„Finansų rinkos dalyviai turi itin atidžiai vertinti su konflikto regionu susijusius mokėjimus, šių paslaugų teikėjus, tarpininkus, pelno nesiekiančias organizacijas ir kriptovaliutų keityklas. Skirtingai nuo pinigų plovimo, teroristų finansavimo atvejais lėšų kilmė gali būti ir iš teisėtų šaltinių, tačiau jos gali būti naudojamos nelegaliems tikslams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

„Tiek priežiūros institucijos, tiek finansų rinkos dalyviai turi rūpintis, kad ši prevencijos sistema veiktų, todėl dalintis aktualiausia informacija yra ypač svarbu“, – pabrėžė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Institucijos primena, kad net ir nedidelės pinigų sumos, siunčiamos teroristams, gali padaryti didelę žalą. Dėl to svarbu, kad finansų įstaigos išsamiai vertintų šią riziką ir nustačiusios įtartinas operacijas praneštų FNTT.

Remiantis įvairiais vertinimais, didžiausia teroristinių organizacijų įtaka matoma Libane, Jemene, Irane, Irake, Sirijoje, Egipte ir dalyje kitų Artimųjų Rytų bei Afrikos valstybių.

„Hamas“ įvardijama teroristine organizacija ir jai taikomos Europos Sąjungos, JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro (angl. Office of Foreign Assets Control, OFAC), Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių sankcijos.

„ECB atidžiai stebi padėtį ir palaiko glaudžius ryšius su prižiūrimais bankais bei kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis“, – naujienų agentūrai AFP sakė centrinio banko atstovai.

Pasak naujienų agentūros „Bloomberg“, kuri pirmoji pranešė šią žinią, ECB nagrinėja, kokių pasekmių tolesnės sankcijos arba Rusijos platesnio masto invazija į Ukrainą galėtų sukelti bankų likvidumui, paskolų portfeliui ir jų gebėjimui tęsti veiklą.

Rizika bankams kyla „dėl galimų sankcijų ir vaidmens, kurį bankai galėtų atlikti užtikrinant, kad šios sankcijos būtų tinkamai įgyvendinamos“, augant įtampai anksčiau šį mėnesį perspėjo ECB stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėja Enrija).

„Galimi platesni neramumai finansų rinkose“ irgi gali kelti potencialų pavojų bankams, nurodė A. Enria ir pridūrė, kad tiesioginė rizika yra „palyginti nedidelė“.

Vakarų šalys šiuo metu atsako ekonominėmis sankcijomis į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti du separatistinius regionus Rytų Ukrainoje. Šios priemonės nukreiptos prieš asmenis, bankus ir verslo projektus, tokius kaip dujotiekis „Nord Stream 2“.

Vakarų lyderiai perspėjo, kad Maskvai bus taikoma daugiau sankcijų, jeigu ši dar labiau eskaluos padėtį.

Kaip galima griežta priemonė buvo įvardytas Rusijos atsiejimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Tokiu atveju dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.

Kaip aiškina finansų analitikas, euro zonoje ilgą laiką nuotaikos buvo „apsnūdusios“, tačiau pirmadienį pasirodė Europos Centrinio Banko (ECB) komentarai, kad jau ketvirto ketvirčio metu gali tekti kelti palūkanas, nes kyla poreikis reaguoti į augančią infliaciją. Prieš tai buvo prognozuojama, kad pigių pinigų pasiūlos laikotarpis gali baigtis tik 2023 metais.

„ECB kalbos apie palūkanų auginimą reiškia didelius pokyčius. Visų pirma bus nutrauktas „pinigų spausdinimas“ arba įliejimas į rinką. Pinigų pasiūla tikėtinai nebedidės ir dėl to įkaitusios ekonomikos, kaip Lietuva bus po truputį aušinamos. To reikėjo jau seniai, tačiau ECB balansavo, kad šaltas dušas nepasiektų ir taip atvėsusių pietinių Europos šalių. Dabar akivaizdu, kad ECB nebegali toleruoti 5 proc. perlipusios bendros euro zonos infliacijos ir pradės spausti stabdžius“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Dubnikovas.

