-
„Kino pavasarį“ jau aplankė 50 tūkst. žiūrovų: ką žmonės rekomenduoja?
„Maždaug savaitę vaikščiosiu nutirpusia galva po festivalio atidarymo filmo. Sunku net pabandyt suvokt“, – apie Kanų Didžiuoju prizu ir dviem „Oskarais“ apdovanotą režisieriaus Jonathano Glazerio Holokausto dramą „Interesų zona“ sakė rinkodaros specialistė Dovilė Filmanavičiūtė. Jai pritarė ir reklamos specialistas, kūrybingumo dėstytojas Tomas Ramanauskas: „Siaubo filmas, kuriame siaubas yra kiekviename kadre, bet jį gali tik girdėti ir nujausti. Nors filmo veiksmas vyksta Aušvice, pats režisierius pabrėžė, kad tuo pačiu vyksta ir dabartyje. Skaudės.“
T. Ramanauskas į savo mėgstamiausių filmų sąrašą taip pat įtraukė atsipalaidavusią, savą pasaulį formuojančią Rodrigo Moreno komediją „Delinkventai“ (The Delinquents), kurioje, pasak jo, viskas – truputį pro šoną: neišpildytas veiksmo filmo pažadas, pamirštamos detektyvo užuomazgos, šokinėjanti meilė. „Tris neskubrias valandas tekančiame upelyje plauks ir banko apiplėšimas, ir svajonių, ir gamtos, ir laisvės potroškiai. Ir gal net nusnaustas posmelis“, – neslėpė T. Ramanauskas.
Apie žmogišką gailestingumą, jaučiamą po Ira Sachs filmo „Labirintai“ (Passages), kalbėjo žiūrovė Kornelija: „Režisierius tave įmeta pasaulį, kuriame padorumo ribos tampa reliatyvia sąvoka. Negali susitapatinti ar pamėgti bene nė vieno personažo, bet kartu pradedi jausti, kad tau jų žmogiškai gaila. Atskirai paminėti reikia ir pagrindinį vaidmenį atlikusį Franzą Rogowskį – vieną dieną jis tikrai lips ant svarbiausių apdovanojimų pakylos!“
„Gero jausmo filmas! – apie režisierės Elene Naveriani „Gervuogių skonį“ (Blackbird Blackbird Blackberry) po seanso sakė žiūrovė Viktorija. – Apie 48 metų moterį, išgyvenančią pirmus kartus. Salė kvatojo, lydėsi tame lengvume, gyvenimo žaismingume, paauglystėj, nutikusiai vėliau. Visiškai apie gyvenimo vasarą, nutikusią rudenį. Ir apie pasirinkimą būti vienumoje bei savo pasirinkimo branginimą. Jau visoms draugėms parašiau eiti pasigrožėti ir pasijuokti!“
„Ne be reikalo kontroversiškas, ne be reikalo skandalingai pagarsėjęs, ne be reikalo žiaurus ir ne be reikalo žmogiškas lenkų režisierės Agnieszkos Holland filmas suteikia viską, ką gali suteikti geras kinas, išskyrus gerą laiką, – apie dramą „Žalia siena“ (Green Border) sakė scenaristas, aktorius Jonas Braškys. – Jūs negalėsite atitraukti akių, tačiau tą pačią akimirką vis galvosite, kada gi filmas pasibaigs, nes jį žiūrėti bus vis sunkiau ir sunkiau. Ar patogu? Ne. Ar norisi rėkti ant savęs paties, Aliaksandro Lukašenkos ar Andrzejaus Dudos? Taip.“
Žiūrovė Amelija po režisierių Maryam Moghaddam ir Behtash Sanaeeha filmo „Mylimiausias mano pyragas“ (My Favourite Cake) seanso pasakojo, kad šis filmas – 97 minutės tyro ir švelnaus malonumo, sodriai sukaustyto puikiais dialogais ir subtiliu humoru. „Politinis, tačiau labai žiūroviškas feel-good movie, tinkamas visiems gyvenimo atvejams – eiti su mama, drauge, vyru ar net paaugliais vaikais“, – dalijosi ji.
