Jei ne miškuose gyvenusi moteris Vilkmergėje, kunigaikščio sūnus būtų suėstas vilkų, o seniausio miesto Lietuvoje – Ukmergės nebūtų. Tačiau ir šiandien savivaldybę, kaip ir miesto pradininko sūnų, reikia gelbėti vis iš naujo. Tik gelbėtojai – vis kiti.

„Atnaujinta, pritaikyta tiek gyventojams, tiek verslui. Atsirado daugiau galimybių su ES finansavimu, nes iki to Ukmergė, skirtingai nuo kitų miestų, neturėjo galimybės gauti“, – dalijosi Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau nei 6 mlrd. eurų per septynerius metus iš Europos Lietuvos regionai gaus žaliajai transformacijai, atsinaujinančiai energijai, tačiau merai tvirtina, kad problemos visai kitokios.

„Neturime dar gero geriamojo vandens. Norisi, kad žmonės jau turėtų gerą vandenį, nuotekas“, – nuogąstavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Lietuvos prioritetai artėjančius metus: mažiau pinigų plytelėms ir šaligatviams, daugiau socialiniams klausimams spręsti ir nelygybei mažinti.

„Visas valstybės koncepcija: uždarykime mokyklas, centralizuokime, kai lengva atvažiuoti ir patekti. O kaip atvažiuoti, jei nėra gero kelio ir jis nesaugus, nevalomas?“ – retoriškai klausė R. Janickas.

„Velnias slypi detalėse. Nėra blogai, kad atnaujinti miesteliai, sutvarkyta aplinka, išasfaltuoti keliai, bėda, kad tai daroma neefektyviai“, – svarstė LSTC Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika.

Ukmergės reikšmė sumažėjo pastačius naują infrastruktūrą – geležinkelius ir automagistralinius kelius, mat miestas liko pašonėje, mažėjo gyventojų skaičius, traukėsi verslas.

Labiausiai savivaldybių vadovai nerimauja, kad dėmesio per ateinančius metus reikės ir vėl skirti pradėtiems projektams, tad naujovių tikėtis neverta.

„Merai supranta, kad valstybė ir Vyriausybė nėra Kalėdų Senelis“, – sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Merai supranta, kad valstybė ir Vyriausybė nėra Kalėdų Senelis.

Ne tokie dosnūs ir ES vadovai, mat dabartinė paramos suma mažesnė. Esą Lietuvą šie mato kaip naująją Vokietiją ar Prancūziją.

„Tai nėra lėšos, kuriu užtektų Lietuvai pavyti kaip regionui tam tikras labiausiai išsivysčiusias senesnes ES šalis“, – pažymėjo D. Burneika.

Daugiausia pinigų išsikaulijo lenkai – šiems jų labiausiai prireiks naujiems keliams kloti. Tačiau mūsų šalies kaimynai daugiau prašė ir gavo išmaniajai sričiai – naujausioms technologijoms ir internetui diegti, o Lietuva – lentelės dugne.

„Jis labai svarbus tiems, kurie svarsto atvykti gyventi į kaimą, jaunoms šeimoms“, – akcentavo D. Burneika.

Merai piktinasi, kad per pastaruosius metus priversti jaustis lyg gaisrų gesintojai: reikėjo pirmiems rūpintis nelegaliais migrantais iš Baltarusijos, o vėliau ir pabėgėliais iš Ukrainos, spręsti COVID-19 krizę.

„Savivalda yra podukros pozicijoje“, – vaizdžiai palygino M. Sinkevičius.

Dėl krizių teko visiškai iš naujo peržiūrėti savivaldybių piniginę, mat kai kurie pinigai jau esą pradingo.

„Nuo to laiko jau 30 proc. pinigų nebėra, juos suvalgė infliacija. Ar užtenka tada to finansavimo tiek?“ – retoriškai klausė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Tačiau gavusi pinigų, Europa tikisi iš Lietuvos ir pažadų. Pvz., kaimuose uždaryti mokyklas ir ligonines.

„Neekonomiškai gyventi nebegalime. Lėšas švaistyti, kai mokyklose yra jungtinės klasės, nebegalime šiandien, reikia žiūrėti labai atsakingai“, – pažymėjo Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė.

Kaip atrodys regionai, likę be paslaugų, paklausėme eurokomisarei pasirašant milijardinius dokumentus Vilniuje.

„Aš nekomentuosiu to, nes tai daryti yra svarių priežasčių“, – sakė eurokomisarė reformoms ir sanglaudai Elisa Ferreira.

Tačiau priežasčių niekas nepaaiškino, tad to paties paklausta ir Briuselyje.

„Buvau Vilniuje, Kaune ir norėjau duoti signalą, kad regionuose turės virti gyvenimas, jūs negalėsite žmonių palikti be paslaugų, tiesiog tuščią lauką“, – akcentavo E. Ferreira.

Naudoti naujus ES milijardus Lietuva galės jau šių metų pabaigoje.

Šis posėdis – naujausias etapas abiejų šalių ir bloko institucijų teisiniame kare, kuris praėjusią savaitę pasiekė kulminaciją, kai Lenkijos aukščiausiasis teismas nusprendė, jog ES teisė prieštarauja šalies Konstitucijai.

Aukščiausiame ES teisme Liuksemburge abiejų šalių vyriausybės kovoja prieš praėjusiais metais priimtą svarbų sprendimą, kai šiaurinės valstybės narės, vadovaujamos Nyderlandų, iškėlė reikalavimą, kad ES išmokos nebūtų mokamos, jei kyla grėsmė bloko nuostatoms dėl korupcijos ir teismų nepriklausomumo.

Varšuva ir Budapeštas buvo numanomi šio naujojo mechanizmo taikiniai dėl nuolatinių jų ginčų su ES dėl teisės viršenybės, todėl kovo mėnesį abi šalys kreipėsi į ES aukščiausiąjį teismą, kad šis mechanizmas būtų panaikintas.

„Ginčijamas reglamentas pažeidžia sutartis ir turi būti panaikintas visa apimtimi“, – pirmadienį teisėjų kolegijai sakė Lenkijos advokatė Sylwia Zyrek.

Vengrijai atstovaujantis advokatas Miklosas Zoltanas Feheras sakė, kad šis mechanizmas nereikalingas, nes „esama teisinė sistema gali apsaugoti Sąjungos biudžetą“.

Teismo sprendimo tikimasi tik po kelių mėnesių, tačiau ES valstybės narės sutiko sustabdyti mechanizmo taikymą tol, kol teismas nagrinės šį klausimą.