Ekonomisto vertinimu, pietinėms valstybėms tai bus iššūkių metas, nes finansuoti milžiniškas skolas teks brangiau. Jis pateikia pavyzdį, kad Italijos 10 metų skolos metinės palūkanos staigiai šoktelėjo iki 1,85 proc. ir tai didžiausios palūkanos nuo pat pandemijos pradžios, kai buvo pradėti „lieti nauji pinigai“. M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad Lietuva tokiam pat laikotarpiui dabar skolinasi už 0,75 proc. metinių palūkanų. Vokietija – 0,24 proc.

JAV 10 metų skolos palūkanos dėl jau neišvengiamo augimo taip pat padidėjo iki 3 metų aukštumų ir siekia 1,95 metinių procentų doleriais. Priartėta prie psichologiškai svarbios 2 proc. ribos, kurią kirtus pasipils labai daug straipsnių apie naujas būsimas aukštumas.

Augančios palūkanos Lietuvoje, analitiko teigimu, reikš, kad paskolų prieinamumas mažės. Paskolos būstui įsigyti taps brangesnės ir reikalaus didesnių pajamų jų pagrindimui. Tai gali aušinti nekilnojamojo turto (NT) rinką ir norą pirkti. Tuo metu pardavėjų pusėje, prognozuoja jis, bus visiškai priešingas spaudimas – noras parduoti, nes prisiimtos paskolos statybų vystymui pradės „kandžioti kulnus“.

„Iš esmės tai šaldantis procesas, bet tokio jau senai reikėjo įsisiūbavusiai NT rinkai. Taip pat atsiras paskatų grąžinti seniau paimtus kreditus kintamomis palūkanomis, nes teks mokėti vis labiau. Apie krizes, bent šioje situacijoje, nekalbama, nes reikia suprasti, kad palūkanos bus didinamos nuosekliai, nebent kažkas stipriai pasikeistų“, – aiškina M. Dubnikovas.

Augančios palūkanos, pasak jo, su laiku vėl grąžins indėlių palūkanas ir santaupas laikantys pinigais bent kažką pretenduos gauti. Vieniems tai pajamos, kitiems išlaidos.

„Pokyčių gali būti daug, tik jų norėtųsi tikėtis slenkančio pavidalo, o ne staigiai straksinčių, tada būtų galima išvengti klaidingų sprendimų. Ateina laikotarpis, kai reikia sužiūrėti pajamas, jų stabilumą, įsipareigojimus ir jų santykį su pajamomis. Ilgainiui palūkanos iš beveik nulinių gali laisvai pakilti, tarkime, 3 proc. punktais, o turint 30 metų būsto paskolą, tai reikštų padvigubėjusią įmoką, todėl savalaikis savo finansų vertinimas pradeda darytis itin aktualus“, – komentuoja ekonomistas.

„Šioje situacijoje pagelbėti galėtų staigus energijos ir žaliavų kainos kritimas, kas sumažintų centriniams bankams galvos skausmą dėl infliacijos lygio. Dabar tai sunku prognozuoti, nes geopolitika ir žaliavų stygius yra susipainioję į Gordijaus mazgą, kurį išpainioti reikės daug laiko“, – pridūrė M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB ketvirtadienį nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.

Savo paskutinio posėdžio gruodį metu ECB paskelbė pradedantis laipsnišką obligacijų programos masto mažinimą. Valdančioji taryba patvirtino gruodį posėdyje pinigų politikos klausimais priimtus sprendimus. Bankas neatnaujins savo skelbiamų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių iki kito savo posėdžio kovą.

Tuo metu JAV Federalinis rezervas (FED) sausio pabaigoje pareiškė, kad netrukus jie ketina imtis palūkanų normų didinimo. Tai motyvuojama pagerėjusia užimtumo situacija ir nemažėjančiu infliacijos lygiu.

„Kadangi infliacija gerokai viršija du procentus ir darbo rinka yra stipri, komitetas tikisi, kad netrukus bus tikslinga padidinti tikslinę federalinių fondų palūkanų normą“, – pirmojo šiais metais posėdžio pabaigoje sakė politiką nustatantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas.

