tik laikinai, be to, vis daugėja grįžtančių emigrantų, kurių istorijos jau du sezonus rodomos rubrikoje „Sveiki sugrįžę“.

„Pati laida liks nepasikeitusi. Kalbinsime lietuvius, gyvenančius užsienyje, taip pat – tuos, kurie sugrįžo ir laimę iš naujo rado Tėvynėje. Jungtinė Karalystė ir Skandinavija – vietos, kur lietuvių daugiausia, taigi kaip ir anksčiau ten keliausime. Taip pat rodysime reportažus iš kraštų, kuriuose dar nesilankėme. Pavyzdžiui, dar nesame filmavę Maltoje. Nustebome, kiek daug ten lietuvių. Istorijas iš šios Viduržemio jūros salos matysite beveik visą rugsėjį. Pirmoji bus apie Mindaugą Statkų, kuris Maltoje pradėjo gyvenimą nuo nulio. Mindaugas dirbo spaustuvėje ir taupė dėl savo svajonės. Dabar jis – nuosavo laivelio savininkas ir kapitonas, ištisas dienas praleidžiantis jūroje. Jo kasdienybė – kaip iš filmo,“ – sako laidą kurianti žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė.

Antrasis „(Ne)emigrantų“ pasakojimas – iš Anglijos. Jono Zimnicko gyvenimo istorija prieš keletą metų nuskambėjo ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvis su amputuota dešine koja išgarsėjo po to, kai laimėjo lengvojo kultūrizmo čempionatą „Miami Pro UK“. Tą kartą visų akys krypo į amputuotą Jono koją, žmonės negalėjo patikėti, kad sunkią fizinę negalią turintis vyras turi tiek jėgų ir ryžto. „Į mane kreipėsi labai daug gerbėjų, dėkojo, kad suteikiau motyvacijos sportuoti ir niekada nepasiduoti. Taip pat atsirado norinčių kartu treniruotis, tapau vienu populiariausių fitneso trenerių Kembridžo mieste. Treniruoju ne tik neįgaliuosius, bet ir visiškai sveikus žmones,“ – laidoje pasakos Jonas.

Pasaulio žiniasklaida neaprašė kitos Jono gyvenimo pusės: „Buvau alkoholikas, gerdavau kiekvieną dieną, negalvojau apie pasekmes. Tapau visišku degradu, nemačiau gyvenimo prasmės“, –  apie juodžiausius savo išgyvenimus kalbės Jonas Zimnickas. Jis nori, kad šį pasakojimą išgirstų tie, kurie nepasitiki savo jėgomis, turi problemų su alkoholiu ir narkotikais. „Žinau, kad daug žmonių jaučiasi niekam nereikalingi, jiems sunku, nes jų niekas neišklauso. Aš irgi buvau toje situacijoje, todėl ir noriu kalbėti viešai, subrendau tai atskleisti ir pasakyti, kas man padėjo“, – „(Ne)emigrantuose“ atviraus pašnekovas.

„Devyniolikos metų Jonas pats, savo noru kreipėsi į gydytoją su prašymu amputuoti koją. Kai įvyko lemtinga operacija – vaikino gyvenimas tarsi sugriuvo, viskas pasikeitė. Jis niekur nerado paguodos, todėl ėmė gerti. Jonas buvo save nurašęs, galvojo, kad daugiau nebus šviesių dienų. Tačiau reikėjo pasiekti visišką dugną, kad galėtų nuo jo atsispirti ir kilti aukštyn“, – sako Anglijoje Jono šeimos namus aplankęs žurnalistas Orijus Gasanovas.

Rubrikoje „Sveiki sugrįžę“ – reportažas apie Kinijoje gyvenusią ir dirbusią Ievą Kakariekaitę. Anglų kalbos mokytoja ten buvo persekiojama policijos ir nuolat apgaudinėjama nesąžiningų taksistų. „Kiekvieną dieną kildavo konfliktai, problemos vis kaupėsi, kol galiausiai nusprendžiau, kad daugiau neištversiu. Grįžau į Lietuvą ir per porą savaičių čia radau net du darbus.“

Sudėtingos derybos

JK ir ES jau kurį laiką įtemptai diskutuoja dėl kelių skyrybų klausimų: kiek JK skolinga ES, kas nutiks sienai su Šiaurės Airija ir kas nutiks JK piliečiams, gyvenantiems Europoje, bei atvirkščiai. Vis dėlto kol kas dar visiškai nėra sutarta, kaip išvengti fizinės sienos su Šiaurės Airija ir kaip po išstojimo vystysis tarpusavio santykiai.