Tam pasipriešino Europos Parlamentas, kurio narių dauguma pagrasino paduoti į teismą Europos Komisiją, jei ji ir toliau vilkins mechanizmo taikymą.

Jausdami spaudimą, ES pareigūnai nurodė, kad Komisija galėtų pradėti taikyti šį mechanizmą jau kitą mėnesį.

Tuo tarpu Komisija užblokavo Lenkijos ir Vengrijos pateiktus nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus dėl to, kad jos nesugebėjo pateikti garantijų dėl skaidresnio ir įstatymus atitinkančio pinigų panaudojimo.

Šie planai yra ES 800 mlrd. eurų vertės pandemijos padarinių likvidavimo paketo dalis. Lenkija iš jo tikisi gauti 24 mlrd. eurų subsidijų, o Vengrija – 7,2 mlrd. eurų.

Milijoninis linijos rėmimas

Vienas iš Baltijos jūros ypatumų yra tai, kad čia ypač smarkiai išvystytas jūrų keltų linijų tinklas.

Iki pandemijos jūrų keltų linijų apkrovimas nuolat augo. Per visus Baltijos uostus, panašiai kaip Klaipėdoje, nusirito jūrų keltų didinimo banga. Juos lydėjo uostų infrastruktūros plėtra, kuriems, panašiai kaip ir Klaipėdoje, dalis pinigų buvo skiriama ir iš ES programų.

Didžiulę paramą gavo Lenkija kartu su Švedija dėl Svinouiscio – Istado linijos vystymo.

2017 m. buvo pasirašyta net 130 mln. eurų sutartis.

Keltai: „Polferries“ ir „Unity Line“ laivai Svinouiscio uoste.

Už tuos pinigus Istade turėjo būti sutvarkytos dvi krantinės, įrengta dujų pildymo stotis, pritaikyta priimti du didelius iki 228 metrų ilgio jūrų keltus. Juos taip pat su parama įsipareigojo pastatyti Lenkijos laivybos kompanija „Polska Zegluga Baltycka“ arba „Polferries“.

Parama jūrų keltų statybai siekė per 100 mln. eurų.

Laivų statybos sustojo

Švedijos Istado uosto administracija atnaujino krantines. Tam ji išleido 950 mln. Švedijos kronų (apie 94 mln. eurų). Iš jų 250 mln. Švedijos kronų arba apie 25 mln. eurų sudarė ES parama.

Tačiau nauji keltai tarp Švedijos ir Lenkijos taip ir nepradėjo plaukioti.

Abu jūrų keltai turėjo būti statomi pačioje Lenkijoje – vienas Ščecine, kitas Kolobžege. Ščecine pradėtas statyti laivo kylis ir darbai sustojo. Kolobžege jis net nepradėtas statyti, toliau projektavimo čia niekas nepažengė.

Partneriai: Istado uostas įvykdė savo programą, bet to paties nesulaukė iš partnerių Lenkijoje.

Dėl to, kad nevyksta laivų statyba, kaltinama laivybos kompanija. Ji prasidėjus pandemijai susidūrė su sunkumais ir nesugebėjo surasti laivų statybai reikalingų savos dalies pinigų.

Blogiausia yra tai, kad minėta Lenkijos laivybos kompanija yra valdoma valstybės. Dėl joje įvykusio skandalo dėl nepradėtų laivų statybos surastas ir „iešmininkas“ atleistas kompanijos „Polska Zegluga Baltycka“ prezidentas Piotras Redmerskis.

Grasina susigrąžinti paramą

Ši istorija Lenkijoje tapo rimta problema, kurios negali pajudinti nei Lenkijos infrastruktūros, nei Jūrų transporto ministerijos.

Pandemijos metu užstrigusios jūrų keltų statybos nepavyksta atnaujinti, nors laivų statybos daliai išleista per 12 mln. zlotų (per 2,5 mln. eurų). ES jau grasina atsiimti finansinį šio projekto įnašą.

Norai: „Polferries“ planavo atnaujinti jūrų keltus. Bet koją kiša pandemija.

Finansavimas gali būti atimtas ir iš Istado miesto administracijos, kuri yra uosto savininkė, nors ši ir įvykdė savo įsipareigojimo dalį – ir krantines sutvarkė, ir dujų degalinę laivams įrengė.

Neseniai ES pareikalavo iš laivybos kompanijos „Polferries“ garantijų, kad dujomis varomi keltai į eksploataciją bus įvesti iki 2024 m. Lenkijos infrastruktūros ministerija ėmėsi tarpininkavimo ir garantavo, kad keltai iki to laiko bus pastatyti. Tačiau nėra nurodyta jokių šaltinių, iš kur bus paimta jų statybai koofinansuoti reikalinga dalis pinigų. Laivybos kompanija yra menkos. Jos 2020 metų pelnas siekė vos 22 mln. zlotų (apie 4,8 mln. eurų).

Bylinėjasi su buvusiu vadovu

Specializuotą pervežimo vandens transportu bei hidrotechninių įrenginių statybos veiklą vykdanti bendrovė „Green Line Shipping“ asocijuojasi su didžiule krovinių gabenimo kompanija.

Iš tiesų tai nėra didelė Lietuvos bendrovė, kuri anksčiau buvo registruota Šiauliuose, o dabar Klaipėdoje. Joje pagal oficialius duomenis dirba 3 „Sodros“ drausti darbuotojai. Jos pajamos siekdavo po kelis milijonus eurų.

Jau kurį laiką bendrovė bylinėjasi teismuose su buvusiu jos steigėju, vadovu ir buvusiu vienu iš savininkų. Iš jo prašoma priteisti beveik 110 tūkst. eurų.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai bendrovė iš Lietuvos verslo paramos agentūros 50 proc. verslo finansavimo projektui gavo per 60 tūkst. eurų subsidiją.

Jau 2010 m. spalį agentūros atstovai pastebėjo, kad veikla, kuriai skirtas finansavimas, nevykdoma. Tas pats konstatuota ir 2011 m. gegužę.

2013 m. atlikus detalų patikrinimą konstatuota, kad projektas vykdytas netinkamai, buvę pateikti netikę projekto vykdymo dokumentai. Tų pačių metų gruodį Ūkio ministerija projektą nutraukė.

Lietuvos verslo paramos agentūros teises perėmusi valstybės įmonė Turto bankas per teismą su delspinigiais, palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis iš bendrovės išsireikalavo 109 tūkst. 925 eurus.

Slėpė sandorį nuo savininko

Nuo 2012 m. bendrovę valdė Lichtenšteino Kunigaikštystėje registruotas juridinis asmuo.

