Fotomenininko R. Dichavičiaus aštuoniasdešimtmečio proga surengta retrospektyvinė paroda „Tobulybės vizija“. R. Dichavičius prisidėjo formuojant Lietuvos fotografiją ir dailę, ugdė jaunuosius menininkus, kūrė Lietuvos dailės ir fotografijos pasaulinį įvaizdį.

Parodoje pristatomi ryškiausi R. Dichavičiaus kūrybos etapai. Visose galerijos „Arka“ erdvėse  eksponuojami darbai, nuo garsiausio fotografijų ciklo „Žiedai tarp žiedų“, kurį pradėjo kurti būdamas  28 metų, iki naujausių pastarųjų dešimtmečių kūrinių. Parodoje pristatomos serijos „Lietuvos etnografija“ ir „Dailininkų portretai“.

Šalia fotografijų eksponuojami menininko taikomosios grafikos kūriniai, iliustracijos, tapybos darbai, jo parengti leidiniai apie reikšmingus atkurtos Lietuvos valstybingumo ženklus, Sąjūdžio laikotarpį. Parodą baigia naujausias fotografijų ciklas „Vizijos“.

R. Dichavičiaus kūrybą galerijoje „Arka“ galima apžiūrėti iki kovo 3 d.

Plačiau apie tai – Urtės Korsakovaitės reportaže.

Tapytojas koloristas, mėgstantis groteską ir realius siužetus, yra lengvai suprantamas. Parodos autorius teigia, kad jo tapyba yra lyg veidrodis ir atspindi tai, kas vyksta gyvenime, kam jis negali likti abejingu.

Ekspozicijoje ir tapybos albume pristatomi dailininko paveikslai nuo pirmųjų studijų metų iki pastaraisiais metais sukurtų drobių.

Laida „Linija. Spalva. Forma“ nuolat pristato Lietuvoje vykstančių dailės parodų panoramą, atspindi šiuolaikinėje dailėje vykstančius procesus bei kuria bendrus projektus su menininkais. Paroda „Tyla, garsas, tyla“ – naujausias laidos autoriaus Augio Kepežinsko įgyvendintas iššūkis.

Šįkart laidos „Linija. Spalva. Forma“ kūrybinė grupė pakvietė septynis dailininkus paklausyti tylos, po to garso ir galiausiai – tylos po garso. Projekte dalyvaujantys menininkai išklausė garsą, kurį įkūnijo džiazo pianisto Dainiaus Pulausko improvizacija. Projekte dalyvavo skirtingų sričių ir kartų menininkai, kurie improvizavo tylos ir garso tema bei sukūrė po kelis darbus.

Jų kūrybos procesą gali sekti ir „Linija.Spalva.Forma“ žiūrovai – laidos kūrybinė grupė aplankė menininkus jų dirbtuvėse, fiksavo tylos ir garso išgyvenimo procesą, vizualinių inerpretacijų gimimą. Projekte dalyvauja septyni menininkai: Algimantas Černiauskas, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Meda Norbutaitė, Nijolė Šaltenytė, Vytautas Tomaševičius, Marta Vosyliūtė. Jų darbus galima pamatyti parodoje  „Tyla, garsa, tyla“, kuri veiks iki birželio 3-osios.

Parodos atidarymo proga Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė pasidžiaugė, kad nuo 2013-ųjų LRT Kultūros kanalu rodoma A. Kepežinsko laida „Linija. Spalva. Forma“ organiškai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, suaktyvino Lietuvos vizualiųjų menų kūrėjų ir gerbėjų bendruomenės gyvenimą. Pasak E. Utarienės, bene svarbiausia tai, kad ši laida suteikia galimybę profesionaliosios dailės kūrėjams ir jų kūrybai priartėti prie visuomenės, taip skatinant kultūrinio identiteto, savasties, didžiavimosi savo šalies žmonėmis suvokimą.

„Labai džiaugiuosi, kad buvome pastebėti ir įvertinti, kad mūsų noras populiarinti dailę, priartinti ją prie eilinio žiūrovo jau duoda vaisius. Laidos „Linija. Spalva. Forma“ tikslas – ne tik edukacija, bet ir pagalba tiems, kas negali aplankyti parodų. Tikiu, kad pažiūrėję mūsų laidą, žmonės gali jaustis visaverčiais dailės bendruomenės nariais“, – sako „Linija. Spalva. Forma“ autorius A. Kepežinskas.

