Pasak ministro Dainiaus Kreivio, ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

„Antrasis 700 MW jūrinio vėjo parkas yra strateginės reikšmės projektas ir absoliučiai būtinas Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti, todėl po konsultacijų su rinkos dalyviais konkursas bus skelbiamas dar kartą ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime sakė D. Kreivys.

„Konsultacijų su rinkos dalyviais metu turime išsiaiškinti, kokios konkrečios sąlygos maksimaliai padidintų projekto patrauklumą ir padidintų atsparumą rinkos svyravimams“, – pridūrė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos. Apie dalyvavimą aukcione informavo anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Ministerijos teigimu, 2022 metais sukurtos konkurso sąlygos galbūt nebeatliepia pasaulinėje jūros vėjo rinkoje „dramatiškai“ pasikeitusios situacijos dėl sutrikusių tiekimo grandinių, pabrangusios įrangos ir sumažėjusio bankų susidomėjimo tokiais projektais.

Pasak ministro, investuotojus galėjo atbaidyti ir įtempta geopolitinė regiono padėtis.

Tam, kad antrasis konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, po Rusijos pradėto karo sukeltos energetinės krizės Vyriausybės sukurta finansinė priemonė priartins prie didesnio energetinio savarankiškumo ir tinklų saugumo, taip pat padės siekti strateginių valstybės tikslų kuriant atsinaujinančių išteklių energetikos sistemą.

Tiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką, ši priemonė suteiks galimybę elektrą turėti nemokamai arba beveik nemokamai.

Ši 800 mln. eurų finansinė priemonė finansuojama iš dalies Europos Sąjungos (ES) skiriamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų paramos, taip pat iš 2024 metams Energetikos ministerijos numatyto 1,5 mlrd. eurų paramos priemonių krepšelio dalies.

Paramą skiria trimis priemonėmis – verslui, savivaldybėms ir pažeidžiamiems gyventojams

Parama padės išvystyti didesnius atsinaujinančios energijos šaltinius, ja galės pasinaudoti tiek viešojo, tiek privataus sektorius įmonės, taip pat tie, kas patiria energetinį skurdą, sako finansų ministrė.

„Tiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką, ši priemonė suteiks galimybę elektrą turėti nemokamai arba beveik nemokamai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, šiuo metu paramos gali prašyti apie 130 tūkst. vartotojų, patiriančių nepriteklių.

Dalis paramos taip pat bus skiriama atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijoms (PEB), norinčioms įsirengti saulės elektrines. Už šių bendrijų kūrimą bus atsakingos savivaldybės.

Tokių bendrijų kūrimo skatinimas numatytas trečiadienį pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS).

„Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją. Ne mažiau kaip 30 proc. (pagamintos elektros energijos – ELTA) turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Tai reiškia, kad žmonės gaus nemokamą elektrą iš priskirtos jiems dalies, tuo tarpu kitą dalį savivaldybės galės pasilikti ir naudoti savo reikmėms, viešiesiems poreikiams taip pat – mokykloms darželiams ir kitoms savo įstaigoms“, – teigė G. Skaistė.

Tikimasi, kad šia priemonės dalimi bus išvystyti papildomi 145 megavatai (MW) pajėgumų.

„Kas yra gerai, kad šis finansavimas turės dotaciją iki 50 procentų (...) Dotacijos lygis priklausys nuo to, kokia dalis jėgainės (pagamintos elektros – ELTA) bus paskirta nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. (...) Savivaldybės, kurios, tikėtina, turi trūkstamą kompetenciją investuojant į energetiką, joms bus teikiama techninė pagalba ruošiant projektus, ieškant sklypų parengimui ir renkantis įrangą“, – teigė „Invegos“ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

G. Skaistės teigimu, kita priemonės dalis skirta tiek privačioms įmonėms, tiek viešosioms įstaigoms, kurios elektrą jau gamina arba tai daryti dar ketina. Joms, anot konservatorės, bus teikiamos paskolos.

„Verslas taip pat galės gauti lengvatines paskolas gana ilgam laikotarpiui ir iki 15 arba iki 20 metų terminui, priklauso nuo pačios rūšies energijos (saulės – 15 metų, vėjo jėgainėms – 20 metų – ELTA). Palūkanos taip pat bus fiksuotos iki trijų procentų pagal konkretų susitarimą, tai reiškia, kad verslas irgi turės gerus pajėgumus investuoti į atsinaujinančią energetiką“, – pabrėžė G. Skaistė.

„Šioje aukštų palūkanų aplinkoje, kai „Euribor“ yra aukštas, palūkanos, kurios sieks iki 3 procentų, yra tikrai motyvuojanti investicija, padedanti paspartinti (...) atsipirkimą“, – akcentavo D. Vilčinskas.