2016 m. pirmojoje pusėje „Green Line Shipping“ akcininkas atsitiktinai sužinojo apie buvusį verslo projektą, dėl jo bendrovei padarytą žalą. Paaiškėjo, kad verslo projekte buvę naudoti ir pačios bendrovės pinigai.

Siekiant išsiaiškinti galimos neteisėtos buvusio vadovo veiklos aplinkybes, jis 2016 m. gegužę buvo atšauktas iš vadovo pareigų, perkeltas į pavaduotojo pareigas, o 2017 m. birželį atleistas iš darbo.

2017 m. gruodį antstoliai pradėjo pinigų išieškojimą iš „Green Line Shipping“ po teismo sprendimo, kuris dėl nutraukto verslo projekto buvo VĮ Turto banko naudai.

2018 m. sausio 31 d. iš „Green Line Shipping“ sąskaitos buvo paimti 109 tūkst. 925 eurai. Ji nusprendė juos išsiieškoti iš buvusio bendrovės steigėjo ir vadovo.

Sutartis buvo nenaudinga

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė, kad buvęs vadovas turi sumokėti žalą atsiradusią dėl sustabdyto verslo projekto.

Bendrovė verslo projekto paraiškoje nurodžiusi, kad teikia skolų sudengimo ir valdymo paslaugas bei konsultacijas. Todėl ji norinti padidinti įmonės našumą bei konkurencingumą.

Tam esą būtinas elektroninio verslo valdymo sprendimas. Tačiau realiai tokios veiklos, kuriai teikė paraišką, bendrovė nevykdė.

Teismo posėdžio metu buvęs vadovas negalėjo nurodyti, kur yra ilgalaikis nematerialusis turtas – tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinė sistema. Teismas sprendė, kad tokie jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip verslo rizika.

Teismo vertinimu, bendrovės vadovas pasirašė pačiai bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sutartį, jos neketino vykdyti, taip atlikdamas neteisėtus, su protingo, rūpestingo ir apdairaus vadovo elgesiu nesuderinamus veiksmus. Todėl, teismo vertinimu, jis turi prisiimti atsakomybę už bendrovei kilusias neigiamas pasekmes.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet gegužę paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Nepadėjo argumentas, kad vadovas projekto ėmėsi neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Ir tai, kad jis projektą teikęs sąžiningai, nes jis buvęs patvirtintas Lietuvos verslo paramos agentūroje ir sudaryta jo vykdymo sutartis. Todėl, jo nuomone, tai buvęs verslo projektas, kuris nenusisekęs, bet ne koks nors sąmoningai suplanuotas veiksmas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

Užklydėlius pasitinka užrašas „privati valda“ ir įspėjimai, kad pašaliniams į jį eiti griežtai draudžiama, rašo portalas delfi.lt.

Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijoje esančio parko projektas buvo įgyvendintas pagal 2007–2013 metų Kaimo plėtros programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pagal šią ES paramos priemonę 243 projektams iš viso skirta 15 mln. eurų.

Kaip delfi.lt nurodė parką valdanti Laimutė Adomavičienė, parko įrengimui gauta parama siekė 88,183 eurus. „Šiuo metu savo valdoje noriu laiką leisti privačiai, šeimos ir draugų rate, todėl natūralu, kad savo privatumu su pašaliniais žmonėmis dalintis nenoriu“, – sakė ji.

„Projekto kontrolės laikotarpis baigėsi 2019 metų gruodžio mėnesį, todėl paramos gavėjas nebeturi įsipareigojimų, susijusių su šiuo parku (nebeprivalo saugoti investicijų ar išlaikyti žemės sklypo)“, – portalui paaiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros komunikacijos skyriaus vedėja Reda Kerdokienė.

Vilniaus rajono turizmo informacijos centro specialistas Olegas Shilko teigė, kad „parkas privatizuotas, lankytis jame kurį laiką galimybės nėra, dėl to tinklapyje jo nebeviešiname“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visai šalia (už 3–4 kilometrų) yra tvarkomas ir kuriamas naujas poilsio parkas Marijampolio kaime. Kaip dėstoma šio projekto skelbime, Lietuvos Tūkstantmečio parką ketinama sutvarkyti už 186 tūkst. eurų.

Imitacinė veikla

Seimo narys, ūkininkas Kazys Starkevičius į viešumą iškėlė problemą, kaip švaistomi europiniai pinigai. Jis nurodė, kad kai kurie ūkininkai gauna paramą, kad šienautų ir mulčiuotų laukus. Tačiau ne visi tai daro. Pasak politiko, kai kurie ūkininkai laukus tiiesiog padega, nors to daryti griežtai negalima. Kartais prisidengiama ir šventinėmis dienomis.

Pasak K.Starkevičiaus, prieš keletą savaičių, per Jonines, dalis tokių ūkininkų turėjo tarsi priedangą savo neteisėtai vykdomai veiklai, nes trumpiausią naktį žmonės įprastai degina laužus. Tad kai kurie ūkininkai taip pat pakūrė seną žolę laukuose ir taip imitavo Joninių laužus, nors tai tebuvo proga neva panaudoti ES pinigus.

Prieš keletą savaičių laukai padegti prisidengiant Joninių laužais. (K.Starkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.)

"Deginti laukų negalima, nes taip teršiama gamta, naikinama augmenija, o kadangi buvo Joninių naktis, kai kurie ūkininkai tuo pasinaudojo neva užkurdami laužus. Tai buvo toks gudrus ėjimas, kai laukai net keliose vietose buvo padegti. Tokius laukus turėtų mulčiuoti, bet būna, kad lieka kokių krūmokšnių, tai juos ir pakuria, nors turėtų viską išvežti. Tokius laužus mačiau Kauno rajone, važiuodamas iš Alytaus. Mulčiavimui yra skiriama apie 40 mln. europinės paramos. Deja, ji netinkamai išleidžiama", – apgailestavo K.Starkevičius.

K.Starkevičiui apmaudu, kad Lietuvos įstatymai leidžia į laukams šienauti skiriamą paramą žiūrėti pro pirštus.

Sisteminė problema?

Jis tikino, kad Lietuvos įstatymai leidžia į laukams šienauti skiriamą paramą žiūrėti pro pirštus.

"Mulčiuojant laukus nesukuriama jokia pridėtinė vertė. Pagal ES direktyvas, parama mokama už tiesiogiai negautas pajamas. Tai šiuo atveju, jokių pajamų ūkininkas negavo, jei jis tiesiog lauką nušienavo? Pajamos būtų sukurtos, jei tas šienas būtų sušertas gyvuliams arba parduotas. Dabar dar ir duodamas žaliasis kuras toms pievoms tvarkyti, mokami ES pinigai, bet vertė jokia nesukuriama", – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad padegę laukus ūkininkai net ir nenušienauja, tad kartais pinigai tiesiog paleidžiami dūmais.