"60–40" – tokius skaičius pasakė britų Tarptautinės prekybos ministras Liamas Foksas, pesimistiškai prognozuodamas šansus, prieš įgyvendinant JK išstojimą iš ES, sėkmingai suderinti abiejų pusių bendradarbiavimo klausimus, ir viešai apkaltino Briuselį, kad ši derybose rodo nepagarbą.

"Manau, kad Europos Komisijos nepagarba stumia mus link nesusitarimo, – L.Foksas teigė britų laikraščiui "Sunday Times". – Mes išdėstėme pagrindus, kuriais remiantis susitarimas galėtų įvykti, tačiau jei ES nuspręs, kad ideologinė manija yra svarbiau nei ekonominė Europos žmonių gerovė, tai bus biurokratų "Brexit", o ne žmonių "Brexit" ir tada bus įmanoma tik viena baigtis."

Lietuviško maisto parduotuvių savininkai skundžiasi, kad mažėja klientų, nes lietuviai grįžta namo.

Vis dėlto, pasak britų dienraščio "The Guardian" šaltinių, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May yra užtikrinta, kad bus pasiektas bendras susitarimas, nepaisant L.Fokso pareiškimų, kad JK yra pasiruošusi vadinamajam "Hard Brexit", kai šalis paliks sąjungą be jokių susitarimų.

Nukentės abi pusės

Politologas Kęstutis Girnius mano, kad jeigu nepavyks pasiekti susitarimo, dėl to nukentės tiek JK, tiek ir pati Europa, nes bendradarbiavimas yra svarbus abiem pusėms.

"Jeigu JK būtų priversta tiesiog išeiti, tai jie patys nukentėtų, tačiau taip pat labai smarkiai nukentėtų ir ES. Ta kieta derybinė pozicija yra labai kenksminga ir, manau, kai kurie europiečiai pradeda dėl jos abejoti. Iš pradžių buvo nuostata, kad reikia padaryti taip, kad išėjimas iš ES britams būtų gana skaudus, jog atbaidytų kitas šalis nuo noro pasitraukti. Vis dėlto, jeigu bus uždrausti kai kurie dalykai, pvz., britai negalės naudotis Galilėjo GPS sistema, tokiu atveju atsiras galimybių, kad britai pradės mažiau bendradarbiauti su ES saugumo klausimais. O jų saugumas, norint kovoti su Islamo valstybe ar kažkuo kitu, yra labai geras", – kalbėjo politologas.

"Problema ta, kad derybose ir pati JK neturi tvirtos pozicijos. Bet Europos kieta pozicija tik pablogins padėtį. Britai yra net pagrasinę, kad jei nepavyks susitarti, tai tų 39 mlrd. eurų, kuriuos yra pasiryžusi mokėti ES, paprasčiausiai nemokės. Tuomet tokio dydžio skylė atsirastų ES biudžete", – pridūrė K.Girnius.

Theresos May vyriausybė siūlo tokias pačias sąlygas sudaryti visiems spėjusiesiems Jungtinėje Karalystėje apsigyventi iki šalies oficialaus pasitraukimo iš ES sudėties. (AFP nuotr.)

Pakenks mūsų įmonėms?

JK patenka tarp penkių šalių, į kurią eksportuojama daugiausia Lietuvos pramonėje pagaminamų produktų, todėl tokia nežinomybė, kaip teigė Pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas, atsiliepti Lietuvos įmonėms gali tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.

"Visų pirma, mes galime pajusti tiesioginį poveikį dėl "Brexit" per mūsų eksportą į Didžiąją Britaniją. Kitas dalykas, kurį yra ganėtinai sudėtinga pamatuoti, galbūt netiesioginis poveikis per eksporto srautus į kitas Europos šalis. Tarkime, jeigu vokiečių įmonė gauna mažesnį užsakymą iš JK, o ta įmonė dirba su mūsų gamintoju, tada ir mūsų gamintojas gali gauti mažesnį užsakymą", – sakė A.Izgorodinas.

Pasak jo, per šių metų penkis mėnesius pramonės eksportas į JK išaugo 6 proc, tačiau yra segmentų, kurie rodo ir neigiamus rezutatus. Pastebimas transporto priemonių eksporto mažėjimas (26 proc.), metalų, mašinų, įrenginių (8 proc.) ir tekstilės (9 proc.).

