„Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai šiaurės Lietuvoje, pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų. Mūsų ugniagesiams šiuo metu labai intensyvios dienos, gaisravietėse tenka budėti ir naktimis“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Mūsų ugniagesiams šiuo metu labai intensyvios dienos, gaisravietėse tenka budėti ir naktimis.

„Tačiau urėdijos priešgaisrinės komandos profesionalios, visada pasiruošusios, prie antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos. Šiuo metu kyla tikrai daug miško gaisrų, mūsų ugniagesiai nuolatos dirba, kad suvaldytų esamą situaciją“, – teigė jis.

VMU regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 25 dienos, Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų 13,25 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 38 miško gaisrai 40,04 ha plote).

VMU Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 112 kartų. Dviejų gaisrų VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose priežastis – įtariamas padegimas.

Urėdijos specialistai primena, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560–1,2 tūkst. eurų baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

Valstybinių miškų urėdijos teigimu, šalyje įsivyravo IV-os klasės gaisringumas.

„Didelis pavojus miško gaisrams kilti jau yra visoje Lietuvoje ir numatoma, kad jis tik didės, kol sulauksime lietaus. Labai prašome gyventojų, jog miške būtų atsargūs, o Jonines švęstų dar atsakingiau. Situacija miškuose išties pavojinga – gaisrą gali sukelti net menkiausia nukritusi žiežirba“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Šiemet Lietuvos miškuose užregistruota 17 miško gaisrų 8,06 ha plote.

Anot urėdijos, šių metų drėgnas bei šaltokas pavasaris pasižymėjo nepalankiomis miškų gaisrams kilti sąlygomis ir kol kas fiksuojamas rekordiškai mažas gaisrų skaičius miškuose – mažiausias per dešimtmetį.

Vis dėlto situacija gali greitai pasikeisti dėl pastaruoju metu vyraujančio itin karšto ir sauso oro.

„Siekiant nesukelti miško gaisro, žmonės turi elgtis atsakingai, laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų ar stiklo šukių. Jei specialiose laužavietėse kuriami laužai, išvykstant iš miško juos reikia kruopščiai užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu“, – teigia miškininkai.

Valstybinių miškų urėdija primena, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą.

Už miško naikinimą arba žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kaip pirmadienį skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, pietiniuose, centriniuose ir rytiniuose rajonuose vyrauja ketvirtosios ir aukščiausios penktos klasės gaisringumas.

Jis kiek mažesnis vakarinių rajonų miškuose: antros ir trečios, vietomis ketvirtos klasės.

Penktosios klasės miškų gaisringumas apima daugiau kaip trečdalį Lietuvos: miškus dalyje Panevėžio, Kauno, Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus apskričių.

Pirmadienį šiaurės vakarinėje šalies pusėje numatomas lietus, pietrytinėje – vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Aukščiausia temperatūra šiaurės vakarinėje šalies pusėje bus 14–19, pietrytinėje – 20–24 laipsniai.

Antradienio naktį vietomis trumpai palis, temperatūra sieks 7–12 laipsnių šilumos. Dieną daug kur lietus, vietomis smarkus, po pietų kai kur perkūnija, per perkūniją pietryčių, rytų vėjo gūsiai kai kur sieks 15–17 m/s.

Temperatūra sieks 18–23, vakariniuose rajonuose vietomis 15–17 laipsnių.

„Šiuo metu 19 Lietuvos savivaldybių yra iš dalies apribojusios arba visiškai uždraudusios patekimą į miškus“, – BNS sakė urėdijos atstovė spaudai Vilija Railaitė.

Lankymasis miškuose apribotas Alytaus, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Šilutės, Tauragės, Trakų ir Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajono savivaldybėse.

Pasak V. Railaitės, Valstybinė miškų urėdija kreipėsi į dar penkias savivaldybes dėl lankymosi miške uždraudimo – Jonavos, Utenos, Molėtų, Jurbarko ir Pagėgių.

Susidariusią padėtį įvairių institucijų atstovai trečiadienį aptarė Aplinkos ministerijoje. Jie sutarė įvairiomis priemonėmis plačiau informuoti visuomenę apie išaugusį miškų gaisringumą.

Mūsų tikslas yra stebėti situaciją ir jeigu ji bus arti kritinės, reikės skelbti ekstremalią situaciją dėl situacijos miškuose.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS sakė, kad toliau augant savivaldybių, kur miškų gaisringumas yra aukštas, skaičiui, gali tekti skelbti ekstremalią situaciją.