K.Starkevičius aiškino, kad Lietuvos teritorijoje yra 220 tūkst. ha ploto, kuris yra tiesiog šienaujamas, bet iš jo nekuriama jokia pridėtinė vertė, joks produktas. Tokiems šienavimo darbams kasmet išmokamos milijoninės sumos.

"2013 m. buvo panaikinta sistema, kad šienas turi būti parduotas. Dabar priėjome prie to, kad Lietuvoje nedirbami laukai. Apmaudu, kad ir tie Joninių žiburėliai dar labiau parodo, kad švaistomi europiniai pinigai. Sprendimas yra labai paprastas, bet jo įgyvendinti politikai nesiryžta. Turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, jei žemės ūkio paskirties žemė netinkamai tvarkoma.

Be to, jei žmogus deklaruoja, kad naudoja žemės ūkio paskirties laukus, turėtų būti sukuriama produkcija, pvz., parduodamas šienas, o ne šienaujami laukai tik tam, kad būtų nušienauti. Šieno produkcijos poreikis tikrai yra, ypač kaimyninėje Lenkijoje, nes ten yra didelis gyvulių ūkis ir jiems trūksta šieno. Aišku, galima tai panaudoti ir biokurui. Tačiau dabartinė mūsų sistema leidžia visiškai nedirbant laukų gauti ES išmokas", – dėstė Seimo narys.

Tai buvo toks gudrus ėjimas, kai laukai net keliose vietose buvo padegti.

Gali mažėti finansavimas

Parama ūkininkams besirūpinanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) "Kauno dienai" negalėjo patikslinti, kokia ES parama per metus skiriama laukams šienauti. Tačiau, jei paramos gavėjai degina laukus, gali prarasti dalį skirtos paramos.

"Norėtume atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai, teikdami paraiškas, neįpareigoti nurodyti, kokiu būdu įgyvendins pievų priežiūros reikalavimus, todėl negalime pateikti tokios statistikos", – nurodė NMA specialistai.

Tačiau jie pažymėjo, kad pievų šienavimo kontrolė vykdoma dalį pareiškėjų atrenkant patikrinti vietoje (apsilankant lauke fiziškai), siekiant nustatyti, ar laikomasi pievų priežiūros reikalavimų ir terminų.

"Be to, pievų deginimo kontrolė vykdoma ir vertinant gaunamą informaciją iš kitų institucijų (pvz., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento), taip pat skundus bei "NMA agro" mobiliąja programėle pateiktą informaciją. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše numatytas draudimas deginti pievas. Už šio draudimo nesilaikymą, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, pareiškėjui taikoma sankcija – išmokų sumažinimas 5 proc.", – apie vykdomą kontrolę ir tai, kas laukia ūkininkų, kurie nešienauja laukų, bet juos degina, aiškinama dienraščiui atsiųstame NMA komentare.

Ragina laikytis įstatymų

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai tikino, kad atšilus orams gaunama vis daugiau pranešimų apie žolės deginimo atvejus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų.

Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera.

"ŽŪM ragina ūkininkus būti sąmoningus ir primena, kad deklaruojant pasėlius būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Vienas šių reikalavimų skelbia, kad žemės ūkio augalai bei jų ražienos, žolė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose negali būti deginami.

Žolės ir ražienų deginimas laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu, todėl tokiems pažeidėjams taikomos sankcijos jų gaunamai žemės ūkio sektoriaus paramai. Pažeidus reikalavimus parama nemokama einamaisiais metais, o įvertinus pažeidimo mąstą, galima jos nebegauti ateinančius trejus metus", – apie laukus padeginėjantiems ūkininkams gresiančias sankcijas nurodė ŽŪM.

Ministerijos atstovai laikėsi kitokios pozicijos, nei išsakė K.Starkevičius, kad vien šienaujant nesukuriama pridėtinė vertė, todėl reikėtų keisti galiojančią tvarką. ŽŪM nurodė, kad ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės ūkio paramos skyrimo tvarką, numatoma, kad parama privalo būti mokama ir tiems subjektams, kurie palaiko gerą agrarinę būklę, t.y. tik šienauja pievas, nevykdydami jokios gamybos. Dėl to keisti Lietuvos teisės aktų kol kas neplanuojama, nes ES įstatymai turi didesnę teisinę galią.

Skęstančios pievos

Prienų rajono savivaldybė bandė nusausinti ne vieną melioracijos griovį, tačiau atrodo, kad projektams skirti europiniai pinigai buvo tiesiogiai išmesti į balą. Netaisyklingai atlikus projektavimo darbus, pievos toliau skęsta ir niekas dėl to neprisiima atsakomybės.

Minėtos savivaldybės tarybos narys Arūnas Vaidogas "Kauno dienai" aiškino, kad ne kartą posėdžių metu kėlė klausimus, kodėl Prienų rajono Veiverių seniūnijoje atliekant melioracijos darbus nebuvo reikalingo tarybos sprendimo. Jis nurodė, kad, pagal galiojančius teisės aktus, jei iš savivaldybės lėšų įgyvendinami projektai viršija 175 tūkst. eurų, jiems turi pritarti taryba.

Šiuo atveju, pasak A.Vaidogo, projektas kainavo daugiau nei 200 tūkst. eurų, tačiau tarybos posėdyje klausimas nė karto nebuvo svarstytas. Negana to, A.Vaidogas tikino, kad savivaldybės specialistai netinkamai suprojektavo darbus, todėl viskas buvo atlikta atvirkščiai, nei reikėtų. Pasak jo, dabar po liūčių pievose ir melioracijos grioviuose vandens telkšo net daugiau, nei buvo prieš minėtus darbus.

"Visada tokie darbai pradedami nuo žemiausios vietos ir kylama į viršų. Čia darbus pirmiau atliko viršuje, o tuo metu žemupio šlaitai užslinko. Dabar visi laukai apsemti ir vanduo stovi, žiotys patvenktos, laukais negalima naudotis. Projektui panaudotos europinės lėšos, bet ūkininkams padėtis ne pagerinta, o kaip tik pabloginta.

Dabar po liūčių pievose ir melioracijos grioviuose vandens telkšo net daugiau, nei buvo prieš darbus.

Dabar griovių šlaitai išmirkę, jie nuolat slenka, todėl melioracijos darbams skirti pinigai panaudoti netikslingai. Manau, kad savivaldybė nieko nedarys, nes kiek jų klausiau, jie nieko neatsako, nors vanduo toliau kaupiasi. Kiek žinau, jie skyrė papildomų lėšų, bet vis tiek viskas jau sugadinta", – pastebėjo Prienų rajono savivaldybės tarybos narys.

