Ministrė pirmininkaus nuo antradienio iki ketvirtadienio vyksiančio susitikimo atidarymo sesijai, antradienį praneša Finansų ministerija.

„Itin svarbus banko vaidmuo remiant platesnį dėl karo nukentėjusį regioną, įskaitant ir Baltijos šalis. Ateinančių keleto metų ERPB strateginiuose tiksluose turi aiškiai atsispindėti tolesnė parama Ukrainai, o veiklos plėtra į naujas šalis neturi mažinti dėmesio dabartinėms veiklos valstybėms“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Pasak ministrės, ERPB nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį suteiktas 4,1 mlrd. eurų finansavimas padeda „išlaikyti Ukrainos ekonomikos gyvybingumą“.

G. Skaistė Jerevane susitiks su  ERPB vadovais, dalyvaus renkant naują ERPB prezidentą, posėdžiaus banko plenarinėje sesijoje, kurioje bus tariamasi dėl ERPB prioritetinių veiklos sričių iki 2030 metų

Ji taip pat susitiks su Armėnijos finansų ministru, Moldovos ekonomikos ir skaitmenizacijos ministru ir vicepremjeru, JAV, Prancūzijos aukšto lygio atstovais.

ERPB vadovė susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, banko klientais, ketvirtadienį pranešė bankas.

O. Renaud-Basso su Lietuvos valdžios atstovais diskutuos apie investicijų galimybes į šalies privatų sektorių ir kapitalo rinką. Taip pat bus kalbama apie Baltijos šalių potencialą plėtojant atsinaujinančią energetiką.

„Baltijos šalys susidūrė su sudėtinga ekonomine aplinka ir dėl Rusijos karo Ukrainoje patyrė sumažėjusį investuotojų susidomėjimą“, – teigiama pranešime.

ERPB prezidentės teigimu, vizito metu Baltijos šalims bus siekiama pabrėžti ERPB įsipareigojimus investuoti regione.

„Esame pasiruošę toliau investuoti visose trijose šalyse, remti jų atsinaujinančios energetikos plėtrą, skatinti privataus sektoriaus ir visos ekonomikos augimą“, – pranešime sakė ji.

O. Renaud-Basso taip pat dalyvaus balandžio 11 dieną Prezidentūroje rengiamame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime.

ERPB vadovė iki Vilniaus lankysis Taline ir Rygoje, kur taip pat viešės pirmą kartą. Jos vizitas Baltijos šalyse vyks  balandžio 8–11 dienomis.

Iki šiol ERPB Lietuvoje į 126 projektus yra investavęs apie 1,5 mlrd. eurų.

Pamatas tolesnei projektų plėtrai

„Mums svarbu, kad galime bendradarbiauti su „SBA Urban“ bei prisidėti prie tokios inovatyvios nekilnojamojo turto koncepcijos, kurią sukūrė partneriai. Projektas itin patrauklus mažoms, vidutinėms įmonėms taip pat ir miestų regionams bei jų ekonominiam augimui. Mūsų partnerystė padidins modernių ir tvarių pastatų prieinamumą rinkoje bei paspartins nekilnojamojo turto sektoriaus dekarbonizaciją“, – sakė Vlaho Kojakovic, EBRD Nekilnojamojo turto ir turizmo direktorius. 

Vlaho Kojakovic. Partnerio nuotr.

„Strateginė partnersytė su ERPB ir 30 mln. eurų investicija ne tik liudija „Urban HUB“ projektų išskirtinumą ir perspektyvas, bet ir deda tvirtą pamatą tolesnei projektų plėtrai. Nuo pat pradžių ypač daug dėmesio skyrėme strateginėse didmiesčių vietose vystomų verslo erdvių universalumui ir tvarumui, architektūrinei išraiškai, lankytojų bei darbuotojų gerovei. Tai kuria aiškią vertę pritraukiant nuomininkus ir solidžius institucinius investuotojus. Partnerystė su ERPB leis laiku įgyvendinti ambicingus, beveik 100 000 kv. m. ploto siekiančius, esamus projektus bei planuoti tolesnę plėtrą kitose Europos rinkose“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Giedrius Muliuolis. Partnerio nuotr.

