Šis naujienų portalas antradienį paskelbė, jo vertinimu, įtakingiausių asmenų sąrašą, sudarytą remiantis leidinio redakcijos ir kitų šaltinių patirtimi. Anot sudarytojų, jame apžvelgiama, kas gali nulemti politiką ir politinius sprendimus artėjančiais, Europos Parlamento rinkimų metais.

Sąrašas suskirstytas į tris kategorijas: „vykdytojai“, turintys vykdomąją valdžią, „svajotojai“ – tie, kurie atstovauja idėjai, skatinančiai diskusiją, ir „trikdytojai“ – tie, kurie, anot leidinio, geriausiai sugeba pakeisti nusistovėjusią padėtį netikėtais būdais.

J. Neliupšienė vadinama viena iš „trikdytojų“.

Būsimoji ES ambasadorė JAV susidurs su iššūkiu stiprinti transatlantinį aljansą kaip tik tuo metu, kai ją priimanti šalis eina prie balsadėžių rinkti naujo prezidento – o gal ir senojo.

„Būsimoji ES ambasadorė JAV susidurs su iššūkiu stiprinti transatlantinį aljansą kaip tik tuo metu, kai ją priimanti šalis eina prie balsadėžių rinkti naujo prezidento – o gal ir senojo“, – rašo „Politico“.

Kitąmet JAV bus renkamas prezidentas, o į Baltuosius rūmus gali grįžti ES kritikavęs Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Be kitų dalykų, auga susirūpinimas, ką tai reikštų Vašingtono paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, taigi, J. Neliupšienės diplomatiniai įgūdžiai čia bus išbandyti, sako leidinys.

„Tai nebus pirmas kartas, kai 43-ejų karjeros diplomatei teks bandyti įtikinti skeptikus, kad Rusijos grėsmę reikia vertinti rimtai“, – teigė „Politico“ ir pridūrė, kad J. Neliupšienė kaip Lietuvos ambasadorė ES ir užsienio reikalų viceministrė skambino pavojaus varpais dėl Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos gerokai anksčiau, nei šis 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nors į šiuos perspėjimus ilgus metus nebuvo žiūrima rimtai.

„Ši patirtis dabar bus gera praktika siekiant įtikinti išsiblaškiusį ir susiskaldžiusį Vašingtoną toliau remti Ukrainą“, – teigia leidinys, atkreipdamas dėmesį į J. Neliupšienės pagalbą „Kyjivui ginti savo poziciją Briuselyje ir visos Europos sostinėse“.

„Būsimoji ambasadorė, kuri daugiau nei pusę metų praleido Omahoje, Nebraskos valstijoje, rašydama daktaro disertaciją, taip pat susidurs su iššūkiu atstovauti susiskaldžiusiai ES, kurios laukia sunkūs rinkimų metai. O jei Trumpas grįš, Neliupšienei teks nelengvas uždavinys įtikinti jį, kad ES daro viską, kas nuo jos priklauso, kai kalbama apie išlaidas gynybai ir pagalbą Ukrainai“, – pažymi „Politico“.

Balandį paskelbta, kad J. Neliupšienė užims vieną svarbiausių pozicijų ES diplomatinėje tarnyboje – ji atrinkta vadovauti Europos Sąjungos misijai JAV.

Užsienio reikalų viceministrės pareigas einanti diplomatė prieš tai dirbo ekonomikos viceministre, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ir Lietuvos ambasadore ES.

„Politico“ sąraše tarp kitų „trikdytojų“ minimi Katalonijos separatistų lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas), Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Berbok), tarp „svajotojų“ – kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), o į „vykdytojų“ kategoriją, be kitų, pateko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) bei Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Antradienio vakarą ketinama paskelbti, kas, „Politico“ vertinimu, taps metų įtakingiausiu asmeniu Europoje, taip pat – įtakingiausieji kiekvienoje iš trijų kategorijų.

O Ukrainai reikia milijardų...

– Ar Europos Parlamentas gali daryti įtaką skiriant pagalbą Ukrainai?

– Europos Parlamento (EP) nariai nė dienai nepamiršta tos realybės, su kuria susiduria ukrainiečiai, kiekviena Ukrainos šeima. Politinė parama šiai karo niokojamai šaliai tiek mano Europos liaudies partijos frakcijoje, tiek ir visame Europos Parlamente yra neabejotina. Pastebime, kad karinė parama teikiama, bet ji, mano nuomone, yra nepakankama. Rusijos agresyvumas įgyja vis įmantresnes žiaurumo formas. Taikiems Ukrainos gyventojams gresia šalta žiema be elektros, geriamojo vandens tiekimo problemos. EP lygmeniu priimame griežtas rezoliucijas. Rusija jau siejama su žodžiu „terorizmas“. Tai politinis lygmuo. Taip pat yra numatoma ES makrofinansinė parama Ukrainai 2023-iaisiais, kuri siektų 18 milijardų eurų. Šias lėšas Ukraina galėtų naudoti savo būtiniausioms reikmėms gelbstint ekonomiką, atstatant po Rusijos apšaudymų kritinės būklės energetikos infrastruktūrą, švietimui ar sveikatai. Ji būtų teikiama Ukrainai reguliariai po (vidutiniškai) 1,5 milijardo eurų per mėnesį, pervedant šiuos pinigus Ukrainos vyriausybei, o ji šiuos pinigus naudotų savo nuožiūra. Taip rodomas didesnis pasitikėjimas Ukrainos valdžia, paliekama mažiau vietos biurokratizmui, supaprastinamas atsiskaitymo būdas

