Šios priemonės trečiadienį pristatytos Vyriausybės posėdyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Stiprindami ambasados Londone pajėgumus siekiame sukurti palankias sąlygas JK gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kuriems asmens dokumentai reikalingi teisinio statuso po „Brexit“ įtvirtinimui“, – pranešime spaudai teigė viceministras Albinas Zananavičius.

Pasak jo, sparčiai auga skaičius lietuvių, besikreipiančių į ambasadą Londone dėl asmens dokumentų keitimo. Dėl šių priežasčių siūlomas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kurios numatytų galimybę pasitelkti išorės paslaugų tiekėjų paslaugas priimant dokumentus iš Lietuvos piliečių asmens dokumentų keitimui.

Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat patvirtino teisėkūros priemonių sąvadą, kurios reikalingos pasirengti galimam Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos be susitarimo.

„Šiomis teisėkūros priemonėmis siekiama sušvelninti JK išstojimo neigiamus padarinius ir, remiantis vieningais principais. (...) Padarysime viską, kad Lietuvos piliečiai nepatirtų jokių teisinių nesusipratimų, kad būtų užtikrintos jų teisės“, – pranešime spaudai teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ministerijų ir kitų valstybės institucijų parengtose Teisėkūros priemonėse numatyta taikyti  pereinamąjį laikotarpį, jei tai neprieštarauja ES teisei, iki 2020 metų pabaigos ar vėlesnės datos.

Pasak Vyriausybės, siekiama, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES be susitarimo turi sukelti kuo mažiau neigiamų pasekmių Lietuvos piliečiams bei verslo subjektams, Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams ir veiklą vykdantiems JK verslo subjektams.

Taip pat siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas išsaugoti iki išstojimo dienos įgytas piliečių teises ir užtikrinti verslo veiklos tęstinumą, kiek įmanoma, išlaikant esamą teisinį reguliavimą ir JK prilyginant ES ir Europos ekonominės erdvės šalims.

Britanija turi palikti Europos Sąjungą kovo 29 dieną – su sutartimi dėl būsimų santykių ar be jos. JK įstatymų leidėjai yra pavedę vyriausybei pataisyti kai kurias susitarimo dalis, nors ES tvirtina, kad pakartotinų derybų šiuo klausimu nebus.

Vos gimusią mergaitę tėvai išsivežė gyventi į Šveicariją, o po šešiolikos metų nusprendė, kad dukrai geriausia mokslus baigti būtent Lietuvoje.

„Per ašaras sėdau į lėktuvą. Prisimenu pirmą mėnesį, kai reikėjo eiti į mokyklą. Visą kelią verkdavau ir maldaudavau mamos, ar jau galiu grįžti namo. Niekas su manimi nebendravo, būdavau kampe. Man buvo kultūrinis šokas”, – kaip didžiausią košmarą pirmas dienas Lietuvoje prisimena mergina.

Niekas su manimi nebendravo, būdavau kampe. Man buvo kultūrinis šokas.

Besimokydama Vilniuje – iš pradžių privačioje vidurinėje mokykloje, po to Vilniaus universitete – Patricija dažnai sulaukdavo pašaipų ir apkalbų. Daug kas nesigilino, kad iš užsienio atvykusi tautietė nemoka normaliai kalbėti lietuviškai. Lietuvoje sutiktas Tomas tapo ramsčiu baigiant universitetą.  „Visą laiką žinojau, kad Lietuvoje aš tik laikinas svečias. Vis tik Šveicarija man tapo labai svarbi, negalėjau imti ir tiesiog pamiršti šios šalies, – sako Patricija, galiausiai nusprendusi sugrįžti ten, kur užaugo. – Plėšiausi: esu čia – pasiilgstu Lietuvos, esu ten – pasiilgstu Šveicarijos. Nėra viduriuko, nuolat ko nors trūksta, pasiilgstu žmonių.”