Pasak G. Skaistės, ši priemonės dalis padėtų papildomai išvystyti apie 460 MW pajėgumų, o verslai užsitikrintų stabilų elektros energijos tiekimą ir galėtų geriau planuoti energetinius kaštus.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, tiek elektros tinklų sinchronizacija, kai kitąmet bus atsijungta nuo Maskvoje valdomo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo, tiek energetinių išteklių importo iš Rusijos atsisakymas spartina atsinaujinančių energijos išteklių vystymą.

„Praėjusiais metais metų gale turėjome beveik 55 proc. pagamintos elektros Lietuvoje, šiemet prognozuojame, kad turėsime tarp 65–68 proc. visos elektros, gaminamos mūsų šalyje“, – pabrėžė jis.

„Nuo 2020 metų mūsų elektros generavimo pajėgumai išaugo 3,5 karto ir svarbiausias veiksnys iki šiol buvo būtent (elektros energiją – ELTA) gaminančių vartotojų plėtra“, – pridūrė D. Kreivys.

Jo teigimu, didesnis elektrą gaminančių vartotojų skaičius leis elektros kainą rinkoje sumažinti visiems vartotojams ir didins energijos tinklų atsparumą, mat elektros tiekimas bus išskaidytas.

Šiemet, pasak D. Kreivio, elektrą gaminančių vartotojų skaičius siekia maždaug 28 tūkst., tikimasi, kad paleidus šią priemonę papildomai prisijungs dar 30 tūkst. vartotojų.

„Priemonės, apie kurias mes šiandien kalbame, yra tas realus ir praktinis atsakymas, kaip verslas gali užsitikrinti stabilią savikainą savo gamybai“, – akcentavo „Invegos“ vadovas.

Pasak jo, elektrą gaminantiems juridiniams vartotojams skirta parama siekia beveik 550 mln. eurų. „Invegos“ teikiamomis paskolomis bus galima finansuoti iki 80 proc. investicijos, likusią dalį reikės finansuoti savo lėšomis, o užstatas paskolai gauti bus pati elektros jėgainė.

„Invega" nuo ketvirtadienio kviečia prašymus paramai teikti elektrą gaminančius vartotojus, o kitą savaitę kreiptis galės ir energetinių išteklių bendrijos.

ELTA primena, kad naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.

Kaip pranešė Energetikos ministerija, posėdyje taip pat planuojama aptarti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimą iš BRELL sutarties (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS). Tai padaryti Baltijos šalys ketina šių metų rugpjūtį – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.

Be to, komisijoje bus aptartas ir Lenkiją bei Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje projektas.

Didžiausią ir vieną svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.

Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija.

Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc. Paramos intensyvumas bus skaičiuojamas nuo fiksuoto dydžio ir bus 1073 eurai už 1 kW įrengiamos saulės elektrinės galios. Jos turės būti įsirengtos per pusantrų metų.

Parama bus teikiama gamintojams savo ar ūkio poreikiams ir gaminantiems vartotojams. Gamintojai gali parduoti elektrą ir vartoti savo reikmėms, o gaminantys vartotojai – tik vartoti savo poreikiams.

Planuojama, kad iki 2026 metų bus sukurta 225 MW saulės elektros gamybos pajėgumų.

Netrukus bus paskelbtas kvietimas ir individualiems kaupimo įrenginiams įsirengti beveik 6 mln. eurų sumai.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, šiuo metu į tinklą įjungti  4473 komerciniai gaminantys vartotojai, o bendra jų elektrinių galia – 283,15 MW.

Anot ministerijos, tai turi būti padaryta „per trumpiausią laikotarpį“.

„Kadangi rangovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, iki šiol nėra pateikęs šių detalių tinkamų sertifikatų, jis privalo per trumpiausią laikotarpį šias detales pakeisti“, – komentare BNS pirmadienį teigė Energetikos ministerija.

„GIPL yra strateginės reikšmės projektas. Todėl abejonių dėl dujotiekio patikimumo negali būti, nors ir kalbame apie 300 tūkst. eurų vertės jungiamąsias detales 116 mln. eurų projekte“, – nurodė ministerija.

Ministerija pažymėjo, jog per artimiausias savaites „Alvorai“ nepateikus detalių keitimo darbų grafiko ir nepradėjus darbų, „Amber Grid“ privalės pasinaudoti 7 mln. eurų bankine garantija, kuri leis atlikti būtinus darbus. 

„Amber Grid“ teigimu, detalių keitimas paties dujotiekio veiklai nedarys įtakos. Galutinius atsakymus dėl šio projekto ir susidariusios situacijos pateiks tyrimus atliekantis reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) ir prokuratūra“, – nurodė Energetikos ministerija.

Detalių keitimas paties dujotiekio veiklai nedarys įtakos.