Pagal pasirašytą akcininkų sutartį ERPB tapo strateginiu finansiniu investuotoju į esamų bei ateities „Urban HUB“ projektų plėtrą Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiuo sandoriu ERPB įsigis 40 proc. „Urban Hub holding“ akcijų, kuriai netiesiogiai priklauso šiuo metu vystomi projektai Vilniuje ir Kaune. Į „Urban HUB“ miestus Vilniuje ir Kaune 11 mln. Eur jau investavo verslininkui Tautvydui Barščiui ir jo sūnui priklausanti investicijų bendrovė „TABA Invest“. Po pritrauktų investicijų, „SBA Urban“ išliks didžiausias „Urban HUB“ projektų investuotojas ir valdytojas.

ERPB yra tarptautinis bankas ir vienas lyderiaujančių institucinių investuotojų Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Bankas priklauso 72 valstybėms, Europos Komisijai ir Europos investicijų bankui. 2023 m. ERPB Baltijos šalyse investavo per 323 mln. eurų, o daugiausiai, 150 mln. iš jų – Lietuvoje.

„Urban HUB“ archiktektūra. Partnerio nuotr.

Antrojo etapo startas – anksčiau nei planuota

Šiuo metu vystomų projektų Vilniuje ir Kaune užimtumas siekia apie trečdalį viso ploto, čia kuriasi prekybos, maitinimo, pramogų paslaugas siūlantys verslai. Lanksčios, nuo 100 iki 5000 kv. m „Urban HUB“ patalpos suteikia galimybę pritaikyti jas įvairioms paskirtims, parduotuvėms, biurui, mažesnėms ir didesnėms parduotuvėms, sandėliavimui. Projektuose jau šiais metais įsikurs IKI prekybos centras, „Lonas“ parduotuvė, inovatyvi „Paulini“ drabužių valymo linija ir klientų aptarnavimo centras bei kiti nuomininkai.

2023 m. birželį „SBA Urban“ pradėjus statyti daugiau kaip 70 tūkst. kv. m projektą Kaune, netrukus finišuos pirmasis plėtros etapas su 22 tūkst. kv. m ploto pastatais. Planuojama, kad pirmieji verslai čia įsikurs jau vasarą. Sausio mėnesį gautas antrojo projekto etapo, 28 tūkst. kv. m, 4 pastatų statybų leidimas bei jau pradėti dalies statybos darbai. 2023 m. rugsėjį „SBA Urban“ sėkmingai išplatino viešą 8 mln. Eur vertės dvejų metų trukmės obligacijų emisiją, skirtą finansuoti pirmojo projekto etapo vystymą. Taip pat 16,5 mln. Eur dydžio paskolą projektui suteikė Šiaulių bankas.

„Urban HUB“ statybos Kaune. Partnerio nuotr. 

2023 m. „SBA Urban“ taip pat pradėjo „Urban Hub“ projekto statybas ir Vilniaus rajone. Apie 4,3 ha ploto sklype šalia Avižienių vystomo projekto statybos darbai pradėti liepą, o atidarymas planuojamas šių metų viduryje. Investicijos į 22 tūkst. kv. m erdves sieks virš 30 mln. Eur. Šiam projektui 21,6 mln. Eur paskolą suteikė Estijos kapitalo bankas „Bigbank“.

Abiejų projektų generalinis rangovas yra YIT Lietuva.

„SBA Urban“ yra  SBA grupės NT vystymo įmonė. Jai priklauso verslo centrai „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune, šalia SBA atnaujintos tarptautinį pripažinimą pelniusios Vienybės aikštės. Kartu su „Urban HUB“ miesteliais įmonė taip pat plėtoja „Nemunaičių“ rajoną Kaune, apartamentų projektą „Kopų slėnis“ Palangoje bei „Vėjo miestelį“  Svencelėje.

„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.

ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.

„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas. 

ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.

Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.

G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.

„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė. 

Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą.

Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų.

„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė.

Šiemet gegužę bankas prognozavo, kad 2023 metais Lietuvos BVP nepakis, o 2024 metais augs 2 procentais.

„Tikimasi, kad Europos Sąjungos lėšos, įskaitant ir RRF, ateinančiais metais paskatins Lietuvos ekonomiką“, – nurodo bankas.

ERPB pažymi, kad nors nedarbo lygis 2023 metais viduryje siekė apie 6 procentus ir išliko žemas, prastesni pramonės rezultatai ėmė veikti darbo rinką, medienos pramonė dėl mažų užsakymų atleido apie 20 proc. darbuotojų.

