EBU tokį sprendimą teigia priėmusi, nes griežtos taisyklės neleidžia jokių politinių pareiškimų.

„Sprendimą dėl V. Zelenskio kalbos priėmė Europos transliuotojų sąjungos EBU vadovybė, prižiūrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Tam ji turi visus įgaliojimus. Tačiau rytoj kaip tik vyks EBU valdybos posėdis, kuriame EBU valdybos narė, LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė iškels šį klausimą“, – BNS penktadienį sakė LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Praėjusiais metais devynios šalys – tarp jų ir Lietuva – kreipėsi į EBU dėl Rusijos pašalinimo iš Eurovizijos po Maskvos invazijos Ukrainoje.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė EBU valdyboje kėlė klausimą tiek dėl Rusijos pašalinimo iš Eurovizijos, tiek dėl Rusijos transliuotojų pašalinimo iš EBU narių.

Iš pradžių siūlymams nebuvo pritarta, tačiau galiausiai priimtas sprendimas, kad Rusija „Eurovizijoje“ nedalyvaus, o Rusijos transliuotojų narystė buvo suspenduota.

„Toks sprendimas buvo priimtas remiantis renginio taisyklėmis ir EBU vertybėmis.  Šių metų dainų konkurse Rusija taip pat nedalyvauja“, – sakė M. Savickaitė.

EBU sprendimą neleisti pasisakyti Ukrainos prezidentui konkurso finale sukritikavo britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), jis teigė esantis nusivylęs.

„Naujoje valdyboje tęsiu darbą siekdama, kad EBU liktų ištikima savo vertybėms ir remtų savo narius. Tarp mano prioritetų valdyboje ateinantiems dvejiems metams – skatinti tarp EBU narių diskusijas ir keitimosi patirtimi iniciatyvas, padedančias visuomeniniams transliuotojams, ypač mažoms organizacijoms mūsų regione, bendrai spręsti visuomenės susiskaldymo ir mažėjančio pasitikėjimo žiniasklaida problemas, geriau pasiruošti skaitmeninės transformacijos iššūkiams ir geriau patenkinti mūsų auditorijų lūkesčius“, – LRT pranešime penktadienį teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

EBU vykdomoji valdyba teikia rekomendacijas ir pasiūlymus generalinei asamblėjai dėl strategijos, naujų narių ar asocijuotų narių priėmimo, narystės sustabdymo ar nutraukimo, EBU komitetų ir darbo grupių darbo organizavimo bei naujų grupių steigimo, narystės mokesčių, taip pat teikia EBU generalinei asamblėjai biudžeto ir strateginį planus.

„EBU vykdomajai valdybai teko dirbti precedento neturinčių socialinių, politinių, ekonominių krizių ir karo paženklintu metu. Tokiomis aplinkybėmis visai valdybai, įskaitant ir mane, dažnai tekdavo priimti sunkius sprendimus, kad EBU galėtų toliau sėkmingai veikti, plėtodama visuomeninę žiniasklaidą“, – teigė LRT generalinė direktorė.

„Daugumos kadenciją baigiančios valdybos narių perrinkimas rodo pasitikėjimą visa valdyba ir atskirais jos nariais bei sprendimais. Ši situacija taip pat privertė EBU iš naujo permąstyti visuomeninės žiniasklaidos vertybes, ypač nepriklausomybę, ir kaip EBU galėtų geriau prisidėti, kad šių vertybių būtų paisoma ir jos būtų saugomos EBU narių“, – pažymėjo ji.

2020 metais į valdybą išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė tapo pirmąja Baltijos šalių visuomeninių transliuotojų atstove, einančia šias pareigas EBU.

EBU atstovauja visuomeninių transliuotojų interesams, taip pat padeda nariams įsigyti ir kurti turinį.

Johno Lennono sukurta daina skambės daugiau nei 25 šalyse, įskaitant Ukrainą, o Europos komercinės radijo stotys taip pat prisijungs prie šios transliacijos, teigė EBU.

„Šis galingas taikos raginimas, skambantis kultinėje dainoje, susilauks atgarsio milijonų klausytojų širdyse“, – sakė EBU generalinis direktorius Noelis Curranas.

Akcijos idėja kilo Vokietijos visuomeniniam transliuotojui RBB.

„Karo prieš Ukrainą siaubas kasdien vis akivaizdesnis. Reikia mūsų solidarumo, žmogiškumo ir paramos“, – sakė RBB vadovė Patricia Schlesinger. – Gera matyti, kaip Europos radijo stotys suvienija jėgas, kad šia daina mums tai primintų“.

„Ji yra stiprybės šaltinis ir ragina mus nenusigręžti“, – sakė ji.

