Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimo projektui, numatančiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimus.

„Numatoma, kad pasibaigus bankrotui, neturi būti nurašomos likusios prievolės dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Vyriausybė taip pat atsižvelgė į keletą Ūkio ministerijos rekomendacijų.

„Įtvirtinama galimybė viename procese bankrutuoti keliems bendro turto ir prievolių siejamiems asmenims, sureguliuojama galimybė keliems asmenims priklausantį turtą parduoti kaip vieną objektą, kai bent vienas iš bendraturčių bankrutuoja, o iš kitų savininkų turto išieškojimą atlieka antstoliai“, – kalbėjo V. Šapoka.

KT pernai gegužę nusprendė, kad tvarka, kai pasibaigus žmogaus bankroto procesui, kartu nurašoma ir jo nusikalstama veika padaryta žala, prieštarauja teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui bus nenurašoma net tik sunkių nusikaltimų metu padaryta žala, susijusi su suluošinimu, kitokiu kūno sužalojimu ar mirtimi, kaip buvo iki šiol, tačiau ir bet kokia materialinė ar moralinė žala. Advokatas Gediminas Žlioba pastebi, kad taip bus labiau ginami nukentėjusiųjų interesai.

Pasak advokato, iki šiol teisinis reguliavimas iš esmės reiškė, kad nusikalstama veika žalą padaręs asmuo galėjo išvengti pareigos visiškai ją atlyginti, o atitinkamai žalą patyręs asmuo negaudavo teisingo jos atlyginimo. Tačiau šių metų gegužės mėnesį priimtas KT sprendimas situaciją pakeitė.

„Konstitucinis Teismas nutarė, kad tokia teisinė norma prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia asmenų teisę gauti materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, todėl greičiausiai artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl įstatymo pakeitimo“, – sakė „Žlioba & Žlioba“ advokatų kontoros advokatas G.Žlioba, besispecializuojantis fizinių asmenų bankroto bylose.

Anot jo, toks teismo nutarimas yra palankus ginant nukentėjusiųjų teises bei kur kas labiau padeda bent iš dalies atkurti padėtį iki susidariusios situacijos, nei tai buvo daroma iki šiol. Iki šio KT sprendimo fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindu buvo teikiamas prioritetas nusikalstamą veiką padariusio asmens interesams grįžti į aktyvią ekonominę veiklą.

Netyčinė nelaimė – ne garantas asmeniniam bankrotui

Kitas svarbus aspektas – ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nebus pateisinamu pagrindu atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Pašnekovas pateikia kelis paprastus pavyzdžius.

„Įsivaizduokite, kad pasiimate paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti, esate mokus ir dengiate kreditą. Išvykęs į užsienį ir vairuodamas automobilį, sukeliate eismo įvykį, kuriame žūva kitas asmuo. Po eismo įvykio pripažįstama, kad jūs netyčia nužudėte žmogų bei iš jūsų priteisiama žala žuvusiojo artimiesiems. Po teismo sprendimo privalote atlikti bausmę užsienio įkalinimo įstaigoje, kurioje negalite dirbti ir gauti pajamų. Netekęs pajamų nebegalite mokėti paskolos. Bankas nutraukia sutartį ir prisiteisia iš jūsų visą skolą. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, jūs galėtumėte kreiptis dėl bankroto bylos bei bankroto proceso metu pagal išgales dengtumėte abi skolas. Pasibaigus procesui, būtų nurašoma nepadengta skolos dalis bankui, tačiau nebūtų nurašoma nepadengta žalos dalis mirusiojo artimiesiems“, – pasakoja G.Žlioba.

„Arba, tarkime, jūs esate tolimųjų reisų vairuotojas. Darbo metu sukėlėte eismo įvykį, per kurį sugadinamas visas gabentas krovinys. Atlikus jūsų veiksmų tyrimą nustatoma, jog vairavote neblaivus. Teismo sprendimu iš jūsų priteisiama žala už sugadintą krovinį. Jei tai vienintelė jūsų skola, žinosite, kad dėl šios skolos bankrutuoti negalite ir net nesikreipsite dėl bankroto bylos iškėlimo“, – aiškina fizinių asmenų bankroto ekspertas.

