ES ir Didžiajai Britanijai tai politiškai ir ekonomiškai audringas laikotarpis. Britų parlamento nepritarimas ES parengtam „Brexit“ projektui įneštų dar daugiu chaoso į ES ir jos narių politinius bei ekonominius sprendimus.

Lietuvai „Brexit“ svarbus daugiausia dėl piliečių teisių ir galimo jų grąžinimo į Lietuvą, taip pat sąlygų verslui ratifikavus sutartį.

Eltos šaltinių duomenimis, nepanašu, kad Didžioji Britanija ryžtųsi sprendimui visus šalyje esančius ES gyventojus įvardinti trečiųjų šalių gyventojais ir išsiųsti juos į kilmės valstybes. Britų verslo atstovų požiūriu, šaliai tai būtų pražūtinga, nes neliktų didelės dalies darbo jėgos. Atsižvelgiant į tai, kad visoje Europoje gyvena labai daug pensinio amžiaus britų, kurie tokiu atveju taip pat būtų parsiųsti į Didžiąją Britaniją, šaliai grėstų dar ir demografinės problemos. Kalbant apie įtaką Lietuvos verslui dėl „Brexit“ labiausiai gali nukentėti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto įmonės, kurioms keisis prekybos ir muitų sąlygos. Gamybinės įmonės didelių pokyčių pajusti neturėtų.

Daug klausimų kyla ir dėl ES biudžeto formavimo bei naujojo finansinio laikotarpio nuo 2020 m. Po D. Britanijos išstojimo iš ES, likusios 27 narės turės nuspręsti, kokioms sritims teks sumažinti finansavimą jau dabartiniam 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui. Numatoma, kad Lietuvai į ES biudžetą iki 2020 m. tektų papildomai kasmet skirti 34 mln. eurų.

Vienas svarbiausių klausimų - ar detalizuojant ateities santykius ir toliau išliks ES vienybė, kuri iki šiol buvo labai stipri, ko nesitikėjo D. Britanija.

„Iki 2019 m. kovo mėnesio sutartis turi būti ne tik suderėta, bet ir ratifikuota, o ratifikavimo procesas užtrunka ilgai. Didžiosios Britanijos Vyriausybė, kuri derasi su ES, turi įtikinti parlamentą, tai didelis Jungtinės Karalystės vidaus politikos klausimas. Vienas iš scenarijų - įvyks didelis konfliktas Britanijos parlamente ir sutartis nebus ratifikuota. Tokiu atveju Jungtinė Karalystė lieka be jokio susitarimo kaip trečioji šalis už ES ribų ir prekiauja su muitais, taip pat atsiranda siena tarp Šiaurės Airijos, priklausančios Britanijai, ir Airijos Respublikos, kuri vis dar lieka ES. Tai būtų blogiausias scenarijus“, - Eltai sakė teigė politologas Vytautas Isoda.

Jo teigimu, iš D. Britanijos opozicijos kyla iniciatyvų rengti dar vieną referendumą. „Nors tai būtų labai sunku padaryti iki kitų metų kovo, tačiau visgi pavykus, ES turėtų atidėti išstojimo terminus. Dvejus metus po išstojimo Britanija turės laikytis visų ES teisės aktų, tik nebedalyvaus sprendimų priėmime, tačiau bus pusiau narė, pusiau nenarė, tad jos sugrįžimas į ES taip pat yra įmanomas. Iš savo teisinės sistemos ji nebūtų pašalinusi visų ES teisės aktų. Jei pavyktų antrasis referendumas, labai tikėtina, kad šįkart britai balsuotų kitaip. Atotrūkis tarp ES šalininkų ir priešininkų yra nedidelis“, - sako V. Isoda.

V. Isodos nuomone, Lietuva yra gana saugioje pozicijoje, nes visos ES vardu derasi Europos Komisija. Kalbant apie D. Britanijoje gyvenančių ES piliečių teises, stengiamasi, kad po išstojimo jos išliktų nepasikeitusios. Lietuviai gali pakankamai saugiai jaustis, kad jų, gyvenančių Britanijoje, teisės bus apgintos. Lietuvos verslo atstovai taip pat gali būti ramūs, nes išstojimas leis jiems išlošti. Tarptautinių kompanijų būstinės, iki šiol buvusios D. Britanijoje, po išstojimo gali bandyti perkelti savo būstines ir mokesčius mokėti ES viduje. Tiesa, tai gali paskatinti konkurenciją tarp ES narių, kaip tas kompanijas pritraukti. Daugiausia nukentės pačios Didžiosios Britanijos verslas.