Pasak jo, tai palengvintų galimybes skirti papildomą finansavimą Valstybinei miškų urėdijai ir ugniagesiams gelbėtojams, jeigu šiems neužtektų esamos įrangos.

„Kol kas tų pajėgumų yra pakankamai, bet tai nereiškia, kad jeigu mes turėsime kritinę situaciją daugelyje rajonų, kad žmonių kiekis ir įrangos kiekis bus pakankamas užgesinti gaisrams greitai ir reaguoti į skirtingus gaisrus skirtingose teritorijose“, – teigė viceministras.

„Mūsų tikslas yra stebėti situaciją ir jeigu ji bus arti kritinės, reikės skelbti ekstremalią situaciją dėl situacijos miškuose“, – pridūrė jis.

Per trečiadienį Lietuvos miškuose buvo užfiksuoti penki miško gaisrai, ugnis pažeidė 1,21 hektaro miško plotą.

Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ketvirtadienį vakarinėje Lietuvos dalyje galimas lietus, vėjas ir perkūnija.

Stiprus lietus ir vėjas bei perkūnija prognozuojami Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Tauragės apskrityse, o Panevėžio ir Marijampolės apskrityse vakare galima perkūnija.

Iš viso šiemet užfiksuoti 160 miško gaisrų maždaug 82 hektarų plote.

Draudimai nustatyti Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų ir Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajonuose, pirmadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija.

Gyventojų prašoma be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose.

Anot pranešimo, 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės.

Savivaldybei nutarus riboti žmonių patekimą į miškus, valstybinių miškų urėdijos specialistai per 48 valandas prie pagrindinių kelių į mišką turi įrengti draudžiančius ženklus. Taip pat bus sustiprintas miško stebėjimas.

Šiemet Lietuvoje jau kilo 140 miško gaisrų. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais jų buvo 60.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugnis šiemet jau išdegino daugiau nei 120 ha miško bei miško paklotės.

Meteorologų teigimu, sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pasiektas 27 savivaldybėse: Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Širvintų, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Jurbarko, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Rietavo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Kupiškio  savivaldybėse.

Šakių, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų ir Kalvarijos savivaldybėse nustatyta stichinė sausra.

Priminė, kaip saugiai elgtis miške

Įsibėgėjus vasariškiems orams, žmonės vis dažniau renkasi poilsį gamtoje. Tačiau tai neišvengiamai susiję ir su padidėjusiu gaisringumu miškuose, kuris šiemet ugniagesiams tapo tikru galvos skausmu. Tad metas prisiminti, dėl kokių priežasčių miškuose dažniausiai kyla gaisrai bei kaip kiekvienas turėtume saugiai elgtis gamtoje.

„Neįprastai gerais orais pasižymėjęs ir krituliais nelepinęs pavasaris  bei vėjuoti orai šiemet išaugino miškų gaisringumo rodiklį. Per pirmuosius penkis metų mėnesius gaisrų miškuose užfiksuota jau 142, o tai aštuoniais atvejais daugiau nei per visus praėjusius metus“, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė.

90 proc. gaisrų – sukelti žmogaus

Ugnis šiemet jau išdegino daugiau nei 120 ha miško bei miško paklotės. Nors didžiosios įvykių dalies priežastys dar tiriamos, kaip ir kasmet „lyderiauja“ neatsargus žmogaus elgesys. Tik 10 proc. miškų gaisrų kyla dėl gamtos reiškinių, o 90 proc. – žmonių elgesio padariniai.

„Didžioji dalis miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus kaltės, tiesa, nebūtinai tyčinės. Tikslias miškų gaisrų priežastis nustatyti daugeliu atvejų yra gana sunku. Ankstyvą pavasarį jie dažniausiai kyla deginant pernykštę žolę. Tuo tarpu prasidėjus miško gėrybių rinkimui – dėl neatsargiai žmonių numestų nuorūkų. Gaisrus sukelia ir laužus kūrenantys poilsiautojai“, - sako L. Nuobarienė.

Remiantis pastarųjų penkerių metų statistikos duomenimis, daugiausia gaisrų kyla balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Ilgalaikės sausros metu miškas gali užsidegti ir savaime, bet tokie neatsargūs miško lankytojų veiksmai, kaip netinkamai prižiūrimi ar palikti laužai ir šiukšlės, žolės deginimas, rūkančiųjų neapdairumas – bene pagrindinės priežastys, sukeliančios gaisrus.