Jis pridūrė, kad darbus atlikę rangovai yra nekalti, nes viską darė pagal projektą – taip, kaip savivaldybės specialistai užsakė, todėl darbų garantija, esant šiai situacijai, nelabai ir gelbėja.

"Yra ir daugiau pažeidimų. Juk be tarybos pritarimo buvo įgyvendintas projektas. Dabar sukišta 200 tūkst. eurų, kurie nueis šuniui ant uodegos, bet man niekas neatsako, kas dėl to prisiims atsakomybę. Jei tokios klaidos nebus taisomos, tai ir milijonai bus iššvaistyti", – teigė pašnekovas.

Grioviai sutvarkyti netinkamai, todėl vanduo laikosi pievose. ("Kauno dienos" skaitytojo nuotr.)

Neaiškūs projektai

Pro akis tarybos nariui nepraslydo ir kiti melioracijos griovių tvarkymo projektai, kurie kelia įtarimų, kad galimai yra švaistomi europiniai pinigai.

"Europa skyrė pinigų liūčių padariniams šalinti, tad Prienų rajono savivaldybė dalį lėšų naudojo būtent melioracijos grioviams tvarkyti", – pridūrė pašnekovas.

A.Vaidogas pateikė duomenis, kad vieną projektą savivaldybė ketino įgyvendinti per savaitę, prieš pat Naujuosius. Kito projekto darbų kaina gerokai viršijo nuostatas.

"Juodbūdžio kaime iš viso absurdas padarytas. Visų darbų suma yra 5 tūkst., o projektavimas kainavo 2,8 tūkst. Iš kur tokia suma projektuojant, kai ten vien laukai ir reikia nubrėžti tiesią liniją? Suprantu, kai mieste reikia padaryti, – daugiau darbo, o čia gal su auksiniais pieštukais braižo projektą? Be to, pagal įstatymus numatyta, kad projektavimo darbai neturi viršyti 10 proc. visų darbų sumos. Tai čia jie sudarė daugiau nei pusę visos sumos", – stebėjosi A.Vaidogas.

Jis nurodė, kad praėjusių metų pabaigoje buvo dar vienas keistas melioracijos darbų projektas. Vyšniūnų kaime rangovai griovius sutvarkyti turėjo per kelias dienas, įsiterpusias tarp didžiųjų metų švenčių. Šio projekto sutartis pasirašyta 2019 m. gruodžio 23 d. ir nurodyta, kad darbai turėjo būti atlikti iki praėjusių metų gruodžio 30 d., vėliau pridėta dar viena diena. Pasak A.Vaidogo, visi supranta, kad tarpušvenčiu niekas tokių darbų neatlieka.

"Čia aiškiai buvo paimti pinigai, nes metų pabaigoje reikėjo panaudoti lėšas, o darbai daryti vėliau. Kiek žinau, jie tikrai nespėjo griovio per kelias dienas sutvarkyti", – pridūrė Prienų rajono tarybos narys.

Specialistų pozicija

Kaip nurodė Prienų rajono tarybos narys A.Vaidogas, už melioracijos griovių tvarkymo darbų projektus atsakinga Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė. Ji pati dienraštį tikino, esą visi projektai buvo padaryti teisingai.

"Žinoma problema, be ten dar tiesiog nebaigtas projektas, – taip paklausus apie 200 tūkst. eurų kainavusį melioracijos griovių projektą, po kurio pievos toliau tebeskęsta, kalbėjo A.Tamošiūnienė. – Kadangi tai derinta su miškininkais ir reikalinga šalinti bebrų užtvaras, tai viskas bus padaryta. Viskas buvo teisingai suprojektuota, nes tas upelis eina pro Kazlų Rūdos miškus, kuriuos patikėjimo teise valdo savivaldybė. Tas projektas buvo parengtas praėjusį pavasarį, bet dėl derinimo darbų mes šiek tiek viską sutrumpinome. Kadangi nenorėta patekti į saugomą teritoriją, projektuotojai patikino, kad vandens kritimas tikrai bus. Taip, šiandien toje vietoje yra šiokia tokia patvanka, bet greitai viskas pajudės."

Perklausus, ar projektas neturėjo jau būti iki galo įgyvendintas, Žemės ūkio skyriaus vedėja aiškino, kad pirminiai darbai buvo atlikti iš savivaldybės lėšų, nes tai buvo kaip avarijos padarinių šalinimas, tad tokiems darbams tarybos pritarimas nereikalingas.

"Kiekvienais metais savivaldybė solidarumo principu gauna dotaciją liūčių pažeistai melioracijai tvarkyti. Dabar parengtas šių metų prioritetinis sąrašas. Būtent ta minėta atkarpa iš praėjusių metų buvo perkelta į šiuos metus ir pirmas darbas, kurį reikės padaryti, bus pavalyti tą griovį. Dėl derinimo neatlikti žemupio tvarkymo darbai, todėl buvo parengta iš savivaldybės pinigų, o už tuos 200 tūkst. eurų atlikti darbai, bet vanduo teka ne taip gerai, kaip norėtume", – bandė aiškinti A.Tamošiūnienė.

Ji nurodė, kad kiti du tarybos nario A.Vaidogo įvardyti projektai taip pat atitiko visus reikalavimus. Vyšniūnų projektas, pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, buvo įgyvendintas per kelias paskutines praėjusių metų dienas. Pasak jos, buvo išvalytas griovys ir darbai atlikti 100 proc.

Po melioracijos griovių tvarkymo ūkininkų laukuose kaupiasi vanduo. ("Kauno dienos" skaitytojo nuotr.)

"Tai buvo labai mažos sumos projektas, atliktas iš paskutinių likučių. Mes pinigus gauname ketvirčiais ir negalime panaudoti visų europinių lėšų vien vasarą. Kadangi pagal pirkimo procedūras susitaupė pinigų, paskutiniai darbai vykdomi būtent paskutinėmis metų dienomis. Bet kadangi rangovai tai žino, viskas laiku būna padaryta", – dėstė specialistė ir pridūrė, kad ir Juodbūdžio kaimo projekte nebuvo permokėta pinigų už projektavimą, esą suma buvo paskirstyta kelių griovių projektams.

Detaliai aš visko nežinau, bet, manau, kad to nėra.

Pinigų nešvaisto?

Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas "Kauno dienai" aiškino, kad detalių ataskaitų už melioracijos griovių tvarkymo darbus jis nežino, tačiau, pasak jo, negalima sakyti, kad kažkur galimai švaistomi pinigai.