Anot galerijos vadovės Dovilės Tomkutės-Veleckienės: „Tai paskutinės trys metų parodos, kurios šventiškai keliaus į kitus metus. Visos jos – skirtingos, kitokios. Todėl, manoma, jog taps įkvėpimu skirtingiems žmonėms“.

Antroji Lenkijos grafinių ženklų paroda

Pirmą kartą grafinių ženklų Lenkijoje fenomenas ir reikšmė pristatyti parengus Pirmąją Lenkijos grafinių ženklų parodą. 1969 metais Lenkijos dailininkų sąjungos būstinėje Varšuvoje buvo parodyti reikšmingi 1945-1969 metais sukurti projektai. Ekspozicijoje pristatyti 335 ženklai, kurie buvo sukurti fabrikams, įmonėms, valstybinėms institucijoms, kultūros renginiams, taip pat autoriniai kūriniai ir konkursiniai darbai, kurie niekur nebuvo pritaikyti.

Nepaisant to, nuo 7 dešimtmečio pabaigos Lenkijoje nebuvo sukurta jokia kita paroda ar leidinys, kuriame būtų pristatoma lenkų grafinių ženklų ir vizualinės tapatybės istorija ir visuma.

Antroji Lenkijos grafinių ženklų paroda atkuria legendinę 1969-ųjų parodą, pristato naujausius lenkų projektuotojų 2000-2015 metais sukurtus darbus. Kitaip nei 7 dešimtmetyje, šiuolaikinė vizualinės komunikacijos kalba apima ne vien grafinius ženklus, bet ir platesnius projektus, apimančius tipografijos, formatavimo, formavimo ar spalvinimo sritis. Daug darbų yra prekės ženklų sistemų ar sudėtingų marketingo strategijų dalis.

Dvi parodos dalys leis palyginti skirtingas vizualinės kūrybos kultūras, ženklų ir tapatybės sistemas, kurios buvo sukurtos Lenkijoje skirtingu metu.

Pasak Patryk Hardziej (iliustruotojas, grafinis dizaineris) ir Marcin „Rene“ Wawrzkiewicz (grafinis dizaineris) tai paroda, kuri lyg tiltas tarp dviejų laikotarpių: „ Čia viskas susijungia į vieną: sena ir nauja. Pastebime, jog senieji darbai tapo naujų kūrinių įkvėpimu. Labai džiaugiamės, jog po tiek metų pagaliau pavyko šiuos pristatyti. Lietuvą pasirinkome neatsitiktinai. Lenkų ir lietuvių kultūra – artima. Viliamės, jog šia paroda pavyks užmegzti dar artimesnius saitus“.

Kaip antrino Lenkijos instituto vadovas Marcin Lapczynski, Lenkijos ir Lietuvos grafinis dizainas iš tiesų panašus: „Galima įžvelgti nemažai panašumų. Tiek lietuviai, tiek lenkai dirba kruopščiai, nuosekliai, gilinasi į idėjas, nori pasiekti geriausio rezultato. Ši paroda pirmą kartą iškeliavo už Lenkijos sienų. Tikime, jog su darbais norinčių susipažinti, bus nemažai“.

Prabėgomis

Patrick Murphy nuotraukos eksponuotos „Maskvos fotobienalėje“ (1998 m.), Maskvos užsienio literatūros bibliotekoje, JAV ambasadoje Maskvoje, B. Metenkovo namuose-muziejuje Jekaterinburge bei kitose parodose. Taip pat P. Murphy nuotraukos publikuotos įvairiuose leidiniuose, tarp jų žurnaluose „Time“, „New York Times“, „Chicago Sun-Times“, Encyclopedia Brittanica ir kt.

Kaip teigė P. Murphy, tokios nuotraukos gimsta savaime, net einant į parduotuvę pirkti kefyro: „Šios nuotraukos buvo darytos daugelį metų skirtingose šalyse, didžioji dalis jų sukurta Rusijoje, JAV ir Lietuvoje. Tam tikra prasme visos jos darytos prabėgomis - ar tai būtų langas, pastebėtas išėjus iš namų tvarkyti reikalų, ar turistų pamėgta vieta pakeliui į tolimą šalį. Šios nuotraukos nebuvo specialiai surežisuotos, vaizdai pastebėti ir pagauti panašiai kaip laukiniai žvėrys gaudomi medžioklėje. Fotografas visada ieško šviesos, formų, spalvų ir veiksmo (ar jo nebuvimo), derinių, sąsajų ar priešpriešų, besijungiančių į vientisą vaizdinį ar fragmentą.”

