Pirmadienį vakare R. T. Erdoganas priėmė Berato Albayrako (Berato Albairako) atsistatydinimą, praėjus dienai po to, kai prezidento žentas socialiniuose tinkluose pranešė, jog  traukiasi iš pareigų dėl sveikatos priežasčių ir kad nori daugiau laiko praleisti su šeima.

Praeitą savaitgalį buvo atleistas Turkijos centrinio banko vadovas Muratas Uysalas (Muratas Uisalas) ir į jo vietą paskirtas buvęs finansų ministras Naci Agbalas (Nadžis Ahbalas). Remiantis nepatvirtintais pranešimais žiniasklaidoje, B. Albayrakas griežtai priešinosi N. Agbalo paskyrimui.

B. Albayrakas, turintis keturis vaikus su R. T. Erdogano dukterimi Esra, vadovavo sunkiu Turkijos ekonomikai laikotarpiu. Šalis bandė atsigauti po 2018 metų valiutos krizės, kai smogė koronaviruso pandemija ir B. Albayrakas sulaukė daug kritikos dėl savo vadovavimo.

Nuo metų pradžios Turkijos lira neteko maždaug 30 proc. savo vertės, o penktadienį Turkijos valiuta krito iki rekordinio lygio JAV dolerio atžvilgiu – iki 8,58 liros už dolerį, o metinė infliacija siekia 11,89 proc.

Pirmadienį, pasklidus žiniai apie N. Agbalo paskyrimą ir B. Albayrako pasitraukimą, Turkijos liros kursas pašoko maždaug 2,5 proc. JAV dolerio atžvilgiu.

L. Elvanas vicepremjeru dirbo nuo 2015 iki 2016 metų. Anksčiau jis taip pat yra vadovavęs Plėtros, Transporto, Jūrų reikalų ir Ryšių ministerijoms.

„Dėl konkrečių priemonių taip pat dar reikės apsispręsti. Šiuo metu pasiūlymo dėl nuomos kompensacijų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos neturime. Bet manau, kad svarstysime ne tik tas priemones, kurios buvo taikytos pirmo karantino metu, bet galbūt svarstysime ir naujų priemonių atsiradimą“, – žurnalistams teigė V. Šapoka.

Anot ministro, pagalbos verslui priemonės bus taikomos tokios pačios, kaip ir pavasarį.

„Bus taikomos iš esmės tokios pačios priemonės, kokios buvo taikomos pavasarį. Bet bus taikomos ne horizontaliai praktiškai visiems, o bus taikomos toms įmonėms, kurias tiesiogiai paveikė Vyriausybės priimti sprendimai dėl apribojimų, susijusių su karantinu. Yra numatyti kriterijai“, – sakė V. Šapoka.

Nuo pavasario verslas gali kreiptis dėl dalinės 50 proc. nuomos mokesčio kompensacijos su sąlyga, kad nekilnojamojo turto valdytojas suteiktų bent 30 proc. nuolaidą. Tokiu atveju nuomininkui tenka padengti 20 proc. nuomos mokesčio.

„Ypatingas dėmesys turėtų būti iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, nes gresia labai reali rizika Lietuvai prarasti lėšas, tai būtų pirmą kartą Lietuvos istorijoje toks dalykas, tai raginu rimtai pasižiūrėti“, – Vyriausybės pasitarime sakė V. Šapoka. 

Anot jo, VRM iki šių metų pabaigos turi pasirašyti sutarčių, pagal kurias būtų panaudota 6 mln. eurų ES lėšų.

„Kviečiu žiūrėti į tai rimtai, nes investavimo tempas labai aiškiai atspindi ir priežastis. Jei į rekomendacijas ir siūlymus nekreipiama dėmesio, tai niekas ir nepasikeičia. Kiekvieną kartą būdavo sakoma, kad viską beveik padarėm ir jau tuoj tuoj, bet tai neįvyksta“, – sakė ministras.