Įstatymas asmenų lygybės principo nepažeidžia

Konstitucinis Teismas taip pat sprendė ir kitos teisinės normos likimą, pagal kurią bankrotas fiziniam asmeniui negali būti skelbiamas, jei jis yra padaręs tam tikras, įstatyme numatytas nusikalstamas veikas: kreditinio sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, aplaidaus apskaitos tvarkymo. Pareiškėjai KT prašė įvertinti, ar neprieštarauja Konstitucijai tai, kad kitas, labai panašias veikas įvykdžiusiems asmenims, bankrotas gali būti skelbiamas.

Pavyzdžiui, už kreditinį sukčiavimą teistas asmuo bankrutuoti negalėtų, bet tiesiog už sukčiavimą nuteistasis galėtų būti pripažintas bankrutavusiu. Konstitucinis Teismas nutarė, kad nagrinėtu atveju Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas skirtingas nusikalstamas veikas padariusių asmenų vertinimas yra objektyviai pateisinamas, todėl nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės principo.

„Tad ši teisinė norma liko nepakitusi – bankrutuoti ir toliau nebus leidžiama tik nuteistiesiems už įstatyme išvardytas konkrečias teisines veikas“, – atkreipia dėmesį su fizinių asmenų bankroto bylomis dirbantis advokatas G.Žlioba.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlomiems Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimams. Vienas iš esminių įstatymo pakeitimų – sudaryti sąlygas sutrumpinti bankroto procesą nuo 5 iki 3 metų. Įstatymo projektas artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Seimui.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, trumpesnės procedūros sudarys sąlygas greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir nemokiam asmeniui anksčiau sugrįžti į stabilų ekonominį gyvenimą. Nustačius 3 metų fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę vietoj šiuo metu galiojančios 5 metų ribos, bankroto procedūros taptų veiksmingesnės.

„Atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo problemas, taip pat tikslinamos nuostatos, susijusios su asmens galbūt nesąžiningais veiksmais iki bankroto. Ūkio ministerijos siūlomi pakeitimai padės išvengti skirtingos įstatymo taikymo praktikos, teisminių ginčų, nes bus aiškiau apibrėžti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nutraukimo pagrindai“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Įstatyme siūloma įtvirtinti aiškesnes nuostatas dėl neparduodamo turto fizinio asmens bankroto proceso metu, sudaryti galimybę neparduoti ir įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti. Įkeistas turtas galėtų būti neparduodamas, jeigu mėnesiniai mokėjimai hipotekos kreditoriui būtų mažesni nei būsto nuomos išlaidos įkeisto turto pardavimo atveju arba šis įkeistas turtas būtų reikalingas pelningai individualiai veiklai vykdyti. Ši nuostata leistų geriau apsaugoti fizinio asmens interesus, užtikrintų geresnes sąlygas fiziniam asmeniui vykdyti individualią veiklą ir turėtų teigiamos įtakos fizinio asmens kreditorių interesams.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti fiziniams asmenims teisę prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus individualiai veiklai vykdyti ir tai sudarytų galimybę užtikrinti šios veiklos tęstinumą ir didesne apimti patenkinti kreditorių reikalavimus.

Numatoma, kad kreditoriai dėl plano projekto turėtų balsuoti grupėse, nes tai leistų geriau apginti kiekvienos kreditorių grupės interesus.

Galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims buvo sudaryta 2012 m. gegužės 10 d. priėmus naują Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, per ilgesnį nei 2 metų laikotarpį nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d., šia galimybe pasinaudojo apie 700 asmenų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį iškelta 13 procentų daugiau tokių bylų nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Lietuvoje nuo penkerių iki trejų metų ketinama sutrumpinti maksimalų terminą bankrutavusiam asmeniui išsivaduoti iš skolų kilpos - tai leistų sąžiningiems gyventojams greičiau atsistoti ant kojų ir grįžti prie įprasto gyvenimo ir santykių su kreditoriais.

Pasak advokatų profesinės bendrijos "Judickienė ir partneriai JUREX" partnerio Mariaus Tamošiūno, trumpesnės bankroto procedūros sudarytų sąlygas greičiau atkurti gyventojo mokumą ir sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, o tai turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai ir skatinant verslumą, ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Jeigu bus priimtos šios pataisos, didelė tikimybė, kad lietuviai, šiuo metu vis dar besirenkantys bankrutuoti Latvijoje, nuspręs kreiptis dėl bankroto procedūros Lietuvoje", - dienraščiui sakė M.Tamošiūnas.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo vykdoma 691 gyventojo bankroto procedūra. Kol kas baigtos tik devynios gyventojų bankroto bylos.