Laiškai ateičiai

Kaip savarankiškas kūrybinis padalinys Vilniaus akvarelininkų sekcija veikia nuo 1996-ųjų metų (sekciją įkūrė ir jai vadovavo – Ignas Budrys, vėliau pirmininkavo Juozas Gecevičius, šiuo metu – E. Pilypaitienė). Šiemet sekcija švenčia savo dvidešimties metų jubiliejų. Dvidešimt penki sekcijos nariai, dirbantys akvarelinės tapybos srityje, kas metai ar du kartus per metus dalyvauja sekcijos rengiamose parodose.

Anot akvarelininkų sekcijos pirmininkės E. Pilypaitienės, akvarelė gyva, o ši sudėtinga technika nuolatos atgimsta naujuose darbuose: „Skirtingai nuo kitų akvarelininkų grupių, savo parodose eksponuojančių be akvarelių ir fotonuotraukas, keramiką, koliažą, Vilniaus akvarelininkų sekcijos narių kūrybos moto – akvarelinės tapybos puoselėjimas, tradicinės – klasikinės, grynosios akvarelinės tapybos technikos, reikalaujančios ypatingo meistriškumo, propagavimas. Nežiūrint skirtingo kūrybinio braižo, temų ar motyvų, šiuose akvarelės technika sukurtuose kūriniuose jaučiamas aukščiausio lygio meistriškumas, profesionalumas, ypatinga spalvinė klausa. Kūriniai turi stiprų emocinį krūvį bei išliekamąją vertę“.

Parodoje dalyvauja LDS Vilniaus akvarelininkų sekcijos nariai: Egils Skuja, Česlovas Polonskis, Alvydas Stauskas, Eugenija Pilypaitienė, Jaunius Ranonis Mirnabalis, Juozas Gecevičius, Ariadna Čiurlionytė, Gražina Marija Baskienė, Nijolė Jurgelionienė, Eglė Lipeikaitė, Irina Panaskova, Irena Breivienė, Eglė Lėckaitė Kuprėnienė, Vilija Mačiulytė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Kotryna Šešelgytė.

Parodos veiks iki 2017 metų sausio 14-os dienos.

Kaip teigė galerijos vadovė Dovilė Tomkutė-Veleckienė: „Šis vakaras ypatingas – savo galerijoje turime net dvi parodas, kurias su džiaugsmu norime pademonstruoti. Abi jos intriguojančios, spalvingos ir iš ties gausios. Viliamės, jog kiekvienas apsilankęs čia, atras širdžiai artimą darbą. Juk visi pristatomi paveikslai, lyg skirtingos istorijos. Jas išgyventi kviečiame drauge“.

Rinktiniai darbai

„Šį kartą savo nekuklaus darbo rezultatą pavadinau ,,Urbi et Orbi“ („Miestui ir Pasauliui“) t.y. – VISIEMS ŽINOTI! Šį pavadinimą pasiskolinau iš Šv. Petro įpėdinių kreipimosi tradicijos, pasiekusios mus iš Antikos laikų. MIESTĄ traktuoju, kaip sociumą, tam tikrą organizuotą struktūrą. Polis (gr.) – civilizacijos sąlyga. PASAULIS – sąvoka, apimanti ne tik įvairias erdvės ir laiko apraiškas. Bet ir pažinimo galimybes: nuo jutiminių dalykų iki visiškos transcendencijos. Poliui Sezanui tapyba buvo būdas pažinti pasaulį. Man tapyba yra būdas pereiti iš realybės į transcendenciją. Todėl ši paroda – lyg šventė. Joje pamatysite daug moterų. Bet juk kaip sakoma viskas prasideda dėl moters. Ne tik karai “, - teigė A. Vozbinas.

Tapytojo darbus įvertino menotyrininkas Vidas Poškus, politikas Audronius Ažubalis, menininkai Raija it Kari Kuisma

„Aleksandrą pažįstu asmeniškai – tad ir į parodą žvelgiu optimistiškai. Jis puikus tapytojas, jo darbuose – istorijos, ryškios spalvos, šviesa. Nors dažnai parodų atidarymuose lankytis netenka – šįkart atvykau palaikyti. Džiaugiuosi, jog yra vietų, kuriuose puoselėjamas, vertinamas lietuviškas menas. Rekomenduoju apsilankyti ir įvertinti. Žinau, liksite patenkinti“, - kalbėjo A. Ažubalis.