Tuo metu investicinės išlaidos, tiek valstybės, tiek privačios, greičiausiai atsigaus, nes Lietuva turi ambicingą planą iki 2030 metais iš elektros importuotojos tapti elektros eksportuotoja, teigia ERPB.

Agentūra cituoja ERPB prezidentę Odilę Renaud-Basso (Odilę Reno-Baso), kurios žodžiais, tikslios planuojamų investicijų sumos nėra nustatytos, jos gali didėti, nes besitęsiant Rusijos invazijai Ukrainai ir toliau būtina skubi parama, ypač jos energetikos sektoriui ir infrastruktūrai.

„Tai priklausys nuo scenarijų, bet aš tikėčiausi bent jau tos pačios, vidutiniškai 1,5 mlrd. eurų per metus, sumos karo kontekste. Tačiau jei atstatymas iš tiesų pradėtų spartėti, investicijos veikiausiai didėtų“, – sakė EBPB vadovė.

2022–2023 metais ERPB yra numatęs 3 mlrd. eurų paramą Ukrainos infrastruktūrai ir kredito linijoms konflikto metu, iš kurių 1,7 mlrd. eurų buvo išmokėta praėjusiais metais.

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, susitikime aptarti Ukrainos atstatymo ir Lietuvos bei ERPB bendradarbiavimo klausimai, pristatyti Lietuvos įgyvendinti projektai Ukrainoje.

„Lietuvos prezidento ir ERPB vadovės susitikime kalbėta apie bendrą veiklą atstatant Rusijos agresijos niokojamą Ukrainą, galimą Lietuvos verslo dalyvavimą šiame procese ir tam reikalingo kapitalo pritraukimą“, – nurodoma pranešime.

G. Nausėda taip pat pakvietė banką bendradarbiauti kitąmet organizuojant verslo forumą Lietuvoje, jis vyks kartu su Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimu.

Liepą Lietuva kartu su 15 Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė dėl specialaus Europos investicijų banko fondo Ukrainai, skirto remti jos artimiausio laikotarpio atstatymą. Šalys įsipareigojo tam skirti daugiau nei 400 mln. eurų.

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas ir verslo forumas vyksta Rumunijos sostinėje Bukarešte.

Trijų jūrų iniciatyva jungia 12 Bendrijos valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – Jungtinės Valstijos (JAV), Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

„Tai yra labai svarbus projektas, kuriuo siekiama prisidėti prie tvaraus judumo plėtros mieste bei padėti transportui tapti žalesniu, efektyvesniu ir labiau prieinamu visiems, kurie juo naudojasi“, – prieš pasirašydama sutartį antradienį sakė ERPB tvarios infrastruktūros grupės vadovė Susan Goeransson (Siuzan Goranson).

ERPB skolina iki 30,58 mln. eurų savo lėšų, dar iki 7,65 mln. eurų – Taivano tarptautinis bendradarbiavimo ir plėtros fondas. Dar 10 mln. eurų bendrovė VVT turi užsitikrinusi iš Klimato kaitos programos.

Kadenciją baigiantis sostinės meras Remigijus Šimašius sako, kad Vilniaus viešasis transportas yra vienas labiausiai elektrifikuotų pasaulyje, tačiau seni troleibusai nuolat sulaukia keleivių nusiskundimų.

Šiandien svarbi diena, tam tikra prasme tai paskutinis vieno iš didžiausių mūsų žingsnių atnaujinant viešąjį transportą etapas.

„Mes turime pranašumą, kadangi mes turime tinklą, tačiau mūsų trūkumas, kad mes turime pakeisti suvokimą apie troleibusus“, – teigė R. Šimašius.

„Šiandien svarbi diena, tam tikra prasme tai paskutinis vieno iš didžiausių mūsų žingsnių atnaujinant viešąjį transportą etapas“, – pridūrė meras.

VVT per dvejus metus už 48 mln. eurų ketina įsigyti 91 troleibusą. 2022 metų pabaigoje įmonė skelbė, jog pirmieji nauji troleibusai sostinę turėtų pasiekti 2024-ųjų vasarą, o likę – 2025-ųjų pradžioje.