– Kas jus jaudina kalbant apie karo poveikį Ukrainai?

– Dabar daugiausiai kalbama apie žmonių tragedijas, jų žūtis, civilinės infrastruktūros naikinimą. Pamirštame apie iššūkius sveikatos sistemai, mano plenariniuose posėdžiuose minėtas mokslo ir švietimo sritis, karo poveikį gamtai. Pagarbiai stebiuosi Ukrainos valdžia, kuri nepamiršta šių dalykų. Ilgam įsiminiau Ukrainos aplinkos ministro kalbą EP Sveikatos ir maisto saugos komitete. Paaiškėjo, kad ukrainiečiai yra ne tik paskaičiavę žalą, kuri jau vertinama daugiau nei 37 milijardais eurų ir nuolat ją registruoja. Jie imasi veiksmų ekosistemoms atstatyti. Jie mąsto strategiškai ir nemano, kad Ukraina turėtų atsisakyti aplinkosauginių įsipareigojimų, šalies politikai kalba realistiškai bei pozityviai, supranta, kad siekiant stoti į Europos Sąjungą, šalį saistys aplinkosauginiai tikslai. Didžioji drama – kaip ištaisyti žalą gamtai, net ir turint paskaičiuotą pinigų sumą, jei ta žala užprogramuota dešimtmečiams. Tai yra dirvožemio, upių, oro tarša ir nuolat gresianti radiacinio nuotėkio grėsmė. Juk Rusija nesustodama šantažuoja Ukrainą, nes yra užvaldžiusi Zaporižios atominę elektrinę, buvo sukėlusi grėsmę ir Černobylio elektrinėje. Akivaizdu, kad viską spręsti vienu metu – sudėtinga, todėl šiuo metu daugiau leidžiama pačiai Ukrainos valdžiai susidėlioti prioritetus. Karas privalo baigtis Ukrainos pergale, jau svarstoma ir apie pokarinį šalies atstatymą. Turėsime atkurti prieškarinį Ukrainos lygį visais požiūriais. Kita vertus, neatidėliojant iki pergalės, turime svarstyti europinę Ukrainos perspektyvą. Raginame Europos Komisiją paskubėti pradėti su ja derybas.

Pagaliau išgirdo mūsų balsą

– Kokia yra Lietuvos misija Europoje kalbant apie Baltarusijos režimą?

– Turime kalbėti apie nuolatinį Baltarusijos režimo degradavimą. Jei 2019 metais, kai buvau išrinktas į EP, matėme bei lyg buvome pripratę, kad Baltarusijoje esama politinių represijų, ribojama žodžio laisvė, nėra nepriklausomos teisinės sistemos, vykdomos represijos nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu... Tada neatrodė, kad gali būti dar blogiau. Dabar ten nebėra jokios alternatyvios spaudos, nevyriausybinių organizacijų veikla tapo neįmanoma, pamename žiaurius susidorojimus su demonstracijomis, šimtus politinių kalinių, nepamiršome priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, hibridinių migrantų atakų. Atrodė, ar dar gali kas būti blogesnio. O galėjo. Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Baltarusijos režimas mielai užleido agresorei savo teritoriją, oro erdvę, savo infrastruktūrą. Mano tvirtu įsitikinimu, Baltarusija yra seniai įklimpusi į karą Ukrainoje. Labai įmantriu ir man ne visai suprantamu būdu šios šalies autokratinis lyderis sugeba pateikti, kad jis „vis dar svarsto“, kokiu mastu ir „ar įsijungs“ į karą. Jis pasiunčia Ukrainai keisto turinio sveikinimus, kažkodėl vadindamas juos gerais kaimynais. Mano nuomone, Baltarusijos režimas (kalbu ne apie visą baltarusių tautą) nusipelnė tokių pat griežtų sankcijų, kokios taikomos Rusijai. Mes Europos Komisijai siunčiame labai aiškius signalus. Apie tai taip pat EP kalbame ir tuos klausimus keliame. Mano supratimu, Europos Sąjungos santykiai su Baltarusija jau seniai ir giliai įšalę. Nebent kokie nors atskiri kraštutiniai kairieji gali bandyti proteguoti nuolaidas šiai šaliai, bet jų balsas labai silpnas. A. Lukašenka nori savo žmonėms pateikti, kad šie santykiai vis dar gyvi. Agresyvi jo politika Ukrainos atžvilgiu privertė daugelį anksčiau gana abejingų EP atstovų labiau įsiklausyti į šio regiono EP parlamentarų kalbą, nes mes turime ilgametę patirtį. Dabar mūsų kalbėjimas ir argumentacija apie tęstinį, ilgalaikį ir nepataisomą Baltarusijos režimo elgesį daug atidžiau išklausoma, ji daug geriau suvokiama.