Žemės nuomos mokesčio skola sudomino Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Nuo 2006-ųjų iki 2013 m. įsiskolinimo už valstybinės žemės nuomą suma uostamiestyje padidėjo daugiau nei 9 kartus ir šiuo metu siekia beveik 16 mln. litų. Tačiau didžiosios jos dalies – 13 mln. litų net nesitikima kada nors atgauti.

Siuntinėjo priminimus

Nuo 2003-iųjų valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimas atiduotas savivaldybėms. Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad per pastaruosius 10 metų skola už valstybinės žemės nuomą didėjo ir skolininkų skaičius augo.

"Kiekviena savivaldybė yra suinteresuota iš nuomos gauti kuo daugiau pajamų ir mums užkliuvo, kodėl skola pradėjo taip sparčiai augti", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Per 2013 m. Klaipėdos savivaldybė išsiuntė daugiau nei tūkstantį priminimų, kad fiziniai ir juridiniai asmenys susimokėtų valstybinės žemės nuomos mokestį. Teismui perduotas 381 skolininkas, iš jų – 222 fiziniai asmenys.
Esą daugeliu atvejų skolų sugrąžinimo tikimybė maža, nes beviltiškų skolininkų sąrašas – didelis.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba pasiūlė miesto tarybai nustatyti beviltiškų skolų nurašymo tvarką. Tačiau D.Čeporiūtė pripažino, kad šias skolas nėra taip paprasta nurašyti, nes esą panaikinus tuos skaičius, būtų iškraipytos buhalterinės ataskaitos.

Rekordininkas – klaipėdietis

Valstybinės žemės nuomos mokesčio skolininkų lyderis – klaipėdietis, fizinis asmuo, skolingas 3,1 mln. litų. Jis 2006 m. pabaigoje aukcione pasiūlęs didžiausią kainą, išsinuomojo valstybinės žemės sklypą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.

"Tačiau jau kitais metais jis nuomos mokesčio nesumokėjo ir įkrito į skolas, kurios dabar siekia daugiau nei 3 mln. litų. Nuomos sutartis iš karto buvo nutraukta, nors buvo sudaryta 99 metams", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Dienraščio duomenimis, milijonus litų valstybinės žemės nuomos mokesčio skolingas klaipėdietis yra teistas už kriminalinius nusikaltimus ir šiuo metu oficialiai jokio turto neturi.

Surinko 7,4 mln. litų

Didžiausią valstybinės žemės nuomos mokesčio skolų dalį sudaro bankrutuojančių, bankrutavusių, likviduojamų, restruktūrizuojamų įmonių įsiskolinimai bei skolos, susidariusios anksčiau nei prieš trejus metus.

Praėjusių metų pabaigoje valstybinės žemės nuomos mokesčio skola siekė beveik 16 mln. litų, iš jų – 13 mln. litų senos beviltiškos skolos.

Per pastaruosius 10 metų šios skolos sparčiai augo ir, palyginti su 2006-aisiais, kai įsiskolinimai už valstybinės žemės nuomą siekė tik 1,7 mln. litų, o pajamos – 8 mln. litų, 2013 m. pabaigoje viskas apsivertė ir skola išaugo daugiau nei devynis kartus. Ir daugiau nei du kartus viršijo pajamas, gautas už valstybinės žemės nuomą.

Pernai Klaipėdos miesto biudžeto pajamos sudarė beveik 377 mln. litų, iš kurių pajamos iš valstybinės žemės nuomos mokesčio sudarė 7,4 mln. litų, tai yra beveik 2 proc. visų biudžeto pajamų.

2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.

Prieš Seimui priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą, Lietuvos gyventojai, nebegalintys vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dažnai bankrutuodavo Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, kurioje bankrutuoti fiziniams asmenims tapo įmanoma nuo 2008 m. Latvijoje praeitais metais bankrutavo 1572 fiziniai asmenys, Jungtinėje Karalystėje 2013 m. nemokiais pripažinti 101.049 žmonės, o Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta tik 141 fiziniam asmeniui – toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį.

Lietuvoje bankrutuoti gali nemokūs asmenys, kurių skolos sudaro bent 25 tūkstančiai litų. Latvijoje šiuo būdu atsikratyti skolų gali bet kuris fizinis asmuo, kuris pastaruosius 6 mėnesius mokesčius mokėjo Latvijoje ir kurio skolos sudaro daugiau kaip 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų). Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio bankroto ES piliečiams galima kreiptis tuo atveju, jei jie gali įrodyti teismui, kad pagrindinė jų socialinė ir ekonominė veikla vykdoma Jungtinėje Karalystėje, ir jei skola kreditoriams yra didesnė kaip 750 svarų sterlingų (apie 3 tūkst. litų). Tačiau bankroto procedūra Jungtinėje Karalystėje yra žymiai brangesnė nei Latvijoje ar Lietuvoje ir gali kainuoti iki 15 tūkst. eurų.