Su mylimuoju grįžusi į Lozaną, pora viską turėjo pradėti iš naujo. Nors didžiąją gyvenimo dalį Patricija gyveno Šveicarijoje, įsikurti su mylimuoju ten nebuvo labai lengva. „Net paprastą darbą gauti sunku. Bandžiau eiti į kavines, į parduotuves – be šansų. Niekur manęs nepriėmė. Tam yra kvalifikuoti žmonės. Ten net pardavėjos specialiai paruošiamos”, – sako Patricija. Ne ką lengviau Šveicarija sutiko ir jos mylimąjį – programuotoją Tomą. Vyras tris mėnesius savo gyvenimo aprašymą siuntė įvairioms įstaigoms, kol galiausiai gavo programuotojo darbą iš namų. Kokios algos ir kokios išlaidos laukia emigrantų Šveicarijoje – jau šiandien 19.30 val. laidoje „(Ne)emigrantai” per LRT televiziją. Reportažus rengia Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.

Šių metų sausį emigrantus kvietė grįžti koncerno SBA valdoma baldų grupė bei pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“. Be šių įmonių, anksčiau Jungtinėje Karalystėje lankėsi ir darbo galimybes Lietuvoje pristatė personalo konsultacijų įmonė „Strategic staffing solutions“ bei pastatų administravimo įmonė „Mano būstas“.

Apie šiuos susitikimus panešusi lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė BNS sakė, kad „susidomėjusių tikrai yra“.

Taikosi į Britanijoje gyvenantį jaunimą

„Žemaitijos pieno“ atstovai lankėsi Birmingemo universitete, kur susitiko su ten studijuojančiais lietuviais.

Anot bendrovės investicijų ir plėtros direktoriaus Kęstučio Trečioko, gamyboje nuolat trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl labiausiai stengtasi sudominti dar besimokantį lietuvių jaunimą.

„Mes pasirinkome strategiją – perlų rinkimą. Aišku, tai užtrunka, bet vienas iš tokių žingsnių lankantis Jungtinėje Karalystėje – susitikti su studentų bendrijos nariais ir perduoti jiems žinią, kad jie čia yra laukiami ir kai apsispręs, galės grįžti ir tikrai gauti darbo“, – BNS sakė K. Trečiokas.

„Kalbėjome, be abejo, ir su išvykusiais, ir ten gyvenančiais tautiečiais, mes patvirtinome, kad šiandien pat, jei atvyktų, gautų darbą. Bet vienas iš mūsų tikslų buvo būtent susitikti su jaunuomene, kuri mums yra labiausiai reikalinga (...). Be abejo, jie nori ir mokslus baigti“, – pridūrė jis.

Anot K. Trečioko, įmonėje labiausiai trūksta gamybos technologų, chemikų, marketingo, rinkodaros specialistų.

Pasak D. Asanavičiūtės, „Žemaitijos pieno“ atstovai per savaitę surengė daugiau nei 20 darbo pokalbių.

Didesnės grįžtančiųjų bangos tikimasi po „Brexit'o“

SBA grupės atstovai teigia, kad darbo galėtų pasiūlyti mažiausiai pusšimčiui įvairios kvalifikacijos žmonių.

Iš pokalbių ir reakcijų matome, kad kai kurie tautiečiai jau tvirtai apsisprendė grįžti ir dabar dairosi, kur galėtų įsidarbinti Lietuvoje.

Grupės Viešųjų ryšių projektų vadovas Petras Lingė sako, kad išskirtinių sąlygų emigrantams nėra, bet norima parodyti, kad Lietuvoje atlyginimai nėra maži, palyginti su pragyvenimu čia ir Jungtinėje Karalystėje.

„Specialių sąlygų nėra. Negalime išskirti, nes tai būtų vietinių darbuotojų diskriminacija. Tiesiog kviečiame juos dalyvauti kartu su vietiniais žmonėmis, kad teiktų pasiūlymus. Visi įsivaizduoja, kad Lietuvoje neįmanoma užsidirbti, pragyventi už tą algą. Norėjome parodyti, kad tos algos nėra mažos, palyginus su pragyvenimo kaštais čia ir tenai, ir čia emocinis ryšys yra“, – BNS komentavo P. Lingė.

SBA grupė anksčiau skelbė, kad priklausomai nuo kvalifikacijos ir pareigų, grupės įmonėse galima uždirbti 1–2 tūkst. eurų „į rankas“.

SBA grupės personalo vadovas Edis Kasperavičius tvirtina, kad įmonėje per pastaruosius penkerius metus įsidarbino kelios dešimtys grįžusių emigrantų – jie dirba meistrais, technologais, operatoriais, inžinieriais, planavimo ar verslo vystymo vadovais.