Ne dėl žmogaus kaltės miškų gaisrai gali kilti nuo žaibo iškrovų, trumpų sujungimų elektros linijose ar kitų išorinių priežasčių. Šiems veiksniams įtakos daryti negalime, tačiau verta prisiminti pagrindines žmonių atsargaus elgesio gamtoje taisykles, kad savo rankomis ne tik nepadarytume gamtai žalos, bet ir, kiek galime, ją apsaugotume.

Atsakingai prižiūrėkite laužavietes

Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai, bet, kaip bebūtų, dabar pats grilio sezono įkarštis. Turbūt neverta net kalbėti, jog laužą miške kūrenti galima tik tam specialiai skirtose vietose jį atidžiai prižiūrint. Taip pat, derėtų pasirūpinti, kad arti laužavietės nebūtų sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.

„Didžiausia bėda ta, kad neretai išvykdami žmonės palieka laužą tikėdamiesi, kad jis užges savaime. Tačiau čia reikia įvertinti tai, kad, pavyzdžiui, sausros metu miškams užtenka kibirkšties, kad išdegtų dešimtys ar net šimtai hektarų. Todėl išvykdami iš poilsiavietės, laužą užgesinkite užpildami žemėmis ar vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenti.  Na, o esant sausam ir karštam orui, deginti laužų miškuose apskritai neleidžiama“, - primena L. Nuobarienė.

Rūkančiųjų keliamas pavojus ir kaip jį eliminuoti

Įvertinti, kada gaisras kilo dėl neatsargiai numestos nuorūkos yra labai sudėtinga, o sukontroliuoti ar išaiškinti ją miške numetusį pažeidėją – beveik neįmanoma. Taigi, dėl numestų nuorūkų kilę gaisrai priskiriami prie neatsargaus žmogaus elgesio.

„Visi daugybę kartų esame girdėję, kad miške mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas yra griežtai draudžiama. Tačiau kartais žmonės juos užgesina neatidžiai. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnojusios dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti itin atidžiai“, - sako L. Nuobarienė.

Anot L. Nuobarienės, ugniagesiai gelbėtojai kol kas neužfiksavo gaisrų atvejų, kilusių dėl kaitinamo tabako įrenginių ar elektroninių cigarečių, kurias šiandien rūkantieji renkasi vis dažniau. Tad galima teigti, kad šios inovatyvios alternatyvos įprastiems tabako gaminiams, vertinant iš daromos žalos gamtai pusės, yra saugesnės, mat jas panaudojus nelieka smilkstančių nuorūkų. Tikėtina, kad joms ir toliau populiarėjant, miško gaisrų, bent jau dėl šios priežasties, sumažės.

Gaisrai gali kilti dėl šiukšlių

Tai, kad numestos konservų dėžutės miške dūlėja iki 90 metų, plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200, o stikliniai buteliai – 900 metų yra atskira kalba. Tačiau šiukšlės taip pat gali būti kilusio gaisro kaltininkės. Dar mokyklose visi išmokstame, kad savaiminį liepsnos atsiradimą gali sukelti paprasčiausia stiklo šukė. Ką jau kalbėti, kad ant išsausėjusios miško paklotės labai greitai įsiplieskia ugnis. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad po savęs gamtoje nepaliktume atliekų ir juo labiau, stiklinių butelių ar jų šukių.

Tuo tarpu pastebėjus miške įsiplieskiantį gaisrą, L. Nuobarienė ragina pasistengi jį užgesinti patiems, nes ugnis gali labai greitai išplisti į didesnius plotus: „Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti  į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eikite prieš vėją“.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, aukščiausios penktosios klasės gaisrų pavojus nustatytas Trakų, Alytaus ir Veisiejų bei dalyje Prienų urėdijų miškų.

Dar apie 15 miškų urėdijų vyrauja ketvirtos klasės gaisringumo pavojus, beveik visoje likusioje šalies teritorijoje – vidutinis trečios klasės gaisringumo pavojus.

Karšti ir sausi orai Lietuvoje laikysis ir artimiausiomis dienomis: pirmadienį bus sausa, saulėta, temperatūra kils iki 25–30 laipsnių. Antradienį taip pat nelis, dieną bus 25–30 laipsnių šilumos.