„Kai jau bus paviešintas galutinis susitarimas, gali paaiškėti, kad D. Britanija, norėdama kažkokio susitarimo, padarė per daug nuolaidų. Kai paviešins būsimo ES ir D. Britanijos bendradarbiavimo susitarimo projektą, tos sąlygos gali būti nepriimtinos. Ir jeigu parlamente nebus pritarimo šiam dokumentui, tai labai gali būti, kad Th. May gali kristi anksčiau laiko, nes ji ir jos Vyriausybė būtų atsakinga už tai, kas suderėta“, - kalbėjo V. Isoda.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad pats didžiausias neaiškumas šiuo metu - ar Th. My pavyks pasiekti paramą priimtam susitarimui D. Britanijos parlamente. Susitarimas kritikuojamas ir pačios Th. May partijos narių, esančių parlamente. Jau paviešintos iniciatyvos balsuoti dėl pasitikėjimo premjere, nors kol kas nėra pakankamai paramos tarp pačių konservatorių. Susitarimą kritikuoja ir jos koalicijos partneriai, Šiaurės Airijos junionistų partija, bei opozicinė leiboristų partija, todėl viskas priklausys nuo parlamente esančių politikų išskaičiavimo, kas būtų jiems patiems politiškai naudinga.

„Jei susitarimui pritars D. Britanijos parlamentas, jam pritarti turės Europos Vadovų taryba, vėliau - Europos Parlamentas. ES pusėje pritarimas yra gerokai aiškesnis negu Jungtinės Karalystės pusėje. Jei Th. May nepavyks surinkti pakankamos paramos parlamente, abejotina, ar ES sutiktų vėl sėsti prie derybų stalo, o derybos dėl „skyrybų sutarties“ būtų baigtos. Šiuo atveju, įvyktų „kietojo Brexit“ scenarijus, kuris būtų žalingiausias tiek Britanijai, tiek ES, nes D. Britanija liktų be jokios sutarties kaip trečioji šalis,“ - teigė R. Vilpišauskas.

„Švelniojo Brexit“ atveju bent jau trumpuoju laikotarpiu būtų daugiau aiškumo. Iki 2020 m. jokių pokyčių santykiuose tarp D. Britanijos ir ES neįvyktų, ypač kalbant apie prekybą, nes D. Britanija išliktų Muitų sąjungoje su ES. Ilgesnėje perspektyvoje būtų sprendžiamas Airijos sienų klausimas, kuris bus vienas sunkiausių derybinių klausimų, taip pat vyks derybos dėl ateities santykių - pagrindinis objektas po sutarties ratifikavimo. Kol kas yra parengtas 7 puslapių dokumentas su gairėmis, kuris vėliau bus detalizuotas. Vienas svarbiausių klausimų - ar detalizuojant ateities santykius ir toliau išliks ES vienybė, kuri iki šiol buvo labai stipri, ko nesitikėjo D. Britanija. Žiūrint iš Lietuvos nacionalinių interesų perspektyvos, kuo glaudesni išliks D. Britanijos santykiai su ES, tuo bus naudingiau“, - sakė R. Vilpišauskas.

ELTA primena, kad trečiadienį Didžiosios Britanijos premjerei Th. May kaip ir pavyko užsitikrinti susiskaldžiusio savo ministrų kabineto paramą „Brexit“ susitarimo projektui, tačiau ketvirtadienį, protestuodami prieš šį susitarimą, atsistatydino keturi šalies ministrai ir ministrų pavaduotojai. Nepaisant atsistatydinimų, T. May žada tęsti savo „Brexit“ kursą.

„Brexit“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną, tačiau iki to laiko reikia ratifikuoti susitarimą ir parengti deklaraciją dėl ES ir Didžiosios Britanijos ateities santykių. Šiais klausimais artimiausiu laiku vyks aukščiausių ES institucijų susitikimai: Ministrų taryba, vėliau - Europos Vadovų taryba.