Anot E. Kasperavičiaus, didesnės grįžtančiųjų bangos tikimasi paaiškėjus „Brexit'o“ likimui.

„Iš pokalbių ir reakcijų matome, kad kai kurie tautiečiai jau tvirtai apsisprendė grįžti ir dabar dairosi, kur galėtų įsidarbinti Lietuvoje. Manome, kad susidomėjusiųjų turėtų padaugėti po kovo 29 dienos, kai įvyks tikrasis „Brexit'as“, – BNS komentavo E. Kasperavičius.

„Mano būsto“ personalo departamento vadovės Algės Jablonskienės teigimu, per metus įmonė sulaukė penkių emigrantų, grįžusių iš Jungtinės Karalystės.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso į Lietuvą grįžo beveik 29 tūkst. šalies piliečių.

Net 75 proc. užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatina turizmą į Lietuvą, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 metų pabaigoje atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, 85 proc. respondentų mano, kad ir negyvenant Lietuvoje galima dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. 8 proc. dalyvavusių apklausoje visgi mano, kad trukdžių dalyvauti yra - pagrindinėmis priežastimis jie nurodė požiūrį į išvykusius („jaučiuosi nepageidautinas“, 79 proc.), informacijos trūkumą (46 proc.).

16 proc. respondentų nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. tokios galimybės neatmeta kada nors ateityje.

89 proc. respondentų taip pat pažymėjo, kad jiems gyvenant užsienyje yra svarbus tautinis identitetas, kurį jie išlaiko palaikydami ryšius su giminėmis ir draugais Lietuvoje (92 proc.), sekdami lietuvišką žiniasklaidą (76 proc.), bendraudami su vietos lietuviais (68 proc.), laikydamiesi lietuviškų tradicijų, švęsdami lietuviškas šventes (68 proc.) ir kt.

16 proc. respondentų nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. tokios galimybės neatmeta kada nors ateityje. 57 proc. planuojančių grįžti į Lietuvą grįžimui rinktųsi savo gimtąjį regioną. Svarbiausi veiksniai svarstant grįžimą yra likusi šeima ir draugai (64 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (42 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (35 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (28 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (16 proc.), palankios sąlygos pradėti verslą (15 proc.). 16 proc. respondentų, nurodę priežastis „situacija Lietuvoje gerėja“, „nebepalikčiau artimųjų“, „išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje“, „emigracija yra sunkesnė nei maniau“, teigė, kad dabar iš Lietuvos nebeišvyktų.

22 proc. respondentų mano, kad į Lietuvą negrįš niekada, nes jau susikūrė gyvenimą užsienyje, užsienyje gyvena visa šeima, netenkina Lietuvoje esantys žemi atlyginimai.

Pagrindiniais naujienų iš Lietuvos šaltiniais užsienyje gyvenantiems lietuviams, apklausos duomenimis, yra lietuviška internetinė žiniasklaida (53 proc.), Lietuvoje gyvenanti šeima ir draugai (19 proc.), lietuviškas radijas ir televizija (13 proc.), lietuvius jungiantys socialiniai tinklai (10 proc.). Užsienio lietuvius Lietuvos žiniasklaidoje labiausiai domina ekonominės padėties Lietuvoje tema (35 proc.) ir vidaus politikos aktualijos (34 proc.).

2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ketina dalyvauti 67 proc. respondentų, dar 14 proc. nurodė esą neapsisprendę.

Užsienio lietuvių poreikių apklausa atliekama įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programą, kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Naudingiausiomis šios programos priemonėmis respondentai pripažino užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą (60 proc.), kultūros puoselėjimą (53 proc.), lituanistinį švietimą (50 proc.), užsienio lietuvių informavimą (38 proc.), diasporos profesionalų telkimą (19 proc.).

Internetu vykdytoje apklausoje dalyvavo 1851 užsienio lietuviai (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau 6 mėnesius) iš 61 šalies. Daugiausia respondentų - iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV, Vokietijos ir Belgijos. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 10 metų ir ilgiau užsienyje gyvenantys lietuviai.

Emigrantė sako, jog dirba savo svajonių darbą, nepaisant to, kad klientų pasitaiko itin įnoringų. „Vienas klientas nori, kad ilgaplaukį šuniuką apkirpčiau kaip meškiuką, nors jam plaukų negalima nukirpti. Visko būna. Prašo liūtuką padaryti – lieka pūkuota galva, beplaukis kūnas, letenytės ir uodegos galas pūkuotas“, – laidoje pasakos ji.