"Detaliai aš visko nežinau, bet, manau, kad to nėra. Taryba buvo pritarusi, bet ten projektas praėjusių metų ir su juo buvo tam tikrų nesklandumų, bet tikrai buvo pritarta. Svarstant projektą buvo minėta, kad darbus reikia atlikti nuo žemupio link aukštupio, tačiau specialistai tvirtino, kad viskas bus gerai, todėl negalėčiau patvirtinti, kad ten kažkas nepasiteisino", – kalbėjo Prienų rajono meras.

Jis tikino, kad nuolat atliekamas auditas, ar už paslaugas nėra permokami pinigai, nes projektams naudojamos europinės lėšos. "Manau, kad nėra tiksli informacija, nes vyksta nuolatinė projekto priežiūra. Tikrai čia nešvaistomi pinigai", – savo pozicijos laikėsi A.Vaicekauskas.

Tačiau nutiko priešingai: varginga migrantų padėtis Libijoje tik dar labiau paskatino klestinčią ir itin pelningą verslo schemą, iš dalies finansuojamą ES pinigais ir įgalinamą Jungtinių Tautų, rodo naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) atliktas tyrimas.

ES skyrė Libijai daugiau kaip 327,9 mln. eurų, o gruodžio pradžioje buvo patvirtinta dar 41 mln. eurų papildoma suma. Šios lėšos perduodamos daugiausiai per JT agentūras.

AP nustatė, kad šalyje, neturinčioje visavertės veikiančios vyriausybės, didžiulės sumos iš Europos gautų pinigų nutekėjo persipynusiems sukarintų organizacijų, žmonių kontrabandininkų ir pakrančių apsaugos tarnybų darbuotojų tinklams, išnaudojantiems migrantus. Kai kuriais atvejais JT pareigūnai žinodavo, kad pinigai keliauja kovotojų grupuotėms, rodo vidinio susirašinėjimo elektroniniai laiškai.

Sukarintų grupių nariai kankina, reketuoja ir kitaip išnaudoja migrantus sulaikymo centruose JT panosėje, ir šios įstaigos gauna milijonus eurų ES pinigų, rodo AP tyrimas. Daugelis migrantų iš sulaikymo centrų tiesiog pradingsta – dauguma jų būna perparduodami žmonių kontrabandininkams arba kitiems centrams.

Kai kurie kovotojai veikia išvien su Libijos pakrančių apsaugos daliniais. Pastarieji yra apmokomi europiečių ir yra aprūpinami įranga, tikintis, kad šios tarnybos atgrasys migrantus, siekiančius pasiekti Bendriją jūros keliu. AP išsiaiškino, kad pakrančių apsaugos tarnybos nariai kai kuriuos sučiuptus migrantus grąžina į sulaikymo centrus pagal susitarimą su sukarintomis grupėmis, bet daliai leidžia išplaukti į Europą, gavę kyšių.

Šiame išnaudojimo ir žmonių kontrabandos rate dalyvaujančios sukarintos grupės taip pat siurbia ES lėšas, per Jungtines Tautas skiriamas migrantams maitinti ir teikti jiems kitokią pagalbą. Dėl šios priežasties daugybė žmonių priversti kęsti badą.

Pavyzdžiui, derybos dėl JT gabenamų maisto produktų tiekimo buvo vykdomos su bendrove, kontroliuojama vienos sukarintos grupės lyderio, nors kiti JT darbuotojai skambino pavojaus varpais dėl bado jo prižiūrimame sulaikymo centre, rodo AP gauti elektroniniai laiškai ir interviu su mažiausiai šešiais Libijos pareigūnais.

Daugeliu atveju šie pinigai keliauja į kaimyninį Tunisą, kur būna išplaunami, o vėliau grįžta kovotojams Libijoje.

Pačios ES dokumentai rodo, kad blokas suvokė pavojus, keliamus pastangų perduoti migracijos krizės sprendimą Libijai. Mažiausiai nuo 2017 metų biudžeto dokumentuose dėl 90 mln. eurų finansavimo perspėjama dėl vidutinės arba didelės rizikos, kad Europos skiriama parama tik paskatins tolesnius žmogaus teisių pažeidimus.

Nepaisant jų vaidmens migrantų sulaikymo centrų sistemoje, tiek ES, tiek JT išreiškė norą, kad šios įstaigos būtų uždarytos. Europos Sąjunga argumentuoja, kad, remiantis tarptautine teise, ji nėra atsakinga už padėtį šiuose centruose ir kad pasitiki Jungtinėmis Tautomis, jog europiečių pinigai Libijoje bus leidžiami atsakingai.

Jungtinės Tautos savo ruožtu aiškina, kad privalo bendradarbiauti su sulaikymo centrų valdytojais, kad ir kas jie būtų, siekiant išsaugoti prieigą prie pažeidžiamų migrantų. Po dvi savaites trukusių AP užklausimų JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė nuo sausio 1-osios sutartis dėl maisto ir pagalbos siuntų tiekimo migrantams sudarinėsianti tiesiogiai, o ne per tarpininkus.

„Tikrai nereikės ES pinigų, kompensuoti bus galima iš valstybės rezervo, nekalbame apie labai didelius pinigus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Palionis.

„Iš dabartinės užterštos zonos viena diena supirkti pieną po 30 centų – (pieno produkcijos. – ELTA) yra 7,5 tonos – (kainuoja. – ELTA) apie 2200 eurų (...). Gyvulių yra 1,2 tūkst., rapsų pasėta yra 330 hektarų. Tai kompensavimas 330 hektarų rapsų (kainuotų. – ELTA) 120 tūkst. eurų. Tai nėra milijoninės sumos“, – vardijo kompensuotinos produkcijos įkainius ministras.

Ministras pažymėjo, kad kilęs gaisras neturėtų ilguoju laikotarpiu neigiamai atsiliepti ūkininkams. Pasak jo, jei nebus sugadintas Lietuvos, kaip pieno produktus eksportuojančios valstybės, įvaizdis, žala bus labai maža.

„Aš manau, kad, jeigu mes atsakingai elgsimės (...), jei iš tos (užterštos. – ELTA) zonos pienas nepateks į perdirbimą, jokio poveikio nebus tarptautinei rinkai“, – kalbėjo A. Palionis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu iš prekybos atšaukta dalis pieno produktų. Sprendimas iš rinkos surinkti 382 tonas pieno gaminių buvo priimtas dėl atsargumo, įvertinant faktus, kad šių produktų gamyboje buvo panaudotas galimai per gaisrą Alytuje kenksmingomis medžiagomis užterštas žaliavinis pienas, teigė ministerija.