Gins Bendrijos nares

– Karo akivaizdoje pamiršome ar primiršome apie santykius su Kinija. Ar EP rūpi tokie trečiųjų šalių santykiai su ES narėmis, kaip susiklostė Kinijos su Lietuva?

– Kerštingas Kinijos valdžios elgesys prieš Lietuvą prasidėjo net ne dėl Taivano ar Taivaniečių atstovybės pavadinimo, o todėl, kad Lietuva ryžtingai pareiškė, kad nenori dalyvauti santykių su Kinija formate 17+1. Tai yra tada Kinija iš 27 ES valstybių išskyrė Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir bandė su jomis konstruoti santykius ne per ES kaip vientisą darinį. Lietuvai tai netiko, kaip tik dėl to mūsų šalis sulaukė tokių kerštingų veiksmų. Dėl netinkamo, Kinijos požiūriu, Taivano atstovybės įvardijimo, kuris, jos teigimu, pažeidžia „vienos Kinijos“ politiką, mums buvo pritaikytos represinės prekybos schemos. Tuo metu ES jau buvo galvojama apie trečiųjų šalių ekonominę prievartą, svarstyta, kaip tokias situacijas spręsti teisiškai. Kinijos pastangos pakenkti Lietuvos eksportui į Kiniją tiesiog buvo įdėtos tuo pačiu laiku. Konkretus reglamentas dėl kovos su ekonomine prievarta jau buvo ruošiamas. Jis jau apsvarstytas EP institucijose ir gruodžio pabaigoje turėtų būti galutinai priimtas. Tenka abejoti, ar dėl tokio dokumento priėmimo išsispręs visos teisinės problemos, nes nežinia, kas galėtų panašiose bylose būti arbitru. Prievartos vykdytoja turėtų pripažinti, kad paisys arbitražinių veiksmų tokio ginčo atveju. Kalbant apie Kinijos ir Lietuvos situaciją, tikėtis, kad Kinija paklustų kažkokiems sprendimams, sunku. Nepaisant to, saugumo garantijos kuriamos, ir Lietuva iš to taip pat turėtų pajusti naudos šio ar kokio panašaus konflikto atvejais. Toks dokumentas nėra teorija, tai labiau biurokratija gerąja šio žodžio prasme. Nuo šiol bus aiškiau, kaip privalu elgtis ES ribose, tikėtina, kad tai ir gelbės panašiose situacijose.

Interesas vis dar neatslūgo

– Gal galėtume dar kartą grįžti prie Vasario 16-osios akto?

Grįžtu prie to nuolat! Vis dar esu kviečiamas pasakoti apie šio dokumento suradimą. Ką tik pabuvojau Airijos lietuvių bendruomenėse, pasakojau ir mažiems, ir dideliems. Visi, kaip visada, labai įdėmiai klausosi mano pasakojimo ir visad turi klausimų. Džiaugiuosi, kad šeimos nariai pritarė mano avantiūroms ieškant Vasario 16-osios akto (kažkada) ir iniciatyvai pagaminant jo plieninę repliką (šiemet). Tokios replikos jau eksponuojamos yra dvi. Viena eksponuojama gimtajame Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, kur šiemet Vasario 16-osios akto originalą apžiūrėjo keliolika tūkstančių lankytojų. Kita – Briuselyje. Dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo daug prisidėjo ir mano Europos liaudies partijos frakcija. Dabar eidamas į savo darbo kabinetą neišvengiamai pražygiuoju „Baltijos keliu“ (taip vadinasi vienas EP pastato koridorių), o iš to kabineto žingsniuodamas į kitas posėdžių sales kelis kartus per dieną praeinu pro akto repliką, kurią padovanojau Europos Parlamentui. Patikėkite, širdžiai tai labai miela.

– Gal galite priminti, kodėl Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo rastas Vokietijoje?