"To priežastys galėtų būti dėl neapibrėžtumo prastėjanti JK ekonominė situacija, didelis svaro sterlingo kritimas, o tai yra nelabai gerai mūsų pramonei, nes tiesiogiai nukenčia mūsų konkurencingumas. Taip pat turbūt svarbiausia priežastis, dėl ko gali lėtėti mūsų eksportas į JK, tai dėl psichologinių aspektų. Įmonės šiuo metu mato tam tikrų neapibrėžtumų, kokios bus prekybos taisyklės, tad dalis mūsų įmonių tiesiog perorientuoja savo eksportą į kitas rinkas Centrinėje Europoje ir Skandinavijos šalyse", – teigė A.Izgorodinas.

"Jei po "Brexit" derybų būtų įvesti tik kuklūs tarifai ar muitai, tai neturėtų turėti didesnio poveikio Lietuvos įmonėms. Bet yra pavojus, kad jei nebus susitarta ir viskas baigsis vadinamuoju "Hard Brexit", tai bus spaudimas ir iš vienos, ir iš kitos pusės imtis kraštutinių priemonių ir, tikėtina, dėl to nukentėtų ir JK, ir ES", – tikino politologas K.Girnius.

Jei po "Brexit" derybų būtų įvesti tik kuklūs tarifai ar muitai, tai neturėtų turėti didesnio poveikio Lietuvos įmonėms.

Perkelia verslus

JK Pirkimo ir tiekimo instituto duomenimis, vienas iš septynių Europos kompanijų su JK tiekėjais jau yra iš dalies arba visiškai perkėlę savo verslus ir padalinius iš JK. Institutas taip pat atkreipė dėmesį į išaugusias kainas nuo "Brexit" referendumo pradžios ir prognozuoja, kad jos ir toliau augs. Negana to, beveik 20 tarptautinių bankų iš JK jau perkėlė savo centrus į Frankfurtą. Ar tai galimybė Lietuvai prisivilioti iš Britanijos bėgančių įmonių investicijų?

"Aš sakyčiau, kad jeigu palieki Angliją, tai tu nori arba į Paryžių, arba į Berlyną. Veikiausiai įmonės tiesiog grįš į savo gimtąsias šalis. Nemanau, kad "Brexit" atvers duris, kurios suteiks Lietuvai nepaprastai puikias galimybes pritraukti verslus, nes panašiai galvoja ir kitos šalys. Ne tiek, kad Vilnius būtų labai nepatrauklus, lyginant su didžiaisiais miestais, bet dėl to, kad kompanijos tiesiog grįš į savo gimtinę", – teigė K.Girnius.

"Lietuva galėtų mėginti privilioti tam tikras įmones, bet nemanau, kad tai būtų labai sėkminga. Jeigu norima privilioti kompanijas į mūsų šalį, tai Vyriausybė turėtų skirti tam daug daugiau dėmesio, mėginant kaip nors prisidėti prie kompromiso radimo", – manė politologas.

Vis dėltoi A.Izgorodinas matė daugiau perspektyvų: "Paslaugų centrams, gamybos įmonėms ar finansų kompanijoms, kurioms svarbu turėti registraciją Europoje, žinoma, tai yra labai nebloga galimybė Lietuvai pritraukti papildomų investicijų."

Grįžta lietuviai

Štai mūsų šalies piliečiai, emigravę į JK, dėl susiklosčiusios situacijos kol kas jaučiasi ramiai, taip teigė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Vis dėlto ji pastebėjo, kad vis daugiau lietuvių dėl "Brexit" planuoja keliones atgal į gimtinę.

"Prieš penkerius ar daugiau metų čia atvykę lietuviai jaučiasi gana ramiai. Po "Brexit" įsigaliosiantis naujas "Settle" statusas garantuotas visiems čia atvykusiems ir pragyvenusiems penkerius metus. Esant pereinamąjam laikotarpiui, kurį siūlo Theresos May vyriausybė, tokias pačias sąlygas suteiks visiems, spėjusiems atvykti iki JK oficialaus pasitraukimo iš ES sudėties. Tačiau pastebima tendencija planavimo grįžti į Lietuvą. Santykinai nemaža dalis lietuvių jau pradeda grįžti arba planuoti grįžimą iš karto po "Brexit", – pasakojo D.Asanavičiūtė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, britų vyriausybinės ir nevyriausybinės organicazijos deda daug pastangų ir resursų pateikiant migrantams aiškiai suprantamą informaciją apie ES piliečių teises po JK pasitraukimo iš ES sudėties. Organizacijų vadovai kviečiami viešų diskusijų, stengiantis išsiaiškinti didžiausias baimes ir nepakankamai išaiškintas sritis, o informacija gyventojus pasiekia per spaudą, socialinius tinklus. Vis dėlto nežinomybės laikotarpis atneša daug suirutės verslus JK įkūrusiems lietuviams.