Krito šešėlis

Žadėta Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija niekaip neprasideda. Visas procesas strigo jau pirmame etape, nes nepavyksta surasti rangovų. Pirmąjį viešųjų pirkimų konkursą teko nutraukti, nes jame dalyvavo vos viena bendrovė, pasiūliusi naujus voljerus ir edukacijos centrą pastatyti už 26 mln. eurų, nors buvo numatyta skirti beveik 11,6 mln. eurų.

Nesėkmingas buvo ir antrasis konkursas – Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė pastabų dėl konkurso sąlygų. Trečią kartą konkursas pateko į teisėjų akiratį. Šiuo metu nagrinėjami du ieškiniai. Konkurse dalyvavusios bendrovės įsitikinusios, kad viešieji pirkimai vykdomi neskaidriai, todėl savo poziciją gina teisme. Pradėjo sklisti kalbos, kad Zoologijos sodas protegavo kelias bendroves. Kol galutinio verdikto nepateikė teisėjai, Zoologijos sodo rekonstrukcijos viešųjų pirkimų konkursas pristabdytas. Ar neliks Zoologijos sodo gyvūnai be naujų voljerų?

"Ši situacija kelia nerimą, nes per metus laiko nieko nėra padaryta, darbai nepajudėjo. Pirminiame projekte jie norėjo atlikti rekonstrukciją už daugiau kaip 40 mln. eurų, bet tai prasilenkia su realybe. Keista, nes kažkokiu būdu jau yra išleista 0,5 mln. eurų, tačiau gyvūnai ir toliau kenčia, darbuotojų atlyginimai minimalūs, ir tai mūsų netenkina", – "Kauno dienai" kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

"Mus iš VPT pasiekė signalai, kad viešieji pirkimai gali būti vykdomi neskaidriai. Natūralu, kad kyla abejonių, ar tikrai bus panaudoti ES skirti pinigai. Tada traukinys nuvažiuos ir liks viskas, kaip buvę. Zoologijos sodo vadovas aiškino, kad pirkimai neįvyksta, nes taip sukrenta aplinkybės, tačiau čia juk nėra nesėkmės dalykas. Reikia konsultuotis su VPT, kaip parengti sąlygas, kad jos nebūtų skirtos vienai ar kitai organizacijai, tada nebus ir tokių situacijų", – tęsė pašnekovas.

Procesas įstrigo

Anot Seimo nario, ES pinigai Zoologijos sodui labai reikalingi, nes voljerai seniai nerekonstruoti, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Tačiau kai ne vienas konkursas neįvyko, kyla rizika dėl kompetencijos stokos prarasti europinį finansavimą.

"Komitetas paprašė, kad Zoologijos sodo vadovybė ir Aplinkos ministerija atsiųstų mums šių ir ateinančių metų veiklos planą, ką jie planuoja padaryti ir kaip išspręsti susidariusią situaciją. Žinoma, mes neperimsime koordinuoti jų veiklos, tačiau mums rūpi, ką jie suplanavę padaryti, kad lėšos būtų panaudotos ir prasidėtų sodo atnaujinimo procesas, užtikrinantis gyvūnų gerovę", – kalbėjo K.Mažeika.

Jis pabrėžė, kad europiniai pinigai turi būti panaudoti iki 2023 m. Tačiau rekonstrukcijos darbai negali būti vykdomi labai greitai – turi vykti dalimis, perkeliant gyvūnus į laikinus voljerus. Tad neaišku, ar pavyks viską laiku padaryti, jei ir toliau procesas bus vilkinamas.

Kažkokiu būdu jau yra išleista 0,5 mln. eurų, tačiau gyvūnai ir toliau kenčia, darbuotojų atlyginimai minimalūs, ir tai mūsų netenkina.

"Atrodo, kad to laiko yra, bet realiai viskas išsitęsia. Jeigu pirkimas neįvyksta per metus, vis apskundžiamas ar nutraukiamas, kyla klausimas, jei, jau žengiant pirmuosius žingsnius, taip klumpama, kas bus toliau, kai reikės sudėtingus projektus įgyvendinti? Todėl ir norime detalaus veiklos plano, kaip bus organizuojamas konkursas, įgyvendinami darbai, kaip bus reaguojama į teismo spendimus ir pan.", – apie aiškumo trūkumą kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Gina sodą

Aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Martynas Norbutas laikėsi kitos pozicijos ir jokių šešėlių Lietuvos zoologijos sodo viešuosiuose konkursuose neįžvelgė. Esą reikia sumažinti skundų teismuose tikimybę, todėl gerai, kad konkursai nevykdomi tol, kol yra palikta klaidų.

"Komitete buvo šnekama apie dabartinę sodo padėtį, su kokiais iššūkiais susiduriama. Visiškai neteisinga manyti, kad konkursai nutraukti dėl to, jog buvo skirti laimėti konkrečioms įmonėms. Jie nutraukti būtent dėl to, kad būtų patikslintos sąlygos. Mūsų tikslas – sumažinti galimas rizikas dėl teismų. Džiaugiamės, kad VPT tikrina ir dabartinio pirkimo sąlygas. Tai gerai, nes pirkimas yra labai didelės apimties", – kalbėjo aplinkos apsaugos viceministras.

Anot M.Norbuto, dabar teismas dėl ekonominio naudingumo nagrinėja du ginčus. Jis tikino, kad tokio masto pirkimai visada atsiduria teisme, nes rangovai skundžia dėl įvairių priežasčių ir siekia patys laimėti konkursą.

"Be abejonės, niekas negali prognozuoti, ar kitos sąlygos nebus apskųstos. Pagal kitų projektų praktiką matome, kad teisminiai ginčai gali trukti iki metų. Rizika prarasti europinius pinigus yra ir ji vertinama, nes tuomet kiltų klausimas, kokia sodo ateitis yra apskritai, bet dabar mes dedame visas pastangas sudaryti sąlygas, kad ginčų būtų kuo mažiau. Reikėtų paklausti ir skundžiančiųjų: ar jie skundžia visus viešuosius pirkimus, ar turi savo interesų, ir kokia jų atsakomybė", – sakė M.Norbutas.

Atsilieka nuo grafiko

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas taip pat laikėsi pozicijos, kad rekonstrukcijos projektą vilkina ne pats sodas, o tie, kurie skundžia viešųjų pirkimų konkursus.