Nors dabar Simona su šypsena veide kiekvieną dieną kerpa ir šukuoja gyvūnus, dar visai neseniai jos gyvenimas buvo kitoks. Prieš atidarant nuosavą šunų kirpyklą, moteriai teko išbandyti ne vieną sunkų darbą – pavyzdžiui, valyti butus ką tik pastatytuose namuose. Sprendimas palikti Lietuvą taip pat nebuvo lengvas. Simona 7-erius metus darbavosi tame pačiame restoranų tinkle – atlyginimą gaudavo neblogą ir žinojo: svetur teks viską pradėti iš naujo, o ar pasiseks – nežinia.

Situaciją pakeitė netikėtai susiklosčiusios aplinkybės: „Lietuvoje ėmė nesisekti. Nesisekė meilė ir nuo darbo buvau pavargusi. Galvojau, kad reikia kažką daryti. Mama prieš išvažiuojant paklausė, kada grįšiu. Sakau, jeigu bus viskas gerai, negrįšiu, o jeigu ne – tai greitai.“ Dvi paros mikroautobuse ir Simona atsidūrė Ispanijoje. Nors ispaniškai ir nekalbėjo, netrukus įsidarbino kavinėje.

Visgi kuo toliau, tuo mažiau laiminga ji jautėsi dirbdama maitinimo įstaigose, ėmė galvoti apie kardinalius pokyčius. Ji metė darbą kavinėje ir pasiryžo įveikti katalikų piligriminį kelią, besidriekiantį net 800 kilometrų. Šiais laikais juo keliauja veikiau ne katalikai, o tiesiog save atrasti norintys ar iššūkių ieškantys žmonės. Po kelionės, Simonos požiūris į tai, kas svarbu ir kas ne, pasikeitė iš esmės.

Anksčiau ji manė, kad laiminga bus tada, kai uždirbs daug pinigų ir turės daug gražių daiktų. Įveikusi piligrimų kelią, išmoko įžiūrėti grožį kasdienybės akimirkose. „Anksčiau rūpėdavo nuolaidos, reikėdavo eiti apsipirkti. O po Jokūbo kelio viskas pasikeitė“, – sako lietuvaitė. Nuėjusi Jokūbo kelią, ji atrado ne tik savo svajonių profesiją, bet ir gyvenimo meilę – ispaną Felipę. Simonos laimės paieškos – „(Ne)emigrantuose“ šį vakarą 19:30 val. per LRT Televiziją.

„Vis daugiau ir daugiau lenkų sugrįžta, ir aš tuo džiaugiuosi, nes nedarbo lygis Lenkijoje yra itin žemas. Grąžinkite mums mūsų žmones“, – BBC kalbėjo M. Morawieckis.

Tačiau, pridūrė jis, jei lenkai nori pasilikti Didžiojoje Britanijoje, jiems turi būti sudarytos visos galimybės, kokias jie turi šiuo metu. Premjero teigimu, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė jam tai užtikrino.

Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, M. Morawieckis tikino, kad Lenkijoje nedarbo lygis yra itin žemas, o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siekia 5,5 proc. „Taigi, tikiuosi, kad daugelis lenkų sugrįš į gimtąją šalį“, – lenkus grįžti iš Didžiosios Britanijos kvietė M. Morawieckis.

Lenkijos premjeras taip pat paragino Jungtinę Karalystę visomis išgalėmis vengti kietojo „Brexito“, kuris, pasak jo, būtų itin žalingas tiek Didžiajai Britanijai, tiek Lenkijai, tiek ir visai ES.

Paklaustas, ar sutinka su verslo ir politikos lyderių gretose vyraujančia nuomone, esą kietasis „Brexitas“ vis mažiau ir mažiau tikėtinas, M. Morawieckis neslėpė manantis panašiai: „Aš irgi taip manau. Matau, kad svaras sterlingų stiprėja, matyt, dėl optimistiškesnių nuotaikų“.