 

Apie „Amber Grid“ pretenziją „Alvorai“ sekmadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

Dėl konfidencialumo pretenzija nėra viešinama, tačiau įmonių susirašinėjimas atskleidžia, kad pretenzija susijusi būtent su jungiamosiomis alkūnėmis, apie kurių galimą rusišką kilmę valstybės valdoma „Amber Grid“ informuota dar 2021-aisiais. „Alvoros“ reikalauta pateikti detalių kilmę ir kokybę pagrindžiančius dokumentus.

Tuo pačiu „Amber Grid“ paprašė banko pratęsti projektui suteiktos garantijos galiojimą iki liepos ir ketina ja pasinaudoti. Bendra garantijos vertė siekia 7 mln. eurų.

Alkūnių, dėl kurių kilmės yra keliami klausimai, dujotiekyje yra apie pusantro šimto. Jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.

„Alvora“ iki šiol neatskleidžia jungiamųjų detalių gamintojų. Anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie alkūnių dokumentų tinkamumą.

BNS primena, kad apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius.

Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.

„Vien tik savo šalimi neapsiribojame, turime platesnę vizija, kad mes esame viena iš lyderių 2050 metais Baltijos regione gaminti ir eksportuoti žaliąjį vandenilį“, – „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė Daumantas Kerežis, pristatydamas šiuo metu rengiamas 2024–2050 metų vandenilio plėtros Lietuvoje gaires.

Jo teigimu, Lietuvoje ateityje galėtų įsikurti du žaliojo vandenilio slėniai – šiaurės vakarų bei centrinėje šalies dalyse. Juose būtų pagaminami ir suvartojami didesni nei įprasta vandenilio kiekiai, kuras būtų naudojamas daugiau nei vienoje srityje.

„Pirmasis žaliojo vandenilio slėnis galėtų būti įkurtas šiaurės vakarų Lietuvoje ir ten išnaudotas didelis jūrinio vėjo elektrinių gamybos potencialas, taip pat kaimyninių valstybių jūrinio vėjo plėtros galimybės. Kartu būtų galima panaudoti regiono įmonių ir Klaipėdos jūrų uosto potencialą“, – teigė ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas D. Kerežis.

„Kitas galimas slėnis būtų centrinėje Lietuvos dalyje, nes ten yra gerai išvystytas elektros perdavimo tinklas“, – pridūrė jis.

Energetikos ministerijos teigimu, šiaurės vakarų Lietuvoje galėtų būti pagaminta 66 proc., o centrinėje Lietuvoje – 34 proc. šalyje planuojamo gaminti vandenilio. 

„Žaliojo vandenilio slėnius planuojama kurti jau esamose pramoninėse teritorijose arba šalia jų“, – teigė D. Kerežis.

Žaliojo vandenilio slėnius planuojama kurti jau esamose pramoninėse teritorijose arba šalia jų.

 

Vandenilio gamyba Klaipėdos uoste – 2026-ųjų pavasarį

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tikisi, kad šiemet pavasarį institucijose bus suderinta 2 MW vandenilio gamybai skirto elektrolizerio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita bei gauti jo statybai skirti leidimai.

Uosto vadovas tikisi, kad 7 mln. eurų vertės projektas bus užbaigtas 2026 metų pavasarį.

„Gamybos pradžia pagal planą numatyta 2026 metų pradžioje, pavasarį turėtume turėti pirmąjį vandenilį“, –  „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė A. Latakas.

Klaipėdos uoste už 3,6 mln. eurų taip pat planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus. Pasak uosto vadovo, vandenilio gamybos ir pildymo įrenginiai atsiras vienoje iš dviejų vietų, nagrinėtų vertinant projektų poveikį aplinkai – prie Smiltynės perkėlos arba buvusioje laivyno bazės pastato vietoje.

Pasak A. Latako, planuojama įrengti vandenilio infrastruktūra leis žalią vandenilį nukreipti į laisvus, autotransportą uoste veikiančius vagonų manevravimo įrenginius. Uosto vadovo teigimu, vandenilis yra viena tinkamiausių priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, leisianti uostui sukurti papildomą pridėtinę vertę.

Į uostą atplaukia daug laivų, tai šitas vandenilis būtų panaudojamas ir šitų laivų aprūpinimui.

 

„Į uostą atplaukia daug laivų, tai šitas vandenilis būtų panaudojamas ir šitų laivų aprūpinimui. Pagrindinė priežastis yra ta, kad visi uostai, kokį mes be paimtume Europoje, (...) greitu laiku mes sunkiai rasime uostą, kuriame nebebus galimybės turėti, pasikrauti alternatyvų kurą tokį, kaip vandenilis, metanolis, amoniakas ir panašiai“, – teigė A. Latakas.