Nors tiksli data nenurodoma, pirmasis centrinio banko palūkanų kėlimas nuo COVID-19 pandemijos pradžios gali įvykti jau kovo mėnesį, kai planuojama baigti obligacijų supirkimo skatinimo programą.

Pavyzdžiui, jei laimėtų respublikonų kandidatas D. Trumpas, akcijų biržos į tai sureaguotų neigiamai, įsivyrautų nepastovumas. Ypač greitai kistų nepastoviausių akcijų kursai. Imtų brangti ilgesnio laikotarpio akcijos. Laimėjus demokratų kandidatei H. Clinton, rinkas pagautų palengvėjimo įkvėptas pakilimas.

Reaguoti turėtų ir valiutų kursai. Laimėjus D. Trumpui, doleris turėtų nuvertėti išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu, pavyzdžiui, Šveicarijos franko ir Japonijos jenos. Taip investuotojai ieškos saugaus prieglobsčio, kol nuslūgs nerimas rinkose. O besivystančių šalių valiutų atžvilgiu doleris turėtų brangti dėl protekcionizmo, kurį deklaruoja D. Trumpas, baimės. Manoma, kad didžiausias brangimas turėtų būti fiksuojamas Meksikos peso atžvilgiu.

Laimėjus H. Clinton, doleris stiprėtų Šveicarijos franko ir Japonijos jenos atžvilgiu. Tada investuotojų akys nukryptų į Federalinį rezervą ir galimą bazinių palūkanų didinimą. Pokyčio su besivystančių šalių valiutomis neturėtų būti, nebent gali stiprėti Meksikos pesas ir Rusijos rublis.

D. Trumpo pergalė, analitikų manymu, turėtų labai padidinti aukso vertę. Be to, tai susilpnintų visas besivystančias rinkas dėl numatomų prastesnių prekybos santykių. Pažeidžiamiausios taptų Meksika, Pietryčių Azijos šalys, Kinija.  Mažiausiai nukentėtų Rusija. Tačiau H. Clinton pergalė šioms rinkoms būtų itin naudinga, nes išaugtų rizikingesnių investicijų su didesne grąža apetitas.

Euro zonos perspektyva vertinama pesimistiškai

Vienas Pinigų sąjungos kūrėjų, duodamas interviu britų BBC, euro zonos perspektyvą įvertino pesimistiškai. Anot jo, tai, kad iš šios sąjungos negalima pasitraukti, yra didelė klaida. Jis pabrėžia, kad euro zona vis dar turi probleminių sričių – pavyzdžiui, Graikiją, Portugaliją ir Italiją, kurios ekonomiškai vis dar yra silpnos.

Šalys, dėl kurių blokas nukrypo į recesiją per pasaulinę finansų krizę, vis dar turi rimtų ekonominių problemų. Graikijos krizė ilgalaikė, o Portugalijoje ir Italijoje ekonominės reformos yra arba sulaikytos, arba atšauktos.

Profesorius Otmaras Issingas anksčiau dirbo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėju. Tačiau pastaruoju metu ėmė itin skeptiškai žiūrėti į savo paties kurtą euro projektą ir dabar sako, kad jis gali žlugti, jei nebus įgyvendinamos reformos. Anot jo, esminė šios sistemos klaida yra ta, kad šalis, tapusi euro zonos nare, lieka nare visam laikui. Tai reiškia, kad euro zonoje galiojančių ekonomikos ir biudžeto taisyklių nesilaikančios narės gali šantažuoti kitas. Pavyzdžiui, jei Graikija galėtų kuriam laikui pasitraukti iš euro klubo, galėtų įgyvendinti reikalingas finansines reformas, o tada grįžti į euro zoną, būdama daug geresnės finansinės formos.

Be to, anot profesoriaus, kai kurioms šalims apskritai nevertėjo prisijungti prie šios valiutos klubo. Tiesa, kokios tai šalys, jis neįvardijo, bet pabrėžė, kad tai yra tos valstybės, kurios nepasirengusios laikytis bendros pinigų politikos ir vieno centrinio banko taisyklių.

