Skelbiama, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas universitetą grasina paskelbti ekstremistine organizacija, o tai baltarusių studentams ir dėstytojams tėvynėje grėstų realiu įkalinimu.

Aukštojoje mokykloje imta nuogąstauti ir dėl čia galimai esančių A. Lukašenkos režimo bendradarbių, kadangi, kaip pažymi portalas, kai kurie dėstytojai dažnai, be didelių kliūčių vyksta į Baltarusiją.

Delfi.lt duomenimis, dalis EHU darbuotojų ir studentų ryšius su universitetu jau nutraukė.

EHU: rektoriaus pareigas K. Rybinskis paliko ne dėl Baltarusijos valdžios grasinimų

K. Rybinskis paliko EHU rektoriaus pareigas, tačiau tai nesusiję su Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, kad Minsko režimas EHU ketina paskelbti esktremistine organizacija, sako universitetas.

Kaip BNS pirmadienį informavo EHU atstovas Vilius Alesius, vasario 29 diena buvo paskutinė K. Rybinskio darbo diena, jis pasitraukė dėl šeimos nario pablogėjusios sveikatos.

„Šiuo metu laikinai rektoriaus pareigas eina Vilius Šadauskas. Naujo rektoriaus paieška bus paskelbta netrukus ir tikimasi, kad naujas rektorius savo pareigas eis nuo šio rudens“, – sakė V. Alesius.

„Sausio mėnesį Baltarusijos propagandinėje žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios tokios žinutės. Daugiau žinių ar signalų šiuo metu mes neturime. Reikia suprasti, jog rėžimas visomis išgalėmis stengiasi sustabdyti protų nutekėjimą į Vakarus“, – BNS teigė V. Alesius.

Universiteto atstovo teigimu, studentų, po pirmo semestro nutraukusių studijas buvo, bet tai nebuvo didesnis skaičius, nei lyginant su praeitais metais tuo pačiu metu.

„Kaip ir įprastai, teikiame įvairias atsargumo rekomendacijas savo bendruomenės nariams, kurie, esant būtinybei, turi grįžti namo. Deja, kaip universitetas, negalime įtakoti geopolitinių įvykių ir jų pasekmių“, – sakė V. Alesius.

EHU yra privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. Prieš 18 metų aukštoji mokykla priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

2019 metais Lietuvos Vyriausybė universitetui suteikė specialių statusą. Ši aukštoji mokykla pripažinta kaip veikianti egzilio sąlygomis dėl politinių priežasčių.

„Dabar mes turime visiškai aiškią situaciją su Lietuva, kuri blokuoja mūsų santykius su Europa. Lietuva, sužlugdžiusi savo reformas, dešinieji nacionalistai, norintys panaudoti nacionalizmą savo reitingams pakelti. Jų svajonė, gavus iš Jekaterinos rankų Lietuvos pavadinimą, iš Stalino rankų – Vilnių, iš Putino rankų gauti Baltarusijos sunaikinimą ir vieniems patiems paveldėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystę“, – taip 2019 metais apie Lietuvą Minske vykusioje diskusijoje kalbėjo baltarusių ekonomistas, tuo metu vadovavęs Minsko verslo mokyklai, P. Daneika.

Lenkų organizuotame forume jis taip pat teigė, kad kol „ši vinis nebus ištraukta“, niekas nesikeis, nes Lietuva blokuos visas Baltarusijos iniciatyvas Europos Sąjungoje.

P. Daneikos vadovaujama viešoji įstaiga „Beroc“ tyrimų centras su EHU yra pateikusi Studijų kokybės vertinimo centrui akredituoti verslo studijų programą. Jei programa bus patvirtinta Lietuvos institucijų, EHU su „Beroc“ steigs atskirą filialą, tam planuojama skirti beveik milijoną eurų Europos Sąjungos paramos.

Lietuva, sužlugdžiusi savo reformas, dešinieji nacionalistai, norintys panaudoti nacionalizmą savo reitingams pakelti.

P. Daneika Baltarusijoje nebegyvena nuo 2021 metų, kai režimas uždarė jo verslo mokyklą, tačiau iki 2020-ųjų, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, jis priklausė dialogo grupei su autoritarinio Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos saugumo taryba, buvo „Belgazprombank“ direktorių tarybos nariu, vykdė ne vieną projektą su didžiausiais Rusijos režimo valdomais bankais.  