"Lietuviai, sukūrę verslus JK, kurie susiję su ES šalimis ar įdarbinę ES šalių piliečius, taip pat išgyvena nežinomybės laikotarpį dėl būsimų muitų, darbininkų atsivežimo ir legalizavimo. Lietuviško maisto parduotuvių savininkai skundžiasi, kad mažėja klientų, nes lietuviai grįžta namo", – teigė D.Asanavičiūtė.

Perskaičiuoti balai

Į "Kauno dieną" kreipėsi kelerius metus JAV gyvenusi, tačiau dabar į Lietuvą grįžusi kauniečių šeima. Juos papiktino Lietuvos švietimo sistemos spragos, kurios beveik užveria emigrantams aukštųjų mokyklų duris.

Kaunietė Vilma pasakojo, kad keleriems metams į JAV jų šeima nusprendė išvykti, nes sūnus – sportininkas. Lietuvoje jam buvo sudėtinga suderinti mokslus vidurinėje mokykloje ir sportą, o už Atlanto tokia galimybė buvo. Sūnus JAV mokėsi kelerius metus ir įgijo vidurinį išsilavinimą.

Kauniečiui sekėsi mokslai, jis ten gaudavo aukščiausius įvertinimus. Amerikoje mokiniai vertinami kitokia sistema. Čia rašomi ne pažymiai, o įvertinimai raidėmis. Tad lietuvio atestate pažymėti "A" balai.

Grįžus į Lietuvą, raidėmis žymimą mokslo įvertinimą reikėjo perskaičiuoti ir paversti dešimtbale vertinimo sistema. Kadangi jaunuolis JAV rinko aukščiausius įvertinimus, kauniečių šeima tikėjosi, kad ir Lietuvoje bus pripažinta, jog jis mokėsi dešimtukais. Tačiau atsitiko visiškai kitaip. Paaiškėjo, kad svetur vidurinį išsilavinimą įgiję lietuviai savo šalyje niekada nebus dešimtukininkais.

"Iškilo problemų, nes ten išduoti atestatiniai pažymiai turi atitikti Lietuvos. Vyksta perskaičiavimai ir atsiranda neteisybė. Studijų kokybės vertinimo centras perskaičiuoja balus. Ir su darbuotojais diskutavau, kad sukurta tokia sistema, jog, perskaičiuojant balus iš JAV sistemos į lietuviškąją, balas visada mažėja. Jei ten gavo "A" įvertinimą (tai yra aukščiausias balas), Lietuvoje bus 9,7 balo. Kad ir kaip gerai ten mokeisi, čia vis tiek būsi prastesnis. Paradoksas, kad, perskaičiavus balus, labai gabių vaikų balų vidurkis Lietuvoje tampa mažesnis", – stebėjosi Vilma.

Tad, perskaičiuojant balus į lietuvišką sistemą, anglų kalba nurodoma kaip gimtoji. Nors ir taip aišku, kad būtent lietuvių kalba yra gimtoji.

Kita gimtoji kalba?

Dar viena problema, su kuria susidūrė vidurinį išsilavinimą užsienyje įgijęs jaunuolis, – gimtoji kalba. Tarsi dėl to neturėtų kilti klausimų, juk lietuvis užsienyje praleido vos porą metų. Tačiau Lietuvos institucijos nusprendžia, kad jei vaikas mokyklą baigė JAV ir turi šios šalies mokyklos atestatą, jis pakeitė ir gimtąją kalbą. Lietuvio gimtoji kalba staiga oficialiai tampa anglų.

"Jis JAV mokykloje, žinoma, nelaikė lietuvių kalbos egzamino. Tad, perskaičiuojant balus į lietuvišką sistemą, anglų kalba nurodoma kaip gimtoji. Nors ir taip aišku, kad būtent lietuvių kalba yra gimtoji. Dėl tokio priskyrimo dar žemėja balų vidurkis", – stebėjosi mama.