„Sutinkame. Šios parodos apžiūrėti atvykome net iš Suomijos. Apsilankyti šioje galerijoje mums rekomendavo draugai.Tikrai nenusivylėme. Patys esame menininkai, todėl labai įdomu pamatyti, kuo gyvena ir kiti kūrėjai. Ši paroda ir lietuviškas menas labai skiriasi nuo suomiško. Mūsų galerijose dabar karaliauja filmai, fotografija. Kur kas rečiau išvystama tapytų darbų. Tačiau vieną panašumą pastebime – visi paveikslai nutapyti kruopščiai ir turintys idėją. Tokia ir suomių kūryba. Todėl galiu tik pagirti. Didžioji dauguma parodoje eksponuojamų darbų – iš ties labai geri“, - dėstė skulptorius ir fotografė K. Ir R. Kuisma.

„Nugirdau pokalbį, kuriame moteris sakė, jog Aleksandro darbuose įžvelgia šizofreniją. Ši mananti, kad net prisistatymas turi šizofreninių motyvų. Galiu iš dalies sutikti. Tačiau nepavadinčiau to yda, o privalumu. Šis vyras turi įvairiapusę asmenybę. Vienoje – jis gaivališkas, stiprus, kitoje – ramus ir išlaikytas. Todėl, manau, jog labiausiai tinkantis apibūdinimas šiam žmogui būtų – kentauras. Tokie yra ir tapytojo darbai. Vienuose aistra ir spalvos, kituose skleidžiasi ramybė ir istorija. Džiaugiuosi, jog visus darbus galime išvysti šiandien. Tai puiki proga pasidžiaugti gyvuojančiu menu“, - nuomonę išsakė V. Poškus.

Nematyti lietuvių kūrėjų darbai

„Ši paroda – Lietuvos dailininkų sąjungos dailės kolekcija. XX a. 7-9 dešimtmečiais intensyviai funkcionavusio Lietuvos dailės parodų fondo (LDF) rinkinys, kuris leidžia suprasti ir pajausti sudėtingas to laikmečio dailės realijas ir dailininko kūrėjo vaidmenį ideologizuotoje sovietmečio sistemoje.

Mintis atidaryti būtent tokią parodą gimė savaime. Juk šie darbai buvo ilgą laiką sandėliuojami ir šiandien išvydo dienos šviesą. Daugelis jų sukurti 1940 - 1990 metais. Gaila, bet po nepriklausomybės paskelbimo paveikslai buvo užmiršti. Todėl šis atidarymas – savotiškas atgimimas. Žinome, jog pasižvalgyti tikrai bus ką – atrinkome pačius geriausius kūrinius“, - kalbėjo Nijolė Nevčesauskienė.

Parodoje apsilankė dailininkai Arūnė Tornau ir Aloyzas Stasiulevičius.

„Puikiai pamenu, jog ši paroda ir šie kūriniai keliavo po visą pasaulį. Jie buvo garsinami ir buvo garsinama Lietuva. Dabar, gaila, bet daugelis jų dūla sandėliuose. Džiaugiuosi, joge bent dalį galima pristatyti visuomenei. Visi paveikslai – tuo metu buvusių itin populiarių ir žinomų tapytojų. Todėl proga prisiminti ir pasigrožėti – labai tinkama. Nors daugumai menininkų gyvenimas sunkus, jų darbuose atsispindi tik geri dalykai. Todėl labai svarbu, kad menininkų darbas nebūtų užmirštas, o būtų gyvas ne tik prisiminimuose, bet ir gyvenime“, - kalbėjo. A Stasiulevičius.

„Pritariu. Labai puiki paroda. Džiaugiuosi matydama seniai regėtus darbus ir jų autorius. Vieni jų – buvo mano mokytojai. Tai lietuviška paroda, kurioje galima įžvelgti daug istorijos, tuometinių įvykių, svarbių datų. Labai smagu išvysti, jog autorių darbai nebuvo užmiršti, o šiandien gimė iš naujo. Sveikinu su tuo. Būtinai rekomenduoju apsilankyti ir pasisemti gerų emocijų“, - sakė A. Tornau.

Abi parodos galerijoje „Arka“ veiks iki gruodžio 10 dienos.