O. Issingas, kuris buvo pirmasis Europos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas, pavojų įžvelgia ir dėl šiuo metu esamų neigiamų palūkanų normų. Jam kelia nerimą tai, kad centriniai bankai, norėdami skatinti augimą, taiko nulines ar net neigiamas palūkanų normas. Šią politiką taiko Europos centrinis bankas, Šveicarija, Švedija, Japonija bei kitos šalys, o tokia politika, pasak profesoriaus, neleidžia bankams atsigauti, dėl to ilgainiui liūdnų pasekmių sulauks draudimo bendrovės ir pensijų fondai.

Pasak profesoriaus O. Issingo, susirūpinimą kelia struktūrinės problemos euro zonoje ir menkstantis visuomenės palaikymas. Nors, jo manymu, euro valiuta yra stabilesnė, nei tikėtasi, tą sunku pasakyti apie visą euro zoną. Dar vienas susirūpinimą keliantis faktas – dėl politinių įtampų kylanti grėsmė centrinių bankų nepriklausomybei.

Pirmas žingsnis skrajojančių lauko reklamų link

Technologijų kompanijos „Intel“ gaminami bepiločiai orlaiviai gali tapti pirmuoju žingsniu skrajojančių lauko reklamų link. Dabar kompanija pristatė įspūdingus šviesų šou, kuriamus savo naujaisiais bepiločiais orlaiviais, kuriuos gamintojai pavadino „krintančia žvaigžde“. Jį pristatydama „Intel“ paviešino trumpą filmuką, kuriame 500 tokių skraidyklių skrisdamos sudaro kompanijos logotipą.

Šie įrenginiai yra įprastos LED šviesos, prie kurių pritvirtinti propeleriai. Tokie bepiločių orlaivių šou, anot kūrėjų, galėtų drąsiai konkuruoti su fejerverkų pasirodymais, kurie daug labiau teršia orą bei skleidžia didžiulį triukšmą, taip pat gali būti pavojingi. Tačiau „Intel“ čia mato daug daugiau galimybių nei tik susižavėjusius minios šūksnius per Liepos 4-osios minėjimą JAV.

Pasak bendrovės viceprezidento Anilo Nanduri, šiuo metu įmonė itin daug investuoja į naujojo produkto reklamą, o tai, kad šie bepiločiai orlaiviai galėjo danguje sukurti „Intel“ logotipą, reiškia, kad ateityje tokiu būdu reklamuoti bendrovių logotipus yra visiškai realu. O kuo daugiau skraidyklių būtų naudojama tokiose reklamose, tuo sudėtingesnius dizaino sprendimus būtų galima įgyvendinti.

Dar prieš metus gamintojams pavyko sinchroniškai skraidinti 100 bepiločių orlaivių, tačiau praėjusią savaitę jie parodė, kad 500 įrenginių, danguje atliekančių tokius pačius judesius, yra realu. O 1 000 tokių sinchroniškai skrajojančių bepiločių orlaivių danguje – taip pat greitai įgyvendinamas planas.

Pirmą lapkričio savaitę atliktame šou 500 skraidyklių valdė trys ar keturi žmonės. Tokius įrenginius naudoti šviesų šou ir reklamai jau siekia kelios įmonės. Pavyzdžiui, „Disney“ savo parkuose nori naudoti tokius pačius, tik pagamintus „Flixel“ kompanijos. „Uber“ taip pat jau naudojo juos Meksikos sostinėje prieš spūstyse įstrigusius automobilius, taip reklamuodami savo paslaugas. Galų gale „Intel“ viceprezidentas A. Nanduri prisipažino, kad tik tada, kai jo vaikai pamatė šiuos sinchroniškai skraidančius bepiločius orlaivius, jo du mažamečiai vaikai buvo pagaliau įtikinti, kad jų tėtis turi „kietą“ darbą.

Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose. D. Trumpas šiuo metu yra bene didžiausias rizikos veiksnys finansų rinkoms. Jeigu jis taptų JAV prezidentu, tikėtina neigiama viso finansų pasaulio reakcija. Iš tiesų kiek ironiška, kad geriausiai D. Trumpo sėkmės tikimybę atspindi Meksikos peso kurso svyravimas. Nuo rugsėjo vidurio 5 proc. sustiprėjusi valiuta rodo, kaip sumažėjo D. Trumpo tikimybė tapti JAV prezidentu.

Antras rizikos veiksnys išlieka „Brexit“. Praeitą savaitę Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė T. May komunikavo, kad sala gali palikti Europos Sąjungą kietuoju būdu. „Kietasis Brexit“ iš esmės reiškia jokių kompromisų iš Didžiosios Britanijos pusės dėl imigracijos, net nepaisant visų aplinkinių spaudimo, kad taip britai negaus iš ES nuolaidų dėl tarptautinės prekybos ir tokiu būdu sugriaus savo ekonomiką. Žinoma, visiems aišku, kad niekas nieko negriaus, tačiau akivaizdu, kad tvirta T. May pozicija ir europietiško prisitaikėliškumo stoka daugelį supurtė. Galiausiai, viena vertus, tenka peržiūrėti lūkesčius bei prognozes dėl Didžiosios Britanijos ateities, tačiau taip pat po truputį aiškėja, kad referendume britai nesuklydo – jie išties tai turėjo minty.

Šios diskusijos kirto svarui sterlingų – nuo referendumo birželio mėnesį praradęs apie 20 proc. savo vertės svaras nuosekliai silpnėjo ir toliau. Penktadienio naktį nutiko kažkas netikėto ir per keletą minučių svaras nukrito daugiau nei 6 proc., ir iškart didžiąją dalį šio kritimo atstatė. Nuostabos šūksnius pakeitė paaiškinimai, kad čia pasidarbavo algoritminės prekybos sistema. Išskyrus tai, kad kažkas labai gerai uždirbo iš šios naktinės kelių minučių machinacijos, daugiau reikšmingų išvadų ir nepasigirdo.

Visiems tebegūžčiojant pečiais, svaras ir toliau nuosekliai krenta – nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio popietės jis sugebėjo prarasti dar beveik 3 proc. vertės. Svarui piešiamas tolesnis silpnėjimas – bent iki 0,92 lygmens euro atžvilgiu (šiuo metu kursas yra labai arti 0,90 atžymos euro atžvilgiu), o Didžiosios Britanijos nuomonės dėl savo vietos pasaulyje raida visus šiuos metus kaitins tiek politikų, tiek ekonomistų, tiek ir kitų rinkos dalyvių vaizduotę.

Praeitą penktadienį skelbti JAV darbo rinkos duomenys buvo laukiami tarsi kelrodė žvaigždė, pasakysianti, ar kels JAV FED bazinę palūkanų normą šį gruodį, ar ne. Ką gi, žvaigždė nesužibo, nes paskelbti duomenys buvo prastesni nei prognozuota. Tiesa, ne tokie prasti, kad būtų pavadinti blogais. Taigi rinka taip ir liko gūžčiodama pečiais, neapsispęsdama, kaip juos vertinti. Tuo tarpu tikimybė, kad gruodį JAV dolerio bazinė palūkanų norma bus didinama liko ten pat, kur buvo pastarąjį mėnesį – ties 64 proc. atžyma. Diskusijos dėl šio svarbaus finansų rinkoms pokyčio netyla jau visus metus. O turėdama per mažai duomenų aiškesniam vertinimui rinka laukia šį trečiadienį skelbiamo JAV FED rugsėjo mėn. posėdžio protokolo, kuriame viliamasi išskaityti FED narių nuomones dėl palūkanų didinimo.

Penktadienį bus skelbiamas JAV mažmeninės prekybos apimčių pokytis rugsėjo mėnesį. Kadangi vartojimas sudaro apie 70 proc. didžiausios pasaulio ekonomikos, šis rodiklis yra itin svarbus, vertinant JAV ekonominės raidos tendencijas. Rinka laukia gana pozityvių duomenų, nes paskutinių keleto mėnesių duomenys nuvylė. Tą pačią dieną bus skelbiamas išankstinis spalio mėnesio Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas – jis prisidės prie JAV vartotojų nuotaikų vertinimo.