– Sąsaja su Vokietija visada buvo, juk akto originalas 1918 metais buvo išvežtas būtent į Berlyną, siekiant gauti Lietuvos pripažinimą. Vokietija tai padarė pirma. Tada Vokietijoje buvo nevienodas požiūris į Lietuvą, kaip būsimą laisvą valstybę. Vienas palankiausių mūsų šaliai žmonių buvo iškilus parlamento narys Matthias Erzbergeris. Ši asmenybė ir šiandien labai svarbi Vokietijai. Jo likimas – tragiškas – dešinieji ekstremistai prieš 101 metus nušovė jo gimtuosiuose kalnuose. Jis tapo savotiška jungtimi tarp mūsų šalių. Su vokiečiais europarlamentarais pasiekėme, kad vieną salių pavadintume jo vardu. Vienas M. Erzbergerio nuopelnų ne tik Vokietijai yra jo parama Lietuvos Tarybai, kai mes paskelbėme savo nepriklausomybę. Taigi dabar kaskart eidamas trečiuoju Europos Parlamento aukštu pamatau plieninę akto repliką. Atsiradus Vasario 16-osios akto originalui, atsirado daugiau ramybės. Juk laisvės ir demokratijos idėją mes išsaugojome daugiau nei 100 metų, dingęs buvo tik popierius. Žinoma, jo atsiradimas mums buvo labai svarbus, suteikė daug džiaugsmo. Dabar, kai jau žinome, kur jis buvo, patys tapome vieningesni, atsigręžėme į tai, kas vienija visą tautą. Gal plieninė replika simbolizuoja norą dar labiau apsidrausti nuo geopolitinių negandų...

– Vokiečiams mūsų Nepriklausomybės Aktas nėra toks svarbus, kaip Lietuvai. Ar buvo bandymų išprašyti šį dokumentą padovanoti?

– Šis klausimas buvo sprendžiamas per keliolika valandų po akto originalo radimo 2017 metų kovo 29 dieną. Vokietijos sprendimas buvo teigiamas mūsų šaliai. Vokiečiai labai gerai suprato, kokios svarbos šis dokumentas Lietuvai. Kita vertus, jie yra labai klusnūs savo pačių įstatymams, o archyvai ten labai saugomi. Jei šis dokumentas būtų padovanotas, kiltų precedentas ir atsirastų daugiau norinčiųjų pretenduoti į dokumentus, saugomus Vokietijos archyvuose. Tokio precedento nenorėta, pasirinktas mums palankus sprendimas paskolinti aktą metams, o vėliau net ir penkeriems. Ketverius metus jis buvo eksponuojamas Vilniuje ir metus – Kaune. Jį pamatė dešimtys tūkstančių lankytojų. Žinau, kad mūsų Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Vokietijos valdžią prašydama leisti jį paskolinti dar keleriems metams. Manau, kad tokios derybos visai įmanomos.

Pakvietė į parodas

– Gal turite kokių nors gerų žinių iš EP klaipėdiečiams?

– Klaipėdiečiams gera žinia – man teko dalyvauti įdomiuose svarstymuose apie transeuropinių geležinkelių tinklą. Klaipėda buvo įvardinta, kaip perspektyvi modernaus europinės vėžės geležinkelio atšaka. Modernizavus geležinkelio ruožą tarp Lietuvos ir Lenkijos bei išplėtojus susisiekimą geležinkeliu tarp Lenkijos ir Ukrainos, atsirastų labai įdomi geležinkelio susisiekimo erdvė nuo Baltijos valstybių per Lenkiją link Ukrainos ir Vakarų Europos valstybių.

– Klaipėdiečiai jau pasiilgo susitikimų su jumis. Ar šiemet dar galima jų tikėtis?

– Klaipėdiečius ir miesto svečius švenčių proga kviečiu į dvi parodas. Viena nuo gruodžio 16 d. bus atidaryta Lietuvos jūrų muziejuje. Tai bus mano privačios kolekcijos kalėdinių atvirukų paroda. O gruodžio 19 dieną Klaipėdoje, Trečiojo amžiaus universitete, pristatysiu mano giminaičio Juozo Siručio laiškus iš tremties. Kaip ir žmonės tais sunkiais laikais, dabar mes linkime vieni kitiems taikos ir ramybės. Ir sunkiausiu bei niūriausiu metu juk nepamirštame švenčių.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis teigė, kad dokumentu siekiama užtikrinti Lietuvos politikos dėl Europos Sąjungos tęstinumą po Seimo rinkimų.

„Šioje abiejų komitetų patvirtintoje nuomonėje išdėstyti patvirtinti ES politikos svarbiausi principai, vertybės ir mūsų valstybės interesai. Aš tai pavadinčiau Lietuvos Europos Sąjungos politikos testamentu. Seimo rinkimuose dalyvauja įvairios partijos, nuo euroskeptikų iki eurofederalistų, patvirtintoje nuomonėje mes matome ES stiprėjimą per nacionalinių valstybių įtakos didinimą“, – sakė J. Bernatonis.

Komiteto vadovas J. Bernatonis pažymėjo, kad rengiant poziciją dalyvavo ideologiškai skirtingų partijų atstovai, bet dokumentas abiejuose komitetuose priimtas bendru sutarimu.