Tuo tarpu žiūrovei Ingai įspūdį paliko Tuniso režisierės Kaouther Ben Hania „Olfos dukros“ (Four Daughters). „Šis filmas – vienas mane nustebinusių atradimų. Filmas, kuriame be galo jautriai, subtiliai ir organiškai persipina dokumentinio ir vaidybinio filmo ribos, kuris pagauna ir panardina į jausmų, minčių, požiūrių, išgyvenimų jūrą, kuriame vieną akimirką brauki ašarą, kitą – negali susilaikyti nenusijuokusi, trečią norisi šokti ir dainuoti apsikabinus visas tikras ir netikras seseris… Prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros. Režisierė pakviečia aktores įsilieti į likusią šeimą ir vaidinti dingusias dukras, kai kuriose jautriose scenose – ir motiną. Istorija tikrai užkabinanti, įtraukianti ir ilgai nepaliekanti. Tikrai puikus filmas“, – sakė ji.
Dar viena rekomendacija dalijasi ir „Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška. Šįkart jo akiratyje – prancūzų režisieriaus Xavier’o Legrand naujausias kūrinys „Įpėdinis“ (The Successor). „Tikiu, kad daugelis pamena jo režisūrinį debiutą „Sūnaus globa“, kuris 2018 m. atidarė „Kino pavasarį“ ir nuo pat pirmo seanso tapo žiūrovų favoritu. Po 6 metų pertraukos Xavier’as Legrand sugrįžta su trenksmu. Nesileiskite užliūliuojami, nes ramiai jis jūsų nepaleis. Pažadu, kad filmas nustebins, privers širdį plakti greičiau, o kai kuriose scenose ieškosite, kam būtų galima įsikibti į parankę“, – intrigavo A. Ramaška.
Daugiau apie filmus https://kinopavasaris.lt/programa/. 29-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ iki kovo 27 d. vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir „Telia Play“ platformoje. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, festivalį remia Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.
-
„Kino pavasario“ komandos rekomendacijos: ko nepraleisti šių metų festivalyje?
„Žalia siena“ (Green Border, rež. Agnieszka Holland)
„Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška sakė, kad jeigu iš programos reikėtų išrinkti tik vieną filmą, kurį norėtų parodyti visiems, tai būtų „Žalia siena“. „Man tai yra filmas apie žmogiškumą, – prisipažino Algirdas. – Šiandien gyvename labai sudėtingame pasaulyje, kuriame viskas labai painu ir lengva pasimesti, o ieškant tiesos vienintelė teisinga kryptis yra tiesiog žmogiškumas. Galiu drąsiai sakyti, kad tai yra vienas stipriausių ir apskritai svarbiausių mano matytų filmų gyvenime.“
Filmo „Žalia siena“ kadras.
„Visi mes svetimi“ (All of Us Strangers, rež. Andrew Haigh)
Festivalio vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas rekomendavo filmą „Visi mes svetimi“. „Tai yra šių metų atradimas ir asmeniškai man pats geriausias programos filmas apie meilę, prisiminimus, apie baimę būti vienam. Apie tai, kas tikra ir kas, galbūt, ne. Kuriama atmosfera ir jausmu primena praėjusių metų festivalio hitą „Po saulės“. Abiejuose filmuose nuostabiai savo darbą ir pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Paul Mescal, abu juos sieja prisiminimų linija. Po filmo kviečiu pabandyti atsakyti į klausimą, kas visgi yra tikra, o kas – ne?“ – pasakojo jis.
Filmo „Visi mes svetimi“ kadras.
„Interesų zona“ (The Zone of Interest, rež. Jonathan Glazer)
„Šis filmas apie holokaustą kalba ne vien apie praeitį, bet ir apie tai, kas vyksta šiandien, – savo pasirinkimą pristatė festivalio programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė. – Jis kalba apie blogio banalumą ir žmonių susitaikymą su šalia esančiu blogiu. Filme tai perteikiama garsu – blogis visą laiką mus lydės, kažkur girdėsis, nors ir bandysime užsimerkti. Šis filmas yra toks svarbus ir stiprus, kad ji privalėjo tapti atidarymo filmu.“
Filmo „Interesų zona“ kadras.