Po pateikimo projektą antradienį palaikė 56 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 25 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose projektą Seimo plenariniame posėdyje planuojama svarstyti gruodžio 6 d. Seimas taip pat nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.

Pagal siūlomą projektą, asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse arba Šveicarijos Konfederacijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo. Gyvenantys ir dirbantys ne Lietuvoje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas tvarkas pateiktus ir patvirtintus duomenis, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos.

„Kalbama apie paslaugas, kuriomis žmogus nesinaudoja. Atsiranda papildomos galimybės fiksuoti tai, kad žmogus yra išvykęs“, - iš Seimo tribūnos aiškino R. Karbauskis.

Toks siūlomas teisinis reguliavimas, Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo nuomone, būtų nesąžiningas Lietuvoje gyvenančių ir mokesčius mokančių piliečių atžvilgiu. „Dalis užsienyje gyvenančių lietuvių tuo piktnaudžiauja“, - pastebėjo A. Matulas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad tokiu būdu raginame piliečius nesilaikyti prievolės. Jo nuomone, būtų sudaromos prielaidos gudručiams naudotis sveikatos apsaugos sistema nemokamai.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, asmenims, kurie išvykę gyventi į kitas šalis, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups įsiskolinimai, palengvės „Sodros“ skolų administravimo našta.

Šiuo metu Lietuvos piliečiams, kurie faktiškai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, yra kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ir jei jos nėra mokamos, kaupiasi skola.

„Matau labai daug noro, kad Lietuva būtų žinoma ir gerbiama pasaulyje. Užsienyje gyvenantys lietuviai kiek galėdami stengiasi garsinti Lietuvos vardą. Kalbu ne apie tuos, kurie „garsina“ blogąja prasme“, – sako žygiui pasirengęs A. Mamontovas.

Sulaukia bendruomenių susidomėjimo

6 dienos, 3 šalys, ilgas kelias sausuma, vandeniu ir nepamirštami susitikimai su pasaulio lietuviais. Visa tai laukia ciklo „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ komandos, kuri jau pasirengusi aplankyti Rygos, Talino ir Helsinkio lietuvių bendruomenes.

Pasak projekto kūrybinio vadovo A. Mamontovo, svarbiausias tikslas, kad tarp lietuvių nebeliktų skirstymo į „mes“ ir „jie“: „Mes gyvename visame pasaulyje ir tokiu būdu pasaulis priklauso mums. Esame pasaulio lietuviai. Ne „vietiniai“ ir ne „emigrantai“. Todėl šio žygio misija yra užmegzti tarp lietuvių ryšius, kurie kartais atrodo netvirti. Ir kai ateis laikas mums visiems balsuoti referendume dėl lietuviškos pilietybės išsaugojimo, neatsisakysim savo tautos žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų.“

Projekto „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ išskirtinumas yra tai, kad pačios bendruomenės jaučia stiprią motyvaciją kurti dokumentinius pasakojimus. Kaip teigia projekto prodiuseris Vladas Linauskas, iš bendruomenių sulaukiama daug kvietimų apsilankyti ir jei tik maršrutas leidžia, pas jas ir vykstama. Bendruomenės taip pat aktyviai dalyvauja kuriant turinį – siūlo TV siužetams pašnekovus, įdomias vietas.

„Suomijoje turėsime galimybę susitikti su lietuviais, šioje šalyje garsėjančiais prasmingais darbais. Estijoje susitiksime nors ir su nedidele, tačiau stipria ir puikiai veikiančia lietuvių bendruomene, kurios darbas ir kitiems gali būti įkvėpimas. Rygoje aplankysime garsią lietuvių mokyklą, į kurią eina net ir latvių vaikai“, – žygio detales atskleidžia V. Linauskas.