Šios parodos eksponavimas sutampa ir su Gruzijoje minimu nepriklausomybės 25-mečiu.

„Labai įdomu matyti, kaip šios 50 moterų keitė Gruziją, kovojo dėl savo ir visų moterų teisių, dėl jų laisvės, žinoma, ir dėl Gruzijos laisvės skirtingais istorijos laikotarpiais. Šioje parodoje pasakojama istorija moterų, gyvenusių XIX-ame ir XX-ame amžiuose. Kiekviena jų yra ypatinga savaip. Jos kūrė poeziją, buvo inžinierės, kopė į kalnus“, – apie parodoje vaizduojamas moteris kalba Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadze.

Moterys Gruzijoje nuo senų laikų buvo itin svarbios ir lygiateisės su vyrais. Jau XII-ame amžiuje šalį valdė karalienė Tamara, o šis laikotarpis vadinamas Gruzijos aukso amžiumi.

Žvelgiant į artimesnius laikus – 1918-aisiais paskelbtoje Gruzijos Respublikoje moterys jau galėjo balsuoti rinkimuose. Parodoje eksponuojamas nuotraukas lydi ir moterų biografijos, padedančios geriau pažinti Gruzijos herojes.

Paroda eksponuojama galerijoje „Arka“, Vilniuje, ir veiks iki gegužės 28 dienos.

2015 m. gruodžio 8 d., antradienį, LDS galerijoje ARKA, 17 val. atidaroma paroda „LIETUVIŠKAS NOKTIURNAS“.

Maskvos žurnalo „Iskusstvo“ inicijuotas projektas – penkių jaunų Rusijos dailininkų meninis dialogas su poeto Josifo Brodskio kūriniais „Lietuviškas noktiurnas“ ir „Lietuviškas divertismentas“.

Maskvos leidykla „Iskusstvo“, nuo 1933 m. leidžianti to paties pavadinimo populiarų meno žurnalą ir LDS galerija „Arka“ atidaro parodą „Lietuviškas noktiurnas“, skirtą Josifo Brodskio lyrikai lietuviška tematika. Projektas yra tęsinys leidyklos vykdomos programos „Klasikinė literatūra šiuolaikinių dailininkų akimis“.

Josifas Brodskis – Lietuvoje gerai žinomas poetas, praleidęs čia daug laiko ir turėjęs platų draugų ir pažįstamų ratą. J. Brodskis gerai pažinojo Lietuvą ir labai ją mylėjo, ilsėjosi čia siela ir daug rašė Lietuvos istorijos tema, apie Vilnių, Kauną, Palangą. „Lietuviškas noktiurnas“ ir „Lietuviškas divertismentas“ yra reikšmingi kūriniai J. Brodskio kūryboje. Ši paroda apima penkis meno projektus, penkis menininkų dialogus su Brodskio poezija. Kiekvienas autorius pasirinko savo ištrauką ir dialogo su poetu meninę išraišką.

Igoris Oleinikovas sukūrė seriją iliustracijų, skirtų „Lietuviško divertismento“ ciklui. Ištraukoje apie „Liejyklos“ gatvę Brodskis sukuria savo įsivaizduojamą biografiją: kaip susiklostytų jo likimas, jei jis būtų gimęs Vilniuje prieš šimtą metų. Šios biografijos pagrindas – šeimos istorija, tarytum poeto senelis ir jis pats būtų gimęs šiose vietose ir prekiavęs siuvimo mašinomis. I. Oleinikovas sukuria Brodskio poezijos atmosferą, pasitelkdamas savo paties jaunystės prisiminimus apie sovietinius septyniasdešimtuosius, kurie jam atrodė lyg ilgas, nesibaigiantis vasario mėnuo.

Julija Borisova iš naujo pasakoja lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istoriją fotografijų serijoje „Apie vyrus, sklandančius ore". Šis siužetas labai patiko Brodskiui, jis planavo skirti pilotams eilėraštį: galima tik numanyti, kad ši istorija jam priminė apie beviltišką žmogaus bandymą ištrūkti iš kasdienybės, apie bandymą, visada pasmerktą nesėkmei. Tačiau J. Borisovos herojai iškyla prieš mus lyg mitologiniai didvyriai, kurie stoja į mūšį su erdve ir laiku, paieškose savo tikrųjų namų.