„Laivybos (gamybos – BNS) linijos keičia savo požiūrį, strategiją, pradeda gaminti su tokiu kuru varomus laivus“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.  

Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.

Skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio kuro, iki 2050 metų – atitinkamai 8500 MW ir 732 tūkst. tonų.

Pasak Energetikos ministerijos, didžioji vandenilio dalis (2030-aisiais – 63,6 proc., 2050-aisiais – 64,5 proc.) būtų panaudojama kaip žaliava amoniako gamyboje.

2030 metais Lietuva planuoja eksportuoti 33 tūkst. tonų, arba 25,6 proc. šalyje pagaminto žaliojo vandenilio, tačiau 2050 metais kurą naudojant elektros energijos gamyboje, ši dalis turėtų sumažėti iki 6 proc. ir siektų 44 tūkst. tonų.

Viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.

Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.

Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc. bendro šalies elektros suvartojimo.

„Jau pradėtų ir suplanuotų projektų numatoma galia siekia 7 GW. Dauguma jų bus baigti 2026-2027 metais, tad 2027 metų pabaigoje jau turėtume pasigaminti tiek elektros energijos, kiek suvartojame“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vien saulės ir vėjo elektrinės pagamina ketvirtį visos Lietuvoje vartojamos elektros energijos. Bendra AEI įrengtoji galia 2023 metų pabaigoje siekė 2,3 gigavato (GW) – 3,3 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje.

Saulės ir vėjo jėgainėse pernai pagaminta 52,4 proc. daugiau elektros energijos nei 2022 metais – iš viso 3,14 TWh. Iš jų 0,637 TWh pagaminta saulės elektrinėse – 2,3 karto daugiau nei 2022 metais.

Pernai dukart išaugo ir gaminančių vartotojų – gyventojų ir organizacijų, apsirūpinančių elektra iš nuosavų elektrinių – skaičius, metų pabaigoje jų buvo 89 tūkst. Praėjusiais metais jų turimos jėgainės pagamino ir atidavė į tinklą 0,54 TWh elektros energijos.

Tarp jo gairių – nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas jos statybai, rašoma nutarimo projekte.

Be to, kitu nutarimu Vyriausybei siūloma pakeisti sinchronizavimo projektų sąrašą, į jį įtraukiant „Harmony Link“ sausumos jungtį, energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimą, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstravimą ir „NordBalt“ jūrinės jungties valdymo sistemos atnaujinimą.

Didžiausią ir vienu svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.

Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Kvietimams juridiniams ir fiziniams asmenims, jos pateiktais duomenimis, bus skirta beveik 1,5 mlrd. eurų.

Didžioji dauguma lėšų bus skirta juridiniams asmenims – 1,3 mlrd. eurų.

„Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (energetinio – ELTA) skurdo mažinimui, piliečių energetinių bendrijų saulės elektrinėms, vandenilio gamybai, vėjo elektrinėms, elektros kaupikliams, viešųjų pastatų renovacijai, AEI (atsinaujinančių energijos išteklių – ELTA) plėtrai šilumos tiekimo sektoriuje ir kt.“, – kam bus skiriamos lėšos Eltai įvardijo ministerija.

Tuo metu gyventojai sulauks apie 175,4 mln. eurų paramos saulės elektrinėms, kaupikliams, katilų keitimui, privačių elektromobilių stotelių įrengimui ir kt., informuoja EM.

Tikslas – kitąmet skaičiuoti savarankišką apsirūpinimą elektra nebe valandomis, o dienomis.

 

Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra fizinius asmenis dar 57 dienas kviečia teikti paraiškas paramai, skiriamai daliai saulės elektrinės parko Vidurio ir Vakarų Lietuvoje įsigyti, dar 3 metus galioja kvietimas subsidijai elektromobiliui.

Pramonės ir kitoms iškastinio kuro atsisakyti norinčioms įmonėms agentūra siūlo paramą saulės ar vėjo elektrinei įsirengti.

Taip pat juridiniai asmenys gali teikti paraiškas viešai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai įvairiuose valstybinių kelių ruožuose, degalinėse, autobusų ar geležinkelių stotyse, oro uostuose ir kt. vietose įrengti.

Tęsiama parama atsinaujinančiai energetikai, viliamasi, padės Lietuvai toliau siekti šios Vyriausybės keliamo tikslo iki 2030 m. visą elektros poreikį patenkinti vietine AEI generacija.

(2024 M. – ELTA) siekis – pasiekti 1,5 GW vidutinę saulės ir vėjo paros gamybą, kuri leistų palankiomis oro sąlygomis apsirūpinti elektra vien iš saulės ir vėjo. Šiais metais buvo tokių valandų, o dabar tikslas – kitąmet skaičiuoti savarankišką apsirūpinimą elektra nebe valandomis, o dienomis“, – naujų metų tikslus komentavo ministerija.