Savivaldybės teigimu, šio pirkimo laimėtojas bus nustatytas balandžio 19–20 dienomis.

Antrajame parko atnaujinimo etape bendrovė šiemet skelbs dar vieną – 68 triašių troleibusų pirkimo konkursą. Tokiu būdu iki 2026 metų iš viso bus įsigyti 159 troleibusai.

VVT vis dar naudoja 160 „Škoda“ troleibusų, kurių amžiaus vidurkis – 31 metai. Tuo metu bendras visų sostinės troleibusų amžiaus vidurkis siekia apie 23 metus. 

Planuojama, kad Vilnius iki 2026 metų atnaujins visą troleibusų parką, o vidutinis jų amžius sieks kiek daugiau nei dvejus metus.

VVT vadovas Darius Aleknavičius antradienį teigė, kad iki 2030 metų bendrovė įsigydama 510 naujų autobusų ir troleibusų planuoja pakeisti beveik 80 proc. transporto parko bei taps neutralia CO2 atžvilgiu. Į atsinaujinimą iki 2030 metų planuojama investuoti 428 mln. eurų, o vidutinis viešojo transporto priemonių amžius turėtų siekti šešerius metus.

Šiuo metu VVT turi 649 transporto priemones: 397 autobusus ir 252 troleibusus.

„Turime padaryti viską, kad agresorės būtų sustabdytos, o pagalba Ukrainai būtų greita, efektyvi ir plataus spektro. Dar viena iš papildomų sankcionuojančių priemonių Rusijai ir Baltarusijai galėtų būti jų narystės banke suspendavimas. Tai privalome padaryti“, – pranešime teigė Gintarė Skaistė, dalyvavusi ERPB metinio susitikimo plenarinėje sesijoje, skirtoje karo Ukrainoje poveikiui ERPB šalims ir banko atsakui.

Ministrė pridūrė, jog kiekviena Rusijos agresijos diena Ukrainoje atneša papildomų nuostolių, todėl paramos greitis tampa esminiu klausimu. Būtina kuo skubiau sutelkti lėšas Ukrainai tiek trumpalaikiams poreikiams, tiek šalies atstatymui.

Plenarinės sesijos metu taip pat svarstytas strateginis ilgalaikis tikslas – ERPB veiklos plėtra į Afriką ir Iraką.

„Pritariame principinei banko veiklos plėtrą apibrėžiančiai rezoliucijai, tačiau ir toliau skatiname ERPB ieškoti priemonių padėti Ukrainai ir kitoms paveiktoms šalims – tai yra svarbiausias prioritetas“, – sakė G. Skaistė.

ERPB pirmadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Rusijos ir Baltarusijos galimybės naudotis jo ištekliais stabdomos nedelsiant. Tai reiškia, kad ERPB abiejose šiose valstybėse nebefinansuos jokių naujų projektų, nebevykdys techninio bendradarbiavimo veiklos, turės teisę sustabdyti arba atšaukti vykdomų projektų finansavimą.

„Liūdna, kad po tiek metų bendradarbiavimo ir veiklos abiejose šalyse priėjome prie tokios padėties. Tačiau Rusijos sukeltas karas Ukrainoje nepaliko mums kitos išeities, kaip tik parodyti jo pasmerkimą ne vien tik žodžiais. Būtini ir  veiksmais, kad abiem valstybėms nekiltų jokių abejonių, kad, mūsų vertinimu, jos pamynė vertybes, kurios svarbios mums kaip institucijai ir tarptautinei bendruomenei“, – pranešime cituojama ERPB prezidentė Odilė Renaud-Basso (Odilė Reno-Baso).

Anot pranešimo, dabar ERPB daugiausia dėmesio skiria 2 mlrd. eurų vertės atsparumo ir pragyvenimo šaltinių paramos paketui Ukrainai ir kitoms regiono šalims, kurias tiesiogiai paveikė karo pabėgėlių krizė. Šį finansavimą bankas patvirtino praėjusį mėnesį, įsipareigodamas dalyvauti Ukrainos atstatymo programoje, kai tik sąlygos leis.

„ERPB taip pat yra pasirengęs padėti visoms savo veiklos šalims įveikti karo padarinius bei jo ekonominį poveikį“, – pažymima pranešime.

ERPB anksčiau skelbė planus uždaryti savo atstovybes Maskvoje ir Minske.