Nori užmegzti stiprų ryšį su Lietuva

Šį pavasarį žygyje per Vidurio Europos lietuvių bendruomenes dalyvavęs atlikėjas A. Mamontovas sako pastebintis labai daug noro, kad Lietuva būtų žinoma ir gerbiama pasaulyje. Užsienyje gyvenantys lietuviai visomis išgalėmis stengiasi garsinti Lietuvos vardą. „Kalbu apie mokslo, sporto, meno, verslo žmones, kurie yra pasiekę aukštumų savo veikloje. Gavę aukštą įvertinimą jie visada su pasididžiavimu pasako, kad yra iš Lietuvos. Užsienio lietuviai dažnai daug aktyviau švenčia tautines šventes, puoselėja tradicijas, saugo kalbą, nes tai yra vienas iš būdų palaikyti ryšį su Lietuva ir savo šaknimis“, – pastebi A. Mamontovas.

Užsienio lietuviai dažnai daug aktyviau švenčia tautines šventes, puoselėja tradicijas, saugo kalbą, nes tai yra vienas iš būdų palaikyti ryšį su Lietuva ir savo šaknimis.

Tai, kad bendruomenės stengiasi išsaugoti ir stiprinti sąsają su gimtąja šalimi, patvirtina Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis. Jo manymu, Lietuva ir jos diaspora vis dar nėra radusios bendradarbiavimo modelio, tad visiems reikėtų padirbėti ieškant būdų, kaip šimtatūkstantinį patriotų tinklą pasitelkti Lietuvos labui. „Būdami technologijų šalies gyventojai puikiai suprantame, kaip svarbu yra kurti tinklą. Šiuo atveju kartu su Lietuva, jos labui kurti patriotiškos išeivijos tinklą“, – apie Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenių bendradarbiavimo svarbą kalba V. Matulaitis.

Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Eglė Bogvilaitė-Aronen pastebi, kad per maža informacijos sklaida apie įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančius lietuvius suformavo prieštaringų nuomonių, kurias norint pakeisti reikia įdėti nemažai pastangų.

„Žiniasklaidoje pateikiami negatyvūs pavyzdžiai, kurie yra reti ir pavieniai. Didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių puoselėja lietuvybę, daug ir sunkiai dirba savanoriškais pagrindais, jiems rūpi Lietuva ir joje vykstantys įvykiai. O bendruomenės yra tie branduoliai, per kuriuos galima pasiekti lietuvius ir visiems tvirtai susikibti, jei ne tiesiogiai, tai padedant technologijoms“, – neabejoja E. Bogvilaitė-Aronen.

Pirmąsias „Misija – Pasaulio Lietuva“ dokumentinio ciklo serijas, kuriose bus parodytas Vidurio Europos lietuvių bendruomenių gyvenimas, žiūrovai galės išvysti jau ateinančių metų pradžioje per LRT.

Antrojo „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ žygio po Latviją, Estiją ir Suomiją akimirkas kviečiame sekti „Pasaulio lietuvių žinių“ ir „Pasaulio Lietuva“ paskyrose feisbuke.

Socialinio tinklo "Facebook" viešoje grupėje "Life in Liverpool" užfiksuotas lietuviškai kalbančių vyrų išradingumas.

Vaizdo įraše matyti raudonas "Saab" markės automobilis, užkeltas ant sunkvežimio. Lengvajame automobilyje už vairo sėdi vyras, o už kadro girdisi kito lietuviškai kalbančio vyro paliepimai: "Palauk, palauk, palauk". Tuomet vairuotojas didino automobilio variklio sūkius. 

Tuomet patariamasis balsas šūktelėjo: "Tik tiesiai laikyk vairą" ir raudonos spalvos automobilis su trenksmais nulėkė atbulas nuo sunkvežimio.

Aplaužytas automobilis mikliai nurūko, o ant šaligatvio liko tik iš automobilio ištekėjusių skysčių balos.

Internautai tikina, kad tokiu būdu lietuviškai kalbantys vyrai bandė išvengti baudos už netinkamą automobilio pasistatymą ir jo transportavimą bei laikymą specialioje aikštelėje. Visgi gerokai aplamdyto automobilio remontas savininko kišenes turėtų taip gerokai patuštinti.

Pagal siūlomą projektą, asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse arba Šveicarijos Konfederacijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvos Respublikoje mokėjimo.

Gyvenantys ir dirbantys ne Lietuvoje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas tvarkas pateiktus ir patvirtintus duomenis, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos.