Finansų ministerija nurodo, kad bendruomenės yra pradėjusios įgyvendinti projektų už 14,22 mln. eurų, dar 7,14 mln. eurų vertės paraiškos vertinamos, todėl tikimasi, kad finansavimo sutartys bus pasirašytos iki šių metų pabaigos. Tačiau VRM leidus papildomai teikti paraiškas iki lapkričio 5 dienos, dalis sutarčių gali būti nepasirašytos.

VRM pranešė BNS, kad ji skirsto ES paramą bendruomenių projektams socialinės atskirties mažinimo, užimtumo didinimo bei verslumo skatinimo srityse. Bendruomenės jau baigia ir dar įgyvendina projektų už 18,32 mln. eurų. Europos socialinio fondo agentūra baigė vertinti paraiškas už 5,3 mln. eurų, liko įvertinti dvi paraiškas už 40 tūkst. eurų ir VRM skirs lėšas joms artimiausiu metu.

Pasak VRM, iki lapkričio 5 dienos gali būti pateiktos kelios paraiškos, kurių finansavimas rizikos prarasti ES lėšas nesukelia.

Daugiausia  ES lėšų per tris šų metų ketvirčius investavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos (po 6 proc.,), mažiausiai – Susisiekimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (atitinkamai po 2,6 ir 2,7 proc.)

„Užtikrinant projektų įgyvendinimą laiku, svarbu šiais metais sudaryti visas projektų sutartis, trečiojo ketvirčio pabaigoje sutarčių sudaryta 91 proc., tai dar yra laiko, bet jo mažai“, – sakė V. Šapoka.

Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas (59 proc. 2014–2020 metais skirto finansavimo, įskaitant avansą) užima trečiąją vietą tarp visų ES šalių ir viršija Sąjungos vidurkį, kuris yra 47 procentai.

Įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, iš viso investuota 3,7 mlrd. eurų, o vien trečiąjį šių metų ketvirtį – 281 mln. eurų ES lėšų.

„Mano galva, aš viešajam sektoriui atidaviau daug ir gražiausius savo gyvenimo metus, tai gal kaip nors... Manau, pilna puikių žmonių Lietuvoje yra“, – teigė V. Vasiliauskas.

Paskutinį šios kadencijos biudžeto projektą pristatęs finansų ministras Vilius Šapoka teigė nesvarstąs toliau dalyvauti politikoje.

„Atėjau kaip technokratas ir po šio biudžeto išeisiu kaip technokratas“, – kiek anksčiau sakė V. Šapoka.

Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

„Anksčiau ji labiau priminė Brauno judėjimą (netvarkingas ir nenutrūkstamas dalelių judėjimas – BNS), o dabar yra labai aiški, ką patvirtina patys aukščiausi istorijoje Lietuvai suteikti kredito reitingai ir tai, kad net krizės metu galėjome pasiskolinti trisdešimčiai metų už 0,5 proc. palūkanas“, – teigė V. Šapoka.

Jis sakė nejaučiantis apmaudo, kad po ketverių pertekliaus metų savo įpėdiniams yra priverstas palikti deficitinį biudžetą, nes tą lėmė objektyvios aplinkybės, taip pat pabrėžia, kad Lietuva finansiškai yra pasiruošusi atlaikyti antrą koronaviruso pandemijos bangą.

– Kas pasikeitė per tuos ketverius metus, jei lygintume 2016-ųjų pabaigoje jus paliktą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės biudžeto projektą su tuo, kurį jūs paliekate naujai valdžiai?

– Manau, kad pats didžiausias pasiekimas yra tai, kad buvo sustyguota valstybės fiskalinė politika. Atsirado supratimas ir konsensusas, kad atsakinga fiskalinė politika yra vienas iš rimčiausių pamatų ilgalaikiam ir tvariam augimui.