Ukrainos radijo vardu kalbėjęs Jurijus Tabačenka sakė: „Labai svarbu, kad šiandien Europa yra susivienijusi už Ukrainą“.

1969 metais grupės „Plastic Ono Band“ išleista daina „Give Peace a Chance“ buvo įrašyta Monrealyje J. Lenono ir jo žmonos Yoko Ono akcijos „lovoje“ už taiką“ metu „Queen Elizabeth“ viešbutyje.

1950 metais įsteigta ir Ženevoje įsikūrusi EBU yra didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas. Jam priklauso 113 organizacijų narių 56 šalyse ir 31 asocijuota organizacija visame pasaulyje.

Ženevoje įsikūrusi EBU rengia šį kasmetinį dainų konkursą, vieną didžiausių gyvos muzikos renginių pasaulyje, neretai kritikuojamą dėl kičo ir perdėto blizgesio.

66-oji „Eurovizija“ vyks „PalaOlimpico“ arenoje Turine gegužės 10, 12 ir 14 dienomis.

Visos 39 valstybės, dalyvavusios šių metų „Eurovizijoje“, rungsis ir kitų metų konkurse. Prie jų taip pat prisijungs Juodkalnija bei Armėnija. 

„Labai džiaugiamės, kad vėl turėsime per 40 transliuotojų, besivaržysiančių dėl ikoniško „Eurovizijos“ prizo“, – sakė konkurso vyriausiasis prodiuseris Martinas Osterdahlis (Martinas Esterdalis).

„Eurovizijos“ dainų konkursas sukels malonų jaudulį ir pasiūlys aukščiausio lygio reginį, kurį turėtų stebėti beveik 200 mln. žiūrovų“, – kalbėjo jis.  

EBU nurodė, kad 36 šalys varžysis dviejuose pusfinaliuose, per kuriuos bus atrinkta po dešimt valstybių, keliausiančių į finalą. Vadinamasis Didysis penketas, kuriam priklauso pagrindinės konkurso finansinės rėmėjos Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija bei Ispanija, keliauja tiesiai į finalą, vyksiantį gegužės 14-ąją.  

Šių metų „Euroviziją“ stebėjo maždaug 183 mln. žiūrovų. Žiūrimumo rodiklius smarkiai padidino jauna auditorija, stebėjusi konkursą internetu. 

Šiųmetinę „Euroviziją, vykusią Roterdame, laimėjo italų roko grupė „Maneskin“ su daina „Zitti e Buoni“.

Italijos transliuotojas „Rai“ sakė, kad 2022-ųjų konkursas „leis mums parodyti Italijos grožį ir pasidalyti juo su pasauline auditorija per mus visus vienijančius elementus: muziką ir harmoniją“. 

1950 metais įsteigta EBU yra didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas. EBU turi 115 narių iš 56 valstybių, taip pat 31 asocijuotąją narę Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje.   

EBU pranešė jau kurį laiką atidžiai stebinti spaudos laisvės suvaržymus Baltarusijoje ir vis nuolat raginusi BTRC, kaip EBU narę, palaikyti pagrindines organizacijos vertybes – saviraiškos laisvę, nepriklausomybę ir atsakomybę.

Anot EBU pranešimo, pastaruoju metu BTRC transliacijos kelia didelį susirūpinimą, ypač prievarta išgautas interviu.

„BTRC turės per dvi savaites pateikti savo paaiškinimus, kol įsigalios sustabdymas“, – nurodo EBU.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad Baltarusijos valstybinio transliuotojo narystės klausimą Baltijos šalių transliuotojų vadovai kėlė nuo pernai rugpjūčio.

„Jau pirmame valdybos posėdyje sakiau, kad BTRC yra virtęs represyvaus režimo propagandos mašina ir kad EBU turėtų ginti savo deklaruojamas laisvos žiniasklaidos ir demokratijos vertybes ir neturėtų dalintis turiniu ar kitomis EBU privilegijomis su tokiu transliuotoju. Kaip kitaip EBU galės ginti laisvą ir kokybišką žurnalistiką, jei ignoruoja tokį savo nario elgesį? Ir panašu, kad besitęsiančios represijos prieš žurnalistus, užgrobtas lėktuvas, viešai ištransliuoti prievarta išgauti prisipažinimai, ir – svarbiausia – visuomenės pasipiktinimas bei spaudimas pagaliau atvėrė visiems akis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Anot jos, narystės sustabdymas reiškia, kad BTRC neteks priėjimo prie visų EBU paslaugų – apsikeitimo naujienomis, koncertais, kitu turiniu, negalės dalyvauti valdymo organų veikloje ir pan.

Baltarusijos televizijos ir radijo kompaniją sudaro septyni nacionaliniai ir penki regioniniai televizijos kanalai, penkios radijo stotys.