„Asmenims, kurie išvykę gyventi į kitas šalis, ten moka socialinio draudimo įmokas, nesikaups įsiskolinimai, palengvės „Sodros“ skolų administravimo našta. Tereikės tik deklaruoti išvykimą įstatyme numatyta tvarka“, – sako R. Karbauskis.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie faktiškai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, yra kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ir jei jos nėra mokamos, kaupiasi skola.

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d.

Beveik per metus, praleistus Nyderlanduose, jai teko ir ištisas dienas valgyti tik obuolius, ir bėgti iš darbo. Laidoje „(Ne)emigrantai“ jauna mergina pripažins tuo metu labiau už viską norėjusi grįžti į gimtąjį Kauną.

Viskas prasidėjo nuo to, kad šešeriais metais vyresnis jos vaikinas Rolandas pasiūlė važiuoti į Nyderlandus – užsidirbti vestuvėms. Sakė, kad viskas bus paprasta. Gabrielė metė darbą parduotuvėje, jiedu greitai susikrovė daiktus ir išvažiavo, neturėdami jokio tikslesnio plano: manė, kreipsis į įdarbinimo agentūrą, iškart pradės dirbti ir viskas eis kaip per sviestą. Tokią ateitį Gabrielei buvo nupiešęs Rolandas, kuriam vėliau pačiam teko susiimti už galvos.

Jau kelis kartus uždarbiavęs svetur, tokio darbdavių elgesio su samdiniais laidos „(Ne)emigrantai“ herojės mylimasis dar nebuvo patyręs. Savo merginai jis žadėjo pasakišką gyvenimą, o ji tik verkė ir prašė namo. Kai nusiteikę avantiūrai jie išvyko į Olandiją, turėjo tik pilną baką kuro ir penkis šimtus eurų. Pinigai greitai buvo išleisti, o to, ką užsidirbo Nyderlanduose, net būsto nuomai nepakako. Darbdaviai emigrantus apgavo jau pirmą mėnesį, nesumokėję žadėto užmokesčio.

Pora patyrė nesėkmių laviną: vieną baisų darbą keitė kitas, dar sunkesnis, o darbdaviai iš jaunų lietuvių vis tyčiojosi. „Gyventi reikėjo, kur nėra čiužinių, nėra lovų, kur kambaryje ištiesus rankas aš netilpau. Nebuvo nei vienos lovos, miegojom ant žemės“, – baisias gyvenimo sąlygas prisimena Gabrielė. Moteris prisipažįsta per tą laikotarpį išgyvenusi mažiausiai penkias santykių krizes. Apie nepavydėtinas lietuvių darbo sąlygas  – laidoje „(Ne)emigrantai“ jau šį vakarą 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Lietuvių vairuotojų kompanijoje yra ir viena moteris – iš Vilniaus kilusi Monika Vingilienė. „Aš manau, kad aš turėjau depresiją. Ir atėjo lūžis. Kažkas prasigeria, kažkas žudosi, o aš išvažiavau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ savo istoriją šį vakarą pasakos Monika.

Prieš trejus metus po skyrybų M. Vingilienė ryžosi kardinaliai keisti gyvenimą ir su aštuonerių metų sūnumi persikėlė gyventi į Angliją. Lietuvoje net nevažinėjusi viešuoju transportu Monika staiga nusprendė, kad būti vairuotoja jai patiktų. „Pajutau, kad tai iššūkis, o man to reikėjo. Ko nors naujo išmokti, ką nors naujo išbandyti“, – savo apsisprendimą aiškina ji. Dar gyvendama Lietuvoje ji išsilaikė autobuso vairuotojo kategorijos egzaminą, o dabar sėkmingai kursuoja Noridžo mieste.