Natalija Reznik ir Denisas Davydovas irgi ieško savo „namų“, pasakoja mums savo šeimos istoriją, perteikia emigracijos, klajonių ir ieškojimų patirtį. Ieško Brodskio poezijoje jausmų, kuriuos patiria patys. Dabar menininkai gyvena Vokietijoje ir jų darbuose atsispindi aktualūs politiniai įvykiai, kai namų sąvoka milijonams žmonių prarado savo tikrąją prasmę.

Vladimiras Nasedkinas kreipiasi į Brodskio „Lietuviško noktiurno“ siužetą. Eilėraščio lyrinis herojus lyg vaiduoklis perskrenda okeaną ir naktį klaidžioja po Vilnių ir Kauną, ieško savo draugo, beldžiasi į jo langą, kad užbaigtų seną ir svarbų jam pokalbį. Serijoje „Virš Lietuvos kalvų...“ V. Nasedkinas tarsi kartoja vaiduoklio skrydį, kildamas vis aukštyn ir žvelgdamas į Lietuvą iš kosmoso.

Dina Karaman – garso ir video menininkė, todėl jos pokalbis su Brodskiu – garso instaliacija, kur ji ne tik perduoda Kazimiero ir Nikolajaus cerkvių varpų dialogą, vežimo dardesį per grindinį, plunksnos girgždesį ir gaidžio riksmą – viską, kas aprašyta Brodskio eilėse, bet viską apipina savo pačios asociacijomis ir emocijomis.

Ši paroda – dar vienas reikšmingas žingsnis, jungiantis Lietuvos ir Rusijos meno pasaulius ir primenantis, kad menininkų bendravimas visais laikais nepaisė sienų ir sistemų skirtumų. Leidyklos „Iskusstvo“ iniciatyva Vilniaus parodų lankytojai turės progą išvysti Lietuvą per poeto Josifo Brodskio kūrybos prizmę ir šiuolaikinių Rusijos menininkų vizualines jo kūrybos interpretacijas.

Parodoje dalyvauja daugiau nei 50 Lietuvos menininkų: tapytojų, grafikų, skulptorių, keramikų, tekstilininkų, fotografų ir kitų dailės žanrų atstovų. Pirmenybė teikiama kūriniams, pristatantiems novatorišką požiūrį į natiurmortą, savo išraiškos forma ar turiniu perduodantiems „naują žinią“, demonstruojantiems „kito kampo“ požiūrį tiek technikos, tiek turinio prasme.

Projektu siekiama išsiaiškinti, kaip natiurmortas atrodo šiandien, kokią įtaką jam daro naujosios meno tendencijos, kaip šis žanras kinta laike, kas jaudina menininką ir kokia forma jis tai perteikia, kiek svarbus apskritai natiurmorto žanras Lietuvos menininkui, kokią vietą jis užima šiuolaikinėje dailėje? Ar natiurmortas yra tik aplinkos atspindys? Kaip jis išreiškia menininko kūrybinę savimonę ir išraiškos būdus? Paroda padeda atsakyti į visus šiuos klausimus.

Projekte dalyvauja žinomi Lietuvos menininkai: Mindaugas Skudutis, Eugenijus Cukermanas, Linas Liandzbergis, Gintaras Palemonas Janonis, Aleksandra Jacovskytė, Valentinas Antanavičius, Ina Budrytė, Jūratė Mykolaitytė, Bronius Gražys, Arūnė Tornau, Andrius Miežis, Rūta Šipalytė, Martynas Gaubas, Saulius Dastikas, Aleksandras Vozbinas, Marius Strolia, Romualdas Balinskas, Kristina Inčiūraitė, Miglė Kosinskaitė, Nomeda Marčėnaitė, Kunigunda Dineikaitė, Grytė Pintukaitė, Salomėja Jastrumskytė, Marius Jonutis, Ričardas Bartkevičius, Kristina Norvilaitė, Vytautas Tomaševičius, Gediminas Piekuras ir kiti.

Parodos iniciatorė ir kuratorė - tapytoja Meda Norbutaitė.

Daugiau apie natiurmortą...