Kaip penktadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, ji tapo pirmąja Baltijos šalių visuomeninių transliuotojų atstove, eisiančia šias pareigas EBU.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė EBU valdyboje dirbs 2021–2022 metais. Naujai išrinkti EBU vykdomosios valdybos nariai kartu su naująja prezidente ir viceprezidentu pareigas pradės eiti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

EBU atstovauja visuomeninių transliuotojų interesams, taip pat padeda nariams įsigyti ir kurti turinį.

Remiantis dabartiniais planais, gegužės 18 ir 20 dienomis įvyks Eurovizijos dainų konkurso pusfinaliai, o gegužės 22-ąją – finalas. EBU duomenimis, rengiami keturi galimi konkurso scenarijai.

Vienas variantas būtų įprastas dainų konkursas su trimis tiesioginiais šuo Roterdamo „Ahoy“ arenoje. Antras variantas: toks pat renginys, tačiau laikantis higienos priemonių ir atstumo tarp žiūrovų. Taip pat rengiamasi scenarijui, jei būtų taikomi kelionių ribojimai atskiroms šalims – tada jų atstovai konkurse dalyvautų nuotoliniu būdu.

Ir net visiško karantino atveju Eurovizijos dainų konkursas įvyks. Tada visos šalys jame dalyvaus vaizdo ryšiu. Sprendimą, kaip tiksliai vyks 2021 metų Eurovizijos dainų konkursas, ketinama priimti santykinai anksti kitais metais.

Tai rašoma EBU vadovo Noelo Currano (Noelo Kurano) laiške Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei Budrienei.

Ji į Europos visuomeninius transliuotojus vienijančią organizaciją kreipėsi LRT veiklą tyrusiai Seimo komisijai pasiūlius keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, ją susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.

„Europos šalių patirtis rodo, kad dažna prižiūrinčiųjų institucijų sudėties kaita ir jų narių kadencijų siejimas su skiriančiųjų institucijų kadencijomis gali sudaryti prielaidas padidėti politikų kišimuisi“, – rašoma LRT paskelbtame N. Currano laiške, pasirašytame pirmadienį.

Jis taip pat rašė, kad pagal geriausią praktiką Europos šalyse visuomeninių transliuotojų veiklą prižiūri viena institucija, „atsakinga už su turiniu susijusį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir prižiūrinti, kad visuomeninis transliuotojas vykdytų jam priskirtas funkcijas, laikytųsi specifinių reikalavimų ir kuriai būtų atskaitinga administracija“.

Jis taip pat paragino LRT įsitraukti į svarstymus dėl jos valdymo Seime tam, kad „būtų išvengta perteklinių priežiūros institucijų sukūrimo su persidengiančiomis priežiūros ir audito funkcijomis“.

Seimo komisija pasiūlė, kad šiuo metu egzistuojanti LRT taryba liktų atsakinga už turinio priežiūrą, o valdymo funkcijos būtų perduotos naujai steigiamai valdybai.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį pranešė, kad siūlys depolitizuoti LRT tarybos skyrimo tvarką ir sudėtį, numatant, jog ne daugiau kaip trečdalį tarybos narių skirtų politikai arba jų neskirtų apskritai.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, LRT taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis tarybos narius skiria prezidentas, keturis narius – Seimas, dar keturis narius – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Nors komiteto vadovas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad komisija domisi tik Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansiniais reikalais, svečias suabejojo, ar politikai, tirdami finansus, nesikiš į LRT turinį.

Su B. Bergantu komiteto posėdyje taip pat dalyvavo EBU atstovė Radka Batcheva. Jai irgi rūpėjo, kodėl Seimas užsimojo taip plačiai revizuoti LRT finansinę veiklą.

Pageidavo, kad svečias būtų komisijos narys

Aiškindamas EBU atstovams, kodėl Seime buvo sudaryta speciali komisija LRT veiklai tirti, R. Karbauskis tikino, kad ji domėsis išimtinai tik finansiniais reikalais – esą nei visuomeninio transliuotojo laidų turinys, nei artėjantys generalinio direktoriaus rinkimai komisijos nedomina.

„Seimas atlieka parlamentinę kontrolę. Seimo nariai nori atsakymų dėl LRT valstybės skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumo. Lygiai taip pat šį klausimą supranta ir kitų šalių parlamentai“, – kalbėjo komiteto vadovas.

R. Karbauskis svečiams dėstė, jog neatmestina galimybė, kad LRT finansinei veiklai ištirti bus pasamdyti kokios nors tarptautinės organizacijos auditoriai ir atseit tam pinigų jau yra pažadėjęs premjeras Saulius Skvernelis.

„Visą informaciją apie LRT veiklos tyrimą pateiksime EBU. Jei tyrimas parodys, kad problemų nėra, tai pasidžiaugsime. Siekiame tik skaidrumo ir tikrinami tik finansiniai reikalai“, – tikino svečius R. Karbauskis.