Lietuvoje jau pradeda formuotis tam tikra fizinio asmens bylų iškėlimo ir tolesnio jų nagrinėjimo praktika, tad vis didesnis skaičius asmenų, kurie jau seniai laukė teisėto skolų panaikinimo būdo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2013 m. teismai sulaukė daugiau kaip 300 fizinių asmenų prašymų iškelti bankroto bylą. „Pradėjus veikti fizinio asmens bankroto institutui, iškart sulaukėme labai didelio susidomėjimo šia procedūra.

Besidominčiuosius galimybe bankrutuoti galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi dideles grupes. Visų pirma, tai verslininkai, laidavę kredito įstaigoms už savo įmones, kurių verslas žlugo ekonominio nuosmukio metu. Antra, tai ekonominio pakilimo laikotarpiu banko kreditus – dažniausiai būsto pirkimui ar verslo tikslais – gavę asmenys, kurie šiuo metu nebeišgali mokėti banko kredito įmokų.

Pastarųjų už kredito lėšas įsigyto turto vertė šiuo metu yra ženkliai nukritusi, lyginant su įsigijimo metu buvusiąja, todėl turto vertės nepakanka padengti įsipareigojimams“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Nors jau praėjo metai po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, vis dėlto tam tikrų neaiškumų dėl bankroto procedūros vykdymo Lietuvos teismų praktikoje išlieka. „Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos dėl bankroto proceso laikotarpio, o Latvijoje visas fizinių asmenų turtas parduodamas per ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir skolos grąžinimo planas gali varijuoti nuo 1 iki 3,5 metų priklausomai nuo skolininko pajamų, likusių po turto pardavimo.

Jungtinėje Karalystėje nemokūs asmenys bankrutuoti gali net trimis būdais, bet paprastai bet kuris iš jų netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Lietuvos teismams suformavus tam tikrą prognozuojamą praktiką dėl bankroto proceso realios trukmės, kuri labiausiai lemia ir šio proceso kaštus, tai neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui: jų mažės, jei teismas nustatys maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, didės, jei bus leidžiama bankroto procesą užbaigti per trumpesnį laikotarpį. Vis dėlto artimiausiu metu fizinio asmens bankroto procedūrų didėjimo tendencija Lietuvoje turėtų išlikti“, – tvirtina M. Tamošiūnas.

Fizinis asmuo Lietuvoje bankrutuoti gali ne dažniau kaip kas 10 metų, tiek metų informacija apie asmens bankrotą yra prieinama viešai. „Fizinio asmens bankroto procedūra nėra lengva ir paprasta, o bankroto faktas žmogaus kredito istorijoje gali priversti kredito įstaigas griežčiau žiūrėti į tokio žmogaus pageidavimus skolintis ateityje, todėl galima sakyti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas skatina atsakingiau žiūrėti į skolinimąsi ir skolinimą.

Vis dėlto kai kuriems skolininkams bankrotas yra vienintelis efektyvus būdas atsikratyti nepakeliamų finansinių įsipareigojimų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Pavyzdžiui, jei vien antstolių skaičiuojamos metinės palūkanos nuo teismo priteistų skolų viršija asmens metines pajamas, akivaizdu, jog žmogui lieka tik bankroto alternatyva – iškėlus bankroto bylą tolesnis palūkanų ir kitų išlaidų didėjimas sustabdomas, asmens skola galutinai fiksuojama ir toliau nebeauga. Tai ir yra vienas iš didžiausių bankroto proceso privalumų“, - teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partneris, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Latvijos teismai 2013 metais paskelbė 1542 fizinių asmenų bankrotus - 12,1 proc. daugiau nei 2012 metais, rodo Latvijos nemokumo registro duomenys.

Įmonių bankroto atvejų sumažėjo 9,5 proc. iki 797.

Pernai pradėti 185 teisinės apsaugos procesai - 81,4 proc. daugiau nei užpernai.