Studijos kitur

Kaunietę stebina valdžios dažnai kartojamos viltys, kuriami neaiškūs projektai, kaip paskatinti emigrantus sugrįžti į Lietuvą. Ji neabejoja, kad, esant tokiai švietimo sistemai, emigrantai tik atbaidomi nuo sugrįžimo.

"Mūsų šeima skatina lietuvybę, todėl ir grįžome į Lietuvą, tačiau mūsų atveju tampa sudėtingiau studijuoti Lietuvoje aukštosiose mokyklose", – tikino mama.

Anot jos, sūnus norėjo Lietuvoje įgyti prestižinę specialybę, kur stojant yra kiekvienas balas svarbus. Šiuo atveju mūsų šalies švietimo sistema sumenkino jaunuolio mokslo pasiekimus, todėl šeima nusprendė studijas pasirinkti tarptautiniame universitete.

"Jei vaikas nori stoti į tą specialybę, kur yra didelis konkursas, visi po kablelio esantys skaičiai yra svarbūs. Išvykus į geresnę švietimo sistemą turinčią šalį, sūnus mokėsi JAV 16-oje vietoje esančioje mokykloje, dabar, grįžęs į problemiškesnę švietimo sistemą, tampi prastesniu mokiniu? Tai įvertinę, mes išsigandome, nes šiuo atveju nuo mūsų niekas nepriklausė, todėl pasirinkome tarptautinį universitetą. Kitaip sakant, mano sūnui uždaryti norimų Lietuvos universitetų ir čia įgyjamų specialybių keliai", – problemą vardijo Vilma.

Ji tikino, kad sūnus tikrai galėjo įstoti ir į Lietuvos aukštąją mokyklą, tačiau ne į tas specialybes, kurias jis norėtų. Anot moters, studijuoti būtų galima nebent ten, kur surenkama mažai studentų ir yra mažas stojimų konkursas.

Palengvina stojimą?

Švietimo ir mokslo ministerija laikosi kitokios pozicijos – dabar galiojanti balų perskaičiavimo sistema esą palengvina stojimą į Lietuvos universitetus vidurinį išsilavinimą užsienyje įgijusiems jaunuoliams.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas aiškina, kad  skirtingos šalys turi skirtingas balų skaičiavimo sistemas.

"Jei stojantysis baigė mokyklą užsienyje ir nėra laikęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, vietoj šio egzamino, skaičiuojant konkursinį balą, imamas jo turimas mokomosios kalbos egzamino įvertinimas. Tai daroma siekiant sudaryti palankias sąlygas grįžti į Lietuvą studijuoti užsienyje besimokantiems lietuviams, kurie neturi galimybės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Jei studijos, į kurias pretenduoja užsienyje išsilavinimą įgijęs stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba, jis turi įrodyti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį", – aiškino viceministras.

Anot G.Viliūno, ministerijos žiniomis, kasmet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja bent pusantro šimto užsienio lietuvių, nes yra sukurta skatinimo sistema. "Skatinant užsienio lietuvius studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, užsienio lietuviams prie apskaičiuoto konkursinio balo pridedamas vienas papildomas balas, o asmenims, užsienyje baigusiems lietuviškas mokyklas, – dar vienas papildomas balas.

Be to, užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvoje, konkurso būdu gali pretenduoti į paramą studijoms – stipendiją ir socialinę išmoką, kuri priklauso nuo socialinės studento padėties. Tad užsienyje mokyklas baigusiems lietuviams durys tikrai neužvertos, kviečiame visus, svarstančius grįžti į tėvynę studijuoti, pasinaudoti studijų Lietuvoje galimybėmis", – komentavo G.Viliūnas.

Daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos darbininkų užsiregistravo darbui Rusijoje nuo rugsėjo, rašo "Wall Street Journal", remdamasi turimais Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis.

Taip Rusija galėjo pažeisti Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria siekiama apriboti pinigų srautus iš užsienio į Šiaurės Korėją ir taip priversti Phenjaną atsisakyti savo branduolinių ambicijų, JAV leidiniui sakė oficialiojo Vašingtono atstovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija šios informacijos nekomentuoja.

Anot „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, jeigu emigrantas kelerius metus Lietuvoje neatliks jokių veiksmų – nesigydys, nesimokys, nesikreips pašalpų ir kitų dalykų, įrodančių jo sąsajas su Lietuva, bus automatiškai laikoma, kad jis išvykęs.