Jis taip pat reiškė norą, kad B. Bergantas būtų Seimo komisijos nariu, nors to padaryti ir neįmanoma.

Opozicija EBU atstovams pateikė priešingą informaciją

Kultūros komitete dirbantys opozicijos atstovai svečiams iš EBU pateikė visai kitokią informaciją apie komisijos LRT veiklai tirti atsiradimo aplinkybes.

„Mes turime teisę žinoti, kaip visuomeninis transliuotojas naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau tam reikalui išsiaiškinti Lietuvoje yra kitų institucijų. Mes turėjo galimybę susipažinti su LRT tarybos ataskaita, tačiau komiteto vadovo iniciatyva jos svarstymas buvo atidėtas ir prie jo nebuvo sugrįžta, o vėliau jau atsirado Seimo komisija“, – pasakojo svečiams konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Politikai turėtų būti kuo toliau nuo visuomeninio transliuotojo priimamų sprendimų. Visuomeninis transliuotojas – ne gyvulys, kurį reikėtų saugoti.

Jis apgailestavo, kad prasidėjęs ažiotažas dėl LRT veiklos prieš pat generalinio direktoriaus rinkimus trukdo jos kolektyvui kūrybingai ir produktyviai dirbti.

V. Juozapaitis taip pat suabejojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės užmojais atlikti LRT dokumentų poėmius, jei ši nepateiks to, ko reikalaus Seimo komisija.

„Tokie komiteto vadovės planai teikia pagrindo galvoti, kad yra tyčinis skverbimasis į LRT veiklą, ir yra ženklų, kurie rodo, jog galima įžvelgti ir politinį spaudimą“, – pabrėžė V. Juozapaitis.

Jam antrino kolega konservatorius ir komiteto narys Vytautas Kernagis, tvirtindamas, kad Lietuvoje yra daugiau nei dešimt valstybės institucijų, turinčių įgaliojimus ir kompetencijos profesionaliai patikrinti LRT finansinę veiklą: „O dabar politikai kišasi į visuomenino transliuotojo veiklą ir trikdo ją.“

Socialdemokratė Raminta Popovienė EBU atstovus informavo, kad jos partijos atstovai Seime buvo įregistravę siūlymą LRT veiklos tyrimą pavesti atlikti Valstybės kontrolei, tačiau jam valdančioji dauguma nepritarė.

Visuomeninis transliuotojas turi dirbti visuomenei

„Atrodo, kad jūsų Seime – nuomonių pliuralizmas. Tačiau ne mūsų pareiga kištis į jūsų vidaus reikalus. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas turėtų galimybes dirbti visuomenei, todėl būtina stiprinti jo patikimumą. Prie to privalėtų prisidėti ir profesionalai, ir politikai“, – komiteto nariams kalbėjo B. Bergantas.

Jis, remdamasis savo patirtimi, pabrėžė, kad visuomeninių transliuotojų darbas nėra pigus, nes jie ne tik informaciją skleidžia, bet, supažindindami visuomenę su kultūros pasiekimais, sykiu yra ir kultūrinės įstaigos.

B. Bergantas komiteto nariams aiškino, kad visuomeninių transliuotojų misija – ne tik užmegzti su visuomene dialogą, bet ir kontroliuoti politikus.

„Kiekvienos šalies patirtis skirtinga, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad politikai turėtų būti kuo toliau nuo visuomeninio transliuotojo priimamų sprendimų. Visuomeninis transliuotojas – ne gyvulys, kurį reikėtų saugoti“, – įsitikinęs B. Bergantas.

EBU jau pernai įspėjo Seimą

„Nors visuomeninės žiniasklaidos skaidrumas, atvirumas ir atsakingumas prieš visuomenę yra pagrindiniai visuomeninio transliuotojo valdymo principai, mes manome, kad informacijos, kurios pareikalavo Seimo nariai, paskelbimas viršija tai, ko pagrįstai galima tikėtis iš visuomeninio transliuotojo“, – laiške LRT vadovui Audriui Siaurusevičiui dar praėjusių metų gruodį rašė EBU teisės direktorius Richardas Burnley.

Jis taip pat tvirtino, kad LRT išlaidų detalių paviešinimas galėtų neigiamai paveikti jos poziciją būsimose komercinėse derybose su nepriklausomais prodiuseriais.

R. Burnly atkreipė dėmesį, kad visuomeninio transliuotojo priežiūra turi būti vykdoma neįtraukiant politinių jėgų ir neturi būti vykdoma tiesiogiai politinių institucijų, nesvarbu, ar vyriausybės, ar parlamento. Priešingu atveju būtų per didelė nepagrįsto politinio įsikišimo rizika.