Euro zonoje vienas svarbiausių rodiklių šią savaitę bus rugpjūčio mėnesio pramonės produkcijos apimčių pokytis. Po prastų liepos duomenų laukiama pagerėjimo, ypač matant gerus Vokietijos pramonės produkcijos duomenis.

Visgi svarbiausių naujienų euro zonoje šią savaitę bus laukiama iš ECB narių. Praeitą savaitę pasigirdo komentarų, kad kiekybinio skatinimo programa gali būti stabdoma, atėjus dabar deklaruojamam programos pabaigos terminui kitų metų kovą. Ši komunikacija rinkos dalyvius nustebino, nes vos prieš keletą savaičių ECB prezidentas M. Draghi buvo užsiminęs, kad reikalui esant, programą tęs. Taip, tai neskamba kaip konkretus įsipareigojimas, tačiau visgi maždaug taip buvo sutraktuota. Jei šią savaitę iš ECB išgirsime signalų, kad ECB išties planuoja programos pabaigą, tai turės vienareikšmę teigiamą įtaką palūkanų normoms. Nors išties, kas dabar pasakys, ar įtaka teigiama, ar neigiama... Kitaip tariant, palūkanų normos euro zonoje jau praeitą savaitę kilo, ir, tikėtina, kiltų toliau, jei vis daugiau girdėsime apie kiekybinio skatinimo programos pabaigą.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį?

Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Investuotojai nematė didelio skirtumo tarp JAV, Rusijos ar Kinijos akcijų ir skubėjo konvertuoti savo finansinį turtą į pačias likvidžiausias ir saugiausias taupymo priemones. Todėl nuo metų pradžios auksas pabrango beveik penktadaliu.

Dažniausiai svyravimai finansų rinkose signalizuoja apie realias problemas ir gali iš anksto įspėti apie artėjantį ekonominį nuosmukį. Ar investuotojai kažką žino ar nujaučia? Ir ne tik investuotojai – juk kai kurie garsūs ekonomistai ir finansinės institucijos taip pat užsimena, kad gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus.

Žinoma, ekonominių problemų yra. Sausio mėnesį ir Japonijos, ir Kinijos eksportas traukėsi daugiau nei dešimtadaliu. Neaugo ir didžiausios pasaulio ekonomikos JAV pramonės apimtys. Sparčiai mažėjantis užsakymų skaičius rodo, kad jos pramonė šiemet gali ir visai neaugti.

Labiausiai nerimaujama ne dėl pažangiausių pasaulio ekonomikų būklės, o dėl besivystančių šalių, kurios labai priklauso nuo gamtinių išteklių gavybos. Daugelyje jų įmonių skolų lygis yra gerokai aukštesnis nei prieš aštuonerius metus, o neretai skolintasi buvo ne nacionaline valiuta, o doleriais. Kylant palūkanoms JAV ir nuvertėjant nacionalinei valiutai, tas skolas aptarnauti gali būti vis sudėtingiau, dėl to tikėtinas nemokių įmonių skaičiaus augimas.

Nerimą didina ir daugybė geopolitinių neapibrėžtumų. Prezidento rinkimai JAV, galimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, Sirijos karas ir pabėgėlių krizė – visa tai gali turėti didelių neigiamų ekonominių pasekmių. Be to, visada yra ir daugybė „nežinomų nežinomųjų“ – problemų, kurių niekas nemato, apie jas negalvoja ir nekalba. Vis tik pastarųjų savaičių paniką geriausiai apibūdina ne fundamentalios problemos, o ekonomisto Dž. Keinso prieš beveik šimtmetį pasiūlytas terminas „gyvuliška prigimtis“ (angl. animal spirits). Net ir racionaliausius žmones kartais valdo baimė, godumas, instinktai ar bandos jausmas.