„Kadangi „Brexit“ labai neprognozuojamas, milijonai žmonių šiuo metu baiminasi, kad praras teisę dirbti, tęsti savo verslą, ar praras teisę gyventi su šeima. Ši rezoliucija parodo vilniečiams ir pasauliui, kad Vilnius padės žmonėms kiek galėdamas. Tokio palaikymo labai reikia gyvenantiems tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje. Ši rezoliucija suteikia daugiau aiškumo ir leidžia žmonėms planuoti, o ne bijoti“, – pasakoja vienas iš priimtos rezoliucijos iniciatorių, Tarybos narys Markas Adamas Haroldas.

Savivaldybės administracijai rekomenduojama imtis aktyvių veiksmų padedant vilniečiams, patiriantiems problemų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos proceso, patariant emigrantams, svarstantiems apie grįžimą į Vilnių.

„Vilnius daug metų sklandžiai ir produktyviai dirba su Jungtine Karalyste, tad ir toliau norime tęsti sėkmingą darbą su šia valstybe. Gerbiame tvirtus ir gilius šeimų ryšius, vaikų gerovę bei šeimos stabilumo svarbą bei norime, kad ir toliau vilniečiai neprarastų galimybės laisvai veikti Jungtinėje Karalystėje, o Jungtinės Karalystės piliečiai – Vilniuje. Vilnius yra atviras tarptautinis miestas, kviečiantis visus geros valios žmones atvykti, gyventi, dirbti ir kurti su mumis Vilniuje. Tą ir siekiame parodyti šia rezoliucija“, – kalbėjo sostinės Tarybos narys Vincas Jurgutis.

Remiantis rezoliucija, Migracijos departamento, Vyriausybės, Seimo bei Europos Parlamento prašoma užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai neprarastų galimybės dirbti ir gyventi kartu su savo šeimomis Vilniuje ir kad Lietuvos piliečiai taip pat neprarastų galimybių Jungtinėje Karalystėje.

Italijos valdžia praėjusių metų pabaigoje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tvirtai išreiškusia poziciją dėl „Brexit“ keliamų nesklandumų. Šalies valdžia tvirtina, kad įvykus JK išstojimui iš ES, Italijoje dirbantys britai ir toliau turės galimybę laisvai gyventi ir dirbti šalyje. Nuosaikaus „Brexit“ poziciją palaiko ir dabartinis Londono meras Sadiqas Khanas, pareiškęs, kad visi Londone gyvenantys asmenys be išimčių yra londoniečiai bei reikalavęs, kad galutiniai pasibaigus „Brexit“ procedūroms, niekas neprarastų teisės gyventi ir toliau dirbti Londone – ši žinia yra aktuali ir Didžiosios Britanijos sostinėje gyvenančiai didelei lietuvių emigrantų bendruomenei.

Pasak Tarybos nario M. A. Haroldo, šia rezoliucija taip pat dėkojama Londono merui už jo svetingumą, be to, tai ir kvietimas Lietuvos valdžiai sekti Italijos pavyzdžiu, kviečiant britus persigalvoti dėl išstojimo iš ES.

Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams atstovaujanti Taryba su nerimu stebi chaotišką Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES derybų procesą. Derybų rezultatai tiesiogiai paveiks tūkstančių vilniečių gyvenimus: laikinai dirbančių Jungtinėje Karalystėje, turinčių verslo ryšius su Jungtine Karalyste, turinčių šeimos narių ar sukūrusių šeimas su Jungtinės Karalystės piliečiais, vilniečių, turinčių Jungtinės Karalystės pilietybę bei emigrantų, kurie galvoja apie grįžimą į Vilnių. Rezoliucija užtikrins kuo paprastesnę šių grupių integraciją Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES proceso metu.

LNK laidos KK2 Vilniaus oro uoste kalbinti emigrantai sako, kad Anglijoje jiems gyventi yra geriau nei Lietuvoje, ir ne vienas teigia, kad jeigu bus išvaryti iš Anglijos, keliaus į kitas turtingas ES šalis.

Bostono mieste gyvenantis Vasilijus emigravo prieš penkerius metus, nes Lietuvoje jį smaugė skolos, o svečioje šalyje jis vėl gali jaustis visavertis – per savaitę uždirba 400 svarų, gali išlaikyti tiek žmoną, tiek vaikus.