„Pirmiausia mes nubrėžiame tam tikras raudonas linijas ir mūsų siekiamybes, kaip mes matome buvimą ES ir veikimą ES užsienio politikoje. Mes pabrėžiame, kad mes ateitį turime kurti kartu, kaip lygiaverčiai partneriai“, – dokumentą pristatė jį rengusios grupės vadovas konservatorius Audronis Ažubalis.

Šioje abiejų komitetų patvirtintoje nuomonėje išdėstyti patvirtinti ES politikos svarbiausi principai, vertybės ir mūsų valstybės interesai. Aš tai pavadinčiau Lietuvos Europos Sąjungos politikos testamentu.

URK atstovas A. Ažubalis teigė, kad patvirtinta pozicija „atspindi paskutinių keturių Vyriausybių plėtotą europinę politiką“ ir ja „konsoliduojama Lietuvos europinė politika“.

Dokumente rašoma, kad būtina išsaugoti ES vienybę, valstybės narės gali naudotis ES sutartyse numatytomis glaudesnio bendradarbiavimo galimybėmis, tačiau „būtina užtikrinti šio proceso skaidrumą, atvirumą, nesukuriant neįveikiamų kriterijų vėlesniam kitų valstybių prisijungimui prie tokio bendradarbiavimo“.

Teigiama, kad spartėjant „kelių greičių“ Europai valstybių atskirtis tik didėtų, būtų sudėtingiau siekti konvergencijos, dėl to prioritetas turėtų būti teikiamas „visų narių įsitraukimui į bendrus procesus ir priemones“.

Taip pat sakoma, kad komitetai „tvirtai laikosi pozicijos, kad galiojančiose sutartyse nustatyta tarpinstitucinė Sąjungos veikimo sąranga yra tinkama 2019–2024 metų strateginės darbotvarkės įgyvendinimui“.

„Mes pasisakome prieš labai madingas kalbas, kad reikia keisti ES sutartis, mes kol kas tam būtinybės nematome, o tokios kalbos ir tokie siūlymai gali didinti piliečių nepasitikėjimą sąjunga“, – teigė A. Ažubalis.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pažymėjo, kad „kai kam kyla klausimų, ar tikrai dabar yra laikas bandyti svarstyti apie ES ateitį, kai yra pandemija“, tačiau, anot politiko, kiti iššūkiai dėl to niekur nedingsta.

„Aš kaip tik sakyčiau, kad yra laikas, nes ar pandemija, ar ne pandemija, tai tik dar vienas iššūkis, yra ir kiti iššūkiai, ypač Rytų partnerystė, todėl šalys narės turi apsispręsti dėl iškylančių išorės iššūkių“, – sakė G. Kirkilas.

Dėl Rytų partnerystės komitetai išsako poziciją, kad „Rytų partnerystė, kaip ir Pietų partnerystė, turi išlikti Europos Sąjungos strategine geopolitine kryptimi“, ir ES reikia sutarti „dėl ambicingos Rytų partnerystės darbotvarkės“.

„Euro zonai trūksta solidarumo. Augantys ekonominiai nesutarimai tarp valstybių narių ilguoju laikotarpiu nėra tvarūs, o tai gali lemti bendros valiutos projekto išnykimą. Šalys su didesniais biudžetais turi investuoti daugiau“, - Vašingtone vykstančiame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikime kalbėjo B. Le Maire'as.

Pasak B. Le Maire'o, šalys, kurios turi fiskalinės erdvės, kaip Vokietija, turėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas. Vašingtone panašiai kalbėjo ir TVF atstovai, taip pat raginę Vokietiją didinti viešąsias išlaidas.

„Vyriausybės turėtų investuoti į naujus projektus, inovacijas, kad euro zonos šalių bendradarbiavimas ir solidarumas sutvirtėtų. Pasaulio ekonomikos sulėtėjimas yra akivaizdus ir kelia nerimą, todėl šalys turi pasiruošti bendriems iššūkiams“, - sakė Prancūzijos finansų ministras.

Bendras ES atsakymas kylantiems iššūkiams, pasak B. Le Maire'o, galėtų būti „augimo paketas“, pagal kurį šalys, turinčios daugiau nepanaudotų lėšų, kaip Vokietija ir Nyderlandai, didintų išlaidas. Tuo metu kitos valstybės, kurių ekonomika stringa, kaip Prancūzija, imtųsi ekonomikos reformų. B. Le Maire'o teigimu, Paryžius yra pasiryžęs imtis visų priemonių, kokių tik reikės, kad pasiektų norimo rezultato.

„Puikiai suprantame, kad Prancūzijos ekonomika yra silpna. Tikiuosi, kad visos euro zonos valstybės narės turi tokios pat išminties. Jei ne, bendros ateities būti negali“, - pareiškė Prancūzijos finansų ministras B. Le Maire'as.

Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai.

„Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat. Rinkimus laimėjusi partija „Įstatymas ir teisingumas“ ketina skirti daugiau dėmesio regioniniams partneriams, siekdama sudaryti tam tikras koalicijas, ir šia prasme matyt tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys galėtų būti naudingos partnerės Lenkijai“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Kalbant grynai apie ekonominį bendradarbiavimą, aš, tiesa sakant, pastarąjį dešimtmetį nematau tiesioginio ryšio tarp partijos, esančios Lenkijos valdžioje, ir mūsų ekonominio bendradarbiavimo vektoriaus“, - pridūrė G.Nausėda.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijus Mačiulio vertinimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra įšalę, juos būtų sunku vadinti draugiškais ir aktyviais.

„Tai reiškia, kad ir tolimesnis progresas, vystant kažkokius projektus, pavyzdžiui, energetikos srityje, tikrai nebus lengvas. Manau, čia didesnis pavojus, kokį vaidmenį dabar Lenkija atliks Europos Sąjungoje, nes tai yra labai atvirai euroskeptiška partija, nusiteikusi prieš daugelį politikos priemonių ir iniciatyvų, kuriuos įgyvendina Europos Sąjunga. Viena sričių - pabėgėlių priėmimas, bet yra ir daugiau sričių, kur nuomonė skiriasi nuo bendros ES pozicijos“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, euroskeptiko Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) vadovaujama PiS gali stabdyti glaudesnį ekonominį ES bendradarbiavimą.

„Tai reiškia, kad viena iš didžiausių ES valstybių gyventojų prasme turbūt užims oponuojantį vaidmenį ir turbūt nepadės, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo ir vieningos ekonominės ir socialinės politikos. Šiuo aspektu, manau, ir Lietuvai nėra kuo džiaugtis, ir apskritai Europos Sąjungoje tęsiasi tendencija, kai vis didesnę galią įgyja euroskeptiškos partijos“, - teigė N.Mačiulis.

Pasak G.Nausėdos, pastaraisiais metais, kai Lenkijos valdžioje buvo Piliečių platforma, Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimas vyko pakankamai sparčiai ir šiuo metu Lenkija yra trečioji pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė, visai nedaug atsiliekanti nuo antroje vietoje esančios Latvijos.

„Žiūrint į tai, kokią dinamiką demonstruoja Lenkija, kaip mūsų prekybos partnerė, susiklosčius palankioms aplinkybėms būtent Lenkija gali tapti svarbiausia Lietuvos eksporto partnere. Manau, kad naujos partijos atėjimas į valdžią šiam procesui tikrai netrukdys, o infrastruktūros požiūriu gali ir padėti - galbūt greičiau bus tvarkomi keliai, sutvarkytas („Rail Baltica“ - BNS) geležinkelio ruožas. Aš jau nekalbu apie energetikos projektus, kurie ir taip jau bus baigti ir jų potencialaus turėtų būti geriau naudojamas“, - BNS sakė G.Nausėda.

N.Mačiulis taip pat pabrėžė, kad rinkimų kampanijos metu PiS žadėjo skirti daugiau dėmesio regionų plėtrai, kas gali būti naudinga ir Lietuvai.

„Yra vienas svarbus elementas, kad jie į rinkimus ėjo pabrėždami, kad Lenkijos provincijos yra pamirštos - ypač rytinė Lenkijos dalis. Čia tam tikra prasme yra ir galimybė Lietuvai, jei bandytų naujoji vyriausybė skirti daugiau dėmesio regioninei plėtrai šiaurinei, rytinei daliai, kur yra pasienis su Lietuva, tuomet gal mes matytume daugiau investicijų į infrastruktūra ir tai didintų ir Lietuvos galimybes prekiauti su Lenkija. Tačiau neaišku, kaip atrodys reali jų ekonominė politika“, - BNS aiškino „Swedbank“ ekonomistas.

Anot G.Nausėdos, šaltesnis J.Kaczynskio vadovaujamos partijos požiūris į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, gali turėti įtakos tarpusavio investicijoms, bet ir šis poveikis būtų nedidelis.

„Daugiausia visgi lemia ekonominiai ir finansiniai motyvai. Lenkija, kaip didelė šalis ir Lietuvos kaimynė, tampa adekvati mūsų prekybos struktūroje ir užimą tą vietą, kurią ir privalėtų užimti“, - BNS sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, valdžios pasikeitimas Lenkijoje neturės įtakos ir didžiausiai šios šalies investicijai Lietuvoje į bendrovę „Orlen Lietuva“.

„Manau, kad „Orlen Lietuvos“ situaciją lems pirmiausiai ekonomika - jeigu jie matys perspektyvą čia dirbti, jokia politinė padangė jų ketinimų nepakeis. Tačiau jeigu, sakykime, situacija nuolat būtų bloga, savaime suprantama, tuomet vėlgi lemtų finansiniai motyvai - niekas nenori metai iš metų generuoti nuostolio. Bet šiuo metu taip nėra“, - pabrėžė G.Nausėda.