"Vienas konkursas jau yra įvykęs, o šis didysis (11,6 mln. vertės – red. past.) jau tris kartus rengiamas. Dabartinė fazė – du ieškiniai, tačiau nuo balandžio 4 d. teismas atšaukė laikinąsias apsaugos priemones, tad konkursas toliau tęsiamas. Vis dėlto, kol teismas nesibaigė, nenorėčiau plačiau komentuoti kodėl buvome apskųsti, bet rangos bendrovės skundėsi dėl vertinimo tvarkos, konkurso sąlygų", – kalbėjo A.Didžiokas.

A.Didžiokas/ Elijaus Kniežausko nuotr.

Anot jo, rekonstrukcija niekaip neprasideda dėl didelio chaoso ir nesusikalbėjimo su rangovais.

"Gyvename teisinėje valstybėje, yra konkurencija, visi nori laimėti, todėl ir duoda į teismus. Kita vertus, mes finansavimą gavome 2017 m., tačiau ministerija žada sumą didinti 6 mln. eurų, tad ir čia yra neaiškumų, nes kol kas ši suma nėra saugi, nėra garantijų, kad mums bus suteikta. Be to, keitėsi Viešųjų pirkimų įstatymas, tad reikia pagal naujas taisykles parengti viską, nes dabar kažkur vis prasilenkiame. Būna taip, kad mes norime vieno, rangovai pradeda aiškinti, ko mums reikėtų, tad visus teisinius dalykus dabar ir aiškinamės", – apie kylančias problemas kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorius.

Jis pripažino, kad, pagal finansavimo grafikus, viskas vėluoja, ne viską pavyksta planuoti, nes ir dabartiniu atveju, jei teismo sprendimas bus nepalankus Zoologijos sodui, konkursas vėl bus nutrauktas ir teks skelbti naują.

"Tikiuosi, kad 2019 m. pavyks pradėti rekonstrukciją", – pridūrė A.Didžiokas.

Pagal rekonstrukcijos projektą, numatyta atnaujinti ar naujai įrengti penkis objektus. Zoologijos sodo direktorius sakė, kad jei būtų nuspręsta papildomai skirti 6 mln. eurų, projekte numatyti penki objektai galėtų būti geriau pastatyti, tačiau daugiau jų statyti nenumatoma.

ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis "Kauno dienai" sakė, kad Zoologijos sodas yra tarsi įkaitas, nes dėl rangovų skundų negali toliau vykdyti rekonstrukcijos planų.

"Kol kas vykdomi pirkimai ir nėra sprendimo nebeskirti pinigų. Bandome projektą įgyvendinti, nes gyvūnai kenčia. Teismai – tarsi peiliai, kuriais naudojasi potencialūs rangovai ir bet kokia kaina stengiasi laimėti konkursus. Tokiais atvejais projekto įgyvendintojai patampa įkaitais", – sakė I.Kiškis.

"Jei matysime, kad konkursai nevyksta ir Zoologijos sodas niekaip negali nusipirkti rangos darbų paslaugų, o artėja laikas, kai pinigai nustoja galioti ir projekto nebeįmanoma įvykdyti, tada ministras galės priimti sprendimą šio projekto nebefinansuoti ir pinigus skirs kitiems projektams. Tačiau kol kas tikrai stengiamės iš paskutiniųjų, kad projektas būtų įgyvendintas", – pabrėžė pašnekovas.

Jis tikino, kad papildomi 6 mln. eurų galėtų būti skirti, tačiau vis tiek pirmiausia reikia įvykdyti viešuosius pirkimus.

VPT specialistai sakė, kad tarnyba šiuo metu dar atlieka konkurso vertinimą. Jį turėtų baigti artimiausiu metu, tuomet bus pateiktos išvados. Iki to laiko tarnyba oficialiai komentuoti negali. Be to, dar nėra pasibaigę teisminiai procesai.

Gyvūnams ir lankytojams

"Kauno diena" yra skelbusi apie rekonstrukcijos planus. Pagal juos, viena iš permainų, kad beždžionės bus perkeltos į naują vietą. Jų vietoje maždaug už 3 mln. eurų planuojama įrengti edukacijų centrą, kuris padės lankytojams geriau susipažinti su Zoologijos sodo gyventojais. Šiuo metu mažas kambariukas įvairiems užsiėmimams ir pamokėlėms įrengtas terariume. Dabar planuojama po vienu stogu įkurdinti ir informacijos centrą. Jame turėtų veikti ir muziejus. Projekte numatyta šį pastatą įrengti pačiame Zoologijos sodo viduryje. Šiuo metu netoli šios vietos yra snieginių leopardų voljeras.

Projekte numatyta, kad labai svarbu įgyvendinti gyvūnų gerovės  programą. Numatyta šiek tiek į kitą vietą iškelti snieginius leopardus, tigrus. "Daugumą voljerų keisime ir moderniai įrengsime. Vietos dauguma gyvūnų nepakeis, bet jų nameliai bus jaukesni, prasiplės jų teritorija", – anksčiau yra sakęs A.Didžiokas.

Jo teigimu, didžiausias iššūkis – sutvarkyti terariumų, akvariumų ir paukščių zoną. Šiuo metu pastatas, kuriame laikomi egzotiniai ropliai, žuvys ar sparnuočiai, apima 800 kv. m, po rekonstrukcijos plotas išsiplės iki 3 tūkst. kv. m. Šis pastatas bus griaunamas ir jo vietoje iškils naujas. "Čia – daugiausia gyventojų, todėl didinti erdves būtina. Iš 2 tūkst. sodo gyvūnų net pusė jų gyvena terariume", – pridūrė Zoologijos sodo vadovas.

Paskutinis objektas, būtinas gyvūnų gerovei užtikrinti, – nauja veterinarijos gydykla. Dabar gyvūnėliai gydomi ankštame pastate, kurio sienos jau svyra žemyn šlaitu. Netoli administracinių pastatų atsiras modernios laboratorijos, kuriose bus gelbėjama sodo augintinių gyvybė.

Kai kuriems Zoologijos sodo gyvūnams teks tenkintis ta pačia turima erdve, nes rekonstrukcija palies ne visus juos. Nei pirminiuose projektuose, nei dabartiniame neminimas sodo apatinėje dalyje įkurtas paukštynas, plėšrieji paukščiai. Rekonstrukcijos faktiškai nesulauks ir stumbrynas.

Projekto sumanytojai tikėjosi padaryti labai išvaizdų kalną ožkoms – sutvirtinti šlaitus, atvežti riedulių, tačiau didelių investicijų kalnų ožkos nesulauks. Bus atliktas tik kosmetinis remontas – pagražintos tvoros ir nakvynės pastatėliai, tačiau nieko daugiau šiems gyvūnams rekonstrukcijos metu įrengti neplanuojama.