Dabar P. Daneika teigia, kad minėtos jo citatos pasakytos per uždarą pokalbį ir jis kritikavo ne Lietuvą ar lietuvius, o Lietuvos politikus. Jis tvirtino atsiprašantis visų, kuriuos įžeidė tie žodžiai.

EHU į LRT Tyrimų skyriaus siųstus klausimus apie tai, kaip vertina P. Daneikos pasisakymus apie Lietuvą ir ryšius su Baltarusijos režimu, neatsakė.

EHU yra privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. Prieš 19 metų aukštoji mokykla priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

2019 metais Lietuvos Vyriausybė universitetui suteikė specialių statusą. Ši aukštoji mokykla pripažinta kaip veikianti egzilio sąlygomis dėl politinių priežasčių.

„Ši teigiama tendencija patvirtina prielaidą, kad vis daugiau šeimų renkasi ilgalaikę investiciją į europietiškąjį aukštąjį išsilavinimą, kuris garantuoja saugumą ir perspektyvią ateitį Baltarusijos ir aplinkinių šalių jaunimui“, – teigiama pranešime.

EHU duomenimis, per pagrindinį priėmimą gauta 800 norinčiųjų studijuoti paraiškų, tuomet nuspręsta priimti 446 naujus studentus. Per papildomą priėmimą studijų sutartys sudarytos su 64 jaunuoliais.

Be to, universitetas, bendradarbiaudamas su EPAM skaitmeninės inžinerijos mokykla, pradėjo vykdyti informatikos bakalauro programą. Į ją priimtas dar 131 pirmakursis.

Tokiu būdu bendras šiemet EHU priimtų studentų skaičius viršijo 600 žmonių.

Universiteto teigimu, daugiausia – 450 – pirmakursių yra atvykusių iš Baltarusijos, 56 – iš Rusijos, 45 – iš Ukrainos. Taip pat priimta jaunuolių iš Lietuvos, Moldovos, Kazachstano, Sakartvelo.

Naujieji mokslo metai EHU prasidėjo spalio 1 dieną.

EHU yra privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. Prieš 18 metų aukštoji mokykla priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

2019 metais Lietuvos Vyriausybė universitetui suteikė specialių statusą. Ši aukštoji mokykla pripažinta kaip veikianti egzilio sąlygomis dėl politinių priežasčių.

Remdama demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimą Europos Komisija 4 mln. eurų universitetui skyrė iš programos „EU4Belarus: solidarumas su Baltarusijos žmonėmis”.

Parama bus naudojama EHU administraciniams gebėjimams stiprinti, akademinei, mokslinei veiklai finansuoti, akademinių programų portfeliui balansuoti bei nuotoliniam ir internetiniam mokymuisi gerinti.

Už šio tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo paramos projekto įgyvendinimą atsakinga „EU4Belarus” programos lėšas administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra.

Ji nuo šiol valdys ir universiteto patikos fondą. Jo tikslas – konsoliduoti EHU gaunamą donorų paramą ir užtikrinti efektyvų bei centralizuotą finansinių išteklių valdymą.

„EHU patikos fondo įkūrimas – tai kokybiškai naujo universiteto veiklos etapo pradžia. Esame įsitikinę, kad nauja partnerystė ir bendradarbiavimas su Centrine projektų valdymo agentūra prisidės prie EHU finansinio ir institucinio stabilumo, o tai savo ruožtu atvers naujas baltarusių studentų perspektyvas“, – sakė EHU rektorius Sergejus Ignatovas.

Kaip rašoma pranešime, EHU veikla jau kurį laiką sunkiai įmanoma be donorų paramos. Universiteto renkamos studijų įmokos dengia mažąją kaštų dalį, o šių dienų aktualijų kontekste ypač svarbu remti ir skatinti nepriklausomą, europietiškomis vertybėmis grįstą studentų iš Baltarusijos išsilavinimą. Universitetui būtina susitelkti į studijų kokybės, mokslinių tyrimų veiklą, tad stiprinant universiteto valdymą ir patikos fondo veikimą tiesiogiai remiami ir demokratiniai procesai.

EHU šiuo metu remia skirtingi paramos davėjai – Europos Komisija, Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra SIDA, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kiti.