„Tokiu atveju ketinama neskaičiuoti jokių įmokų ir nedidinti jo skolos, nes dabar teorinė skola didėja, nors ji yra neteisinga, kadangi tie žmonės tikrai nesinaudoja jokiomis teisėmis Lietuvoje. Tai būtų gera žinia tiems, kurie kažkodėl vengia deklaruoti savo išvykimą“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R.Karbauskis.

„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad toks žingsnis palengvins ir emigravusių žmonių gyvenimą, ir „Sodros“ veiklą.

„Tiems asmenims, kurie trejus ar penkerius metus, dėl to apsispręs Seimas, neturi jokio santykio su Lietuva – nei dirbo, nei mokėsi, nei buvo Darbo biržoje – iš principo laikyti, kad jie yra išvykę ir neformuoti prievolių ir nei tų žmonių erzinti, kurie galbūt, mes tikimės, grįš kažkada į Lietuvą, nei mums patiems, institucijai, dirbti tą darbą, kuris kartais nesukuria jokios pridėtinės vertės“, – antradienį po susitikimo su „valstiečių“ lyderiu pranešė „Sodros“ vadovas. 

Pasak jo, tokių žmonių gali būti apie 100 tūkst., jie skolingi apie 100 mln. eurų sveikatos draudimo įmokų.

M. Sinkevičiaus teigimu, emigrantų skolos už trejus metus siekia vidutiniškai apie 1 tūkst. eurų, nes kiekvieną mėnesį jiems reikia sumokėti po 30 eurų. 

„Žmonės, kurie yra išvykę ir dėl tam tikrų priežasčių nedeklaravę to išvykimo, nežinojo, kad reikia, arba nenori nutraukti tam tikto ryšio su Lietuva, jie tampa mūsų skolininkais tam tikra prasme, bet turi sveikatos draudimą kitose šalyse, o kai mes išieškome iš jų tas sumas, jie įrodo, kad yra drausti kitur, ir mes turime jiems pinigus grąžinti“, – sakė M. Sinkevičius. 

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tuo metu Seimo opozicijoje esantys parlamentarai skeptiškai įvertina tokią valdančiųjų idėją. 

„Jie („Sodra“ – BNS) turi pinigų perteklių? Kiti, kurie moka mokesčius sąžiningai, sumokės už tuos, kurie nesumokėjo?“ – BNS stebėjosi Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Jis siūlo revizuoti visus emigravusius „Sodros“ skolininkus ir tada spręsti, kam nurašyti skolas, o iš ko išsireikalauti.

„Visų atvejų į vieną krūvą neversčiau, nes jie skirtingi. Tokios visuotinės mokestinės amnestijos dar nesame darę, visos skolos analizuojamos individualiai, aiškinamasi, kaip skolos susidarė“, – kalbėjo parlamentaras.

Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad gali būti piktnaudžiaujama ir kad emigrantai po kelerių metų Lietuvoje gydysis visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

„Sumokės kelis eurus ir Lietuvos piliečių sąskaita brangias operacijas darysis? Ir dabar yra problemos, kad atvažiuoja, susimoka už trumpą laiką ir gauna paslaugas, kurias kartais vietinis pilietis, kuris moka visą gyvenimą, sunkiai prieina“, – BNS pareiškė A. Sysas.

Jis siūlo, kad tokia amnestija būtų taikoma nebent emigrantams, išvykusiems prieš 15 ar daugiau metų.

„Reikia nustatyti emigracijos laikotarpį. Jeigu žmogus nebuvo 15 metų Lietuvoje, tai gal ir logiška. Ir kiek tokių žmonių yra. Bet kas gali paneigti, kad tas ilgalaikis, sužinojęs, kad jam nubraukė j įsiskolinimus, kitą dieną atvažiuos ir pasakys: esu Lietuvos pilietis, prašau suteikti man paslaugas“, – kalbėjo A. Sysas.

Atleidus visus emigrantus nuo sveikatos draudimo įmokų, parlamentaras siūlo jiems aiškiai pranešti, kad jiems nebus teikiamos nemokamos paslaugos, išskyrus skubią medicinos pagalbą.

„Sodros“ vadovas BNS tikino, kad idėja dėl emigrantų skolų nurašymo aptariama jau seniai. 

M. Sinkevičiaus teigimu, šiemet „Sodra“ tikisi išieškoti apie 25 mln. eurų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų – maždaug tiek, kiek ir pernai. Pasak jo, tiek skolų daugiausia sukaupė ne emigrantai, o Lietuvos gyventojai.

Norint įgyvendinti naują tvarką, bus rengiamos įstatymų pataisos.