„Įlindau į skolas, kreditus, dabar aš to dalyko neturiu, viską susimokėjęs ir galiu sau atsidėti. Turiu du vaikus ir juos išlaikau, manau, kad jų išlaikymas yra labai pigus, pats gali savo svajones išpildyti. Man kitoje šalyje patinka, kad galiu leisti tai, ko negalėjau leisti čia“, – kalbės lietuvis.

Kol Didžioji Britanija nepasirašė išstojimo sutarties su Europos Sąjunga, tol gresia blogasis scenarijus, kai Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos be jokios sutarties, o tai bus ypač blogai lietuviams, kurie Jungtinėje Karalystėje neišbuvo penkerių metų.

„Sunku pasakyti, kaip bus su socialinėmis garantijomis. Valstybė imasi priemonių, kad apribotų socialiai išlaikomus žmones, kad žmonės būtų raginami patys dirbti. Sunku pasakyti, ar laukia antplūdis neišsilavinusių ir nekvalifikuotų žmonių“, – laidoje kalbės Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Kita kalbinta Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė Irena pasakos, kad svetimoje šalyje gyvena jau 15 metų, bei sakys, jog atvykusi dirbo paprasta valytoja, o dabar pati turi įmonę, kuri organizuoja vakarėlius ir kitas šventes.

Irenai Anglijoje patinka, kad britai vertina žmones, kurie nebijo darbo ir dirba, o ne tinginiauja: „Jeigu jūs dirbat, tai kodėl jus turi išvaryti? Mes darome visokius darbus, kurių anglai niekada nedarys“.

Visą reportažą žiūrėkite šį trečiadienio vakarą laidoje KK2, 19 val. 30 min. per LNK.

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo, kad nedeklaravę išvykimo emigrantai turėtų būti atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, esą dabar jie prasiskolina valstybei už nieką.

Kritikai atkerta, kad ši lengvata ne tik sutrikdytų sveikatos paslaugų teikimo sistemą, bet ir atvertų spragas, kuriomis emigrantai neabejotinai pasinaudotų.

Šiuo metu emigrantai Lietuvai prasiskolinę milijonus.

„Šioje šalyje akušerija-ginekologija yra viena iš pavojingiausių specialybių. Labai aiškiai ir atsakingai vartoju žodį „pavojinga“. Supraskite, jog čia negalimos jokios medicinos klaidos“, – pasakos Lina.

Lina prisipažįsta, jog kiekvieną dieną rizikuoja – bet kuriuo momentu geras gyvenimas Arabų Emyratuose gali pasibaigti: „Mes visi, akušeriai-ginekologai arba chirurginės pakraipos gydytojai, dirbantys šioje šalyje, su savimi visada turime pasą ir bilietą atgal. Taip pat nelaikome pinigų savo sąskaitoje banke.“

Gydytoja pasakoja, kad įvykus bet kokioms komplikacijoms, medikams Emyratuose uždaromos sienos, blokuojamos banko operacijos ir sustabdoma licencija, kol išsiaiškinama, kas įvyko.

Visai neseniai, maždaug prieš pusę metų, taip nutiko L. Skutaitės-Chaudhary bendradarbei iš Amerikos. Lietuvė tuomet sulaukė labai netikėto skambučio – kolegė paskambino iš oro uosto ir pranešė, jog išskrenda ir niekada nebegrįš. Linos net automobilį paprašė parduoti, nes pati to padaryti jau nebespėjo. „Ar jums atsakiau į klausimą, ką reiškia mano profesija šioje šalyje? Vaikštau ant ribos, kaip jūs matot. Arba taip, arba galiu nukristi. Didžiulė atsakomybė, rizika, bet reikia priimti, kaip yra“, – savo istorija pasidalins Lina.

Bet yra ir kita, daug malonesnė pusė. Pasak Linos, nė vienoje kitoje šalyje gydytojai nejaučia tiek daug dėmesio ir pagarbos. O ir medikų atlyginimai Dubajuje yra gerokai didesni nei Europos šalyse.

„Vienas iš motyvų, kurie laiko mane šioje šalyje, yra pagarba mano profesijai ir darbui. Gydytojas čia labai gerbiamas“, – pasakos Dubajaus lietuvė. Apie kultūrinius Europos ir Vidurinių Rytų skirtumus bei iššūkius medikams Jungtiniuose Arabų Emyratuose – laidoje „(Ne)emigrantai“ jau šį vakarą 19.30 val. per LRT televiziją ir LRT.lt. Reportažus rengia Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.