Ypač svarbu ir tai, nors rezultatus pamatysime gerokai vėliau, kad iš esmės buvo pertvarkytas strateginis biudžeto planavimas. Turime išties galingą instrumentą vykdyti nuoseklią, į konkrečius rezultatus orientuotą politiką, nes nuo šiol biudžetai bus su visais integruotais finansavimo šaltiniais, aiškiais tikslais, aiškia dokumentų hierarchija. Manau, kad tai tikrai pasiteisins ir bus rimta paspirtis būsimiems finansų ministrams ar ministrėms.

– Tačiau ir ekonominė bei finansinė situacija dabar visiškai kitokia nei 2016-aisiais, kai kalbėdamas apie viešuosius finansus pabrėžėte, kad „pinigai ant medžių neauga“. Panašu, kad bendromis pasaulio centrinių bankų pastangomis tą „pinigų medį“ šiemet pavyko užauginti ir problema tampa ne pinigai, o efektyvus jų panaudojimas. Jūsų vertinimu, kiek ilgai tęsis šie naujos monetarinės politikos laikai?

Pasaulis yra labai glaudžiai susijęs, šiuo metu pinigai sparčiai spausdinami iš esmės visuose kontinentuose ir ateityje tikrai reikės koordinuotų sprendimų, kad išvengtume skolų krizės.

– Dabartinė situacija praeityje neturi precedento, iš skelbiamų prognozių matome, kad pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir pasaulinės skolos pasieks neregėtus lygis, centrinių bankų pinigų spausdinimo pagreitis taip pat yra nematytas istorijoje. To pasekmės vienareikšmiškai bus ir jos nėra be rizikų. Jei trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, euro zona susidurs su defliacijos rizika, ilguoju laikotarpiu mūsų laukia išaugusios infliacijos ar atskirų turto klasių kainų augimo rizikos, kyla ir valstybės skolų krizės tikimybė.

Infliacija šiais laikais yra mažesnis baubas nei, pavyzdžiui, didelis nedarbas, todėl dideles skolas turinčios šalys, ieškodamos sprendimų, kaip jas sumažinti, gali tuo naudotis. Neatmetu galimybės, kad pastangos mažinti skolas tam panaudojant infliacinius procesus gali tapti ilgesnio laikotarpio perspektyva.

– Visgi šie procesai negali tęstis amžinai, todėl ir „pinigų medis“ neišvengiamai sulauks savo medkirčio. Kada ir kas galėtų imtis tokios iniciatyvos?

– Nemanau, kad užtektų, kalbant metaforomis, vieno medkirčio. Pasaulis yra labai glaudžiai susijęs, šiuo metu pinigai sparčiai spausdinami iš esmės visuose kontinentuose ir ateityje tikrai reikės koordinuotų sprendimų, kad išvengtume skolų krizės. Lengvų sprendimų čia tikrai nebus.

– Ar koronaviruso krizė gali pereiti į skolų krizę?

– Tokia tikimybė yra, dar ir turint omenyje, kad neapibrėžtumą pasaulyje šiuo metu kuria ne tik pandemija, bet ir karšti geopolitikos taškai, įtampos tarptautinėje prekyboje, protekcionizmo apraiškos, „Brexito“ situacija. Net iki pandemijos pasaulio ekonomikos augimas buvo pakankamai trapus, todėl tas neapibrėžtumas pats tampa rizika, nes mažina investavimo iniciatyvą.

– Kartais atrodo, kad pigių pinigų lietumi suvilioti politikai šiuo metu vadovaujasi ne visai teisingu posakiu, jog „norint išvengti pagirių reikia nenustoti gerti“? Toks požiūris tik paslepia, o ne sprendžia esmines ekonomikos problemas.

– Kuomet šalys susiduria su tokiu dideliu ekonominiu šoku ir nepriklausomai nuo esamos fiskalinės erdvės naudoja ekspansinę fiskalinę politiką, staigus jos nutraukimas atneštų daugiau žalos nei naudos. Aš manau, kad prispausdinti pinigai problemą atitolina, leidžia stabdyti gaisro plitimą, tačiau nenaikina jo židinių. Dėl to dabartinis galimybių langas, ypač Europoje, turi būti išnaudas pilna apimtimi, tiek susigrąžinant strateginę autonomiją aukštųjų technologijų, medicinos ir kitose srityse, tiek skaitmenizuojant ir žalinant ekonomiką.