„Geltonajame šilkverpio kokone“ (Inside the Yellow Cocoon Shell, rež. Phạm Thiên An)
Tuo tarpu „Kino pavasario“ programos sudarytojas Karolis Žukas kvietė nusikelti į šiek tiek rečiau kine sutinkamus kraštus ir pamatyti Vietnamo režisieriaus Phạm Thiên An ramią ir svajingą kelionę „Geltonajame šilkverpio kokone“. „Kupinas įspūdingų Vietnamo vaizdų, meistriškai apgalvotu tempu filmas tyrinėja gilius žmogaus egzistencijos, sielvarto, tikėjimo ir mirties klausimus, kurie pagrindinį herojų aplanko po įvykusios tragedijos. Šis užburiantis debiutas yra sudėtinga, tačiau prasminga meditacija, apdovanosianti tuos, kurie kantriai pasiners į lėtą jo ritmą. Tai filmas, galintis išprovokuoti sapnus ar net haliucinacijas,“ – provokavo Karolis.
Filmo „Geltonajame šilkverpio kokone“ kadras.
„Creatura“ (Creatura, rež. Elena Martín)
Gyvą, saugų filmą, tyrinėjantį moters seksualumą, rekomendavo „Kino pavasario“ finansų vadovė Odeta Morkūnienė. „Trisdešimt penkerių Milos kūnas siunčia signalus – niežėjimą, agresyvų bėrimą. Tai kyla iš jos susijaudinimo. Ieškoma ryšio tarp užgniaužtų troškimų ir kaltės, gėdos jausmo. Labai žemiška vaizdų bei garsų paletė – kūnas ir gamta, čiurlenimas ir aimanos, jūros vanduo ir Milos oda, pomėgis kandžiotis ir uolos. Instinktai ir potraukiai filme skleidžiasi natūraliai, be baimės ar moralų. Tai išlaisvina. Esame seksualios būtybės, creatura“, – sakė ji.
Filmo „Creatura“ kadras.
„Kaupikai“ (Hoard, rež. Luna Carmoon)
„Kino pavasario“ prodiuseris Giedrius Petkevičius pripažino, kad jo rekomenduojamas filmas „Kaupikai“ – tikrai ne visiems. „Tačiau man, dideliam britų kino gerbėjui, jis yra fantastiškas. Geniali ir abejonių nekelianti vaidyba, meistriškas scenarijus sukuria tokį filmo pasaulį, kuris įtraukia nuo pirmųjų kadrų ir nepalieka ilgam. Šis filmas tikrai yra tas, su kuriuo atėjęs į kiną, i š e i n i “, – neabejojo Giedrius.
Filmo „Kaupikai“ kadras.
„Meilės ragana“ (The Love Witch, rež. Anna Biller)
Taro kortos, nuodai, kerai, erotika – programos skyriaus koordinatorės Benitos Paplauskaitės rekomenduojama „Meilės ragana“ užburs jau pačiais pirmaisiais savo kadrais. „Nors sukurtas 2016 m., filmas visiškai nesiskiria nuo 60-70–ųjų siaubo filmų, kurių režisūroje dominavo vyrų žvilgsnis“, – pasakoja Benita. – Tuo tarpu čia režisierė Anna Biller žaismingai naudoja ir kartu pamina šių filmų klišes. „Meilės ragana“ – feministiškas, mistiškas, magiškas, šmaikštus, o kartais šiurpus. Jis tikrai palies kiekvieną, kuris nors kartą buvo įsimylėjęs ar svajojo apie tikrą meilę. Rekomenduoju nepraleisti, jei norisi šiek tiek lengvesnio turinio su žiupsneliu burtų ir erotikos“, – sakė ji.
Filmo „Meilės ragana“ kadras.
Jaunieji programos sudarytojai kino salėje provokuoja užmerkti akis
O ko nepraleisti festivalyje rekomenduoja jaunieji žiūrovai? „Meno avilio“ jaunieji programų sudarytojai šiemet pristato filmų rinkinį „Brangieji, užmerkite akis“. Jame – filmai, kalbantys apie asmeninių ribų ieškojimą ir tų ribų išlaikymą santykyje su kitais: „How to Have Sex“, „Kaimiečiai“, „Kaupikai“ ir „Žalia siena“. Ironišku programos pavadinimu jaunieji rinkinio sudarytojai provokuoja žiūrovą: užmerkti akis – tai būti abejingam, nesistengti padėti kitiems ar kovoti už save ir savo įsitikinimus.
Filmo „How to Have Sex“ kadras.
Daugiau informacijos ir rekomendacijų: www.kinopavasaris.lt. Bilietus mažiausia kaina bus galima įsigyti vasario 29 – kovo 1 d. kino teatrų kasose ir internetu, o „Kino pavasario“ abonementų akcija vyks kovo 7–8 d. 29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 14–27 d.