Lietuva ne vienus metus visokeriopai remia Europos humanitarinį universitetą. Jis įkurtas Minske 1992 metais, tačiau jau 2004-aisiais dėl politinių priežasčių jo veikla Baltarusijoje nutraukta. Sulaukęs pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, Šiaurės Ministrų Tarybos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kai kurių Europos valstybių, universitetas atnaujino savo veiklą Vilniuje. Universitetui 2006 metais išduotas leidimas vykdyti studijas ir su jomis susijusią veiklą Lietuvoje.

Pagrindinė EHU veiklos sritis – universitetinės humanitarinio profilio studijos, taip pat moksliniai tyrimai, kūrybinė, kultūrinė, vystomojo bendradarbiavimo veikla. Universiteto misija – ugdyti kritiškai mąstančias, kūrybingas ir atsakingas asmenybes, kurios prisidėtų prie demokratiškos ir laisvos Baltarusijos kūrimo.

Šiuo metu universitete studijuoja apie 800 studentų, didžioji dalis jų – baltarusiai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) registravo projektą, kad aukštoji mokykla būtų pripažinta kaip veikianti egzilio sąlygomis dėl politinių priežasčių.

Šis statusas užtikrina universiteto veiklos tęstinumą, leidus jam nustatyti kitokius studijų kokybės vertinimo kriterijus, nei kitoms aukštosioms mokykloms.

Dėl neigiamo ekspertų vertinimo EHU buvo kilusi grėsmė nutraukti veiklą.

URM registruoto projekto lydraštyje rašoma, kad Lietuva visokeriopai remia universitetą, siekdama „prisidėti prie demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo, kritiškai mąstančių, kūrybingų ir atsakingų asmenybių ugdymo ir Rytų kaimynystės regiono ryšių su Europos Sąjunga stiprinimo“.

Balandžio pradžioje švietimo ministras Algirdas Monkevičius išdavė naują leidimą aukštajai mokyklai veikti.

EHU žada 2019 metais priimti studentų į devynias studijų programas.

Grėsmė uždaryti universitetą kilo po neigiamo Studijų kokybės vertinimo centro įvertinimo. 2017 metų pabaigoje pateiktoje ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ar meno veikla.

EHU yra privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. Prieš 15 metų aukštoji mokykla priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

Nuo EHU įkūrimo jį baigė daugiau nei 3 tūkst. absolventų, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. diplomas buvo įteiktas jau Vilniuje.

Pagrindiniai universiteto finansiniai rėmėjai yra Europos Komisija, Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra SIDA ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

Įsakymą dėl leidimo vykdyti studijas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė penktadienį, BNS patvirtino ministerija.

Dėl neigiamo ekspertų vertinimo EHU buvo kilusi grėsmė užsidaryti, tačiau gelbėjimosi ratą metė valstybė, suteikdama specialų statusą egzilyje dėl politinių priežasčių veikiantiems universitetams.

Priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams nustačius specialius studijų krypčių vertinimo kriterijus, Studijų kokybės vertinimo centras įregistravo naujas EHU studijų programas humanitarinių, socialinių mokslų ir menų studijų krypčių grupėse.

„Naujo leidimo studijoms gavimas vainikuoja universiteto pereinamąjį laikotarpį. Dabar mūsų universitetas pradeda aktyvų studijų proceso ir akademinės aplinkos tarptautinimą“, – EHU pranešime spaudai cituojamas rektorius Sergejus Ignatovas.

EHU praneša, kad 2019 metais vykdys priėmimus į devynias studijų programas, tarp jų į bakalauro programas „Europos paveldas“, „Medijos ir komunikacija“, „Pasaulio politika ir ekonomika“, „Vizualinis dizainas“, į vientisųjų studijų programą „Tarptautinė teisė ir Europos Sąjungos teisė“, magistro programas „Kultūros paveldo vystymas“, „Viešoji politika“, „Vizualinė plastika“ bei į Filosofijos krypties doktorantūros programą.

Grėsmė užsidaryti EHU kilo po neigiamo Studijų kokybės vertinimo centro įvertinimo. 2017 metų pabaigoje pateiktoje ataskaitoje  neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus bei kitų politikų iniciatyva tuomet įteisintas specialus egzilyje veikiančių universitetų statusas, leista jiems nustatyti specialius studijų krypčių vertinimo kriterijus.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

Nuo EHU įkūrimo jį baigė daugiau nei 3 tūkst. absolventų, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. diplomas buvo įteiktas jau Vilniuje.