– Panašu, kad Lietuvos valstybės skolos lygis artimiausiais metais stabilizuosis ties 50 proc. BVP. Ar realu jį sumažinti iki 40 proc. ir kiek laiko tai užtruktų?

– Aš manau, kad realu skolą stabilizuoti, pakeisti jos trajektoriją ir vėl pasiekti saugesnį 40 proc. lygį, tačiau tai užtruks. Dabartinis biudžeto projektas, kartu su kuriuo teikiamas ir trimetis planas, aiškiai parodo, kad per ganėtinai trumpą laiką Lietuva grįžta į saugų, Mastrichto kriterijus atitinkantį biudžeto deficito lygį.

Jei Lietuva nuosekliai laikysis trimečio plano, skolos trajektorija taip pat pradės keistis į žemėjimo pusę, o kiek metų užtruks pasiekti 40 proc. lygį, priklausys nuo ateinančio Seimo ir Vyriausybės sprendimų.

– Koronaviruso situacija pastaruoju metu taip pat klostosi nepalankia linkme. Kiek valstybė šiuo metu turi finansinių rezervų, kuriuos galėtų panaudoti verslui ir gyventojams paremti?

– Valstybė yra finansiškai pasiruošusi atlaikyti ir antrąją pandemijos bangą, kitų metų biudžetas taip pat buvo formuojamas siekiant, kad jis būtų saugus. Ne kartą sakiau, kad tiek dėl pandemijos, tiek dėl ekonominės ir geopolitinės situacijos padėtis yra ypač neapibrėžta, nes pandemijos proveržius vienose ar kitose šalyse ir kaip jie kaskaduojasi į realią ekonomiką, prognozuoti yra labai sudėtinga. Todėl privalome būti ypač atsargūs.

Valstybės iždas tikrai yra pilnas, tiek pinigų prasme, tiek sukauptų rezervų prasme.

Žinoma, turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais, turime pasinaudoti galimybių langu ir investuoti į ateities ekonomikos DNR, bet tam, kad suvaldytume finansus ir neišmuštume tvaraus pagrindo iš po kojų, turime šaldyti visas kitas išlaidas.

– Konkretizuosiu klausimą, jei artimiausiu metu tektų šalyje įvesti didesnės ar mažesnės apimties karantiną, kokios būtų valstybės finansinės galimybės paramai teikti?

– Valstybės iždas tikrai yra pilnas, tiek pinigų prasme, tiek sukauptų rezervų prasme. Šiuo metu mūsų rezervai yra virš vieno milijardo eurų, o kadangi užsienio investuotojai Lietuva pasitiki, todėl jei reikėtų papildomai skolintis, tikrai turėsime manevro laisvę ir galėsime tuo pasinaudoti. Taip pat nėra pilnai išnaudotos ir tarptautinių finansų institucijų suteiktos paskolos.

– Minėjote Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, tačiau jis yra sulaukęs ir nemažai kritikos. Oponentai teigia, kad dalis plane numatytų projektų neturi nieko bendra nei su ekonomikos proveržiu, nei su Europos žaliuoju kursu. Ką galėtumėt į tai atsakyti?

– Kiekvienas analizuodamas bendrą šalies investicijų planą jį vertina iš savo taško, tuo metu aš turiu matyti plačiai ir girdėti visus. Planas apima tiek dabartinį, tiek būsimą ES finansavimo laikotarpį, taip pat Recovery and Resilience Facility (Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – BNS) instrumentą, todėl analizuojant naujas pasiūlytas priemones, kurių vertė yra kiek mažesnė nei 2 mlrd. eurų, mes matome, kad dvigubai daugiau lėšų yra skirta investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, dvigubinamos investicijos į mokslą ir inovacijas.