Natiurmortas (pranc. nature morte - negyvoji gamta) – dailės žanras, kuriame pagrindinis vaidmuo ir dėmesys skiriamas negyviems objektams. Tačiau natiurmortuose vaizduojami ne tik daiktai, bet ir įvairūs augalai, žmonės, gyvūnai. Visais laikais natiurmortas teikė išsamią informacija apie žmogaus buitį, jo aplinką, pomėgius. Be viso ko natiurmorto žanras - tradicinė dailės edukacijos priemonė. Jis buvo, yra ir bus mokymosi piešti, tapyti, fotografuoti daiktus pagrindas, taip pat priemonė studijuoti pasaulio formas, spalvas, faktūras. Nėra dailininko, kuris kažkuriame savo kūrybos etape nebūtų kūręs natiurmorto. Šiandieniniame vartotojiškame pasaulyje mus supa daiktų gausa. Jie „padeda“ ir „trukdo“. Arba mūsų požiūris į juos keičiasi. Meninikui ši gausa gali būti nauji neišsemiami dirgikliai ir išraiškos objektai. Tai gausa naujų medžiagų, formų, faktūrų, tekstūrų, konstrukcijų, kombinacijų ir t.t.

Lietuvos dailėje natiurmorto elementų pasirodė XVIII a. pab. – XIX a. pr. figūrinėse P. Smuglevičiaus, K.Rusecko, V. Neveravičiaus kompozicijose. Profesionaliojoje lietuvių tapyboje XX a. pr. susiduriame su arsininkų natiurmortais. J. Vienožinskis, P. Kalpokas, V. Vizgirda, A. Gudaitis, A. Varnas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius sukūrė natiurmortų, vaizduojančių gėles, indus, lietuvių liaudies skulptūrą.

Sovietmečiu ryškaus kolorito, emocingų natiurmortų nutapė E. Jurkūnienė, L. Katinas, B. Mingailaitė, A. Petrulis, A. Savickas, V. Bičiūnas, V. Kisarauskas, G. Petrova, L. Tuleikis. 6 - 8 dešimtmetyje natiurmortuose dažnu motyvu tampa gėlės. Tai impresionistiniai M. Cvirkienės, jautrūs A. Petrulio, ekspresyvūs B. Mingailaitės, I. Trečiokaitės-Žebenkienės darbai. Dailininko A. Kuro drobėse matome netradicinius natiurmorto objektus - laidus, elektrinę plytelę. 9 deš. pradžioje Lietuvoje atsiranda siurrealistiniai J. Bogdanavičiutės, J. Mykolaitytes, abstraktūs R. Vaitekūno, hiperrealistiniai A. Švėgždos natiurmortai.

Šiuolaikinės dailės kontekste galime stebėti V. Zarėkos, N. Saukienės, E. Balsiukaitės, R. Vilkausko natiurmortus. Išvykęs gyventi į JAV, tapytojas A. Bareikis kuria natiurmortus - instaliacijas, naudodamas daiktus – šiukšles, juos komponuodamas, transformuodamas ir dažydamas.

Šiandien tiek vaizduojamosios, tiek taikomosios dailės išraiškos formoms įgaunant vis naujus pavidalus, nykstant tradicijai, kanonų riboms, persipinant meno rūšims, kinta ir natiurmorto sąvoka. Ieškant naujų plastikos būdų, vis dažniau menininkų kūryboje atsiranda tarpdisciplininio meno apraiškų.

Todėl šis projektas - paroda “Natiurmortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje” sukvietė įvairių sričių menininkus ne tik pristatyti anksčiau sukurtus natiurmorto darbus, atitinkančius temą, bet ir apmąstyti bei pateikti naujus kūrinius, demonstruojant savą požiūrį į šį žanrą, savo atrastas individualias stilistikas bei technikas.

Parodos veiks iki 2016 m. sausio 9 d.

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „ARKA“ atidaroma neeilinė paroda – pasaulinio garso legendinių Ispanijos menininkų Salvadoro Dali ir Pablo Picasso darbų ekspozicija, pristatanti daugiau nei 150 originalių skulptūros, keramikos, grafikos darbų. Parodą į Vilnių atvežė kolekcininkas Aleksandras Šadrinas, paroda jau buvo eksponuota Maskvoje, Minske, Rygoje ir kt. Europos ir Rusijos miestuose, po Vilniaus ją numatoma pervežti į Pekiną.