Atsinaujinusioje laidoje „(Ne)emigrantai“ šį vakarą M. Vingilienė pasakos, kaip pirmą kartą sėdo prie dviaukščio milžino vairo. Pajutus jo gabaritus, pasak lietuvės, apėmė siaubas. Visgi Monika pripažįsta, kad ši profesija nėra pati pelningiausia. Visą gyvenimą vairuodamas autobusą turtingas tikrai netapsi, tačiau gyventi galima, sako ji: „Jeigu gerai ir daug dirbi, tai uždirbi. Man su vaiku užtenka.“

Po keturiasdešimtojo gimtadienio iš esmės pakeitusi gyvenimą ir Anglijoje netikėtai naują širdies draugą susiradusi Monika ragina ir kitus nebijoti iššūkių. „Nebijokite imtis naujos veiklos, nebijokite keisti darbo, tai labai padeda. Svarbiausia – mylėti save, tada tave mylės ir kiti“, – šypsosi žavi autobuso vairuotoja iš Lietuvos. Visa M. Vingilienės emigracijos istorija – antradienio vakarą 19:30 val. laidoje „(Ne)emigrantai“ per LRT TELEVIZIJĄ.

Pagal Europos Komisijos prognozes, Lietuvoje per artimiausią laikotarpį pastebimai sumažės jaunų gyventojų, o pensinio amžiaus žmonių daugės. Dėl to vienam darbingo amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m. gali padvigubėti. Pasak profesoriaus, svarbiausias dalykas, apie ką Lietuva turėtų šiuo metu galvoti, - tai socialinio draudimo pensijų indeksavimas, kas jau yra padaryta. Svarbūs yra ir motyvacijos klausimai.

„Geriausias būdas surasti balansą yra turėti dinamišką, augančią ekonomiką, kurioje būtų kuriamos įdomios ir perspektyvios darbo vietos, kurios skatintų lietuvius pasilikti namie. Prie to taip pat prisideda, pavyzdžiui, parama šeimoms su vaikais, apie kurią Lietuvoje taip pat jau pagalvota. Tai verčia pamąstyti esančius Londone, kurie tokios paramos galbūt negauna, ar nevertėtų grįžti namo. Vilnius yra gražus miestas. Kodėl gyventi kitur, o ne čia? Kita vertus, kitose šalyse gali būti geresnės darbo galimybės. Todėl Lietuvai svarbiausia tapti patrauklia vieta gyventi ir dirbti“, - Eltai teigė E. Palmeris.

Nuo šių metų dėl indeksavimo Lietuvoje pakilo vidutinė metinė senatvės pensija, todėl liepą vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 323,75 euro.

Pasak E. Palmerio, prie pensijų tiek prisidėti, tiek jas gauti turi visi vienodai. Švedijoje dauguma dirbančiųjų, išskyrus individualią veiklą vykdantys asmenys, priklauso profesiniam pensijų fondui.

„Nenorima, kad, pavyzdžiui, lėktuvų pilotai gautų naudą iš privalomojo kaupimo vien dėl to, kad kai kurios šalys galvoja, jog jie, pasiekę 60 metų, jau nebegali skraidyti, o kitos, kad gali. Tai individualus dalykas“, - Eltai teigė profesorius.

Ekonomistas Romas Lazutka Eltai sakė, kad kolektyvines pensijų sistemas, darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu, būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, nes dabar tam - palanki ekonominė situacija.

„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai būtų labai lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje, - būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, - Eltai sakė R. Lazutka.

Dar vienas Švedijos išskirtinumas - pensijas kaupiantys asmenys visą informaciją apie kaupiamas lėšas gali lengvai surasti internete, savo duomenimis prisijungę prie savo pensijos sistemos. Pasak E. Palmerio, tai leidžia lengviau sekti savo pensijų kaupimą bei jį koreguoti.

„Vienu metu galiu turėti iki 5 pensijų fondų iš 800. Jeigu mano amžius artėja prie 65 metų, aš turėčiau būti atsargus, kur investuoju savo pinigus. Vis dėlto pats geriausias fondas yra jau numatytasis, nes, kuomet žmogui yra 20 metų, jam nereikia jokių žinių apie pensijų sistemą. Visi 20-mečiai, pradėję kaupti pensijai, kaupia tame fonde be jokių kitų pasirinkimų“, - apie Švedijos pensijų sistemą pasakojo Upsalos universiteto profesorius.

Pasak profesoriaus, pensijų sektorius labai priklauso nuo gyvenimo būdo, tai ypač matoma šalyse, kurios anksčiau turėjo sąsajų su Sovietų Sąjunga. Tokiose šalyse dažniau anksti mirštama dėl alkoholizmo, rūkymo, nesportavimo.