Pats planas nėra iškaltas akmenyje, manau, kad iš esmės galima keisti visas priemones, tačiau penkios pagrindinės kryptys turi būti išsaugotos, nes yra konsensusas, kad jos yra ir teisingos, ir atneš daugiausiai naudos Lietuvai. Dėl konkrečių priemonių ir projektų kiekvienas gali turėti savo požiūrį, yra sukurtas investicijų komitetas, įtraukiant visus socialinius partnerius, kuris turės užtikrinti, kad finansavimą gautų tik tie projektai, kurie Lietuvai atneš didžiausią naudą.

– Kaip šiame kontekste vertinate šiuo metu bene dažniausiai linksniuojamą siūlymą dėl nacionalinės oro bendrovės steigimo?

– Čia geriau galėtų atsakyti už šią sritį atsakingas ministras, bet pirmiausiai reikia pabrėžti, kad sprendimų dėl konkrečių projektų dar nėra, o lėšos yra numatytos, kad būtų atkuriami Lietuvai svarbūs skrydžiai, išplečiama jų geografija. To labiausiai trūksta verslo bendruomenei, be normalaus ir efektyvaus oro susisiekimo su pasauliu sunkiai galėtume tikėtis naujų užsienio investicijų. O ar tai vadinti virtualiomis avialinijomis, ar parinkti kitą pavadinimą, paliksiu spręsti tos srities ekspertams.

– Norite pasakyti, kad avialinijos yra tik vienas iš galimų įrankių plane numatytiems tikslams pasiekti?

– Tikrai taip, jei rasime efektyvesnį įrankį, jis ir bus pasirinktas. Pasikartosiu, tikslas yra išplėsti skrydžių geografiją, orientuojantis į potencialiems ir esamiems investuotojams būtinus skrydžius.

– Vyriausybės programoje buvo nemažai kalbama apie savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą, tačiau jos skolinimosi galimybės ir toliau išlieka maksimaliai suvaržytos.

– Diskutuoti apie savivaldybių finansinį savarankiškumą negalima be regioninės politikos aspekto. Dažnai iš savivaldybių girdime priekaištus, kad jos viską žino geriau ir leidus joms daugiau pasiskolinti viskas savaime susitvarkys. Istorija parodė, kad kai savivalda galėjo praktiškai neribotai skolintis, nemaža dalis savivaldybių tiesiog prasiskolino.

Be aiškios ir tikslingos regioninės politikos savivaldybių finansinis savarankiškumas, mano nuomone, yra neįmanomas. Šiuo metu tikrai yra šansas susidėlioti normalią regioninės politikos reformą ir tą papildomą finansavimą, kiek jai reikia įgyvendinti, finansuoti iš Recovery and Resilience Facility fondo.

– Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugo Sinkevičiaus siūlo steigti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondą, jam panaudojant Recovery and Resilience Facility lėšas. Ar palaikote šią idėją?

– Sutinku 100 proc. su šita mintimi. Kuomet bus ruošiamas galutinis planas, kuris turi būti pateiktas siekiant gauti Recovery and Resilience Facility finansavimą, manau, šitas fondas puikiai tiktų regioninės politikos kontekste.

– Ar Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondas galėtų būti siejamas ir su planais steigti valstybinį banką?

– Kas bus šio fondo valdytojas, šiuo atveju yra antros eilės klausimas, svarbu, kokie būtų šio fondo tikslai ir kaip jie siesis su regionine politika. Savo nuomonę dėl valstybinio banko aš esu ne kartą išsakęs – remiu siūlymą konsoliduoti esamas nacionalines plėtros įstaigas (Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondą, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir „Invegą“ – BNS), o valstybinio mažmeninio banko steigimas atneštų daugiau žalos nei naudos.

– Kodėl šiai Vyriausybei nepavyko priimti sprendimų dėl Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo, VIPA ir „Invegos“ konsolidavimo, nes politinė valia tam lyg ir buvo?