Visi kūriniai, pristatomi parodoje, yra kolekcininko Aleksandro Šadrino nuosavybė ir buvo įsigyti:

- Salvadoro Dali bronzinės skulptūros ir litografijos - iš Benjamino Levy (Salvadoro Dali muziejus Paryžiuje);

- Salvadoro Dali graviūros - iš Pjero Aržile sūnaus ir paveldėtojo Žano-Kristofo Aržile;

- Pablo Picasso keramika įsigyta Cristie‘s aukcione 2012 m. birželio mėn. (Ramje šeimos palikimas, galerija „Madura“);

- Dalis Salvadoro Dali grafikos ir keramikos ir Pablo Picasso grafika įsigyta iš žinomų kolekcininkų, galerijų ir Europos aukcionų;

Visa kolekcija buvo suformuota per pastaruosius 15 metų.

Parodoje „ARKOS“ galerijoje bus galima pamatyti ne tik pačius žymiausius Salvadoro Dali siužetus – tirpstantį laikrodį, dramblį ant plonų kojų, moterį su dėžėmis visame kūne, žirafą ugnyje ir kt. Šioje parodoje atrasite ir „kitą“ Dali, kurio skulptūriniai ir grafiniai vaizdai ne mažiau nustebins – sparnuotos sraigės, musės su karūnomis ir 17 jūros ežių ant raganosio nugaros!

Pablo Picasso keramika leis žiūrovui pasinerti į menininko kūrybinių siekių gelmes. Siužetuose ir jų keraminiame išpildyme atsispindi ilgos sąlyčio su pirmykščia dvasia paieškos. Mitiniai faunai, minotaurai, buliai, scenos iš bakchanalijų ir koridos atrado savo vietą ant indų ir ąsočių. Įkvėptas gyvūnų ir paukščių figūrų, Picasso sukūrė ištisą seriją keramikos darbų su ožkos Esmeraldos, kuri gyveno jo namuose, atvaizdais.

Ši paroda yra unikali tuo, kad pirmą kartą Pablo Picasso ir Salvadoro Dali keramika bus parodyta kartu vienoje parodoje. Palyginimui parodos organizatoriai nori priminti, kad „Ermitaže“ yra tik 14 Pablo Picasso keramikos objektų, padovanotų Nadios Leže. Vilniaus žiūrovams bus pristatyta 30 keramikos darbų iš buvusios garsios kolekcijos, priklausiusios Ramje šeimai, kurios dirbtuvėse „Madura“ Pablo Picasso sukūrė visus savo keramikos darbus.

Galerijos salėse bus demonstruojamos filmas-ekskursija, kurioje kolekcijos savininkas Aleksandras Šadrinas pasakos apie savo kolekciją ir kiekvieno kūrinio istoriją atskirai.

Kartu su paroda, Vilniuje pirmą kartą bus pristatoma knyga apie Salvadoro Dali ir Pablo Picasso kūrybą, kurioje surinkta vertinga informacija apie genialių Ispanijos menininkų kūrybos ištakas. Šioje knygoje pristatomi anksčiau niekur neskelbti sensacingi istoriniai faktai apie Jelenos Djakonovos (Gala) genealogiją, kurios slaviška kilmė padės geriau suprasti sudėtingą ir įvairialypį genialiojo Salvadoro Dali mūzos pasaulį.

Parodos darbo laikas: 2015 m. spalio 7 – 31 d.

Kiekvieną dieną nuo 12 iki 20 val.

Bilietų kaina 7 ir 5 eurai (lengvatinis)

Pirmadienį į policijos pareigūnus kreipėsi liepos mėnesį Vilniaus galerijas apvogęs asmuo.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ieškomas įtariamasis su savimi atsinešė ir iš galerijos „Arka“ pavogtą paveikslą.

Kitą paveikslą jis jau buvo spėjęs parduoti – šiuo metu pareigūnai kruopščiai tikrina informaciją apie galimus paveikslo pirkėjus ir jo buvimo vietą.Pasak policijo

s, paveikslų vagis į komisariatą atvyko sužinojęs, kad pareigūnai surinko duomenis apie jį bei pradėjo paiešką, tikrindami galimas jo pasirodymo vietas.

Liepos pabaigoje Dailininkų sąjungos galerija pranešė, kad iš galerijos „Arka“ pavogtas tapytojos Miglės Kosinskaitės paveikslas „Pilnatis“.

Anksčiau liepą nuo vagystės nukentėjo ir Dailininkų sąjungos galerija: iš jos dingo dailininko, senosios aliejinės tapybos meistro Piotro Kostino paveikslas „Trapioji lygsvara“.

Pasak policijos, abejose galerijose buvo nepakankamai užtikrintas turto saugumas, o tai sudarė prielaidas vagystėms.