„Svarbiausias dalykas universiteto ateičiai yra mūsų siekis labiau integruotis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir taip pat Lietuvos visuomenę“, – pirmadienį apsilankęs Vyriausybėje BNS sakė S. Ignatovas.

Buvęs Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministras S. Ignatovas EHU vadovauja nuo kovo. Jis sako sutinkantis, kad pastaruoju metu nepalankių ekspertų vertinimų sulaukusiam EHU reikalingi pokyčiai.

EHU 2017 metų pabaigoje sulaukė neigiamų Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) išvadų, dėl to šios aukštosios mokyklos dabartinis leidimas vykdyti studijas nustos galioti 2019 metų liepą. Numatoma, kad sustiprinęs akademinį ir mokslinį potencialą EHU galėtų teikti paraišką naujam leidimui.

„Tai nėra SKVC išradimai, tai yra dalis Europos švietimo reformos. Kas vyksta čia, pirmiausia buvo diskutuota Briuselyje ir po to visose Europos sostinėse, daug kur galima rasti tokių pat problemų. Rytų Europoje švietimo sistemų problema yra didelė fragmentacija, mus reikia labiau susitelkti“, – teigė S. Ignatovas.

Jis pasakojo, kad persitvarkydamas EHU, be kita ko, tikisi pritraukti kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų.

„Pristatysime naujas programas, taip pat pradėjome personalo vertinimo procedūrą, galbūt pradedant nuo rugsėjo ar spalio turėsime pirmuosius Lietuvos kolegas profesorius“, – sakė S. Ignatovas.

Universitetui labai svarbus didesnis tarptautiškumas, keitimasis idėjomis ir žiniomis labai padeda.

Anot jo, taip pat svarbi pokyčių krytis bus tarptautiškumo didinimas – pritraukiant tiek kitų šalių studentus, tiek dėstytojus.

„Universitetui labai svarbus didesnis tarptautiškumas, keitimasis idėjomis ir žiniomis labai padeda“, – teigė rektorius.

S. Ignatovas pabrėžė, kad EHU labai svarbus politinis palaikymas, tačiau svarbu ir atitikti SKVC keliamus reikalavimus.

„Kaip buvęs savo šalies švietimo ministras, aš žinau, kaip svarbu yra dabar reformuotis, nes ši reforma yra dalis Europos švietimo ir mokslo reformos – todėl mes norime atitikti reikalavimus“, – dėstė rektorius.

Egiptologas S. Ignatovas Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministro pareigas jis ėjo 2009–2013 metais.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.

SKVC pernai neigiamai įvertino EHU strateginį valdymą bei mokslo ir (arba) meno veiklą.

„Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti“, – paskelbė vertintojai.

Anot jų, universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą.

2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.

Šią savaitę po pateikimo pritarta pataisoms, kurios leistų priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams nustatyti specialius studijų krypčių vertinimo kriterijus.

Taip pat tokiems universitetams būtų galima nustatyti ir atskiras leidimo vykdyti studijas suteikimo ar panaikinimo procedūras.

Už šias pataisas po pateikimo vienbalsiai pasisakė 106 Seimo nariai. Projektas toliau bus svarstomas Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

„Įstatymo projektu bū­tų su­da­ry­tos ge­res­nės są­ly­gos veik­ti ne­vals­ty­bi­niams uni­ver­si­te­tams Lie­tu­vo­je, tiems, ku­rie yra pri­vers­ti­nė­je emig­ra­ci­jo­je, eg­zi­ly­je“, – pristatydamas projektą sakė Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Anot jo, veikiant priverstinėj emigracijoje gali būti sudėtinga ati­tik­ti Lie­tu­vos vals­ty­bi­nėms aukš­to­sioms mo­kyk­loms ke­lia­mus reikalavimus.

„Tai, su­pran­ta­ma, ne­ap­ima ko­ky­bi­nių da­ly­kų, bet yra daug įvai­riau­sių ki­tų da­ly­kų: infrastruktūrinių, valdymo dalykų, tam tikrų programų savybių“, – sakė komiteto pirmininkas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad teikiamas projektas „yra pa­vyz­dys, kai ir kairė, ir de­ši­nė dir­ba kar­tu, siek­da­mos išlaikyti at­ei­tį Bal­ta­ru­si­jo­je“.