– Finansų ministerija yra parengusi konsolidavimo projektą, tačiau šakinės ministerijos nori išsaugoti savo įtaką. Nepaisant to, kad keitėsi kai kurie ministrai, tos nuomonės išliko nepakitusios.  Aš manau, kad kiekviena ministerija nori būti svarbi ir konsolidavimo projektą mato kaip grėsmę pačios ministerijos savivertei. Dažnai pamirštama, kad reikia žiūrėti į bendrą paveikslą.

– Konsolidavimo idėją remia Prezidentūra, ar manote, kad ji bus tęsiama ir suformavus naują Vyriausybę?

– Aš neabejoju, kad tai vėliau ar anksčiau įvyks, nes, vaizdžiai tariant, valstybei neįmanoma išvystyti iki aukšto lygio trijų finansinių institucijų. Geriau koncentruoti tą kompetenciją vienoje vietoje ir turėti stiprią struktūrą, kuri gali pritraukti žymiai daugiau institucinių investuotojų lėšų.

– Kitų metų biudžeto projektas bene pirmą kartą yra teikiamas be esminių mokesčių pakeitimų. Ar tai lėmė tik koronaviruso situacija?

– Aš manau, kad nepriklausomai ar būtų koronavirusas, ar ne, rinkiminiais metais neperspektyvu keisti mokesčius, nes prieš pat rinkimus įtampos tarp politikų pasiekia apogėjų ir rasti konsensusą būtų beveik neįmanoma. Tam, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir kuo didesnis ateities apibrėžtumas, rinkiminiais metais keisti mokesčius yra tikrai netikslinga.

– 2016-ųjų pabaigoje paskirtas finansų ministru planavote, kad valstybės finansai nedeficitiniais taps tik 2019 metais, tačiau tą pavyko pasiekti jau 2016-aisiais ir išlaikyti iki šių metų. Nejaučiate apmaudo, kad dėl koronaviruso krizės savo įpėdiniams vėl paliekate deficitinį biudžetą?

– Apmaudo tikrai nejaučiu, nes kelerių metų patirtis rodo, kad elgėmės teisingai. Gerais laikais kaupėme rezervus ir taip sukurta fiskalinė erdvė leido greitai ir efektyviai reaguoti kritiniu momentu. Biudžeto perteklius ar deficitas nėra savaiminiai tikslai, kuomet yra geri laikai, reikia ruoštis blogiems ir jiems atėjus naudotis sukauptais rezervais, taip išlyginti ir užtikrinti kuo stabilesnį visuomenės gyvenimą.

– Kai man 2016-ųjų rudenį teko pirmą kartą imti jūsų interviu, atrodėte tikrai atviresnis ir jei, nesupyksite, nuoširdesnis. Kaip tie ketveri darbo Vyriausybėje metai jus pakeitė kaip žmogų?

– Nemanau, kad buvimas valdžioje mane pakeitė iš esmės kaip žmogų. Žinoma, įgauta patirtis išmokė į daugelį dalykų reaguoti žymiai ramiau ir šalčiau. Kai susidėlioji strategiją ir nuosekliai jos sieki, sudėtinga išmušti iš vėžių. Ant savo darbo stalo aš turiu vienintelį simbolį – giroskopą, kuris primena, kad kaip beblaškytų įvairios aplink verdančios emocijos, visada galima rasti centrinį pusiausvyros tašką ir nenukrypti nuo strategijos kurso.

– Ar būtumėt sutikęs tapti ministru, jei prieš ketverius metus žinotumėt, kas jūsų laukia?

– Manau, kad tikrai taip.

– Dėkoju už pokalbį.

„Pasirinktas kelias yra optimalus, yra aiškus planas, kaip stabilizuoti skolos augimą. Skolos augimas stabilizuosis ties 50 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir ateityje mažės. Dėl to manau, kad Seimas ir būsima Vyriausybė be didelių korekcijų šį biudžetą patvirtins, nes jis tikrai yra geras“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė V. Šapoka.