Lietuva su Lenkija vysto transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, šiemet baigia statyti elektros jungtį „LitPol Link“ bei su EK pasirašė sutartį dėl dujotiekio GIPL finansavimo. N.Mačiulio nuomone, nė vieno šių projektų PiS neblokuotų, net jei dėl jų nebūtų sutarta, mat projektai naudingi pačiai Lenkijai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka tikisi, kad Europos Sąjunga sušvelnins sankcijas Minsko režimui po jo triuškinamos pergalės sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose, kurių nelydėjo jokie didesni opozicijos protestai.

61 metų A.Lukašenka, perrinktas jau penktai kadencijai iš eilės, perspėjo opoziciją nerengti protestų, kurie galėtų sužlugdyti pastangas atsikratyti ES sankcijų, paskelbtų dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.

Prieš balsavimą ES diplomatai sakė, kad Briuselis pasiruošęs iš naujo nagrinėti sankcijas A.Lukašenkos režimui, jeigu rinkimai praeis be didelių protestų ir „priimtinoje atmosferoje“.

Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai svarstys, ar reikia atšaukti sankcijas Baltarusijai. Sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio 31 dienos, kai baigsis šios priemonės galiojimo terminas – tada ji turės būti pratęsta arba panaikinta, šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.

„Norime iš naujo angažuotis su Baltarusija“, – vienas Europos šaltinis sakė prieš rinkimus.

Apsukriai veikiantis A.Lukašenka, kurį Vašingtonas praminė „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, pastaruoju metu pagerino savo įvaizdį ES akyse, stengdamasis atsiriboti nuo Rusijos politikos.

Aiškiai mėgindamas sušvelninti Vakarų šalių kritiką, jis taip pat paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius ir pelnė santūrių pagyrimų dėl Minske surengtų keturšalių taikos derybų, mėginant išspręsti konfliktą Ukrainoje.

„Lukašenka laimėjo, bet masinių opozicijos protestų ir areštų šįkart nebuvo“, – AFP sakė idėjų kalvės „Belapan“ analitikas Aleksandras Klaskovskis.

„To pakaktų patvirtinti minimaliai pažangai šiomis sąlygomis, kad būtų toliau normalizuojami ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ir ES“, – pridūrė jis.

Rusija, kuri finansiškai remia A.Lukašenkos režimą, atsargia stebi Minsko oportunistinio lyderio pastangas vėl susitaikyti su Vakarais.

Po to, kai įtampa ryšiuose tarp Maskvos ir Vakarų šalių pasiekė naujas aukštumas dėl Kremliaus pradėtos bombardavimo kampanijos Sirijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo esantis suinteresuotas įkurti Baltarusijoje oro pajėgų bazę.

V.Putinas pirmadienį taip pat pasveikino A.Lukašenką su „įtikinama pergale“, reikšdamas viltį, kad Baltarusijos lyderis toliau dės pastangas stiprinti abiejų šalių „strateginę partnerystę“.

„Manau, kad rinkimų kampanija buvo civilizuota, kultūringa ir rami“, – per televiziją sakė rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina.

Tačiau iškilūs opozicijos lyderiai, tarp jų Nikolajus Statkevičius ir Anatolijus Lebedka sakė nepripažinsiantys rinkimų rezultatų, atkreipdami dėmesį į esą plačiai paplitusius klastojimus.

„Nelaikome rinkimais vaidinimo, surengto Baltarusijos valdžios, ir jo nepripažįstame“, – opozicijos lyderis Vladimiras Nekliajevas sakė AFP.

ES sankcijos A.Lukašenkai buvo paskelbtos 2011 metų sausį dėl žmogaus teisių pažeidimų. Kai kurios sankcijos jo režimui buvo nustatytos dar 2004 metais.

Vokietijos pozicija

Europos Sąjunga dabar gali pradėti diskusijas dėl galimybės sušvelninti sankcijas Baltarusijai, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas be didesnių incidentų, pirmadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

„Kiek mums matosi iš Berlyno, nebuvo tokių pačių su rinkimais susijusių represijų kaip anksčiau“, – F.-W.Steinmeieris sakė atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat bus tariamasi dėl seniai paskelbtų sankcijų Baltarusijai potencialaus įšaldymo.

F.-W.Steinmeieris pridūrė, kad sekmadienį Baltarusijoje įvykusių rinkimų rezultatai, kuri rodo, jog A.Lukašenka triuškinamai perrinktas penktai kadencijai iš eilės, „nebuvo staigmena“, bet pastebėjo, kad padėtis toje šalyje keičiasi.