Kodėl dar viena pasaulinė finansų krizė, sukaustanti tarptautinę prekybą ir nustumianti į recesiją daugelį pasaulio šalių, yra mažai tikėtina? Visų pirma dėl to, kad daugelis problemų yra izoliuotos ir nebūtinai galėtų išplisti po visą pasaulį. Pavyzdžiui, Kinijos skolos mastai pastaraisiais metais augo netvariais tempais, bet didžioji skolos dalis yra šalies viduje, todėl net sukilus bankrotų bangai, poveikis likusiam pasauliui būtų ribotas.

Be to, daugelis makroekonominių rodiklių nesuteikia pagrindo nerimui. Net ir stringant didžiųjų pasaulio ekonomikų eksportui ir pramonei, darbo rinkos tendencijos išlieka teigiamos. JAV ir Jungtinės Karalystės nedarbo lygis nukrito iki maždaug 5 proc., o Vokietijoje jis yra žemiausiame lygyje istorijoje. Euro zonos gyventojų pasitikėjimas ir mažmeninės prekybos augimas yra didžiausias nuo 2007 metų, o apie teigiamus lūkesčius signalizuoja ir augantis gyventojų bei įmonių paskolų portfelis. 

Vartojimo augimą daugelyje pasaulio šalių palaiko ne tik mažėjantis nedarbo lygis ir žemos palūkanos, bet ir atpigusi nafta ir kai kurie maisto produktai. Kinijos mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriaus metinis augimas vis dar viršija 10 procentų. Nors Kiniją vis dar įsivaizduojame, kaip pasaulio fabriką, tačiau jos paslaugų sektorius jau sudaro didesnę dalį BVP nei pramonė.

Didelės krizės tikimybę mažina ir neblėstantis centrinių bankų nusiteikimas skatinti kreditavimą, vartojimą ir investicijas. JAV palūkanas greičiausiai didins daug lėčiau nei planavo gruodžio mėnesį. Tuo tarpu labai tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas po kelių savaičių palūkanas nustums dar giliau į neigiamą teritoriją ir pasiūlys naujų instrumentų, didinančių pinigų pasiūlą.

Deja, istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kuomet net sveikas ir subalansuotas ekonomikas parklupdo nepagrįsti neigiami lūkesčiai ir finansų rinkų panika. Taip atsitinka, nes nuvertėjančios akcijos ir obligacijos padidina įmonių kapitalo kaštus ir sumažina jų investicijas, galimybes kurti darbo vietas ir didinti atlyginimus. Atpigusios akcijos reiškia sumažėjusį gyventojų finansinį turtą ir skatina juos daugiau taupyti bei mažiau vartoti. Taip prasideda savaiminio išsipildymo krizės – neracionali baimė virsta pagrįstu ekonominiu nuosmukiu.

Bet kuriuo atveju, priešingai nei 2008-ųjų pradžioje, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra daug geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Užsienio prekyba subalansuota, valstybės finansai stabilūs, o jos skolinimosi kaina – neįtikėtinai maža. Įmonių ir gyventojų skolų ir pajamų santykis yra mažiausias Europos Sąjungoje, nematyti nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų, įmonių likvidus turtas ir nepaskirstytas pelnas yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Todėl net ir naujų išorinių neramumų ar neracionalių krizių akistatoje Lietuva nesunkiai išvengtų didesnių sukrėtimų.

Pastaruoju metu finansų rinkose fiksuoti smarkesni svyravimai verčia investuotojus dažniau žvilgčioti į savo investicinius portfelius ir su augančiu nerimu stebėti jų vertę. Priežasčių, dėl kurių porą pastarųjų mėnesių ėmė pastebimai svyruoti akcijų rinkos, yra nemažai. Tai ir neramumai Rytų Ukrainoje, ir prieš taupymą pasisakančių politikų pergalė Graikijoje, ir smukusi naftos kaina. Ar šie finansų rinkų svyravimai yra kažkuo neįprasti, ir ar jie gali pranašauti artėjančią korekciją?