Finansų ministras sakė, kad biudžeto deficitą galima mažinti tik laipsniškai, priešingu atveju reikėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

„Kalbant apie kitus metus, svarbu atkreipti dėmesį, kad biudžeto deficitą mes galime mažinti tik laipsniškai, priešingu atveju reikėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kokius turiu omenyje – yra įsipareigojimai, kylantys iš įstatymų, kaip antai pensijų indeksavimas, vaiko pinigai. Yra kolektyvinės sutartys“, – sakė finansų ministras.

„(...) Nemanau, kad kas nors šiuo metu tokių dalykų imtųsi, nes tokiu atveju reikėtų mažinti atlyginimus tiek mokytojams, tiek dėstytojams, tiek sveikatos specialistams, gydytojams, mokslininkams ir kitiems“, – pridūrė V. Šapoka.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

Taip jis kalbėjo po to, kai šią savaitę išsiskyrė jo ir V. Šapokos viešai reiškiama nuomonė dėl 13-tos senatvės pensijos mokėjimo. Premjeras pabrėžė, kad finansų ir kitų ministrų nuomonės dažnai skiriasi.

„Aš ministru tikrai pasitikiu ir keturis metus kartu dirbant tas pasitikėjimas juo niekada nesusvyravo. Tiesiog ministras, kalbėdamas apie vieną ar kitą sprendimą, pasako savo nuomonę“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Jo nuomonė turbūt visuose kabinetuose yra priešinga, negu likusių ministrų, tačiau aš noriu pabrėžti, kad sprendimą (dėl 13-os pensijos – BNS) kolegialiai priima Vyriausybė, ir tai negalutinį, o galutinį priima Seimo nariai“, – kartojo premjeras.

Pasak jo, Vyriausybės išvada Seimui dėl 13-os pensijos bus teigiama, bet taip pat bus vertinama, kaip tai įgyvendinti nesukuriant finansinių problemų valstybei ateityje. Premjero teigimu, vienu finansavimo šaltinių galėtų būti iš šešėlio ištraukti pinigai.

„Turime tam tikrus rezervus nusimatę, taip pat tai yra susiję su Seimo sprendimais, pateiktais Vyriausybės įstatymais. Tai ypatingai susiję su šešėlinės ekonomikos masto mažinimu, tai finansavimo šaltinis būtų“, – sakė S. Skvernelis.

V. Šapoka trečiadienį sakė, kad 13-ai pensijai kitąmet reikėtų iki 200 mln. eurų. Anot jo, valstybė dabartinėje situacijoje turi vengti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Savo ruožtu S. Skvernelis pareiškė, kad ne finansų ministras, o Vyriausybė spręs dėl papildomos  pensijos.

13-os pensijos idėją pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ją palaiko ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks sprendimas netvarus, ir siūlo  labiau didinti pensijas. Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos maždaug 7 proc., G. Nausėda siūlo jas indeksuoti 9 procentais.

Šiuo metu sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei. Vila išnuomota privačiai įmonei, o turtas įtrauktas į aukcione parduodamų valstybės nekilnojamų turto objektų sąrašą.

Finansų ministras Vilnius Šapoka per Vyriausybės pasitarimą informavo, kad valdyti vilą siūlosi perimti Palangos savivaldybė.

Realios alternatyvos yra dvi: pirma alternatyva yra tęsti pastatų nuomą, kol paaiškės aiškus valstybės poreikis, antra – perduoti tai savivaldybės nuosavybėn.

„Aš manau, mes turime atsižvelgti į savivaldybės prašymą ir paskutinį unikalų viešą objektą pajūrio juostoje išsaugoti valstybei“, – palikti turtą valstybės nuosavybei pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis.

Ministrai tam pritarė protokoliniu nutarimu, o Vyriausybės posėdžiui bus teikiamas nutarimo projektas išbraukti „Auską“ iš privatizuojamų objektų sąrašo.