Per šešis mėnesius nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo Lietuvoje įsigaliojimo bankrutuojančiu jau paskelbtas 21 asmuo. Tiesa, nė viena procedūra dar nepasiekė pabaigos. Jungtinėje Karalystėje vien per vieną 2012 metų dieną bankrutavo vidutiniškai po 360 gyventojų, Vokietijoje - 278, Čekijoje bankrotas inicijuotas 68 privatiems skolininkams.

Tokią statistiką pateikia tarptautinis susivienijimas „Verband der Vereine Creditreform" savo naujausioje ataskaitoje apie Europos šalių mokumą. 

"Bendrovės "Creditreform Lietuva" duomenimis, pagal privačių asmenų bankrutavimo tempus pernai metais pirmauja Didžioji Britanija, Prancūzija ir Suomija,  - teigia įmonių ir privačių asmenų skolomis užsiimančios bendrovės direktorius Saulius Žilinskas, - mūsų analitikų nuomone, tam įtakos turi ir taip vadinamas "bankrotų turizmas". Taip, prie statistikos prisideda ir lietuvaičiai, tačiau gana palankia bankroto procedūra šiose šalyse, kas pasakytina apie Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, mielai naudojasi ir kitų kaimyninių ES valstybių gyventojai. Štai Britanijoje 10 tūkst. gyventojų tenka didžiausias bankrutavusių asmenų skaičius Vakarų Europoje - 20,4.  Antroje vietoje su 12,59 eina Vokietija, toliau su 12,44 - Austrija. Visų kitų valstybių rodikliai nesiekia visos Vakarų Europos vidurkio - 11,33 bankrotų 10 tūkst. gyventojų."

„Tiesa, iš karto reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmenų bankrotų skaičiai toli gražu neatspindi problemų su šalies ekonomika, - perspėja S.Žilinskas, - greičiau rodo, kiek sunku ar lengva šioje šalyje pasiskelbti bankrotu ir kam šioje šalyje teikiamas prioritetas - kuo geriau apsaugoti kreditorių interesus ar kuo greičiau sugrąžinti skolininką į normalų gyvenimą. Pavyzdžiui, Ispanijoje 2012 m. įregistruoti tik 927 privatūs bankrotai, kas sudaro 0,2 bankrutavusio asmens 10 tūkst. gyventojų. Įdomu, kad palyginti su 2011 m. gyventojų, kurie turi didelių finansinių bėdų, netgi sumažėjo. O tokioje finansiškai stiprioje valstybėje kaip Šveicarija pernai bankrutavo net 6 571 asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad Ispanijoje gyvena penkis kartus daugiau gyventojų nei Šveicarijoje. Vertinant sudėtingą privataus bankroto procedūrą Lietuvoje, greičiausiai pagal asmenų bankrotus 10 tūkst. gyventojų ateityje mes lygiuosimės būtent į Ispaniją ir panašias Europos valstybes.

Rekordą pagal asmens bankrotų gausėjimą pasiekė Prancūzija. Pernai čia apie savo nemokumą paskelbė net 15.8 proc. daugiau gyventojų nei 2011 m. Nuo prancūzų tik 1,5 proc. atsilieka jau minėta Šveicarija. Augimą fiksuoja Jungtinė Karalystė, Suomija. Visos kitos Vakarų Europos šalys džiaugiasi gerėjančia gyventojų finansine padėtimi. Čia rekordininkė - Švedija (sumažėjimas 7,2 proc.).

Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kur asmenims leista bankrutuoti visai neseniai, bankrotų kol kas nėra tiek daug kaip vakaruose, tačiau augimo tempai gąsdina. Čekijoje per 2011-2012 m. asmens bankrotų padaugėjo beveik 40 proc., Slovakijoje - net 150,4 proc. Čekija pirmauja ir pagal nemokių gyventojų skaičių 10 tūkst. gyventojų - 22,04 gyventojo. Milijonu gyventojų didesnė Lietuva kol kas pagal asmens bankrotus atsilieka nuo Latvijos. Čia 2012 m. įregistruoti 893 inicijuoti asmenų nemokumai, o 1441 jau yra patvirtintas. Pagal Bankroto departamento statistiką, Lietuvoje turime 16 vykdomų asmens nemokumo procedūrų: daugiausiai Klaipėdoje - 8, mažiausiai Šiauliuose - 1. Kol kas nė vienas asmuo tokios procedūros nebaigė.

Viso Vakarų Europoje 2012 m. bankrotais paskelbti 344.512 asmenų, Vidurio ir Rytų Europos valstybėse - 24.355 žmonės.