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, didesnio pagrindo nerimauti kol kas nėra. Tai patvirtina duomenų, apimančių paskutiniųjų 25 metų laikotarpį, analizė. Kalbant konkrečiau  – tai JAV akcijų rinkos pokyčius atspindinčio S&P 500 indekso bei jo prognozuojamus svyravimus matuojančio VIX indekso duomenų analizės. Pastarojo indekso reikšmė apskaičiuojama įvertinus standartinių nuokrypių vertes iš S&P 500 indekso pasirinkimo sandorių.

„Bloomberg“ agentūros skelbiamais duomenis, VIX indekso vidutinė reikšmė ilgą laiką siekė beveik 20 punktų, kol 2008-aisiais, pačiame finansų krizės įkarštyje, šovė į viršų ir pasiekė kone 90 punktų vertę. Vėliau nuo 2012-ųjų, kai finansų rinkose nurimo aistros dėl pietų Europos šalių valstybių skolų, investuotojai gyveno išties ramų laikotarpį ir tuo metu VIX indekso reikšmių vidurkis siekė vos 15,5 punkto.

Žmogaus atmintis – netobulas mechanizmas, ir nors treji metai sąlygiškai nėra ilgas laikotarpis, tačiau kai kurie investuotojai jau spėjo primiršti buvusius didesnius rinkų svyravimus. Taip, pernai metų gruodžio mėnesį VIX indeksas buvo kirtęs 30 punktų ribą, tačiau vidutinė jo reikšmė  per paskutiniuosius du mėnesius nesiekė net 18 punktų. Tai reiškia, kad buvo tik artėjama prie ilgalaikio indekso reikšmių vidurkio.

Lyginant VIX indekso reikšmes su S&P 500 indekso pokyčiais, matyti, kad didesni nuosmukiai finansų rinkose vykdavo tuomet, kai VIX indekso vertė kurį laiką būdavo pakilusi virš ilgalaikio vidurkio, tai yra, 20 punktų ribos.

Nors S&P 500 indekso reikšmė šiuo metu ir yra istorinėse aukštumose, o žiniasklaidos priemonės nepaliauja pranešinėjusios nerimą keliančių naujienų, vis dėlto bent kol kas dabartiniai VIX indekso svyravimai nerodo didesnių neramumų finansų rinkose grėsmės.

Ilgojo laikotarpio perspektyvos išliekant nepakitusioms, investuotojams visgi vertėtų būti apdairiems renkantis pirkimo laiką, nes po kelių dienų tą pačią investiciją gali būti galima įsigyti keliais procentais pigiau. Norintiems įvertinti šiuos trumpalaikius pokyčius padės techninė analizė. O investuotojams, nesinaudojantiems šiuo metodu, bet norintiems išvengti žymesnio svyravimų poveikio investicijos kainai, galėtų praversti investavimas dalimis.

Įtakingiausias finansinių naujienų portalas „Bloomberg“ skelbia, kad didžiausią įtaką pasaulio finansų rinkoms daro įvykiai Sirijoje. Įvykiai Ukrainoje užima trečią vietą tarp konfliktų, labiausiai veikiančių finansų sektorių.

Finansinių naujienų portalas „Bloomberg“ apklausė pasaulio finansų rinkų dalyvius, apie tai, kurios pasaulio konfliktinės zonos, jų manymu, kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms. Trečdalis apklaustųjų kaip didžiausią grėsmę įvardijo konfliktą Sirijoje, kurioje šiuo metu vyksta pilietinis karas.

Antroje vietoje – Izraelio ir Palestinos konfliktas. 16 proc. apklaustų investuotojų mano, kad šis konfliktas kelia didžiausią grėsmę rinkoms.

Trečioje vietoje – neramumų krečiama Ukraina. Po jos – Irakas.

Po kelis procentus apklaustųjų kaip didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikai mato Argentiną, Turkiją ir Venesuelą.

Vadinamieji „karštieji taškai“ keičia prekybinius santykius, daro įtaką naftos bei kitų žaliavų kainoms, stabdo pasaulio ekonomikos augimą, mažina infliaciją. Visi šie veiksniai yra labai pavojingi pasaulio rinkoms, kurios neseniai atsigavo po pasaulinės krizės ir jos sukeltos recesijos.