Pataisas parengė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša, opozicijos parlamentarai Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Gelūnas.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) neigiamą EHU įvertinimą paskelbė gruodžio pabaigoje. Ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

Kaip pažymėjo SKVC, toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.

EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.

Universitetas taip pat paskelbė pateikęs Švietimo ir mokslo ministerijai oficialų pasiūlymą dėl susitarimo, leisiančio baltarusių universitetui tęsti veiklą Vilniuje.

Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad neigiamo ekspertų vertinimo sulaukęs EHU su senu leidimu galės veikti iki 2019 metų liepos.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.

Jos numato, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams galėtų nustatyti specialius studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo kriterijus, leidimo vykdyti studijas suteikimo ar panaikinimo procedūras.

Šias pataisas registravo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša, parlamentarai Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Gelūnas.

„Turime suvokti, kad tai išskirtinis atvejis, iš nedemokratinės šalies pasitraukęs universitetas egzilyje, ir tam tikros išskirtinės sąlygos, įvertinus neordinarinę situaciją, gali būti numatytos. Aš manau, kad turi būti duotas antras šansas EHU“, – BNS sakė vienas projekto iniciatorių A. Gelūnas.

Pataisų aiškinamajame rašte pažymima, kad „nevalstybinės aukštosios mokyklos, kurios savo kilmės valstybėse buvo priverstos nutraukti veiklą dėl politinių priežasčių, susiduria su sunkumais prisiderinant prie Lietuvos institucijų keliamų reikalavimų“.

„Dėl to iškyla grėsmė studentų interesams, Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui ir šalies prestižui“, – sako iniciatoriai.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) neigiamą šios aukštosios mokyklos įvertinimą paskelbė gruodžio pabaigoje. Ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

Kaip pažymi SKVC, toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.

EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.

Universitetas taip pat paskelbė pateikęs Švietimo ir mokslo ministerijai oficialų pasiūlymą dėl susitarimo, leisiančio baltarusių universitetui tęsti veiklą Vilniuje.

Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad neigiamo ekspertų vertinimo sulaukęs EHU su senu leidimu galės veikti iki 2019 metų liepos.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.

Vyriausybės nutarimas dėl skiriamų naujų patalpų EHU priimtas praėjusių metų spalio 31 dieną, tačiau universitetas studijas toliau tęsia Mykolo Romerio universiteto patalpose.

Pasak universiteto atstovo Maksimo Miltos, sutartis tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei universiteto jau pasirašyta, tačiau užtruko priėmimo ir perdavimo akto rengimas.

„Nuo tos dienos, kai bus pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas, mes spartinsime savo persikraustymą. Negalime persikraustyti, kol teisiškai mums tos patalpos nepriklauso“, – BNS sakė M. Milta.

Daugiau nei dešimt metų universitetas glaudžiasi trijose skirtingose sostinės vietose. Pasak M. Miltos, universitetas sieks, kad visi korpusai būtų po vienu stogu.

„Studijos vyksta Mykolo Romerio politikos ir vadybos fakultete, administracinis korpusas įkurdintas Tauro gatvėje, taip pat turime medijų laboratoriją, ji yra LRT patalpose “, – pasakojo M. Milta.

Pasak jo, po akto pasirašymo universitetui prireiks mažiausiai dviejų mėnesių, kad patalpos būtų įrengtos.

„Kai tik priėmimo ir perdavimo aktas bus pasirašytas, universitetas dės visas pastangas, kad pradėtų reikalingos įrangos pirkimą, nes dirbdami Valakupiuose neturime savo baldų, naudojamės Mykolo Romerio universiteto suteikta infrastruktūra“, – sakė M. Milta.

Neigiamos Studijų kokybės vertinimo centro išvados sulaukęs EHU turi leidimą vykdyti studijas tik iki 2019 metų liepos, tačiau sustiprinęs akademinį ir mokslinį potencialą EHU žada teikti paraišką naujam leidimui.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas, nuo 2005-ųjų savo veiklą pratęsęs Vilniuje. Jame studijuoja apie 900 studentų, daugiausiai iš Baltarusijos. Anot universiteto, beveik du trečdaliai absolventų grįžtą į Baltarusiją iš karto po studijų baigimo.