„Esminis dalykas, kad šitas objektas, valstybės turtas, nebūtų privatizuotas ir atitektų, ką savivaldybė siūlo, nuo vaikų poilsio, vasaros stovyklų organizavimo iki neformaliojo švietimo. Kol (savivaldybė) pateiks tam tikrą planą, kaip įveiklinti, svarbiausia žinia Vyriausybės kitam posėdžiui, kad būtų pateiktas nutarimas ir šitas objektas išbrauktas iš privatizuojamų sąrašo“, – teigė premjeras.

Finansų ministras V. Šapoka sakė, kad iš Palangos savivaldybės pasiūlytų variantų „realios alternatyvos yra dvi: pirma alternatyva yra tęsti pastatų nuomą, kol paaiškės aiškus valstybės poreikis, antra – perduoti tai savivaldybės nuosavybėn“.

„Pati savivaldybė pateikusi panaudojimo alternatyvas nėra iki galo konkreti ir tiksli, dėl to šiuo metu būtų tikslinga atkreipti savivaldybės dėmesį, kad ji sukonkretintų ir pateiktų tiek kaštų naudos analizę, tiek pagrindimą, kokioms sritims tai būtų naudojama, ir tada bus galima priimti galutinį sprendimą“, – pažymėjo V. Šapoka.

Turto banko duomenimis, „Auskos“ kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kv. metrų pagrindinis pastatas ir kiti statiniai: teniso kortai, sargo namelis, kelios pavėsinės. Kompleksui priklauso beveik 22 ha žemės.

„Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln. eurų. Vertinant septynių šių metų mėnesių rezultatus, tai tas tempas atsilieka“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį kalbėjo Vilius Šapoka.

„Taigi, ne veltui skatiname tuos suplanuotus veiksmus tikrai spartinti“, – pridūrė jis.

Finansų ministerija teigia, kad norint suspėti laiku įgyvendinti 2014-2020 metais Europos Sąjungos (ES) finansuojamus ir jau suplanuotus projektus, reikia judėti sparčiau. 

Pasak ministerijos, įgyvendinant šių metų investicijų planą, per mėnesį turėtų būti investuojama vidutiniškai 115,5 mln. eurų, tačiau pirmąjį pusmetį ši suma per mėnesį siekė tik 74 mln. eurų. Todėl antrąjį pusmetį ji turėtų būti dukart didesnė – bent 157 mln. eurų, rašoma antrojo ketvirčio ataskaitoje.

Dabartinėje ES finansinėje perspektyvoje Lietuva jau yra investavusi 3,4 mlrd. eurų ir įgyvendinusi 51 proc. ES finansuojamų projektų. Iki birželio pabaigos suplanuota 97 proc. ES fondų lėšų, projektams paskirstyta 5,8 mlrd. eurų (86 proc.).

Vien antrąjį ketvirtį investuota 273 mln. eurų ES lėšų – 37 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. 

Daugiau nei 90 proc. lėšų projektams paskirsčiusios šešios ministerijos: Kultūros (100 proc.), Energetikos (97 proc.), Švietimo, mokslo ir sporto (95 proc.), Socialinės apsaugos ir darbo (94 proc.) bei Vidaus reikalų ir Aplinkos (po 91 proc.).

Mažiausiai sutarčių yra pasirašiusi Susisiekimo ministerija – 72 proc. ir Sveikatos apsaugos ministerija – 75 procentai.

Beveik pusę (47 proc.) šiemet planuotų lėšų investavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mažiausiai – Sveikatos apsaugos (17 proc.), Susisiekimo (21 proc.) ir Aplinkos (23 proc.) ministerijos.

Pasak Finansų ministerijos, trečiąjį ketvirtį ministerijos turėtų sudaryti sutarčių už bent 50 proc. likusių nepaskirstytų lėšų sumos, be to, kiekvieną mėnesį investuoti ne mažiau 2 proc. lėšų.