„Šiaip ar taip, prieš rinkimus ten buvo paleisti politiniai kaliniai, – pabrėžė jis. – Štai kodėl tarsimės ... dėl sąlygų, kalendoriaus, kada sankcijos Baltarusijai galėtų būti pakeistos arba atšauktos.“

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pirmadienį pareiškė, kad Rusijos intervencija Sirijoje yra „žaidimą keičiantis veiksnys“, ir paragino koordinuoti veiksmus, kad būtų išvengta „itin pavojingos“ grėsmės.

„Tai neabejotinai yra situaciją keičiantis veiksnys, turintis didelį nerimą keliančių elementų... Tai turi būti koordinuojama, nes priešingu atveju gali kilti didžiulė grėsmė, ne tik politinė, bet ir karinė“, - sakė F.Mogherini, atvykusi į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame dominuos Sirijos krizės tema.

Italijos premjeras Matteo Renzis užsipuolė Europos Sąjungos (ES) naujokes, esą šios mėgina kurti antirusišką politiką. Ne kartą sulaužęs ES vienybę ir pernai pakvietęs Vakarų izoliuotą Rusijos vadovą į Milaną, M. Renzis per forumą Riminio kurorte pareiškė, kad su Rusija Europą sieja daugiau dalykų negu skiria.

Europos Sąjungos šalys, kurias M. Renzis apkaltino dėl tragiškos klaidos, jau dešimt metų priklauso bendrijai, bet jis sakė, kad jos tik ką prisijungė.

„Svarstyti, kaip sukurti Europą prieš Rusiją, kaip tai daro kai kurios Europos Sąjungos šalys, tik ką atvykusios į mūsų bendriją, yra tragiška klaida. Tai ne šiaip ekonominis klausimas – mūsų interesų. Tai kultūros klausimas – esminis klausimas. Europa negali būti statoma prieš didžiausią kaimyną. O kultūros ryšiai, kurie mus jungia, yra, be abejo, aukštesni už skirtumus, kuriuos galbūt turime“, – sakė Italijos ministras pirmininkas M. Renzis.

Europos vadovai neturėtų pasiduoti „populistiniam šantažui“, Graikijai referendume pasisakius prieš taupymo priemones, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė.

D.Grybauskaitė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi antradienį su kolegomis Briuselyje tarsis dėl Graikijos skolų po referendumo, kuriame šalis nubalsavo prieš taupymo reformų tęsimą.

„Prezidentė išvyksta į neeilinį Europos vadovų susitikimą, kur bus svarstomos galimybės padėti Graikijos žmonėms. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Europos vadovai turi pasiduoti populistiniam šantažui, kurį girdime. Europos Sąjunga ir eurozona yra teisės viršenybės bendruomenė, o ne nemokamų pietų sandrauga. Graikai tikrai turi gerbti ir kitų eurozonos ir ES piliečius, matyti ir suprasti, kad per sunkmetį jie sugebėjo susiveržti diržus ir reformomis užsitikrinti ir ekonomikos atsigavimą, ir tolesnį augimą“, - antradienį Žinių radijui sakė R.Svetikaitė.

Vertindama referendumo rezultatus patarėja sakė, kad jie „situacijos nepagerina, net pakankamai ją komplikavo“. „Ir šiandien matome, kad Graikijos bankai normaliai neveikia, šalis negali skolintis ir negali grąžinti skolų, ir tai gali reikšti, kad valstybė nebegalės toliau mokėti atlyginių, socialinių išmokų, arba šis procesas bus smarkiai sutrikdytas“, - sakė R.Svetikaitė.

Graikijos kairioji vyriausybė stengiasi užsitikrinti finansinės pagalbos paketą, kol į sunkią padėtį patekę šalies bankai nepristigo pinigų, nors sekmadienį graikai įtikinamai atmetė skolintojų reikalavimus dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. Anksti pirmadienį buvo paskelbti galutiniai referendumo rezultatai, rodantys, kad 61,31 proc. graikų atmeta kreditorių reikalavimus tęsti diržų veržimo politiką mainais į finansinės pagalbos paketą.

Liuksemburgas nuo trečiadienio, liepos 1 dienos, perėmė rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungai, kuris pirmąjį 2015-ųjų pusmetį priklausė Latvijai.

Liuksemburgas nustatė šešis mėnesius truksiančio savo pirmininkavimo ES Tarybai septynis prioritetus: skatinti investicijas, spartinančias ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; gilinti ES socialinį dėmenį; suvaldyti migraciją; ieškoti pusiausvyros tarp laisvės, teisingumo ir saugumo; atgaivinti Bendrijos vieningąją rinką, sutelkiant dėmesį į jos skaitmeninę plotmę; užtikrinti Europos konkurencingumą, kuriant jo visuotinį skaidrų pagrindą; skatinti tausojančią plėtrą; stiprinti Europos Sąjungos vaidmenį pasaulinėje arenoje.

Po Liuksemburgo ES vairą perims Nyderlandai, kurie pirmininkaus Bendrijai 2016-ųjų pirmąjį pusmetį.