Poilsiaujančiuosius gamtoje ugniagesiai įspėja, kad būtina laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio.

Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina jį užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu.

Jei ugnies įveikti nepavyksta, reikėtų nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eiti prieš vėją.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį vyraus antros ir trečios, o vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet miškuose jau kilo 135 gaisrai. Juose išdegė daugiau kaip 120 ha miško bei miško paklotės.

Daugiausia gaisrų miškuose kilo Vilniaus (64), Alytaus (22), Kauno (12) ir Utenos (11) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, daugiausia tokių gaisrų būna balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.

Gegužės 13 d. Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, gaisro metu išdegė 4 ha miško paklotės. Gegužės 22 d. toje pačioje girininkijoje degė 30 arų miško paklotės. Šiuos gaisrus ugniagesiams padėjo gesinti Tauragės miškų urėdijos darbuotojai.

Gegužės 21 d. Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Nemenčinės urėdijos Žeimenos girininkijoje, gaisro metu išdegė 13 ha miško ir apie 18 ha miško paklotės bei dvi sukrautų šakų rietuvės. Jį ugniagesiams padėjo gesinti kariai ir miškų urėdijų priešgaisrinės komandos.

Poilsiaujančius gamtoje ugniagesiai įspėja laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina jį užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus, anot ugniagesių, galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matyti, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant reikia skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eiti prieš vėją.

Nors krūmynų gaisrai Australijoje vasarą yra dažnas reiškinys, klimato kaita padidino žemės ir vandens temperatūrą, dėl ko fiksuojamos itin karštos dienos ir didėja gaisringumas.

„Sekmadienį sąlygos yra pačios blogiausios, kalbant apie gaisrų pavojų“, – dar penktadienį prognozavo žurnalistams Naujojo Pietų Velso valstijos Regioninės priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane'as Fitzsimmonsas (Šeinas Ficsimonsas).

„Jos yra katastrofiškos ir tokiomis vadinamos ne be priežasties. Jos yra retos, nedažnos ir, paprastai kalbant, jos neatitinka tradicinių sąlygų. Bus ne dar viena vasaros diena. Ne dar viena didesnio gaisringumo diena, o pats blogiausias dalykas tokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.

Pasak Sh.Fitzsimmonso, sekmadienį per krūmynų gaisus buvo sunaikinti keli namai, tačiau negauta duomenų apie sužeistus gaisrininkus ar gyventojus.

Toliau į šiaurę esančiame Kvinslande Meteorologijos biuras sekmadienį pranešė, kad šį mėnesį valstijoje buvo pagerinti keli temperatūriniai rekordai – termometro stulpelis šoktelėjo virš 40 laipsnių Celsijaus.

Nuo 1910 metų vidutinė temperatūra Australijoje padidėjo maždaug 1 laipsniu, sako meteorologai. O dienų, kai termometro stulpelis viršija 35 laipsnius Celsijaus ribą, pastaraisiais dešimtmečiais taip pat daugėja.

Tuo tarpu gegužės-liepos mėnesiais kritulių kiekis Pietvakarių Australijoje nuo 1970 metų sumažėjo 19 proc.

Per 2009 metais pietinę Viktorijos valstiją nusiaubusį didžiulį gaisrą ugnis sunaikino tūkstančius namų ir nusinešė 173 gyvybes.

Klaipėdos savivaldybėje atšaukiamas draudimas lankytis miškuose.

Meteorologų duomenimis, šiuo metu Klaipėdos miesto miškuose vyrauja III klasės miškų gaisringumas. Dėl artimiausiomis dienomis numatomo trumpalaikio lietaus gaisrų tikimybė turėtų dar sumažėti.

Sprendimas apriboti žmonių lankymąsi miškuose buvo priimtas prieš dvi savaites. Dėl kilusios gaisrų grėsmės rugpjūčio 21 d. Klaipėdos savivaldybėje posėdžiavusi ekstremalių situacijų komisija administracijos direktoriui S.Budinui rekomendavo apriboti žmonių lankymąsi miškuose, kol sumažės gaisrų kilimo tikimybė dėl sausros. Draudimas negaliojo judant pėsčiųjų ir dviračių takais. Savivaldybės administracijos direktoriaus S.Budino įsakymas dėl apribojimo lankytis miškuose buvo paskelbtas dėl sausros ir ketvirto laipsnio gaisringumo.